- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-10
- Bylos Nr.
- e2-1137-910/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00400-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė (pirm.)
- Kreditorius
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- Bankrutuojanti "Batita"
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Batita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Batita“ kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Batita“ 2022 m. rugpjūčio 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus penktuoju ir šeštuoju darbotvarkės klausimais.
2. Nurodė, kad bendrovės kreditorių susirinkimas nutarė patvirtinti bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą pagal pateiktą projektą, taip pat pritarė pasiūlytai turto pardavimo tvarkai. Pateikta tvirtinti sąmata neatitinka sąmatos sąvokos, nes joje nenurodyta didžiausia galima administravimo išlaidų suma. Patvirtinus administratoriaus pasiūlytą sąmatą, kreditoriai prarastų administravimo veiksmų ir administratoriaus kontrolę. Administratorius nepagrindė prašomos patvirtinti buhalterinėms paslaugoms tvarkyti siūlomos sumos (kokiu būdu buvo apskaičiuota planuojama buhalterinių išlaidų suma, ar pasirinktas paslaugos teikėjas pagal mažiausius paslaugų įkainius), nepateikė įrodymų apie patirtas išlaidas, į sąmatą įtraukė savo, o ne įmonės veiklos, biuro nuomos, kanceliarines ir kitas išlaidas. Administratoriaus nutarimo projekte pateikta administravimo išlaidų sąmata yra abstrakti, nesusieta su atliktais ir atliekamais veiksmais, jų įkainiais. Administratoriaus pasiūlyta nekilnojamojo turto pardavimo tvarka negalėjo būti patvirtinta, nes dar nėra nustatyta parduodamo turto vertė, o su ja kreditoriai gali nesutikti, turto vertinimą ginčyti. Turtas negali būti pardavinėjamas, kol jis nėra įvertintas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė BUAB „Batita“, atstovaujama nemokumo administratoriaus J. G., atsiliepime į skundą nurodė, kad administravimo išlaidų sąmatoje yra nurodytos konkrečios sumos tam tikroms rūšims išlaidų, kurias galima numatyti ir iš anksto įvertinti (t. y. buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugos; ūkio ir biuro išlaidos; nekilnojamojo turto vertinimo išlaidos). Kitų rūšių išlaidos neapibrėžtos konkrečia administravimo išlaidų suma, tačiau sąmatoje argumentuotai paaiškinta, kodėl šių išlaidų dalis negali būti iš anksto konkrečiai apibrėžta. Sąmatoje paaiškinta, kad dalis išlaidų bus patirtos pagal poreikį, t. y. galbūt tokių išlaidų net ir nebus patirta (pvz., teisinių paslaugų išlaidos, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo išlaidos), o jų dalies dydis paaiškės bankroto procedūrų eigoje (pvz., dokumentų sutvarkymo ir saugotinų dokumentų perdavimo archyvui, bendrovės dokumentų saugojimo išlaidos). Kreditorių daugumos valia buvo nuspręsta, kad turto pardavimo kaina bus nustatoma atsižvelgiant į turto rinkos vertę, kurią nustatys nepriklausomas turto vertintojas UAB „OBER-HAUS“. Atsižvelgiant į turto vertintojo nustatytą rinkos vertę, bus nustatoma pradinė turto pardavimo kaina pirmosiose varžytynėse. Toks turto pardavimo tvarkos nustatymas neprieštarauja turto pardavimo principams, numatytiems Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 85 straipsnyje. Nėra jokių priežasčių manyti, kad UAB „OBER-HAUS“ atliekant turto vertinimą bus nustatyta neadekvati, rinkos kainos neatitinkanti turto kaina. Netgi darant prielaidą, kad turto rinkos kaina, kuri ir bus pradinė turto pardavimo kaina pirmosiose varžytynėse, yra per maža, rinka tokią menamą neatitiktį panaikins, varžytynių dalyviams rungiantis dėl turto įsigijimo ir didinant siūlomą turto kainą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pareiškėjos skundą patenkino: pripažino negaliojančiais BUAB „Batita“ 2022 m. rugpjūčio 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimus penktuoju ir šeštuoju darbotvarkės klausimais, kuriais buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, taip pat pritarta pasiūlytai turto pardavimo tvarkai.
