- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-11
- Bylos Nr.
- e2-1688-450/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00147-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Procesas nutrauktas.
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė (pirm.)
- Ieškovas
- VERSLUVA
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- IĮ "Rojaus miškas"
- Kreditorius
- VSDFV Utenos skyrius, VSDFV Utenos skyrius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „VERSLUVA“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarties bankrutavusios individualios įmonės „Rojaus miškas“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartimi individualiai įmonei (toliau – IĮ) „Rojaus miškas“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „VERSLUVA“.
2. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) Panevėžio apygardos teismą 2020 m. rugpjūčio 3 d. pranešimu „Dėl sprendimo išbraukti iš nemokumo administratorių sąrašo“ informavo, kad Tarnybos direktoriaus 2020 m. liepos 31 d. įsakymu nemokumo administratorei UAB „VERSLUVA“ skirta Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 136 straipsnio 3 punkte numatyta poveikio priemonė – teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimas, nemokumo administratorė UAB „VERSLUVA“ 2020 m. rugpjūčio 3 d. išbraukta iš Nemokumo administratorių sąrašo (sąrašo Nr. B-JA003).
3. Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi UAB „VERSLUVA“ buvo atstatydinta iš bankrutavusios IĮ „Rojaus miškas“ nemokumo administratorės pareigų, įmonės nemokumo administratoriumi paskirtas A. P., nustatytas terminas bankrutavusios IĮ „Rojaus miškas“ turtui ir dokumentams perduoti.
Šalies argumentai
4. Pareiškėja UAB „VERSLUVA“ 2020 m. rugsėjo 7 d. pateikė teismui prašymą atstatydinti iš pareigų naujai paskirtą bankrutavusios IĮ „Rojaus miškas“ nemokumo administratorių A. P. ir nemokumo administratore paskirti UAB „VERSLUVA“.
Žemesnės instancijos teismas
5. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atmetė pareiškėjos UAB „VERSLUVA“ pareiškimą dėl naujai paskirto nemokumo administratoriaus atstatydinimo ir UAB „VERSLUVA“ paskyrimo bankrutavusios IĮ „Rojaus miškas“ nemokumo administratore ir nurodė, kad ši nutartis neskundžiama.
Šalies argumentai
6. Pareiškėja UAB „VERSLUVA“ 2020 m. rugsėjo 18 d. pateikė atskirąjį skundą dėl 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria atmestas jos pareiškimas dėl naujai paskirto nemokumo administratoriaus atstatydinimo ir UAB „VERSLUVA“ paskyrimo bankrutavusios IĮ „Rojaus miškas“ nemokumo administratore. Be kitų skundo argumentų nurodė, kad turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienam aukštesnės instancijos teismui, be to, siekiama apskųsti nutartis užkerta kelią bankroto administratorei UAB „VERSLUVA“ toliau dalyvauti procese ir atskirai nuo teismo sprendimo apskųsti minėtą nutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos UAB „VERSLUVA“ atskirąjį skundą (DOK-4339) dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos UAB „VERSLUVA“ pareiškimas dėl naujai paskirto nemokumo administratoriaus atstatydinimo ir UAB „VERSLUVA“ paskyrimo bankrutavusios IĮ „Rojaus miškas“ nemokumo administratore, ir skundą grąžino jį padavusiai UAB „VERSLUVA“.
8. Teismas nurodė, kad teismo nutarties, kuria atmestas bankroto administratoriaus, bankrutuojančios bendrovės kreditoriaus ar bendrovės kreditorių susirinkimo prašymas dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, apskundimo apeliacine tvarka galimybė nei galiojusiame Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ir ĮBĮ), nei šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – ir JANĮ), nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) nenustatyta.
