Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl BUAB „Batita“ 2022-08-08 kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kreditorių daugumos valia buvo nuspręsta, kad turto pardavimo kaina bus nustatoma atsižvelgiant į turto rinkos vertę, kurią nustatys nepriklausomas turto vertintojas UAB „OBER- HAUS“. Atsižvelgiant į turto vertintojo nustatytą rinkos vertę bus nustatoma pirmųjų varžytinių pradinė turto pardavimo kaina. Toks turto pardavimo tvarkos nustatymas neprieštarauja turto pardavimo principams, numatytiems JANĮ 85 straipsnyje. Nėra jokių priežasčių manyti, jog UAB „OBER-HAUS“ atliekant turto vertinimą bus nustatyta neadekvati, rinkos kainos neatitinkanti turto kaina. Netgi darant prielaidą, kad turto rinkos kaina, kuri ir bus pradine turto pardavimo kaina pirmosiose varžytynėse, yra per maža, rinka tokį menamą neatitikimą panaikins varžytynių dalyviams rungiantis dėl turto įsigijimo ir didinant siūlomą turto kainą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas

JANĮ 55 str. 4 d. pasakyta, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2022-04-26 iškėlė bankroto bylą UAB „Batita“, nutartis įsiteisėjo 2022-05-06. Nemokumo administratoriumi paskirtas J. G.. 2022-07-05 Vilniaus apygardos teismas patvirtino bankrutuojančios UAB „Batita“ kreditorių finansinius reikalavimus. Į bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą įtraukta VMI prie FM su 223 637,27 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. 2022-08-08 įvyko bendrovės kreditorių susirinkimas, kuriame, be kitų klausimų, buvo numatyta tvirtinti bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą bei turto pardavimo tvarką. 2022-08-08 susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių bendra kreditorinių reikalavimų suma sudaro 505 976,38 Eur sumą, t. y. 93,06 % nuo visų 2022-08-08 teismo nutartimi patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Bendrovės kreditorių susirinkimas nutarė patvirtinti bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą pagal pateiktą projektą, taip pat pritarė pasiūlytai turto pardavimo tvarkai. VMI šiais klausimais balsavo prieš.

Dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo

Administratorius prašė patvirtinti administravimo sąmatą, į kurią būtų įtrauktos jo funkcijų vykdymui reikalingų patalpų nuomos, kanceliarinės, ryšio, interneto išlaidos. Tačiau bankrutuojanti įmonė veiklos nevykdo, o pagal teismų praktiką prie bankroto administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su paties administratoriaus vykdoma veikla, pavyzdžiui, ryšių paslaugos, įskaitant interneto, fakso ir telefoninio ryšio paslaugas, kurios paprastai yra fiksuotos bei laikytinos susijusiomis su bankroto administratoriaus vykdoma komercine ūkine veikla, taip pat biuro technikos (spausdintuvų, kopijavimo aparatų, popieriaus, kompiuterių ir pan.) naudojimo sąnaudos, kurios yra būtinos administratoriaus veikloje, kaip ir automobilio draudimas, jo einamasis remontas. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-655-798/2016, Klaipėdos apygardos teismo 2022-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-379-613/2022). Nemokumo administratoriaus, kaip verslo subjekto, išlaidos, patiriamos jo vykdomoje veikloje, turi būti dengiamos iš administratoriaus gaunamo atlyginimo, nes ryšių paslaugos, biuro ir jo technikos technikos nuoma yra dažniausiai kaštai, kuriuos, vykdydamas individualią veiklą, patiria nemokumo administratorius.

Be to, kaip matyti iš pateiktos sąmatos, nemokumo administratorius ženklią dalį administravimo išlaidų siūlė patvirtinti pagal faktą. Tačiau sąmatoje nenurodyta didžiausia galima administravimo išlaidų suma, nors pagal JANĮ 74 str. 4 d. nemokumo administratorius neturi teisės viršyti patvirtintos bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos ir (ar) juridinio asmens vardu prisiimti šią sąmatą viršijančių įsipareigojimų, išskyrus atvejus, kai dėl atsiradusių naujų aplinkybių būtina imtis skubių priemonių, siekiant apsaugoti juridinio asmens ir jo kreditorių interesus. Nepaisant to, kad administravimo išlaidų sąmata pagal savo pobūdį yra tam tikras būsimų išlaidų planavimas ir dėl šios priežasties negali būti preciziškai tiksli, tai nereiškia, kad negali būti numatomos maksimalios tvirtinamų išlaidų ribos. Atsiradus didesniam išlaidų poreikiui, administratorius galės jų patvirtinimui šaukti kitą kreditorių susirinkimą.

