Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinės bylos Nr. eB2-1461-864/2026 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01951-2016-0 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.13

2026 m. vasario 18 d.

Vilniaus apygardos teismo teisėja Ramunė Mikonienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Amber“ nemokumo administratoriaus Remigijaus Jazbučio skundą dėl 2025 m. gruodžio 22 d. vykusio likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Amber“ kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų 1-uoju, 2-uoju, 4-uoju ir 5-uoju darbotvarkės klausimais panaikinimo, suinteresuoti asmenys viešoji įstaiga „Indėlių investicijų draudimas“, Lietuvos Respublikos valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, akcinė bendrovė „Sidona“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto kredito unijos (toliau – ir LKU) „Amber“ (toliau – ir bendrovė arba Unija) nemokumo administratorius Remigijus Jazbutis (toliau – ir nemokumo administratorius) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti LKU „Amber“ 2025 m. gruodžio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimus 1-uoju, 2-uoju, 4-uoju ir 5-uoju darbotvarkės klausimais? 2) išspręsti ginčo klausimus iš esmės – patvirtinti LKU „Amber“ 2025 m. gruodžio 22 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo darbotvarkės 1, 2, 4, 5 klausimais sprendimus pagal nemokumo administratoriaus pateiktus sprendimų projektus; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1 Dėl 2025 m. gruodžio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimų 1-uoju ir 2-uoju darbotvarkės klausimais nemokumo administratorius paaiškina, kad 2025 m. gruodžio 22 d. KU „Amber“ pakartotiniame kreditorių susirinkime nustatyta tvarka nemokumo administratorius pateikė susirinkimui tvirtinti patirtas bendrovės išlaidas. Kreditorė viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Indėlių ir investicijų draudimas“ balsavo prieš patirtų išlaidų tvirtinimą, nurodydama, kad išlaidos negali būti mažinamos Unijos uždirbtomis lėšomis. Pažymi, kad LKU „Amber“ bankroto byloje kreditorė VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ balsavo prieš patirtų administravimo išlaidų sumos mažinimą uždirbtų pajamų suma pirmą kartą per visą Unijos bankroto bylos nagrinėjimą (prieš tai eilę metų kreditorių susirinkimuose VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ tvirtino administravimo išlaidas, kurios buvo mažinamos Unijos uždirbtomis lėšomis). Savo ruožtu didžiausio kreditoriaus VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsisakymas patvirtinti patirtas administravimo išlaidas užkerta kelią tolesnei bankroto bylos eigai (didžiausiam kreditoriui užblokavus galimybę tvirtinti administravimo išlaidas nėra eigos tolesnėms bankroto procedūroms, lėšų paskirstymo apskaičiavimui ir kt.). Didžiausios kreditorės VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pareiškimas, kad 2025 metais yra pakeičiama nustatyta administravimo išlaidų tvirtinimo tvarka, reiškia, kad būtina nedelsiant perskaičiuoti visas patirtas administravimo išlaidas už visą laikotarpį nuo bankroto bylos kredito unijai iškėlimo (t. y., už laikotarpį nuo 2017 iki 2025 metų), nustatyti, kokia yra Unijos uždirbtų lėšų suma, kuria yra kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka sumažintos patirtos administravimo išlaidos, ir tai sumai patikslinti (padidinti) administravimo išlaidų sąmatą. Tai reiškia, kad atsiranda būtinybė koreguoti visas to paties laikotarpio kredito unijos ketvirčių ir metines finansines ataskaitas. Nemokumo administratoriaus nuomone, Unijos bankroto bylai tęsiantis jau 10 metų, bankroto proceso pabaigoje apskaitos principų pakeitimas sujauktų visą kredito unijos buhalterinę apskaitą ir sukeltų nei ekonomiškai, nei teisiškai nepagrįstas pasekmes. Šiai dienai pagal Unijos buhalterinės apskaitos duomenis yra poreikis minimaliai padidinti Unijos administravimo išlaidų sąmatą. Tačiau jeigu Unijos bankroto proceso pabaigoje būtų pakeista Unijos apskaitos politika, neišvengiamai būtų konstatuotas poreikis Unijos administravimo išlaidų sąmatą padidinti preliminariai skaičiuojant 50 000 – 100 000 Eur, kadangi administravimo išlaidų sąmatos viršijimas būtų konstatuojamas jau 2021–2022 m. laikotarpiu.

1.1 Dėl 2025 m. gruodžio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 4-uoju darbotvarkės klausimu nemokumo administratorius nurodo, kad šiuo klausimu kreditorių susirinkimui buvo pateikta informacija, kad, patvirtinus Unijos 2025 m. IQ išlaidas, sąmatos likutis veiklos išlaidoms sudarė 5 599,67 Eur. Patvirtinus Unijos 2025 m. IIQ-IIIQ išlaidas (kurios sudaro 1 116,38 Eur), sąmatos likutis einamosioms išlaidoms sudarys 4 483,29 Eur. Tačiau, įvertinus tai, kad Unija turės apmokėti jau suplanuotas, būtinas ir neišvengiamas einamosios veiklos išlaidas – audito įmonės paslaugas (3 388 Eur), dokumentų archyvo pridavimo saugojimui paslaugas (1 225 Eur skaičiuojant pagal išrašytas sąskaitas iki 2025 m. lapkričio 21 d.), teisines paslaugas (1 452 Eur skaičiuojant pagal išrašytas sąskaitas iki 2025 m. lapkričio 21 d.), buhalterines ir kitas einamąsias išlaidas, matyti, kad suplanuotų būsimų išlaidų suma viršys sąmatos likutį. Todėl nemokumo administratorius, kad būtų išlaikyti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) 75 straipsnio reikalavimai, siūlė numatyti sąmatos rezervą. Nemokumo administratoriaus nuomone, siūlomas nutarimas patikslinti sąmatą dėl JANĮ 75 straipsnio nuostatų užtikrinimo yra logiškas ir teisiškai pagrįstas, kadangi bet kokiu atveju už patirtas išlaidas yra atsiskaitoma kredito unijos kreditorių susirinkimui pateikiant pirminius buhalterinius dokumentus, o kreditorių susirinkimas turi teisę susipažinti su informacija apie patirtas išlaidas.

1.2 Dėl 2025 m. gruodžio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 5-uoju darbotvarkės klausimu nemokumo administratorius paaiškina, kad pateikė finalizuotą priemokos nemokumo administratoriui sumą ir nurodo, jog poreikis keletą kartų spręsti dėl priemokos nemokumo administratoriui skyrimo yra sąlygotas didžiausio kreditoriaus VšĮ “Indėlių ir investicijų draudimas” atsisakymo laikytis teisės aktų reikalavimų. Pažymi, kad bylų metu buvo naudojamas VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ argumentas, kad priemokos klausimas kartą jau buvo svarstytas, todėl dar kartą svarstomas negali būti, kad tęsiasi procesas ir pan. Nemokumo administratoriaus teigimu, JANĮ nenustato jokių ribojimų kiek kartų kreditorių susirinkimas gali tikslinti sąmatą ar priemoką. Nemokumo administratorius nurodo, jog klausimas dėl priemokos už pajamas iš vertybinių popierių pardavimo, paskolų portfelio administravimo, lėšų investavimo (indėlių palūkanų) yra neišspręstas ir pakartotinai buvo teikiamas svarstyti kreditorių susirinkimui. Pasak nemokumo administratoriaus, bendra įplaukų, nuo kurių skaičiuojama priemoka suma – 7 832 019,48 Eur; bendra priemokos suma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 415 – 33 481,82 Eur; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutartimi skirta priemokos suma nuo turgaus nuomos pajamų – 4 349,85 Eur; kreditorių susirinkimo tvirtinimui teikiama likusi priemokos suma – 29 131,97 Eur.

