- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-18
- Bylos Nr.
- e2-1114-854/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01951-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Suinteresuotas asmuo
- viešoji įstaiga „Indėlių ir investicijų draudimas“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo likviduojamos dėl bankroto kredito unijos ,,Amber” nemokumo administratoriaus R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Amber“ nemokumo administratoriaus R. J. skundą dėl 2025 m. rugpjūčio 25 d. vykusio likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Amber“ kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų 2-uoju, 3-uoju ir 4-uoju darbotvarkės klausimais panaikinimo, suinteresuoti asmenys – viešoji įstaiga „Indėlių ir investicijų draudimas“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas likviduojamos dėl bankroto kredito unijos (toliau – LKU) ,,Amber” (toliau – ir unija) nemokumo administratorius R. J. 2025 m. birželio 17 d. pateikė teismui skundą, prašydamas: 1) panaikinti LKU „Amber“ 2025 m. rugpjūčio 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimus 2-uoju, 3-uoju ir 4-uoju darbotvarkės klausimais? 2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2025 m. rugpjūčio 25 d. įvyko unijos kreditorių susirinkimas, organizuotas kreditoriaus viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Indėlių ir investicijų draudimas“ iniciatyva ir pagal šio kreditoriaus parengtus nutarimų projektus. Kreditorių susirinkime 2-uoju darbotvarkės klausimu nutarta įpareigoti nemokumo administratorių per 3 darbo dienas po šio kreditorių susirinkimo dienos kreiptis į Kredito unijos bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl atsiskaitymo su kreditoriais? 3-uoju darbotvarkės klausimu nutarta įpareigoti nemokumo administratorių nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo šio nutarimo priėmimo dienos, pateikti auditoriams visus dokumentus, reikalingus Kredito unijos likvidavimo pabaigos finansinių ataskaitų rinkinio auditui; 4-uoju darbotvarkės klausimu nutarta pakartotinai įpareigoti nemokumo administratorių per 15 kalendorinių dienų po audito išvados parengimo pateikti kreditorių susirinkimui galutinę bankroto ataskaitą.
3. Nemokumo administratoriaus teigimu, šie kreditorių susirinkimo nutarimai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, protingumo ir sąžiningumo principams. Priimtais nutarimais nustatyti įpareigojimai nemokumo administratoriui pažeidžia įstatymo nustatytą procedūrų nuoseklumą ir dėl to neįgyvendinami. Unijos bankroto procedūros nėra baigtos, nėra sumokėta už paslaugas tiekėjams, todėl nemokumo administratorius neturi objektyvių galimybių apskaičiuoti ir pateikti informaciją apie tai, koks yra (ar susidarys) galutinis įsiskolinimas tiekėjams už paslaugas, o taip pat, koks galėtų būti kreditoriams pervestinas lėšų likutis. Kreditorių susirinkime neišsprendus klausimo dėl bankroto metu patirtų administravimo išlaidų (nepatvirtinus galutinės administravimo išlaidų sąmatos), nėra galimybės apskaičiuoti sumos, kuri galėtų būti pervesta kreditoriams. Likvidavimo balansas gali būti sudaromas tik po visų lėšų paskirstymo, t. y. turi būti užbaigtos visos bankroto procedūros, užbaigtos visos bylos teismuose, visiškai atsiskaityta su paslaugų tiekėjais (audito paslaugų įmone, buhalterines paslaugas teikiančia įmone, advokatų kontora ir kt.). Kadangi šios procedūros nėra užbaigtos, nėra aiškus sąmatos likutis, nėra aiški kreditoriams išmokėtina suma, nėra galimybės sudaryti likvidavimo pabaigos finansinės ataskaitos. Be to, kreditorių susirinkimo priimtas nutarimas 4-uoju darbotvarkės klausimu pažeidžia Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatas, reglamentuojančias galutinės ataskaitos bankroto byloje parengimą, ir užkerta kelią tinkamai vykdyti JANĮ nustatytas bankroto procedūras. JANĮ sieja galutinės ataskaitos rengimo terminus su paskutinių įplaukų bankroto byloje gavimu (JANĮ 99 straipsnio 2 dalis). Tačiau ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas galutinės ataskaitos parengimą ir pateikimą susieja su JANĮ nenumatytu juridiniu faktu, o tai pažeidžia JANĮ nustatytą galutinės ataskaitos rengimo ir pateikimo tvarką.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į skundą, kuriame su juo nesutiko, kreditorė VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, be kita ko, prašė pirmosios instancijos teismą įpareigoti unijos nemokumo administratorių kuo greičiau atlikti visus baigiamuosius unijos likvidavimo darbus ir užbaigti jos bankroto procesą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. lapkričio 11 d. nutartimi pareiškėjo LKU „Amber“ nemokumo administratoriaus R. J. skundą dėl unijos 2025 m. rugpjūčio 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo atmetė. Be to, teismas nemokumo administratorių R. J. įpareigojo: per 10 darbo dienų parengti atsiskaitymo su kreditoriais planą ir kreiptis į unijos bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl atsiskaitymo su kreditoriais; nutarčiai, kuria teismas patvirtina atsiskaitymo su kreditoriais planą įsiteisėjus, nedelsiant atsiskaityti su kreditoriais ir pateikti auditoriams visus dokumentus, reikalingus unijos likvidavimo pabaigos finansinių ataskaitų rinkinio auditui; po audito išvados parengimo pateikti kreditorių susirinkimui tvirtinti galutinę bankroto ataskaitą.
