- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-18
- Bylos Nr.
- e2-436-798/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00144-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Kreditorius
- N. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal kreditoriaus N. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje ginčijami bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos ,,Vilniaus taupomoji kasa“ (toliau tekste ir – unija) 2020 m. spalio 23 d. kreditorių komiteto sprendimas dalyje dėl likvidavimo termino pratęsimo (nutarimas Nr. 14) ir sprendimas dėl administravimo išlaidų sąmatos laikotarpiui nuo 2020 m. IV ketv. ir 2022 m. patvirtinimo (nutarimas Nr. 12).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 1 d. nutartimi kreditoriaus N. S. skundą atmetė. Pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama šiais argumentais:
2.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 7 d. nutartimi unijai iškėlė bankroto bylą ir bankroto administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) ,,Verslo konsultantai“; nutartis įsiteisėjo 2014 m. balandžio 7 d. Taip pat Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi atstatydino minėtą bankroto administratorę ir nemokumo administratore buvo paskirta J.K. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. spalio 11 d. nutartimi paliko minėtą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį nepakeistą.
2.2. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad unijos bankroto byloje jau yra padengtas 42 975 000 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas, taip pat unijos bankroto byloje šiuo metu yra patvirtinti likę nepadengti 41 kreditoriaus reikalavimai 21 946 337,80 Eur sumai, iš kurių viešosios įstaigos (toliau – VĮ) Indėlių ir investicijų draudimas 2 eilės kreditorinis reikalavimas – 21 106 790,85 Eur, kas sudaro 96,17 proc. visų kreditorinių reikalavimų sumos. Pareiškėjas yra 4 eilės kreditorius, kurio patvirtintas reikalavimas sudaro 700,88 Eur, t. y. 0,0032 proc. visų kreditorių reikalavimų sumos.
2.3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 9 d. nutartimi iš dalies tenkino administratorės prašymą ir likvidavimo terminas buvo pratęstas iki 2021 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad skundžiamas nutarimas dėl likvidavimo termino pratęsimo iš esmės nesukelia jokių teisinių pasekmių, ir todėl nėra pagrindo jo naikinti.
2.4. Kaip matyti iš atsakovės nemokumo administratorės pateiktų dokumentų – Teikimo dėl administravimo išlaidų sąmatos 2020 m. IV ketv. – 2022 m. patvirtinimo, teikiamos tvirtinimui sąmatos dydis grindžiamas pačios unijos turto (parduoto ir turimo) poreikiais, reikalavimo teisių administravimu, tiek unijos veikloje atliktų pažeidimų kiekiais, apimtimi ir pobūdžiu, taip pat inicijuotinų teisinių procesų ir veiksmų, siekiant užtikrinti unijos, jos kreditorių teises ir teisėtus interesus bei užtikrinant viešąjį interesą, apimtis atsižvelgiant į bankroto proceso plane pateiktas optimistines unijos bankroto proceso prognozes bei nepakankamą 2020 m. spalio 1 d. duomenimis administravimo išlaidų likutį (17 036,28 Eur), kuris nepakankamas tiek bankroto procedūroms pabaigti, tiek ir aktyviam reikalavimo teisių administravimui ir pardavimui vykdyti.
Šalies argumentai
2.5. Pareiškėjas pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nereiškė abejonių dėl prognozuojamų administravimo išlaidų sąmatos – nemokumo administratorės atlyginimo, unijos operacinių kaštų bei išorinių konsultantų, išskyrus teisinių išlaidų, kaštų – pagrįstumo, nurodant konkrečioms civilinėms byloms bei kitiems teisiniams procesams planuojamų teisinių išlaidų nereikalingumą. Teismas atkreipė dėmesį, kad pateiktoje prognozuojamų teisinių išlaidų lentelėje yra nurodyta informacija apie vykstančius teisminius ginčus, ikiteisminius tyrimus, inicijuotinus teisinius procesus; taip pat pateiktas reikalavimo teisių administravimo, siekiant maksimalaus skolų (patirtos žalos) išieškojimo, detalus aprašymas. Šioje lentelėje taip pat pateiktas taikomas valandinis įkainis (100 Eur plius PVM / val.), numatomos laiko bei finansinės sąnaudos. Nors pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose aprašo dalies vykstančių / inicijuotinų teisinių procesų eigą ir tokiu būdu nurodo jiems numatomų teisinių išlaidų nepagrįstumą, tačiau teismas pažymėjo, kad šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl atsakovės inicijuotų / inicijuotinų teisinių procesų (ne)būtinumo ir / ar galiausiai jų baigties, kai tuo labiau nėra jokio pagrindo abejoti jų akivaizdžiu nepagrįstumu.
