- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-09
- Bylos Nr.
- e2-817-934/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01951-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Suinteresuotas asmuo
- viešoji įstaiga „Indėlių ir investicijų draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Biznio mašinų kompanija“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, valstybės įmonė „Turto bankas“, akcinė bendrovė „Sidona“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Amber“ nemokumo administratoriaus R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 29 d. nutarties dalies, kuria netenkintas likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Amber“ nemokumo administratoriaus R. J. skundas dėl likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Amber“ 2025 m. gegužės 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto trečiuoju darbotvarkės klausimu, suinteresuoti asmenys viešoji įstaiga „Indėlių ir investicijų draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Biznio mašinų kompanija“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, valstybės įmonė „Turto bankas“, akcinė bendrovė „Sidona“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartimi kredito unijai „Amber“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas R. J. (toliau – nemokumo administratorius); nutartis įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 8 d. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; nutartis įsiteisėjo 2017 m. gegužės 31 d.
2. Nemokumo administratorius 2025 m. gegužės 9 d. sušaukė likviduojamos dėl bankroto kredito unijos (toliau – LKU) „Amber“ (toliau – ir bendrovė) kreditorių susirinkimą, kurio darbotvarkėje buvo įtraukti tokie klausimai: 1) dėl LKU „Amber“ faktiškai patirtų išlaidų už 2025 m. IQ; 2) dėl informacijos apie turimas lėšas pateikimo; 3) dėl administratoriaus atlyginimo (priemokos) patikslinimo; 4) einamieji klausimai.
3. Nemokumo administratorius kreditorių susirinkimui siūlė: 1) nustatyti, kad bankrutavusios kredito įstaigos faktines administravimo išlaidas už 2025 m. IQ sudaro 17 681,59 Eur (PVM įskaitytas) suma; 2) pateiktą informaciją apie bendrovės turimas lėšas, t. y. kad bendrovės kasoje lėšų nėra, lėšų likutis 2025 m. balandžio 23 d. banke sudaro 136 467,52 Eur, laikyti išklausytą; 3) i) pripažinti, kad LKU „Amber“ bankroto byloje kreditoriai privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų; ii) pripažinti, kad LKU „Amber“ bankroto byloje priemoka administratoriui paskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 patvirtintomis rekomendacijomis (toliau – ir Vyriausybės nutarimas Nr. 415); iii) vadovaujantis Vyriausybės nutarimu Nr. 415 nemokumo administratoriui paskaičiuoti ir skirti 33 473,96 Eur priemoką; 4) einamieji klausimai. Iš kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad „už“ kreditorės pasiūlytą projektą ketvirtuoju darbotvarkės klausimu balsavo 92,397 proc., „prieš“ balsavo 0 proc.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjos LKU „Amber“ nemokumo administratorius kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: i) panaikinti LKU „Amber“ 2025 m. gegužės 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimą ketvirtuoju darbotvarkės klausimu; ii) panaikinti LKU „Amber“ 2025 m. gegužės 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu ir klausimą išspręsti iš esmės – LKU „Amber“ bankroto byloje patvirtinti bendrą 33 473,97 Eur priemoką nemokumo administratoriui, apskaičiuotą pagal Vyriausybės nutarimą Nr. 415; iii) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
5. Skunde nurodyta, kad LKU „Amber“ 2025 m. gegužės 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas ketvirtuoju darbotvarkės klausimu, pažeidžia Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – ir JANĮ) 47 straipsnyje nustatytą kreditorių informavimo apie šaukiamą susirinkimą ir medžiagos pateikimo tvarką. Nutarimas, priimtas ketvirtuoju darbotvarkės klausimu, pasiūlytas didžiausios kreditorės VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir tik šios kreditorės balsais priimtas, apie kurį kiti kreditoriai nustatyta tvarka nebuvo informuoti. Kreditoriams nebuvo siūlomi jokie priimtini sprendimai, todėl balsavimas ketvirtuoju darbotvarkės klausimu („einamieji klausimai“) negalėjo vykti. Be to, kreditorių susirinkimo įpareigojimas nemokumo administratoriui yra neįgyvendinamas, nes bendrovės bankroto procedūros nėra baigtos, nėra apmokėta už paslaugas tiekėjams (audito, buhalterines paslaugas teikiančioms bendrovėms ir kt.), todėl nemokumo administratorius neturi objektyvių galimybių apskaičiuoti ir pateikti informacijos apie kreditoriams pervestinas sumas. Kreditorių susirinkime neišsprendus klausimo dėl bankroto metu patirtų administravimo išlaidų (nepatvirtinus galutinės administravimo išlaidų sumos), nėra galimybės apskaičiuoti sumos, kuri galėtų būti pervesta kreditoriams. Atsižvelgus į tai, nemokumo administratorius objektyviai negali įvykdyti įpareigojimo kreditorių susirinkimo nutarimo ketvirtuoju darbotvarkės klausimu.
