Vilniaus apygardos teismo nutartis, eB2-2370-864/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-07-29
Bylos Nr.: eB2-2370-864/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01951-2016-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ramunė Mikonienė
Suinteresuotas asmuo: viešoji įstaiga „Indėlių ir investicijų draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Biznio mašinų kompanija“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, valstybės įmonė „Turto bankas“, akcinė bendrovė „Sidona“

Kategorijos

3.4.4.13pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinės bylos Nr. eB2-2370-864/2025 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01951-2016-0 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.13

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2025 m. liepos 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Ramunė Mikonienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Amber“ nemokumo administratoriaus R. J. skundą dėl 2025 m. gegužės 9 d. vykusio likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Amber“ kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų 3-uoju ir 4-uoju darbotvarkės klausimais panaikinimo, suinteresuoti asmenys viešoji įstaiga „Indėlių ir investicijų draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Biznio mašinų kompanija“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, valstybės įmonė „Turto bankas“, akcinė bendrovė „Sidona“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto kredito unijos (toliau – ir LKU, ir bendrovė) „Amber“ nemokumo administratorius R. J. (toliau – ir nemokumo administratorius) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti LKU „Amber“ 2025 m. gegužės 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 4-uoju darbotvarkės klausimu, panaikinti LKU „Amber“ 2025 m. gegužės 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 3-uoju darbotvarkės klausimu ir klausimą išspręsti iš esmės – LKU „Amber“ bankroto byloje patvirtinti bendrą 33 473,97 Eur priemoką nemokumo administratoriui, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimą Nr. 415 „Dėl bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių patvirtinimo” (toliau – ir Vyriausybės nutarimas Nr. 415); 2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nemokumo administratorius paaiškina, kad 2025 m. gegužės 9 d. sušaukė bendrovės kreditorių susirinkimą, kuriame be kitų klausimų teikė svarstyti nutarimo projektą dėl priemokos skyrimo, vadovaujantis Vyriausybės nutarimu Nr. 415. Nemokumo administratoriaus teigimu, LKU „Amber” 2025 m. gegužės 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas 4-uoju darbotvarkės klausimu, šiurkščiai pažeidžia Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – ir JANĮ) nustatytą kreditorių informavimo apie šaukiamą susirinkimą ir medžiagos pateikimo tvarką. Nutarimas darbotvarkės 4-uoju klausimu, apie kurį kiti kreditoriai nebuvo informuoti, kreditorių susirinkime buvo pasiūlytas tik didžiausios kreditorės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir priimtas tik šios kreditorės balsais. Kitiems kreditoriams nebuvo siūlomi jokie priimtini sprendimai, todėl balsavimas 4-uoju darbotvarkės klausimu („Einamieji klausimai“) išvis negalėjo vykti. Nemokumo administratorius pažymi, kad jis objektyviai negali įvykdyti įpareigojimo priimto kreditorių susirikimo nutarimo 4-uoju darbotvarkės klausimu – šiai dienai bendrovės bankroto procedūros nėra baigtos, nėra apmokėta už paslaugas tiekėjams (audito paslaugų įmonei, buhalterines paslaugas teikiančiai įmonei ir kt.), todėl nemokumo administratorius neturi objektyvių galimybių apskaičiuoti ir pateikti informacijos apie kreditoriams pervestinas sumas. Kreditorių susirinkime prieš tai neišsprendus klausimo dėl bankroto metu patirtų administravimo išlaidų (nepatvirtinus galutinės administravimo išlaidų sumos), nėra galimybės apskaičiuoti sumos, kuri galėtų būti pervesta kreditoriams. Nemokumo administratorius nesutinka ir su kreditorių susirinkimo nutarimu 3-uoju darbotvarkės klausimu, nurodo, kad jis prieštarauja teisiniam reglamentavimui, teismų praktikai, todėl turi būti panaikintas. Pažymi, jog, visų pirma, kreditorių susirinkimas nesprendė klausimo dėl priemokos, kuri apskaičiuota už lėšas, gautas iš paskolų portfelio administravimo (87 250 Eur). Toks klausimas nebuvo teiktas 2024 m. gegužės 13 d. kreditorių susirinkimui, atitinkamai dėl priemokos apskaičiavimo nebuvo priimtas joks sprendimas. Antra, kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimo diskrecija (ir kreditorių autonomiškumas) gali būti įgyvendinama tik tiek, kiek ji atitinka Vyriausybės nutarimo Nr. 415 nuostatas, nustatančias pareigą nustatyti priedą nuo visų pajamų, gautų nemokumo proceso metu. Bendrovės kreditorių susirinkimas neturi galimybės keisti ar panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų arba nuspręsti jų nevykdyti. Dėl priemokos apskaičiavimo nemokumo administratorius nurodo, jog kreditorių susirinkimui teikė svarstyti klausimą dėl priemokos skyrimo, nurodydamas, kad priemoka turi būti skiriama už pajamas (įplaukas): 1) iš organizuotos nekilnojamojo turto nuomos veiklos (gauta pajamų suma – 19 743,00 Eur); 2) iš organizuoto vertybinių popierių pardavimo (gauta pajamų suma – 7 717 164,32 Eur); 3) iš paskolų portfelio administravimo (gauta pajamų suma – 87 250,00 Eur). Bendra įplaukų, nuo kurių skaičiuojama priemoka, suma sudaro 7 824 157,32 Eur (19 743,00 Eur + 7 717 164,32 Eur + 87 250,00 Eur). Atitinkamai, vadovaujantis Vyriausybės nutarimu Nr. 415, priemoka nuo 7 824 157,32 Eur įplaukų sudaro 33 473,97 Eur. Nemokumo administratorius papildomai pažymi, jog tarp šalių nėra ginčo dėl to, kiek pajamų (įplaukų) buvo gauta iš turgaus nuomos veiklos, paskolų portfelio administravimo, vertybinių popierių pardavimo. Gautų pajamų suma yra nemokumo proceso dalyvių sutikrinta ir suderinta. Ginčas yra kilęs šalims nesutariant, koks teisės aktas taikomas apskaičiuojant priemoką. LKU „Amber” 2017 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimas negali panaikinti ar paneigti priemokos apskaičiavimui taikomo Vyriausybės nutarimo Nr. 415.