Žemesnės instancijos teismas
2.6. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad skundžiamu sprendimu buvo nutarta patvirtinti 611 370 Eur (PVM įskaitytas) dydžio išlaidų sąmatą visam likusiam bankroto procesui, t. y. laikotarpiui nuo 2020 m. IV ketv. iki bankroto proceso pabaigos unijos veiklos ir išorės specialistų išlaidoms, kur iki 50 proc. šių išlaidų bus galima naudoti vykdant unijos bankroto procesą, o likusi dalis nurodytų išlaidų bus galima naudoti nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos padengus ne mažiau kaip 4,48 mln. Eur kreditorinių reikalavimų sumos. Taigi, kaip matyti iš priimto kreditorių komiteto sprendimo, iš esmės yra pavirtinta galimybė naudoti ne visą pagal nemokumo administratorės pateiktą prašymą sąmatą, o tik pusė – 305 685 Eur numatytos sumos, kitą dalį leidžiant naudoti padengus ne mažiau kaip 4,48 mln. Eur kreditorinių reikalavimų sumos. Galiausiai, iš pateiktų duomenų matyti, kad yra nustatyta kas ketvirtį faktinių administravimo išlaidų kontrolė, kas suponuoja nemokumo administratorės pareigą pateikti kreditorių komitetui visus faktines išlaidas pagrindžiančius dokumentus ir kas būtent tvirtinama kreditorių komitete tik tuo atveju, jei kreditorių komitetas įvertina jų pagrįstumą ir būtinumą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti ir šio skundžiamo kreditorių komiteto priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, todėl pareiškėjo skundą atmetė visiškai.
2.7. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių komiteto sprendimas gali būti skundžiamas nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui per 14 dienų nuo dienos, kurią šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti asmenys sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo priėmimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nemokumo administratorė unijos kreditorių komiteto 2020 m. spalio 23 d. protokolą į bankroto bylą pateikė 2020 m. lapkričio 3 d., tačiau šis dokumentas nebuvo pareiškėjui įteiktas EPP suformuotu pranešimu ar kitu būdu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į tai, kad teismas 2020 m. lapkričio 10 d. lydraščiu (įteiktu 2020 m. lapkričio 11 d.) informavo pareiškėją apie priimtą nutartį dėl likvidavimo termino pratęsimo ir nemokumo administratorė 2020 m. lapkričio 13 d. elektroniniu laišku informavo pareiškėją apie pratęstą likvidavimo terminą, laikytina, kad pareiškėjas sužinojo apie skundžiamus sprendimus 2020 m. lapkričio 11 d., ir tokiu būdu nepraleido nustatyto 14 dienų apskundimo termino. Tačiau pirmosios instancijos teismas netenkino kreditoriaus prašymo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliantas N. S. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. nutarties, kuriame prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2020 m. spalio 23 d. likviduojamos dėl bankroto kredito unijos kreditorių komiteto sprendimą dalyje dėl likvidavimo termino pratęsimo (nutarimas Nr. 12); panaikinti 2020 m. spalio 23 d. likviduojamos dėl bankroto kredito unijos kreditorių komiteto sprendimą dalyje dėl administravimo išlaidų sąmatos laikotarpiui nuo 2020 m. IV ketv. ir 2022 m. (nutarimas Nr. 14) patvirtinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo iš esmės pažeisti civilinio proceso principai ir dėl to iš esmės apribotos apelianto procesinės teisės bei neteisingai išnagrinėta byla. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 6, 17, 12 14 ir 42 straipsnius.
