- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-23
- Bylos Nr.
- eB2-1841-880/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00144-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Suinteresuotas asmuo
- I. I.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Linas Zinkevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Sakis“ pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo likviduojamos dėl bankroto kredito unijos ,,Vilniaus taupomoji kasa“ bankroto byloje, suinteresuotas asmuo I. I., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 7 d. nutartimi iškėlė likviduojamai dėl bankroto kredito unijai ,,Vilniaus taupomoji kasa“ (toliau ir – VTK) bankroto bylą.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir - UAB) „Sakis“ pateikė prašymą įtraukti ją į kredito unijos ,,Vilniaus taupomoji kasa“ kreditorių sąrašą su 367 300,05 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Nurodė, kad sutartinius santykius tarp pareiškėjos ir atsakovės 2007 – 2013 m. laikotarpiu reguliavo 2007 m. birželio 29 d. sudaryta Prekės ženklo nuomos sutartis Nr. 20070629/01 ir 2011 m. balandžio 1 d. sudaryta Licencinė sutartis Nr. 20110401 dėl prekės ženklo „Vilniaus taupomoji kasa“ naudojimo. Prekės ženklu naudojosi ir komercinę kredito unijos veiklą vykdė atsakovė. Teismo sprendimu ir nutartimi 2007 m. birželio 29 d. sudarytą Prekės ženklo nuomos sutartį Nr. 20070629/01 ir 2011 m. balandžio 1 d. sudarytą Licencinę sutartį Nr. 20110401 dėl prekės ženklo naudojimo pripažinus negaliojančiomis CK 1.81 ir 1.82 straipsnių pagrindu, nuo 2022 m. birželio 28 d. išnyko teisinis pagrindas, reguliavęs sutartinius santykius tarp pareiškėjos ir atsakovės. Išnykus teisiniam pagrindui, kuriuo remdamasi pareiškėja reklamavo atsakovės veikloje naudojamą ir atsakovei išnuomotą prekės ženklą, susidarė situacija, kuomet pareiškėja išleido reikšmingas pinigų sumas atsakovės veikloje naudojamam prekės ženklui „Vilniaus taupomoji kasa“ reklamuoti be jokio teisinio pagrindo, o atsakovė, neatlygintinai gavusi reklamos paslaugas, be teisinio pagrindo praturtėjo pareiškėjos sąskaita. Pareiškėjos įsitikinimu, egzistuoja visos teismų praktikoje nustatytos nepagrįsto praturtėjimo sąlygos: atsakovė yra praturtėjusi dėl atsakovės veiksmų, kadangi pareiškėja 2011-2013 m. buvo išnuomojusi atsakovei prekės ženklą, todėl vykdė investicijas į prekės ženklą jį reklamuodama, organizuodama reklamos ir marketingo akcijas, kitaip didindama prekės ženklo vertę; pareiškėjos turtas sumažėjo suma, kuri buvo skirta atsakovės prekės ženklo reklamai, o atitinkamai atsakovė nepagrįstai praturtėjo atsakovės patirtų išlaidų apimtimi, kadangi atsakovė gavo naudą pati neinvestavusi į prekės ženklo reklamą; tarp pareiškėjos turto sumažėjimo ir atsakovės nepagrįsto praturtėjimo yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi pareiškėja tiesiogiai patyrė išlaidas atsakovės prekės ženklo reklamai, o atsakovė tokių išlaidų nepatyrė; atsakovės praturtėjimui nėra jokio teisinio pagrindo, nes pareiškėja išlaidas prekės ženklo reklamai patyrė pagal 2007 m. birželio 29 d. sudarytą Prekės ženklo nuomos sutartį Nr. 20070629/01 ir 2011 m. balandžio 1 d. sudarytą Licencinę sutartį Nr. 20110401, t. y. pagal sandorius, kurie sprendimu ir nutartimi buvo nuginčyti ir lėmė teisinio pagrindo išnykimą; nepagrįstas praturtėjimas nėra niekaip kompensuotas ar grąžintas pareiškėjai, todėl egzistuoja ir šio reikalavimo (ieškinio) pareiškimo metu; pareiškėja jokiu sandoriu ar kitu valiniu veiksmu nebuvo prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; pareiškėja negali apginti savo teisių jokiu kitu būdu. Pareiškėja negali apginti savo teisių remdamasi sutarčių teisės principais, nes sandoriai, kurie reguliavo pareiškėjos ir atsakovės tarpusavio santykius, buvo pripažinti negaliojančiais ir pareiškėja nebegali jais remtis. Priteisiant atsakovei iš pareiškėjos visą sumokėtą nuomos mokestį už Prekės ženklą, teismai neatsižvelgė į pareiškėjos patirtas išlaidas (nors tokių išlaidų faktą ir pripažino), todėl pritaikė tik vienašalę restituciją.
