Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Amber“ nemokumo administratoriaus AAT2 atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 1 d. nutarties, kuria išspręstas naujo nemokumo administratoriaus paskyrimo klausimas likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Amber“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartimi kredito unijai (toliau – KU) „Amber“ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirtas AAT2 . Nutartis įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 8 d.

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. balandžio 7 d. nutartimi tenkino likviduojamos dėl bankroto kredito unijos (toliau – ir LKU) „Amber“ kreditorės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašymą ir atstatydino nemokumo administratorių AAT2 iš LKU „Amber“ nemokumo administratoriaus pareigų. Teismas nusprendė pasibaigus naujo administratoriaus atrankos procesui, naują nemokumo administratorių skirti rašytinio proceso tvarka. Nutartis įsiteisėjo 2026 m. gegužės 28 d.

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. birželio 1 d. nutartimi paskyrė LKU „Amber“ nemokumo administratore (toliau – MB) ,„Indvita“ (sąrašo Nr. N-JA0188); nustatė 10 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį buvęs nemokumo administratorius AAT2 privalo perduoti paskirtam naujam nemokumo administratoriui bankrutavusios unijos turtą pagal balansą, sudarytą atstatydinimo iš pareigų dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Nemokumo administratorius AAT2 atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 1 d. nutartį panaikinti ir naujo nemokumo administratoriaus paskyrimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

Kredito unijos bankroto byloje administratoriaus skyrimo klausimas sprendžiamas pažeidžiant imperatyvią administratoriaus pakeitimo bankroto byloje tvarką, nepašalinant dėl ankstesnės 2026 m. balandžio 7 d. nutarties atsiradusių administravimo tęstinumo problemų ir neįvertinant kredito unijos bankroto procesui taikomo specialaus reguliavimo.

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 7 d. nutartimi administratorius buvo atstatydintas, tačiau naujas administratorius ta pačia nutartimi nepaskirtas. Tokiu būdu buvo pažeista Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 40 straipsnio 7–8 dalyse numatyta vientisa administratoriaus pakeitimo bankroto byloje konstrukcija.

Nuo 2026 m. gegužės 28 d., kai 2026 m. balandžio 7 d. nutartis buvo laikoma įsiteisėjusia, iki 2026 m. birželio 1 d. naujo administratoriaus paskyrimo, kredito unija neturėjo paskirto naujo administratoriaus.

Buvo sukurta administravimo ir atstovavimo spraga, nes bankroto procese nebuvo užtikrintas nenutrūkstamas subjekto, įgyvendinančio juridinio asmens valdymo organo funkcijas, dalyvavimas.

2026 m. birželio 1 d. nutartimi perdavimo terminas nustatytas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, todėl administravimo perėmimas nebuvo užtikrintas nedelsiant, t. y. nuo administratoriaus atstatydinimo ir kito administratoriaus paskyrimo susidarė JANĮ draudžiamas laikotarpis kai bankrutavusi bendrovė neturėjo atstovo.

Dėl atstatydinimo ir naujo administratoriaus paskyrimo išskaidymo tapo neaišku, kurios dienos duomenimis turi būti sudaromas turto perdavimo balansas: 2026 m. balandžio 7 d., 2026 m. gegužės 28 d. ar 2026 m. birželio 1 d. (JANĮ nustato, kad atstatydinimo dienos duomenimis – 2026 m. balandžio 7 d., bet teismas nurodė, kad ne anksčiau kaip 2026 m. birželio 1 d. nutarties įsitesėjimo dienai).

Skundžiama nutartimi teismas įpareigojo atstatydintą administratorių perduoti kredito unijos turtą ir dokumentus naujai paskirtam administratoriui, nors nutartyje nebuvo įvertinta, ar šis administratorius atitinka specialius kredito unijos administratoriui taikomus reikalavimus.

Teismas neaptarė kaip užtikrinama bankrutuojančios kredito unijos turto, dokumentų apsauga, kreditorių interesai, juridinio asmens atstovavimas ir kt., tuo laikotarpiu, kai teismas eliminavo kredito unijos atstovavimą (atstatydino administratorių ir nepaskyrė kito administratoriaus).

Kreditorė VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo: Vilniaus apygardos teismo pasinaikinti 2026 m. birželio 1 d. nutartį ir iš naujo išspręsti nemokumo administratoriaus paskyrimo klausimą; pirmojo prašymo netenkinus Lietuvos apeliacinio teismo – nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal AAT2 atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 1 d. nutarties. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

AAT2 atskiruoju skundu nepagrįstai bando ginčyti ne skundžiamą nutartį, bet įsiteisėjusius teismų sprendimus, kurių pagrindu AAT2 buvo atstatydintas iš nemokumo administratoriaus pareigų. Iš esmės visi atskirojo skundo motyvai (išskyrus XI skyrių dėl administratorės draudimo) yra nesusiję su skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimu – AAT2, to neslėpdamas, siekia iš naujo spręsti jo atstatydinimo klausimą.

Naujai paskirta administratorė MB „Indvita“ 2026 m. birželio 22 d. pateikė prašymą dėl jos atstatydinimo, kuris grindžiamas būtent tuo, kad administratorės turimas privalomasis profesinės civilinės atsakomybės draudimas neatitinka Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo (toliau – KUĮ) 75 straipsnio 10 dalyje kredito unijos nemokumo administratoriui nustatyto minimalaus draudimo dydžio.