5. Teismas pažymėjo, kad nemokumo administratoriaus, kaip verslo subjekto, išlaidos, patiriamos jo vykdomoje veikloje, turi būti dengiamos iš administratoriaus gaunamo atlyginimo, nes ryšių paslaugos, biuro ir jo technikos nuoma yra dažniausi kaštai, kuriuos, vykdydamas individualią veiklą, patiria nemokumo administratorius. Be to, administratorius ženklią administravimo išlaidų dalį siūlė patvirtinti pagal faktą. Tačiau sąmatoje nenurodyta didžiausia galima administravimo išlaidų suma, nors pagal JANĮ 74 straipsnio 4 dalį nemokumo administratorius neturi teisės viršyti patvirtintos bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos ir (ar) juridinio asmens vardu prisiimti šią sąmatą viršijančių įsipareigojimų, išskyrus atvejus, kai dėl atsiradusių naujų aplinkybių būtina imtis skubių priemonių, siekiant apsaugoti juridinio asmens ir jo kreditorių interesus. Nepaisant to, kad administravimo išlaidų sąmata pagal savo pobūdį yra tam tikras būsimų išlaidų planavimas ir dėl šios priežasties negali būti preciziškai tiksli, tai nereiškia, kad negali būti numatomos maksimalios tvirtinamų išlaidų ribos. Atsiradus didesniam išlaidų poreikiui, administratorius joms patvirtinti galės šaukti kitą kreditorių susirinkimą.
6. Teismas nustatė, kad VMI prie FM siūlė turto pardavimo tvarkos nustatymo svarstymą atidėti iki tol, kol bus pateikta UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamojo turto vertintojo ataskaita dėl BUAB „Batita“ priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertės. Teismo nuomone, patvirtinus nemokumo administratoriaus pasiūlytą turto pardavimo tvarką, t. y. pardavinėti turtą dar neturint turto vertinimo ataskaitos ir nežinant turto rinkos vertės, kreditoriams buvo užkirsta teisė susipažinti su turto vertinimo ataskaita, įvertinti jos realumą, tikrumą ir tinkamumą dėl kainos nustatymo, o reikalui esant, turto vertinimo ataskaitą skųsti. Tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutarimą 6-uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nustatyta nepagrįsta ir UAB „Batita“ kreditorių interesus pažeidžianti bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarka.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atsakovė BUAB „Batita“, atstovaujama nemokumo administratoriaus, atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos VMI prie FM skundą dėl kreditorių susirikimo nutarimų panaikinimo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismo argumentai dėl administravimo išlaidų sąmatos yra paremti Lietuvos apeliacinio teismo praktika civilinėje byloje Nr. 2-655-798/2016, kuri buvo priimta galiojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymui (toliau – ĮBĮ). Tačiau naujasis įstatymas (JANĮ) įvirtina kitokią administravimo išlaidų sudėtį, negu ji buvo įtvirtinta ankstesniame įstatyme (ĮBĮ). JANĮ 73 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bankroto proceso administravimo išlaidas, be kita ko, sudaro: juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymo, finansinių ataskaitų audito, turto ar verslo vertinimo, teisinių ir kitų ekspertų ar specialistų paslaugų atlikimo išlaidos (3 punktas); pašto, ryšių, organizacinės išlaidos (9 punktas); kitos išlaidos, reikalingos bankroto procesui administruoti (10 punktas). Taigi kreditorių surinkimo nutarimas, kuriuo į bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą buvo įtrauktos buhalterinės apskaitos tvarkymo išlaidos, pašto, ryšių, organizacinės išlaidos, taip pat kitos išlaidos, reikalingos bankroto procesui administruoti, yra teisėtas ir atitinka JANĮ įstatymo reikalavimus.
7.2. Pareiškėja turi visas galimybes gauti reikalingą informaciją (taip pat ir turto vertinimo ataskaitą) bei vėliau kelti turto pardavimo procedūrų teisėtumo klausimus, jei nustatytų, kad tokios procedūros iš esmės pažeidžia kreditorių ar bankrutuojančios įmonės interesus.
