- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-24
- Bylos Nr.
- e2-696-854/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01951-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo likviduojamos dėl bankroto kredito unijos AMBER nemokumo administratoriaus R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo likviduojamos dėl bankroto kredito unijos AMBER nemokumo administratoriaus R. J. skundą dėl 2017 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 1-uoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas likviduojamos dėl bankroto kredito unijos (toliau – LKU) AMBER (toliau – ir Kredito unija) nemokumo administratorius R. J. 2025 m. birželio 17 d. pateikė teismui skundą, prašydamas: 1) panaikinti LKU AMBER 2017 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 1-uoju darbotvarkės klausimu, kuriame numatyta, kad priemoka už įplaukas nemokumo administratoriui negali būti skiriama už įplaukas, gautas pardavus Kredito unijos įsigytus vertybinius popierius, nes šių įplaukų gavimas bankroto procese nereikalauja nemokumo administratoriaus įdirbio; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad bankroto bylose kreditorių susirinkimo sprendimai gali būti priimami ir įgyvendinami tik kreditorių susirinkimo kompetencijos ribose, kreditorių susirinkimas negali keisti ar panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ar nuspręsti jų nevykdyti. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju LKU AMBER 2017 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas 1-uoju darbotvarkės klausimu, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimui Nr. 415 „Dėl Bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimas Nr. 415), todėl yra niekinis, negali būti vykdomas ir turi būti panaikintas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. birželio 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl LKU AMBER 2017 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 1-uoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo.
4. Teismas nustatė, kad nemokumo administratorius skundą dėl aptariamo kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo teismui pateikė jo apskundimo terminą praleidęs daugiau nei 7 metus ir 5 mėnesius, skundo pateikimo termino praleidimo priežasčių nenurodė (iš skundo turinio teismas vertino, jog galima skundo padavimo teismui priežastis – ginčai su Kredito unijos kreditoriais dėl nemokumo administratoriui mokėtino atlygio), be to, nereiškė prašymo atnaujinti praleistą terminą.
5. Teismas akcentavo, kad bankroto proceso metu visos atliekamos procedūros, inter alia (taip pat), kreditorių susirinkimų šaukimas, jų metu priimami sprendimai yra vieno bendro bankroto proceso dalis, o terminai jiems įvykdyti ir revizuoti jų teisėtumą iš esmės yra nukreipti į siekį bankroto procesą įvykdyti ir užbaigti kuo operatyviau. Teismo vertinimu, skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo padavimo termino praleidimas daugiau nei 7 metus yra neleistinai ilgas, juolab įvertinus tai, kad skundą teismui pateikė bankroto proceso profesionalas – nemokumo administratorius.
6. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, priėjo prie išvados, kad termino praleidimo priežastis negali būti pripažinta svarbia ir terminas atnaujintas, todėl pareiškėjo skundą atsisakė priimti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į juos argumentai
7. Pareiškėjas LKU AMBER nemokumo administratorius R. J. (toliau – ir apeliantas) atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 18 d. nutartį panaikinti ir atnaujinti terminą skundui dėl LKU AMBER 2017 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo paduoti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso ir materialiosios teisės normas, neteisingai aiškino faktines bylos aplinkybes bei atsisakė taikyti šiam ginčui aktualius teisės aktus.
7.2. Apeliantas sutinka, kad 14 dienų terminas skundui paduoti yra pasibaigęs, tačiau paaiškėjusios priežastys spręsti klausimą dėl LKU AMBER 2017 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo yra svarbios. Nagrinėjamu atveju LKU AMBER 2017 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkimas 1-uoju darbotvarkės klausimu priėmė imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantį nutarimą, todėl jis yra niekinis ir negalioja (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnis). Tai, kad šį niekinį nutarimą būtina nuginčyti, paaiškėjo tik Vilniaus apygardos teismui priėmus 2024 m. lapkričio 4 d. nutartį (nutartis įsiteisėjo 2024 m. gruodžio mėn.). Pažymėtina, kad 2017 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkimo protokolas 2018 m. sausio 9 d. buvo pateiktas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui į LKU AMBER bankroto bylą, tačiau teismas nereagavo į imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantį nutarimą, o tai LKU AMBER atstovaujantiems profesionaliems teisininkams vienareikšmiškai leido vertinti, jog šis niekinis nutarimas neturi ir negali būti skundžiamas. Taigi teisinis reglamentavimas ir teismų praktika apeliantui leido turėti pagrįstų lūkesčių, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas ex officio (savo iniciatyva) išspręs klausimą dėl 2017 m. gruodžio 28 d. nutarimo neteisėtumo.