Atsiliepimas
3. Atsakovė likviduojama dėl bankroto KU ,,Vilniaus taupomoji kasa“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjos UAB „Sakis“ prašymą, ir prašo taikyti ieškinio senatį pareiškėjos reikalavimui priteisti 367 300,05 Eur skolą atsakovės bankroto byloje; pripažinti, kad pareiškėjos reikalavimo teisė į atsakovę yra pasibaigusi Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 41 straipsnio 6 dalies pagrindu; netvirtinti pareiškėjos finansinio reikalavimo atsakovės bankroto byloje. Nurodo, kad sprendimo ir nutarties pagrindu atsakovė yra pareiškėjos UAB „Sakis“ kreditorė ir atsiliepimo teikimo dienai pareiškėjos įsipareigojimai atsakovei iš viso yra 3 669 602,08 Eur. Pažymi, kad nuo pat nutarties priėmimo UAB „Sakis“ įsipareigojimų atsakovei nevykdo ir jokia apimtimi nėra padengusi susidariusio įsiskolinimo. Tikrasis UAB „Sakis“ tikslas yra ne neva pažeistų teisių gynimas, o siekis nepagrįstai tapti atsakovės kreditore ir tokiu būdu gauti atsakovės bankroto proceso dokumentus, sužinoti unijos bankroto proceso strategiją (tame tarpe ir strategiją dėl išieškojimo veiksmų iš UAB „Sakis“) ir nepagrįstai vilkinti unijos bankroto procesą. Taip pat pažymi, kad UAB „Sakis“ atstovas, pateikęs šį prašymą, yra advokatas N. S., kuris taip pat unijos bankroto byloje yra patvirtintas 4 eilės kreditoriumi (KUĮ 77 straipsnis), kurio patvirtintas reikalavimas sudaro 700,88 Eur, t. y. 0,0032 proc. visų kreditorinių reikalavimų sumos. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje Nr. e2-774-467/2023 yra konstatuotos N. S. sąsajos su buvusiais unijos vadovais ir šio unijos kreditoriaus veikimas priešingai unijos interesams. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad priešingai unijos interesams veikiantis ir su buvusiais unijos vadovais, tame tarpe ir buvusiu unijos administracijos vadovu bei valdybos nariu D. Č., susijęs N. S., vėlgi veikia nesąžiningai ir priešingai unijos interesams – atstovauja UAB „Sakis“, kuri net Lietuvos banko inspektavimo ataskaitose buvo minima, kaip su buvusiais unijos vadovais susijusi įmonė, gaunanti finansavimą ir kitas paslaugas išskirtinėmis sąlygomis. Nurodo, kad pareiškėja yra praleidusi ir bendrąjį CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatytą dešimties metų ieškinio senaties terminą, todėl unija prašo taikyti ieškinio senatį. Prašyme teigiama, jog investicijos į Prekės ženklą buvo daromos 2011-2013 m. ir atitinkamai šiems įrodymams pagrįsti pateikiamos išrašytos sąskaitas faktūros. Visų pirma, UAB „Sakis“ nepateikė duomenų ar UAB „Sakis“ išrašytos sąskaitos faktūros buvo apmokėtos, nėra darbų priėmimo – perdavimo aktų, todėl nėra aišku, ar paslaugos pagal pateiktas sąskaitas faktūras apskritai yra realios ir pagrįstos. Nepaisant to, CK 1.125 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų; prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo pateiktas 2024 m. liepos 12 d., t. y. praleidusi netgi bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą. UAB „Sakis“ savo nurodomas patirtas investicijas į Prekės ženklą grindžia 2011-2013 m. išrašytomis sąskaitomis faktūromis. Atitinkamai, netgi imant paskutinę 2013 m. gegužės 27 d. išrašytą sąskaitą faktūrą yra akivaizdu, jog terminas reikalavimams pareikšti yra suėjęs vėliausiai 2023 m. gegužės 27 d. Netgi jeigu ir laikytis pareiškėjos