Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Danguolės Smetonienės ir Vyginto Mažuikos,

teismo posėdyje išnagrinėjusi kaltinamojo P. M. skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. kovo 26 d. nutarties, kuria dviem mėnesiams pratęstas suėmimo terminas P. M., kaltinamam padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 260 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. P. M. kaltinamas tuo, kad neteisėtai laikė ir pardavė narkotinę medžiagą – karfentanilį kitam asmeniui, o būtent: 2018 m. kovo 23 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prie sporto centro, esančio (duomenys neskelbtini), automobilyje (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) I. S. už 20 Eur neteisėtai pardavė narkotinę medžiagą – karfentanilį, kurio masė 0,000034 g, tokiu būdu ją platindamas.

1.2. Taip pat P. M. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje su K. M., neteisėtai pardavė narkotinę medžiagą – karfentanilį kitam asmeniui, o būtent: 2018 m. rugpjūčio 8 d., apie 10 val. 15 min., G. D. iš savo telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinęs į P. M. telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) susitarė, kad P. M. neteisėtai parduos narkotinės medžiagos, po ko tą pačią dieną, apie 10 val. 53 min., (duomenys neskelbtini), G. D. susitikus su K. M. ir P. M., G. D. perdavė K. M. 12 Eur, o P. M. neteisėtai G. D. perdavė narkotinę medžiagą – karfentanilį, kurio masė yra 0,000048 g (0,04%), tokiu būdų ją platindami.

1.3. Taip pat P. M. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje su K. M., pardavė didelį kiekį narkotinės medžiagos – karfentanilio, o būtent: 2018 m. rugpjūčio 29 d., bendraudamas su M. C. telefonu ir suderinus klausimą dėl didelio kiekio narkotinės medžiagos pardavimo, tą pačią dieną, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, aikštelėje prie (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su K. M., iš Visagino į Vilnių automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavusiems M. C., I. K. ir V. I. už tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą pinigų sumą pardavė didelį kiekį narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė 0,006266 g (6,266 mg), tokiu būdų ją platindami.

2. P. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas 2018 m. rugpjūčio 8 d., paleistas – 2018 m. rugpjūčio 10 d. Pakartotinai sulaikytas 2018 m. gruodžio 5 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas buvo tęsiamas. Paskutine Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. kovo 26 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, pratęsto suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 7 d. Minėtoje nutartyje teismas konstatavo esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punkte įtvirtintus kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo pagrindus.

3. Skundu kaltinamasis P. M. skundžia Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. kovo 26 d. nutartį ir prašo taikyti švelnesnę kardomąją priemonę.

4. Teismo posėdyje kaltinamasis ir jo gynėjas prašo skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Skundas atmestinas.

6. Skunde kaltinamasis nurodo, kad neturėjo galimybės dalyvauti teismo posėdyje sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimą ir taip buvo pažeistos jo teisės. Šie skundo argumentai yra pagrįsti.

6.1. BPK 127 straipsnio 6 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad suimtąjį privaloma pristatyti į posėdį tuo atveju, kai sprendžiamas ilgiau kaip šešis mėnesius trunkančio suėmimo termino pratęsimo klausimas.

6.2. Nagrinėjamu atveju P. M. suėmimas trunka ilgiau nei šešis mėnesius, t. y. nuo 2018 m. gruodžio 7 d. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismo posėdyje, vykusiame 2020 m. kovo 25 d. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmuose, kuriame buvo priimta skundžiama nutartis, dalyvavo tik prokuroras ir kaltinamojo gynėjas. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad atsižvelgiant į nepaprastąją padėtį šalyje dėl viruso COVID – 19 grėsmės, vadovaujantis protingumo, ekonomiškumo, racionalumo principais, siekiant užtikrinti procese dalyvaujančių asmenų sveikatos apsaugą, vadovaujantis Teisėjų tarybos 2020 m. kovo 16 d. rašte Nr. 3GP-48-(7.1.10) nurodytomis rekomendacijomis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, klausimas dėl P. M. skirtos kardomosios priemonės – suėmimo tolimesnio taikymo turi būti išspręstas teismo posėdyje nedalyvaujant kaltinamajam. Taigi, apylinkės teismas vertino, kad šalyje esant ekstremaliai padėčiai, BPK 127 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo nesilaikymas yra galimas ir pateisinamas siekiant užtikrinti procese dalyvaujančių asmenų apsaugą.

