- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-09
- Bylos Nr.
- 2-300-934/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00144-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza (pirm.)
- Kreditorius
- N. S., Luminor Bank AS veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių,, „Saltum“, UAB "Ecoplaneta", Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, "Indėlių ir investicijų draudimas", "Emilė"
- Atsakovas
- Vilniaus taupomoji kasa
- Ieškovas
- "Naujamiesčio būstas", "Lietuvos bankas"
- Trečiasis asmuo
- "Bensona"
- Pareiškėjas
- „Alsisa“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus N. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 9 d. nutarties, kuria išspręstas kreditoriaus N. S. atskirojo skundo bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ bankroto byloje priėmimo klausimas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorius N. S. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 27 d. nutarties, kuria nutarta pratęsti bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos (toliau – BKB KU) „Vilniaus taupomoji kasa“ likvidavimo terminą iki 2023 m. gruodžio 31 d.; netenkinti kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Bensona“ prašymo nepratęsti likvidavimo termino ir kreditoriaus N. S. prašymo dėl likvidavimo termino pabaigos pasekmių taikymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 9 d. nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus N. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 27 d. nutarties ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
3. Teismas pažymėjo, kad nei Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), nei Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normos nenumato galimybės atskiruoju skundu skųsti teismo nutartį, kuria nuspręsta pratęsti bankrutavusios bendrovės likvidavimo terminą, nes tokia teismo nutartis neužkerta kelio tolesnei bankroto bylos eigai. Jeigu teismo priimtu procesiniu sprendimu nėra užkertama galimybė tolesnei bylos eigai ir tokio procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka galimybės įstatymai nenumato, apeliacinis procesas negali prasidėti (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas nurodė, kad tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1226-781/2019, 2020 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-883-585/2020, 2021 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-436-798-2021).
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Kreditorius N. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartį ir grąžinti atskirojo skundo dėl 2023 m. sausio 27 d. nutarties priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Skundžiamoje nutartyje nurodyta praktika remtis nėra pagrindo, nes: Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1226-781/2019 priimta dar negaliojant JANĮ; 2020 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-883-585/2020 priimta pagal atskirąjį skundą, kuriame nebuvo remiamasi besaikiu ir nemotyvuotu likvidavimo termino pratęsinėjimu kaip aplinkybe, pagrindžiančia teisėto ir tinkamo proceso tolesnio proceso negalimumu, nutartyje nebuvo sprendžiama, kad pratęsimų kiekis sudaro pagrindą abejoti tiek bankroto proceso principų pažeidimu, tiek apskritai galimybės pabaigti bankroto procesą realumu; 2021 m. kovo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-436-798-2021 buvo sprendžiamas kreditorių komiteto nutarimų, o ne teismo nutarties teisėtumo klausimas.
5.2. Teisės aiškinimo taisyklė dėl nutarties pratęsti bankrutuojančios įmonės likvidavimo terminą neskundžiamumo buvo suformuota galiojant ĮBĮ, o JANĮ teisinis reguliavimas yra skirtingas ir sudarantis pagrindą suformuoti skirtingą praktiką. ĮBĮ nebuvo nustatyta likvidavimo termino maksimali riba, bet buvo nustatytos pasekmės, kurios taikomos likus neparduoto turto, ir galimybė terminą, po kurio taikomos pasekmės, pratęsti. ĮBĮ nebuvo nustatyta nei jokio imperatyvo dėl 24 mėnesių termino taikymo, kaip ir pareigos motyvuoti termino pratęsimą. Tačiau JANĮ nustatyta, kad likvidavimas negali trukti ilgiau kaip vienerius metus, t. y. draudžiama likvidavimą vykdyti ilgiau nei nustatytą vienerių metų terminą. Taip pat nustatyta teismo teisė terminą pratęsti, bet tik remiantis motyvuotu prašymu. Teismo pareiga užtikrinti, kad likvidavimas netruktų ilgiau kaip vienerius metus ir pareiga nagrinėti motyvus dėl likvidavimo termino pratęsimo yra JANĮ įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuris yra skirtingas nuo ĮBĮ, todėl sudaro pagrindą pakeisti praktiką dėl galimybės atskiruoju skundu skųsti nutartį pratęsti likvidavimo terminą. Priešingu atveju, teismas nesivargina nutarties dėl likvidavimo termino pratęsimo motyvuoti.
5.3. Nutartis, kuria pakartotinai pratęsiamas likvidavimo terminas, turėtų būti skundžiama atskiruoju skundu remiantis CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktu kaip užkertanti kelią tolesniam tinkamam ir teisėtam procesui. Priešingu atveju, atsakovės likvidavimas ir nemokumo byla nepasibaigtų niekada, nes teismas neskundžiamomis nutartimis ją tęsti galėtų neribotai. Būtent neribotas, neskundžiamas ir nekontroliuojamas likvidavimo termino pratęsimas užkerta kelią tiek normaliai bankroto bylos eigai, tiek galimybei pereiti iš vienos bankroto bylos stadijos į kitą.