pozicijos, jog apie savo pažeistas teises pareiškėja sužinojo tik priėmus 2022 m. birželio 28 d. nutartį, tokiu atveju, pareiškėja yra praleidusi JANĮ 41 straipsnio 8 dalyje nustatytą 30 d. terminą finansiniam reikalavimui pateikti. Pareiškėja nėra pateikusi jokių įrodymų ar nurodžiusi priežasčių, dėl kurių praleido finansinio reikalavimo unijos nemokumo administratoriui pateikimo terminą, taigi, teismui nebūtų ir nėra pagrindo pripažinti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. UAB „Sakis“ reikalavimo teisė į uniją yra laikoma pasibaigusia JANĮ 41 straipsnio 6 dalies pagrindu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašyme pateikti argumentai nepagrindžia nurodomo unijos neteisėto praturtėjimo UAB „Sakis“ sąskaita; pirma, UAB „Sakis“ neįrodė ir prašymu netgi neįrodinėjo unijos nesąžiningumo, nors nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui būtina konstatuoti kito asmens, šiuo atveju, unijos nesąžiningumą. Nagrinėjant bylą dėl Nuomos sutarties ir Licencinės sutarties pripažinimo negaliojančiomis CK 1.82 straipsnio pagrindu ir restitucijos taikymo, 2022 m. birželio 28 d. nutartyje buvo konstatuotas UAB „Sakis“ nesąžiningumas. Antra, net ir tuo atveju, jeigu būtų konstatuota, kad UAB „Sakis“ investicijas į Prekės ženklą atliko, o unija už šias paslaugas neva neatsiskaitė (su kuo unija kategoriškai nesutinka), nepagrįsto praturtėjimo institutas, kaip UAB „Sakis“ neva pažeistų teisių gynimo institutas negalėtų būti taikomas, kadangi UAB „Sakis“ yra nesąžininga, todėl pati turi prisiimti iš to kylančias pasekmės. Trečia, investicijos į Prekės ženklą buvo atliekamos UAB „Sakis“ iniciatyva ir rizika bei nesant tarp šalių tokių įsipareigojimų, todėl už turto sumažėjimą, jeigu toks ir buvo, yra atsakinga pati UAB „Sakis“. Unija nuo 2006 m. gegužės 26 d. savo pavadinime naudoja žodžius „Vilniaus taupomoji kasa“ (ankstesnis unijos pavadinimas buvo „Jotijos kraštas“); 2006 m. birželio 21 d., t. y. po unijos oficialaus pavadinimo pakeitimo, UAB „Sakis“ Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui pateikė paraišką dėl prekės ženklo „VILNIAUS TAUPOMOJI KASA KREDITO UNIJA“ įregistravimo, ir prekės ženklas buvo įregistruotas 2007 m. gegužės 14 d., ir nuo šios datos buvo UAB „Sakis“ nuosavybė. Taigi, viena vertus, aukščiau nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad tarp unijos ir UAB „Sakis“ nesant susitarimo dėl Prekės ženklo reklamavimo ir populiarinimo, UAB „Sakis“ esant Prekės ženklo savininku, UAB „Sakis“ savo iniciatyva ir rizika atliko investicijas į Prekės ženklą, todėl tokių investicijų kompensavimas negali būti perkeliamas unijai ir juo labiau negali būti laikomas unijos nepagrįstu praturtėjimu. 2022 m. birželio 28 d. nutartyje aiškiai buvo konstatuota, kad visų pirma nėra pagrįsta ir aišku ar investicijos buvo daromos, o visų antra, jeigu investicijos į Prekės ženklą buvo daromos, jos buvo daromos UAB „Sakis“ iniciatyva, pačiai UAB „Sakis“ esant Prekės ženklo savininkei. Kita vertus, nagrinėjant bylą pagal unijos pareikštą ieškinį dėl Nuomos sutarties ir Licencinės sutarties pripažinimo negaliojančiomis, UAB „Sakis“ jau dėstė analogiškus argumentus dėl neva atliktų investicijų į Prekės ženklo žinomumą ir populiarinimą bei šiuos argumentus išnagrinėjo ir įvertino tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas.