Atsiliepimas

3. Kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyrius atsiliepime nurodė, jog nemokumo administratoriaus 3-iajam darbotvarkės klausimui nepritarė, o dėl 4-ojo darbotvarkės klausimo nebalsavo, kadangi einamųjų klausimų susirinkimo metu neturėjo, o su kreditorės VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ siūlomu nutarimo projektu nebuvo susipažinęs. Pažymi, jog šiuo metu ginčo dėl 4 349,85 Eur dydžio priemokos skyrimo už LKU „Amber“ turto nuomą nėra. Tuo tarpu kitos nemokumo administratoriaus prašomos priemokos (už 7 717 164,32 Eur pajamas, gautas pardavus vertybinius popierius, bei už 87 250,00 Eur įplaukas, gautas administruojant paskolų portfelį) laikytinos nepagrįstomis. Paaiškina, jog 2017 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkime buvo priimtas nutarimas dėl priemokos nemokumo administratoriui skyrimo, kuriame nurodyta, jog priemoka už įplaukas negali būti skiriama už grynuosius pinigus, nurodytus 2016 m. gruodžio 8 d. kredito unijos balanse, įplaukas, gautas pardavus kredito unijos įsigytus vertybinius popierius, nes šių įplaukų gavimas bankroto procese nereikalauja nemokumo administratoriaus įdirbio. Nemokumo administratorius šio nutarimo neskundė, todėl jis yra galiojantis. 2024 m. rugsėjo 13 d. vykusiam kreditorių susirinkimui nemokumo administratorius pateikė prašymą dėl atlyginimo (atlyginimo ir priemokos) patikslinimo, nurodydamas, kad priemoką turi sudaryti pajamos, gautos už turgaus paviljonų nuomą bei vertybinių popierių pardavimą. Tačiau kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą priemokų nemokėti, kadangi šių įplaukų gavimas bankroto procese nereikalavo nemokumo administratoriaus įdirbio bei nebuvo patvirtintas 2017 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkime. Priimtą nutarimą nemokumo administratorius skundė Vilniaus apygardos teismui, kuris 2024 m. lapkričio 4 d. nutartimi skundą tenkino iš dalies, t. y. patvirtino 4 349,85 Eur priemoką už įplaukas, gautas už LKU „Amber“ turto nuomą, o likusi skundo dalis buvo atmesta. Kreditorius, atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkime aukščiau minėtą priimtą nutarimą bei Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutartyje nurodytas aplinkybes, jog administratorius neturėjo pagrindo tikėtis, kad jam bus mokamas priedas už vertybinių popierių pardavimą (taip pat ir už paskolų portfelio administravimą) nesutinka dėl priemokų už 87 250,00 Eur įplaukas, gautas administruojant paskolų portfelį, bei už 7 717 164,32 Eur pajamas, gautas pardavus vertybinius popierius, išmokėjimo. Pažymi, kad 2017 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkime priimtas nutarimas dėl priemokos nemokumo administratoriui skyrimo tokių rūšių priemokų nenumato. Be to, byloje nėra duomenų, jog šio turto realizavimas buvo sudėtingas ar buvo reikalingas papildomas nemokumo administratoriaus įdirbis. Nemokumo administratoriaus skunde pateiktas argumentas, kad kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimo diskrecija gali būti įgyvendinama tik tiek, kiek ji atitinka Vyriausybės nutarimo Nr. 415 nuostatas, nustatančias pareigą nustatyti priedą nuo visų pajamų, gautų nemokumo proceso metu, laikytinas nepagrįstu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 36 straipsnio 2 dalimi, 23 straipsnio 5 ir 9 dalimis, būtent kreditorių susirinkimas turi teisę tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą (tame tarpe ir priemokos nemokumo administratoriui skyrimo tvarką), kadangi tai priskirtina kreditorių susirinkimo kompetencijai. Nors kreditorius dėl 4-ojo darbotvarkės klausimo nebalsavo, kadangi einamųjų klausimų susirinkimo metu neturėjo, o su VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ siūlomu nutarimo projektu nebuvo susipažinęs, tačiau sutinka su tuo, jog nemokumo administratorius turėtų kuo operatyviau užbaigti LKU „Amber“ bankroto procedūras, kadangi bankroto procesas tęsiasi nuo 2016 m. spalio 10 d.