2. Suinteresuotas asmuo kreditorė VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškėjo skundą dalyje dėl 2025 m. gruodžio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 1-uoju, 2-uoju, 4-uoju darbotvarkės klausimais atmesti kaip nepagrįstą; skundą dalyje dėl 2025 m. gruodžio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 5-uoju darbotvarkės klausimo palikti nenagrinėtu; priimti sprendimą tvirtinti 13,50 Eur bendrovės išlaidų už 2025 m. II-ąjį ketvirtį; priimti sprendimą tvirtinti 13,50 Eur bendrovės išlaidų už 2025 m. III-ąjį ketvirtį. Savo poziciją grindžia argumentais:

2.1 Nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio visi ir bet kokie teisminiai procesai bendrovės bankroto procese yra keliami ne bendrovės ar jos kreditorių interesais, bet išimtinai bendrovės nemokumo administratoriaus ir dėl jo interesų – siekiant nepagrįstai reikalauti ir gauti jam nepriklausantį atlyginimą ir (ar) priemokas. Tokių teismo procesų kėlimas ir išlaidų šiam procesui skyrimas nebuvo nei suderintas su bendrovės kreditoriais, nei patvirtintas bendrovės kreditorių susirinkime. Dėl šių priežasčių kreditorė prašo nagrinėti skundą ir jame keliamus klausimus bei reikalavimus kaip pateiktą nemokumo administratoriaus ir dėl jo interesų.

2.2 Dėl 2025 m. gruodžio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 1-uoju darbotvarkės klausimu kreditorė paaiškina, kad šiuo klausimu nemokumo administratorius siūlė tvirtinti 62,23 Eur faktines administravimo išlaidas už 2025 m. II-ąjį ketvirtį. 2025 m. lapkričio 26 d. kreditorė raštu Nr. 05-324 kreipėsi į nemokumo administratorių, prašydama patikslinti teikimą, nemažinant patirtų administravimo išlaidų (13,50 Eur bankinių pavedimų išlaidos) gautomis indėlių palūkanų pajamomis. Nemokumo administratorius atsisakė tenkinti šį kreditorės reikalavimą. Kreditorės nuomone, išlaidos turi būti tvirtinamos pagal faktą, t. y. kiek faktiškai sąnaudų, laikytinų bankroto proceso išlaidomis JANĮ 73 straipsnio prasme, bendrovė patyrė savo veikloje per atitinkamą ataskaitinį laikotarpį. Išlaidų mažinimas sąnaudomis turi ir gali būti atliekamas griežtai laikantis finansinės apskaitos standartų atitinkamuose bendrovės finansų apskaitos dokumentuose, bet ne tuo metu, kai bankrutavusios kredito įstaigos kreditoriai sprendžia apie bendrovės biudžeto tinkamą, ekonomišką ir racionalų panaudojimą ankstesnių bendrovės kreditorių susirinkimų patvirtintų sprendimų ir sąmatos rėmuose. Pažymi, jog nemokumo administratorius teismui informaciją apie kreditorių balsavimą tiek 1-uoju darbotvarkės klausimu, tiek ir kitais klausimais pateikia tendencingai, nutylėdamas, jog ir kiti bendrovės kreditoriai balsavo prieš nemokumo administratoriaus siūlymus: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) savo balsavimo biuletenyje prie nemokumo administratoriaus teismui pateikto protokolo balsavo prieš nemokumo administratoriaus siūlomą sprendimą, nurodydama jog ,,Neteisingai apskaičiuotos sąnaudos“; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SODRA) balsavimo biuletenyje šiuo darbotvarkės klausimu balsavo prieš nemokumo administratoriaus siūlomą sprendimą, pastabose nurodydama jog ,,Patirtos išlaidos neturėtų būti mažinamos gautomis pajamomis“.

2.3 Dėl 2025 m. gruodžio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu kreditorė paaiškina, kad nemokumo administratorius šiuo klausimu siūlė tvirtinti 1 178,61 Eur faktines administravimo išlaidas už 2025 m. III-ąjį ketvirtį. Išanalizavusi nemokumo administratoriaus pateiktą medžiagą, kreditorė nustatė, kad, anot nemokumo administratorius, 2025 m. III-ąjį ketvirtį bendrovė bankroto byloje patyrė 1 213,50 Eur administravimo išlaidų, kurių 13,50 Eur – bankinių pavedimo išlaidų, 1 200,00 Eur – kitų išlaidų (nedetalizuotos, išlaidas pagrindžiantys dokumentai nepateikti). 2025 m. lapkričio 26 d. raštu kreditorė kreipėsi į nemokumo administratorių, prašydama patikslinti teikimą, nemažinant patirtų administravimo išlaidų gautomis indėlių pajamomis ir pateikti 1 200,00 Eur išlaidas pagrindžiančius dokumentus. 2025 m. lapkričio 28 d. el. laišku nemokumo administratorius 1 200,00 Eur kitas išlaidas pagrindžiančių dokumentų nepateikė, prašomos korekcijos atliktos nebuvo. 2025 m. gruodžio 3 d. el. laišku nemokumo administratorius pateikė kreditorei UAB ,,Kontera“ 2025 m. rugsėjo 30 d. išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. KON58-00305 už buhalterinės apskaitos tvarkymą už 2024 m. spalio – 2025 m. rugsėjo mėn. 1 200,00 Eur sumai. Kreditorė atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2024 m. rugsėjo mėn. bendrovė neturi jokio turto, išskyrus lėšas bendrovės banko sąskaitoje, taip pat nevykdo jokios ūkinės veiklos, dėl kurios nemokumo administratoriui, kuriam galiojantys teisės aktai nustato aukštus profesinių žinių reikalavimus ir standartus, objektyviai atsirastų poreikis naudotis trečiųjų asmenų paslaugomis tvarkant bendrovės apskaitą. Šią išvadą patvirtina ir kreditorių susirinkimui teikiamų klausimų esmė: per II-ąjį ketvirtį bendrovė patyrė tik banko komisinių išlaidas (13,50 Eur), per III-ąjį ketvirtį – tik banko komisines išlaidas (13,50 Eur) ir tariamai suteiktų buhalterinės apskaitos paslaugų išlaidas. Mėnesinis 100,00 Eur buhalterinės apskaitos paslaugų mokestis prie tokio dydžio ir apimties bendrovės ketvirtinių išlaidų (viena sąskaita faktūra per ketvirtį, kuri, be kita ko, yra skirta pačioms buhalterinės apskaitos paslaugoms apmokėti), yra visiškai neproporcingas, objektyviai nepagrįstas ir akivaizdžiai prieštarauja bendrovės kreditorių interesams. Be to, bendrovės apskaitos tvarkymas vyksta pažeidžiant galiojančių teisės aktų reikalavimus. Pvz., bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai nėra viešinami teisės aktų nustatyta tvarka visą nemokumo proceso laikotarpį, t. y. nuo 2016 m. spalio 10 d., kas prieštarauja JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 18-19 punktų reikalavimams. Kreditorės teigimu, papildomų specialistų samdymas bendrovės buhalterinei apskaitai nuo 2024 m. spalio mėn. ir su tuo susijusios išlaidos nėra objektyviai pagrįstos, todėl negali būti tvirtinamos, vadovaujantis proporcingumo, ekonomiškumo ir protingumo principais. Papildomai pažymi, jog reikalavimo sutartis su UAB ,,Kontera“ pateikta nebuvo, UAB ,,Kontera“ sąskaita, kaip III-ojo ketvirčio išlaidas pagrindžiantis dokumentas, kitiems Unijos kreditoriams pateikta nebuvo. Kiti kreditoriai (VMI, SODRA) turėjo analogišką kreditorei nuomonę šiuo kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimu. Kreditorė, siekdama užkirsti kelią neteisingų sprendimų priėmimui ir netinkamų darbotvarkės klausimų teikimui kreditorių susirinkimui, ėmėsi proaktyvių veiksmų kreipdamasi į nemokumo administratorių ir siūlydama jam performuluoti teikimą pakoreguojant išlaidų sumą, pagrįsti reikalaujamas tvirtinti išlaidas, tačiau nemokumo administratorius tai padaryti atsisakė, kreditoriams teikė skirtingą informaciją ir skirtingus išlaidas pagrindžiančius dokumentus, šiuo savo teisei priešingu neveikimu nepagrįstai vilkindamas bendrovės likvidavimo proceso užbaigimą, kurio terminas baigėsi 2026 m. sausio 31 d., ir pažeisdamas JANĮ 3 straipsnyje įtvirtintus nemokumo proceso efektyvumo, kreditorių lygiateisiškumo, skaidrumo ir profesionalumo principus.