6.3. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka, jog, atsižvelgiant į valstybės lygiu paskelbtą ekstremaliąją situaciją dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės ir siekiant apsaugoti proceso dalyvius nuo galimų rizikų, nagrinėjamu atveju nebuvo tikslinga etapuoti P. M. iš kardomąją priemonę – suėmimą vykdančios įstaigos į teismo posėdį, kuriame buvo sprendžiamas šios kardomosios priemonės tolimesnio taikymo klausimas. Tačiau apylinkės teismas nepagrįstai nepasinaudojo galimybe užtikrinti dėl kaltinamojo dalyvavimą teismo posėdyje garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis, kaip tai numatyta BPK 127 straipsnio 6 dalyje. Tokiu būdu apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą ir tuo pačiu nepagrįstai suvaržė kaltinamojo teisę dalyvauti teismo posėdyje.

6.4 BPK 130 straipsnyje, reglamentuojančiame suimtojo ar jo gynėjo skundo dėl suėmimo nagrinėjimą, nurodyta, kad skundas nagrinėjamas teismo posėdyje, į kurį šaukiami suimtasis ir jo gynėjas ar vien tik gynėjas. Tai reiškia, kad šaukti į tokį teismo posėdį suimtąjį yra skundą nagrinėjančio teismo teisė, bet ne pareiga. Atsižvelgiant į pirmos instancijos teismo padarytą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, kad jį ištaisyti, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas suimtojo P. M. skundą, užtikrino jo dalyvavimą teismo posėdyje garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis, suteikė galimybę jam išsakyti savo nuomonę nagrinėjamu klausimu ir taip pirmos instancijos teismo padarytą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą ištaiso.

7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir skundo argumentais, konstatuoja, kad baudžiamąją bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė egzistuojant BPK 122 straipsnyje nurodytus suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindus ir sąlygas, ir pratęsdamas P. M. suėmimo terminą dviem mėnesiams kaltinamojo teisių nesuvaržė labiau nei tą leidžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, baudžiamojo proceso įstatymas ir proporcingumo principas.

7.1. Kardomųjų priemonių taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakankamumas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis), tačiau šioje proceso stadijoje skundą nagrinėjantis teismas įrodymų nevertina ir dėl kaltinamojo kaltės nesprendžia, nes šis klausimas išsprendžiamas pirmosios instancijos teisme nuosprendžiu, priimamu tik bylą išnagrinėjus iš esmės.

7.2. Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje esančių faktinių duomenų, nurodytų kaltinamajame akte, visuma – paties kaltinamojo pateikti paaiškinimai, liudytojų parodymai, apžiūros protokolų duomenys, specialisto išvados bei kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis P. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas P. M. taikyti kardomąją priemonę.

7.3. Kardomoji priemonė suėmimas skiriamas tik tada, kai egzistuoja BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš šiame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų. Ši kardomoji priemonė gali būti skiriama tik, kai švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

7.4. Nagrinėjamu atveju P. M. kaltinamas padaręs tris sunkius nusikaltimus, už kuriuos įstatymų leidėjas numato žymiai griežtesnes nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmes – pagal BK 260 straipsnio 1 dalį baudžiama baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų, o pagal BK 260 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dešimties metų. Atsižvelgiant į tai akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju suėmimas P. M. gali būti taikomas, jei tam yra įstatyme (BPK 122 straipsnio 1- 4 dalyse) numatyti šios kardomosios priemonės taikymo pagrindai. Pažymėtina, kad šiame įstatyme numatyti suėmimo pagrindai yra alternatyvūs, t. y. kad suėmimas taikomas nustačius bent vieną iš jų.

7.5. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, jog kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad konkrečioje byloje realiai gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, gali būti pripažįstama pagrindu taikyti suėmimą, nes tokioje situacijoje rizika, kad įtariamasis ar kaltinamasis, būdamas laisvėje, vengs baudžiamojo persekiojimo ir bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, yra išties pagrįsta.

7.6. Pratęsdamas suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. įžvelgdamas kaltinamojo P. M. pasislėpimo nuo teismo riziką, apylinkės teismas tinkamai įvertino kaltinamajam pagal baudžiamąjį įstatymą gresiančios bausmės dydį, ankstesnius P. M. teistumus už nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, tame tarpe turint tikslą juos platinti, bei nusikaltimus nuosavybei, tai, kad kaltinamasis iki suėmimo niekur oficialiai nedirbo, neturėjo legalių pajamų, jo vardu nėra registruoto kilnojamo ar nekilnojamo turto, su sugyventine gyveno socialiniame būste. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis, siekdamas išvengti gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės bėgs (slėpsis) nuo teismo ir nuosprendžio įvykdymo.

