- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-15
- Bylos Nr.
- e2-920-798/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01951-2016-0
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Ieškovas
- Lietuvos bankas
- Atsakovas
- Kredito unija Amber"
- Kreditorius
- "Indėlių investicijų draudimas"
- Kategorijos
- 3.3.1.18Apeliacinio proceso nutraukimas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo nemokumo administratoriaus R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 23 d. nutarties dėl nemokumo administratorės atstatydinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos banko ieškinį dėl bankroto bylos atsakovei kooperatinei bendrovei (kooperatyvui) KREDITO UNIJA AMBER iškėlimo, trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, L. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
Vilniaus apygardos teisme 2026 m. birželio 17 d. buvo gautas nemokumo administratorės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Indvita“ prašymas dėl atstatydinimo. Prašyme nurodė, kad nemokumo administratorės MB „Indvita“ galiojantis profesinės civilinės atsakomybės draudimas atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nemokumo administratoriams nustatytus minimalius civilinės atsakomybės draudimo reikalavimus (60 000 Eur vienam draudžiamajam įvykiui ir 150 000 Eur visiems draudžiamiesiems įvykiams per vienerius metus), bet neatitinka Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo (toliau – KUĮ) 75 straipsnio 10 dalyje kredito unijos administratoriui nustatyto minimalaus draudimo dydžio (300 000 Eur vienam draudžiamajam įvykiui ir 1 000 000 Eur visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus). Nemokumo administratorė MB „Indvita“, teikdama sutikimą administruoti likviduojamą dėl bankroto kooperatinę bendrovę (kooperatyvą) KREDITO UNIJA AMBER, pagrįstai tikėjosi, kad dėl neatitikimo teisės aktuose ir atrankos taisyklėse nustatytų reikalavimų, įskaitant specialiuosius, atrankos sistema ją automatiškai eliminuos. Dėl objektyvių finansinių aplinkybių MB „Indvita“ negali draustis savo profesinės civilinės atsakomybės draudimu pagal KUĮ 75 straipsnio 10 dalyje nustatytus reikalavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2026 m. liepos 23 d. nutartimi atstatydino MB „Indvita“ iš atsakovės nemokumo administratorės pareigų ir nauja likviduojamos dėl bankroto KREDITO UNIJOS AMBER nemokumo administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Valnetas“; nustatė 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį buvęs nemokumo administratorius privalėjo perduoti paskirtai naujai nemokumo administratorei atsakovės turtą pagal balansą, sudarytą atstatydinimo iš pareigų dienos duomenimis, ir visus dokumentus; leido nutartį vykdyti skubiai. Teismas nustatė, kad nemokumo administratorė MB „Indvita“ prašyme nurodė svarias atstatydinimo priežastis. Dėl to padarė išvadą, kad yra pagrindas atstatydinti MB „Indvita“ iš atsakovės nemokumo administratorės pareigų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Pareiškėjas (toliau – ir apeliantas) nemokumo administratorius R. J. atskirajame skunde prašo: i) iki atskirojo skundo išnagrinėjimo sustabdyti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 23 d. nutarties dalies dėl turto ir dokumentų perdavimo vykdymą bei skubų šios dalies vykdymą; ii) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 23 d. nutartį dėl nemokumo administratorės MB „Indvita“ atstatydinimo ir klausimus naujos nemokumo administratorės paskyrimo, administravimo perėmimo bei turto ir dokumentų perdavimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat įpareigoti pirmosios instancijos teismą įvertinti visą nuo 2026 m. balandžio 7 d. susidariusią administratoriaus pakeitimo procedūrą, vykstantį apeliacinį procesą dėl 2026 m. birželio 1 d. nutarties, faktinį turto ir dokumentų valdytoją, teisėtą perdavimo seką, balanso datą, kiekvieno administratoriaus įgaliojimų ir atsakomybės laikotarpį bei būtinybę nedelsiant užtikrinti realų atsakovės atstovavimą; iii) išreikalauti ir pridėti prie bylos duomenis apie tai, ar buvo įvykdyta teismo 