- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-07
- Bylos Nr.
- 2-1856/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00144-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Artūras Driukas, Danutė Milašienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus birža“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Rasos Gudžiūnienės ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus birža“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, kuria atmesti finansiniai reikalavimai bankrutuojančiai kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“, KB.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 7 d. nutartimi kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“, KB iškėlė bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Verslo konsultantai“. Nutartis įsiteisėjo 2014 m. balandžio 7 d.
Bankroto administratorius pateikė prašymą netvirtinti 37 962, 55 Lt dalies R. P. kreditorinio reikalavimo, M. B. 11 300 Lt kreditorinio reikalavimo, BUAB „EP2 Investicija“ 20 900 Lt kreditorinio reikalavimo, T. J. 1 675, 00 Lt kreditorinio reikalavimo, UAB „Krela“ 58 080 Lt kreditorinio reikalavimo, A. M. 5 800 Lt kreditorinio reikalavimo, R. M. 100 Lt kreditorinio reikalavimo, UAB „Norbeworks“ 100 Lt kreditorinio reikalavimo, D. O. 32 250 Lt kreditorinio reikalavimo, V. R. 100 Lt kreditorinio reikalavimo, A. R. 100 Lt kreditorinio reikalavimo, UAB ,,Seego“ 100 Lt kreditorinio reikalavimo, K. S. 5 240 Lt kreditorinio reikalavimo, A. V. 25 200 Lt kreditorinio reikalavimo, UAB „Vilniaus birža“ 72 160, 97 Lt kreditorinio reikalavimo, J. K. S. 86 324, 15 Lt kreditorinio reikalavimo, 2 315, 21 Lt dalies A. Č. kreditorinio reikalavimo, 163, 66 Lt dalies O. M. kreditorinio reikalavimo, 821, 92 Lt dalies A. O. kreditorinio reikalavimo, 124, 89 Lt dalies UAB „Ruptela“ kreditorinio reikalavimo, 1 659, 59 Lt dalies J. Ž. kreditorinio reikalavimo.
Nurodė, kad M. B., BUAB „EP2 Investicija“, T. J., UAB „Krela“, A. M., R. M., D. O., V. R., A. R., UAB „Seego“, K. S., A. V., UAB „Vilniaus birža“, UAB „Euro kapitalo fondas“, UAB „Norbeworks“ reikalavimai sudaro šių asmenų pajinį įnašą į kredito uniją, kuris naudojamas kredito unijos pajiniam kapitalui sudaryti, todėl jie neturi būti traukiami į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą. Pajus yra unijos nario dalis kredito unijos kapitale, todėl kredito unijų nariai yra ne tik klientai, bet ir kredito unijos savininkai. Kredito unijos nariai įgyja teisę gauti unijos pelno dalį už tai, jog savo įnašais formuoja įmonės kapitalą ir tuo pačiu prisiima riziką, jeigu patiria nuostolių. Pažymėjo, kad kredito unijos prievolės viršija pajinio kapitalo dydį.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi tenkino bankroto administratoriaus prašymą ir atmetė M. B., BUAB „EP2 Investicija“, T. J., UAB „Krela“, A. M., R. M., D. O., V. R., A. R., UAB „Seego“, K. S., A. V., UAB „Vilniaus birža“, UAB „Norbeworks“, UAB „Euro kapitalo fondas“ finansinius reikalavimus bankrutuojančiai kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“, KB.