7.3. Remiantis teismų praktika, niekinio sandorio ginčijimui senaties terminai apskritai nėra taikomi. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad niekinis sandoris savaime, pagal savo prigimtį, negalioja ab initio (nuo sudarymo momento), todėl jo negaliojimo faktui ieškinio senaties institutas nėra reikšmingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2007; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008; 2010 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-311/2010).
7.4. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. eB2-2370-864/2025 yra pateikti atsiliepimai, kuriuose atsakovai remiasi 2017 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimu, kuris turi būti nuginčytas dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Tik išsprendus klausimą dėl šio nutarimo privalomumo, bus galima teisingai išnagrinėti minėtą civilinę bylą. Todėl, siekiant užtikrinti teisingą bylos išnagrinėjimą ir LKU AMBER kreditorių susirinkimo kompetencijos įgyvendinimą, apeliantas prašo atnaujinti terminą aptariamam nutarimui skųsti.
Atsiliepimas
8. Kreditorė viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus nemokumo administratoriaus skundą ir jo netenkinus, teismo nutartis tapo galutinė ir neskundžiama. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ĮBĮ 36 straipsnyje neįtvirtinta galimybė apskųsti teismo nutartį, priimtą ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalies pagrindu, todėl bankroto administratorius ar kiti suinteresuoti asmenys neturi teisės apeliacine tvarka skųsti teismo nutartį dėl administravimo išlaidų patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391-690/2018; 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-690/2018). Pirmosios instancijos teismo nutartis tapo galutinė ir neskundžiama, todėl negali būti apeliacijos objektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3 142-690/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-436-798/2021).
8.2. Teismas teisingai nustatė, kad 2017 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimo apskundimo terminas yra pasibaigęs. Nemokumo administratorius per visus 7 metus nesikreipė nei dėl skundo padavimo termino atnaujinimo, nei su tuo susijusius argumentus nurodo atskirajame skunde. Todėl vien dėl šios priežasties atskirasis skundas turėtų būti nenagrinėjimas.
8.3. Nors apeliantas nurodo, kad priežastys spręsti klausimą dėl 2017 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo yra svarbios ir paaiškėjo tik 2024 metais, tačiau nepateikė teismui įrodymų dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių bei tokių aplinkybių nenurodė. Vertinant apelianto teiginius, galima daryti išvadą, kad nemokumo administratorius visais įmanomais būdais siekia gauti kuo didesnę finansinę naudą sau.
8.4. Priešingai nei teigia apeliantas, ginčijamas 2017 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimas yra priimtas vadovaujantis teisės aktais, o būtent, Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarime Nr. 415 nustatytomis sąlygomis ir tvarka, joms neprieštarauja, todėl yra galiojantis ir teisingas. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas net nenurodo konkretaus teisės akto ar teisės akto normos, kuriai, jo teigimu, aptariamas kreditorių susirinkimo nutarimas prieštarauja.
8.5. Remiantis tiek JANĮ 73 straipsniu, tiek ĮBĮ 36 straipsniu, nemokumo administratoriaus atlyginimas yra viena iš bankroto administravimo išlaidas sudarančių dalių, o bankroto administravimo išlaidos yra tvirtinamos kreditorių susirinkime jo kompetencijos ribose, todėl nemokumo administratoriaus teiginiai, kad yra priešingai, yra niekiniai.
9. Kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Nemokumo administratorius per įstatyme nustatytą 14 dienų terminą 2017 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimo neskundė, taip pat nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių galėjo būti praleistas šis terminas. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
9.2. Apeliantas pradelstą terminą iš esmės grindžia tuo, kad, jo vertinimu, aptariamas kreditorių susirinkimo nutarimas yra niekinis dėl prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms, todėl procesinis 14 dienų terminas šiuo atveju negali būti taikomas. Tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-286/2007). Tik nustačius esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustačius, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimai panaikinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-514/2012). Nagrinėjamu atveju ginčo dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, darbotvarkės, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos nėra.