9. Todėl sprendžiant, ar pirmosios instancijos nutartis gali būti apeliacijos objektu, turi būti vertinama, ar tokia nutartimi užkertamas kelias tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalis 2 punktas, ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo nutartis, kuria atsisakyta atstatydinti bankroto administratorių, neužkerta kelio tolesnei bankroto bylos eigai, nes tokiu būdu neapribojama galimybė toliau vykti bankroto procesui, proceso dalyviams toliau dalyvauti bankroto bylos procese. Teismui atmetus prašymą (neatstatydinus administratoriaus), tokia teismo nutartis nei apeliacine, nei kasacine tvarka negali būti skundžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-432-313/2017). Lietuvos apeliaciniame teisme taip pat laikomasi nuomonės, kad teismo nutartis, kuria netenkintas prašymas (pareiškimas) dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai ir yra neskundžiama (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2-286-330/2017, Nr. 2-888-407/2017, Nr. 2-1907-381/2017, Nr. 2-412-330/2018, Nr. 2-1008-450/2019, Nr. e2-1174-407/2019, Nr. e2-1588-553/2019, Nr. e2-741-585/2020).
10. Esant nurodytam teisiniam reguliavimui ir suformuotai teismų praktikai, pareiškėjos apeliacine tvarka siekiama apskųsti nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą, jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas, teismas turi atsisakyti priimti atskirąjį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Apeliantė UAB „VERSLUVA“ atskirajame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atskirąjį skundą dėl 2020 m. rugsėjo 9 d. Panevėžio apygardos teismo nutarties priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Skundžiama nutartis užkerta bankroto administratoriui UAB „VERSLUVA“ dalyvauti procese ir sukelia esminius teisių ir pareigų pasikeitimus jos atžvilgiu.
11.2. Apeliantė šios nutarties neturės galimybės skųsti priėmus sprendimą bankroto byloje (sprendimą dėl įmonės pabaigos), nes nebus šio proceso šalis, be to, toks galutinio teismo sprendimo apskundimas (įtraukiant motyvus dėl skundžiamos teismo nutarties) neturėtų jokios prasmės ir negalėtų ištaisyti susiklosčiusios teisinės padėties.
11.3. Teismas priimdamas ginčijamą 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį, nurodė, kad įsakymo dėl poveikio priemonės taikymo UAB „VERSLUVA“ yra tik laikinai sustabdytas, kad bankroto procesas naujo administratoriaus bus baigtas greičiau ir operatyviau.
11.4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos sustabdė Tarnybos direktoriaus 2020 m. liepos 31 d. įsakymo ,,Dėl poveikio priemonės nemokumo administratoriui UAB „VERSLUVA“ skyrimo“ galiojimą, todėl UAB „VERSLUVA“ laikytina turinti teisę teikti nemokumo administravimo paslaugas. Jokie dokumentai naujai paskirtam administratoriui nėra perduoti, faktiškai jis nepradėjo eiti pareigų. Priešingai, dokumentacijos perdavimas ir išsamus naujo administratoriaus susipažinimas su bankroto procesu, užtruks.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. Apeliacijos dalyką sudaro 2020 m. rugsėjo 21 d. pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarties panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – ir JANĮ), reguliuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus ir kuriam įsigaliojus neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ).
15. IĮ „Rojaus miškas“ nemokumo procesas pradėtas galiojant ĮBĮ, tačiau teisė kelti klausimą dėl nemokumo administratorės atstatydinimo įgyvendinama jau galiojant JANĮ, todėl klausimas dėl nemokumo administratorės atstatydinimo iš bankrutavusios IĮ „Rojaus miškas“ administratoriaus pareigų ir naujo paskyrimo, inter alia (taip pat) ir atskirojo skundo priėmimo klausimas dėl nutarties, kuria atmestas pareiškimas dėl naujai paskirto nemokumo administratoriaus atstatydinimo ir UAB „VERSLUVA“ paskyrimo nemokumo administratore, spręstinas vadovaujantis JANĮ ir CPK nuostatomis.
16. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Tarnyba 2020 m. rugpjūčio 3 d. pranešimu informavo Panevėžio apygardos teismą apie tai, kad nemokumo administratorei UAB „VERSLUVA“ panaikinta teisė administruoti nemokumo procesus ir ji 2020 m. rugpjūčio 3 d. išbraukta iš Nemokumo administratorių sąrašo (sąrašo Nr. B-JA003). JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad teismas atstatydina nemokumo byloje paskirtą nemokumo administratorių, kai jis netenka teisės administruoti nemokumo procesus, ir įstatyme tiesiogiai įtvirtinta, kad tokia teismo nutartis yra neskundžiama (JANĮ 40 straipsnio 6 dalis).
17. Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi UAB „VERSLUVA“ buvo atstatydinta iš bankrutavusios IĮ „Rojaus miškas“ nemokumo administratorės pareigų, įmonės nemokumo administratoriumi paskirtas A. P., nustatytas terminas bankrutavusios IĮ „Rojaus miškas“ turtui ir dokumentams perduoti. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atmestas UAB „VERSLUVA“ pareiškimas dėl praleisto procesinio termino paduoti atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarties atnaujinimo ir atskirasis skundas su priedais grąžintas jį padavusiam asmeniui. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1605-407/2020 apeliacinį procesą pagal pareiškėjos UAB „VERSLUVA“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarties nutraukė kaip pateiktą asmens, neturinčio teisės jį paduoti (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Taigi nutartis, kuria UAB „VERSLUVA“ atstatydinta iš nemokumo administratorės pareigų ir paskirtas kitas nemokumo administratorius yra įsiteisėjusi.
18. Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atmestas pareiškėjos UAB „VERSLUVA“ pareiškimas dėl naujai paskirto nemokumo administratoriaus atstatydinimo ir UAB „VERSLUVA“ paskyrimo bankrutavusios IĮ „Rojaus miškas“ nemokumo administratore ir nurodyta, kad ši nutartis neskundžiama. Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjos UAB „VERSLUVA“ atskirąjį skundą (DOK-4339) dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarties.
19. Nustačius, kad Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi UAB „VERSLUVA“ buvo atstatydinta iš nemokumo administratorės pareigų, ji neteko nemokumo byloje dalyvaujančio asmens statuso ir teisės administruoti nemokumo procesą bei atstovauti įmonei, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ji neturėjo įgaliojimų nei pateikti prašymo dėl naujai paskirto nemokumo administratoriaus atstatydinimo, nei teikti atskirojo skundo dėl skundžiamos Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarties. Pažymėtina ir tai, kad naujojo nemokumo administratoriaus paskyrimą sąlygoja speciali atrankos procedūra. Kaip nurodyta nutarties 17 punkte, Panevėžio apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, kuria IĮ „Rojaus miškas“ nemokumo administratorius A. P., įsiteisėjus ir jis atstovauja bankrutavusią įmonę.
20. Šiuo atveju UAB „VERSLUVA“ savo galimai pažeistą teisę dėl teisės administruoti nemokumo procesus gali įgyvendinti tik skundžiant Tarnybos direktoriaus 2020 m. liepos 31 d. įsakymą ,,Dėl poveikio priemonės nemokumo administratoriui UAB „VERSLUVA“ skyrimo“ administracinėje byloje. Aplinkybė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis buvo sustabdytas Tarnybos direktoriaus 2020 m. liepos 31 d. įsakymo ,,Dėl poveikio priemonės nemokumo administratoriui UAB „VERSLUVA“ skyrimo“ galiojimas, šioje situacijoje nieko nekeičia. Įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi naujojo IĮ „Rojaus miškas“ paskirto nemokumo administratoriaus įgaliojimai nėra sustabdyti.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad JANĮ iš visų galimų nutarčių dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo išskiria vieną nutarčių rūšį – teismo nutartis atstatydinti netekusį teisės administruoti nemokumo procesus nemokumo administratorių neskundžiama (JANĮ 40 straipsnio 6 dalis).
22. CPK 305 straipsnyje reglamentuojama, kad apeliacinį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus numatytas išimtis. Esminis dalyvaujančio byloje asmens procesinio statuso ypatumas yra suinteresuotumas bylos baigtimi.
23. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarties, pateikė asmuo, neturintis teisės jį paduoti (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Šiai aplinkybei paaiškėjus bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, apeliacinis procesas, pradėtas pagal UAB „VERSLUVA“ atskirąjį skundą, nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą pagal uždarosios akcinės bendrovės „VERSLUVA“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos UAB „VERSLUVA“ atskirąjį skundą (DOK-4339) dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos UAB „VERSLUVA“ pareiškimas dėl naujai paskirto nemokumo administratoriaus atstatydinimo ir UAB „VERSLUVA“ paskyrimo bankrutavusios IĮ „Rojaus miškas“ nemokumo administratore.