6. Teismas nustatė, kad nemokumo administratorius skundžiamus kreditorių susirinkime priimtus darbotvarkės nutarimus ginčija tuo pagrindu, jog nėra užbaigtos visos unijos bankroto procedūros (dėl teismo procesų), nėra galutinai atsiskaityta su tiekėjais už paslaugas (audito, buhalterijos, advokato), todėl nemokumo administratorius neturi galimybių sudaryti galutinės bankroto ataskaitos ir pradėti atsiskaitymą su kreditoriais. Teismas su šiais nemokumo administratoriaus argumentais nesutiko.
7. Teismas, susipažinęs su Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad nemokumo administratorius ne kartą teikė skundus dėl unijos kreditorių susirinkimuose priimtų nutarimų, kurie iš esmės buvo susiję su nemokumo administratoriui skiriamo papildomo atlyginimo ir priemokos klausimais (administravimo išlaidomis). Minėti skundai buvo teismų išnagrinėti ir atmesti, bylinėjimasis teisme administravimo išlaidų klausimais nebevyksta. Todėl, priešingai nei teigia nemokumo administratorius, teismo procesai nėra kliūtimi nemokumo administratoriui nei kreiptis į audito paslaugų įmonę, nei atsiskaityti už advokato teisines paslaugas, suteiktas minėtų bylų nagrinėjimo metu.
8. Teismas padarė išvadą, kad nemokumo administratoriaus veiksmai neatitinka sąžiningumo principo: 1) nemokumo administratorius negalėjimą užbaigti unijos bankroto procedūrų sieja su bylomis (kuriose spręsti klausimai, susiję su administravimo išlaidomis), kurios jau išnagrinėtos; 2) iš nemokumo administratoriaus 2025 m. spalio 15 d. elektroninio laiško kreditorės darbuotojoms matyti, kad jis pats nurodo dar apytiksliai apie trejus metus planuojantis tęsti procesus teismuose. Toks jo teiginys reiškia, kad nemokumo administratorius ketina ir ateityje skųsti būsimus kreditorių susirinkimų nutarimus, nors jų turinys šiuo metu dar nėra žinomas. Teismas tokius veiksmus vertino, kaip iš anksto deklaruojamą ketinimą inicijuoti naujus ginčus, nepriklausomai nuo jų pagrįstumo, o tai rodo ne siekį užtikrinti skaidrų ir efektyvų bankroto proceso užbaigimą, bet priešingai – siekį procesą vilkinti. Teismas pažymėjo, kad unijos nemokumo administratoriaus nesąžiningas veikimas pripažintas ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 29 d. nutartimi civilinėje byloje eB2-2370-864/2025 (nutarties 34 punktas).
9. Teismas nesutiko su nemokumo administratoriaus argumentais, jog kreditorių susirinkimuose priimti nutarimai skundžiamais klausimais prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams ar imperatyvioms įstatymo normoms (JANĮ 99 straipsnio 2 daliai). Priešingai, konstatavo, kad kreditoriai, veikdami pagal įstatymo suteiktą kompetenciją, siekia užtikrinti, jog unijos bankroto procesas būtų kuo greičiau ir efektyviau užbaigtas, o su kreditoriais būtų atsiskaityta. Teismas priėjo prie išvados, kad nemokumo administratoriui nėra kliūčių užbaigti unijos bankroto procedūras, t. y. kreiptis į audito paslaugų įmonę, atsiskaityti už buhalterines, advokato teisines paslaugas, nes bylos teismuose administravimo išlaidų klausimais baigtos, ir sudaryti galutinę bankroto ataskaitą. Todėl teismas nemokumo administratoriaus skundą atmetė kaip nepagrįstą.