2.4 Dėl 2025 m. gruodžio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 4-uoju darbotvarkės klausimu kreditorė nurodo, jog bendrovės sąmatos likutis veiklos išlaidoms sudaro 5 599,67 Eur – 13,50 Eur – 13,50 Eur = 5 572,67 Eur. Dėl nemokumo administratoriaus nurodytų išlaidų rūšių:

2.4.1 Pasak kreditorės, bendrovės finansinių ataskaitų 2024 m. finansinių ataskaitų audito atlikimas šiuo metu nėra tikslingas, juolab, kad finansinės ataskaitos nebuvo net išviešintos teisės aktų nustatyta tvarka, šio audito atlikimas ir/ar su tuo susijusios išlaidos (3 388 Eur) nebuvo patvirtintos bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimais, jokie šio audito veiksmai nėra atlikti, todėl šių išlaidų įtraukimas į sąmatą šiuo metu nėra nei pagrįstas, nei teisėtas.

2.4.2 Pagal nemokumo administratoriaus kreditorių susirinkimui pateiktas sąskaitas ir bendrovės banko sąskaitos išrašus, atsiliepimo surašymo dieną už bendrovės archyvo saugojimą yra išrašyta sąskaitų už 1 180,00 Eur už laikotarpį nuo 2024 m. gegužės mėn. iki 2024 m. pabaigos imtinai. Iš jų yra apmokėta 805,00 Eur. Kreditorės turimais duomenimis, su paslaugas teikiančiu asmeniu už 2024 m. teiktas paslaugas nėra pilnai atsiskaityta, skolos likutis sudaro 300,00 Eur. Jokios sąskaitos ar kiti dokumentai už 2025 m. kreditorei pateikti nebuvo. Remiantis 2021 m. balandžio 15 d. Dokumentų saugojimo sutarties Nr. 1 (toliau – Pasaugos sutartis), maksimali mokėtina suma už bendrovės dokumentų saugojimo paslaugas už 2025 m. sudaro 12 mėn. x 25,00 Eur = 300,00 Eur. Tokiu būdu, maksimali mokėtina suma pagal Pasaugos sutartį už laikotarpį iki 2025 m. pabaigos imtinai sudarytų 675,00 Eur. Tokiu būdu, maksimali sąmatos suma, skirtina archyvo saugojimo paslaugoms, sudarytų 675,00 Eur. Įvertinus Pasaugos sutarties nuostatas, konstatuotina, jog tai yra ne archyvavimo paslaugų sutartis, o savo esme pasaugos sutartis, dėl ko bendrovė turės papildomų išlaidų, susijusių su bendrovės archyvo sutvarkymu ir jo parengimo perdavimu Vilniaus miesto savivaldybei pagal jos nustatytą tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad nemokumo administratorius iki šiol nepateikė jokių sutarčių, preliminarių sutarčių, potencialių paslaugų teikėjų apklausos ir kt. dokumentų, kurių pagrindu bendrovės kreditoriai galėtų objektyviai įsivertinti paslaugų apimtį, jų kainą ir poreikį, pagrįstumą, proporcingumą ir pan., kreditorė šiuo metu neturi pagrindo spręsti apie šių išlaidų poreikį ir/ar šių išlaidų dydį ir/ar tvirtinti papildomos sąmatos šioms išlaidoms. Kreditorės nuomone, nemokumo administratorius neatliko jokių veiksmų, susijusių su šias paslaugas teikiančių įmonių paieška, jų konkursavimu, bendrovės kaštų, reikalingų šioms paslaugoms atlikti, įvertinimu, todėl kreipimasis į kreditorius dėl šių 1 225 Eur išlaidų už archyvo paslaugas apmokėjimo nėra pagrįstas. Net įvertinus maksimalią galimą pagrįstų archyvo pasaugos išlaidų sumą, įvertinus ir 2025 m. išlaidas, kurių sąskaitos iki šiol nėra nei išrašytos, nei pateiktos kreditoriams, t. y. 675,00 Eur, patvirtintos išlaidų sąmatos likutis sudarytų 5 572,67 – 675,00 = 4 897,67 Eur, todėl jokia papildoma suma šioms išlaidoms apmokėti nemokumo administratoriui nereikalinga. Pažymi, jog netgi tuo atveju, jeigu teismas vadovautųsi Priede Nr. 7 nemokumo administratoriaus nurodyta 1 000,00 Eur suma bendrovės archyvo sutvarkymo išlaidoms, patvirtintos sąmatos joms apmokėti taip pat visiškai pakaktų, kas dar kartą patvirtina nemokumo administratoriaus veiksmų nepagrįstumą.

2.4.3 Bylinėjimosi išlaidų 1 452,00 Eur sumai nepriteisimo klausimas buvo išspręstas 2025 m. lapkričio 11 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje eB2-2900-864/2025 ir 2025 m. gruodžio 18 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1114-854/2025, todėl kreditorė papildomai dėl to nepasisako. Atsižvelgiant į tai, patvirtintos sąmatos bylinėjimosi išlaidų suma didinti nėra jokio pagrindo.

2.4.4 Dėl buhalterinių ir kitų išlaidų: jokių kitų išlaidų, kurių objektyviai galėtų turėti jokios veiklos nevykdanti ir jokio turto nebeturinti bendrovė nemokumo administratorius nenurodė, kreditorė nemato objektyvaus poreikio tokias išlaidas turėti, todėl neturi pagrindo didinti sąmatos šioms tariamoms išlaidoms.

2.4.5 Šiuo metu nėra jokio objektyvaus ar teisinio pagrindo didinti bendrovės sąmatą. Jokie papildomų išlaidų poreikį ir/faktą pagrindžiantys dokumentai, apsprendžiantys būtinumą didinti bendrovės veiklos sąmatą kreditoriams šiuo metu nėra pateikti. Su nemokumo administratoriaus teikimu šiuo klausimu nesutiko ir kiti kreditoriai (VMI, SODRA).

2.5 Dėl 2025 m. gruodžio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 4-uoju darbotvarkės klausimu kreditorė nurodo, jog nepaisant to, kad nemokumo administratorius sąmoningai klaidinančiai balsavimo biuletenyje 5-ąjį darbotvarkės klausimą įvardino kaip ,,Dėl informacijos apie KU ,,Amber“ bankroto bylą“, iš esmės nemokumo administratorius šiuo klausimu ir toliau siekė priversti kreditorius mokėti jam nepriklausantį atlygį ir priedus. Nemokumo administratoriaus atlygio ir priedo klausimas yra galutinai išspręstas bendrovės 2017 m. gruodžio 28 d., 2024 m. rugsėjo 13 d. kreditorių susirinkimų sprendimais, 2024 m. lapkričio 4 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civ. b. Nr. eB2-2875-864/2024, 2025 m. birželio 18 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civ. b. Nr. eB2-2494-864/2025, 2025 m. liepos 24 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civ. b. Nr. e2-696-854/2025, 2025 m. liepos 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civ. b. Nr. eB2-2370-864/2025, 2025 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civ. b. Nr. e2-817-934/2025, 2025 m. lapkričio 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civ. b. Nr. eA2-3260-925/2025, Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civ. b. Nr. e2-1114-854/2025, priėmus sprendimus nemokumo administratoriaus reikalaujamų sumų nemokėti, todėl kreditorė papildomai dėl to nepasisako ir laikosi savo anksčiau suformuotos ir procesiniuose dokumentuose aukščiau nurodytuose byloje išdėstytos nuomonės, kad nemokumo administratoriaus inicijuoti teismo procesai jo atlyginimo ir priedų klausimais yra laikytini nesąžiningais veiksmais, dėl kurių bendrovės likvidavimo procesas yra nepagrįstai uždelstas jau daugiau kaip vienerius metus. Pažymi, kad su tokia pozicija iš esmės sutiko aukščiau nurodytas bylas nagrinėję teismai, konstatavę nesąžiningus ir neteisėtus nemokumo administratoriaus veiksmus ir informavę apie juos nemokumo administratoriaus priežiūros instituciją AVNT. Pažymi, kad šiuo metu kreditorės skundo pagrindu AVNT pradėjo tikslinį nemokumo administratoriaus patikrinimą. Su nemokumo administratoriaus teikimu šiuo klausimu nesutiko ir kiti kreditoriai (VMI, SODRA).

Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados.

3. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartimi kredito unijai „Amber“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas Remigijus Jazbutis. Nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 8 d. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; nutartis įsiteisėjo 2017 m. gegužės 31 d. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 3 d. nutartimi patvirtintas bendrovės kreditorinių reikalavimų sąrašas, o teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi šis sąrašas patikslintas bendrai 4 813 104,41 Eur kreditorinių reikalavimų sumai; nutartis įsiteisėjo 2024 m. spalio 1 d.

4. Nemokumo administratorius 2025 m. gruodžio 12 d. sušaukė kredito unijos „Amber“ kreditorių susirinkimą. Į susirinkimo darbotvarkę buvo įtraukti tokie klausimai: 1) dėl KU „Amber“ faktiškai patirtų išlaidų už 2025m. IIQ; 2) dėl KU „Amber“ faktiškai patirtų išlaidų už 2025 m. IIIQ; 3) dėl informacijos apie turimas lėšas pateikimo; 4) dėl administravimo išlaidų sąmatos patikslinimo; 5) dėl informacijos apie KU „Amber“ bankroto bylą; 6) einamieji klausimai. Kreditorių susirinkime raštu balsavo keturi kreditoriai: VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyrius; Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI); akcinė bendrovė (toliau – AB) „Sidona, kurių reikalavimai bankroto byloje iš viso sudaro 4 530 543,70 Eur (4 530 543,51 balsus) arba 94,129 proc. visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų dalį. Nemokumo administratorius, nesutikdamas su kreditorių susirinkimo protokolu, skundžia 1-uoju, 2-uoju, 4-uoju ir 5-uoju darbotvarkės klausimais priimtus nutarimus, prašo juos panaikinti ir išspręsti ginčo klausimus iš esmės – patvirtinti LKU „Amber“ 2025 m. gruodžio 22 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo šiais klausimais pateiktus nemokumo administratoriaus sprendimų projektus. Kreditorė VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepimu prašo nemokumo administratoriaus skundą dalyje dėl 2025 m. gruodžio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 1-uoju, 2-uoju, 4-uoju darbotvarkės klausimais atmesti kaip nepagrįstą; skundą dalyje dėl 2025 m. gruodžio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 5-uoju darbotvarkės klausimo palikti nenagrinėtu; priimti sprendimą tvirtinti 13,50 Eur bendrovės išlaidų už 2025 m. II-ąjį ketvirtį; priimti sprendimą tvirtinti 13,50 Eur bendrovės išlaidų už 2025 m. III-ąjį ketvirtį.

5. Iš pateikto kreditorių susirinkimo, vykusio 2025 m. gruodžio 22 d., protokolo Nr. 40P nustatyta, kad kreditoriai VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, VSDFV Vilniaus skyrius, VMI 1-uoju, 2-uoju, 4-uoju ir 5-uoju darbotvarkės klausimais raštu balsavo „prieš“ nemokumo administratoriaus pateiktus pasiūlymus, kreditorė AB „Sidona“ balsavo „už“. Kreditoriai nesutiko: 1) su nemokumo administratoriaus pasiūlymu dėl už 2025 m. IIQ ir IIIQ faktiškai patirtų bendrovės administravimo išlaidų (atitinkamai 62,23 Eur ir 1 178,61 Eur) tvirtinimo, nurodė, kad patirtos išlaidos neturėtų būti mažinamos gautomis pajamomis; 2) patvirtinti papildomą 5 000 Eur sumą bendrovės administravimo išlaidoms apmokėti; 3) skirti nemokumo administratoriui 29 131,97 Eur priemoką, skaičiuojamą už gautas pajamas iš vertybinių popierių pardavimo, paskolų portfelio administravimo, lėšų investavimo (indėlių palūkanų), nurodė, kad priemokos klausimas jau yra iš esmės išspręstas ne tik kreditorių susirinkime, bet ir teismuose, todėl dar kartą kreditorių susirinkime neturėtų būti svarstomas.

6. JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kreditorių susirinkimo sprendimas gali būti skundžiamas nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui per 14 dienų nuo dienos, kurią šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti asmenys sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo priėmimą. Šio straipsnio 2 dalyje išvardyti asmenys, turintys teisę skųsti teismui kreditorių susirinkimo sprendimą: 1) kreditorius, balsavęs prieš kreditorių susirinkimo sprendimą; 2) kreditorių susirinkime nedalyvavęs kreditorius, jeigu nebuvo tinkamai apie jį informuotas; 3) nemokumo administratorius; 4) restruktūrizuojamas juridinis asmuo.

7. Teismų praktikoje išaiškinta, jog kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymo, galėjusių nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir/ar bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-434-798/2022).

8. Nagrinėjamoje byloje pateiktu nemokumo administratoriaus skundu keliami materialinio pobūdžio klausimai dėl 2025 m. gruodžio 22 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų (ne)teisėtumo, todėl toliau atskirai pasisakytina dėl kiekvieno skundžiamo nutarimo skunde ir atsiliepime pateiktų argumentų kontekste.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo 1-uoju ir 2-uoju darbotvarkės klausimais

9. Nemokumo administratorius 1-uoju kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimu siūlė už 2025 m. II ketvirtį tvirtinti 62,23 Eur faktiškai patirtų bendrovės administravimo išlaidų sumą, o 2-uoju darbotvarkės klausimu – už 2025 m. III ketvirtį tvirtinti 1 178,61 Eur faktiškai patirtų bendrovės administravimo išlaidų sumą. Nutarimai šiais klausimais nepriimti, trims kreditoriams nubalsavus „prieš“ ir nurodžius, jog patirtos išlaidos neturėtų būti mažinamos gautomis indėlių pajamomis.

10. Nemokumo administratorius, nesutikdamas su šiais nutarimais, skunde iš esmės nurodo, kad: 1) kreditorė VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ balsavo prieš patirtų administravimo išlaidų sumos mažinimą uždirbtų pajamų suma pirmą kartą per visą bendrovės bankroto bylos nagrinėjimą; 2) didžiausios kreditorės pareiškimas, kad 2025 m. yra pakeičiama nustatyta administravimo išlaidų tvarka reiškia, kad būtina nedelsiant perskaičiuoti visas patirtas administravimo išlaidas už visą laikotarpį nuo bankroto bylos bendrovei iškėlimo, koreguoti visas to laikotarpio bendrovės ketvirčių ir metines finansines ataskaitas, administravimo išlaidų sąmatą padidinti preliminariai skaičiuojant 50 000 – 100 000 Eur, kadangi administravimo išlaidų sąmatos viršijimas būtų konstatuojamas jau 2021 – 2022 m. laikotarpiu.