9.3. Remiantis teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, būtent kreditorių susirinkimas turi teisę tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą (tame tarpe ir priemokos nemokumo administratoriui skyrimo tvarką), kadangi tai priskirta kreditorių susirinkimo kompetencijai. Dėl šios priežasties nesutiktina su apelianto teiginiu, kad 2017 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas 1-uoju darbotvarkės klausimu, priskirtinas ne kreditorių kompetencijai ir yra niekinis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo LKU AMBER nemokumo administratoriaus R. J. skundą dėl LKU AMBER 2017 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 1-uoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-2875-864/2024 ir išrašą apie LKU AMBER bankroto bylos eigą EPP sistemoje. Kreditorė VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė LKU AMBER 2017 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkimo protokolą.
13. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, būtina patikrinti bei įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 43 punktas; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024, 21–22 punktai).
14. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto ir kreditorės pateiktais naujais įrodymais, nusprendžia, kad nėra pagrindo jų priimti į bylą. Tokia išvada daroma dėl to, kad šie įrodymai jau yra byloje ir jie sudaro LKU AMBER bankroto bylos medžiagą, todėl jų priėmimas į bylą būtų perteklinis. Be to, apeliacinės instancijos teismas gali naudoti duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO), matyti bylos eigą, joje atliktus veiksmus, taip pat pirmosios instancijos teismo priimtus procesinius sprendimus (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Dėl pagrindo atsisakyti priimti skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo (ne)buvimo
15. Byloje nustatyta, kad LKU AMBER nemokumo administratorius R. J. 2025 m. birželio 17 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti LKU AMBER 2017 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 1-uoju darbotvarkės klausimu, kuriame numatyta, jog priemoka už įplaukas nemokumo administratoriui negali būti skiriama už įplaukas, gautas pardavus Kredito unijos įsigytus vertybinius popierius, nes šių įplaukų gavimas bankroto procese nereikalauja nemokumo administratoriaus įdirbio. Pareiškėjas reikalavimą grindė tuo, kad aptariamas nutarimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl yra niekinis ir negaliojantis.
Žemesnės instancijos teismas
16. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas skundą dėl LKU AMBER 2017 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 1-uoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo pateikė praleidęs įstatyme nustatytą 14 dienų terminą (terminas praleistas daugiau nei 7 metus ir 5 mėnesius), nereiškė prašymo šį terminą atnaujinti, taip pat nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių, pareiškėjo skundą dėl aptariamo kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
17. Apeliantas atskirajame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu nesutinka, teigdamas, kad yra pagrindas jam atnaujinti praleistą 14 dienų terminą LKU AMBER 2017 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimui, priimtam 1-uoju darbotvarkės klausimu, skųsti. Apeliantas nurodo, kad kadangi aptariamas kreditorių susirinkimo nutarimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, jis turėjo pagrįstą lūkestį, jog bankroto bylą nagrinėjantis teismas pats ex officio išspręs klausimą dėl 2017 m. gruodžio 28 d. nutarimo neteisėtumo ir šio nutarimo apskundimas nėra būtinas. Pažymi, kad tai, jog šį nutarimą būtina nuginčyti, jam paaiškėjo tik 2024 m. lapkričio 4 d., kai Vilniaus apygardos teismas priėmė 2024 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-2875-864/2024. Be to, apeliantas nurodo ir tai, kad, remiantis teismų praktika, niekinio sandorio ginčijimui ieškinio senaties terminai apskritai nėra taikomi. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia apelianto pozicija dėl toliau nurodomų motyvų.
18. Kadangi pareiškėjas pateikė skundą dėl 2017 m. gruodžio 28 d. vykusio kreditorių susirinkimo priimto nutarimo panaikinimo, sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą taikytinos iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio ĮBI nuostatos (JANĮ 155 straipsnio 1 dalis).
19. ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Ši nuostata iš esmės atitinka ir šiuo metu galiojančio JANĮ 55 straipsnio 1 dalį. Teismų praktikoje nurodyta, kad 14 dienų terminas kreditorių susirinkimo sprendimui apskųsti yra procesinis terminas ir teismas ex officio turi spręsti, ar terminas skundui dėl kreditorių susirinkimo sprendimų apskundimo nėra praleistas, taip pat, jeigu reikia, turi pareigą įvertinti termino praleidimo priežastis (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-479-407/2021).