4. Kreditorė VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog griežtai nesutinka su nemokumo administratoriaus teiginiais. 2025 m. gegužės 9 d. kreditorių susirinkimas buvo šaukiamas nemokumo administratoriaus iniciatyva, o ne kreditorės, todėl būtent nemokumo administratorius turėjo vadovautis JANĮ nustatytais medžiagos pateikimo kreditorių susirinkimui terminais (ko kreditorė ir neginčija). Šaukiamo kreditorių susirinkimo darbotvarkėje, o taip pat ir balsavimo raštu biuletenyje, kurie buvo rengti nemokumo administratoriaus, buvo numatytas 4-tas klausimas „Einamieji klausimai“, o šiuo klausimu nemokumo administratorius nepateikė jokios medžiagos, bet nurodė, kad „Kreditorių susirinkimui svarstymui gali būti pateikiami kiti kreditorių klausimai, pasiūlymai“. Kreditorės teigimu, nemokumo administratorius pats paliko vietą, kuomet kreditorių susirinkimo metu kreditoriai gali kelti tam tikrus nenumatytus einamuosius klausimus ar priimti sprendimus. Pažymėjo ir tai, kad kreditorių susirinkime klausimas „Einamieji klausimai“ jau ne pirmą kartą yra nemokumo administratoriaus įtraukiamas į darbotvarkes, kuriuo jis nurodo „Kreditorių susirinkimui svarstymui gali būti pateikiami kiti kreditorių klausimai, pasiūlymai“, taip pat jau ne pirmą kartą šiuo klausimu yra priimamas sprendimas, kaip, pvz.: 2024 m. liepos 31 d. kreditorių susirinkimo 2-uoju klausimu „Einamieji klausimai“ buvo priimtas sprendimas „Įpareigoti B KB KU „Amber“ nemokumo administratorių nuo š. m. rugpjūčio 15 d. pradėti atsiskaitymą su kreditoriais“; 2024 m. spalio 25 d. kreditorių susirinkimo 3-uoju klausimu „Einamieji klausimai“ buvo priimtas sprendimas „Atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teisme užsitęsusį civilinės bylos Nr. eB2-2875-864/2024 dėl 2024-09-13 kreditorių susirinkimo protokolo nagrinėjimo procesą, įpareigoti kredito unijos nemokumo administratorių kreiptis į teismą dėl B KB KU „Amber“ likvidavimo termino pratęsimo“ ir kiti kreditorių susirinkimai, tačiau nemokumo administratorius nei karto anksčiau tokių sprendimų neginčijo ir juos priėmė vykdymui, todėl nesuprantama, dėl kokių priežasčių šį kartą nusprendė, kad kreditorių pasiūlytas sprendimas iš anksto pateiktu klausimu „Einamieji klausimai“ ir kur pats nemokumo administratorius paliko vietą priimti sprendimą, yra neteisingas. Kreditorė nurodė, kad jau yra susisiekta su auditoriumi ir užsakytos Unijos bankroto proceso audito procedūros, taip pat, kreditorės žiniomis (susisiekus su auditoriumi), būtent nemokumo administratoriaus veiksmais yra trukdoma užbaigti auditą, t. y. nepateikiami auditoriaus prašomi dokumentai ir dėl to nesudaromos galimybės užbaigti Unijos bankroto procesą. Vadovaujantis turima informacija ir siekiant kuo greičiau baigti Unijos bankroto procesą, kreditorė 2025 m. gegužės 9 d. kreditorių susirinkime klausimu „Einamieji klausimai“ ir siūlė tokį nutarimo projektą „Įpareigoti B KB KU „Amber“ nemokumo administratorių iki š. m. gegužės 16 d. kreiptis į Unijos bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl atsiskaitymo su kreditoriumi“, kuris ragintų nemokumo administratorių greičiau atlikti visus bankroto pabaigai reikalingus veiksmus ir kreiptis į teismą dėl Unijos pabaigos. Dėl priemokos nemokumo administratoriui skyrimo nurodė, kad šis klausimas jau buvo išspręstas tiek kreditorių susirinkimuose, tiek Vilniaus apygardos teismo sprendimu, tiek Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi. Atkreipė dėmesį, jog jau 2024 m. rugsėjo 13 d. kreditorių susirinkime buvo svarstomas klausimas dėl nemokumo administratoriaus atlyginimo ir priemokos, tačiau tuomet nemokumo administratorius neinformavo, kad buvo vykdomas paskolų portfelio administravimas, už kurį buvo gauta įplaukų, ir neprašė priemokos už tai. Pagrįstai kyla įtarimas, kokiu pagrindu, praėjus pusmečiui, atsirado priemokos skyrimo už paskolų portfelio administravimą klausimas, kuris turėjo būti sprendžiamas kartu su nemokumo administratoriaus atlyginimu ir priemoka už paviljonų nuomą bei vertybinių popierių pardavimą. Vadovaujantis turimais dokumentais, 2019 m. įvyko visų reikalavimo teisių pardavimas, o nemokumo administratorius 2025 m. gegužės 9 d. kreditorių susirinkimui nepateikė jokių dokumentų, kurie pagrįstų ir įrodytų, jog tam tikros reikalavimo teisės buvo neparduotos ir kad jos buvo administruojamos nemokumo administratoriaus, o teisėje visi faktai turi būti pagrįsti dokumentais, todėl nėra jokio teisinio pagrindo svarstyti priemokos nemokumo administratoriui už paskolų administravimą skyrimo. Pažymėjo, kad kreditorė papildomai kontaktavo su nemokumo administratoriumi dėl dokumentų pateikimo, tačiau jokie dokumentai nebuvo pateikti, teigiant „kad visi dokumentai yra teikiami visiems kreditoriams prieš kiekvieną kreditorių susirinkimą“. Nesant dokumentų, pagrindžiančių paskolų portfelio administravimą, priemokos skyrimo klausimas negali būti svarstomas, o nemokumo administratorius tokiais savo veiksmais, tikėtina, vilkina bankroto procesą.

Žemesnės instancijos teismas

5. Nemokumo administratorius 2025 m. birželio 18 d. teismui pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad visi bendrovės kreditoriai vienodai gauna informaciją apie Unijos bankroto bylą, taip pat pagal kreditorės VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ įpareigojimą, kreditorių susirinkimuose yra pateikiama informacija apie lėšas, pateikiami banko išrašai, pagal kreditorės VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ patvirtintą tvarką kas ketvirtį pateikiamos Unijos turto, pajamų ir išlaidų pokyčio ataskaitos, kuriose atsispindi visos Unijos gaunamos pajamos. Į bylą pateikę atsiliepimus kreditoriai remiasi 2017 m. gruodžio 28 d. bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimu, kuris prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Pareiškėjo įsitikinimu, minėtas kreditorių susirinkimo nutarimas dėl prieštaravimo aukštesniems teisės aktams yra niekinis, todėl juo negali būti remiamasi. Tačiau Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2024 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-2875-864/2024, nurodė, kad 2017 m. gruodžio 28 d. nutarimas turi būti nuginčijamas – „pastarasis nutarimas teismine tvarka nenuginčytas, jo nutarimai galiojantys“. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismui yra pateiktas skundas dėl LKU „Amber“ 2017 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo atsisakoma taikyti Vyriausybės nutarimą Nr. 415, panaikinimo (teisminio proceso Nr. 2-55-3-01951-2016-0).

Atsiliepimas

6. Kitų kreditorių atsiliepimų į nemokumo administratoriaus skundą negauta.

Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados.

7. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartimi kredito unijai „Amber“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas R. J.. Nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 8 d. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; nutartis įsiteisėjo 2017 m. gegužės 31 d. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 3 d. nutartimi patvirtintas bendrovės kreditorinių reikalavimų sąrašas, o teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi šis sąrašas patikslintas bendrai 4 813 104,41 Eur kreditorinių reikalavimų sumai; nutartis įsiteisėjo 2024 m. spalio 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

8. Nemokumo administratorius 2025 m. gegužės 9 d. sušaukė kreditorių susirinkimą, kurio darbotvarkėje buvo įtraukti tokie klausimai: 1) dėl kredito unijos „Amber“ faktiškai patirtų išlaidų už 2025 m. IQ; 2) dėl informacijos apie turimas lėšas pateikimo; 3) dėl administratoriaus atlyginimo (priemokos) patikslinimo; 4) einamieji klausimai. Kreditorių susirinkime raštu balsavo penki kreditoriai: valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas, VSDFV Vilniaus skyrius, akcinė bendrovė (toliau – AB) „Sidona“, VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Biznio mašinų kompanija“, kurių reikalavimai bankroto byloje iš viso sudaro 4 530 598,44 Eur (4 530 598 balsų (94,04 proc.)) visų patvirtintų kreditorių reikalavimų dalį. Nemokumo administratorius skundžia 3-uoju ir 4-uoju darbotvarkės klausimais priimtus nutarimus.