11. Savo ruožtu kreditorė VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ su šiais nemokumo administratoriaus argumentais nesutinka. Nurodo, kad administravimo išlaidos turi būti tvirtinamos pagal faktą, t. y. kiek faktiškai sąnaudų, laikytinų bankroto proceso išlaidomis JANĮ 73 straipsnio prasme, bendrovė patyrė savo veikloje per ataskaitinį laikotarpį. Kreditorės teigimu, nemokumo administratorius nepagrįstai prašo ir 2-uoju darbotvarkės klausimu tvirtinti 1 178,61 Eur administravimo išlaidų (atėmus 34,89 Eur pajamas iš terminuotų indėlių banke), šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų nepateikia, prašomos tvirtinti sumos nedetalizuoja. Atitinkamai kreditorė prašo teismo šiais klausimais priimti sprendimus ir tvirtinti po 13,50 Eur bendrovės patirtų išlaidų už 2025 m. II-ąjį ir III-ąjį ketvirčius.

12. JANĮ 73 straipsnio 1–2 dalyse nurodyta, kad bankroto proceso išlaidas sudaro bankroto proceso administravimo išlaidos, ūkinės komercinės veiklos išlaidos, kintamas atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus nemokumo administratoriui. Bankroto proceso administravimo išlaidas sudaro: 1) bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui; 2) su darbo santykiais susijusios išmokos juridinio asmens darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kurie dirba administruojant bankroto procesą, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius juridinio asmens ūkinėje komercinėje veikloje; 3) juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymo, finansinių ataskaitų audito, turto ar verslo vertinimo, teisinių ir kitų ekspertų ar specialistų paslaugų atlikimo išlaidos; 4) turto, išskyrus ūkinėje komercinėje veikloje naudojamą turtą, išlaikymo, paieškos, išieškojimo, saugojimo, pardavimo, perdavimo išlaidos; 5) turto likvidavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo išlaidos; 6) juridinio asmens ir (ar) jo turto dokumentų sutvarkymo ir saugotinų juridinio asmens dokumentų perdavimo archyvui išlaidos; 7) bylinėjimosi ir sprendimų vykdymo išlaidos; 8) restruktūrizavimo plano parengimo išlaidos; 9) pašto, ryšių, organizacinės išlaidos; 10) kitos išlaidos, reikalingos bankroto procesui administruoti.

13. Paskirtas nemokumo administratorius privalo pirmajam kreditorių susirinkimui pateikti bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, į kurią įtrauktos ir turėtos pradinės bankroto proceso administravimo išlaidos. Prie jos turi būti pridėti išlaidas pagrindžiantys skaičiavimai. Bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas, įvertinęs išlaidų būtinumą ir pagrįstumą (JANĮ 75 straipsnio 1–2 dalys).

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojęs JANĮ pakeitė iki tol galiojusį Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą (toliau – ĮBĮ), administravimo išlaidų instituto teisinis reguliavimas pakito, tačiau pagrindinės nuostatos, apibrėžiančios administravimo išlaidas ir jų sąmatos tvirtinimo kompetenciją priskiriančios kreditorių susirinkimui, iš esmės nepakito – administravimo išlaidų tvirtinimo modelis yra orientuotas į kreditorių autonomiją, kuri grindžiama ir veiksminga teismo kontrole sprendžiant ginčus dėl administravimo išlaidų sąmatos dydžio, t. y. šiuo klausimu lieka aktuali iki tol formuota kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-1075/2022).

15. Bankroto proceso administravimo išlaidų sampratos nenustato nei ĮBĮ, nei JANĮ. Administravimo išlaidos suprantamos kaip išlaidos, susijusios su bankroto procedūromis ir skirtos jų vykdymo išlaidoms apmokėti, kurios būtinos surinkti ir apskaityti bankrutuojančios įmonės turtą, turtines teises, lėšas, taip pat išreikalauti bankrutuojančios įmonės turtą iš trečiųjų asmenų neteisėto valdymo, išieškoti skolas iš įmonės skolininkų ir nuostolių, patirtų dėl neteisėtų kitų asmenų veiksmų, įskaitant išlaidų, patirtų dėl teisminių procesų, atlyginimą. Taip pat prie jų priskirtinos išlaidos, patirtos dėl turto saugojimo, vertinimo, pardavimo, kitos išlaidos, atsiradusios atliekant ĮBĮ normų nustatytus veiksmus. Vienas iš šias išlaidas kvalifikuojančių požymių yra jų atitiktis bankroto proceso tikslams (nepertraukiamas, greitas ir sklandus bankroto procesas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-219/2016.).

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorių susirinkimas dėl konkrečių išlaidų ir jų sumų dydžio tvirtinimo ar netvirtinimo turi nuspręsti motyvuotai, atsižvelgdamas į tai, kokios yra objektyvios išlaidų atsiradimo priežastys, vadovaudamasis geros moralės nuostatomis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2013).

17. Bankroto proceso administravimo išlaidos yra dinamiškos, jų poreikis, dydis, vykdant bankroto procedūras, gali kisti. Todėl nemokumo administratorius turi reaguoti į pakitusį šių išlaidų poreikį ir kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos keitimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1320-407/2020).

18. Teismų praktikoje išskiriami du skirtingi būdai, kuriais gali pasinaudoti nemokumo administratorius, siekiantis patvirtinti sąmatą viršijančių administravimo išlaidų atlyginimą: gauti išankstinį kreditorių susirinkimo pritarimą sąmatą viršijančioms išlaidoms sąmatos keitimo forma arba, jei tokios išlaidos realiai buvo patirtos prieš tai nepakeitus administravimo išlaidų sąmatos, teikti kreditorių susirinkimui tvirtinti sąmatos viršijimo arba įmonės vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ataskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-823/2020). Vadinasi, kreditorių susirinkimas gali iš anksto numatyti poreikį didinti sąmatą arba pasilikti teisę kiekvienu atveju spręsti, ar ją padidinti.

19. Nemokumo administratorius, remdamasis į bylą pateiktomis bendrovės faktiškai patirtų sąnaudų 2025 m. II-ojo ir III-ojo ketvirčio laikotarpių ataskaitomis, prašė kreditorių susirinkimo už 2025 m. II-ąjį ketvirtį patvirtinti 62,23 Eur faktiškai patirtas administravimo išlaidas, o už 2025 m. III-ąjį ketvirtį – 1 178,61 Eur, šias sumas mažindamas uždirbtų iš terminuotų indėlių banke pajamų suma.

20. Teismas, susipažinęs su byloje esančia medžiaga, įvertinęs nemokumo administratoriaus ir kreditorės VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ argumentus, sutinka su kreditorės pozicija, kad šiuo atveju bendrovės administravimo išlaidos turi būti tvirtinamos už faktiškai patirtas bendrovės išlaidas, jų nemažinant gautomis pajamomis. Teismas nemokumo administratoriaus argumentus, jog kreditoriai, netvirtindami nemokumo administratoriaus pasiūlyto projekto, pakeičia administravimo išlaidų tvirtinimo tvarką ir dėl šios priežasties turės būti perskaičiuojamos nuo 2017 m. bendrovės patirtos administravimo išlaidos bei tvirtinama papildoma 50 000 – 100 000 Eur administravimo išlaidų sąmata, laiko nepagrįstais.