3.2. Apeliantui pateikus prašymą išreikalauti su skundžiamų kreditorių komiteto sprendimų priėmimu susijusius dokumentus, kurie leistų pagrįsti skundžiamų kreditorių komiteto sprendimų pagrįstumą, teismas prašymą tenkino iš dalies ir 2021 m. sausio 6 d. pranešimu įpareigojo uniją iki 2021 m. sausio 13 d. pateikti įrodymus, susijusius su ginčijamo kreditorių komiteto nutrimo Nr. 14 priėmimu (dėl sąmatos). Unija 2021 m. sausio 8 d. pateikė prašymą (DOK-1099) laikyti išreikalaujamus įrodymus nevieša bylos medžiaga ir neleisti apeliantui su jais susipažinti, o 2021 m. sausio 13 d. pateikė pakartotinį prašymą ir dalį dokumentų (DOK-1761). Po pakartotinio teismo reikalavimo unija 2021 m. sausio 21 d. pateikė į bylą poros lapų lentelę, pavadintą „prognozuojamų teisinių išlaidų detalizacija“ (DOK-3096), kuri buvo prieinama ir apeliantui. Taigi, apeliantas susipažino tik su vienu išlaidas patvirtinančiu dokumentu, tačiau neturėjo galimybės susipažinti su visais į bylą pateiktais dokumentais. Teismas nutartimi tik posėdžio dieną (2021 m. sausio 28 d.) suteikė galimybė apeliantui susipažinti su bylos medžiaga, todėl visi byloje esantys dokumentai apeliantui tapo prieinami po klausimo išnagrinėjimo iš esmės. Pažymėjo, kad unijos argumentai dėl bylos medžiagos neviešumo yra nepagrįsti ir neteisėti. Nesuteikiant apeliantui prieigos prie dokumentų, apeliantas negalėjo realizuoti savo teisės susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti tiriant įrodymus, teikti paaiškinimus dėl bylos medžiagos, buvo pažeisti lygybės įstatymui ir teismui, lygiateisiškumo, rungimosi ir betarpiškumo principai. Atsižvelgiant į tai, kad teismas unijos pateiktų įrodymų viešumo / neviešumo klausimus išsprendė ne tik po šioje byloje paskirto, bet ir po dar dviejų teismo posėdžių, galima teigti, kad ir teismas bylos nagrinėjimą baigė nesusipažinęs su į bylą pateiktas įrodymais ir jų neištyręs.
3.3. 2021 m. sausio 27 d. apelianto pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose buvo pateikta detali analizė ir teisinė argumentacija, dėl kurios yra akivaizdu, kad planuojamos ir kreditorių komiteto skundžiamu sprendimu patvirtintos teisinės išlaidos neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, o yra akivaizdaus lėšų švaistymo pavyzdys. Apeliantas pateikė daugybę argumentų ir pavyzdžių, kuomet bylas unija veda nepateisinamai ilgai, kelis kartus viršydama vidutinę statistinę bylų nagrinėjimo trukmę ir neteikdama jokių argumentų ar paaiškinimų, dėl kokių objektyvių priežasčių, kitų nei unijos administratoriaus ar teisinių patarėjų netinkamai pasirinktas teisinės gynybos būdas ar priemonė, bylos galėjo užsitęsti. Tačiau teismas tokių aplinkybių visiškai nenagrinėjo ir į jas nesigilino, t. y. faktiškai net nenagrinėjo ginčo esmės. Apelianto teigimu, unijos procesai trunka ilgą laiką, juose nėra teikiami paaiškinimą. Kai kurios bylos yra nagrinėjamos nuo 2017 metų.
3.4. Didelė dalis išlaidų planuojama ikiteisminiams tyrimams, tačiau ikiteisminius tyrimus vykdo prokuratūra ir ikiteisminio tyrimo įstaigos, kurios finansuojamos valstybės lėšomis. Unija, kuri gali turėti civilinio ieškovo statusą ikiteisminiuose tyrimuose, iš esmės turi atlikti tik vieną vienkartinį veiksmą (pareikšti civilinį ieškinį) ir laukti ikiteisminio tyrimo pabaigos. Lėšų poreikis po beveik 1 000 Eur per mėnesį kiekvienam ikiteisminiam tyrimui objektyviai negali būti reikalingas, negali būti laikomas protingu ir teisingu, o gali būti traktuojamas tik kaip nepagrįstas išlaidavimas. Pastebėtina ir ta aplinkybė, kad pirmasis nurodomas ikiteisminis tyrimas yra 2011 m., todėl vertinant teisinių išlaidų poreikį yra aktuali informacija, kiek išlaidų jau patirta ryšium su minėtu ikiteisminiu tyrimu, ar dar egzistuoja apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo tikimybė, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytą senaties terminą. Apeliantas pateikė detalius argumentus, kad teisinių išlaidų dalis, skiriama numatomiems inicijuoti procesams, gali būti naudojama kaip bankrutuojančios bendrovės planuojamo išlaidų švaistymo pavyzdys, nes numatomi inicijuoti procesai, net neįsigilinus į apeliantui nežinomas jų detales, yra akivaizdžiai beviltiški. Akivaizdžiai beviltiškų teisinių procesų finansavimas neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl toks kreditorių komiteto sprendimas negalėjo būti paliktas galioti. Teismas skundžiamoje nutartyje dėl beviltiškų bylų su akivaizdžiai ir seniai praleistais ieškinio senaties terminais visiškai nieko nepasisakė.