7.7. Skunde apygardos teismui kaltinamasis teigia, kad siaučiant pandemijai nori būti su artimaisiais, savo vaiku. Be abejonės, aplinkybės, susijusios su kaltinamojo šeimyniniais ryšiais, yra svarbios, tačiau jos šiuo atveju niekaip aukščiau nurodytų aplinkybių nepaneigia. Nagrinėjamo klausimo kontekste būtina įvertinti tai, kad šeimyniniai ryšiai bei nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas nesutrukdė P. M. galimai padaryti dar vieno sunkaus nusikaltimo, kuomet jam jau buvo taikomos švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės (P. M. 2018 m. rugpjūčio 10 d. paskyrus kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą, 2018 m. rugpjūčio 29 d. jis vėl galimai padarė naują nusikaltimą). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartas aplinkybes daro išvadą, kad suėmimo pagrindas, numatytas BK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, skundžiamoje nutartyje nustatytas pagrįstai.

7.8. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Minėto straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

7.9. P. M. kaltinamas trijų nusikaltimų, susijusių su disponavimu narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, padarymu. Jam inkriminuojami sunkūs nusikaltimai patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Pažymėtina, kad P. M. kaltinamas padaręs ne atsitiktinius, bet galimai iš anksto suplanuotus nusikaltimus, dvi jam inkriminuotos nusikalstamos veikos galimai buvo įvykdytos veikiant bendrininkų grupe, o P. M. vaidmuo nebuvo antraeilis. Pagal inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, kaltinamasis jas galimai padarė iš savanaudiškų paskatų, tokiu būdu siekdamas gauti neteisėtų pajamų. Šiame kontekste pažymėtina tai, kad iki suėmimo kaltinamasis oficialiai nedirbo, praeityje buvo teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, naujus nusikaltimus galimai padarė turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą. Be to, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad P. M. paaiškino, jog nusikalstamų veikų darymą įtakojo priklausomybė narkotikams, todėl, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas manyti, kad būdamas bedarbis, neturintis turto ar santaupų, linkęs į priklausomybę narkotikams, kaltinamasis ir toliau darys naujas nusikalstamas veikas, tokiu būdu siekdamas gauti lėšų tiek pragyvenimui, tiek narkotikams. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad P. M. galimai padarė nusikalstamą veiką ir tuo metu, kai jo atžvilgiu buvo pradėti net du ikiteisminiai tyrimai dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis ir paskirtos švelnesnės nei suėmimas kardomosios priemonės, kas rodo, jog kaltinamasis, būdamas nesuimtas, ir toliau galimai darė naujas nusikalstamas veikas, kas akivaizdžiai rodo, jog tuo metu jam taikytomis kardomosiomis priemonėmis nebuvo pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai. Taigi, visi aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, jog egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas suėmimo pagrindas, t. y. P. M., būdamas laisvėje, darys naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

8. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį, viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas P. M. nepažeidžia BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimo ir tokia suėmimo trukmė yra visiškai pateisinama.

9. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, inkriminuotų nusikaltimų sunkumą, pobūdį, mastą, jo vaidmenį darant nusikaltimus, gresiančią bausmę bei kitus duomenis, daroma išvada, jog jokiomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nei suėmimas neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų kardomųjų priemonių tikslų – užtikrinti, jog P. M. dalyvaus baudžiamajame procese bei nedarys naujų nusikaltimų. Taigi, ši jam taikoma kardomoji priemonė ir jos taikymo terminas yra adekvatus ir P. M. teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Esant nurodytoms aplinkybėms naikinti ar keisti skundžiamą nutartį nėra pagrindo.

10. Kadangi skundžiama nutartimi suėmimo terminas P. M. pratęstas pagrįstai, o aukštesnės instancijos teismas ištaisė pirmos instancijos teismo padarytą baudžiamojo proceso pažeidimą, padarytą priimant skundžiamą nutartį, P. M. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

P. M. skundą atmesti ir palikti galioti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. kovo 26 d. nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.