6. Skunde nurodyta, kad nemokumo administratorius kreditorių susirinkimui teikė patikslintą nutarimo projektą dėl priemokos skyrimo, įvertinus papildomai paskaičiuotas pajamų grupes, o būtent – papildomas pajamas, kurias bendrovė gavo iš paskolų portfelio administravimo – 87 250 Eur. Įskaitant lėšas iš papildomai įtrauktos bendrovės pajamų grupės (paskolų portfelio administravimas), priemoka apskaičiuojama nuo 7 825 407,32 Eur ir iš viso sudaro 33 473,96 Eur. Vis dėlto, kreditorių susirinkime didžiausios kreditorės VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ balsais buvo priimtas neteisėtas, įstatymui prieštaraujantis nutarimas darbotvarkės trečiuoju klausimu, kuris prieštarauja teisiniam reglamentavimui, teismų praktikai, todėl turi būti panaikintas. Visų pirma, 2024 m. rugsėjo 13 d. kreditorių susirinkimas nesprendė klausimo dėl priemokos, kuri apskaičiuota už lėšas, gautas iš paskolų portfelio administravimo (87 250 Eur), kadangi toks klausimas nebuvo teiktas 2024 m. rugsėjo 13 d. kreditorių susirinkimui. Antra, LKU „Amber“ kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo diskrecija (ir kreditorių autonomiškumas) gali būti įgyvendinami tik tiek, kiek jie atitinka Vyriausybės nutarimo Nr. 415 nuostatas, nustatančias pareigą nustatyti priedą nuo visų pajamų, gautų nemokumo proceso metu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. liepos 29 d. nutartimi tenkino nemokumo administratoriaus skundo dalį dėl 2025 m. gegužės 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų trečiuoju ir ketvirtuoju klausimais, panaikinimo.
8. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad LKU „Amber“ bankroto byla pradėta ir administravimo išlaidos patvirtintos iki JANĮ įsigaliojimo, nusprendė, jog šiuo atveju byloje keliami klausimai dėl administravimo išlaidų turi būti sprendžiami pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatas, reglamentavusias administravimo išlaidas (JANĮ 155 straipsnio 1 punktas).
9. Teismas nustatė, kad 2017 m. gruodžio 28 d. LKU „Amber“ kreditorių susirinkimas nusprendė, kad administratoriui gali būti skiriamos priemokos prie patvirtinto fiksuoto atlyginimo, kurios apskaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 415 nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Kreditoriai sukonkretino priemokos už įplaukas skyrimo sąlygas, nustatydami, už kokias įplaukų rūšis priemoka skiriama, kokiais atvejais ji neskiriama, t. y. nusprendė, kad: i) priemoka negali būti skiriama už grynuosius pinigus, nurodytus 2016 m. gruodžio 8 d. bendrovės balanse, taip pat už įplaukas, gautas pardavus kredito unijos įsigytus vertybinius popierius, nes šių įplaukų gavimas bankroto procese nereikalauja administratoriaus įdirbio; ii) priemoka už įplaukas iš parduoto turto administratoriui gali būti mokama tik tuo atveju, kai turtas parduodamas administratoriaus jėgomis ir įdirbiu, neskiriama tais atvejais, kai turtas parduodamas pasitelkiant išorės konsultantus (tarpininkus ir pan.), nes jie sugeneruoja papildomas išlaidas, kurios dengiamos iš administravimo išlaidų sąmatos; iii) priemoka už įplaukas gali būti skiriama ir už bankroto proceso metu išieškotas sumas – tokias sumas, kurios gautos pagal paskolų sutartis, kurių mokėjimo terminai pradelsti ilgiau kaip 60 dienų, jei jų išieškojimui nėra pasitelkiami išorės konsultantai (tarpininkai ir pan.). Tuo atveju, jei sumų pagal paskolas išieškojimui pasitelkiami išorės konsultantai, tačiau asmuo, iš kurio išieškoma suma, padengia ir išorės konsultantams sumokėtas išlaidas, už tokias išieškotas sumas gali būti svarstomas priemokos skyrimo bankroto administratoriui