3.5. Taip pat apeliantas, savo procesiniuose dokumentuose išdėstė aplinkybes dėl išlaidų sąmatos nepagrįstumo. Teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nenagrinėjo ir apelianto argumentų, kad numatomos 195 000 Eur išlaidų (39 000 – 2000 Eur į ketvirtį) teisiniams veiksmams dėl reikalavimo teisių administravimo, objektyviai nėra reikalingos, nes viešai buvo skelbta ir teisminiuose unijos procesuose nuolat minima, kad 2018 m. pradžioje unija pardavė reikalavimo teises (paskolų portfelį) UAB EDS Invest. Apeliantas savo rašytiniuose paaiškinimuose detaliai pagrindė, kad lentelėje „prognozuojamų teisinių išlaidų detalizacija“ nurodomos numatomos bent 9 esminės linijos dėl žalos atlyginimo yra beviltiškos dėl seniai praleistų ieškinio senaties terminų.
3.6. 2020 m. spalio 30 d. unijos administratorė pateikė teismui prašymą dėl likvidavimo termino pratęsimo. Teismas šį prašymą patenkino. Kadangi JANĮ 84 straipsnio 4 dalis numato būtiną sąlyga motyvuotą prašymą, teismas turėjo pareigą nustatyti, kuris asmuo pateikė motyvuotą prašymą dėl likvidavimo termino pratęsimo. Tuo atveju, jeigu prašymo motyvu laikytinas kreditorių komiteto sprendimas, kreditorių komiteto sprendimas buvo būtina sąlyga likvidavimo termino pratęsimui, todėl pripažinus neteisėtu ir panaikinus kreditorių komiteto sprendimą dėl likvidavimo termino pratęsimo išnyktų JANĮ nustatytas termino pratęsimo pagrindas ir teismas turėtų pareigą pasinaikinti savo nutartį dėl likvidavimo termino pratęsimo. Apelianto teigimu, unijos prašymas yra visiškai nemotyvuotas.
Atsiliepimas
4. Atsakovė, likviduojama dėl bankroto kooperatinė bendrovė kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“, atstovaujama nemokumo administratorės J.K., pateikė atsiliepimą į apelianto N. S. atskirąjį skundą, kuriame prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Atsakovė pažymėjo, kad apelianto kreditorinis reikalavimas yra kilęs iš teisinių paslaugų unijai teikimo, kurias užsakė bendrovės vadovai, dėl kurių veiklos šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas. Apeliantas taip pat atstovauja vieną stebėtojų tarybos narį byloje, pradėtoje pagal unijos ieškinį. Taigi, nors pareiškėjas yra unijos kreditoriumi nuo pat bylos dėl bankroto iškėlimo, tačiau aktyvų vaidmenį jis prisiėmė tik po 2020 m. rugpjūčio mėnesio, kai pradėjo kitoje byloje atstovauti unijos stebėtojų tarybos narį.
Šalies argumentai
4.2. Apeliantas visiškai nepagrįstai teigia, kad jo interesai nagrinėjant klausimą buvo pažeisti, kadangi jis ne tik susipažino su bylos medžiaga, bet ir iki teismo posėdžio pateikė išsamius rašytinius paaiškinimus. Byloje pateikti dokumentai buvo matomi apeliantui, todėl jis turėjo galimybę susipažinti su visais dokumentais ir remtis nurodytomis aplinkybėmis atskirajame skunde. Nagrinėjamu atveju visi dokumentai 2021 m. sausio 11 d. buvo pateikti teismui nuasmeninti ir po teismo įpareigojimo 2021 m. sausio 21 d. nenuasmeninti. Taigi, pirmosios instancijos teismas nutartį dėl administravimo išlaidų sąmatos dydžio priėmė turėdamas visus aktualius duomenis bei juos motyvuotai įvertinęs.