7.3. Kreditoriams nustatant pradinę turto pardavimo kainą, atsižvelgiant į būsimo turto vertinimo rezultatus, JANĮ 86 straipsnio 4 dalis nebuvo pažeista.
7.4. Rinkos vertės (pradinės turto kainos) nustatymas dar nelemia kainos, už kurią turtas realiai bus parduotas, vykdant turto pardavimo iš varžytynių procedūras. Netgi darant prielaidą, kad turto rinkos kaina, kuri ir bus pradinė turto pardavimo kaina pirmosiose varžytynėse, yra per maža, rinka tokią neatitiktį panaikins, varžytynių dalyviams rungiantis dėl turto įsigijimo ir didinant siūlomą turto kainą. Varžytynėse parduodamo turto kaina gali padidėti, jei parduodamas objektas yra patrauklus, norimas potencialių pirkėjų. Atitinkamai, jei nustatyta pradinė kaina neatitinka realios rinkos kainos (nėra susidomėjimo, poreikio), turtas bus parduodamas už pasiūlytą mažesnę kainą.
7.5. Teismas, patenkindamas VMI prie FM skundo dalį dėl turto pardavimo tvarkos, nepateikė jokio teisinio situacijos vertinimo, neanalizavo atsakovės atsiliepimo į skundą argumentų, o motyvuojamoje nutarties dalyje tik pažodžiui pakartojo VMI prie FM skunde išdėstytų argumentų dalį. Taigi teismo nutartis šioje dalyje yra be motyvų, tai yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
8. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
9. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
10. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų penktuoju ir šeštuoju darbotvarkės klausimais (dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo ir turto pardavimo tvarkos nustatymo) panaikinimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimą ir turto pardavimo tvarkos nustatymą bankroto procese.
Dėl kreditorių susirinkimo sprendimo nustatyti turto pardavimo tvarką
11. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad BUAB „Batita“ 2022 m. rugpjūčio 8 d. įvykusiame kreditorių susirinkime, „už“ balsuojant 55,80 proc. visų susirinkime dalyvavusių kreditorių nuo bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos ir „prieš“ – 44,20 proc. visų susirinkime dalyvavusių kreditorių nuo bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos, šeštuoju darbotvarkės klausimu nutarė patvirtinti tokią BUAB „Batita“ nekilnojamojo turto pardavimo tvarką: nekilnojamąjį turtą pardavinėti varžytynėse kaip vieną turtinį vienetą; pirmųjų varžytynių pradinę pardavimo kainą nustatyti remiantis nekilnojamo turto vertintojų UAB „OBER-HAUS“ nustatyta turto rinkos verte; nepardavus turto pirmose varžytynėse, turto pardavimo kainą antrosiose varžytynėse sumažinti 20 proc. suma; kainos didinimo intervalą nustatyti 1 000 Eur; nepardavus turto varžytynėse, šaukti kreditorių susirinkimą dėl naujos nekilnojamo turto pardavimo tvarkos nustatymo.
12. Pareiškėja (kreditorė) VMI prie FM, nesutikdama su tokiu kreditorių susirinkimo sprendimu, pateikė teismui skundą, kuriame nurodė, kad, patvirtinus nemokumo administratoriaus pasiūlytą turto pardavimo tvarką, t. y. pardavinėti turtą dar neturint turto vertinimo ataskaitos ir nežinant parduotino turto rinkos vertės, kreditoriams buvo atimta teisė susipažinti su turto vertinimo ataskaita, įvertini jos realumą, tikrumą ir kainos nustatymo tinkamumą, susipažinti su jos nustatymo metodais (palyginamuoju, greito realizavimo ir t. t.), įvertinti, ar tinkamai įvertintas turtas, reikalui esant – skųsti turto vertinimo ataskaitą. Pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi pareiškėjos skundo dalį dėl kreditorių susirinkimo sprendimo šeštuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo patenkino.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad JANĮ 44 straipsnyje yra nustatytos bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo teisės. Šioje JANĮ normoje kreditorių susirinkimui pavedama spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, tarp jų – ir parduodamo įmonės turto vertinimo tvarkos ir pardavimo kainos tvirtinimą. Tiesioginį suinteresuotumą, kokia kaina bus parduotas bankrutavusios įmonės turtas, turi būtent jos kreditoriai, nes pagrindinis kreditoriaus interesas bankroto byloje – gauti finansinio reikalavimo patenkinimą iš nustatyta tvarka realizuoto įmonės turto.