21. Atsižvelgdamas į kreditorių autonomiją priimti sprendimus nemokumo procese bei JANĮ nustatytą kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimo tvarką, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorių susirinkimas turi teisę tuo pačiu klausimu priimti naują sprendimą, taip išreikšdamas pasikeitusią savo valią ir (ar) patvirtindamas anksčiau buvusią valią. Tačiau kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti keičiami tik tuo atveju, jeigu nėra įvykdyti, t. y. jie galioja tik į ateitį. Pagal kasacinio teismo praktiką paskesnio nutarimo priėmimas tais pačiais klausimais rodo kreditorių susirinkimo valią tuos klausimus spręsti kitaip, tačiau tai nepašalina iki tol galiojusiu kreditorių susirinkimo nutarimu sukurtų teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-907-577/2024). Taigi, priešingai nei teigia nemokumo administratorius, kreditorių susirinkimas turi teisę bendrovės bankroto proceso eigoje pakartotinai spręsti administravimo išlaidų sąmatos ar jos dalies (ne)tvirtinimo klausimą. Kreditorių susirinkimas taip pat gali patvirtinti patirtas bendrovės administravimo išlaidas kitu būdu, nei tai buvo padaryta ankstesniais nutarimais. Vis dėlto, tokie paskesni nutarimai galioja tik į ateitį ir nepanaikina ankstesniais nutarimais jau sukurtų teisinių padarinių. Dėl šios priežasties nemokumo administratoriaus teiginiai, esą patvirtinus kreditorės siūlomą administravimo išlaidų sąmatą už 2025 m. II-ąjį ir III-ąjį ketvirčius, reikėtų perskaičiuoti visas administravimo išlaidas nuo 2017 m. iki 2025 m., yra nepagrįsti.

22. Iš nemokumo administratoriaus pateiktos ataskaitos nustatyta, kad 2025 m. II-ąjį ketvirtį bendrovė patyrė 13,50 Eur tarpbankinių pavedimų komisinių mokesčių, tuo tarpu 2025 m. III-ąjį ketvirtį – 1 213,50 Eur išlaidų, kurias sudaro 13,50 Eur tarpbankinių pavedimų komisiniai mokesčiai ir 1 200 Eur kitos išlaidos. Nustatyta, kad kreditorė VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, nesutikdama su nemokumo administratoriaus pateiktais kreditorių susirinkimui 1-uoju ir 2-uoju darbotvarkės klausimų siūlymais, 2025 m. lapkričio 26 d. kreipėsi į nemokumo administratorių su prašymu patikslinti siūlomą kreditorių susirinkimui 1-uoju ir 2-uoju darbotvarkės klausimais projektą, nemažinant patirtų administravimo išlaidų gautomis indėlių pajamomis, ir pateikti 2025 m. II-ajame ketvirtyje nurodytas patirtas 1 200 Eur išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Iš į bylą pateiktų 2025 m. lapkričio 28 d., gruodžio 1, 3, 4 d. el. laiškų, matyti, kad nemokumo administratorius kreditorei pateikė su jo priemoka susijusius dokumentus, taip pat kitus priedus: 1) dėl 2025 m. gruodžio 8 d. kreditorių susirinkimo; 2) advokatų profesinės bendrijos LOGUS ataskaitą už rengtą teismui nemokumo administratoriaus skundą dėl 2025 m. rugpjūčio 25 d. kreditorių susirinkimo; 3) advokatų profesinės bendrijos „LOGUS“ 2025 m. spalio 20 d. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą už teisines paslaugas (1 452 Eur su PVM); 4) 2021 m. balandžio 15 d. dokumentų saugojimo sutartį Nr. 1 dėl bendrovės archyvinių dokumentų sandėliavimo; 5) 2024 m. rugpjūčio 26 d. finansinių ataskaitų audito paslaugų teikimo sutartį Nr. 53/TAS/2024; 6) bendrovės patirtų sąnaudų 2025 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. laikotarpiu suvestinę; 7) 2025 m. rugsėjo 30 d. UAB „Kontera“ išrašytą sąskaitą-faktūrą už bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą už 2024 m. spalio – 2025 m. rugsėjo mėn. (1 200 Eur). Nurodyti dokumentai pateikti ir teismui.

23. Teismas, juos įvertinęs, pažymi, jog vienintelis objektyvus įrodymas, galintis pagrįsti 2025 m. III-ąjį ketvirtį bendrovės patirtas 1 200 Eur dydžio kitas išlaidas, yra 2025 m. rugsėjo 30 d. UAB „Kontera“ išrašyta sąskaita-faktūra už bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą už 2024 m. spalio – 2025 m. rugsėjo mėn. 1 200 Eur sumai, tačiau, teismo vertinimu, jis nepakankamas. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nemokumo administratorius nepateikė jokių papildomų dokumentų (paslaugų priėmimo–perdavimo aktų, atliktų buhalterinės apskaitos tvarkymo darbų ataskaitų ar kitų įrodymų), kurie leistų nustatyti, kokios konkrečiai buhalterinės apskaitos paslaugos kiekvieną mėnesį buvo teiktos bendrovei, kokia buvo jų apimtis ir ar tokios paslaugos buvo objektyviai būtinos, atsižvelgiant į tai, kad bendrovė nuo 2024 m. rugsėjo mėn. neturi turto, išskyrus banko sąskaitoje esančias lėšas, ir nebevykdo ūkinės komercinės veiklos. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad 2025 m. III-ąjį ketvirtį nemokumo administratoriaus deklaruotos 1 200 Eur dydžio kitos administravimo išlaidos nėra įrodytos, todėl nėra pagrindo jų tvirtinti.

24. Teismų praktikoje pripažinta, kad teismas tam tikrais išskirtiniais atvejais gali įsiterpti į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo sprendimą atsižvelgdamas į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Tam turi būti konstatuotas bankroto proceso vilkinimas ir kreditorių susirinkimo kompetencijos neįgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad bendrovės bankroto procedūros yra baigtinėje stadijoje, netikslinga grąžinti kreditorių susirinkimui pakartotinai svarstyti klausimą dėl bendrovės patirtų išlaidų už 2025 m. II-ąjį ir III-ąjį ketvirčius patvirtinimo, nes tokiu atveju, šalims vėl nesusitarus, minėtas klausimas taip ir liks neišspręstas pakankamai ilgą laiką, vilkinant procesą. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga pačiam teismui 1-uoju ir 2-uoju kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimais tvirtinti po 13,50 Eur bendrovės patirtų išlaidų už 2025 m. II-ąjį ir III-ąjį ketvirčius.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo 4-uoju darbotvarkės klausimu

25. Nemokumo administratorius kreditorių susirinkimui 4-uoju darbotvarkės klausimu siūlė prie patvirtintos bendrovės administravimo išlaidų sąmatos einamosioms išlaidoms tvirtinti papildomą 5 000 Eur sumą (sąmatos rezervą), įvertinęs tai, kad bendrovė turės apmokėti jau suplanuotas, būtinas ir neišvengiamas einamosios veiklos išlaidas: audito įmonės paslaugas (3 388 Eur), dokumentų archyvo pridavimo saugojimui paslaugas (1 225 Eur, skaičiuojant pagal išrašytas sąskaitas iki 2025 m. lapkričio 21 d.), teisines paslaugas (1 452 Eur, skaičiuojant pagal išrašytas sąskaitas iki 2025 m. lapkričio 21 d.), buhalterines ir kitas einamąsias išlaidas. Nutarimas šiuo klausimu nepriimtas, trims kreditoriams nubalsavus „prieš“.

26. Nemokumo administratorius nurodo, kad siūlomas nutarimas patikslinti sąmatą yra logiškas ir teisiškai pagrįstas. Kreditorė su tokia nemokumo administratoriaus pozicija nesutinka ir teigia, jog papildomos 5 000 Eur sumos tvirtinimas yra nepagrįstas. Teismas, įvertinęs nemokumo administratoriaus nurodytas išlaidas, dėl kurių prašoma patvirtinti papildomą administravimo išlaidų sąmatą, pritaria kreditorės argumentams ir konstatuoja, kad ne visos nemokumo administratoriaus nurodytos išlaidos, dėl kurių prašoma tikslinti sąmatą, yra pagrįstos.

27. Pirmiausia, teismui patvirtinus bendrovės 2025 m. II-ojo ir III-ojo ketvirčio patirtas išlaidas, sąmatos likutis einamosioms bendrovės išlaidoms sudaro 5 572,67 Eur (5 599,67 Eur – 13,50 Eur – 13,50 Eur), tačiau ne 4 483,29 Eur (5 599,67 Eur – 1 116,38 Eur), kaip nurodo nemokumo administratorius, ir, teismo vertinimu, jos yra pakankamos apmokėti einamąsias bendrovės išlaidas.