20. Byloje nustatyta, kad apeliantas per įstatyme numatytą 14 dienų terminą skundo dėl LKU AMBER 2017 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 1-uoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo teismui nepateikė, o skundas teismui paduotas tik 2025 m. birželio 17 d., t. y. terminą praleidus daugiau nei 7 metus ir 5 mėnesius. Apeliantas šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių neginčija, tačiau laiko, kad jo atskirajame skunde nurodyti argumentai pagrindžia buvus svarbias termino praleidimo priežastis ir sudaro pagrindą jam atnaujinti praleistą terminą bei priimti ir nagrinėti jo skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ĮBĮ nereglamentuoja praleisto termino skundui dėl kreditorių susirinkimo priimto nutarimo panaikinimo paduoti atnaujinimo, todėl šis klausimas sprendžiamas CPK 78 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
22. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl procesinių terminų atnaujinimo, yra nurodęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006).
23. Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2008). Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2008; 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017, 33 punktas, 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2017).
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo pareiškėjui atnaujinti žymiai – daugiau nei 7 metus ir 5 mėnesius – praleistą terminą skundui dėl LKU AMBER 2017 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 1-uoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo paduoti. Priešingos išvados daryti neleidžia ir apelianto atskirajame skunde nurodomi argumentai.
25. Nors apeliantas atskirajame skunde teigia, kad aptariamas kreditorių susirinkimo nutarimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, dėl to apeliantas pagrįstai tikėjosi, jog LKU AMBER bankroto bylą nagrinėjantis teismas, 2018 m. sausio 9 d. gavęs į bankroto bylą nemokumo administratoriaus pateiktą 2017 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkimo protokolą, ex officio išspręs šio nutarimo teisėtumo klausimą ir jį panaikins, tačiau tokia apelianto pozicija nelaikytina pagrįsta ir pateisinančia įstatyme numatyto termino skundui paduoti praleidimą.
26. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai, jog 2017 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas 1-uoju darbotvarkės klausimu, prieštarauja imperatyviomis įstatymo nuostatoms, yra tik paties nemokumo administratoriaus pateiktas subjektyvus tokio nutarimo teisėtumo vertinimas. Šiuo atveju nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, kad bendrovės bankroto bylą nagrinėjantis teismas, gavęs į bylą 2017 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkimo protokolą, turėjo tapačiai, kaip ir nemokumo administratorius, įvertinti aptariamą nutarimą ir ex officio imtis spręsti šio nutarimo teisėtumo klausimą, juolab patiems bankroto proceso dalyviams teisme net nekvestionuojant šio nutarimo teisėtumo ir nereiškiant jokių su tuo susijusių materialiųjų teisinių reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byla dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo inicijuojama proceso dalyviams įstatyme nustatyta tvarka pateikus skundą, tačiau teismas neturi nei pareigos, nei teisės savo iniciatyva revizuoti kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų, kai dėl jų nėra pareikšta jokių reikalavimų ir jais nėra remiamasi sprendžiant konkrečius bankroto procese iškilusius klausimus.