Nurodė, kad M. B., BUAB „EP2 Investicija“, T. J., UAB „Krela“, A. M., R. M., D. O., V. R., A. R., UAB „Seego“, K. S., A. V., UAB „Vilniaus birža“, UAB „Norbeworks“ prašomų patvirtinti reikalavimų sumą sudaro šių asmenų pajiniai įnašai į bankrutuojančią kredito uniją „Vilniaus taupomoji kasa“, KB. Tokiu būdu, įgiję pajinius įnašus, jie tapo kredito unijos nariais. Teismas taip pat nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 2 straipsnio 10 punktą, pajinis įnašas – į kredito uniją asmens įmokėta pinigų suma, kuri naudojama kredito unijos pajiniam kapitalui sudaryti. Išieškoti iš kredito unijos jos nario pajinius įnašus, kurie yra kredito unijos nuosavybė, draudžiama, išskyrus atvejus, kai skolininkas pasitraukia iš kredito unijos narių (Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 39 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos kreditų unijų įstatymo 76 straipsnis reglamentuoja kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę kredito unijos bankroto atveju. Šiame straipsnyje nėra nurodyti kreditoriai, kurių finansinį reikalavimą sudaro pajinis įnašas. Kredito unijos bankroto atveju UAB „Euro kapitalo fondas“, M. B., BUAB „EP2 Investicija“, T. J., UAB „Krela“, A. M., R. M., D. O., V. R., A. R., UAB „Seego“, K. S., A. V., UAB „Vilniaus birža“, UAB „Norbeworks“, kaip kredito unijos narių, turtinių interesų patenkinimas yra reglamentuotas ĮBĮ 31 straipsnio 6 dalies nuostatomis, kuomet likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius turi pareigą grąžinti jo savininkams turtą, likusį atsiskaičius su kreditoriais. Teismas padarė išvadą, kad minėtų asmenų reikalavimai bankrutuojančiai kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“, KB, kuriuos ginčija administratorius, kilę ne iš prievolinių teisinių santykių, todėl jie nėra pripažįstami kreditoriais. Nustatęs šias aplinkybes, teismas neturėjo teisinio pagrindo tvirtinti jų finansinį reikalavimą, todėl juos atmetė (Kredito unijų įstatymo 76 str., Įmonių bankroto įstatymo 26 str.).
Spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas papildomai nurodė, kad kredito unijos teiktinos finansinės paslaugos apima skolinimo paslaugų kredito unijos nariams teikimą. Kredito unijos narių prievolių, kylančių iš paskolos teisinių santykių, tinkamas įvykdymas yra užtikrintas įstatyme įtvirtintu disponavimo pajiniu įnašu ar jo dalimi, ne mažesne už skolinamą pinigų sumą kartu su už ją mokamomis palūkanomis, apribojimu, kuris galioja tol, kol grąžinama skolinama suma su palūkanomis (KUĮ 47 str. 3 d.). Todėl kredito unijos narys turi teisę reikalauti grąžinti tik tą jo pajinio įnašo dalį, kuria netaikomi disponavimo teisės apribojimai, t.y. dalį, gaunamą iš pajinio įnašo vertės atskaičius negrąžintos paskolos ir palūkanų sumą (Lietuvos Apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-338/2009).
Atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „Vilniaus birža“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas, panaikinti ir perduoti šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, priteisti pareiškėjo naudai 1 000 Lt advokato pagalbai rengiant atskirąjį skundą apmokėti iš bankrutuojančios kredito unijos „Vilniaus Taupomoji kasa“. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepatvirtino pareiškėjo reikalavimo, nes jam nebuvo atskleista visa informacija. Kredito unijos „Vilniaus Taupomoji Kasa“ 2012 m. rugsėjo 26 d. pakartotinio visuotinio narių susirinkimo metu UAB „Vilniaus birža“ buvo pašalinta iš kredito unijos narių. Šis sprendimas nebuvo panaikintas ir yra galiojantis. UAB „Vilniaus birža“ narystė kredito unijoje pasibaigė Kredito unijų įstatymo 15 straipsnio 3 punkto pagrindu. Kredito unijų įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad išieškoti iš kredito unijos jos nario pajinius įnašus, kurie yra kredito unijos nuosavybė, draudžiama, išskyrus atvejus, kai skolininkas pasitraukia iš kredito unijos narių. Vadinasi, pajinio įnašo, kai jį sumokėjęs asmuo pasitraukia iš kredito unijos narių, teisinis statusas pasikeičia. Nutrūkus narystei, kredito unijoje sumokėtas pajus nebeatlieka kredito unijos pajinio kapitalo formavimo funkcijos. Pajinis įnašas pašalintam nariui turi būti grąžinamas Kredito unijų įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka. Kredito unijų įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje (2011-12-22 dienos Kredito unijos įstatymo redakcija, kuri galiojo UAB „ Vilniaus birža“ pašalinimo iš kredito unijos narių metu) buvo nustatyta, kad su asmeniu, kurio narystė kredito unijoje pasibaigė, kredito unija atsiskaito išmokėdama jam priklausantį pajinį įnašą ir kitas išmokas, susijusias su jo dalyvavimu kredito unijos pajiniame kapitale, ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo narystės kredito unijoje pasibaigimo dienos. Įstatymo nustatytu terminu, t. y. per 12 mėnesių nuo narystės kredito unijoje pasibaigimo dienos, bendrovei UAB „Vilniaus birža“ priklausančios lėšos nebuvo grąžintos. Nurodytas terminas suėjo 2013 m. rugsėjo 26 d.
