Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Ieškovas BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ prašo:

1.1. pripažinti tarp kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB „Sakis“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Scandia“) sudarytą 2007-06-29 Prekės ženklo nuomos sutartį Nr. 20070629/01 ir 2011-04-01 Licencinę sutartį Nr. 20110401 dėl prekės ženklo naudojimo negaliojančiomis;

1.2. taikyti restituciją ir iš UAB „Sakis“ priteisti likviduojamai dėl bankroto kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ 2 365 193,47 Eur;

1.3. priteisti 1 089 171,59 Eur palūkanas;

1.4. priteisti 6 (šešių) procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.5. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ nurodė, kad:

2.1. atsakovas 2006-06-21 pateikė paraišką dėl prekių ženklo „VILNIAUS TAUPOMOJI KASA KREDITO UNIJA“ (toliau – Prekių ženklas) įregistravimo, ženklas įregistruotas 2007-05-14, šiuo metu ženklas išregistruotas, nepratęsus galiojimo termino. Ieškovas nuo 2006-05-26 savo pavadinime naudoja žodžius „Vilniaus taupomoji kasa“ (ankstesnis pavadinimas „Jotijos kraštas“). Ieškovas ir atsakovas 2007-06-29 sudarė Prekės ženklo nuomos sutartį Nr. 20070629/01 dėl prekių ženklo nuomos (toliau – Nuomos sutartis). Nuomos sutarties galiojimo terminas pasibaigė 2008-12-31. Ieškovas ir atsakovas 2011-04-01 sudarė Licencinę sutartį Nr. 20110401 dėl Prekės ženklo naudojimo (toliau – Licencinė sutartis). Licencinės sutarties galiojimo terminas pasibaigė 2013-05-01;

2.2. ieškovas atsakovui pagal abi sutartis sumokėjo ne mažiau kaip 8 166 540 Lt (2 365 193,47 Eur). Tai patvirtinta šalių 2013-11-29 susitarimu. Vilniaus apygardos teismas 2014-02-07 ieškovui iškėlė bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2014-04-07;

2.3. abi sutartis prašo pripažinimo negaliojančiomis CK 1.82 straipsnio pagrindu, kaip sandorius, sudarytus privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujančius juridinio asmens tikslams. Ieškovui nebuvo jokio pagrindo sudaryti Nuomos sutartį ir Licencinę sutartį, buvo aišku, jog sutarčių sudarymas nenaudingas ir pažeidžia interesus. Vėliau nei ieškovo pavadinimas įregistruotas Prekių ženklas pažeidė ieškovo interesus. Prekių ženklo registracija galėjo būti pripažinta negaliojančia Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, nes ieškovo pavadinimas ir prekių ženklo žodinė išraiška, yra iš esmės tapati; ieškovo pavadinimas įregistruotas anksčiau nei pateikta paraiška; ženklu žymimos prekės ir (ar) paslaugos atitinka ieškovo veiklą. Ieškovas, veikdamas protingai ir rūpestingai, privalėjo minėtą registraciją ginčyti, o ne sudaryti Nuomos sutartį ir Licencinę sutartį;

2.4. bankrutuojančios įmonės ir visų jos kreditorių interesai yra pažeidžiami, ir tais atvejais, jeigu įmonė tam tikrą turtą įgyja už žymiai didesnę kainą, nei tikroji rinkos vertė. Sudarant Nuomos sutartį vos po mėnesio nuo Prekių ženklo registracijos, Prekių ženklas visuomenėje nebuvo plačiai žinomas, todėl ženklo vertė negalėjo būti didelė. Ieškovas Prekių ženklu pradėjo naudotis nuo įregistravimo ir ženklą vystė išimtinai savo pastangomis ir už savo lėšas. 8 166 540 Lt ( 2 365 193,47 Eur) sumokėjimas yra niekuo nepagrįstas;

2.5. ieškovo paskolų komiteto pirmininku nuo 2007-04-06 iki 2008-04-25 buvo V. V., nuo 2010-04-09 iki 2011-10-17 V. V. buvo stebėtojų tarybos nariu. Ieškovo stebėtojų tarybos pirmininku nuo 2007-04-06 iki 2014-03-06 buvo A. D.. Atsakovo vadovu nuo 2002-06-04 iki 2006-01-13 buvo A. D., nuo 2006-01-13 iki 2006-06-08 vadovu buvo V. V.. Ieškovo vadovaujantys asmenys V. V. ir A. D. buvo tiesiogiai susiję su atsakovu. Atsakovui negalėjo būti nežinoma apie ieškovo pavadinimą, todėl atsakovas Prekių ženklo registraciją atliko akivaizdžiai nesąžiningai, siekdamas nepagrįstai praturtėti ieškovo sąskaita;

2.6. Nuomos sutarties ir Licencinės sutarties sudarymas prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis). V. V. ir A. D., prieš tapdami ieškovo vadovais, buvo atsakovo vadovais; už naudojimąsi Prekių ženklu sumokėta nepagrįstai didelė kaina. V. V. ir A. D. (kartu su kitais ieškovo vadovais) siekė imituoti sutartinius santykius su atsakovu ir neteisėtai pasisavinti ieškovo pinigines lėšas. Toks nesąžiningo veikimo modelis atsispindi ieškovo atliktoje Inspektavimo ataskaitoje, kurioje konstatuojama, kad ieškovas finansavo su jo vadovais susijusias įmones, dirbtinai permokėdamas už Prekių ženklą. Abiejų sutarčių sudarymas iš esmės pažeidė ieškovo ir jo kreditorių interesus, nes prisidėjo prie nemokumo atsiradimo;

2.7. turi būti taikoma vienašalė restitucija ir atsakovas turi grąžinti visą pagal Nuomos sutartį ir Licencinę sutartį ieškovo sumokėtą sumą – 8 166 540 Lt ( 2 365 193,47 Eur);

2.8. bankroto administratorius apie sandorius galėjo sužinoti ne anksčiau, nei nuo bankroto bylos iškėlimo. Bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas nepraleistas.