- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-30
- Bylos Nr.
- eB2-65-569/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00085-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos.
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė (pirm.)
- Atsakovas
- "Telsita"
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Telsita“, trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) pateikė teismui pareiškimą, prašydama iškelti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,Telsita“ nemokumo (bankroto) bylą. Nurodo, kad VMI prie FM yra bendrovės kreditorė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2021-06-25 duomenimis bendrovės mokestinė nepriemoka yra 226 948,28 Eur. UAB „Telsita“ mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020-02-18 bendrovei nustatytu terminu nesumokėjus deklaruoto gyventojų pajamų mokesčio, nuo 2021-02-16 laiku nesumokėjus nekilnojamojo turto mokesčio ir nuo 2021-05-26 laiku nesumokėjus pridėtinės vertės mokesčio. Mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko, laikotarpiu nuo 2021-03-12 į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą išieškota tik 3,08 Eur. Ieškovės manymu, bendrovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių, taikomi priverstinio išieškojimo veiksmai nerezultatyvūs, atleidžiami darbuotojai, bei leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad bendrovė yra nemoki.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys dėl nemokumo bylos iškėlimo tenkintinas.
2. Vadovaujantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalimi, bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Byloje nėra duomenų, kad atsakovei keliama restruktūrizavimo byla, todėl sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei būtina įvertinti, ar atsakovė yra nemoki.
3. Juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas neturi aktualių duomenų apie įmonės finansinę būklę, turtą bei šiuo metu galbūt vykdomą veiklą. Iš 2020 m. balanso matyti, kad atsakovė 2020 m. viso turto turėjo už 2 105 676 Eur (iš jo 317 377 Eur ilgalaikis turtas, 1 784 005 Eur trumpalaikis turtas), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 538 894 Eur. 2020 metais bendrovės veikla buvo nuostolinga, atsakovė patyrė 158 251 Eur nuostolių. VĮ Registrų centro duomenimis, nekilnojamojo turto bendrovė neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis, bendrovės vardu įregistruotos 4 transporto priemonės – priekabos, visoms transporto priemonėms taikomi apribojimai (areštas, hipoteka). Pažymėtina, kad atsakovės per vienus metus gautinos sumos sudaro 1 740 868 Eur, pirkėjų skolos – 1 715 937 Eur. Pažymėtina, jog teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuotina, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie debitorius ir apie realias galimybes iš debitorių atgauti skolas. Taigi, nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į bendrovės turto realią vertę (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2145-370/2016).
5. Atsakovė neatsiskaito su ieškove, mokestinė nepriemoka yra 226 948,28 Eur. Mokestinė nepriemoka susidariusi nuo 2020-02-18. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė duomenis, kad atsakovė skolinga 60 578,27 Eur, iš jų 60 566,48 Eur valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų ir 11,79 Eur delspinigių. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, UAB „Telsita“ 2021-06-25 dirbo 16 darbuotojų. Pažymėtina, kad bendrovėje 2020-02-14 dirbo 222 darbuotojai, 2020-06-01 dirbo 132 darbuotojai, 2020-10-01 dirbo 118 darbuotojų, 2020-12-01 dirbo 85 darbuotojai. Iš pateiktų duomenų matyti, kad darbuotojų bendrovėje mažėja, todėl galima daryti prielaidą, kad atsakovė veiklos nebevykdo. Kadangi atsakovei deklaruotu buveinės adresu procesinių dokumentų įteikti nepavyko, taip pat tikėtina, jog atsakovė veiklos nebevykdo.
6. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė buvo inicijavusi bendrovės nemokumo (bankroto) bylą ne teismo tvarka: 2021-02-11 pranešime kreditoriams nurodė, kad bendrovė turi finansinių sunkumų, negali ir negalės atsiskaityti su savo kreditoriais, t. y. bendrovė yra nemoki. Teismas teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatė, jog atsakovei nuo 2021 m. buvo iškeltų bylų, kuriuose jai buvo reiškiami turtiniai reikalavimai. Teismo vertinimu, ši aplinkybė parodo, jog atsakovė neatsiskaito ir su kitais kreditoriais.
Žemesnės instancijos teismas
7. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog labiau tikėtina, kad šiuo metu ūkinė veikla nebevykdoma, įmonė negeneruoja pajamų, kuriomis galėtų ateityje atsiskaityti su kreditoriais, atsakovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių, t. y. atsakovė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 7 dalis).
