Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo bankrutavusios kredito unijos „Amber“ nemokumo administratoriaus R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutarties dalies civilinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutavusios kredito unijos „Amber“ nemokumo administratoriaus R. J. skundą dėl 2024 m. rugsėjo 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Spręsdamas dėl administratoriaus atlyginimo, kurio kreditoriai nutarė nekeisti, perskaičiavimo, teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato administratoriaus atlyginimo indeksavimo savaime, ir priėjo prie išvados, jog nors administratoriaus atlyginimas gali būti indeksuojamas, atsižvelgiant į galiojantį MMA, tačiau tokiam kreditorių susirinkimu nustatyto administratoriaus atlyginimo (šiuo atveju nustatyto 2017 m. balandžio 13 d. kreditorių susirinkime) pokyčiui turi egzistuoti objektyvios ir svarios priežastys, kurių administratorius neįrodė.

8. Pasisakydamas dėl administratoriaus atlyginimo išmokėjimo momento, teismas nepagrįstais pripažino administratoriaus argumentus apie tai, kad pavedimo sutarties nuostata dėl bankinių mokėjimų (administratoriaus atlyginimo išmokėjimo) atlikimo po juridinio asmens išregistravimo yra neįgyvendinama. Teismas pažymėjo, kad atlyginimas nemokumo administratoriui turi būti išmokamas kreditorių nustatyta tvarka. Teismas nustatė, kad iš 2017 m. lapkričio 20 d. pavedimo sutarties tarp BKU „Amber“ ir nemokumo administratoriaus nuostatų matyti, jog 50 proc. atlyginimo gali būti išmokama vykdant unijos bankroto procesą, proporcingai atliktų darbų apimčiai; likusi 50 proc. atlyginimo dalis išmokama baigus unijos bankroto procesą – išregistravus uniją iš Juridinių asmenų registro. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pavedimo sutarties nuostatos būtų nuginčytos, viso bankroto proceso metu administratorius nekėlė klausimo dėl atlyginimo išmokėjimo tvarkos ir šis klausimas iškilo tik BKU „Amber“ bankroto procedūrų baigiamojoje stadijoje. Teismas vertino, kad administratorius deklaratyviai nurodė, jog pavedimo sutartyje numatyta atlyginimo išmokėjimo tvarka užkerta kelią tiek likvidacinių ataskaitų sudarymui, tiek tolesnėms procedūroms, tačiau šių savo teiginių išsamiau nepagrindė. Dėl to teismas priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo naikinti kreditorių susirinkimo nutarimo dėl administratoriaus atlyginimo išmokėjimo tvarkos, ir šią administratoriaus skundo dalį atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9. Pareiškėjas BKU „Amber“ nemokumo administratoriaus R. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutarties dalį, kuria netenkintas jo skundas dėl kreditorių susirinkimo sprendimo dėl priemokos skyrimo už vertybinių popierių pardavimą ir administratoriaus atlyginimo apskaičiavimo taikant aktualų MMA. Dėl priemokos skyrimo už vertybinių popierių pardavimą ir administratoriaus atlyginimo II dalies apskaičiavimo, taikant aktualų MMA, prašo priimti naują sprendimą: panaikinti BKU „Amber“ 2024 m. rugsėjo 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto antruoju darbotvarkės klausimu dalį, kuria nuspręsta neišmokėti nemokumo administratoriui priemokos už BKU „Amber“ turto nuomą ir vertybinių popierių pardavimą; patvirtinti 33 386,71 Eur dydžio priemoką nemokumo administratoriui R. J. už įplaukas, gautas už BKU „Amber“ turto nuomą ir vertybinių popierių pardavimą; nustatyti, jog patvirtinta priemoka nemokumo administratoriui išmokama įsiteisėjus šiai nutarčiai; nustatyti, kad BKU „Amber” bankroto administratoriaus neišmokėto atlyginimo II dalies apskaičiavimui taikomas aktualus – 2024 m. galiojantis MMA (924 Eur), atitinkamai atlyginimo II dalis sudaro 42 966 Eur. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ilga bankroto proceso trukmė nėra pagrindas indeksuoti administratoriaus atlyginimo. 2024 metais užbaigus visų minėtų ginčų ir bylų nagrinėjimą, ir toliau vykdant BKU „Amber” bankroto procedūras, 2024 m. rugpjūčio mėn. buvo užbaigtas turto realizavimas (parduotos visos likusios debitorinės skolos) ir gautos paskutinės pajamos už parduotą bendrovės turtą. Tada ir paaiškėjo suma, kuri buvo galutinai gauta per bankroto procesą. Atitinkamai, konstatavus bankroto byloje gautą galutinę pajamų suma, atsirado prielaidos bendrovės kreditorių susirinkimui svarstyti priemokos bankroto administratoriui skyrimo klausimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 415 6 punktu, numatančiu, kad priemoka už įplaukas (Pį) apskaičiuojama už įplaukas, gautas per visą bankroto procesą.