4.3. Apeliantas yra ketvirtos eilės unijos kreditorius, kurio reikalavimas unijai sudaro 0,0032 procento ir skundžia kreditorių komiteto sprendimus dėl likvidavimo termino pratęsimo ir administravimo sąmatos patvirtinimo. Abu klausimai yra susiję su kreditorinių reikalavimų padengimu išieškojus unijai padarytą žalą iš jos vadovų. Apelianto materialinis suinteresuotumas nagrinėjamu klausimu, turint tokį mažą kreditorinį reikalavimą, yra pernelyg nutolęs.
4.4. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kreditorių nutarimas dėl likvidavimo termino pratęsimo nesukelia teisinių pasekmių, kadangi kreditorių komiteto pritarimas likvidavimo termino pratęsimui nėra reikalingas. Pastebi ir tai, kad likvidavimo terminą teismas bankroto administratorės prašymu, pratęsė neskundžiama nutartimi. Todėl net ir panaikinus kreditorių komiteto nutarimą dėl likvidavimo termino pratęsimo, tai neturės įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimui pratęsti likvidavimo terminą.
4.5. Apeliantas visiškai nepagrįstai teigia, kad pagrindinis bankroto proceso tikslas yra operatyvumas. Pagrindinis bankroto proceso tikslas yra maksimalus kreditorinių reikalavimų patvirtinimas per kaip įmanoma operatyvesnį laiką. Pati unija nėra įprastas juridinis asmuo, o finansinę veiklą vykdantis juridinis asmuo, todėl nagrinėjamu atveju įvertinus unijos vykdytos veiklos pobūdį, turto ir kreditorinių reikalavimų dydį, unijos bankroto procedūros pagrįstai vyksta ilgiau nei įprasta. Be to, vis dar yra vykdomas unijos turto realizavimas, teisių gynimas teisme ir vykdant ikiteisminius tyrimus, žalos išieškojimo procesas, kreditorinių reikalavimų dengimas.
Žemesnės instancijos teismas
4.6. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad kreditorių komiteto nutarimu patvirtinta administravimo išlaidų sąmata yra pagrįsta. Administravimo išlaidos sąmatos patvirtinimas nesudaro pagrindo unijai patirti nepagrįstų administravimo išlaidų laikotarpiu, kuriam yra patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, kadangi pasibaigus kiekvienam kalendoriniam ketvirčiui bankroto administratorė pateikia kreditorių komitetui tvirtinti ataskaitą apie šį laikotarpį faktiškai patirtas administravimo išlaidas ir jų būtinumą ir pagrįstumą pagrindžiančius dokumentus. Administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimas nereiškia, kad bankroto administratorius šias išlaidas gali naudoti savo nuožiūra nekontroliuojamai, todėl pareiškėjo abejonės dėl sąmatos pagrįstumo yra niekuo nepagrįstos. Be to, apeliantas sąmoningai klaidingai interpretuoja sąmatą pagrindžiančius dokumentus.
4.7. Taip pat apeliantas visiškai nepagrįstai kvestionuoja unijos pradėtus teisminius procesus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl galimų apelianto teisių pažeidimų
6. Apeliantas, galimą jo teisių pažeidimą nagrinėjant klausimą dėl kreditorių komiteto nutarimų panaikinimo grindė tuo, kad pirmosios instancijos teismas nutartimi tik posėdžio dieną (2021 m. sausio 28 d.) suteikė galimybė apeliantui susipažinti su bylos medžiaga, todėl visi byloje esantys dokumentai apeliantui tapo prieinami tik po klausimo išnagrinėjimo iš esmės. Nesuteikiant apeliantui prieigos prie dokumentų, apeliantas negalėjo realizuoti savo teisės susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti tiriant įrodymus, teikti paaiškinimus dėl bylos medžiagos, buvo pažeisti lygybės įstatymui ir teismui, lygiateisiškumo, rungimosi ir betarpiškumo principai. Tokie apelianto argumentai nelaikytini pagrįstais.