9. Nemokumo administratorius kreditorių susirinkimui siūlė: 1) nustatyti, kad bankrutavusios kredito įstaigos faktines administravimo išlaidas už 2025 m. IQ sudaro 17 681,59 Eur (PVM įskaitytas) suma; 2) pateiktą informaciją apie bendrovės turimas lėšas, t. y. kad bendrovės kasoje lėšų nėra, lėšų likutis 2025 m. balandžio 23 d. banke sudaro 136 467,52 Eur, laikyti išklausytą; 3) i) pripažinti, kad LKU „Amber“ bankroto byloje kreditoriai privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų; ii) pripažinti, kad LKU „Amber“ bankroto byloje priemoka administratoriui paskaičiuojama vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis rekomendacijomis (Vyriausybės nutarimu Nr. 415); iii) Vadovaujantis Vyriausybės nutarimu Nr. 415, LKU „Amber“ bankroto byloje administratoriui paskaičiuoti ir skirti 33 473,96 Eur priemoką; 4) einamieji klausimai, t. y. kreditorių susirinkimui svarstyti gali būti pateikiami kiti kreditorių klausimai, pasiūlymai.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

10. Iš pateikto kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 41 matyti, jog kreditorių susirinkime 3-uoju darbotvarkės klausimu kreditorius VSDFV Vilniaus skyrius balsavo už nutarimo projektą, nurodydamas, kad: „Atsižvelgiant į tai, kad nei kreditorių susirinkimas, nei Vilniaus apygardos teismas nepatvirtino priemokos mokėjimo už vertybinių popierių pardavimą ir paskolų portfelio administravimą, siūloma balsuoti prieš priemokos patikslinimo nutarimo projektą“. Kreditorius VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ balsavo už nutarimo projektą, nurodydamas: „1. „B KB KU „Amber“ nemokumo administratoriui yra primintina, kad: 1.1. klausimas dėl nemokumo administratoriaus atlyginimo patikslinimo ir priemokos skyrimo buvo svarstytas ir išspręstas 2024 m. rugsėjo 13 d. kreditorių susirinkime, taip pat išspręstas 2024 m. lapkričio 4 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, todėl pakartotinai nebus svarstomas. 1.2. Nemokumo administratorius privalo vadovautis 2017 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimu dėl priemokų skyrimo ir skaičiavimo. 2. Pakartotinai įpareigoti B KB KU „Amber“ nemokumo administratorių nedelsiant atlikti visus pagal kreditorių susirinkimų nutarimais ir teisės aktais nustatytus baigiamuosius kredito unijos bankroto proceso veiksmus ir kreiptis į teismą dėl B KB KU „Amber“ veiklos pabaigos. 3. Nemokumo administratorius privalo dėti visas įmanomas pastangas, kad bankroto procesas būtų kaip galima greičiau užbaigtas, kaip tą ne kartą ragino daryti kreditorių susirinkimas“. Dėl kreditorės VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ siūlymo balsuota „už“ – 92,397 proc., „prieš“ – 0 proc. Susirinkimo metu, be kita ko, kreditorė VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pasiūlė alternatyvų nutarimo 4-uoju darbotvarkės klausimu projektą: „Įpareigoti B KB KU „Amber“ nemokumo administratorių iki š. m. gegužės 16 d. kreiptis į Unijos bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl atsiskaitymo su kreditoriumi“. Iš kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad „už“ kreditorės pasiūlytą projektą 4-uoju darbotvarkės klausimu balsavo 92,397 proc., „prieš“ balsavo 0 proc. Taigi skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu nuspręsta pritarti kreditorės VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pasiūlytam nutarimo 3-uoju ir 4-uoju darbotvarkės klausimais projektui.

11. Nemokumo administratorius, nesutikdamas su kreditorių susirinkimo nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašo kreditorių susirinkimo nutarimą 3-uoju klausimu panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – nemokumo administratoriui skirti 33 473,97 Eur priemoką už įplaukas; kreditorių susirinkimo nutarimą 4-uoju darbotvarkės klausimu panaikinti, kadangi apie šiuo klausimu priimtą nutarimą kreditoriai nebuvo informuoti, šis klausimas pasiūlytas ir priimtas tik didžiausios kreditorės VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ balsais.

12. JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kreditorių susirinkimo sprendimas gali būti skundžiamas nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui per 14 dienų nuo dienos, kurią šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti asmenys sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo priėmimą. Šio straipsnio 2 dalyje išvardyti asmenys, turintys teisę skųsti teismui kreditorių susirinkimo sprendimą: 1) kreditorius, balsavęs prieš kreditorių susirinkimo sprendimą; 2) kreditorių susirinkime nedalyvavęs kreditorius, jeigu nebuvo tinkamai apie jį informuotas; 3) nemokumo administratorius; 4) restruktūrizuojamas juridinis asmuo.

13. Teismų praktikoje išaiškinta, jog kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymo, galėjusių nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir/ar bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-434-798/2022).

14. Nagrinėjamoje byloje pateiktu nemokumo administratoriaus skundu keliami tiek procedūrinio, tiek materialinio pobūdžio klausimai dėl 2025 m. gegužės 9 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų (ne)teisėtumo, todėl toliau atskirai pasisakytina dėl kiekvieno skundžiamo nutarimo skunde ir atsiliepimuose pateiktų argumentų kontekste.

15. Teismas taip pat pastebi, kad JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje.

16. Nagrinėjamu atveju LKU „Amber“ bankroto byla pradėta ir administravimo išlaidos patvirtintos iki JANĮ įsigaliojimo. Teismų praktikoje pažymėta, kad bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo procedūra prasideda administravimo išlaidų sąmatą pirmą kartą tvirtinant kreditorių susirinkime, šiam įgyvendinant ĮBĮ 23 straipsnio 5 punkte nustatytą kompetenciją. Vėlesni administravimo išlaidų sąmatos keitimai nėra savarankiškos procedūros, o administravimo išlaidų sąmatos procedūros sudėtinė dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017). Taigi šiuo atveju byloje keliami klausimai dėl administravimo išlaidų sprendžiami pagal ĮBĮ nuostatas, reglamentavusias administravimo išlaidas (taikoma JANĮ 155 straipsnio 1 punkte nurodyta išimtis).

Dėl priemokos nemokumo administratoriui už gautas įplaukas skyrimo

17. Nemokumo administratorius kreditorių susirinkimui siūlė skirti jam priemoką už šias bankroto proceso metu gautas įplaukas: 1) kredito unijos perimto turgaus, esančio Kaune, Prūsų g., nuomos veiklos organizavimą. Už turgaus paviljonų nuomą gauta iš viso 19 743 Eur; 2) už vertybinių popierių pardavimą – 7 717 164,32 Eur; 3) už paskolų portfelio administravimą – 87 250 Eur.

18. Kreditorių susirinkimas nutarė atsisakyti skirti nemokumo administratoriui įmokas už įplaukas, nurodydamas, kad klausimas dėl nemokumo administratoriaus atlyginimo patikslinimo ir priemokos skyrimo buvo svarstytas ir išspręstas 2024 m. rugsėjo 13 d. kreditorių susirinkime, taip pat Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutartimi. Be to, nurodė, kad nemokumo administratorius privalo vadovautis 2017 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimu dėl priemokų skyrimo ir skaičiavimo.