8. Pagal JANĮ 34 straipsnio 7 dalies nuostatas teismas nutartimi iškelti bankroto bylą kartu paskiria ir nemokumo administratorių. Vadovaujantis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis ir naudojantis atrankos programa (JANĮ 34 straipsnio 3 dalis), atrinkta nemokumo administratorė D. J. (sąrašo Nr. N-FA0036), kuri pareiškė sutikimą teikti atsakovei administravimo paslaugas nemokumo procese. Duomenų, kad administratorės kandidatūra prieštarautų imperatyvioms JANĮ 37 straipsnio normoms, teismas neturi. Teismo nutartis paskirti nemokumo administratorių neskundžiama (JANĮ 40 straipsnio 2 dalis).
9. Vadovaujantis JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktu, jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. JANĮ 77 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais, nustatytais atsižvelgiant į JANĮ 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą (JANĮ 77 straipsnio 3 dalis).
10. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 924 Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo (redakcija nuo 2019 m. gruodžio 21 d.) 2.2 punktu patvirtino bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą dydžius, kurie nustatomi atsižvelgiantį į JANĮ 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus (nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, gautinas sumas, nematerialų turą, kitą turtą, kreditorių reikalavimų dydį ir skaičių, taikomą jurisdikciją), taikant atitinkamus vertės koeficientus. Bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 MMA ir didesnis už 50 MMA. Atsižvelgiant į bankroto iškėlimo dienai turimus duomenis apie įmonę, nemokumo administratorei nustatytinas 6174,22 Eur bazinis atlygis už bankroto procesą administravimą, kuris gali būti keičiamas JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
11. Įmonės valdymo organams nustatytinas 15 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Išaiškintina, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (JANĮ 57 straipsnio 3 dalis).
12. Pagal JANĮ 41 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.
13. Iškėlus UAB „Telsita“ nemokumo (bankroto) bylą, iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuotinas šios įmonės ilgalaikis turtas, prie trumpalaikio turto priskiriamas nekilnojamasis turtas ar turtinės teisės (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21, 26, 67, 68 straipsniais, teismas
nutaria:
atsakovei UAB „Telsita“, juridinio asmens kodas 304705007, buveinės adresas: Vytauto g. 110-20, Šiauliai, iškelti bankroto bylą.
Bankrutuojančios UAB „Telsita“ nemokumo administratore paskirti D. J., sąrašo eilės Nr.: N-FA0036, adresas: (duomenys neskelbtini).
Nustatyti nemokumo administratorei 6174,22 Eur bazinį atlygį už bankroto proceso administravimą.
Iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos areštuoti atsakovės UAB „Telsita“, juridinio asmens kodas 304705007, ilgalaikį turtą, prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ir turtines teises.
Nustatyti, kad bankrutuojančios UAB „Telsita“ kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus nemokumo administratorei per 30 dienų nuo įsiteisėjusios teismo nutarties iškelti bankroto bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje dienos, nurodydami, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.
Įpareigoti bankrutuojančios UAB „Telsita“ vadovą (valdymo organus) per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratorei įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla, o administratorių įpareigoti perimti visus dokumentus ir perduodamą turtą.
Išaiškinti UAB „Telsita“ vadovui (valdymo organams), kad jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratorei anksčiau nurodytą turtą ir (ar) informaciją, turto ir (ar) informacijos neperduoda, teismas gali jam skirti iki vieno MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.
Neįsiteisėjusios nutarties kopijas išsiųsti ieškovui, atsakovei, paskirtai administratorei, Turto arešto aktų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Įsiteisėjusios nutarties kopijas išsiųsti Juridinių asmenų registro tvarkytojui, antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš atsakovės ar dėl jos turto arešto, Garantinio fondo administratoriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui.
Įpareigoti bankrutuojančios UAB „Telsita“ administratorę, gavus duomenis apie kituose teismuose nagrinėjamas bylas, kuriose šiam juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai arba kuriose turtinius reikalavimus yra pareiškęs pats juridinis asmuo, taip pat apie ikiteisminius tyrimus ar baudžiamąsias bylas, kuriose pareikšti juridinio asmens kreditorių civiliniai ieškiniai ar areštuotas juridinio asmens turtas, nedelsiant apie tai informuoti teismą raštu.
Nutarties dalis dėl bankroto bylos iškėlimo per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą. Likusi nutarties dalis neskundžiama.