2026 m. birželio 1 d. nutartimi nustatyta turto ir dokumentu perdavimo MB „Indvita“ pareiga, ar sudarytas perdavimo–priėmimo aktas, ir kokius atsakovės administravimo veiksmus MB „Indvita“ faktiškai atliko; iv) esant procesinei galimybei, šį atskirąjį skundą nagrinėti kartu su Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamu atskiruoju skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 1 d. nutarties panaikinimo. Jeigu Lietuvos apeliacinis teismas laikytų, kad Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 23 d. nutarties dalis dėl nemokumo administratorės UAB „Valnetas“ paskyrimo negali būti savarankišku apeliacijos objektu, panaikinti skundžiamos teismo nutartis dalis dėl turto ir dokumentu perdavimo bei skubaus vykdymo ir šiuos klausimus perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodo šiuos argumentus:
Skundžiama teismo nutartis pripažinta vykdytina skubiai, nors turto ir dokumentų perdavimo subjektas, jų perdavimo seka bei faktinis turto ir dokumentų valdytojas nėra nustatyti. Jeigu skundžiama teismo nutartis bus vykdoma iki atskirojo skundo išnagrinėjimo, gali būti atliekami tarpusavyje prieštaraujantys perdavimo veiksmai, prarasta galimybė aiškiai atriboti nemokumo administratorių atsakomybę ir bus apsunkinta veiksminga apeliacinė peržiūra. Dėl to apeliantas prašo iki atskirojo skundo išnagrinėjimo būtina sustabdyti skundžiamos nutarties dalies dėl turto ir dokumentų perdavimo bei skubaus šios dalies vykdymo vykdymą.
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 40 straipsnio 7 ir 8 nurodytos nuostatos įtvirtina vieną nuoseklų teismo veiksmų modelį, kuris buvo suardytas teismo 2026 m. balandžio 7 d. nutartimi. Apeliantas neprašo pakartotinai peržiūrėti 2026 m. balandžio 7 d. nutarties, tačiau jos sukurtos ir iki šiol besitęsiančios teisinės pasekmės turi būti įvertintos sprendžiant dėl 2026 m. liepos 23 d. nutarties pagrįstumo ir teisėtumo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo 2026 m. birželio 1 d. ir 2026 m. liepos 23 d. nutartys suskaidė vieną administratoriaus pakeitimo procedūrą į tris atskirus procesinius sprendimus ir sukūrė naujus neaiškumus dėl įgaliojimų, turto ir dokumentų perdavimo, balanso datos bei atsakomybės.
Teismo 2026 m. birželio 1 d. nutartimi, kuri apskųsta apeliacine tvarka, nemokumo administratorius Remigijus Jazbutis buvo įpareigotas perduoti naujai paskirtai nemokumo administratorei MB „Indvita“ turtą ir dokumentus per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo. Faktinis turto ir dokumentų perdavimas MB „Indvita“ neįvyko. Skundžiama teismo nutartimi nustatyta pareiga nemokumo administratorei MB „Indvita“ perduoti paskirai naujai nemokumo administratorei UAB „Valnetas“ atsakovės turtą ir dokumentus, kurių ji neturi ir nevaldo.
Skundžiama teismo nutartis vykdoma skubiai, o MB „Indvita“ turto bei dokumentų perdavimo terminas nustatytas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Turto ir dokumentų perdavimo pareigos vykdymo metu MB „Indvita“ jau nebeturės įgaliojimų veikti kaip likviduojamos dėl bankroto KREDITO UNIJOS AMBER nemokumo administratorė.
Skundžiamoje teismo nutartyje nenurodyta, kad turtą ir dokumentus nemokumo administratorei UAB „Valnetas“ turi tiesiogiai perduoti pradinis nemokumo administratorius R. J. Nemokumo administratorei MB „Indvita“ nustatytas įpareigojimas yra neaiškus ir objektyviai neįgyvendinamas. Toks perdavimas reikštų MB „Indvita“ administravimo grandies praleidimą ir prieštarautų teismo 2026 m. birželio 1 d. nutartimi nustatytai perdavimo sekai.
Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-2310-567/2019, spręsdamas analogišką turto ir dokumentų perdavimo klausimą iš kelių eilės paskirtų nemokumo administratorių, nepraleido tarpinio administratoriaus. Teismas nurodė, kad ankstesnis administratorius turi perduoti turtą ir dokumentus tam administratoriui, kuris buvo paskirtas jį pakeisti, o šis vėliau paskirtam administratoriui. Pirmosios instancijos teismas nuo šio nuoseklaus modelio nukrypo be jokio paaiškinimo bei neįvertino, kad dėl MB „Indvita“ paskyrimo paduotas atskirasis skundas.