9.2. Dėl to bankroto administratorius nustatyta tvarka organizavo 2024 m. rugsėjo 13 d. BKU „Amber” kreditorių susirinkimą, kuriam teikė svarstyti nutarimo projektą dėl priemokos skyrimo, o kreditoriams nepagrįstai jos neskyrus, kreipėsi į teismą tokį jų sprendimą skųsdamas.

9.3. Bankroto administratorius teigia, kad priemokos (ne) skyrimas priklauso ne nuo proceso šalių lūkesčių, o nuo teisinio reglamentavimo, be to, administratorius neturėjo pareigos inicijuoti priemokos administratoriui skyrimo tvarkos taisyklių pakeitimų. Administratorius akcentuoja, kad Lietuvos Respublikoje bankroto procesas vyksta vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.

9.4. 2017 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimas dėl priemokos neskyrimo prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimui, taigi, yra niekinis, ir ne tik kad neturi, bet ir negali būti skundžiamas ar peržiūrimas.

9.5. Bankroto administratorius nurodo nesutinkantis su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad administratoriaus atlyginimas negali būti peržiūrimas. Pažymi, kad priemoka yra sudėtinė atlyginimo dalis, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 415, atskirai apskaičiuojama nuo visų rūšių gautų pajamų bankroto procese.

9.6. Be to, administratorius atkreipia dėmesį, kad priemoka neturi jokio ryšio su atlyginimo nuvertėjimo kompensavimu.

9.7. Administratorius paaiškina, kad nors jo atlygis ir buvo skirtas 2017–2018 m., kai buvo didžiausias krūvis, administratoriaus atlygis už 2017–2018 m. atliktą darbą, nors ir buvo suplanuotas išmokėti 2018 metais, išmokėtas nebuvo. Dėl BKU „Amber” 2017 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkimo įpareigojimo pradėti teisminius ginčus atlyginimo išmokėjimas buvo nukeltas neribotam laikui (kadangi administratoriaus atlyginimo II dalies išmokėjimas numatytas bankroto proceso pabaigoje). Dėl to administratorius pažymi, kad šiuo atveju klausimo esmė yra ne bankroto proceso trukmė, bet administratoriui neišmokamo fiksuoto atlyginimo nuvertėjimas. Dėl BKU „Amber” kreditorių susirinkimo apsisprendimo bylinėtis papildomus šešerius metus, bankroto byloje administratoriaus atlyginimo už 2017–2018 m. laikotarpį išmokėjimas vėluoja tiek pat laiko ir yra nuvertėjęs tiek dėl statistinės infliacijos, tiek dėl savo faktinės perkamosios galios praradimo. Todėl, administratoriaus vertinimu, pirmos instancijos teismas neteisingai aiškino, kad administratorius nori atlyginimo už ilgesnį laikotarpį, nes administratorius tiesiog prašo taikyti protingumo principą ir kompensuoti jam padarytą žalą dėl skirto bet iki šiol neišmokėto atlyginimo nuvertėjimo.

9.8. Administratorius atkreipia dėmesį, kad jis, kaip individualiai veikiantis asmuo, administruoja tik šį vieną bankroto procesą, administratoriui numatyta minimali profesinės civilinės atsakomybės 1 000 000 Eur draudimo suma yra susijusi tik su BKU „Amber” bankroto procesu. Kitose bankroto procedūrose R. J. yra tik bankroto bylose paskirtų juridinių administratorių įgaliotas asmuo ir neturi galimybės kitose bankroto bylose patvirtintų sąmatų lėšų naudoti BKU „Amber” procesui arba atvirkščiai.