19. ĮBĮ detaliai reglamentuoja, kokios išlaidos gali būti priskiriamos bankroto administravimo išlaidoms bei kokia tvarka jos apmokamos. ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalį, įmonės bankroto administravimo išlaidos apmokamos pirmiausiai iš įmonės visų rūšių lėšų. Remiantis 36 straipsnio 2 dalimi, administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Tuo atveju, jeigu administratorius ar kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, išsprendęs ginčą, ją patvirtina bankroto bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1289-790/2019). Vyriausybės nutarimo Nr. 415 6 punkte numatyta, kad priemoka už įplaukas (Pį) apskaičiuojama už įplaukas, gautas per visą bankroto procesą. Įplaukas sudaro lėšos iš parduoto įmonės turto ir turto perėmėjo sumokėtos administravimo išlaidos, bankroto proceso metu išieškotos sumos. Cituojamo nutarimo antrame priede detalizuota priemokos apskaičiavimo tvarka. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, kreditoriai, spręsdami klausimą dėl nemokumo administratoriui mokėtinos priemokos, privalo vadovautis minėtu Vyriausybės nutarimu Nr. 415, atsižvelgti į jame nustatytus rekomendacinius priemokų dydžius ir rūšis.

20. Teismų praktikoje pripažįstama, kad administratorius turi teisę gauti ir minimalų atlyginimą, ir priedą pagal Vyriausybės nutarimo Nr. 415 nuostatas. Minimalus atlyginimas nemokumo administratoriui ir priedai yra viso rekomenduojamo administratoriaus atlyginimo dalis, t. y. minimalus atlyginimas nemokumo administratoriui ir yra mokamas už buvimą nemokumo administratoriumi, nemokumo proceso organizavimą, taip pat teisės aktai jam suteikia galimybę gauti įvairius priedus, kurie skatina nemokumo administratorių generuoti kuo daugiau pajamų (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-407/2024).

Žemesnės instancijos teismas

21. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 28 d. LKU „Amber“ kreditorių susirinkimas sprendė klausimą dėl priemokos nemokumo administratoriui skyrimo bei nutarė, kad administratoriui gali būti skiriamos priemokos prie patvirtinto fiksuoto atlyginimo, kurios apskaičiuojamos vadovaujantis Vyriausybės rekomendacijose nustatytomis sąlygomis ir tvarka: priemoka už įplaukas, priemoka už bylas, priemoka už sėkmingą turto pardavimą. Kreditoriai sukonkretino priemokos už įplaukas skyrimo sąlygas, nustatydami, už kokias įplaukų rūšis priemoka skiriama, kokiais atvejais ji neskiriama. Nusprendė, kad:

21.1 priemoka negali būti skiriama už grynuosius pinigus, nurodytus 2016 m. gruodžio 8 d. unijos balanse, taip pat už įplaukas, gautas pardavus kredito unijos įsigytus vertybinius popierius, nes šių įplaukų gavimas bankroto procese nereikalauja administratoriaus įdirbio;

21.2 priemoka už įplaukas iš parduoto turto administratoriui gali būti mokama tik tuo atveju, kai turtas parduodamas administratoriaus jėgomis ir įdirbiu, neskiriama tais atvejais, kai turtas parduodamas pasitelkiant išorės konsultantus (tarpininkus ir pan.), nes jie sugeneruoja papildomas išlaidas, kurios dengiamos iš administravimo išlaidų sąmatos;

21.3 priemoka už įplaukas gali būti skiriama ir už bankroto proceso metu išieškotas sumas – tokias sumas, kurios gautos pagal paskolų sutartis, kurių mokėjimo terminai pradelsti ilgiau kaip 60 d. ir, jei jų išieškojimui nėra pasitelkiami išorės konsultantai (tarpininkai ir pan.). Tuo atveju, jei sumų pagal paskolas išieškojimui pasitelkiami išorės konsultantai, tačiau asmuo, iš kurio išieškoma suma, padengia ir išorės konsultantams sumokėtas išlaidas, už tokias išieškotas sumas gali būti svarstomas priemokos skyrimo bankroto administratoriui klausimas. Informaciją ir pagrindimą dėl tokių išieškotų sumų kreditoriams pateikia administratorius;

21.4 dėl priemokų skyrimo sprendžiama atskirais kreditorių susirinkimo nutarimais ir kad priemokos yra kaupiamos atskiroje sąskaitoje lėšoms per bankroto procesą kaupti ir atsiskaityti su kreditoriais visą bankroto proceso laikotarpį ir išmokamos tik bankroto proceso pabaigoje, esant kreditorių susirinkimo patvirtinimui.

22. Nemokumo administratorius 2025 m. birželio 17 d. pateikė skundą dėl minėto 2017 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimo. Skunde nurodė, kad sprendimas neskirti nemokumo administratoriui priemokos už įplaukas, gautas už vertybinių popierių pardavimą, priimtas didžiausios kreditorės VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ balsais, nesilaikant Vyriausybės nutarimo Nr. 415, kuriame nustatyti rekomendaciniai administratoriaus atlyginimo dydžiai. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. birželio 18 d. nutartimi atsisakė priimti skundą, motyvuodamas tuo, jog buvo praleistas įstatyme nustatytas 14 dienų terminas kreditorių sprendimui apskųsti ir šis terminas praleistas nepateisinamai ilgai, t. y. daugiau kaip 7 metus ir 5 mėnesius. Šią nutartį 2025 m. birželio 26 d. nemokumo administratorius apskundė atskiruoju skundu, skundas perduotas nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.

23. Byloje esančiais duomenimis taip pat nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 13 d. kreditorių susirinkime buvo spręstas klausimas dėl nemokumo administratoriaus atlyginimo patikslinimo ir priemokos už turgaus paviljonų nuomą bei vertybinių popierių pardavimą skyrimo. Kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą priemokos nemokėti, kadangi nemokumo administratoriaus nurodytų įplaukų gavimas bankroto procese nereikalavo jo įdirbio ir tokių priemokų skyrimas nebuvo patvirtintas 2017 m. gruodžio 28 d. vykusio kreditorių susirinkimo nutarimu. Priimtą kreditorių nutarimą nemokumo administratorius apskundė Vilniaus apygardos teismui, kuris 2024 m. lapkričio 4 d. nutartimi skundą tenkino iš dalies, t. y. patvirtino 4 349,85 Eur priemoką už įplaukas, gautas už LKU „Amber“ turto nuomą už 2017 m. ir 2018 m. laikotarpį, o likusią skundo dalį (dėl priemokos už vertybinių popierių pardavimą) atmetė, nurodydamas, kad šis klausimas išspręstas kreditorių susirinkimo 2017 m. gruodžio 28 d. nutarimu, kurio nemokumo administratorius neskundė. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi konstatavo, jog priimta Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutartis yra galutinė ir neskundžiama, nurodė, jog teismas nemokumo administratoriaus klausimą dėl priemokos skyrimo išsprendė iš esmės, o nesant apeliacijos objekto, procesą nutraukė.