Nemokumo administratorės MB „Indvita“ atstatydinimas savaime nepanaikina klausimų: ar ji buvo teisėtai paskirta (galėjo būti paskirta), galėjo perimti finansų įstaigos administravimą, ir kokius veiksmus atliko ir kas atsako už laikotarpį nuo jos paskyrimo iki atstatydinimo.
Remigijus Jazbutis nuo 2026 m. gegužės 28 d. laikomas atstatydintu, MB „Indvita“ turto ir dokumentų faktiškai neperėmė ir 2026 m. liepos 23 d. nutartimi buvo atstatydinta. Nauja nemokumo administratorė UAB „Valnetas“ negali vykdyti funkcijų, kol jai nėra perduotas turtas, dokumentai, apskaita, prieigos ir vykstančių bylų informacija.
Atskirojo skundo padavimo dieną likviduojama dėl bankroto KREDITO UNIJA AMBER neturi administravimo funkcijas perėmusio ir visą reikalingą informaciją bei dokumentus valdančio atstovo. Tai kelia tiesioginę riziką vykstančioms teismo byloms, procesiniams terminams, atsakymams priežiūros ir kitoms institucijoms, banko sąskaitų bei apskaitos valdymui, dokumentų apsaugai, kreditorių interesams ir galimybei teisėtai užbaigti bankroto procesą. Skubaus vykdymo nurodymas šios problemos nepašalina. Priešingai, kai nėra nustatyta, kas faktiškai turi turtą ir dokumentus bei kas juos privalo perduoti, skubus vykdymas dar labiau didina neaiškumą ir galimų sankcijų riziką.
Skundžiamoje teismo nutartyje nenustatyta, kokį turtą ir dokumentus turėjo perimti MB Indvita“, ir kokį turtą ji faktiškai perėmė, kokius veiksmus atliko bei ką konkrečiai turi perduoti UAB „Valnetas“. Taip pat neatribota R. J., MB „Indvita“ ir UAB „Valnetas“ atsakomybė už skirtingus laikotarpius, neišspręstas administravimo išlaidų bei atlygio už faktiškai atliktą darbą paskirstymo klausimas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo (kreditorė) viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą ir jame suformuluotus procesinius prašymus atmesti kaip nepagrįstus ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurį patvirtinantys dokumentai bus pateikti CPK numatyta tvarka. Nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu motyvus:
Nėra pagrindo sustabdyti skundžiamos teismo nutarties dalies dėl turto ir dokumentų perdavimo skubų vykdymą. Šiuo procesiniu prašymu apeliantas siekia nepagrįstai išvengti teismo jam nustatytos pareigos vykdymo. Sustabdžius skundžiamos teismo nutarties vykdymą būtų apsunkintas bankroto proceso tęstinumas arba papildomai vilkinamas administravimo funkcijų perėmimas.
R. J. nuo 2026 m. gegužės 28 d. nebeturi teisinio suinteresuotumo atsakovės bankroto byla. Jeigu R. J. turi tam tikrą suinteresuotumą dėl skundžiamos nutarties vykdymo, tai savaime nesudaro pagrindo reikalauti panaikinti visą skundžiamą teismo nutartį. Apelianto iškelti klausimai iš esmės yra susiję su procesinio sprendimo vykdymu, o ne su jo teisėtumu.
Turto ir dokumentų perdavimo klausimo išsprendimas nėra teismo diskrecijos dalykas. Tai yra įstatymo imperatyviai reikalaujama procesinio teismo sprendimo dalis. Panaikinus skundžiamos nutarties dalį dėl turto ir dokumentų perdavimo bei perdavus šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teismas vis tiek privalėtų iš naujo spręsti tą patį klausimą ir priimti iš esmės tokio paties pobūdžio procesinį teismo sprendimą pagal JANĮ 40 straipsnio 8 dalį. Toks apelianto prašymas faktiškai reikštų tik pakartotinį įstatymo imperatyviai reikalaujamo klausimo nagrinėjimą ir atsakovės bankroto bylos vilkinimą, o tai prieštarautų tiek civilinio proceso koncentruotumo ir operatyvumo principams (Lietuvos Respublikos civilini proceso kodekso (toliau – ir CPK) 7 straipsnis), tiek nemokumo proceso principams (JANĮ 3 straipsnis).