4. Suinteresuotas asmuo I. I. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 28 d nutartimi nutarė nutraukti civilinę bylą Nr. eB2-1104-603/2025 pagal pareiškėjos UAB ,,Sakis“ pareiškimą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo VTK bankroto byloje. Teismo nutartyje nurodyta, kad teismas civilinę bylą nutraukia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu ir, atsižvelgdamas į CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatas, konstatavęs ieškinio dalyko sutaptį su Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2501-580/2021 išnagrinėtu ieškiniu. Nutartyje nurodyta, kad kadangi pareiškėjos finansinis reikalavimas atsakovės bankroto byloje jau yra išnagrinėtas ir išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2501-580/2021 (toliau – Prekės ženklo byla), pagal CPK 293 straipsnio 3 punkto nuostatas, nagrinėjama civilinė byla nutraukiama, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, priimtam dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
6. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. kovo 6 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 28 d. nutartį panaikino ir perdavė pareiškėjos prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė CPK 279 straipsnio 4 dalį, reglamentuojančią ieškinio tapatumą, todėl nepagrįstai nutraukė civilinę bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.
Teismas nustatė:
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
7. Byloje nustatyta, kad ieškovė nuo 2006 m. gegužės 26 d. pakeitė pavadinimą ir savo pavadinime naudoja žodžius „Vilniaus taupomoji kasa“ (ankstesnis pavadinimas – „Jotijos kraštas“). Atsakovė UAB „Sakis“ 2006 m. birželio 21 d. Valstybiniam patentų biurui pateikė paraišką dėl vaizdinio prekių ženklo „VILNIAUS TAUPOMOJI KASA KREDITO UNIJA“ įregistravimo, ženklas įregistruotas 2007 m. gegužės 14 d., šiuo metu išregistruotas, nepratęsus galiojimo termino. Prekių ženklas buvo registruotas Nicos klasifikacijos 36 klasei: finansinės operacijos, piniginės operacijos.
8. Ieškovė ir atsakovė 2007 m. birželio 29 d. sudarė prekės ženklo nuomos sutartį Nr. 20070629/01. Nuomos sutarties galiojimo terminas iki 2008 m. sausio 1 d. Ieškovė ir atsakovė 2011 m. balandžio 1 d. sudarė licencinę sutartį Nr. 20110401 dėl prekės ženklo naudojimo. Licencinės sutarties galiojimo terminas pasibaigė 2013 m. gegužės 1 d. Tarp šalių 2013 m. balandžio 2 d. sudaryta prekės ženklo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 20130403/01 dėl Prekės ženklo pardavimo, pagal kurią pirkėja yra sumokėjusi pardavėjai 630 792,40 Eur (2 178 000 Lt), tačiau Prekės ženklas neperduotas pirkėjai. Ieškovė atsakovei pagal abi sutartis – Nuomos ir Licencinę – sumokėjo ne mažiau kaip 2 365 193,47 Eur (8 166 540 Lt). Tarp šalių 2013 m. lapkričio 29 d. sudaryta licencinė sutartis Nr. 11/29, kuria atsakovė ieškovei suteikė teisę naudotis Prekių ženklu.
Žemesnės instancijos teismas
9. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 7 d. nutartimi ieškovei iškėlė bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2014 m. balandžio 7 d.
10. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 12 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-2501-580/2021) pripažino tarp BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB „Sakis“ 2007 m. birželio 29 d. sudarytą prekės ženklo nuomos sutartį ir 2011 m. balandžio 1 d. sudarytą licencinę sutartį dėl prekės ženklo naudojimo negaliojančiomis, taikė restituciją ir iš atsakovės priteisė ieškovei 2 365 193,47 Eur bei 709 558,04 Eur palūkanas, viso 3 074 751,51 Eur, priteisė iš UAB „Sakis“ BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ naudai 6 procentų metines palūkanas; likusią ieškinio dalį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
11. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartimi minėtas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimas paliktas nepakeistu.
12. Pareiškėja UAB „Sakis“ prašo įtraukti į likviduojamos dėl bankroto kredito unijos ,,Vilniaus taupomoji kasa“ kreditorių sąrašą su 367 300,05 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Pareiškėjos reikalavimas yra grindžiamas į prekės ženklą atliktomis investicijomis.
13. Tuo tarpu atsakovė LKU ,,Vilniaus taupomoji kasa“ atsiliepime prašo taikyti ieškinio senatį pareiškėjos reikalavimui priteisti 367 300,05 Eur skolą atsakovės bankroto byloje; pripažinti, kad pareiškėjos reikalavimo teisė į atsakovę yra pasibaigusi Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 41 straipsnio 6 dalies pagrindu; netvirtinti pareiškėjos finansinio reikalavimo atsakovės bankroto byloje.
Dėl ieškinio senaties
14. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.
15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).
16. Sužinojimo apie subjektinės teisės pažeidimą (suvokimo, kad teisės pažeidžiamos) momento nustatymas yra nulemiamas konkrečių bylos aplinkybių bei asmens subjektyvių savybių, todėl skirtingose bylose nustatomas skirtingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2009).
17. Sužinojimo apie subjektinės teisės pažeidimą (suvokimo, kad teisės pažeidžiamos) momento nustatymas yra nulemiamas konkrečių bylos aplinkybių bei asmens subjektyvių savybių, todėl skirtingose bylose nustatomas skirtingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2009).
18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad paskutinė PVM sąskaita faktūra Nr. MPGI05153 pareiškėjai už išorinės reklamos skydų nuomos paslaugas buvo išrašyta 2013 m. balandžio 30 d., o jos apmokėjimo terminas 2013 m. gegužės 20 d. Pagal pareiškėjos pateiktą suvestinę minėta sąskaita faktūra buvo apmokėta 2013 m. gegužės 27 d. Atsižvelgaint į tai, būtent nuo šios datos skaičiuotina ieškinio senaties termino pradžia.
19. Prašymas patvirtinti pareiškėjos finansinį reikalavimą pareikštas 2024 m. liepos 23 d., t. y. praleidus bendrą dešimties metų ieškinio senaties terminą.
20. Pažymėtina, kad civilinė byla pagal pareiškėjos UAB ,,Sakis“ pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo LUAB ,,Vilniaus taupomoji kasa“ bankroto byloje nagrinėjama pirmosios instancijos teisme pakartotinai. Vis tik pareiškėja, būdama susipažinusi su nemokumo administratorės atsiliepimu, papildomų rašytinių paaiškinimų ar prašymų nepateikė.
21. CK 1.126 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtintina, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti.
22. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį, nustačius, kad ieškovės prašymas patvirtinti finansinį reikalavimą pateiktas praleidus bendrą dešimties metų ieškinio senaties terminą, teismui nenustačius, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, ieškinys atmetamas.
Dėl termino finansiniam reikalavimui pareikšti
23. Atsakovė taip pat prašo pripažinti, kad pareiškėjos reikalavimo teisė į atsakovę yra pasibaigusi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 41 straipsnio 6 dalies pagrindu.