28. Teismas toliau pasisako dėl kiekvienos nemokumo administratoriaus nurodytos išlaidų rūšies, kurios, pasak nemokumo administratoriaus, sudaro pagrindą tvirtinti papildomą išlaidų sumą.

29. Nemokumo administratorius kartu su skundu pateikė 2024 m. rugpjūčio 26 d. Finansinių ataskaitų audito paslaugų teikimo sutartį Nr. 53/TAS/2024, kurios 7.1 punkte nurodyta, kad bendra atsiskaitytina suma sudaro 3 388 Eur. Šios sutarties 1.1 punkte numatyta, kad: Užsakovas skiria Vykdytoją savo audito įmone, o Vykdytojas sutinka tapti Užsakovo audito įmone ir atlikti Užsakovo likvidavimo pabaigos 2024 m. finansinių ataskaitų rinkinio, parengto pagal teisės aktus, reglamentuojančius finansinę apskaitą ir finansinių ataskaitų sudarymą, (toliau – finansinės ataskaitos) auditą. Taigi šiuo punktu sutarties šalys iš esmės sulygo, kad audito įmonė atliks likvidavimo pabaigos 2024 m. finansinių ataskaitų rinkinio finansinę apskaitą ir finansinių ataskaitų sudarymą. Visgi, iš bylos duomenų matyti, kad nuo 2024 m. likvidavimo terminas nemokumo administratoriaus prašymais yra vis pratęsiamas ir bendrovės likvidavimo procedūra dar nėra baigta. Atsižvelgiant į tai, bendrovės 2024 m. finansinių ataskaitų audito atlikimas šiuo metu nėra tikslingas. Sutiktina su kreditorės teiginiu, jog nemokumo administratorius turėjo pakankamai laiko atlikti reikiamus šios sutarties pakeitimus, numatydamas, kad šia sutartimi yra susitariama dėl bendrovės likvidavimo pabaigos audito, nesiejant to su konkrečių metų finansinių ataskaitų auditu, tačiau praėjus daugiau kaip metams laiko nuo šios sutarties sudarymo, to nepadarė. Teismas papildomai pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog pagal minėtą sutartį būtų faktiškai atlikti / atliekami audito veiksmai, nepateikta jokių tai patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgdamas į tai, teismas prieina prie išvados, kad nurodytų išlaidų įtraukimas į sąmatą nėra pagrįstas.

30. Nemokumo administratorius taip pat pateikė 2021 m. balandžio 15 d. Dokumentų saugojimo sutartį Nr. 1, kurios 9 punkte nurodyta, jog Nuomininkas už patalpų nuomą kiekvieną mėnesį moka Nuomotojui nuomos mokestį, lygų 2,5 Eur už 1 m², įskaitant visus mokesčius (bendras mėnesinis mokestis lygus 25 Eur). Šios sutarties 7 punkte numatyta, kad Nuomotojas išrašo ir pateikia Nuomoninkui apmokėjimui sąskaitą už praėjusį laikotarpį kiekvieno mėnesio pabaigoje. Iš nemokumo administratoriaus kreditorių susirinkimui pateiktų sąskaitų bei bendrovės banko sąskaitos išrašų nustatyta, kad už bendrovės archyvo saugojimo paslaugas už laikotarpį nuo 2024 m. gegužės mėn. iki 2024 m. pabaigos (imtinai) išrašyta sąskaitų bendrai 1 180 Eur sumai, iš kurių apmokėta 805 Eur. Nemokumo administratorius sąskaitų ir kitų dokumentų, pagrindžiančių archyvo saugojimo išlaidas už 2025 m., nepateikė. Remiantis 2021 m. balandžio 15 d. Dokumentų saugojimo sutarties Nr. 1 9 punktu, maksimali mokėtina suma už bendrovės dokumentų saugojimo paslaugas 2025 m. sudaro 300 Eur (12 mėn. x 25 Eur). Atitinkamai maksimali mokėtina suma pagal minėtą sutartį iš viso sudarytų 675 Eur (375 Eur už 2024 m. ir 300 Eur už 2025 m.). Dėl to maksimali sąmatos suma, skirtina archyvo saugojimo paslaugoms, sudaro 675 Eur. Šią išlaidų sumą išminusuojant iš patvirtintos bendrovės išlaidų sąmatos, jos likutį sudarytų 4 897,67 Eur (5 572,67 Eur – 675 Eur), todėl, kaip pagrįstai nurodo kreditorė, jokia papildoma suma šioms išlaidoms apmokėti nemokumo administratoriui nereikalinga. Pažymėtina, kad pats nemokumo administratorius nurodo, jog preliminari sąskaita už bendrovės archyvo sutvarkymą ir perdavimą savivaldybės archyvui sudarytų apie 1 000 Eur, tačiau jokių duomenų ar skaičiavimų, pagrindžiančių šios sumos dydį, taip pat išrašytų sąskaitų nepateikia. Vis dėlto, net ir esant tokio dydžio išlaidų poreikiui, teismo vertinimu, jau patvirtintos bendrovės sąmatos (5 572,67 Eur) šių išlaidų apmokėjimui pakanka.

31. Nemokumo administratorius taip pat pateikė 2025 m. spalio 20 d. Advokatų profesinės bendrijos „LOGUS“ išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą 1 452 Eur sumai už teisines paslaugas, patirtas civilinėje byloje Nr. eB2-2900-864/2025, kurioje nagrinėtas nemokumo administratoriaus 2025 m. rugsėjo 9 d. skundas dėl kreditorių susirinkimo 2025 m. rugpjūčio 25 d. protokolo. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutartimi šis skundas atmestas. Kadangi nemokumo administratorius minėtoje civilinėje byloje patyrė bylinėjimosi išlaidų, net ir atmetus skundą, šios išlaidos yra atlyginamos iš bendrovės administravimui skirtų lėšų. Todėl nemokumo administratoriaus nurodyta einamųjų išlaidų suma, patirta už teisines paslaugas, yra pagrįsta. Tačiau teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo didinti bendrovės administravimo išlaidų sąmatos, nes teisinių paslaugų išlaidų padengimui taip pat pakanka jau patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos.

32. Dėl buhalterinių paslaugų išlaidų bei kitų išlaidų nemokumo administratorius nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad bendrovė tokias išlaidas ateityje patirs ir kad jos bus objektyviai būtinos, todėl nemokumo administratoriaus siūlymas dėl šios rūšies išlaidų didinti administravimo išlaidų sąmatą nepagrįstas.

33. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas prieina prie išvados, jog nėra pagrindo tikslinti bendrovės administravimo išlaidų sąmatos nemokumo administratoriaus siūloma 5 000 Eur suma, todėl nemokumo administratoriaus skundo argumentus šiuo klausimu atmeta kaip nepagrįstus.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo 5-uoju darbotvarkės klausimu

34. Nemokumo administratorius kreditorių susirinkimui 5-uoju darbotvarkės klausimu siūlė tvirtinti 29 131,97 Eur priemokos sumą, skaičiuojamą nuo bendrovės pajamų iš vertybinių popierių pardavimo – 7 717 164,32 Eur; nuo bendrovės pajamų iš paskolų portfelio administravimo – 87 250,00 Eur; nuo bendrovės pajamų iš lėšų investavimo (indėlių palūkanų) – 7 862,16 Eur. Nutarimas šiuo klausimu nepriimtas, trims kreditoriams nubalsavus „prieš“.