2. Nutrūkus narystei kredito unijoje, negrąžintas pajus laikytinas indėliu Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau - IĮIDĮ) prasme. Šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad indėlis – tai indėlininko pinigų, laikomų banke, banko filiale arba kredito unijoje pagal banko indėlio ir (ar) banko sąskaitos sutartis, ir kitų pinigų, į kuriuos indėlininkas turi reikalavimo teises, atsirandančias iš kredito įstaigos įsipareigojimo atlikti operacijas su indėlininko pinigais ar suteikti investicines paslaugas, suma (įskaitant priskaičiuotas palūkanas). Nurodyto įstatymo įgyvendinamoje 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų indėlis apibrėžiamas kaip bet koks kredito likutis, atsiradęs dėl sąskaitoje paliktų lėšų arba dėl laikinų situacijų, susidariusių dėl įprastų bankinių sandorių, kurį kredito ištaiga turi grąžinti pagal taikomas teisines nuostatas ir sutartines sąlygas, taip pat bet kokia skola, patvirtinta kredito įstaigos išduotu sertifikatu. Pasibaigus UAB „Vilniaus birža“ narystei kredito unijoje, atsirado kredito unijos prievolė išmokėti UAB „Vilniaus birža“ jos pajaus dalį – atlikti pinigų grąžinimo operaciją. Tokia prievolė, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą (IĮIDĮ prasme), apelianto nuomone, laikytina indėliu. Pažymėjo, kad kredito unijos „Vilniaus Taupomoji Kasa“ 2014 m. kovo 23 d. ataskaitoje apie UAB „Vilniaus birža“ turimas sąskaitas ir jų likučius 72 160,97 Lt suma taip pat apskaityta kaip indėlis, laikomas atskirai atidarytoje sąskaitoje.
3. UAB „Vilniaus birža“ reikalavimas kredito unijai yra apdraustas ir UAB „Vilniaus birža“ turi teisę reikalauti išmokos iš VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ (IĮDĮ 3 str. 1 d., 9 str.), todėl VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ turėtų dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nes klausimo dėl UAB „Vilniaus birža“ reikalavimo tvirtinimo išsprendimas gali turėti įtakos šio asmens teisėms ir pareigoms (CPK 47 str.). Kadangi UAB „Vilniaus birža“ reikalavimas laikytinas indėliu, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ turi pareigą išmokėti draudimo išmoką už UAB „Vilniaus birža“ reikalavimą. Akivaizdu, kad draudėjas (kredito unijos „Vilniaus Taupomoji Kasa“ bankroto administratorius) įmonei VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ apie UAB „Vilniaus birža“ pateikė klaidingus duomenimis arba juos nuslėpė. Todėl bendrovei UAB „Vilniaus birža“ negalėjo būti tinkamai apskaičiuota ir mokama draudimo išmoka (IĮIDĮ 10 str. 3 d.).