24. Pažymėtina, kad JANĮ 41 straipsnyje įtvirtinta kreditorių reikalavimų pateikimo tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 42 straipsnio 2 dalis). Teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, ir po nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis (JANĮ 42 straipsnio 4 dalis). Jeigu kreditorius nepateikia reikalavimo per nustatytą terminą, jo reikalavimo teisė pasibaigia, išskyrus šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytus atvejus (JANĮ 42 straipsnio 6 dalis). Kreditoriai savo reikalavimus, atsiradusius po nemokumo bylos iškėlimo dėl nemokumo procedūrų vykdymo, gali pateikti paskirtam nemokumo administratoriui per 30 dienų nuo šių reikalavimų atsiradimo dienos šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Nemokumo administratorius patikrina kreditorių reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir perduoda šiuos reikalavimus tvirtinti teismui šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (JANĮ 41 straipsnio 8 dalis).
25. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjos UAB „Sakis“ reikalavimo teisė pasibaigė JANĮ 41 straipsnio 6 dalies pagrindu.
26. Kaip jau buvo minėta, kad atsakovei nemokumo (bankroto) byla iškelta 2014 m. vasario 7 d., nutartis įsiteisėjo 2014 m. balandžio 7 d. Taigi terminas kreditoriams pateikti finansinius reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus pasibaigė 2014 m. birželio 6 d. (imtinai) (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktas) (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2013 m. kovo 28 d.).
27. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėja iki 2014 m. birželio 6 d. prašymo patvirtinti jos finansinį reikalavimą nepateikė. Taigi tuo metu galiojusį Įmonių bankroto įstatyme numatytą 45 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos pareiškėja akivaizdžiai praleido.
28. Taip pat pritartina nemokumo administratorės pozicijai, kad net laikantis pareiškėjos pozicijos, jog apie savo pažeistas teises pareiškėja sužinojo tik Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2022 m. birželio 28 d. nutartį, pareiškėja yra praleidusi JANĮ 41 straipsnio 8 dalyje nustatytą 30 dienų terminą finansiniam reikalavimui pateikti.
29. Pareiškėja nėra pateikusi prašymo atnaujinti praleistą terminą finansiniam reikalavimui pateikti, nėra pateikusi jokių įrodymų ar nurodžiusi priežasčių, dėl kurių praleido finansinio reikalavimo unijos nemokumo administratoriui pateikimo terminą, taigi nėra pagrindo pripažinti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta UAB „Sakis“ reikalavimo teisė į uniją yra laikoma pasibaigusia JANĮ 41 straipsnio 6 dalies pagrindu.
Dėl nepagrįsto praturtėjimo
30. Nepagrįsto praturtėjimo ar daikto gavimo be pagrindo institutus reglamentuoja CK 6.237–6.242 straipsniai. Kasacinio teismo praktikoje šiuose straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019, 20 punktas).
31. CK 6.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Pagal CK 6.242 straipsnio 3 dalį, praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika.
32. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016, 67 punktas). Pirmiau įvardytos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020, 28 punktas).
33. Bylose dėl be pagrindo įgyto turto ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia) (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018, 24 punktą). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Taigi, aplinkybę, kad asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovas. Jam pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovas, priešingai, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019).
34. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 12 d. sprendime (civilinė byla Nr. e2-2501-580/2021) konstatavo, kad atsakovės (šioje byloje pareiškėjos) pateikti duomenys apie išlaidas Prekių ženklo vystymui prasideda nuo 2011 metų, Nuomos sutartis sudaryta dar 2007 m. birželio 29 d., t. y. prieš 4 metus iki nurodytų investicijų. Jokių duomenų, kad atsakovė būtų 2007 metais investicijomis didinusi Prekių ženklo žinomumą, nepateikta. Svarbu tai, kad Nuomos sutartyje nėra nurodyta jokių atsakovės įsipareigojimų vykdyti Prekių ženklo reklamą ar teikti panašias paslaugas. 2011 m. balandžio 1 d. Licencine sutartimi ne atsakovė, o ieškovė (Pastaba. šioje byloje atsakovė) įsipareigoja, bendradarbiaudama su atsakove, populiarinti, reklamuoti Prekių ženklą. Tokios sutarčių nuostatos kelia pagrįstų abejonių, ar atsakovės nurodytos investicijos į Prekių ženklą buvo atliekamos pagal Nuomos ir Licencinę sutartis, ar pagal kitus šalių susitarimus. Ginčo sutartyse nėra nurodytas įsipareigojimas, jog atsakovė turi pareigą užtikrinti, kad būtų išlaikomas tam tikras Prekių ženklo žinomumas ar vertė. Teismui nepateikti duomenys, kokių susitarimų pagrindu atsakovė vykdė ankstesniame punkte aprašytas ir atsakovės įrodinėtas investicijas į Prekių ženklą.