Apeliantas nekvestionuoja, kad skundžiama teismo nutartis neatitinka JANĮ 40 straipsnių 7, 8 dalyse įtvirtintų reikalavimų. Atskirajame skunde nėra motyvų, kodėl MB „Indvita“ atstatydinimas ir (ar) UAB „Valnetas“ paskyrimas yra nepagrįsti. Atskirajame skunde nėra nurodytas nė vienas konkretus faktas, patvirtinantis, kad dėl skundžiamos nutarties būtų faktiškai sutrikdytas atsakovės bankroto proceso administravimas, prarasti dokumentai ar pažeisti kreditorių interesai. Priešingai, R. J. argumentai grindžiami išimtinai prielaidomis apie hipotetines ateities situacijas. Jeigu R. J. kyla neaiškumų dėl skundžiamos nutarties vykdymo, jis turėjo pasinaudoti sprendimų išaiškinimo institutu.
Atskirajame skunde neginčijamas dokumentų ir turto neperdavimo MB „Indvita“ faktas. Apelianto prašomi išreikalauti duomenys yra susiję su teismo 2026 m. birželio 1 d. nutarties vykdymu, dėl to prašomi išreikalauti duomenys neturi ir negali turėti reikšmės skundžiamos teismo nutarties pagrįstumo patikrinimui.
Panaikinus skundžiamą teismo nutartį nebūtų pašalintas joks konkretus teisių pažeidimas ar procesinis trūkumas, bet būtų sukeltas papildomas procesinis neapibrėžtumas ir neišvengiamai vilkinamas atsakovės bankroto procesas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo (kreditorius) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime prašo: i) atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą; ii) klausimą dėl skundžiamos teismo 2026 m. liepos 23 d. nutarties dalies dėl turto ir dokumentų perdavimo skubaus vykdymo sustabdymo spręsti teismo nuožiūra. Nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:
Nagrinėjant šį atskirąjį skundą netikslinga vertinti visą, nuo 2026 m. balandžio 7 d. vykstančią, nemokumo administratoriaus pakeitimo procedūrą bei pakartotinai vertinti 2026 m. birželio 1 d. nutarties, kurios apeliacinis procesas nepasibaigęs, pagrįstumą.
Šalies argumentai
Apelianto prašymas išreikalauti ir pridėti prie bylos duomenis apie atsakovės turto ir dokumentų perdavimą nemokumo administratorei MB „Indvita“ prieštarauja atskirojo skundo 29 punkte nurodytam patvirtinimui, kad turto ir dokumentų MB „Indvita“ neperdavė.
Apelianto elgesys vertintinas kaip atsakovės bankroto proceso vilkinimas. Juridinio asmens nemokumo procesus administruojantys asmenys turi vykdyti savo pareigas profesionaliai, užtikrindami aukštą savo profesinių žinių ir sugebėjimų lygį ir elgdamiesi taip, kad užtikrintų nepriekaištingą profesijos atstovo reputaciją.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-23-864/2026 (buvęs Nr. B2-5971-794/2016) iškėlė bankroto bylą atsakovei KREDITO UNIJAI AMBER; paskyrė nemokumo administratorių R. J. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 8 d.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi pripažino atsakovę KREDITO UNIJĄ AMBER likviduojama dėl bankroto. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2017 m. gegužės 16 d.
Vilniaus apygardos teismas 2026 m. balandžio 7 d. nutartimi tenkino suinteresuoto asmens (kreditorės) VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašymą ir atstatydino nemokumo administratorių R. J. iš atsakovės likviduojamos dėl bankroto KREDITO UNIJOS AMBER nemokumo administratoriaus pareigų; nustatė, pasibaigus naujo administratoriaus atrankos procesui, naują nemokumo administratorių skirti rašytinio proceso tvarka. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2026 m. gegužės 28 d.
Pareiškėjas nemokumo administratorius R. J. 2026 m. balandžio 15 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 7 d. nutarties.
Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. gegužės 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-429-866/2026 apelianto R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 7 d. nutarties panaikinimo laikė nepaduotu (nes teismo nustatytu terminu nebuvo sumokėtas žyminis mokestis už atskirąjį skundą) ir pagal šį atskirąjį skundą pradėtą apeliacinį procesą nutraukė.
