Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Nr. DOK-1813 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01951-2016-0 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.3.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininko), Agnės Tikniūtės ir Eglės Zemlytės, susipažinusi su 2026 m. gegužės 13 d. paduotu pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto kredito unijos ,,Amber” nemokumo administratoriaus Remigijaus Jazbučio kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. balandžio 2 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. balandžio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Amber“ nemokumo administratoriaus Remigijaus Jazbučio skundą dėl 2025 m. gruodžio 22 d. vykusio likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Amber“ kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų 1-uoju, 2-uoju, 4-uoju ir 5-uoju darbotvarkės klausimais panaikinimo, suinteresuoti asmenys viešoji įstaiga „Indėlių investicijų draudimas“, Lietuvos Respublikos valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, akcinė bendrovė „Sidona.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2026 m. balandžio 8 d. nutartimi DOK-1098 atsisakė priimti pareiškėjos pirmą kartą 2026 m. kovo 17 d. paduotą kasacinį skundą dėl to, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Pagal CPK 350 straipsnio 5 dalį asmuo, kurio skundą atsisakoma priimti dėl to, kad jis neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas CPK 345 straipsnyje nustatyto termino.

Antrą kartą paduotas pareiškėjos kasacinis skundas, lyginant su pirmą kartą paduotu kasaciniu skundu, kurį atrankos kolegija, nenustačiusi kasacijos pagrindų, atsisakė priimti, yra iš naujo surašytas, jame pateikti nauji argumentai. Antrą kartą paduotame kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

Teismai netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias administratoriaus atlyginimą, kreditorių susirinkimo kompetencijos ribas ir nustatytą priemokos mechanizmą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 415 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimas Nr. 415 „Dėl Bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių patvirtinimo).

Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią kreditorių susirinkimo autonomija bankroto procese nėra absoliuti; administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo klausimai turi būti grindžiami objektyviais kriterijais, o ne kreditorių daugumos palankumu ar nepalankumu administratoriui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-391-690/2018 pabrėžiama, kad administravimo išlaidų dydis turi būti grindžiamas objektyviais kriterijais, o administratoriaus atlyginimo priklausomumas vien nuo kreditorių susirinkimo sprendimo be veiksmingos teisminės kontrolės mažintų administratoriaus nepriklausomumą nuo kreditorių.

Teismai nepagrįstai išplėtė administravimo išlaidų sąmatos klausimo sampratą taip, kad į ją pateko ne tik įprasti ginčai dėl techninių išlaidų eilučių būtinumo ir pagrįstumo, ar jų dydžio, bet ir ginčas dėl Vyriausybės nutarimu nustatyto priemokos apskaičiavimo algoritmo taikymo. Toks ginčas negali būti laikomas vien administravimo išlaidų sąmatos klausimu, nes jo esmė yra teisės normos taikymas, o ne faktinis sąmatos eilutės pagrįstumo vertinimas.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad nors antrą kartą pareiškėjos pateiktame kasaciniame skunde išdėstyti nauji ar papildyti teisiniai nesutikimo su teismų priimtais procesiniais sprendimais argumentai, tačiau jie nesudaro pagrindo kitaip spręsti dėl kasacinio skundo priimtinumo, nei jau buvo išspręsta atrankos kolegijos 2026 m. balandžio 8 d. nutartimi. Pagal galiojantį civilinio proceso įstatymą kasacija yra išimtinė teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumo kontrolės forma, galima tik tais atvejais, kai yra vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasacijos pagrindas yra ne bet koks, o tik esminis teisės normų pažeidimas, dėl kurio priimtas sprendimas turės esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Įvertinusi antrą kartą pateikto kasacinio skundo ir bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų argumentus, atrankos kolegija nusprendžia, jog ir šiame kasaciniame skunde nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.