14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorių kompetencijai priskirti klausimai dėl turto pardavimo tvarkos ir pradinės kainos nustatymo yra susiję su ekonominio tikslingumo vertinimu. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas iš esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017). Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyvias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (pavyzdžiui, kai nustatyta pradinė turto pardavimo kaina ar parinktas turto pardavimo būdas yra aiškiai neprotingi bei nesąžiningi), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).
15. Reikalavimai likviduojamos dėl bankroto įmonės turtui realizuoti įtvirtinti JANĮ 85–92 straipsniuose. Pagal JANĮ 86 straipsnio 2–4 dalis juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą; nemokumo administratorius siūlo kreditorių susirinkimui pradinę turto pardavimo kainą, kartu pateikdamas siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą; juridinio asmens pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas.
16. Pagal JANĮ 85 straipsnio nuostatas juridinio asmens turtas parduodamas vadovaujantis rinkos kainos principu, reiškiančiu, kad turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas; didžiausios kainos principu, reiškiančiu, kad turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą; turto apyvartos greičio principu, reiškiančiu, kad turtas turi būti parduodamas taip, kad būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas. Šie juridinio asmens turto realizavimo bankroto procese principai siejami su pagrindinių nemokumo proceso tikslu – sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą. Turtas bankroto procese turi būti parduodamas kuo didesne kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015). Šis reikalavimas siejamas su tikslu, kad pardavus turtą būtų galima kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-730-381/2018), įgyvendinti akcininkų teisę gauti likviduojamos įmonės turto dalį, likusią po atsiskaitymo su įmonės kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1562-381/2017).
17. Bankroto procese realizuojamo turto pradinė kaina turi būti nustatoma atsižvelgiant į jo rinkos vertę. Rinkos vertė – nustatyta suma, už kurią turtas ar įsipareigojimas galėtų būti perleidžiamas jų vertės nustatymo dieną tarp norinčio pirkti pirkėjo ir norinčio parduoti pardavėjo sudarius sandorį tarp nesusijusių šalių po tinkamo turto ar įsipareigojimo pateikimo rinkai, kai abi šalys veikia dalykiškai, apdairiai ir be prievartos (Tarptautiniai vertinimo standartai, 104-asis Tarptautinis vertinimo standartas „Vertės pagrindai“, 30 punktas). Nors paprastai turto rinkos vertę nustato kvalifikuotas turto vertintojas (Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – TVVPĮ) II skirsnis), vadovaudamasis turto ir verslo vertinimo metodika – Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos priimtu teisės aktu, kuriame reglamentuojama Tarptautiniuose vertinimo standartuose ir Europos vertinimo standartuose nustatytų turto ir verslo vertinimo metodų šiuose standartuose nustatytais vertinimo atvejais taikymo Lietuvos Respublikoje procedūros ir tvarka (TVVPĮ 2 straipsnio 15 dalis), tačiau rinkos vertė yra tik teorinis dydis, kuris gali būti subjektyvus ir ginčytinas. Praktikoje kyla įvairių ginčų dėl turto rinkos vertės. Atsižvelgiant į tai, kad bankroto procesas yra kolektyvinis procesas ir praktikoje pripažįstamas kreditorių autonomijos principas, laikomasi pozicijos, kad kreditorių susirinkimas yra kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-690/2018 20 punktą ir kt.). Dėl to būtent kreditorių susirinkimas turi teisę (o kartu ir pareigą) spręsti dėl pradinės nekilnojamojo turto pardavimo kainos, t. y. revizuoti nemokumo administratoriaus siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą, siekiant bankrutuojančio asmens (skolininko) ir kreditorių interesų pusiausvyros (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1887-407/2020).