24. Nagrinėjamu atveju iš nemokumo administratoriaus pateikto skundo matyti, jog nemokumo administratorius prašo skirti jam priemoką už nuomos veiklą, nurodydamas kitą gautą iš tos veiklos sumą (iš viso 19 743 Eur), tačiau nenurodo, kuriais laikotarpiais ši suma gauta. Nesant tokių duomenų, ir žinant aplinkybę, jog prieš tai Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 4 d. nutartimi klausimą dėl priemokos administratoriui už nuomos veiklą (už gautą įplaukų 20 993 Eur sumą) skyrimo jau išsprendė, nėra pagrindo pakartotinai skirti administratoriui nurodytos rūšies priemoką, jos skyrimas būtų perteklinis.

Žemesnės instancijos teismas

25. Toliau nemokumo administratorius nesutinka su priimtu kreditorių sprendimu neskirti jam priemokos už vertybinių popierių pardavimą ir nurodo, kad kreditorių susirinkimo, vykusio 2017 m. gruodžio 28 d., sprendimas, kuriuo nuspręsta, kad vertybinių popierių pardavimo procesas nelaikytinas reikalaujančiu nemokumo administratoriaus papildomo įdirbio, todėl priemoka neskiriama, prieštarauja Vyriausybės nutarimo Nr. 415 nuostatoms, atitinkamai, 2025 m. gegužės 9 d. kreditorių susirinkimo metu priimtas nutarimas 3-uoju darbotvarkės klausimu nėra teisėtas.

26. Minėta, teismas nustatė, kad 2017 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkimo protokolu nutarta, kad už įplaukas, gautas pardavus vertybinius popierius, priemoka nemokumo administratoriui nebus skiriama, kadangi šis procesas nereikalauja administratoriaus įdirbio. Kreditoriai nusprendė, kad priemoka administratoriui gali būti mokama tik tuo atveju, kai turtas parduodamas administratoriaus jėgomis ir įdirbiu, neskiriama tais atvejais, kai turtas parduodamas pasitelkiant išorės konsultantus (tarpininkus ir pan.), taip pat nustatė priemokos už gautas pagal paskolų sutartis sumas skyrimo tvarką. Vyriausybės nutarime Nr. 415 nustatyta, kad priemoka administratoriui gali būti skiriama už bankroto metu gautas tokias įplaukas – lėšas iš parduoto įmonės turto ir turto perėmėjo sumokėtų administravimo išlaidų, taip pat už bankroto metu išieškotas sumas. Minėtame nutarime nėra detalizuota, už kokios rūšies įmonės turto pardavimą nemokumo administratoriui gali būti skiriama priemoka, nenurodyta, kokiu būdu turtas turi būti realizuotas, nenurodyta turto pardavimo tvarka, taip pat nedetalizuota skolų išieškojimo tvarka. Vertinant Vyriausybės nutarimo Nr. 415 nuostatas lingvistiškai, priemoka nemokumo administratoriui skiriama už įplaukas, gautas pardavus iš esmės bet kokį įmonės turtą, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu tas turtas buvo realizuotas, taip pat išieškant bet kokias sumas, ir jokių papildomų ribojimų dėl tokio turto realizavimo, išieškojimo proceso nutarime nenustatyta.

27. Pažymėtina, kad pagal ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalį administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Atsižvelgiant į šią nuostatą, kreditoriai, turėdami diskreciją spręsti administravimo išlaidų paskirstymo klausimus, turi teisę, nepažeisdami nemokumo administratoriaus interesų, sukonkretinti priemokos nemokumo administratoriui skyrimo sąlygas (kaip ir šiuo atveju, apibrėždami turto rūšis, administratoriaus įdirbio reikšmę). Priešingu atveju būtų formuojama nepagrįsta, teisingumo principui prieštaraujanti praktika, kai priemokos nemokumo administratoriui būtų skiriamos už bet kokio pobūdžio veiklą, nepriklausomai nuo to, ar ši veikla realiai reikalavo administratoriaus pastangų ir aktyvaus įsitraukimo. Toks požiūris nepagrįstas, atsižvelgiant papildomai ir į tai, kad nemokumo administratoriui už bankroto procese atliekamas funkcijas yra mokamas atlyginimas, kuris apima įprastines, su bankroto procedūrų vykdymu susijusias pareigas.

28. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorius nepateikė įrodymų apie savo įdirbį ir pastangas parduodant kredito unijos vertybinius popierius, byloje nėra duomenų, jog tokio turto realizavimas buvo sudėtingas. Nesant tokių duomenų, teismui nėra pagrindo sutikti, kad priemoka už vertybinių popierių pardavimą nemokumo administratoriui turėtų būti skiriama.

29. Be to, tai, kad nemokumo administratorius ilgą laiką nesikreipė dėl 2017 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo buvo nustatytos priemokos skyrimo taisyklės, apskundimo, rodo, jog jis neturėjo prieštaravimų šioms taisyklėms ir su jomis sutiko. Tokiu būdu veikdamas pats nemokumo administratorius prisiėmė galimą neigiamų pasekmių atsiradimo riziką.

30. Toliau teismas pasisako dėl nemokumo administratoriaus prašomos priemokos už įplaukas, gautas vykdant paskolų portfelio administravimą.

31. Teismas, įvertinęs kreditorių susirinkimų protokolus bei priimtą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutartį, nustatė, jog nemokumo administratorius 2025 m. gegužės 9 d. susirinkime iškėlė iš esmės naują, prieš tai nei kreditorių susirinkimuose, nei teismų nespręstą klausimą dėl kreditoriaus reikalavimo, susijusio su priemokos skyrimu už gautas įplaukas iš paskolų portfelio administravimo (iš paskolų administravimo veiklos gauta 87 250 Eur suma).