klausimas. Informaciją ir pagrindimą dėl tokių išieškotų sumų kreditoriams pateikia administratorius; iv) dėl priemokų skyrimo sprendžiama atskirais kreditorių susirinkimo nutarimais ir kad priemokos yra kaupiamos atskiroje sąskaitoje lėšoms per bankroto procesą kaupti ir atsiskaityti su kreditoriais visą bankroto proceso laikotarpį ir išmokamos tik bankroto proceso pabaigoje, esant kreditorių susirinkimo patvirtinimui. Nemokumo administratorius 2025 m. birželio 17 d. pateikė skundą dėl minėto 2017 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimo. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. birželio 18 d. nutartimi atsisakė priimti skundą, motyvuodamas tuo, jog buvo praleistas įstatyme nustatytas 14 dienų terminas kreditorių nutarimui apskųsti ir šis terminas praleistas nepateisinamai ilgai, t. y. daugiau kaip 7 metus ir 5 mėnesius. Šią nutartį 2025 m. birželio 26 d. nemokumo administratorius apskundė atskiruoju skundu, skundas perduotas nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.
10. Teismas nustatė, kad bendrovės 2024 m. rugsėjo 13 d. kreditorių susirinkime buvo spręstas klausimas dėl nemokumo administratoriaus atlyginimo patikslinimo ir priemokos už turgaus paviljonų nuomą bei vertybinių popierių pardavimą skyrimo. Kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą priemokos nemokėti, kadangi nemokumo administratoriaus nurodytų įplaukų gavimas bankroto procese nereikalavo jo įdirbio ir tokių priemokų skyrimas nebuvo patvirtintas 2017 m. gruodžio 28 d. vykusio kreditorių susirinkimo nutarimu. Priimtą kreditorių nutarimą nemokumo administratorius apskundė Vilniaus apygardos teismui, kuris patenkino dalį skundo, t. y. patvirtino 4 349,85 Eur priemoką už įplaukas, gautas už LKU „Amber“ turto nuomą už 2017 m. ir 2018 m. laikotarpį, o likusią skundo dalį (dėl priemokos už vertybinių popierių pardavimą) atmetė, nurodydamas, kad šis klausimas išspręstas kreditorių susirinkimo 2017 m. gruodžio 28 d. nutarimu, kurio nemokumo administratorius neskundė. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi konstatavo, jog priimta Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutartis yra galutinė ir neskundžiama, nurodė, jog teismas nemokumo administratoriaus klausimą dėl priemokos skyrimo išsprendė iš esmės, o nesant apeliacijos objekto, procesą nutraukė.
11. Teismas nurodė, kad nemokumo administratorius prašo skirti jam priemoką už nuomos veiklą (iš viso 19 743 Eur), tačiau nenurodo, kuriais laikotarpiais ši suma gauta. Nesant tokių duomenų, ir žinant aplinkybę, jog prieš tai Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 4 d. nutartimi klausimą dėl priemokos administratoriui už nuomos veiklą (už gautą įplaukų 20 993 Eur sumą) skyrimo jau išsprendė, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo pakartotinai skirti administratoriui nurodytos rūšies priemoką, jos skyrimas būtų perteklinis.
12. Teismas nurodė, kad nemokumo administratorius nepateikė įrodymų apie įdirbį ir pastangas parduodant bendrovės vertybinius popierius, byloje nėra duomenų, jog tokio turto realizavimas buvo sudėtingas. Nesant tokių duomenų, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo sutikti, kad priemoka už vertybinių popierių pardavimą nemokumo administratoriui turėtų būti skiriama. Be to, teismas įvertino, kad tai, jog nemokumo administratorius ilgą laiką nesikreipė dėl 2017 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo buvo nustatytos priemokos skyrimo taisyklės, apskundimo, įrodo, jog jis neturėjo prieštaravimų šioms taisyklėms ir su jomis sutiko, todėl pats nemokumo administratorius prisiėmė galimą neigiamų pasekmių atsiradimo riziką.