7. Pagal Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančius duomenis nustatyta, kad civilinė byla buvo iškelta apelianto pareiškimu (skundu), kuriuo jis prašė pripažinti unijos kreditorių komiteto nutarimus nepagrįstas, bei klausimas išskirtas į atskirą civilinę bylą suteikiant jai numerį eB2-1320-603/2021. Atsakovei, pateikus atsiliepimą į apelianto skundą, 2020 m. gruodžio 17 d. byloje gauti apelianto rašytiniai paaiškinimai su prašymu dėl įrodymų išreikalavimo, kuris teisėjos rezoliucija buvo patenkintas. Atsakovės bankroto administratorei pateikus apelianto reikalaujamus dokumentus, apeliantas 2021 m. sausio 28 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, su kuriais susipažinus nustatyta, kad apeliantas pateikė detalius rašytinius paaiškinimus dėl kiekvieno atsakovės pateikto įrodymo, iškeltos bylos, pradėto ikiteisminio tyrimo ir t. t. Todėl nagrinėjamu atveju lieka neaišku, su kokiais konkrečiai dokumentais apeliantui susipažinti nepavyko.
8. Apeliantas nenurodė jokių argumentų, kurie galėtų įrodyti, kad jo teisė į teisminę gynybą ir / arba jo nurodomi CPK 6, 17, 12 14 ir 42 straipsniai buvo iš tiesų pažeisti. Nepalankaus apeliantui teismo sprendimo priėmimas, su kuriuo apeliantas nesutinka, automatiškai nedaro tokio procesinio sprendimo negaliojančio ir neteisėto bei nesudaro teisinio pagrindo tokį teismo priimtą procesinį sprendimą panaikinti.
9. Atsižvelgiant į nurodytą, nėra pagrindo spręsti, kad nagrinėjamoje situacijoje pirmosios instancijos teismas pažeidė apelianto nurodomus lygybės įstatymui ir teismui, lygiateisiškumo, rungimosi ir betarpiškumo principus.
Dėl kreditorių komiteto nutarimo pratęsti įmonės likvidavimo terminą
10. Juridinio asmens likvidavimo dėl bankroto klausimą reglamentuoja JANĮ 84 straipsnis. Pagal JANĮ 84 straipsnio 3 dalį juridinio asmens likvidavimas dėl bankroto negali trukti ilgiau kaip vienus metus nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos, tačiau teismas turi teisę šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą pratęsti, jeigu dėl to su motyvuotu prašymu kreipėsi nemokumo administratorius arba kreditorių susirinkimas (JANĮ 84 straipsnio 4 dalis). Nors anksčiau cituota teisės norma nustato teismo teisę nemokumo administratoriaus ar kreditorių susirinkimo prašymu pratęsti terminą likvidavimo procedūrai vykdyti, tačiau joje nereglamentuojama tokio prašymo nagrinėjimo tvarka.
11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 7 d. nutartimi unijai iškėlė bankroto bylą ir bankroto administratore paskyrė UAB ,,Verslo konsultantai“; nutartis įsiteisėjo 2014 m. balandžio 7 d. Taip pat Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi atstatydino minėtą bankroto administratorę ir nemokumo administratore buvo paskirta J.K. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. spalio 11 d. nutartimi paliko minėtą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį nepakeistą.
12. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad unijos bankroto byloje jau yra padengtas 42 975 000 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas, taip pat unijos bankroto byloje šiuo metu yra patvirtinti likę nepadengti 41 kreditoriaus reikalavimai 21 946 337,80 Eur sumai, iš kurių VĮ Indėlių ir investicijų draudimas 2 eilės kreditorinis reikalavimas – 21 106 790,85 Eur, kas sudaro 96,17 proc. visų kreditorinių reikalavimų sumos. Pareiškėjas yra 4 eilės kreditorius, kurio patvirtintas reikalavimas sudaro 700,88 Eur, t. y. 0,0032 proc. visų kreditorių reikalavimų sumos.
13. 2020 m. spalio 23 d. buvo priimtas unijos kreditorių komiteto nutarimas dėl likvidavimo termino pratęsimo (nutarimas Nr. 14). Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 9 d. nutartimi iš dalies tenkino bankroto administratorės prašymą ir likvidavimo terminas buvo pratęstas iki 2021 m. gruodžio 31 d.