4. UAB „Vilniaus birža“ dar iki bankroto bylos iškėlimo buvo pašalinta iš kredito unijos narių, todėl nepagrįsti teismo nutarties motyvai, kad UAB „Vilniaus birža“ reikalavimui turėtų būti taikoma Įmonių bankroto įstatymo 31 straipsnio 6 dalies nuostata, reglamentuojanti įmonės savininko teisę gauti likusio turto dalį po atsiskaitymo su kitais kreditoriais. UAB „Vilniaus birža“, nebūdama bankrutuojančios kredito unijos nare, negali turėti įmonės savininkui prilyginamų teisių. Palikus galioti pirmos instancijos teismo nutartį atsisakyti tvirtinti UAB „Vilniaus birža“ reikalavimą, UAB „Vilniaus birža“ atsidurtų dar blogesnėje padėtyje, negu bankrutuojančios kredito unijos nariai. Tokiu būdu UAB „Vilniaus birža“ negalėtų tikėtis reikalavimo patenkinimo nei kaip kreditorius, nei kaip savininkas (narys).
5. Vien aplinkybė, kad apeliantas turi skolinių įsipareigojimų kredito unijai, negali būti absoliutus pagrindas netvirtinti apelianto kreditorinio reikalavimo kredito unijos bankroto byloje. Tokie teismo argumentai tik patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas klausimą išnagrinėjo neišsiaiškinęs ir neįsigilinęs į bylos aplinkybes, neištyrė klausimo esmei reikšmės turinčių įrodymų. 2011 m. gegužės 27 d. UAB „Vilniaus birža“ ir kredito unija „Vilniaus Taupomoji Kasa“ sudarė paskolos sutartį Nr. 11-00222 EUR dėl 34 320 EUR paskolos. 2011 m. rugpjūčio 10 d. UAB „Vilniaus birža“ ir kredito unija „Vilniaus Taupomoji Kasa“ sudarė paskolos sutartį Nr. 11-00302 EUR dėl 110 000 EUR paskolos. Sutarčių 6.3 p. numatyta, kad dalis pajinių įnašų gali būti grąžinta paskolos gavėjui tada, kai jis visiškai įvykdo prievoles pagal sutartį, jeigu likusi pajinio įnašo suma nebus mažesnė kaip 1/10 turimų paskolų bei kreditorinių įsipareigojimų kredito unijoje. Taip pat sutarčių 9.2 p. numatyta paskolos gavėjo teisė kartą per metus prašyti sumažinti pajinio įnašo dydį, su sąlyga, kad pajinis įnašas liktų ne mažesnis nei 1/10 pagal sutartį likusios sumokėti paskolos ir kitų turimų paskolų bei kreditorinių įsipareigojimų kredito unijoje. Taigi atsižvelgiant į sutartinių nuostatų analizę, pajinis įnašas, viršijantis numatytą 1/10 turimų paskolų sumą, neatlieka paskolų užtikrinimo funkcijos. Dalį paskolų UAB „Vilniaus birža“ grąžino. 2013 m. rugsėjo 2 d. kredito unijos atsakyme dėl pajinio įnašo sumažinimo Nr. 13/1235 buvo nurodyta, kad kredito unijos „Vilniaus Taupomoji Kasa“ valdyba nutarė tenkinti UAB „Vilniaus birža“ prašymą dėl pajinio įnašo sumažinimo ir po 12 mėnesių nuo prašymo pateikimo dienos 13366,7 Lt pajinio įnašo dalį užskaityti paskolos dengimui.
6. Trūkstant informacijos faktinėms aplinkybėms nustatyti, teismas turėjo įpareigoti administratorių pateikti papildomus dokumentus, rengti žodinį bylos nagrinėjimą, kad išsiaiškintų bylai svarbias aplinkybes, tačiau to nebuvo padaryta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta patvirtinti pareiškėjo UAB „Vilniaus birža“ reikalavimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis pareiškėjo atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais.
Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos medžiagos, bankroto administratorius prašė netvirtinti pareiškėjo 72 160,97 Lt reikalavimo, nes jis yra kredito unijos narys, kuris turi teisę gauti unijos pelno dalį, už tai jog savo pajiniais įnašais formuoja įmonės kapitalą ir tuo pačiu prisiima riziką, jeigu unija patirtų nuostolių. Tokiai pozicijai pritarė ir pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 31 straipsnio 6 dalį, likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius turi pareigą grąžinti jo savininkams turtą, likusį atsiskaičius su kreditoriais.