9.9. Administratorius nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje stadijoje nebegalima spręsti kilusio ginčo, o anksčiau tokia galimybe jis nepasinaudojo. Pirma, bankroto byloje yra visi BKU „Amber” kreditorių susirinkimų protokolai, iš kurių matyti, kad kartu su strateginių taktinių planų teikimais kreditorių susirinkimui administratorius visada teikdavo prašymą dėl sąmatos patikslinimo, įskaitant atlyginimą administratoriui. Antra, prielaidos priemokai apskaičiuoti ir spręsti klausimą dėl administratoriaus atlyginimo atsirado tik 2024 metais, gavus paskutines lėšas bankroto procese. Pažymėjo, kad skundui paduoti nebuvo praleisti terminai, taip pat nėra suėję senaties terminai.

10. Suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:

10.1. Administratoriaus skunde pateikti argumentai yra neteisėti ir nepagrįsti.

10.2. Teismas nepagrįstai suteikė administratoriui galimybę nutartį apskųsti, kadangi, vadovaujantis imperatyviomis ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bankroto administratoriaus skundą ir jį tenkinus iš dalies, teismo nutartis tapo galutinė ir neskundžiama.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo ribų

11. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

12. Absoliučių apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

13. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Tačiau apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 320 straipsnį, apeliacinio (atskirojo) skundo ribas nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2013).

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad BKU ,,Amber“ nemokumo administratorius 2024 m. rugsėjo 13 d. sušaukė kreditorių susirinkimą, kurio darbotvarkės 2-uoju klausimu siūlė nustatyti, jog: 1) administratoriaus atlyginimo II daliai apskaičiuoti yra taikomas 2024 m. galiojantis MMA. Papildomai prie administratoriaus atlyginimo (I ir II dalys) apmokami mokesčiai, kurių apskaičiavimo ir sumokėjimo pareiga pagal taikytinus mokestinius teisės aktus tenka BKU ,,Amber“ (GPM, VSD, PSD); 2) skirti administratoriui priemoką už įplaukas 33 386,71 Eur; 3) nustatyti, kad administratoriaus atlyginimas ir priemoka išmokami gavus unijos likvidacinių finansinių ataskaitų audito išvados projektą.

15. Kreditorė VŠĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pasiūlė alternatyvų nutarimo projektą: nemokumo administratoriaus nustatyto atlyginimo netikslinti, nekeisti ir priemokų nemokėti, nustatytą nemokumo administratoriaus atlyginimą išmokėti 2017 m. balandžio 13 d. kreditorių susirinkime ir 2017 m. lapkričio 20 d. pavedimo sutartyje nustatyta tvarka.

16. 2024 m. rugsėjo 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimu nuspręsta pritarti kreditorės VŠĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pasiūlytam nutarimo projektui.

17. Nemokumo administratorius, nesutikdamas su kreditorių susirinkimo nutarimu, pateikė pirmosios instancijos teismui skundą, kuriuo prašė 2024 m. rugsėjo 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu panaikinti ir klausimus išspręsti iš esmės: 1) nemokumo administratoriui skirti 33 386,71 Eur priemoką už įplaukas (nurodydamas, kad šią sumą sudaro priemoka už iš turto nuomos gautas pajamas ir priemoka už vertybinių popierių pardavimą); 2) nustatyti, kad BKU „Amber“ nemokumo administratoriaus atlyginimo II dalies apskaičiavimui taikomas aktualus, 2024 m. galiojantis MMA (924 Eur), atitinkamai atlyginimo II dalis sudaro 42 966 Eur; 3) nustatyti, kad nemokumo administratoriaus atlyginimas išmokamas gavus unijos likvidavimo finansinių ataskaitų rinkinio audito išvados projektą. Taigi nemokumo administratorius prašė teismo klausimus dėl administratoriaus atlyginimo (atlyginimo indeksavimo ir priemokos) patikslinimo bei likusios administratoriaus atlyginimo dalies išmokėjimo tvarkos (momento) išspręsti taip, kaip jis buvo tai siūlęs spręsti BKU „Amber“ kreditorių susirinkimui.

18. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi iš dalies tenkindamas administratoriaus skundą dėl BKU „Amber“ 2024 m. rugsėjo 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo, atskirai pasisakė dėl kiekvienos iš trijų šio klausimo dalių, nutardamas: 1) tenkinti iš dalies prašymą dėl priemokos skyrimo: nemokumo administratoriui skirti 4 349,85 Eur dydžio priemoką už įplaukas (už iš turto nuomos gautas pajamas), tačiau netenkinti nemokumo administratoriaus prašymo skirti priemoką už vertybinių popierių pardavimą. Teismas nutarė nustatyti, kad priemoka (4 349,85 Eur) administratoriui turi būti išmokėta įsiteisėjus 2024 m. lapkričio 4 d. nutarčiai; 2) atmesti prašymą perskaičiuoti administratoriaus atlyginimo II dalį, kaip to prašė nemokumo administratorius – ją indeksuojant, konstatuodamas, kad nėra pagrindo keisti 2017 m. balandžio 13 d. kreditorių susirinkimo nustatyto nemokumo administratoriaus atlyginimo dydžio; 3) atmesti administratoriaus prašymą nustatyti, kad administratoriaus atlyginimas ir priemoka išmokami gavus unijos likvidacinių finansinių ataskaitų audito išvados projektą, konstatuodamas, kad nėra pagrindo nesivadovauti 2017 m. lapkričio 20 d. pavedimo sutarties nuostata, pagal kurią likusi neišmokėta atlyginimo dalis išmokama baigus kredito unijos bankroto procesą – išregistravus ją iš Juridinių asmenų registro.

19. Atskiruoju skundu nemokumo administratorius prašo: 1) panaikinti BKU „Amber“ 2024 m. rugsėjo 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu dalį, kuria nuspręsta neišmokėti nemokumo administratoriui visos prašytos priemokos už BKU „Amber“ turto nuomą ir vertybinių popierių pardavimą; patvirtinti 33 386,71 Eur dydžio priemoką nemokumo administratoriui už įplaukas, gautas už BKU „Amber“ turto nuomą ir vertybinių popierių pardavimą; nustatyti, jog patvirtinta priemoka nemokumo administratoriui išmokama įsiteisėjus šiai nutarčiai; 2) nustatyti, kad BKU „Amber” bankroto administratoriaus neišmokėto atlyginimo II dalies apskaičiavimui taikomas aktualus – 2024 m. galiojantis MMA (924 Eur), atitinkamai atlyginimo II dalis sudaro 42 966 Eur.

20. Pareiškėjas BKU „Amber“ nemokumo administratorius R. J. atskirajame skunde aiškiai įvardijo prašantis panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutarties dalį, kuria netenkintas jo skundas dėl kreditorių susirinkimo sprendimo dėl priemokos skyrimo už vertybinių popierių pardavimą ir administratoriaus atlyginimo apskaičiavimo taikant aktualų MMA. Vadinasi, atskiruoju skundu prašoma peržiūrėti skundžiamos pirmosios instancijos nutarties dalis, aprašytas šios nutarties 14 punkto 1) ir 2) papunkčiuose.

21. Iš nemokumo administratoriaus atskirojo skundo reikalavimų matyti, kad teismo nutarties dalis, kuria atmestas administratoriaus prašymas nustatyti, jog administratoriaus atlyginimas ir priemoka išmokami gavus unijos likvidacinių finansinių ataskaitų audito išvados projektą, nėra skundžiama. Atskirojo skundo argumentuose nėra kvestionuojama pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad nėra pagrindo nesivadovauti 2017 m. lapkričio 20 d. pavedimo sutarties nuostata, pagal kurią likusi neišmokėta atlyginimo dalis išmokama baigus kredito unijos bankroto procesą – išregistravus ją iš Juridinių asmenų registro.