10. Atmetęs unijos nemokumo administratoriaus skundą, teismas nutarė nustatyti jam įpareigojimus, susijusius su unijos likvidavimo pabaigai reikalingais atlikti veiksmais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Pareiškėjas LKU „Amber“ nemokumo administratoriaus R. J. (toliau – ir apeliantas) atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti unijos nemokumo administratoriaus skundą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, 2025 m. rugpjūčio 28 d. unijos kreditorių susirinkime priimtų nutarimų 2, 3, 4 darbotvarkės klausimais nėra galimybės įgyvendinti.
11.2. Apelianto teigimu, teismas neteisingai taikė teisinį reglamentavimą, o sprendimą priėmė neturėdamas faktinių duomenų, neišsiaiškinęs bylos aplinkybių: 1) teismas rėmėsi kreditorės VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pateiktais, iš bendro susirašinėjimo su nemokumo administratoriumi išrinktais elektroniniais laiškais, kuriais nėra patvirtinamos jokios aktualios aplinkybės ar faktai; 2) Vis dar nėra aišku, kokia apimtimi bus apmokėta administravimo išlaidų sąmata, kiek lėšų bus paskirstyta kreditoriams bei atlyginimui administratoriui. Pažymi, kad dėl administravimo išlaidų sąmatos kreditorių susirinkimas yra planuojamas 2025 m. gruodžio mėn.
Atsiliepimas
12. Kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. VSDFV Vilniaus skyriaus nuomone, teismo nurodytas 10 darbo dienų terminas atsiskaitymo su kreditoriais plano parengimui yra pakankamas, nenukrypstantis nuo imperatyvių teisės normų.
12.2. Kreditorius nurodo 2025 m. lapkričio 21 d. gavęs pranešimą apie 2025 m. gruodžio 8 d. įvyksiantį kreditorių susirinkimą, kuriam pateikti nutarimų projektai susiję su unijos bankroto proceso metu patirtomis administravimo išlaidomis už 2025 m. II ir III ketvirčius, informacija apie turimas unijos lėšas, administravimo išlaidų sąmatos patikslinimu bei pakartotinai teikiamas svarstyti klausimas, susijęs su nemokumo administratoriui skiriama priemoka, kuris jau yra išspręstas ne tik kreditorių susirinkime, bet ir teismuose. Nemokumo administratorius į teikiamą papildomą administravimo išlaidų sąmatą taip pat yra įtraukęs ir 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurių teismas skundžiama nutartimi nepriteisė. Taigi, nemokumo administratorius elgiasi neprofesionaliai, nerūpestingai ir nesiekia proceso efektyvumo, operatyvumo. Toks nemokumo administratoriaus elgesys bei bankroto proceso vilkinimas neatitinka JANĮ 3 straipsnyje įtvirtinto nemokumo proceso efektyvumo principo.
13. Kreditorė VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:
Šalies argumentai
13.1. Nors nemokumo administratorius atskirajame skunde nurodo, kad 2025 m. rugpjūčio 25 d. unijos kreditorių susirinkimo sprendimai buvo priimti tariamai pažeidžiant JANĮ nuostatas, tačiau šie argumentai nebuvo pareiškėjo keliami ir analizuojami nagrinėjant jo skundą pirmosios instancijos teisme.
13.2. Nemokumo administratorius, matydamas, kad į kreditorių susirinkimo darbotvarkę yra traukiami sprendimų projektai, kurie prieštarauja JANĮ nuostatoms, privalėjo atitinkamai konsultuoti kreditorių susirinkimus ir pasiūlyti jiems alternatyvius, JANĮ nuostatoms neprieštaraujančius sprendimus. Šiai pareigai įgyvendinti nemokumo administratorius turėjo 24 dienas nuo 2025 m. rugpjūčio 1 d. prašymo dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo unijos bankroto byloje Nr. 05-214, tačiau jos neįvykdė. Nemokumo administratoriaus teisei priešingas neveikimas ir sąžiningumo principo pažeidimas dar iki kreditorių susirinkimo buvo konstatuoti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-2370-864/2025, tačiau jis tęsė savo netinkamą, įstatymams prieštaraujantį veikimą prieš unijos ir jos kreditorių interesus, siekdamas tik asmeninių finansinių interesų ir naudos. Kadangi nemokumo administratorius būtent dėl savo neteisėto neveikimo pats sudarė prielaidą JANĮ prieštaraujančių sprendimų priėmimui, jam ir tenka visa su tuo susijusi rizika bei neigiamos pasekmės.
13.3. Tai, kad šiuo metu nėra aišku, kokia apimtimi bus apmokėta administravimo išlaidų sąmata ir kiek lėšų bus paskirstyta kreditoriams ir atlyginimui administratoriui, nesudaro pagrindo panaikinti nutartį. Be to, šis neaiškumas nulemtas paties nemokumo administratoriaus neveikimo.