32. Jau nustatyta, Vyriausybės nutarime Nr. 415 yra numatyta galimybė skirti priemoką nemokumo administratoriui už bankroto proceso metu išieškotas sumas. Kreditorių susirinkimas šios priemokos skyrimo tvarką detalizavo ir nustatė, kad priemoka administratoriui gali būti skiriama už tokias išieškotas sumas, kurios gautos pagal paskolų sutartis, kurių mokėjimo terminai yra pradelsti ilgiau kaip 60 dienų, su sąlyga, jog išieškojimo procese nėra pasitelkiami išorės konsultantai ar tarpininkai. Tuo atveju, kai išorės konsultantai pasitelkiami, tačiau skolininkas padengia šių asmenų paslaugų išlaidas, gali būti svarstoma priemokos skyrimo administratoriui galimybė. Šiuo atveju administratorius privalo pateikti kreditoriams visą aktualią informaciją ir pagrindimą dėl tokių išieškotų sumų.

33. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorius į bylą pateikė įrodymus (banko sąskaitos išrašus, mokėjimo pavedimus), jo nuomone, patvirtinančius gautas sumas už paskolų portfelio administravimą laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 19 d. iki 2022 m. sausio 28 d. Kaip nurodė nemokumo administratorius, byloje iš esmės nekilo ginčo, kad įplaukų už paskolų portfelio administravimą suma sudaro 87 250 Eur. Tačiau teismas, vadovaudamasis kreditorių susirinkimų protokoluose nustatytomis taisyklėmis (susitarimais), už kokias įplaukas (išieškotas sumas) nemokumo administratoriui priemokos gali būti skiriamos, taip pat tuo, kad nemokumo administratoriaus pareiga jo reikalavimą pagrįsti įrodymais ir pateikti informaciją dėl išieškotų sumų, sprendžia, jog aptariami į bylą jo pateikti įrodymai šiuo atveju nėra pakankami, kadangi iš jų matyti tik iš skolininkės UAB „EDS Invest 3“ sąskaitos pervestos sumos į kredito unijos sąskaitą, tačiau nėra galimybės nustatyti, kada paskolos buvo suteikiamos, kada suėjo jų grąžinimo terminai, kiek laiko jų mokėjimo terminai pradelsti ir pan., nėra galimybės nustatyti, ar paskolos buvo administruojamos vien tik nemokumo administratoriaus, ar šiai veiklai vykdyti nebuvo pasitelkti tretieji asmenys (konsultantai).

34. Kita vertus, teismas, įvertinęs kreditorės VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepime nurodytus argumentus, sutinka, kad nemokumo administratorius klausimą dėl priemokos skyrimo už paskolų portfelio administravimą galėjo iškelti ankstesniame kreditorių susirinkime, vykusiame 2024 m. rugsėjo 13 d., kuriame buvo spręstas klausimas dėl priemokos nemokumo administratoriui patikslinimo. Teismo vertinimu, nėra aišku, dėl kokių priežasčių nurodyto susirinkimo metu nemokumo administratorius nekėlė klausimo dėl aptariamos rūšies priemokos skyrimo, juolab, kai iš pateiktų įrodymų matyti, jog paskolos buvo administruojamos 2019-2022 m. laikotarpiu, t. y. dar prieš įvykstant 2024 m. rugsėjo 13 d. kreditorių susirinkimui. 2024 m. rugsėjo 13 d. kreditorių susirinkimo metu nemokumo administratorius neabejotinai žinojo apie vykdytą paskolų portfelio administravimo veiklą (kaip ir apie nuomos veiklą, vertybinių popierių realizavimą), tačiau skirti tokios priemokos neprašė. Toks nemokumo administratoriaus elgesys, kai, žinodamas, jog dar prieš dvejus metus iki kreditorių susirinkimo vykdė paskolų išieškojimo veiklą, tačiau teikdamas kreditoriams svarstyti priemokos skyrimo patikslinimo klausimą šios rūšies priemokos į svarstymą neįtraukė (tą padarė iš esmės tik tuomet, kai buvo atmestas jo prašymas skirti priemoką už vertybinių popierių pardavimą), vertintinas kaip nesąžiningas, iš esmės vilkinantis visą bankroto procesą. Tokie nemokumo administratoriaus veiksmai rodo, jog paskolų administravimo veikla nebuvo tiek reikšminga ar aktuali pačiam nemokumo administratoriui, jog jis net nelaikė tikslinga teikti šio klausimo svarstyti kreditoriams tuo metu, kai buvo svarstomas priemokos skyrimo klausimas.

35. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nemokumo administratoriaus reikalavimas skirti jam priemoką už paskolų portfelio administravimą atmestinas kaip neįrodytas.

Dėl nutarimo 4-uoju darbotvarkės klausimu

36. Iš pateikto LKU „Amber“ 2025 m. gegužės 9 d. susirinkimo protokolo matyti, kad 4-uoju darbotvarkės klausimu buvo numatyta spręsti einamuosius klausimus. Nurodyto susirinkimo metu kreditorė VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas” pasiūlė: „Įpareigoti nemokumo administratorių iki š. m. gegužės 16 d. kreiptis į kredito unijos bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl atsiskaitymo su kreditoriumi”. „Už“ balsavo 92,397 proc., o „prieš“ – 0 proc. Nutarimas priimtas.

37. Nemokumo administratorius, nesutikdamas su šia kreditorių susirinkimo nutarimo dalimi, prašo ją panaikinti, iš esmės nurodydamas, kad kreditoriai turi teisę dėl kiekvieno kreditorių susirinkimo darbotvarkėje įrašyto sprendimo projekto balsuoti iš anksto ir kad kreditorių susirinkimas neturi teisės priimti sprendimų darbotvarkėje nenurodytais klausimais. Teismas su šiuo argumentu sutinka.

38. JANĮ 43 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kreditorių teisė tiek teikti siūlymus dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę, tiek ir dėl kreditorių susirinkime svarstomų klausimų. Įstatyme detaliau nereguliuojama šios teisės įgyvendinimo tvarka nei vykstant kreditorių susirinkimui, nei balsuojant iš anksto. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ĮBĮ nereguliuojama kreditorių susirinkimo nutarimų projektų, tarp jų – ir alternatyvių nutarimų projektų, pateikimo tvarka, tačiau, vadovaujantis kreditorių susirinkimo esme, laikytina, jog iki nutarimo priėmimo susirinkimo iniciatoriai ir dalyviai turi teisę pateikti nutarimų darbotvarkės klausimais projektus, juos svarstyti ir nutarti balsuoti dėl jų ar ne (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1253/2012; 2022 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-702-934/2022; 2023 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-55-467/2023).

