Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria nebuvo patenkintas pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundas dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Telsita“ 2022 m. vasario 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimo penktuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino pareiškėjos skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo nustatęs, kad pareiškėja praleido įstatyme nustatytą terminą tokiam skundui pateikti, yra teisėta ir pagrįsta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Civilinėje teisėje ir civiliniame procese yra taikomi įvairūs terminai, kurių paskirtis ir sukuriami teisiniai padariniai nėra vienodi. Vienas iš civilinėje teisėje taikomų terminų – tai ieškinio senaties terminas, apibrėžiantis laikotarpį per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį teisme (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties termino trukmė yra imperatyviai nurodyta įstatyme ir gali skirtis priklausomai nuo to, iš kokių materialinių teisinių santykių yra kildinami reikalavimai (CK 1.125 straipsnis), o jo taikymas iš esmės priklauso nuo ginčo šalies valios – teismas priima nagrinėti reikalavimą apginti pažeistą teisę nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs, ir taiko ieškinio senatį tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja (CK 1.126 straipsnio 1 ir 2 dalys). Ieškinio senaties termino praleidimas sukuria šalims materialines teisines pasekmes – jo pabaiga iki ieškinio pareiškimo sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti (CPK 1.131 straipsnio 1 dalis), tačiau, kaip minėta, tai nesudaro pagrindo teismui atsisakyti priimti ieškinį nagrinėti. Ieškinio senaties instituto tikslas – sudaryti realią galimybę asmeniui apginti pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę, palengvinti įrodinėjimo procesą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010).

10. Civiliniame procese yra taikomi procesiniai terminai – įstatyme arba teismo nustatyti terminai, per kuriuos teismas, dalyvaujantys byloje asmenys ar kiti asmenys turi atlikti tam tikrus procesinius veiksmus (CPK 73 straipsnio 1 dalis). Procesinių terminų paskirtis yra užtikrinti operatyvų ir ekonomišką bylų išnagrinėjimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-711/2013), o jų praleidimas lemia teisės atlikti procesinius veiksmus praradimą – pasibaigus procesiniam terminui, procesinė teisė atlikti tam tikrus veiksmus išnyksta (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Kitaip nei ieškinio senaties terminas, procesinis terminas yra teismo taikomas nepriklausomai nuo šalies valios, todėl teismas kiekvienu atveju turi savo iniciatyva tikrinti, ar nustatytas procesinis terminas nebuvo praleistas ir, jeigu jis buvo praleistas, kokios priežastys tai nulėmė bei ar nėra pagrindo jį atnaujinti.

11. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė teismui skundą dėl bankrutuojančios bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo. JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas gali būti skundžiamas nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui per 14 dienų nuo dienos, kurią šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti asmenys sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo priėmimą. Šis terminas teismų praktikoje yra vertinamas kaip procesinis, o ne ieškinio senaties terminas. Tokia išvada yra grindžiama tuo, kad minėtas terminas nėra nustatytas siekiant užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, bet juo siekiama sudaryti sąlygas veiksmingai ir greitai išnagrinėti ginčą. Be to, priešingas aiškinimas, kad terminas kreditorių susirinkimo sprendimams apskųsti yra senaties terminas, reikštų, jog tokio termino taikymas priklausytų nuo bankroto byloje dalyvaujančių asmenų valios – niekam iš bankroto byloje dalyvaujančių asmenų neprašant taikyti senaties termino, būtų apribota teismo galimybė vertinti, ar skundas dėl kreditorių susirinkimo pateiktas praleidus įstatyme nustatytą terminą, o tai gali prieštarauti nemokumo proceso veiksmingumo tikslui, ypač tais atvejais, kai skundas būtų pateiktas praleidus įstatyme nustatytą terminą dėl priežasčių, nesudarančių pagrindo atnaujinti praleistą terminą. Atsižvelgiant į tai, kad terminas skundui dėl kreditorių susirinkimo nutarimo paduoti – tai procesinis terminas, teismas kiekvienu atveju ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) turi spręsti, ar terminas pateikti skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų apskundimo nėra praleistas, taip pat, jeigu reikia, turi pareigą įvertinti termino praleidimo priežastis (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-479-407/2021).

12. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas kreditorių nutarimų apskundimo terminus, nustatė kreditoriams pareigą elgtis apdairiai, domėtis procesu ir nepiktnaudžiauti savo teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-294/2012), todėl termino pateikti skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pradžią jis susiejo tiek su objektyviomis, tiek ir su subjektyviomis aplinkybėmis, t. y. su momentu, kai suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą kreditorių susirinkimo nutarimą. Dėl šios priežasties teismas, siekdamas įvertinti, ar asmuo, teikiantis skundą, tinkamai ir laiku realizuoja šią savo procesinę teisę, visų pirma, turi nustatyti, kada jis sužinojo apie ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą ir kada jis turėjo sužinoti apie jį, jeigu būtų elgęsis apdariai ir rūpestingai. Teismų praktikoje vertinant šias aplinkybes, be kita ko, yra išaiškinta, kad termino skaičiavimo pradžios momentas (asmens sužinojimas apie priimtą nutarimą) nėra siejamas su kreditorių susirinkimo nutarimo nuorašo ar kito atitinkamo dokumento gavimu, tačiau su momentu, kai asmuo turi pakankamai informacijos, kad galėtų suvokti savo teisių pažeidimą. Be to, teismų praktikoje nurodyta, kad terminas skundui paduoti dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo kreditoriui, kuris dalyvavo susirinkime, skaičiuojamas nuo kreditorių susirinkimo dienos (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1035-450/2021).

13. Pareiškėja nagrinėjamoje byloje ginčija bankrutuojančios UAB „Telsita“ kreditorių susirinkimo, įvykusio 2022 m. vasario 17 d., nutarimą penktuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo buvo patvirtinta bankroto proceso administravimo išlaidų sąmata. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja buvo informuota apie turėjusį įvykti kreditorių susirinkimą ir dalyvavo jame – pareiškėja pateikė bankrutuojančios UAB „Telsita“ nemokumo administratorei užpildytą balsavimo raštu biuletenį, kuriame išdėstė savo poziciją dėl kreditorių susirinkime keliamų klausimų, be kita ko, nurodydama, kad nepritaria nutarimui penktuoju darbotvarkės klausimu. Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjai buvo žinoma, kad kreditorių susirinkimo metu bus sprendžiamas klausimas dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos, kuriai pareiškėja nepritarė, patvirtinimo, taip pat buvo žinomas ir nutarimo projekto šiuo klausimu turinys. Būdama suinteresuota, kad kreditorių susirinkimo nutarimas, su kuriuo ji nesutinka, nebūtų priimtas, pareiškėja, kaip bankrutuojančios bendrovės kreditorė, kuriai pagal JANĮ 43 straipsnio 4 punktą yra suteikta teisė gauti informaciją iš nemokumo administratorės apie nemokumo procesą, galėjo ir turėjo sužinoti apie ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą dar jo priėmimo dieną, t. y. 2022 m. vasario 17 d. Atitinkamai paskutinė diena skundui dėl šio kreditorių susirinkimo nutarimo paduoti buvo 2022 m. kovo 3 d. Pareiškėja pateikė skundą teismui 2022 m. kovo 7 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ji pateikė teismui skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo praleidusi JANĮ nustatytą terminą. Pažymėtina, kad pareiškėja atskirajame skunde iš esmės neginčija šios aplinkybės.

14. Kaip minėta šios nutarties 11 punkte, terminas pateikti skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo – tai ne ieškinio senaties, o procesinis terminas. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatyme nustatytą ar teismo paskirtą procesinį terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Šioje nuostatoje nurodyta, kad teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Todėl, kaip pagrįstai nurodo atskirajame skunde pareiškėja, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėja pateikė skundą praleidusi JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, turėjo įvertinti, ar šiuo atveju nėra pagrindo, atsižvelgiant į termino praleidimo priežastis, jį atnaujinti.

15. Šiame kontekste pažymėtina, kad teisės aktuose nėra įvardyta, kokios konkrečios priežastys turi būti pripažįstamos svarbiomis sprendžiant klausimą dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo. Kasacinio teismo praktikoje šiuo klausimu nurodyta, kad terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiką ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2017).

16. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėja, teikdama pirmosios instancijos teismui skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, laikėsi pozicijos, kad ji nėra praleidusi termino šiam skundui paduoti, todėl ji nenurodė pirmosios instancijos teismui jokių aplinkybių, galėjusių teismui sudaryti pagrindą vertinti, jog šis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, ir jį atnaujinti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad byloje esantys duomenys taip pat neleido jam nustatyti jokių objektyvių priežasčių, sukliudžiusių pareiškėjai laiku kreiptis į teismą. Nors pareiškėja atskirajame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutartį tuo aspektu, kad teismas nevertino priežasčių, dėl kurių buvo praleistas terminas skundui paduoti, neišaiškino pareiškėjai pareigos pateikti įrodymus dėl šio termino praleidimo priežasčių ir termino neatnaujino, atskirajame skunde pareiškėja taip pat nepaaiškino, kodėl ji kreipėsi į teismą praleidusi įstatyme nustatytą terminą ir nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, sukliudžiusių jai realizuoti savo teisę apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimą per įstatyme nustatytą laikotarpį. Pareiškėja atskirajame skunde iš esmės nurodė tik argumentus, kodėl turėtų būti panaikintas jos siekiamas nuginčyti nutarimas, tačiau tokie argumentai nėra pakankami siekiant priimti sprendimą dėl praleisto termino atnaujinimo. Pažymėtina, kad pareiškėja yra valstybės institucija, kuri dalyvauja ne viename bankroto procese, todėl jai, kaip patyrusiai tokių procesų dalyvei, neabejotinai turėjo būti žinomos jos procesinės teisės ir pareigos, be kita ko, pareiga tinkamai motyvuoti prašymą atnaujinti praleistą procesinį terminą (CPK 78 straipsnio 4 dalis). Pareiškėjai nepagrindus termino praleidimo priežasčių, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir turi būti atnaujintas.

17. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatė, jog pareiškėja praleido JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo paduoti ir pagrįstai vertino, kad šiuo atveju nėra pagrindo atnaujinti pareiškėjos praleistą terminą. Tačiau teismas nepagrįstai kvalifikavo JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje nustatytą procesinį terminą kaip ieškinio senaties terminą ir atitinkamai nepagrįstai laikė, kad jo praleidimas sukuria pareiškėjai materialinius teisinius padarius, t. y. sudaro pagrindą skundą atmesti. Kaip minėta šios nutarties 10 punkte, pasibaigus procesiniam terminui, asmens procesinė teisė atlikti tam tikrus veiksmus pasibaigia, todėl teismas, nustatęs, kad asmuo pateikė skundą praleidęs įstatyme nustatytą procesinį terminą, turi atsisakyti priimti nagrinėti šį skundą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, arba, jeigu skundas jau priimtas, dėl tapačių priežasčių nutraukti jau pradėtą bylą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 293 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir nutraukti civilinę bylą pagal pareiškėjos skundą dėl 2022 m. vasario 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimo penktuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

18. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą suformulavo prašymą atlyginti jo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ir priteisti jam iš pareiškėjos 350 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Grįsdamas savo patirtas išlaidas, suinteresuotas asmuo pateikė teismui 2022 m. balandžio 25 d. sąskaitą ir suteiktų teisinių paslaugų ataskaitą, taip pat 2022 m. balandžio 26 d. banko sąskaitos išrašą, patvirtinantį, kad sąskaitoje nurodyta suma buvo sumokėta. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad suinteresuotas asmuo nagrinėjamoje byloje laikėsi priešingos, nei pareiškėja, pozicijos – jis nesutiko su pareiškėjos reikalavimu panaikinti ginčijamą nutarimą, taip pat nesutiko su jos atskirojo skundo argumentais ir teigė, kad pareiškėjai neturi būti atnaujintas terminas skundui paduoti. Todėl, nors apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį, kurią suinteresuotas asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą prašė palikti nepakeistą, iš esmės apeliacinės instancijos teisme buvo priimtas suinteresuotam asmeniui palankus procesinis sprendimas, todėl jis įgijo teisę, kad pareiškėja atlygintų jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

19. Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), nėra išskirta, koks koeficientas turi būti taikomas nustatant maksimalią už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą priteistiną sumą, todėl šiuo atveju taikytinas Rekomendacijų 16 punktas, pagal kurį už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, didžiausia priteistina suma nustatoma taikant 0,4 koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šis koeficientas yra analogiškas ir Rekomendacijų 8.15 papunktyje nustatytam koeficientui, taikytinam apskaičiuojant už atskirojo skundo parengimą priteistiną sumą. Vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, šiuo atveju apskaičiuojant didžiausią suinteresuotam asmeniui galimą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą, taikytinas 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudarė 1 679,30 Eur, o didžiausia už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą priteistina suma sudaro 671,72 Eur (1 679,30 Eu x 0,4). Suinteresuoto asmens prašomos priteisti 350 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija didžiausių Rekomendacijų pagrindu priteistinų sumų, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteistinos iš pareiškėjos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartį.

Nutraukti civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Telsita“ 2022 m. vasario 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimo penktuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo.

Priteisti suinteresuotam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Telsita“ (juridinio asmens kodas 304705007) iš pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.