13.4. Vien tik aplinkybė, kad nemokumo administratorius artimiausiame kreditorių susirinkime planuoja kelti įsiteisėjusiais teismų sprendimais jau išspręstus klausimus iš naujo, ne tik nesudaro pagrindo naikinti nutarties, bet priešingai – patvirtina teismo išvadas, jog nemokumo administratoriaus veiksmai vertintini, kaip iš anksto deklaruojamas ketinimas inicijuoti naujus ginčus, nepriklausomai nuo jų pagrįstumo.
13.5. Nemokumo administratorius išlaidų nekontroliuoja ir teikia kreditoriams netikslią informaciją. Be to, nemokumo administratorius nepagrįstai reikalauja į išlaidų sąmatą įtraukti ir apmokėti iš unijos lėšų bylinėjimosi išlaidas, kurias teismas atsisakė priteisti. Teikdamas kreditorių susirinkimui tvirtinti žinomai ginčytinas išlaidas ir sąmatas, nemokumo administratorius ir toliau siekia ne unijos bankroto bylos operatyvaus užbaigimo, o sąmoningai ir tyčia vilkinti bankroto procesą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo LKU „Amber“ nemokumo administratoriaus R. J. skundas dėl unijos 2025 m. rugpjūčio 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo atmestas ir kuria unijos nemokumo administratoriui teismo nustatyti įpareigojimai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų
16. Kreditorė VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėjo: 2025 m. lapkričio 21 d. unijos nemokumo administratoriaus raštą dėl kreditorių susirinkimo sušaukino 2025 m. gruodžio 8 d. ir jo darbotvarkės; 2025 m. lapkričio 26 d. VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsakymą unijos nemokumo administratoriui; taip pat 2025 m. lapkričio 17 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą dėl kreditorės vadovės komandiruotės.
17. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).
18. 2025 m. lapkričio 17 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas Nr. 3K-144 patvirtina kreditorės atstovės įgalinimus, dėl to priimamas.
19. Nemokumo administratoriaus ir kreditorės raštai sukurti jau po skundžiamos nutarties priėmimo, jų turinys nei patvirtina, nei paneigia aplinkybes, reikšmingas sprendžiant šioje konkrečioje byloje kilusius klausimus, todėl pagrindo juos priimti apeliacinės instancijos teismas neturi.
Dėl ginčui taikytinų normų
20. Pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas (toliau – KUĮ) 73 straipsnį, kredito unijų bankroto procesą reglamentuoja šis įstatymas, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas, jeigu šis įstatymas ir Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas nenustato kitaip.
21. Byloje nustatyta, kad bankroto byla kredito unijai „Amber“ iškelta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartimi, nemokumo administratoriumi paskirtas R. J. Nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 8 d. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; nutartis įsiteisėjo 2017 m. gegužės 31 d. 2025 m. rugpjūčio 25 d. įvyko unijos kreditorių susirinkimas, kuriame priimti nutarimai 2-uoju, 3-uoju ir 4-uoju darbotvarkės klausimais yra ginčo šioje byloje objektas. Skundžiama 2025 m. lapkričio 11 d. nutartimi teismas nustatė unijos nemokumo administratoriui įpareigojimus, susijusius su veiksmų, būtinų unijos likvidavimo proceso pabaigai, atlikimu.
22. Šiuo atveju aktualu tai, kad bankroto byla unijai iškelta ir likvidavimo etapas buvo pradėtas iki įsigaliojant JANĮ.
Žemesnės instancijos teismas
23. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje.
24. Kasacinis teismas, aiškindamas JANĮ 155 straipsnyje įtvirtintas pereinamąsias nuostatas, taikomas juridinių asmenų nemokumo procesams, pradėtiems iki 2019 m. gruodžio 31 d., yra nurodęs, kad jiems JANĮ nuostatos taikomos, priklausomai nuo asmenų teisių ir pareigų atsiradimo ar įgyvendinimo bei nemokumo procedūrų pradėjimo momento. Tai reiškia, kad, net ir pradėjus bankroto ar restruktūrizavimo procesą pagal ĮBĮ ar Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatas, JANĮ nuostatos šiems procesams taikytinos, jei asmenų teisės ir pareigos atsiranda ar yra įgyvendinamos įsigaliojus JANĮ arba atitinkamai jei tam tikros nemokumo procedūros pradedamos jau įsigaliojus JANĮ (nuo 2020 m. sausio 1 d.). Taigi JANĮ taikymas iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams, išskyrus įvardytas išimtis, susietas su: 1) atitinkamų nemokumo procedūrų pradžios momentu; 2) atitinkamų teisių ir pareigų atsiradimo arba jų įgyvendinimo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-469/2021, 18 punktas). Taip pat įstatymų leidėjas nustatė išimtis, kokiems iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos nėra taikytinos, pateikdamas tokių išimčių baigtinį sąrašą JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-282-381/2021).