Žemesnės instancijos teismas
18. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad, patvirtinus nemokumo administratoriaus pasiūlytą turto pardavimo tvarką, t. y. pardavinėti turtą dar neturint turto vertinimo ataskaitos ir nežinant parduotino turto rinkos vertės, buvo suvaržyta kreditorių teisė susipažinti su turto vertinimo ataskaita, įvertinti parduotino turto rinkos vertės nustatymo tinkamumą, reikalui esant – apskųsti turto vertinimo ataskaitą. Pažymėtina tai, kad 2022 m. rugpjūčio 8 d. įvykusiame kreditorių susirinkime turto pardavimo tvarka buvo nustatinėjama nemokumo administratoriui nepateikus pradinės turto pardavimo kainos pasiūlymo kartu su siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimu, kaip reikalaujama pagal JANĮ 86 straipsnio 3 dalies nuostatas, o kreditoriai susirinkime šeštuoju darbotvarkės klausimu nustatė ne pradinę turto pardavimo kainą, bet kainos nustatymo metodiką, nutardami kreiptis į turto vertintoją UAB „OBER-HAUS“ dėl parduotino nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo.
19. JANĮ 86 straipsnio 4 dalies prasme kaina turi būti suprantama kaip konkreti pinigų suma, kuri yra paprašyta, pasiūlyta arba sumokėta už turtą (TVVPĮ 2 dalies 20 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-632-407/2021), todėl kreditoriai, 2022 m. rugpjūčio 8 d. įvykusiame kreditorių susirinkime šeštuoju darbotvarkės klausimu balsuodami už bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo tvarką, kurioje nenustatyta konkreti pinigų suma už parduodamą turtą, netinkamai įgyvendino savo pareigą patvirtinti pradinę turto pardavimo kainą. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčijamu kreditorių susirinkimo sprendimu patvirtinta turto pardavimo tvarka nėra užtikrinta galimybė kreditoriams kontroliuoti ir spręsti dėl atlikto nekilnojamojo turto vertinimo pagrįstumo. Ginčijamu kreditorių susirinkimo sprendimu nustatyta, kad, atlikus nekilnojamojo turto vertinimą, turtas bus pradėtas pardavinėti varžytynėse už nepriklausomo turto vertintojo nustatytas kainas, de facto (faktiškai) nepaliekant galimybės kreditoriams kvestionuoti nustatytos parduotino nekilnojamojo turto rinkos vertės.
20. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo sprendimas šeštuoju darbotvarkės klausimu nėra teisėtas turinio prasme, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutarties dalį.
21. Pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, ją motyvavo pakankamai išsamiai, t. y. nurodė nustatytas bylos aplinkybes, poziciją dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, įstatymo nuostatas ir kasacinio teismo praktiką, kuriais vadovavosi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliantės atskirojo skundo argumentu, kad skundžiamos nutarties dalis, kuria patenkintas pareiškėjos skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo dėl turto pardavimo tvarkos panaikinimo, yra be motyvų, ir skundžiamą nutartį panaikinti CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
22. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).
Dėl kreditorių susirinkimo sprendimo patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą
23. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 8 d. įvykusiame BUAB „Batita“ kreditorių susirinkime bendrovės kreditoriai, „už“ balsuojant 55,80 proc. visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos ir „prieš“ – 44,20 proc. visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos, penktuoju darbotvarkės klausimu nutarė patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą pagal nemokumo administratoriaus pasiūlytą projektą. Pareiškėja (kreditorė) VMI prie FM, nesutikdama su priimtu kreditorių susirinkimo sprendimu, pateikė skundą dėl jo panaikinimo atsakovės nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui. Pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi, iš esmės pritardamas pareiškėjos pozicijai, panaikino 2022 m. rugpjūčio 8 d. atsakovės BUAB „Batita“ kreditorių susirinkimo sprendimą penktuoju darbotvarkės klausimu. Atsakovė BUAB „Batita“, atstovaujama nemokumo administratoriaus, nesutikdama su tokia teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.
24. Bankroto proceso administravimo išlaidų nustatymo procedūrą reglamentuoja JANĮ 75 straipsnis. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtina, kad teismo nutartis dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo yra neskundžiama.
25. CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso įstatymų konkurencijos taisykles, nurodyta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Taigi JANĮ normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju. Pagal JANĮ 31 straipsnio 1 dalį teismo ir kitų nemokumo proceso dalyvių (juridinio asmens, kreditorių, nemokumo administratoriaus, kitų dalyvaujančių byloje ir procese asmenų) sprendimai ir (ar) veiksmai (neveikimas) nemokumo proceso metu gali būti skundžiami CPK nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.
26. CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu: 1) šio kodekso numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Tai reiškia, kad sprendžiant klausimą, ar pirmosios instancijos teismo, nagrinėjančio bankroto bylą, priimta nutartis gali būti apeliacijos objektas, iš pradžių tikrinama, ar specialaus įstatymo (nagrinėjamu atveju – JANĮ) normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę, vėliau tikrinama, ar CPK normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę. Nustačius, kad įstatymo leidėjas šios nutarties apskundimo galimybės expressis verbis (aiškiais žodžiais) neįvardijo nei specialiame įstatyme (JANĮ), nei CPK, vertinama, ar nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai. Nustačius, kad dėl šios nutarties priėmimo procesas byloje, nagrinėjamoje pirmosios instancijos teisme, nebegali prasidėti arba yra užbaigiamas bent vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų, laikoma, kad ši nutartis užkerta kelią proceso eigai, dėl to ji gali būti apeliacijos objektas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017, 16 punktą).
27. Taigi, sistemiškai aiškinant JANĮ 31 straipsnio 1 dalies ir CPK 334 straipsnio 1 dalies normas, įstatymų leidėjui tiesiogiai JANĮ 75 straipsnyje (ar kituose straipsniuose) nenustačius, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria sprendžiamas klausimas dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo (nagrinėjamu atveju nutarties, kuria panaikintas kreditorių susirinkimo sprendimas dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo), yra skundžiama atskiruoju skundu, tokios nutarties apskundimo galimybė vertinama pagal tai, ar ji užkerta kelią tolesnei bylos eigai.
28. Pasisakydamas dėl CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos taikymo bankroto teisiniams santykiams, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bankroto procese priimta pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina užkertančia galimybę tolesnei bylos eigai, jei dėl šios nutarties priėmimo negalėtų vykti bankroto procesas ar kad bent vienas proceso dalyvis toliau negalėtų dalyvauti bankroto bylos procese (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017, 19 punktą). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria panaikintas kreditorių susirinkimo sprendimas patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, tokių pasekmių nesukelia. Pažymėtina tai, kad nemokumo administratorius, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo (jos dydžio, išlaidų rūšių ir pan.), gali sąmatą pakoreguoti ir pakartotinai kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl jos patvirtinimo. Administravimo išlaidų sąmatą iš naujo apsvarsčius kreditorių susirinkime, nutarimas dėl sąmatos (ne)patvirtinimo galės būti skundžiamas nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui. Be to, JANĮ 75 straipsnio 3 dalyje numatyta teismo teisė tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas nepatvirtina bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos, patvirtinti bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, įvertinus išlaidų būtinumą ir pagrįstumą. Taigi tuo atveju, jeigu BUAB „Batita“ kreditorių susirinkimas, pakartotinai svarstydamas pakoreguotą administravimo išlaidų sąmatą, jos nepatvirtintų, teismas, įvertinęs išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, galėtų ją patvirtinti.
29. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas, kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis); šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų priėmimui (CPK 338 straipsnis).
30. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apskųstos Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutarties dalis, kuria panaikintas BUAB „Batita“ 2022 m. rugpjūčio 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimas penktuoju darbotvarkės klausimu dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, pagal įstatymą negali būti apeliacijos objektu (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Paaiškėjus šiam trūkumui bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, apeliacinis procesas, pradėtas pagal atskirąjį skundą dėl nurodytos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
31. Atkreiptinas dėmesys, kad tokios pozicijos nuosekliai laikomasi Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-426-781/2021; 2021 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1291-553/2021; kt.).
32. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).
33. Apeliantės (atsakovės) atskirojo skundo netenkinus, jai turėtos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos neatlyginamos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį procesą pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Batita“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus J. G., atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutarties dalies, kuria patenkintas pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundas dėl kreditorių susirinkimo sprendimo penktuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo, nutraukti.
Kitą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.