13. Teismas nustatė, kad nemokumo administratorius 2025 m. gegužės 9 d. susirinkime iškėlė iš esmės naują, prieš tai nei kreditorių susirinkimuose, nei teismų nespręstą klausimą dėl kreditoriaus reikalavimo, susijusio su priemokos skyrimu už gautas įplaukas iš paskolų portfelio administravimo. Teismas, vadovaudamasis kreditorių susirinkimų protokoluose nustatytomis taisyklėmis (susitarimais), už kokias įplaukas (išieškotas sumas) nemokumo administratoriui priemokos gali būti skiriamos, taip pat tuo, kad nemokumo administratoriaus pareiga jo reikalavimą pagrįsti įrodymais ir pateikti informaciją dėl išieškotų sumų, nusprendė, jog į bylą pateikti įrodymai nėra pakankami, kadangi iš jų matomos tik iš skolininkės UAB „EDS Invest 3“ sąskaitos pervestos sumos į kredito unijos sąskaitą, tačiau nėra galimybės nustatyti, kada paskolos buvo suteikiamos, kada suėjo jų grąžinimo terminai, kiek laiko jų mokėjimo terminai pradelsti ir pan., nėra galimybės nustatyti, ar paskolos buvo administruojamos vien tik nemokumo administratoriaus, ar šiai veiklai vykdyti nebuvo pasitelkti tretieji asmenys (konsultantai).
14. Teismas pažymėjo, kad nemokumo administratorius klausimą dėl priemokos skyrimo už paskolų portfelio administravimą galėjo iškelti ankstesniame kreditorių susirinkime, vykusiame 2024 m. rugsėjo 13 d., kuriame buvo spręstas klausimas dėl priemokos nemokumo administratoriui patikslinimo. Teismas nurodė, kad nėra aišku dėl kokių priežasčių nurodyto susirinkimo metu nemokumo administratorius nekėlė klausimo dėl aptariamos rūšies priemokos skyrimo, juolab, kai iš pateiktų įrodymų matyti, jog paskolos buvo administruojamos 2019–2022 m. laikotarpiu, t. y. dar prieš įvykstant 2024 m. rugsėjo 13 d. kreditorių susirinkimui. 2024 m. rugsėjo 13 d. kreditorių susirinkimo metu nemokumo administratorius neabejotinai žinojo apie vykdytą paskolų portfelio administravimo veiklą (kaip ir apie nuomos veiklą, vertybinių popierių realizavimą), tačiau skirti tokios priemokos neprašė. Toks nemokumo administratoriaus elgesys, kai, žinodamas, jog dar prieš dvejus metus iki kreditorių susirinkimo vykdė paskolų išieškojimo veiklą, tačiau teikdamas kreditoriams svarstyti priemokos skyrimo patikslinimo klausimą šios rūšies priemokos į svarstymą neįtraukė (tą padarė iš esmės tik tuomet, kai buvo atmestas jo prašymas skirti priemoką už vertybinių popierių pardavimą), vertintinas kaip nesąžiningas, iš esmės vilkinantis visą bankroto procesą. Teismas nusprendė, kad tokie nemokumo administratoriaus veiksmai įrodo, jog paskolų administravimo veikla nebuvo tiek reikšminga ar aktuali pačiam nemokumo administratoriui, jog jis nelaikė tikslinga teikti šio klausimo svarstyti kreditoriams tuo metu, kai buvo svarstomas priemokos skyrimo klausimas.