Vilniaus apygardos teismas 2026 m. birželio 1 d. nutartimi atsakovės nauja nemokumo administratore paskyrė MB „Indvita“; nustatė 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį buvęs nemokumo administratorius privalėjo perduoti paskirtai naujai nemokumo administratorei atsakovės turtą pagal balansą, sudarytą atstatydinimo iš pareigų dienos duomenimis, ir visus dokumentus.
Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-766-866/2026 nutraukė apeliacinį procesą, pradėtą pagal apelianto nemokumo administratoriaus R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 1 d. nutarties.
Taigi, Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 7 d. nutartis dėl nemokumo administratoriaus R. J. atstatydinimo ir 2026 m. birželio 1 d. nutartis dėl naujos nemokumo administratorės MB „Indvita“ paskyrimo yra įsiteisėjusios bei apeliacine tvarka pakartotinai neperžiūrimos (negali būti peržiūrimos). Atitinkamai jokie procesiniai prašymai, susiję su šiomis nutartimis ir jų vykdymu nesprendžiami.
Dėl apeliacinio proceso, pradėto dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 23 d. nutarties
Atsakovės nemokumo (bankroto) procesas pradėtas galiojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymui (toliau – ĮBĮ), tačiau sprendimas dėl likviduojamos dėl bankroto KREDITO UNIJOS AMBER nemokumo administratorės atstatydinimo priimamas galiojant JANĮ, todėl klausimas dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo spręstinas vadovaujantis JANĮ nuostatomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-512-781/2020).
Pagal CPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatas, bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus nuo 2020 m. sausio 1 d. reglamentuoja JANĮ.
Kasacinio teismas yra nurodęs, kad teismo nutarties, kuria sprendžiamas klausimas dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo, apskundimo galimybę apeliacinės instancijos teisme iš esmės lemia jos rezultatas, o ne pateikusių tokį prašymą subjektų ratas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. balandžio23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-378/2026, 36 punktas).
Atskirajame skunde nėra argumentų, susijusių su Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 23 d. nutartimi paskirta nauja administratore UAB „Valnetas“, todėl šiuo aspektu Lietuvos apeliacinis teismas nepasisako. Pažymėtina tai, kad teismo nutartis dėl naujos nemokumo administratorės paskyrimo yra neskundžiama (JANĮ 40 straipsnio 2 dalis), todėl įsiteisėjo ir tapo vykdytina nuo jos priėmimo dienos. Įsiteisėjusi teismo nutartis paskirti nemokumo administratorių yra pagrindas paskirtam naujam nemokumo administratoriui administruoti bankroto procesą (JANĮ 34 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1704-241/2020).
JANĮ 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas atstatydina nemokumo byloje paskirtą nemokumo administratorių, kai yra bent viena iš šių aplinkybių: 1) jis netenka teisės administruoti nemokumo procesus; 2) jis negalėjo būti paskirtas konkretaus juridinio asmens nemokumo administratoriumi dėl šio įstatymo 37 ir (ar) 38 straipsniuose nurodytų aplinkybių arba šios aplinkybės atsirado arba paaiškėjo jau jį paskyrus nemokumo administratoriumi; 3) jis pateikia teismui prašymą dėl atsistatydinimo; 4) teismas panaikino nutartį naudojantis atrankos programa atrinkto asmens neskirti nemokumo administratoriumi; 5) gautas kreditorių susirinkimo arba kreditoriaus (kreditorių), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip 1/2 visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotas prašymas atstatydinti nemokumo administratorių ir patenkinus šį prašymą nebus pažeistas viešasis interesas.
Materialieji nemokumo administratoriaus atstatydinimo teisiniai pagrindai įtvirtinti JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, o procesiniai – JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Materialusis nemokumo administratoriaus atstatydinimo pagrindas siejamas su konkrečių faktinių aplinkybių buvimu (nustatymu) ir kyla iš poreikio ginti suinteresuotų asmenų teises. Procesinis nemokumo administratoriaus atstatydinimo pagrindas siejamas su įstatymų leidėjo suteikta procesine iniciatyvos teise konkrečiam subjektui – bankroto byloje dalyvaujančių asmenų grupei – motyvuotu prašymu bet kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu kreiptis dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-95-407/2023, 18, 19 punktai; 2023 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-414-933/2023, 55 punktas).
Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 1 d. nutartimi paskirta nemokumo administratorė MB „Indvita“ 2026 m. birželio 17 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl atstatydinimo (JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismas, įvertinęs turimą informaciją, nusprendžia, ar turi būti pradedama nemokumo administratoriaus atstatydinimo procedūra (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-95-407/2023 23 punktas). Teismas bankroto administratoriaus atstatydinimo klausimą išsprendžia teismo posėdyje nutartimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-95-407/2023). Teismo nutartis, kuria teismas tenkina nemokumo administratoriaus prašymą atstatydinti jį iš bendrovės nemokumo administratoriaus pareigų, remiantis JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktu, laikytina užkertančia kelią tolesnei bankroto bylos eigai, todėl gali būti skundžiama atskiruoju skundu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. balandžio23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-378/2026, 35 punktas). Yra neskundžiama tik teismo nutartis atstatydinti netekusį teisės administruoti nemokumo procesus nemokumo administratorių (JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 40 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1688-450/2020; 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-452-302/2022).
KUĮ 75 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kredito unijos administratoriaus minimali profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma yra 300 000 Eur vienam draudžiamajam įvykiui ir 1 000 000 Eur visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus; dėl draudžiamojo įvykio išmokėjus draudimo išmoką ir sumažėjus draudimo sumai, kredito unijos administratorius privalo per vieną mėnesį apsidrausti profesinę civilinę atsakomybę, kad būtų atkurta privalomoji minimali draudimo suma.
Pirmosios instancijos teismas, gavęs informaciją ir įvertinęs MB „Indvita“ prašymo turinį, nustatė, kad 2026 m. birželio 1 d. teismo nutartimi, vadovaujantis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis ir naudodamasis atrankos programa (JANĮ 34 straipsnio 3 dalis), paskirta nemokumo administratorė MB „Indvita“ turi galiojantį profesinės civilinės atsakomybės draudimą, tačiau jis neatitinka specialiųjų profesinės civilinės atsakomybės draudimo reikalavimų, nustatytų KUĮ 75 straipsnio 10 dalyje. MB „Indvita“ nurodė, kad neturi finansinių galimybių draustis pagal KUĮ 75 straipsnio 10 dalyje nustatytus reikalavimus.
Lietuvos apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagal nemokumo administratorės pateiktą prašymą (JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktas) iš esmės atstatydinto MB „Indvita“ JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi MB „Indvita“ neteko teisės administruoti atsakovės likviduojamos dėl bankroto KREDITO UNIJOS AMBER nemokumo (bankroto) procesą – neapdraudė (neturi finansinių galimybių drausti) savo profesinės civilinės atsakomybės, pagal KUĮ 75 straipsnio 10 dalyje nustatytus reikalavimus. Dėl to skundžiamos teismo nutarties dalis dėl nemokumo administratorės MB „Indvita“ atstatydinimo yra neskundžiama (JANĮ 40 straipsnio 6 dalis).
Vadovaujantis CPK 334 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo šio kodekso numatytais atvejais, o taip pat kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taip pat teismo nutarčių apskundimo galimybė tam tikrais atvejais yra numatyta specialiuose įstatymuose. Jeigu teismo priimtu tarpiniu procesiniu sprendimu nėra užkertama galimybė tolesnei bylos eigai ir tokio procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka galimybės nenumato nei konkreti CPK, nei specialaus įstatymo norma, apeliacinis procesas negali prasidėti, o pradėtas procesas turi būti nutrauktas.
Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 23 d. nutarties dalimi nustatyta buvusiai nemokumo administratorei MB „Indvita“ pareiga ir terminas perduoti paskirtai naujai nemokumo administratorei UAB „Valnetas“ atsakovės turtą pagal balansą, sudarytą atstatydinimo iš pareigų dienos duomenimis, ir visus dokumentus (JANĮ 40 straipsnio 8 dalis). Nei CPK, nei ĮBĮ nebuvo ir JANĮ nėra numatyta galimybė apskųsti teismo nutartį, kuria nuspręsta įpareigoti bankroto administratorių tinkamai vykdyti įstatymo nustatytas pareigas (JANĮ 40 straipsnio 8 dalis). Skundžiamos teismo nutarties dalis neužkerta galimybės tolesnei atsakovės likviduojamos dėl bankroto KREDITO UNIJOS AMBER nemokumo (bankroto) bylos eigai, kadangi nemokumo administratorius R. J. privalo per 10 dienų nuo Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 1 d. įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratorei MB „Indvita“, kuri per 10 dienų nuo Vilniaus apygardos teismas 2026 m. liepos 23 d. įsiteisėjimo dienos terminą privalo perduoti nemokumo administratorei UAB „Valnetas“ atsakovės turtą pagal balansą, sudarytą atstatydinimo, atitinkamai R. J. ir MB „Indvita“, iš pareigų dienos duomenimis, bei visus dokumentus.
Pagal JANĮ 40 straipsnio 9 dalį teismas gali pripažinti nutartį dėl nemokumo administratoriaus paskyrimo ar atstatydinimo skubiai vykdytina. Pagal JANĮ 40 straipsnio 10 dalį teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl nemokumo administratoriaus paskyrimo, neskyrimo ar atstatydinimo įsiteisėjimo dienos, o jeigu nutartis skubiai vykdytina, – nuo priėmimo dienos, jos kopiją išsiunčia:1) paskirtam, nepaskirtam ir (ar) atstatydintam nemokumo administratoriui; 2) kreditorių susirinkimo pirmininkui; 3) juridiniam asmeniui; 4) Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui – tik teismo nutarties dėl nemokumo administratoriaus paskyrimo atveju. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. liepos 23 d. nutarties apskundimas jos vykdymo nesustabdė (CPK 282 straipsnio 1 dalis). Neleidimas vykdyti skubiai skundžiamos teismo nutarties dalį dėl nemokumo administratorės atstatydinimo ir naujos nemokumo administratorės paskyrimo bei skundžiamos teismo nutarties dalies dėl dokumentų ir turto pardavimo vykdymo sustabdymas (ar) akivaizdžiai užvilkintų atsakovės bankroto procesą ir pažeistų kreditorių interesus.
Apibendrinęs nurodytus argumentus Lietuvos apeliacinis teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti apelianto R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 23 d. nutarties (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 334 straipsnio 1 dalis), kadangi jos dalis dėl nemokumo administratorės atstatydinimo atskiruoju skundu neskundžiama (JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 40 straipsnio 6 dalis), o dalis dėl dokumentų ir turto perdavimo neužkerta galimybės tolesnei atsakovės likviduojamos dėl bankroto KREDITO UNIJA AMBER nemokumo (bankroto) bylos eigai. Paaiškėjus šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 23 d nutarties nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis) ir apelianto iškelti procesiniai klausimai nesprendžiami. Apeliantui R. J. grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas 60 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis). Išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. rugsėjo 14 d. gavo suinteresuoto asmens VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašymą dėl 1 914,22 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ir pateikimą) priteisimo iš apelianto, grindžiamų 2026 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 5946/26LT ir akcinės bendrovės SEB banko 2026 m. rugsėjo 11 d. patvirtinimu dėl lėšų įskaitymo į kliento sąskaitą Nr. 7005.
Suinteresuoto asmens prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis viršija nagrinėjamoje byloje rekomenduojamą priteisti užmokesčio už advokato suteiktas teisines paslaugas (atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ir pateikimą) maksimalų dydį (2 554,20 Eur × 0,41= 1 021,68 Eur) (Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų 2015 m. kovo 20 d. redakcijos Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punktas, 8.16 papunktis).
Atsižvelgus į Rekomendacijas ir vadovaujantis protingumo bei teisingumo principais, priteisiamas iš apelianto R. J. suinteresuotam asmeniui (kreditorei) VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ 1 021,68 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 315 straipsnio 2 ir 5 dalimis, 331, 338 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjo nemokumo administratoriaus R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 23 d. nutarties. Grąžinti R. J. 60 Eur (šešiasdešimties eurų) žyminį mokestį, sumokėtą už atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 23 d. nutarties. Priteisti iš apelianto R. J. (asmens kodas duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai „Indėlių ir investicijų draudimas“ (juridinio asmens kodas 110069451) 1 021,68 Eur (vieno tūkstančio dvidešimt vieno euro ir šešiasdešimt aštuonių centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.