22. Atskirojo skundo reikalavimų ir jo argumentų lingvistinė ir loginė analizė sudaro pagrindą išvadai, kad juo skundžiama tik ta Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutarties dalis, kuria atmestas nemokumo administratoriaus prašymas skirti jam priemoką už vertybinių popierių pardavimą (skiriant bendrą 33 386,71 Eur dydžio priemoką už įplaukas) ir indeksuoti anksčiau nustatyto administratoriaus atlyginimo likusią neišmokėtą dalį, taikant 2024 m. MMA (nustatant, kad atlyginimo II dalis sudaro 42 966 Eur). Šie klausimai apibrėžia apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos ribas, o aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

23. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi savo iniciatyva išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir imtis analizuoti tokių argumentų, kurie apeliaciniame skunde nėra nurodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-415/2016, 21 punktas; 2022 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-403/2022, 29 punktas).

Dėl apeliacijos galimybės

24. Apeliantui atskiruoju skundu kvestionuojant pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria šis, netenkindamas nemokumo administratoriaus skundo dėl BKU „Amber“ 2024 m. rugsėjo 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu dalies, nutarė neskirti nemokumo administratoriui priemokos už įplaukas (lėšas, gautas pardavus vertybinius popierius) ir nutarė nekeisti 2017 m. balandžio 13 d. kreditorių susirinkime nustatyto administratoriaus atlyginimo dydžio, o kreditorei VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ teigiant, kad aptariama Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutarties dalis negali būti skundžiama, toliau apeliacinės instancijos teismas pasisakys dėl apeliacijos galimybės šiuo atveju.

25. Pagal CPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatas bankroto ir restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus nuo 2020 m. sausio 1 d. reglamentuoja JANĮ, pakeitęs iki tol galiojusius ĮBĮ ir Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymą.

26. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties 13 punkte konstatuota, kad: nagrinėjamu atveju BKU „Amber“ bankroto byla pradėta ir administravimo išlaidos patvirtintos iki JANĮ įsigaliojimo; teismų praktikoje pažymėta, kad bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo procedūra prasideda administravimo išlaidų sąmatą pirmą kartą tvirtinant kreditorių susirinkime, šiam įgyvendinant ĮBĮ 23 straipsnio 5 punkte nustatytą kompetenciją; vėlesni administravimo išlaidų sąmatos keitimai nėra savarankiškos procedūros, o administravimo išlaidų sąmatos procedūros sudėtinė dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017); taigi šiuo atveju byloje keliami klausimai dėl administravimo išlaidų sprendžiami pagal ĮBĮ nuostatas, reglamentavusias administravimo išlaidas (taikoma JANĮ 155 straipsnio 1 punkte nurodyta išimtis). Tokios pirmosios instancijos teismo išvados apeliantas nekvestionuoja, o apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo su ja nesutikti.

27. Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalį bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos; prie bankroto administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su ūkine komercine veikla, išskyrus iš ūkinės komercinės veiklos gaunamų pajamų administratoriui už vadovavimą ūkinei komercinei veiklai mokamą atlyginimo dalį. Taigi šiuo atveju, nemokumo administratoriui siekiant atlyginimo dydžio pakeitimo (neišmokėtos jo dalies padidinimo) bei papildomos priemokos nemokumo administratoriui už lėšas, gautas pardavus vertybinius popierius, skyrimo, byloje kilo ginčas dėl administravimo išlaidų.

28. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 2 d. nutartimi buvo patvirtinta BKU „Amber“ bendros 75 000 Eur sumos administravimo išlaidų sąmata iki kreditoriai patvirtins bankroto administravimo išlaidų sąmatą kreditorių susirinkime. 2017 m. balandžio 13 d. BKU „Amber“ kreditorių susirinkimas 3-iuoju darbotvarkės klausimu patvirtino 35 340 Eur administratoriaus atlyginimą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos, taip pat patvirtino 288 800 Eur administravimo išlaidų sąmatą, kurią šioje byloje nemokumo administratorius siekia pakeisti. 2017 m. gruodžio 28 d. BKU „Amber“ kreditorių susirinkimas sprendė „Dėl priemokos nemokumo administratoriui skyrimo“ bei nutarė nustatyti, kad administratoriui gali būti skiriamos priemokos prie patvirtinto fiksuoto atlyginimo, kurios apskaičiuojamos vadovaujantis Vyriausybės rekomendacijose nustatytomis sąlygomis ir tvarka (nutarime akcentuojama, kad priemoka už įplaukas administratoriui negali būti skiriama už grynuosius pinigus, nurodytus 2016 m. gruodžio 8 d. unijos balanse, įplaukas, gautas pardavus kredito unijos įsigytus vertybinius popierius, nes šių įplaukų gavimas bankroto procese nereikalauja administratoriaus įdirbio). Bylos duomenimis minėti BKU „Amber“ kreditorių susirinkimų nutarimai nenuginčyti ir galiojantys.

29. Administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Tuo atveju, jeigu administratorius ar kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, išsprendęs ginčą, ją patvirtina bankroto bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama (ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis). Taigi IBĮ 36 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta specialioji teisės norma, pagal kurią pirmosios instancijos teismo nutartis dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo negali būti apeliacijos objektas.

30. Aiškindamas šią teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, išnagrinėjęs ginčą ir tvirtindamas administravimo išlaidų sąmatą, turi atsižvelgti į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Taigi teismo diskrecija nustatant administravimo išlaidų dydį yra ribota. Būtent dėl šios priežasties ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismo nutartis, kuria patvirtinama administravimo išlaidų sąmata, yra galutinė ir neskundžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017, 21 punktas). Atsižvelgdamas į tai, kad tvirtinama viso įmonės bankroto proceso administravimo išlaidų sąmata, į tai, kad jos dydis nustatomas atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius, kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo procedūra prasideda administravimo išlaidų sąmatą pirmą kartą tvirtinant kreditorių susirinkime, šiam įgyvendinant ĮBĮ 23 straipsnio 5 punkte nustatytą kompetenciją. Vėlesni administravimo išlaidų sąmatos keitimai nėra savarankiškos procedūros, o administravimo išlaidų sąmatos procedūros sudėtinė dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017).

31. ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje reglamentuotas administravimo išlaidų tvirtinimo modelis yra orientuotas į kreditorių autonomiją (administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas), kuri grindžiama objektyviais kriterijais (atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius) ir veiksminga teismo kontrole sprendžiant ginčus dėl administravimo išlaidų sąmatos dydžio (tuo atveju, jeigu administratorius ar kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, išsprendęs ginčą, ją patvirtina bankroto bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-422-915/2018).

32. Skundžiama 2024 m. lapkričio 4 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkinęs nemokumo administratoriaus skundą dėl 2024 m. rugsėjo 13 d. BKU „Amber“ kreditorių susirinkimo nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu, tarp nemokumo administratoriaus ir kreditorių kilusį ginčą dėl anksčiau nustatyto administravimo išlaidų sąmatos dydžio (administratoriaus atlyginimo) pakeitimo išsprendė iš esmės. Vadovaudamasis šios nutarties 29–31 punktuose nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, yra galutinė ir neskundžiama.

Dėl procesinės bylos baigties

33. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas, kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis); šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų priėmimui (CPK 338 straipsnis). Šiuo atveju atskirasis skundas paduotas dėl teismo nutarties dalies, kuri negali būti skundžiama apeliacine tvarka, todėl apeliacinis procesas šioje dalyje nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

34. Pareiškėjas už atskirąjį skundą žyminio mokesčio nemokėjo, todėl žyminio mokesčio grąžinimo klausimas, nutraukus apeliacinį procesą, nesprendžiamas. Taip pat, nutraukus apeliacinį procesą, nesprendžiamas ir nemokumo administratoriaus apeliacinės instancijos teismui pateiktas prašymas priimti papildomus įrodymus.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjo bankrutavusios kredito unijos „Amber“ nemokumo administratoriaus R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutarties dalies, kuria netenkinta bankrutavusios kredito unijos „Amber“ nemokumo administratoriaus R. J. skundo dėl 2024 m. lapkričio 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimo antruoju klausimu dalis ir atmestas prašymas dėl administravimo išlaidų sąmatos keitimo (didinimo).