Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės, Birutės Valiulienės ir Dainos Vaidachavičienės ( kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro Genadijaus Jefimovo skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. birželio 8 d. nutarties, kuria kaltinamajam I. K. nepratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas ir skirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, nustatant jos taikymo terminą 6 mėnesiams jį skaičiuojant nuo 2020-06-14, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. I. K. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno narkotinę medžiagą – karfentanilį, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, o būtent: 2018 m. rugpjūčio 29 d., padedant M. C., kuris bendraudamas telefonu su P. M. susitarė dėl neteisėto įgijimo didelio kiekio narkotinės medžiagos ir automobiliu „VW SHARAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvežė jį (I. K.) kartu su V. I. iš (duomenys neskelbtini), kur tiksliau ikiteisminio tyrimo metu, nenustatytu laiku, būdami aikštelėje prie „A.“, esančios (duomenys neskelbtini), iš P. M. ir K. M. už tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą pinigų sumą, neteisėtai įgijo didelį kiekį narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė 0,006266 g., kurią nuo įgijimo momento laikydami automobilyje „VW SHARAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) gabeno iš (duomenys neskelbtini), kol tą pačią dieną apie 23 val. 14 min., automobilį „VW SHARAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sustabdžius policijos pareigūnais patikrinimui (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu jis (I. K.) išmetė neteisėtai įgytą didelį kiekį narkotinės medžiagos – karfentanilio, po ko apie 23 val. 16 min. narkotinė medžiaga buvo rasta ir paimta įvykio vietos apžiūros metu, t. y. padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. M., neteisėtai laikė ir pardavė narkotinę medžiagą - heroiną, kitam asmeniui, o būtent: 2018 m. spalio 22 d., būdamas R. M. gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apie 12 val. 53 min. jis (I. K.) iš telefono, numeris (duomenys neskelbtini) paskambinęs į V. Z. telefoną, numeris (duomenys neskelbtini) ir atsakydamas į gautą V. Z. trumpąjį pranešimą dėl susitikimo įgyti narkotinę medžiagą, nurodė ateiti prie R. M. namo, esančio (duomenys neskelbtini), po ko apie 13 val. 02 min., V. Z. atėjus ir jam (I. K.) telefonu pranešęs, kad jau sutartoje vietoje, apie 13 val. 07 min. į V. Z. telefoną, numeris (duomenys neskelbtini) iš telefono, numerio (duomenys neskelbtini) paskambino R. M. ir nurodė jam eiti prie arkos, esančios tarp namų (duomenys neskelbtini), kur apie 13 val. 08 min., R. M. susitikęs su V. Z. ant pėsčiųjų tako, esančio tarp namų (duomenys neskelbtini), neteisėtai pardavė už 10 eurų narkotinę medžiagą – heroiną, kurios masė yra 0,009 g (40,9%), tokiu būdu ją platindamas, t. y. padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat kaltinamas tuo, kad neteisėtai laikė ir pardavė narkotinę medžiagą – heroiną, kitam asmeniui, o būtent: 2018 m. spalio 23 d., nuo 15 val. 08 min. iki 15 val. 10 min., „U.“ lošimo automatų salono patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), neteisėtai pardavė už 10 eurų A. F. narkotinę medžiagą – heroiną, kurio masė 0,022 g (34,9 %), tokiu būdu ją platindamas, t. y. padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat kaltinamas tuo, kad neteisėtai laikė ir pardavė narkotinę medžiagą – heroiną, kitam asmeniui, o būtent: 2018 m. spalio 23 d., nuo 15 val. 48 min. iki 16 val. 13 min., namo (duomenys neskelbtini), antroje laiptinėje, neteisėtai, už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą pinigų sumą, pardavė R. M. narkotinę medžiagą – heroiną, kurio masė 0,219 g (35,9 %), tokiu būdu ją platindamas, t. y. padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat kaltinamas tuo, kad neteisėtai laikė ir pardavė narkotinę medžiagą – heroiną, kitam asmeniui, o būtent: 2018 m. lapkričio 13 d., nuo 15 val. 33 min. iki 16 val. 25 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai pardavė už 230 eurų P. M. narkotinę medžiagą – heroiną, kurios masė 0,624 g. (31,1% - 34,8%), tokiu būdu ją platindamas, t. y. padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat kaltinamas tuo, kad neteisėtai laikė didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino, turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, o būtent: 2018 m. lapkričio 14 d., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė prie savęs dėvimos striukės kišenėje, didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino, kurio masė 3,478 g. (37,9%), kol tą pačią dieną apie 8 val. 45 min., prie namo (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas, o narkotinė medžiaga – heroinas, asmens kratos metu apie 9 val. 00 min., rasta ir paimta Utenos apskr. VPK Visagino PK tarnybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), t. y. padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat kaltinamas tuo, kad neteisėtai laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – buprenorfino, neturėdamas tikslo ją parduoti ar kitaip platinti, o būtent: nuo tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2018 m. lapkričio 14 d. apie 10 val. 10 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – buprenorfino, kurio masė yra 0,002 g., kol 2018 m. lapkričio 14 d. apie 10 val. 10 min., kratos metu, psichotropinę medžiagą surado ir paėmė policijos pareigūnai, t. y. padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje.