Teisėjų kolegija, vertindama apelianto atskirojo skundo argumentus, pastebi, kad sprendžiant dėl pareiškėjo kreditorinio reikalavimo patvirtinimo nebuvo įvertintos faktinės aplinkybės, susijusios su pareiškėjo pašalinimu iš kredito unijos narių, su jo pasiimtomis paskolomis bei pajinio įnašo dalies įskaitymu paskolos padengimui. Kaip matyti iš apelianto pateiktų dokumentų, jis, būdamas kredito unijos nariu, 2011 m. gegužės 27 d. ir 2011 m. rugpjūčio 10 d. buvo pasiėmęs dvi paskolas, 2012 m. rugsėjo 26 d. pakartotinio visuotinio narių susirinkimo nutarimu buvo pašalintas iš tikrųjų kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ narių, 2013 m. rugsėjo 2 d. administracijos vadovės atsakymu jam buvo pranešta, kad kredito unijos valdyba nutarė grąžinti pajinio įnašo dalį 13 366,70 Lt, užskaitant šią sumą paskolos dengimui. Teismui taip pat yra pateikta ataskaita apie turimas sąskaitas ir jų likučius (b. l. 21).
Įvertinus apeliaciniam teismui pateiktus įrodymus, matyti, kad apeliantą pašalinus iš kredito unijos narių, turėjo būti sprendžiamas pajinio įnašo grąžinimo klausimas. Iš pateiktų dokumentų nėra aišku, kokią funkciją atlieka apelianto pateiktoje ataskaitoje nurodyta 72 260,97 Lt suma, ar tai, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, yra atsakovo reikalavimų pagal paskolos sutartis užtikrinimas (KUĮ 47 straipsnio 3 dalis), ar tai yra atsakovo negrąžintas pajinis įnašas, ar apelianto indėlis. Iš byloje esančių dokumentų nėra galimybės nustatyti, kokie sandoriai įvyko po apelianto pašalinimo iš kredito unijos, kokios sumos buvo užskaitytos paskoloms grąžinti bei kam buvo (jeigu tam tikrų lėšų dar liko) skirti likę pinigai. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tai galėjo būti apelianto paskolos grąžinimo užtikrinimas, apeliacinės instancijos teismui pateikti dokumentai neleidžia padaryti tokios išvados, o iš paskolos sutarčių 6.3 ir 9.2 punktų matyti, kad paskolos užtikrinimui turėjo būti skiriama ne mažiau kaip 1/10 paskolos sumos, o grąžinus dalį paskolos, užtikrinimui skirtas pajinis įnašas kartą per metus galėjo būti sumažinamas iki 1/10 paskolos sumos.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo UAB „Vilniaus birža“ kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimas buvo išspręstas neįsigilinus į faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo reikalavimu, nebuvo įvertinta ta aplinkybė, jog pareiškėjas yra pašalintas iš kredito unijos narių, nebuvo aiškinamasi, kaip buvo išspręstas pajinio įnašo grąžinimo klausimas, kas sudaro jo prašomą patvirtinti 72 260,97 Lt sumą, ar tie pinigai, jeigu jie yra, laikomi indėliu, ar jiems, vadovaujantis Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nuostatomis taikoma draudimo apsauga ir kas nagrinėjant šį klausimą turi būti įtrauktas dalyvauti byloje, sprendžia, kad klausimas dėl atsisakymo tvirtinti UAB „Vilniaus birža“ reikalavimą buvo išspręstas neatskleidus jo esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis), todėl ginčijama nutarties dalis panaikinama ir UAB „Vilniaus birža“ reikalavimo patvirtinimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutarties dalį, kuria atmestas UAB „Vilniaus birža“ reikalavimas kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ bankroto byloje, panaikinti ir UAB „Vilniaus birža“ reikalavimo patvirtinimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.