35. Nemokumo administratorius skunde nurodo, kad JANĮ nenustato jokių ribojimų, kiek kartų kreditorių susirinkimas gali tikslinti priemoką. Pasak jo, klausimas dėl priemokos už pajamas iš vertybinių popierių pardavimo, paskolų portfelio administravimo, lėšų investavimo (indėlių palūkanų) yra neišspręstas ir pakartotinai buvo teikiamas svarstyti kreditorių susirinkimui. Savo ruožtu kreditorė nurodo, kad priemokos nemokumo administratoriui skyrimo klausimas buvo išspręstas 2017 m. gruodžio 28 d., 2024 m. rugsėjo 13 d. kreditorių susirinkimų sprendimais, taip pat Vilniaus apygardos teismo, Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis. Dėl šios priežasties kreditorė prašo nemokumo administratoriaus skundą šioje dalyje palikti nenagrinėtu.

36. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad priemokos už bendrovės turto nuomą nemokumo administratoriui skyrimo klausimas išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2875-864/2024, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1003-854/2024; priemokos už vertybinių popierių pardavimą, taip pat paskolų portfelio administravimą skyrimo klausimas išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2370-864/2025, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-817-934/2025. Atsižvelgdamas į tai, kad klausimas dėl priemokos nemokumo administratoriui skyrimo už vertybinių popierių pardavimą ir paskolų portfelio administravimą yra išspręstas įsiteisėjusiomis teismų nutartimis, teismas šioje dalyje nemokumo administratoriaus skundą palieka nenagrinėtu.

37. Toliau teismas pasisako dėl nemokumo administratoriaus prašomos priemokos už gautas pajamas iš bendrovės lėšų investavimo (indėlių palūkanų).

38. Teismas, įvertinęs kreditorių susirinkimų protokolus bei teismų priimtas nutartis, nustatė, jog nemokumo administratorius 2025 m. gruodžio 22 d. susirinkime iškėlė iš esmės naują, prieš tai nei kreditorių susirinkimuose, nei teismų nespręstą klausimą dėl nemokumo administratoriaus reikalavimo, susijusio su priemokos skyrimu už gautas įplaukas iš bendrovės lėšų investavimo (indėlių palūkanų) (iš šios veiklos gauta 7 862,16 Eur suma).

39. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarime Nr. 415 „Dėl bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių patvirtinimo” (toliau – ir Vyriausybės nutarimas Nr. 415) yra numatyta galimybė skirti priemoką nemokumo administratoriui už bankroto proceso metu gautas sumas. Kreditorių susirinkimas priemokos skyrimo tvarką detalizavo 2017 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkime. Kreditoriai nusprendė, kad nemokumo administratoriui gali būti skiriamos priemokos prie patvirtinto fiksuoto atlyginimo, kurios apskaičiuojamos vadovaujantis Vyriausybės rekomendacijose nustatytomis sąlygomis ir tvarka: priemoka už įplaukas, priemoka už bylas, priemoka už sėkmingą turto pardavimą. Kreditoriai sukonkretino priemokos už įplaukas skyrimo sąlygas, nustatydami, už kokias įplaukų rūšis priemoka skiriama, kokiais atvejais ji neskiriama. Nusprendė, kad:

39.1 priemoka negali būti skiriama už grynuosius pinigus, nurodytus 2016 m. gruodžio 8 d. unijos balanse, taip pat už įplaukas, gautas pardavus kredito unijos įsigytus vertybinius popierius, nes šių įplaukų gavimas bankroto procese nereikalauja administratoriaus įdirbio;

39.2 priemoka už įplaukas iš parduoto turto administratoriui gali būti mokama tik tuo atveju, kai turtas parduodamas administratoriaus jėgomis ir įdirbiu, neskiriama tais atvejais, kai turtas parduodamas pasitelkiant išorės konsultantus (tarpininkus ir pan.), nes jie sugeneruoja papildomas išlaidas, kurios dengiamos iš administravimo išlaidų sąmatos;

39.3 priemoka už įplaukas gali būti skiriama ir už bankroto proceso metu išieškotas sumas – tokias sumas, kurios gautos pagal paskolų sutartis, kurių mokėjimo terminai pradelsti ilgiau kaip 60 d. ir, jei jų išieškojimui nėra pasitelkiami išorės konsultantai (tarpininkai ir pan.). Tuo atveju, jei sumų pagal paskolas išieškojimui pasitelkiami išorės konsultantai, tačiau asmuo, iš kurio išieškoma suma, padengia ir išorės konsultantams sumokėtas išlaidas, už tokias išieškotas sumas gali būti svarstomas priemokos skyrimo bankroto administratoriui klausimas. Informaciją ir pagrindimą dėl tokių išieškotų sumų kreditoriams pateikia administratorius;

39.4 dėl priemokų skyrimo sprendžiama atskirais kreditorių susirinkimo nutarimais ir kad priemokos yra kaupiamos atskiroje sąskaitoje lėšoms per bankroto procesą kaupti ir atsiskaityti su kreditoriais visą bankroto proceso laikotarpį ir išmokamos tik bankroto proceso pabaigoje, esant kreditorių susirinkimo patvirtinimui.

40. Nemokumo administratorius 2025 m. birželio 17 d. pateikė skundą dėl minėto 2017 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimo. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2494-864/2025 atsisakė priimti skundą, motyvuodamas tuo, jog buvo praleistas įstatyme nustatytas 14 dienų terminas kreditorių sprendimui apskųsti ir šis terminas praleistas nepateisinamai ilgai, t. y. daugiau kaip 7 metus ir 5 mėnesius. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. liepos 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-696-854/2025 Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 18 d. nutartį paliko nepakeistą. Taigi 2017 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimas yra galiojantis.

41. Minėta, 2017 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimu kreditoriai nusprendė, kad nemokumo administratoriui gali būti skiriama priemoka už įplaukas, taip pat numatė, kad dėl priemokų nemokumo administratoriui skyrimo sprendžiama atskirais kreditorių susirinkimo nutarimais (šios nutarties 39 punktas). Šiame nutarime dėl priemokos skyrimo už įplaukas, gautas iš bendrovės lėšų investavimo, nepasisakyta.

42. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorius į bylą pateikė įrodymą – bendrovės banko sąskaitos išrašą, patvirtinantį, kad laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. bendrovė gavo pajamų iš bendrovės lėšų investavimo (depozitinių palūkanų). Pažymėtina, kad depozitinių palūkanų pajamos susidaro dėl bendrovės lėšų laikymo banko sąskaitoje ar depozitinėje sąskaitoje, o palūkanos banko apskaičiuojamos automatiškai pagal taikomas sutartines sąlygas. Tokių pajamų gavimas, teismo vertinimu, savaime nėra susijęs su papildomų, išskirtinių ar sudėtingų nemokumo administratoriaus veiksmų atlikimu. Nemokumo administratorius nagrinėjamu atveju nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad nemokumo administratorius ėmėsi papildomų, įdirbio reikalaujančių veiksmų, pavyzdžiui, investavimo sąlygoms pagerinti ar pan. Atsižvelgiant į tai, nemokumo administratoriaus reikalavimas skirti priemoką už bendrovės lėšų investavimą laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų negauta, todėl jos neskirstomos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Amber“ nemokumo administratoriaus Remigijaus Jazbučio skundą dėl likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Amber“ 2025 m. gruodžio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų 1-uoju, 2-uoju ir 4-uoju darbotvarkės klausimais, taip pat 5-ojo darbotvarkės klausimo dalies dėl priemokos nemokumo administratoriui už gautas lėšas iš bendrovės lėšų investavimo neskyrimo, atmesti.

Pareiškėjo likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Amber“ nemokumo administratoriaus Remigijaus Jazbučio skundą dėl likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Amber“ 2025 m. gruodžio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 5-ojo darbotvarkės klausimo dalies, susijusios su priemokos nemokumo administratoriui už vertybinių popierių pardavimą ir paskolų portfelio administravimą neskyrimu, palikti nenagrinėtu.

Priimtą nutartį išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos.

Įpareigoti nemokumo administratorių per 3 dienas nuo nutarties kopijos gavimo informuoti kreditorius apie priimtą nutartį, pateikiant teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.