5.4. Pasisakydamas dėl atskiraisiais skundais neskundžiamų pirmosios instancijos teismo nutarčių, kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad ši taisyklė nereiškia, kad tokios nutartys apskritai negali būti skundžiamos. Tokios nutartys skundžiamos apeliacine tvarka ne atskirai, o kartu su teismo sprendimu, t. y. į apeliacinį skundą įtraukiami motyvai dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-969/2018, 37 punktas). Šiuo konkrečiu atveju teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos, dėl kurio gali būti paduodamas apeliacinis skundas, nebus priimtas iki termino, kuriam pratęstas atsakovės likvidavimo terminas, pabaigos. Todėl motyvų dėl 2023 m. sausio 27 d. nutarties pagrįstumo ir teisėtumo įtraukimas į apeliacinį skundą bus beprasmis ir nesukels apelianto pageidaujamų teisinių pasekmių. O net apeliacinės instancijos teismui ir konstatavus 2023 m. sausio 27 d. teismo nutarties nepagrįstumą ir (arba) neteisėtumą, tai nesukels pirmosios instancijos teismo padarytos fakto ir (arba) teisės taikymo klaidos ištaisymo efekto, nes terminas, dėl kurio kyla ginčas, jau bus pasibaigęs.
5.5. Panašios praktikos kasacinis teismas laikosi dėl galimybės atskiruoju skundu apskųsti nutartį atsisakyti tvirtinti taikos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 52 punktas). Esminis panašumas yra tas, kad tiek atsisakius tvirtinti taikos sutartį, tiek pratęsus likvidavimo terminą nėra judama į teismo proceso pabaigą, o procesas tęsiamas be prasmingos galimybės nutarties teisėtumą patikrinti apeliacine tvarka ir efektyviai ištaisyti galimą nutarties nepagrįstumą ar neteisėtumą. Dėl šio panašumo atskirajame skunde keliamu klausimu turi būti taikoma taikos sutarties tvirtinimui analogiška praktika.
Šalies argumentai
5.6. Teisės atskiruoju skundu apskųsti 2023 m. sausio 27 d. nutartį nesuteikimas nesudaro jokios galimybės aukštesnės instancijos teismui ištaisyti pirmosios instancijos teismo priimant šią nutartį padarytas grubias ir akivaizdžias klaidas. Vadinasi, teisės apskųsti nutartį dėl likvidavimo termino pratęsimo nesuteikimas pažeidžia ir Konstitucinio Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje akcentuojamą asmens teisę į tinkamą teismo procesą.
5.7. Šiuo atveju pažeidžiamas ne tik bankroto proceso teisėtumas, bet ir viešas interesas. Tai taip pat sudaro pagrindą priimti apelianto atskirąjį skundą dėl 2023 m. sausio 27 d. nutarties.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atsakovės atsiliepimo į atskirąjį skundą (ne)priėmimo
6. Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. kovo 9 d. gautas atsakovės BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ atsiliepimas į kreditoriaus N. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 9 d. nutarties.
7. CPK 335 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiliepimai į atskiruosius skundus gali būti pateikiami pirmosios instancijos teismui per keturiolika dienų nuo atskirojo skundo kopijų išsiuntimo dienos.
8. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 9 d. nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus N. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 27 d. nutarties, kuria pratęstas atsakovės BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ likvidavimo terminas. Kreditorius N. S. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 9 d. nutarties. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, rezoliucija priėmęs pastarąjį apelianto atskirąjį skundą, jo kopijos priešingai šaliai (t. y. atsakovei) neišsiuntė. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, tokia situacija nelaikytina proceso teisės normų, šalių procesinio lygiateisiškumo principo pažeidimu, nes ginčo klausimas susijęs tik su apelianto teise inicijuoti apeliacinį procesą, juolab kad, pagal CPK 137 straipsnio 3 dalį teismo nutarties, kuria atsisakoma priimti ieškinį, patvirtinta kopija siunčiama tik pareiškėjui. Nors priešinga šalis (šiuo atveju – atsakovė) turi teisę, be kita ko, teikti atsiliepimą į atskirąjį skundą, šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, siekdamas neužvilkinti proceso, vadovaudamasis proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis) ir atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės atsiliepimas į atskirąjį skundą gautas byloje paskirto teismo posėdžio dieną, taip pat į tai, jog jame iš esmės pateikiamas teisinis vertinimas, šį procesinį dokumentą atsisako priimti.
Dėl galimybės skųsti nutartį, kuria pratęstas likvidavimo terminas
9. Nagrinėjamu atveju sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti apelianto atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria pratęstas BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ likvidavimo terminas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) nenustatė CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat nėra būtinybės peržengti atskirojo skundo ribas.
10. Bankroto bylos teisme nagrinėjamos CPK nustatyta tvarka, išskyrus išimtis, nustatytas kituose įstatymuose (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagrindinius įmonių nemokumo klausimus reglamentuojantis teisės aktas yra JANĮ (o iki šio įstatymo įsigaliojimo – ĮBĮ), todėl CPK normos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja atitinkamo įstatymo (JANĮ arba ĮBĮ) normoms, reglamentuojančioms bankroto procesą.
11. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo dviem atvejais: pirma, CPK ir kituose įstatymuose tiesiogiai nurodytais atvejais; antra, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.
12. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, ar pirmosios instancijos teismo, nagrinėjančio bankroto bylą, priimta nutartis gali būti apeliacijos objektas, iš pradžių tikrinama, ar specialaus įstatymo (atitinkamai ĮBĮ arba JANĮ) normose nustatyta tokios nutarties apskundimo galimybė, vėliau tikrinama, ar CPK normose nustatyta tokios nutarties apskundimo galimybė. Nustačius, kad įstatymo leidėjas šios nutarties apskundimo galimybės expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) neįvardijo nei specialiame įstatyme (ĮBĮ arba JANĮ), nei CPK, vertinama, ar nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai. Nustačius, kad dėl šios nutarties priėmimo procesas byloje, nagrinėjamoje pirmosios instancijos teisme, nebegali prasidėti arba yra užbaigiamas bent vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų, laikoma, kad ši nutartis užkerta kelią proceso eigai, dėl to ji gali būti apeliacijos objektas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017 16 punktą; 2020 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-166-823/2020 14 punktą; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-942-450/2020 15 punktą; 2022 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1137-910/2022 26 punktą).
13. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio, reglamentuojančio pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje.
14. Atsakovė BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Taigi, atsakovės likvidavimo procedūra buvo pradėta iki JANĮ įsigaliojimo, todėl ir atsakovės likvidavimo termino pratęsimo klausimas turi būti sprendžiamas pagal ĮBĮ normas (JANĮ 155 straipsnio 2 dalis).
15. Pažymėtina, kad ĮBĮ nenumatyta galimybės skųsti teismo nutartį, kuria pratęstas bankrutavusios įmonės likvidavimo terminas. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokia teismo nutartis neužkerta kelio tolesnei bankroto bylos eigai, nes priėmus šią nutartį, procesas bankroto byloje nėra užbaigiamas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-712-381/2020 21 punktą; 2023 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-44-330/2023 18 punktą). Pažymėtina ir tai, kad tokios pozicijos Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi ir po JANĮ įsigaliojimo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-180-567/2022 17–18 punktus). Dėl to atmestinas apelianto argumentas, kad po JANĮ įsigaliojimo pasikeitęs teisinis reguliavimas sudaro pagrindą pakeisti praktiką, kuria suformuota teisės aiškinimo taisyklė dėl nutarties pratęsti bankrutuojančios įmonės likvidavimo terminą neskundžiamumo. Juolab kad, kaip minėta, nagrinėjamu atveju ginčo klausimui spręsti taikytinos ĮBĮ, o ne JANĮ normos.
16. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi skundžiamoje nutartyje nurodytomis Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis, nes jos priimtos bylose, kurių faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šioje byloje nagrinėjamo atvejo. Tačiau apeliantas taip pat teigia, kad šiuo atveju galima vadovautis kasacinio teismo nutartimi, kuria pasisakyta dėl galimybės atskiruoju skundu apskųsti nutartį atsisakyti tvirtinti taikos sutartį. Su šiais apelianto argumentais negalima sutikti, nes tiek skundžiamoje nutartyje nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo praktika, tiek šioje nutartyje papildomai nurodyta aktuali Lietuvos apeliacinio teismo praktika (žr. šios nutarties 15 punktą) yra suformuota sprendžiant būtent analogišką ginčo klausimą, todėl nagrinėjamu atveju nuo jos nukrypti nėra pagrindo, taip pat nėra pagrindo remtis apelianto nurodyta kasacinio teismo nutartimi, kuria išnagrinėtas ginčo klausimas kitokio pobūdžio byloje. Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą. Teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigą laikytis būtent tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatūs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-1075/2019, 34 punktą).
17. Kaip pirmiau minėta, teismų praktikoje jau yra išaiškinta, kad teismo nutartis, kuria pratęsiamas bankrutavusios įmonės likvidavimo terminas, neužkerta kelio tolesnei bankroto bylos eigai, nes priėmus tokią nutartį, procesas bankroto byloje nėra užbaigiamas. Todėl atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad tokia nutartis užkerta kelią tolesniam tinkamam ir teisėtam procesui, pažeidžia jo teisę į tinkamą teismo procesą, viešąjį interesą. Tiek pagal ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalį, tiek pagal šiuo metu galiojančio JANĮ 84 straipsnio 4 dalį dėl likvidavimo termino pratęsimo sprendžia bankroto bylą nagrinėjantis teismas, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad likvidavimas gali tęstis neribotai.
18. Jeigu teismo priimtu procesiniu sprendimu nėra užkertama galimybė tolesnei bylos eigai ir tokio procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka galimybės įstatymai nenumato, apeliacinis procesas negali prasidėti (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti kreditoriaus N. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 27 d. nutarties, kuria pratęstas BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ likvidavimo terminas.
19. Apelianto nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartį, todėl ši nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas netenkintinas.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.