35. Atsižvelgiant į šiuos teismo argumentus, darytina išvada, kad tuo metu, kai pareiškėja neva investavo į Prekės ženklą šalis siejo 2007 m. birželio 29 d. Prekės ženklo nuomos sutartis Nr. 20070629/01 ir 2011 m. balandžio 1 d. Licencinė sutartis Nr. 20110401. Įvertinus sutarčių nuostatas, kaip jau minėta aukščiau, nenustatyta pareiškėjos pareigų investuoti, taigi pareiškėja investuodama į Prekės ženklą veikė be teisinio pagrindo ir savo pačios rizika.
36. Pažymėtina ir į tai, kad UAB „Sakis“ Valstybiniam patentų biurui 2006 m. birželio 21 d. pateikė paraišką dėl vaizdinio prekių ženklo „VILNIAUS TAUPOMOJI KASA KREDITO UNIJA“ įregistravimo, ženklas įregistruotas 2007-05-14, išregistruotas 2016-06-21, nepratęsus galiojimo termino. Taigi darytina išvada, kad pareiškėja, veikdama savo interesais, pati investavo į jai priklausantį prekės ženklą, todėl tokių investicijų kompensavimas negali būti perkeliamas atsakovei ir juo labiau negali būti laikomas jos nepagrįstu praturtėjimu.
37. Pareiškėja UAB „Sakis“ neįrodė jos turto sumažėjimo, o taip pat nepagrindė ir neįrodė ir neva atsakovės gautos naudos. Tiek Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 12 d. sprendime, tiek Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje pažymėjo, kad tai, jog atsakovė (šioje byloje pareiškėja) nuo 2011 m. patyrė išlaidų marškinėlių, vizitinių kortelių gamybai, lauko stendams, reklamai radijuje, spaudoje, nepagrindžia, kad šios išlaidos buvo patirtos būtent reklamuojant ieškovę (šioje byloje atsakovę) ir jos paslaugas. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovė objektyviais duomenimis nepagrindė (neįrodė) teiktų paslaugų fakto. Kita vertus, tiek iš Prekės ženklo nuomos, tiek iš Licencinės sutarties pati pareiškėja gavo pajamų, kurių teismų procesiniais sprendimais pritaikius restituciją nėra grąžinusi ir galimai net negrąžins, nes pareiškėjai 2025 m. kovo 26 d. iškelta bankroto byla.
38. Be to, kaip teisingai atsiliepime nurodo atsakovė nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui būtina konstatuoti kito asmens, šiuo atveju, unijos nesąžiningumą. Vis tik tokių aplinkybių šioje byloje pareiškėja neįrodinėjo nei bylą nagrinėjant pirmą kartą, nei šioje byloje. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartyje kaip tik buvo konstatuotas UAB „Sakis“ nesąžiningumas.
39. Atitinkamai byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris galėtų patvirtinti egzistuojant priežastinį ryšį tarp pareiškėjos patirtų išlaidų ir atsakovės tariamai gautos naudos.
40. Nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020, 28 punktas).
41. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo pripažinti egzistuojant nepagristo praturtėjimo sąlygas.
42. Apibendrinant į tai, kas išdėstyta, teismas nutaria netvirtinti kreditorės BUAB „Sakis“ 367 300,05 Eur dydžio finansinio reikalavimo LKU ,,Vilniaus taupomoji kasa“ nemokumo byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais,
nutaria:
Netvirtinti kreditorės BUAB „Sakis“ 367 300,05 Eur dydžio finansinio reikalavimo LKU ,,Vilniaus taupomoji kasa“ nemokumo byloje.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.