25. Taigi, šiuo atveju procedūriniams klausimams, susijusiems su ginčo kreditorių susirinkimu, taikytinas JANĮ, tačiau jo metu priimtų nutarimų teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti taikytinas įstatymas priklauso nuo ginčijamų nutarimų turinio. Atitinkamai, JANĮ taikytinas procesui, kuomet teismas, vadovaudamasis nemokumo proceso principais (JANĮ 3 straipsnis) nustatė įpareigojimus nemokumo administratoriui, tačiau jų turinio teisėtumas vertintinas pagal įstatymą, reguliuojantį atitinkamą bankroto proceso veiksmą ir(ar) stadiją, kurio atlikimui įpareigojimai nustatyti.
26. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad likvidavimo dėl bankroto ir juridinio asmens pabaigos procedūros, kurias sieja juridinio asmens likvidacinis tikslas, nėra savarankiškos procedūros, o sudaro bendrą juridinio asmens likvidavimo etapą, kuris pradedamas juridinio asmens pripažinimu likviduojamu dėl bankroto ir užbaigiamas teismui priėmus sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-921-450/2020; 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1072-798/2020; 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1730-781/2020; 2021 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-750-407/2021). Vadinasi šiuo atveju unijos likvidavimo procedūroms ir pabaigai taikytinos ĮBĮ, o ne JANĮ nuostatos.
27. Vadovaujantis ginčo santykius aiškinančia teismų praktika, suformuota galiojant ir ĮBĮ, ir JANĮ, įvertintina, kiek ji aktuali sprendžiamiems klausimams, atsižvelgiant į bendruosius nemokumo instituto tikslus, teisinio tikrumo, aiškumo principus, ir suderinama su konkretiems ginčo klausimams taikomu teisiniu reglamentavimu.
Dėl kreditorių susirinkimo nutarimų
28. 2025 m. rugpjūčio 25 d. vykusiame kreditorių susirinkime buvo priimti nutarimai 2-uoju, 3-uoju ir 4-uoju darbotvarkės klausimais, t. y. 2-uoju darbotvarkės klausimu nutarta įpareigoti nemokumo administratorių per 3 darbo dienas po šio kreditorių susirinkimo dienos kreiptis į unijos bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl atsiskaitymo su kreditoriais? 3-uoju darbotvarkės klausimu nutarta įpareigoti nemokumo administratorių nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo šio nutarimo priėmimo dienos, pateikti visus auditoriams reikalingus dokumentus, reikalingus unijos likvidavimo pabaigos finansinių ataskaitų rinkinio auditui; 4-uoju darbotvarkės klausimu nutarta pakartotinai įpareigoti nemokumo administratorių per 15 kalendorinių dienų po audito išvados parengimo pateikti kreditorių susirinkimui galutinę bankroto ataskaitą.
29. Nemokumo administratoriui tokius kreditorių susirinkimo nutarimus apskundus, pirmosios instancijos teismas juos išnagrinėjo iš esmės ir skundžiama nutartimi nemokumo administratoriaus skundą dėl jų atmetė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priimti ir nagrinėti skundo dėl aptariamų kreditorių susirinkimo nutarimų, nes jie nesukūrė materialiųjų teisinių pasekmių nei unijos nemokumo administratoriui, nei jos kreditoriams. Tokia išvada daroma dėl toliau nurodomų motyvų.
30. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad 2025 m. rugpjūčio 25 d. vykusiame kreditorių susirinkime priimtais nutarimais 2-uoju, 3-uoju ir 4-uoju darbotvarkės klausimais kreditoriai, siekdami, kad unijos bankroto procesas būtų kuo greičiau ir efektyviau užbaigtas, o su kreditoriais būtų atsiskaityta, nutarė įpareigoti unijos nemokumo administratorių atlikti tam reikalingus veiksmus (skundžiamos nutarties 19 punktas). Tokia išvada iš principo yra teisinga. Įvertinus skundžiamų kreditorių susirinkimo nutarimų turinį, matyti, kad jais kreditoriai nustatė įpareigojimus nemokumo administratorių atlikti unijos bankroto pabaigos veiksmus, kuriuos atlikti jis privalo pagal KUĮ ir ĮBĮ. Pažymėtina, kad iš esmės dėl to šioje byloje net nekilo ginčas – kreditoriai ir nemokumo administratorius nesutaria tik dėl to, kada šie veiksmai gali ir turi būti atlikti. Tokie kreditorių susirinkimo nutarimai laikytini tik rekomendacinio pobūdžio, kadangi nemokumo administratoriaus pareigos užbaigti bankroto procedūras, įvykdžius tam visus būtinus veiksmus, kyla iš įstatymų imperatyvo, o ne iš kreditorių susirinkimo nutarimo.