39. JANĮ 51 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog kreditorių susirinkimas neturi teisės priimti sprendimų darbotvarkėje nenurodytais klausimais, išskyrus atvejus, kai kreditorių susirinkime dalyvauja visi kreditoriai ir nė vienas kreditorius tam neprieštarauja. Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl minėtos normos taikymo, yra išaiškinęs, kad taip yra užtikrinama, jog kreditoriai galėtų iš anksto tinkamai pasirengti kreditorių susirinkime nagrinėjamų klausimų svarstymui ir susirinkime nebūtų nagrinėjami klausimai, kurių svarstymui kreditoriai nebūtų pasiruošę. Šios taisyklės išimtis, kai kreditorių susirinkimas turi teisę priimti sprendimą dienotvarkėje nenustatytu klausimu, siejama su poreikiu užtikrinti operatyvų sprendimų priėmimą kreditorių susirinkime. Būtinos tokios išimties taikymo sąlygos – visų kreditorių dalyvavimas kreditorių susirinkime ir visų kreditorių sutarimas priimti sprendimą dėl dienotvarkėje nenurodyto klausimo. Šios tvarkos pažeidimas laikytinas procesiniu kreditorių susirinkimo pažeidimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1608-450/2020).

40. Iš teismui pateikto 2025 m. gegužės 9 d. kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad kreditorių susirinkime dalyvavo penki kreditoriai (iš viso kreditorių yra 28), kurių reikalavimai sudaro 94,04 proc. nuo visų bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų sumos. Kreditorės VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ patvirtintas reikalavimas sudaro 92,397 proc. visų balsų. Iš esmės susirinkimo nutarimas buvo priimtas kreditorei savo iniciatyva susirinkimo metu įtraukus į darbotvarkę klausimą ir jai balsavus turima 92,397 proc. balsų dauguma už šio klausimo priėmimą. Toks elgesys teismų praktikoje nepripažįstamas teisingu, nes pareiga elgtis sąžiningai ir teisingai asmenims nustatyta CK 1.137 straipsnyje. Kreditorių susirinkime dalyvaujant ne visiems kreditoriams, kreditorių susirinkimas neturėjo teisės priimti sprendimų darbotvarkėje nenurodytais klausimais.

41. Be to, kreditorių susirinkimo metu priimtas nutarimas 4-uoju darbotvarkės klausimu yra siejamas su nemokumo administratoriaus įpareigojimu atsiskaityti su kreditore VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Atkreiptinas dėmesys, jog, vadovaujantis JANĮ 99 straipsnio 7 dalimi, nemokumo administratoriui teisę atsiskaityti su kreditoriais ir išsimokėti kintamąjį atlygį už bankroto proceso administravimą suteikia patvirtinta galutinė bankroto ataskaita. Nagrinėjamu atveju byloje duomenų, kad būtų patvirtinta galutinė bankroto ataskaita, nėra, todėl, kaip pagrįstai nemokumo administratorius nurodo, nesant patvirtintos galutinės administravimo išlaidų sumos, nėra galimybės apskaičiuoti ir kreditoriams pervestinos sumos, todėl nemokumo administratorius objektyviai negali įvykdyti įpareigojimo kreditorių susirinkimo nutarimo 4-uoju darbotvarkės klausimu. Kita vertus, pastebėtina, jog, vertinant abu nemokumo administratoriaus skundžiamus darbotvarkės klausimus, į kreditorių susirinkimo metu priimto 3-iojo darbotvarkės klausimo apimtį iš dalies patenka priimtas 4-asis darbotvarkės klausimas. 3-uoju darbotvarkės klausimu su įpareigojimu nemokumo administratoriui nedelsiant atlikti visus bankroto proceso veiksmus ir kreiptis į teismą dėl bendrovės veiklos pabaigos, iš esmės ir siekiama, kad nemokumo administratorius kuo operatyviau užbaigtų visas įstatymo nustatytas bankroto proceso procedūras, su tikslu išmokėti kreditoriams jų reikalaujamas sumas.

42. Atkreiptinas dėmesys, jog vien tai, kaip nurodo kreditorė VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, kad nemokumo administratorius neskundė ankstesnių kreditorių susirinkimo metu priimtų sprendimų, kurie buvo įtraukti į darbotvarkę taip pat kaip „einamieji klausimai“, teismo vertinimu, savaime nereiškia, jog procedūra buvo įgyvendinta laikantis įstatymų. Šis faktas negali paneigti aplinkybės, kad nagrinėjamu atveju buvo padarytas procedūrinis pažeidimas – t. y. klausimas buvo svarstytas pažeidžiant teisės aktų nustatytą darbotvarkės formavimo, informavimo, sprendimų priėmimo tvarką (JANĮ 43 straipsnio 2 dalis, 51 straipsnio 6 dalis).

43. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pareiga organizuoti kreditorių susirinkimus laikantis JANĮ nustatytos tvarkos, užtikrinant visų kreditorių teisę būti informuotais apie susirinkime sprendžiamus klausimus ir teisę balsuoti, tenka nemokumo administratoriui. Todėl teismas prieina išvadą, kad nagrinėjamu atveju nemokumo administratorius, numatydamas galimybę spręsti einamuosius klausimus kreditoriams dalyvaujant susirinkime ir balsuojant raštu, pats sudarė prielaidą (taigi ir turi prisiimti riziką) į darbotvarkę įtraukti klausimus, kurie nebuvo paskelbti kreditoriams iš anksto, ir tokiu būdu užkirto raštu balsuojantiems kreditoriams susipažinti su nagrinėjamu klausimu ir dėl jo pasisakyti ir balsuoti.

44. Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes sprendžia, jog nurodyti ginčijamo nutarimo priėmimo procedūriniai pažeidimai yra esminiai, pažeidžiantys imperatyviai JANĮ 51 straipsnyje numatytą kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimo tvarką, todėl yra pagrindas 2025 m. gegužės 9 d. kreditorių susirinkime priimtą nutarimą 4-uoju darbotvarkės klausimu panaikinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

46. Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į aplinkybę, kad nemokumo administratoriaus skundas nors formaliai tenkintas 50 proc., tačiau įvertinus šios nutarties 43 punkte konstatuotas aplinkybes dėl LKU „Amber“ 2025 m. gegužės 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimo ketvirtuoju darbotvarkės klausimu priėmimo aplinkybes, ir pripažįsta, jog skundas atmestas visa apimtimi. Todėl nemokumo administratoriaus patirtos atstovavimo išlaidos neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjo likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Amber“ nemokumo administratoriaus R. J. skundą dėl likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Amber“ 2025 m. gegužės 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo tenkinti iš dalies.

Panaikinti likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Amber“ 2025 m. gegužės 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą ketvirtuoju darbotvarkės klausimu.

Priimtą nutartį išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos.

Įpareigoti nemokumo administratorių per 3 dienas nuo nutarties kopijos gavimo informuoti kreditorius apie priimtą nutartį, pateikiant teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Ramunė Mikonienė