JANĮ 75 straipsnio 1 bei 2 punkte nustatyta, kad kreditorių susirinkimui turi būti pateikta administravimo išlaidų sąmata ir prie jos turi būti pridėti išlaidas pagrindžiantys skaičiavimai, detalizuotas išlaidų būtinumas bei pagrįstumas. Administratorius kreditorių susirinkimui privalo pateikti patirtų ir prašomų patvirtinti išlaidų pagrindimą, kurios siejamos su administratoriaus atliktais ir numatomais atlikti veiksmais. Tačiau pateiktoji administravimo išlaidų sąmata yra deklaratyvi, joje nėra pateikti beveik jokie skaičiavimai, įrodymai, patvirtinantys išlaidų būtinybę prašoma apimtimi.

Administravimo išlaidos mokamos iš tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai, todėl pinigų sumos, skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimo patenkinimo galimybėmis - kuo daugiau lėšų bus skirta įmonės administravimui, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti. Dėl to, siekdamas sąmatos tvirtinimo, administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo numatytos išlaidos yra būtinos.

Dėl turto pardavimo tvarkos

Kreditoriai balsų dauguma patvirtino turto pardavimo tvarką, t. y. pagal pateiktą projektą BUAB „Batita“ nekilnojamą turtą pardavinėti varžytynėse kaip vieną turtinį vienetą. Pirmųjų varžytynių pradinę pardavimo kainą nustatyti remiantis nekilnojamo turto vertintojų UAB „OBER-HAUS“ nustatyta turto rinkos verte. Nepardavus turto pirmose varžytynėse, turto pardavimo kainą antrosiose varžytynėse sumažinti 20 proc. suma. Kainos didinimo intervalą nustatyti 1 000 Eur. Nepardavus turto varžytynėse, šaukti kreditorių susirinkimą dėl naujos nekilnojamo turto pardavimo tvarkos nustatymo.

VMI prie FM balsavo „Prieš“ ir siūlė šio klausimo svarstymą atidėti, kol bus pateikta UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamojo turto vertintojo ataskaita apie BUAB „Batita“ priklausantį nekilnojamąjį turtą ir bus nustatyta minėto turto rinkos vertė. Teismo vertinimu tokia kreditoriaus pozicija yra pagrįsta.

Administratorius, vykdydamas JANĮ nustatytas funkcijas, privalo tinkamai organizuoti ir atlikti bankroto proceso darbus valdydamas, naudodamas bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės turtą, juo disponuodamas (parduodamas), kad būtų sukaupta kuo daugiau bankrutuojančios įmonės turto (lėšų), iš kurio būtų tenkinami kreditorių reikalavimai. Bankroto procedūrų tikslas yra siekis, kad bankroto proceso metu bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas būtų parduodamas kuo didesne kaina, kad kuo didesne apimtimi būtų patenkinti kreditorių reikalavimai, įgyvendintos akcininkų teisės gauti likviduojamos įmonės turto dalį, likusią po atsiskaitymo su įmonės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2012). Kreditoriai, spręsdami bankrutuojančios įmonės turto pardavimo klausimus, privalo nustatyti tokią parduodamo turto kainą ir tvarką, kuri geriausiai atitiks visų įmonės kreditorių interesus ir sudarys galimybę maksimaliai patenkinti jų finansinius reikalavimus.

Patvirtinus nemokumo administratoriaus pasiūlytą turto pardavimo tvarką, t. y. pardavinėti turtą dar neturint turto vertinimo ataskaitos ir nežinant įvertinto turto vertės, kreditoriams buvo užkirsta teisė susipažinti su turto vertinimo ataskaita, įvertini jos realumą, tikrumą ir tinkamumą dėl kainos nustatymo, o reikalui esant, turto vertinimo ataskaitą skųsti. Tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutarimą 6-uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nustatyta nepagrįsta ir UAB „Batita“ kreditorių interesus pažeidžianti bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarka.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog teismas neturi vertinti kreditorių susirinkimo nutarimų ekonominio pagrįstumo. Tačiau spręsdamas, ar ginčijamais nutarimais nebuvo pažeistos imperatyviosios teisės normos ir ar jie neprieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams, teismas pirmiausia turi įvertinti šiuos nutarimus, atsižvelgdamas į esminį bankroto procedūrų tikslą – maksimaliai patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus bei apginti pačios įmonės ir jos kreditorių teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-421/2015).

Teismo vertinimu, ginčijamų nutarimų neteisėtumui konstatuoti pakanka aukščiau nurodytų aplinkybių, todėl teismas dėl kitų šalių išvardintų argumentų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundą tenkinti.

Pripažinti negaliojančiais BUAB „Batita“ 2022-08-08 kreditorių susirinkimo nutarimus 5-uoju ir 6-uoju darbotvarkės klausimais, kuriais buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, taip pat pritarta pasiūlytai turto pardavimo tvarkai.

Nutartis per 7 d. skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per nutartį priėmusį teismą.