27. Antra, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas, būdamas įsitikinęs, kad 2017 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas 1-uoju darbotvarkės klausimu, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir manydamas, jog teismas šį klausimą turėjo spręsti ex officio, tačiau to nepadarė, turėjo galimybę dar 2018 metų pradžioje pats pateikti teismui skundą dėl šio nutarimo panaikinimo, tačiau šia teise nepasinaudojo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas administravo LKU AMBER bankroto procesą nuo pat jo pradžios, jam buvo žinomos visos reikšmingos su šiuo procesu susijusios aplinkybės, taip pat į nemokumo administratoriaus statusą bei jo profesijai keliamus aukštus kvalifikacinius reikalavimus, sprendžia, jog apeliantui turėjo būti (ir buvo) aišku, kad kreditorių susirinkimo nutarimas pats savaime negali tapti niekiniu – toks teisinis faktas turi būti konstatuotas teismo procesiniu sprendimu. Todėl apeliantas, siekdamas, kad aptariamas nutarimas būtų panaikintas dėl materialiųjų (turinio) aspektų (prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms) turėjo laiku imtis aktyvių veiksmų, t. y. per ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje numatytą 14 dienų terminą pateikti teismui skundą dėl šio nutarimo panaikinimo. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad apeliantas nepagrįstai tapatina ĮBĮ nustatytą procesinį 14 dienų terminą skundui paduoti su ieškinio senaties terminu, nors jie skiriasi tiek teisiniu reglamentavimu, tiek jais sukuriamais teisiniais padariniais (pvz., žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-479-407/2021, 20–24 punktai; 2022 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-560-790/2022). Pažymėtina, kad nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu siekiama ginčyti kreditorių susirinkimo nutarimą – ar dėl procedūrinių, ar dėl materialiųjų aspektų – procesinis 14 dienų terminas skundui pateikti yra privalomas visais atvejais ir jo turi būti paisoma, kadangi šiam terminui pasibaigus, teisė atlikti atitinkamą procesinį veiksmą – šiuo atveju pateikti skundą – išnyksta (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Todėl, priešingai nei įrodinėja apeliantas, nagrinėjamu atveju taikytinas ĮBĮ nustatytas 14 dienų procesinis terminas skundui dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo paduoti.
28. Trečia, nors apeliantas teigia, kad apie būtinybę ginčyti LKU AMBER 2017 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 1-uoju darbotvarkės klausimu, sužinojo tik iš Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutarties, tačiau net ir tokiu atveju jis į teismą su skundu dėl šio kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo kreipėsi tik 2025 m. birželio 17 d., t. y. praėjus daugiau nei 7 mėnesiams nuo nurodytos nutarties priėmimo dienos, taigi akivaizdžiai praleidęs ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatytą 14 dienų terminą skundui paduoti. Toks apelianto pasyvus elgesys negali būti vertinamas kaip atitinkantis apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio standartą bei nėra suderinamas su bankroto proceso tikslais, operatyvumo, sąžiningumo ir protingumo principais.
29. Apeliacinės instancijos teismas šiame kontekste papildomai pažymi ir tai, kad apeliantas buvo pateikęs kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria nutrauktas apeliacinis procesas pagal nemokumo administratoriaus atskirąjį skundą dėl apelianto minimos Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria teismas nemokumo administratoriaus skundą tenkino iš dalies ir 1) panaikino LKU AMBER 2024 m. rugsėjo 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 2-uoju darbotvarkės klausimu dalyje, kurioje nuspręsta neišmokėti nemokumo administratoriui priemokos už LKU AMBER turto nuomą gautas pajamas; 2) patvirtino 4 349,85 Eur dydžio priemoką nemokumo administratoriui už įplaukas, gautas už LKU AMBER turto nuomą; 3) likusią nemokumo administratoriaus skundo dalį atmetė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apelianto kasacinis skundas, be kita ko, buvo grindžiamas tuo, jog kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo uždrausta skirti priemoką nemokumo administratoriui, yra niekinis, prieštaraujantis ĮBĮ ir poįstatyminių aktų (Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 415) nuostatoms, todėl turėjo būti panaikintas. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. kovo 7 d. nutartimi kasacinį skundą atsisakė priimti, konstatavęs, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nebuvo pagrįsta, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir jog tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui, taip pat, kad buvo nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
30. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantas nenurodė ir neįrodė svarbių bei objektyvių priežasčių, trukdžiusių jam laiku pateikti skundą dėl LKU AMBER 2017 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 1-uoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo ir galinčių būti pagrindu atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Kadangi pasibaigus procesiniam terminui ir šio termino teismui neatnaujinus apelianto teisė pateikti skundą pasibaigė (CPK 75 straipsnio 1 dalis), pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pagrįstai atsisakė priimti apelianto skundą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
Dėl procesinės bylos baigties
31. Apibendrindamas nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias praleisto termino atnaujinimo sąlygas ir pagrindus, teisingai nustatė ir įvertino klausimui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą atsisakyti priimti pareiškėjo skundą dėl LKU AMBER 2017 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 1-uoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo. Apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.
32. Kiti šalių argumentai neturi esminės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat nėra susiję su byloje sprendžiamu klausimu, todėl jie apeliacine tvarka nevertinami. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.