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar pirmosios instancijos teismo, nagrinėjančio bankroto bylą, priimta nutartis gali būti apeliacijos objektas, iš pradžių tikrinama, ar Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) (nuo 2020 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę, vėliau tikrinama, ar CPK normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę. Nustačius, kad įstatymo leidėjas šios nutarties apskundimo galimybės expressis verbis (tiesiogiai) neįvardijo nei ĮBĮ (JANĮ), nei CPK, vertinama, ar tokia nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai. Nustačius, kad dėl teismo nutarties priėmimo procesas byloje, nagrinėjamoje pirmosios instancijos teisme, nebegali prasidėti arba yra užbaigiamas bent vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų, laikoma, kad ši nutartis užkerta kelią proceso eigai, dėl to ji gali būti apeliacijos objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017).
15. Pirmosios instancijos teismas ir atsakovė, atsiliedama į apelianto atskirąjį skundą, teisingai konstatavo, kad nei ĮBĮ, nei JANĮ normos nenumato galimybės skųsti teismo nutartį, kuria pratęstas bankrutavusios įmonės likvidavimo terminas. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia teismo nutartis neužkerta kelio tolesnei bankroto bylos eigai, nes atsakovei procesas bankroto byloje priėmus skundžiamą nutartį nėra užbaigiamas. Kaip jau buvo minėta, jeigu teismo priimtu procesiniu sprendimu nėra užkertama galimybė tolesnei bylos eigai ir tokio procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka galimybės įstatymai nenumato, apeliacinis procesas negali prasidėti (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
16. Taigi, kaip matyti iš aukščiau nurodytos JANĮ 84 straipsnio reglamentacijos, diskrecijos teisė spręsti apie tai, ar yra tikslinga pratęsti bankrutavusiai įmonei likvidacijos terminą, įvertinus bankroto administratoriaus arba kreditorių prašymo motyvus, suteikta išimtinai teismui. O pagal formuojamą teismų praktiką yra akivaizdu, kad tokia teismo nutartis neužkerta kelio tolesnei bankroto bylos eigai ir ji negali būti apskundimo objektas. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad 2020 m. spalio 23 d. buvo unijos kreditorių komiteto nutarimo dėl likvidavimo termino pratęsimo (nutarimas Nr. 14) panaikinimas nesukurs jokių teisinių pasekmių, kadangi tokio nutarimo panaikinimas automatiškai nepanaikintų Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 9 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas bankroto administratorės prašymas dėl likvidavimo termino pratęsimo iki 2021 m. gruodžio 31 d. ir kuri nėra skundžiama.
17. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą nutartį, kuri turėtų būti panaikinta apelianto nurodomais argumentais, o 2020 m. spalio 23 d. unijos kreditorių komiteto nutarimas dėl likvidavimo termino pratęsimo (nutarimas Nr. 14) turėtų būti panaikintas.
Dėl kreditorių komiteto nutarimo dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo
18. Skundžiamu kreditorių komiteto nutarimu (nutarimas Nr. 12) buvo patvirtinta 611 370 Eur (PVM įskaitytas) dydžio išlaidų sąmata visam likusiam bankroto procesui, t. y. laikotarpiui nuo 2020 m. IV ketv. iki bankroto proceso pabaigos unijos veiklos ir išorės specialistų išlaidoms, kur iki 50 proc. šių išlaidų bus galima naudoti vykdant unijos bankroto procesą, o likusi dalis nurodytų išlaidų bus galima naudoti nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos padengus ne mažiau kaip 4,48 mln. Eur kreditorinių reikalavimų sumos.
19. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria atsisakyta tenkinti jo prašymą dėl kreditorių komiteto nutarimo, kuriuo buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, panaikinimo, nurodė, kad planuojamos ir kreditorių komiteto skundžiamu sprendimu patvirtintos teisinės išlaidos neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, o yra akivaizdaus lėšų švaistymo pavyzdys, o unijos bankroto administratorės iškeltos bylos yra ne tik nepagrįstos, tačiau ir vilkinamos.
20. Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantas, siekdamas įrodyti, kad kreditorių komiteto patvirtinta administravimo sąmata neatitinka kreditorių ar bankrutuojančios bendrovės interesų, imperatyviųjų teisės normų, privalėjo pateikti konkrečius argumentus, kodėl kreditorių komiteto priimtas nutarimas turi būti panaikintas. Nagrinėjamų atveju apelianto skundas yra grindžiamas abstrakčiais ir niekuo nepagrįstais pamąstymais bei prielaidomis apie atsakovės bankroto administratorės keliamų (ar iškeltų) bylų ir ikiteisminių tyrimų galimą nepagrįstumą. Tačiau šie argumentai ne tik neturi teisinės reikšmės nagrinėjant klausimą dėl administravimo išlaidos sąmatos patvirtinimo, tačiau bylų (ne)pagrįstumo klausimas bus nustatytas tik atitinkamiems teismams priėmus procesinius sprendimus nagrinėjamose bylose (galutinius sprendimus ir nuosprendžius).
21. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi Įmonių bankroto įstatymo (nuo 2020 m. sausio 1 d. JANĮ) ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), kadangi šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms Įmonių bankroto įstatymo nuostatoms, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).
22. Apeliantas, ginčydamas kreditorių komiteto 2020 m. spalio 23 d. priimtus unijos kreditorių nutarimus tiek dėl likvidavimo termino pratęsimo (nutarimas Nr. 14), tiek dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo (nutarimas Nr. 12) nenurodė nei esminių galimai atliktų procedūrinių pažeidimų, galėjusių lemti neteisėtų nutarimų priėmimą nei tai, kokioms imperatyvioms teisės normoms prieštarauja priimti kreditorių komiteto nutarimai ir / arba kokiu būdu jie pažeidžia kreditorių interesus arba bankrutavusios bendrovės interesus.
23. Antra, JANĮ 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas, įvertinęs išlaidų būtinumą ir pagrįstumą. Taigi, JANĮ, kaip ir ĮBĮ, kreditorių susirinkimui yra nustatyta teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, taip pat ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką. JANĮ 75 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad jeigu kreditorių susirinkimas nepatvirtina bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos, nemokumo administratorius turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo. Teismas, tvirtindamas bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, įvertina išlaidų būtinumą ir pagrįstumą. Teismo nutartis dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo yra neskundžiama. Be kita ko, pradinė bankroto administravimo išlaidų sąmata, patvirtinta teismo nutartimi, taip pat nėra skundžiama (JANĮ 74 straipsnio 3 dalis). Taigi, nei ĮBĮ, nei JANĮ nebuvo įtvirtinta teisė skųsti teismo nutartį, kuria yra išspręstas klausimas dėl kreditorių nutarimo patvirtinti administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo pagrįstumo.
24. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad administravimo išlaidų sąmatos, ypač administratoriaus atlyginimo dydžio priklausomumas vien nuo kreditorių susirinkimo sprendimo, nesant efektyvios teisminės kontrolės, mažintų bankroto administratoriaus nepriklausomumą nuo kreditorių ir galėtų tapti kliūtimi ginčyti kai kurių kreditorių reikalavimus ir (arba) bankrutuojančios įmonės sandorius. Be to, administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimas turi būti išsprendžiamas sparčiai ir netapti kreditorių ilgų ginčų, kliudančių veiksmingai atlikti bankroto procedūras, objektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-690/2018).
25. Kadangi JANĮ nėra įtvirtinta galimybė skųsti teismo nutarties, priimtos JANĮ 75 straipsnio pagrindu, todėl bankroto administratorius ar kiti suinteresuoti asmenys neturi teisės apeliacine tvarka skųsti teismo nutarties dėl administravimo išlaidų patvirtinimo. Ši JANĮ 75 straipsnyje įtvirtinta norma yra specialioji norma bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų tarpusavio konkurencijos atveju, nes CPK įtvirtinta specialiųjų JANĮ nuostatų taikymo pirmenybė (CPK 1 straipsnio 1, 2 dalys). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus apelianto skundą ir jo netenkinus, teismo nutartis tapo galutinė ir neskundžiama.
26. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas, kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis); šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų priėmimui (CPK 338 straipsnis).
27. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju atskirasis skundas paduotas dėl teismo nutarties dalies, kuri negali būti skundžiama apeliacine tvarka, todėl apeliacinis procesas šioje bylos dalyje nutraukiamas (CPK 338 straipsnis, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. nutarties dalį, kuria atmestas apelianto N. S. skundas dėl 2020 m. spalio 23 d. unijos kreditorių komiteto sprendimo dėl likvidavimo termino pratęsimo (nutarimas Nr. 14) panaikinimo palikti nepakeistą.
Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal apelianto N. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. nutarties dalyje dėl bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos ,,Vilniaus taupomoji kasa“ 2020 m. spalio 23 d. kreditorių komiteto nutarimo administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo panaikinimo.