31. Teisės į kreditorių susirinkimo rekomendacinio pobūdžio nutarimo apskundimą įgyvendinimas negali būti savitikslis, jis turi sukurti materialiuosius teisinius padarinius (CPK 5 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-172-553/2022; 2025 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-697-854/2025). Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-421/2020). Aptariamu atveju ginčijami kreditorių susirinkimo nutarimai savaime jokių materialiųjų teisinių pasekmių nesukelia, kadangi tik pakartoja nemokumo administratoriaus pareigas, dėl to jie negali būti teisminio nagrinėjimo objektas. Padaręs tokią išvadą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo plačiau pasisakyti dėl aptariamų kreditorių susirinkimo nutarimų turinio, kadangi tai neturi teisinės reikšmės apeliacinio proceso šiuo klausimu baigčiai.
32. Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo proceso stadijos, arba turi atsisakyti priimti ieškinį (skundą), arba, jeigu civilinė byla jau yra iškelta – ją nutraukti remdamasis atitinkamai CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu arba 293 straipsnio 1 punktu. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). CPK 293 straipsnyje įtvirtinti bylos nutraukimo pagrindai reiškia procesinio pobūdžio kliūtis tęsti bylos nagrinėjimą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 25 punktas).
33. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti unijos nemokumo administratoriaus skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, kuriais nemokumo administratorius įpareigoti atlikti veiksmus, reikalingus bendrovės procesui užbaigti, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad unijos nemokumo administratoriaus skundas pirmosios instancijos teismo buvo priimtas ir išnagrinėtas iš esmės, šiuo klausimu priimta pirmosios instancijos teismo nutarties dalis naikintina ir civilinė byla pagal unijos nemokumo administratoriaus skundą, kuriuo reikalauta panaikinti LKU „Amber” 2025 m. rugpjūčio 25 d. vykusiame kreditorių susirinkime priimtus nutarimus 2-uoju, 3-uoju ir 4-uoju darbotvarkės klausimais, nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
Dėl įpareigojimų nemokumo administratoriui nustatymo
34. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nemokumo administratoriui nustatė įpareigojimus: 1) per 10 darbo dienų parengti atsiskaitymo su kreditoriais planą ir kreiptis į bendrovės bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl atsiskaitymo su kreditoriais; 2) nutarčiai, kuria teismas patvirtina atsiskaitymo su kreditoriais planą, įsiteisėjus, nedelsiant atsiskaityti su kreditoriais ir pateikti auditoriams visus dokumentus, reikalingus bendrovės likvidavimo pabaigos finansinių ataskaitų rinkinio auditui; 3) po audito išvados parengimo pateikti kreditorių susirinkimui tvirtinti galutinę bankroto ataskaitą.
35. Teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad nemokumo administratoriui nėra kliūčių užbaigti unijos bankroto procedūras, o jo nurodoma priežastis – teismuose neva vykstantys ginčai, nėra pagrįsta. Su tokia išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka. LITEKO duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo konstatuotą aplinkybę, kad ginčai teismuose daugiausia buvo susiję su atlygiu nemokumo administratoriui ir jų nagrinėjimas baigtas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Nekvestionuojant nemokumo administratoriaus teisės kelti šiuos klausimus kreditorių susirinkimuose iš naujo, pažymėtina, kad tai savaime negali būti priežastimi tęsti juridinio asmens bankroto procedūras neapibrėžtą laiką. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos (skundžiamos nutarties 15 ir 18 punktuose aptartos) aplinkybės sudaro pagrindą abejoti unijos nemokumo administratoriaus sąžiningu siekiu veikti efektyviai, užbaigiant unijos likvidavimo dėl bankroto procesą įmanomai trumpiausiu laikotarpiu.
36. Nemokumo proceso tikslas – veiksmingos nemokumo procedūros, o vienas iš pagrindinių nemokumo proceso principų – efektyvumo principas, reiškiantis, kad nemokumo procese turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp juridinio asmens ir kreditorių interesų, siekiant kuo didesnio kreditorių reikalavimų tenkinimo per pagrįstai trumpiausią laikotarpį (JANĮ 3 straipsnio 1 punktas).
37. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylose yra viešojo intereso. Bankroto bylos iškėlimas ir nagrinėjimas neišvengiamai turi įtakos visų įmonės kreditorių, taip pat visos visuomenės bei valstybės interesams, nes užbaigus bankroto bylą įmonė skolininkė paprastai yra likviduojama. Viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tuo atveju, jeigu racionaliai panaudojami bankrutuojančios įmonės turtas ir lėšos ir pasiekiamas kuo maksimalesnis kreditorių reikalavimų patenkinimo rezultatas. Įmonės likvidavimo procedūrų nukėlimas neapibrėžtam laikui ir nekonstatavus tam akivaizdaus pagrindo laikytinas neatitinkančiu viešojo intereso ir prieštaraujančiu bankroto proceso principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014).
38. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad kuo ilgiau trunka įmonės likvidavimo procedūra, tuo didesnės administravimo išlaidos ir atitinkamai mažesnės kreditorių, kurių interesams užtikrinti pirmiausia ir yra skirta bankroto procedūra, galimybės gauti reikalavimų patenkinimą, tuo ilgiau neapibrėžtoje padėtyje išlaikomi su bankroto proceso metu likviduojamu verslu susiję asmenys. Be to, kuo ilgesnis bankroto procesas, tuo didesnės valstybės sąnaudos, kurios patiriamos teisminio bankroto procese, pačiu brangiausiu būdu likviduojant įmonę (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-222-330/2017). Įmonės likvidavimo etape yra sprendžiami su turto realizavimu susiję klausimai, kuriuos išsprendus yra užbaigiamos įmonės bankroto procedūros ir kartu bankroto byla. Šiame bankroto proceso etape vyrauja likvidacinis tikslas, kuris reiškia, jog tiek bankroto administratorius, tiek ir bankroto procedūrų teisėtumo priežiūrą užtikrinantis teismas turi operatyviai veikti ir priimti tokius sprendimus bei atlikti tokius veiksmus, kurie sudarytų pagrindą kuo greičiau patenkinti kreditorių reikalavimus bei operatyviai ir teisingai išspręsti bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1197-330/2017; 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-826-450/2019).
39. Aktyvus teismo vaidmuo juridinių asmenų nemokumo procese, siekiant užtikrinti veiksmingą teismo tvarka vykdomo nemokumo proceso eigą ir viešąjį interesą, atskleidžiamas per JANĮ 3 straipsnio 4 punkte nustatytą teisėjo vadovavimo procesui principą, kuris reiškia, kad teismas gali savo iniciatyva įpareigoti nemokumo proceso dalyvius atlikti procesinius veiksmus, rinkti įrodymus ir kontroliuoti nemokumo proceso šalių veiksmus. Šiuo atveju unijos likvidavimo proceso analizė nemokumo administratoriaus veiksmų kontekste leidžia daryti išvadą, kad aptariamu principu pirmosios instancijos teismas, siekdamas proceso veiksmingumo , pasinaudojo pagrįstai. Baigiamojoje stadijoje stringančios unijos likvidavimo procedūros neatitinka bankroto proceso tikslo – užtikrinant juridinio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą, veiksmingai, efektyviai ir operatyviai pašalinti nemokų subjektą iš rinkos. Tačiau pažymėtina, kad teisėjo vadovavimo procesui principo pagrindu nustatomi įpareigojimai nemokumo proceso dalyviams turi būti konkretūs, aiškūs ir apibrėžti, orientuoti į tikslą, kurio jais siekiama.
40. Įvertinus pirmosios instancijos teismo unijos nemokumo administratoriui nustatytų įpareigojimų turinį, reikšminga tai, kad tik pirmasis įpareigojimas – per 10 darbo dienų parengti atsiskaitymo su kreditoriais planą ir kreiptis į bendrovės bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl atsiskaitymo su kreditoriais, yra pakankamai konkretus, kad juo būtų sukuriamas siekiamas efektas.
41. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal KUĮ 76 straipsnio 3 dalį, prieš kiekvieną atsiskaitymą su kreditoriais kredito unijos administratorius pateikia teismui tvirtinti atsiskaitymų su kreditoriais planą; jame turi būti nurodyti atsiskaitymo terminai, išmokėtinų sumų dydžiai ir kreditorių reikalavimų tenkinimo mastas perduodant kreditoriams turtą, įskaitant reikalavimo teises. Aptariamas pirmosios instancijos teismo unijos nemokumo administratoriui nustatytas įpareigojimas sukuria sąlygas kreditorių reikalavimų operatyvesniam patenkinimui ir, priešingai nei teigia nemokumo administratorius, bylos duomenimis tokiam planui parengti objektyvių kliūčių nėra. Apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas šiam veiksmui atlikti (10 darbo dienų) yra protingas ir pakankamas, tačiau siekiant aiškumo, pirmosios instancijos teismo rezoliucinės dalies formuluotė šiuo klausimu patikslintina, nurodant, kad unijos nemokumo administratorius įpareigojimas parengti atsiskaitymo su kreditoriais planą ir kreiptis į bendrovės bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl atsiskaitymo su kreditoriais per 10 darbo dienų nuo šios Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo dienos.