Byloje nėra ginčo, jog MB „Indvita“ neturi teisės administruoti kredito unijos, todėl skundžiamos nutarties, kuria būtent MB „Indvita“ paskirta kredito unijos nemokumo administratore, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal atskirąjį skundą tapo teisiškai nebeaktualus.

Kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepimu prašo AAT2 atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Vilniaus apygardos teismo veiksmai buvo teisėti, kadangi teismas 2026 m. balandžio 7 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad pasibaigus naujo administratoriaus atrankos procesui, naujas nemokumo administratorius bus paskirtas rašytinio proceso tvarka. Taigi, teismas atstatydindamas nemokumo administratorių, kartu nustatė tolesnę naujo administratoriaus paskyrimo tvarką ir nurodė, kad naujas administratorius bus paskirtas pasibaigus atrankos procedūrai. Kadangi administratoriaus skyrimas buvo susietas su JANĮ numatytu atrankos procesu, naujo nemokumo administratoriaus nepaskyrimas tą pačią dieną buvo objektyviai nulemtas procesinių veiksmų.

Laikotarpis tarp teismo priimtų nutarčių nepatvirtina teismo veiksmų neteisėtumo. Nemokumo administratorius teikdamas skundus tik įrodo, kad jis nėra suinteresuotas baigti LKU „Amber“ likvidavimo proceso, nors visi likvidavimo veiksmai yra užbaigti.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria paskirtas nemokumo administratorius ir nustatytas terminas per kurį atstatydintas nemokumo administratorius privalo perduoti paskirtam naujam nemokumo administratoriui bankrutavusios unijos turtą pagal balansą, sudarytą atstatydinimo iš pareigų dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Dėl atskirojo skundo (ne)pagrįstumo

Byloje nustatyta, kad nemokumo administratorius AAT2 paskirtas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartimi, kuria „Amber“ iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. balandžio 7 d. nutartimi tenkino likviduojamos dėl bankroto kredito unijos (toliau – ir LKU) „Amber“ kreditorės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašymą ir atstatydino nemokumo administratorių AAT2 iš LKU „Amber“ nemokumo administratoriaus pareigų. Teismas nusprendė pasibaigus naujo administratoriaus atrankos procesui, naują nemokumo administratorių skirti rašytinio proceso tvarka. Nutartis įsiteisėjo 2026 m. gegužės 28 d.

Skundžiama Vilniaus apygardos teismas 2026 m. birželio 1 d. nutartimi paskyrė LKU „Amber“ nemokumo administratore (toliau – MB) ,„Indvita“ (sąrašo Nr. N-JA0188); nustatė 10 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį buvęs nemokumo administratorius AAT2 privalo perduoti paskirtam naujam nemokumo administratoriui bankrutavusios unijos turtą pagal balansą, sudarytą atstatydinimo iš pareigų dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Teismų informacinės duomenų sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 23 d. nutartimi nutarė atstatydinti nemokumo administratore mažąją bendriją „Indvita“ (sąrašo Nr. N-JA0188, juridinio asmens kodas 304072313) iš likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Amber“ (juridinio asmens kodas 302651151) nemokumo administratoriaus pareigų (duomenys neskelbtini) e skirti uždarąją akcinę bendrovę „Valnetas“ (sąrašo Nr. N-JA0026); nustatyti 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį buvęs nemokumo administratorius privalo perduoti paskirtam naujam nemokumo administratoriui bankrutavusios unijos turtą pagal balansą, sudarytą atstatydinimo iš pareigų dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei tai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju, apeliantas prašo panaikinti 2026 m. birželio 1 d. nutartį, kuria nemokumo administratore paskirta MB „Indvita“, kuri atstatydinta Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 23 d. nutartimi. Taigi, skundžiamos nutarties panaikinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių, o 2026 m. birželio 1 d. nutartis negali būti apeliacijos objektu, todėl apeliacinis procesas, pradėtas pagal apelianto AAT2 atskirąjį skundą, dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 1 d. nutarties nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

Atskirai pažymėtina, kad nors apeliantas teisingai nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 40 straipsnio 7 dalies nuostatas, teismas nutartimi atstatydinti nemokumo administratorių bankroto byloje kartu turi paskirti kitą nemokumo administratorių, tačiau nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas priimdamas 2026 m. balandžio 7 d. nutartį, nurodė, dėl kokių priežasčių ta pačia nutartimi nebuvo paskirtas naujas nemokumo administratorius. Kita vertus, pastarosios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas nepatenka į šios bylos apeliacijos objektą. Pažymėtina ir tai, kad pagal CPK 328 straipsnio nuostatas iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais.

Niekuo nepagrįsti ir apelianto argumentai, kad nėra aišku kokios dienos duomenimis jis turi perduoti bankrutavusios unijos turtą pagal balansą ir visus dokumentus, nes tai konkrečiai nurodyta nutarties rezoliucinėje dalyje.

CPK 315 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas ir priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, apeliantui grąžintinas 2026 m. birželio 15 d. sumokėtas 60 Eur žyminis mokestis, AB SEB banke, mokėjimo nurodymo Nr. 642 (DOK-82035). Išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 331 ir 338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Nutraukti apeliacinį procesą pradėtą pagal nemokumo administratoriaus AAT2 atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 1 d. nutarties.

Grąžinti apeliantui AAT2 , asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2026 m. birželio 15 d. sumokėtą 60 Eur žyminį mokestį, AB SEB banke, mokėjimo nurodymo Nr. 642.