3. Skundžiamoje Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. birželio 8 d. nutartyje teismas konstatavo, kad I. K. nebeturi būti taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė suėmimas ir ji buvo pakeista švelnesne, tačiau pakankamai griežta kardomąja priemone- intensyvia priežiūra nustačius, kad ji taip pat leis užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, o atsižvelgiant į jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sunkumą, tokia kardomoji priemonė yra proporcinga.

Motyvuojamoji dalis

6.Skundas atmetamas.

7. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. birželio 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apylinkės teismas, nepratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo kaltinamajam I. K. termino ir paskirdamas kardomąją priemonę- intensyviąją priežiūrą nepažeidė BPK 119 straipsnio, BPK 121 straipsnio, BPK 122 straipsnio, BPK 127 straipsnio nuostatų reikalavimų.

8. BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Sutinkamai su BPK 122 straipsnio nuostatomis, suėmimas yra išimtinė kardomoji priemonė, kuri gali būti skiriama tik tais atvejais, kai iš byloje esančių duomenų galima pagrįstai manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, arba trukdys procesui, arba darys naujus nusikaltimus ir tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

9. BPK 121 straipsnio 4 dalis numato, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės.

10. Nagrinėjamu atveju sutiktina su prokuroro skundo argumentu, kad I. K. šiuo metu kaltinamas septynių nusikaltimų padarymu, iš kurių yra šeši sunkūs nusikaltimai, o vienas baudžiamasis nusižengimas, už sunkių nusikaltimų padarymą numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 2 iki 8 metų (BK 260 straipsnio 1 dalis) ir nuo 8 iki 10 metų (BK 260 straipsnio 2 dalis). Reiškia minimali gresianti bausmė I. K. jei kaltinimai jo atžvilgiu pasitvirtins ir teismas priims apkaltinamąjį nuosprendį yra 8 metai. Kaltinamajam kardomoji priemonė suėmimas buvo taikoma nuo 2018-11-16, t.y. vienerius metus ir 7 mėnesius, o tai nesudaro dviejų trečdalių didžiausios laisvės atėmimo bausmės už vieną sunkiausių jo galimai padarytų nusikalstamų veikų ir nepažeidžia BPK 127 straipsnio 11 dalyje numatyto ilgiausio suėmimo taikymo laiko. I. K. anksčiau teistas už narkotinių medžiagų laikymą, o naujas veikas galimai padarė neišnykus teistumui. Sutiktina su prokuroro argumentu, kad jo atžvilgiu pagrįstai galima taikyti ir sunkiausią kardomąją priemonę- suėmimą.

11. Tačiau kardomųjų priemonių taikymas nėra savitikslis ir nėra pagrindu nubausti, o griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas turi būti taikoma tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Atkreiptinas dėmesys jog ir griežta laisvės atėmimo bausmė iš tiesų nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas, kai yra konkrečių požymių ir kai to reikalauja viešasis interesas, o taip pat kai švelnesnės kardomosios priemonės nebus pakankamos užtikrinti, jog kaltinamasis dalyvaus baudžiamajame procese.

12. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, o iš teisėjų kolegijai pateiktų bylos duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) gyvena kaltinamojo tėvai, santykiai su tėvais geri, ryšiai nėra nutrūkę, tėvai suėmimo metu ji rėmė finansiškai. I. K. nurodė, kad būnant suėmime jam sumažėjo priklausomybė narkotikams, jis šiuo metu skaito daug literatūros, kuri padeda keisti požiūrį į gyvenimo vertybes gerąja prasme. Nors būdamas laisvėje jis nedirbo, tačiau gyvenant su tėvais iš jų gaudavo finansinę paramą.

13. Darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas, įvertinęs jog butas (duomenys neskelbtini) priklauso I. K. tėvui V. K., o kaltinamojo ryšiai su tėvais nėra nutrūkę, jis taip pat gali gauti iš tėvų tam tikrą finansinę paramą, pagrįstai sprendė jog I. K. turi pastovią gyvenamąją vietą, kurioje jo atžvilgiu gali būti taikoma švelnesnė kardomoji priemonė- intensyvioji priežiūra, nes tokios vietos buvimas yra būtina sąlyga šios kardomosios priemonės skyrimui. Tai kad butas pritaikytas ir jame yra techninės galimybės taikyti intensyviąją priežiūra patvirtina bylos dokumentai ( 25 t. b.l.139).

14. Pirmos instancijos teismas detaliai išanalizavo bylos nagrinėjimo eigą (devyniolika kaltinamųjų, byla teisiamuosiuose posėdžiuose nagrinėjama nuo 2019-09-05 ir nagrinėjimo grafikas intensyvus, tačiau dėl prasidėjusio karantino daug teismo posėdžių buvo atidėta, nes Visagino teisme nėra patalpų, kuriose galima būtų sudaryti saugias sąlygas proceso dalyviams, pristatyti suimtus kaltinamuosius bei užtikrinti jų saugumą ( suimti 6 kaltinamieji, jų saugumui teismo posėdžio metu užtikrinti būtina pasitelkti 12 policijos pareigūnų)). Pažymėtina, kad viena iš BPK 121 straipsnio 4 dalies sąlygų, galinčių turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės yra „kitos aplinkybės“, ką dotuoju atveju pirmos instancijos teismas pagrįstai įvertinus I. K. asmenybę, socialinius ryšius bei gyvenamąją vietą sprendė esmine aplinkybe nepratęsti I. K. griežčiausios kardomosios priemonės- suėmimo.

15. Atkreiptinas dėmesys, kad paskirtos kardomosios priemonės- intensyvios priežiūros sąlygos ypač griežtos, t.y. kaltinamasis turi būti namuose (duomenys neskelbtini) nuo 00:00 iki 24:00, t.y. ištisą parą, su nedidelėmis išimtimis esant motyvuotam būtinumui nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigas ar Užimtumo tarnybą pagal iš anksto suderintą maršrutą su nutarties vykdymą atliekančiu Utenos policijos komisariatu. Jis taip pat įpareigotas nebendrauti su kitais bylos kaltinamaisiais ir jų šeimos nariais. Kita vertus I. K. suėmimo terminas jau baigėsi 2020-06-14 ir jis buvo paleistas iš suėmimo, o šiuo metu byloje nėra duomenų (įvertinti byloje nutarties priėmimo laikui registruoti duomenys LITEKO sistemoje), kad jis pažeistų skirtos kardomosios priemonės sąlygas. Kita vertus ir pats prokuroras, prašydamas panaikinti skundžiamą nutartį nepratęsti I. K. kardomosios priemonės- suėmimo termino ir skirti jam intensyviąją priežiūrą iš viso net ir nenurodė kokią kardomąją priemonę I. K. reikia paskirti ir kokiam terminui.

16. Taigi darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai I. K. atžvilgiu šiuo metu gali būti pasiekti netaikant griežčiausios kardomosios priemonės- suėmimo, todėl Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro skundas atmetamas, o 2020 m. birželio 8 d. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 121 straipsniu, 131 straipsniu, 131¹ straipsniu,

nutaria:

Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro Genadijaus Jefimovo skundą atmesti.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.