42. Tuo tarpu kiti du pirmosios instancijos teismo nustatyti įpareigojimai (nutarčiai, kuria teismas patvirtina atsiskaitymo su kreditoriais planą, įsiteisėjus, nedelsiant atsiskaityti su kreditoriais ir pateikti auditoriams visus dokumentus, reikalingus bendrovės likvidavimo pabaigos finansinių ataskaitų rinkinio auditui; po audito išvados parengimo pateikti kreditorių susirinkimui tvirtinti galutinę bankroto ataskaitą) yra pernelyg abstraktūs, iš esmės tai yra reikiamų atlikti likvidavimo procedūrų pakartojimas, tačiau savaime jie nesukuria konkrečių naujai apibrėžtų (be numatytųjų įstatymuose) pareigų unijos nemokumo administratoriui, taigi, savaime negali sukelti jam ir savarankiškų, iš teismo įpareigojimo nevykdymo galinčių kilti materialiųjų teisinių padarinių, o tai reiškia, kad tokie įpareigojimai teismo nutartimi negalėjo būti suformuluoti.
43. Dėl nurodytų argumentų yra pagrindas skundžiamos nutarties dalį dėl įpareigojimų unijos nemokumo administratoriui pakeisti, paliekant galioti tik pirmąjį iš aptartų įpareigojimų.
44. Tuo atveju, jei unijos nemokumo administratorius bankroto procese ir toliau neveiktų efektyviai, jo veiksmų (neveikimo) teisėtumo klausimą gali kelti kreditoriai, taip pat kontrolę gali ir turi atlikti unijos bankroto bylą nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis jau minėtu teisėjo vadovavimo procesui principu.
Dėl procesinės bylos baigties
45. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti nemokumo administratoriaus skundą, kuriuo prašoma panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimus 2-uoju, 3-uoju ir 4-uoju darbotvarkės klausimais, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kadangi nemokumo administratoriaus skundas pirmosios instancijos teismo buvo priimtas ir išnagrinėtas iš esmės, dėl jo priimta pirmosios instancijos teismo nutarties dalis naikintina, o civilinė byla pagal nemokumo administratoriaus skundą nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria nustatyti įpareigojimai nemokumo administratoriui, keistina, konstatuojant, kad teismas iš esmės teisingai įvertino faktines unijos bankroto proceso aplinkybes, pagrįstai pasinaudojo teise nustatyti įpareigojimą nemokumo administratoriui, siekiant unijos likvidavimo efektyvumo ir operatyvumo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad du iš trijų pirmosios instancijos teismo nustatytų įpareigojimų savaime materialinių teisinių padarinių nesukelia, paliktina galioti tik nutarties dalis, kuria unijos nemokumo administratorius įpareigotas parengti atsiskaitymo su kreditoriais planą ir kreiptis į bendrovės bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl atsiskaitymo su kreditoriais, patikslinant šio veiksmo atlikimo terminą ir nurodant, kad aptariamą įpareigojimą nemokumo administratorius privalo įvykdyti per 10 darbo dienų nuo šios Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo dienos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktais, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutarties dalį, kuria išnagrinėtas pareiškėjo likviduojamos dėl bankroto kredito unijos ,,Amber” nemokumo administratoriaus R. J. skundas dėl likviduojamos dėl bankroto kredito unijos ,,Amber” 2025 m. rugpjūčio 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimų antruoju, trečiuoju, ketvirtuoju darbotvarkės klausimais panaikinimo, panaikinti ir civilinę bylą pagal šį skundą nutraukti.
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutarties dalį, kuria nustatyti įpareigojimai likviduojamos dėl bankroto kredito unijos ,,Amber” nemokumo administratoriui R. J., pakeisti, įpareigojant likviduojamos dėl bankroto kredito unijos ,,Amber” nemokumo administratorių R. J. parengti atsiskaitymo su kreditoriais planą ir kreiptis į unijos bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl atsiskaitymo su kreditoriais per 10 darbo dienų nuo šios nutarties priėmimo dienos.