15. Teismas nustatė, kad 2025 m. gegužės 9 d. kreditorių susirinkime dalyvavo penki kreditoriai (iš viso yra 28 kreditoriai), kurių reikalavimai sudaro 94,04 proc. visų bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų. Kreditorės VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ patvirtintas reikalavimas sudaro 92,397 proc. visų balsų. Taigi, iš esmės susirinkimo nutarimas buvo priimtas kreditorei savo iniciatyva susirinkimo metu įtraukus į darbotvarkę klausimą ir jai balsavus turima 92,397 proc. balsų dauguma už šio klausimo priėmimą. Teismas tokį elgesį nepripažino teisingu, nes pareiga elgtis sąžiningai ir teisingai asmenims nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnyje. Teismas nurodė, kad kreditorių susirinkimo metu priimtas nutarimas ketvirtuoju darbotvarkės klausimu yra siejamas su nemokumo administratoriaus įpareigojimu atsiskaityti su kreditore VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Vadovaujantis JANĮ 99 straipsnio 7 dalimi, nemokumo administratoriui teisę atsiskaityti su kreditoriais ir išsimokėti kintamąjį atlygį už bankroto proceso administravimą suteikia patvirtinta galutinė bankroto ataskaita. Nagrinėjamu atveju byloje duomenų, kad būtų patvirtinta galutinė bankroto ataskaita, nėra, todėl teismas nurodė, kad nesant patvirtintos galutinės administravimo išlaidų sumos, nėra galimybės apskaičiuoti ir kreditoriams pervestinos sumos ir nemokumo administratorius objektyviai negali įvykdyti įpareigojimo kreditorių susirinkimo nutarimo ketvirtuoju darbotvarkės klausimu.
16. Teismas nusprendė, kad nemokumo administratoriaus nurodyti ginčijamo nutarimo priėmimo procedūriniai pažeidimai yra esminiai, pažeidžiantys imperatyviai JANĮ 51 straipsnyje numatytą kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarką, todėl 2025 m. gegužės 9 d. kreditorių susirinkime priimtą nutarimą ketvirtuoju darbotvarkės klausimu panaikino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Pareiškėjas LKU „Amber“ nemokumo administratorius atskiruoju skundu prašo: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 29 d. nutartį dalyje, kuria netenkintas skundas dėl priemokos skyrimo už vertybinių popierių pardavimą ir paskolų portfelio administravimą; panaikinti LKU „Amber“ 2025 m. gegužės 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu ir klausimą išspręsti iš esmės – LKU „Amber“ bankroto byloje patvirtinti bendrą 33 473,97 Eur priemoką nemokumo administratoriui, apskaičiuotą pagal Vyriausybės nutarimą Nr. 415; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:
17.1. LKU „Amber“ nemokumo administratorius organizavo 2025 m. gegužės 9 d. bendrovės kreditorių susirinkimą, kuriam teikė svarstyti nutarimo projektą dėl priemokos skyrimo vadovaujantis Vyriausybės nutarimu Nr. 415. Nemokumo administratorius kreditorių susirinkimui pateikė informaciją apie 3 pajamų grupes, nuo kurių Vyriausybės nutarimo Nr. 415 nustatyta tvarka apskaičiuojama priemoka bankroto byloje: iš organizuotos nekilnojamojo turto nuomos veiklos (gauta pajamų suma – 19 743 Eur); iš organizuoto vertybinių popierių pardavimo (gauta pajamų suma – 7 717 164,32 Eur); iš paskolų portfelio administravimo (gauta pajamų suma – 87 250,00 Eur). Bendra įplaukų, nuo kurių skaičiuojama priemoka, suma sudaro 7 824 157,32 Eur. Atitinkamai priemoka siekia – 33 473,90 Eur. Priemokos suma yra bendra bankroto byloje apskaičiuota priemokos suma (įskaitant tą pajamų dalį (iš organizuotos nekilnojamojo turto nuomos veiklos gauta pajamų suma – 19 743 Eur), kuri jau yra priteista Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2875-864/2024, o taip pat ta pajamų dalis, dėl kurios vyksta ginčas su kreditoriumi (vertybinių popierių pardavimo ir paskolų portfelio administravimo pajamos).
17.2. Nors pirmosios instancijos teismas, vertindamas už iš paskolų portfelio administravimą gautą pajamų sumą (87 250,00 Eur), nurodė, kad ji yra iš skolininkės UAB „EDS Invest 3“ susigrąžinta paskolos suma, tačiau tokie teiginiai nepagrįsti, nes gauta 87 250,00 Eur pajamų suma nėra paskolos grąžinimas ir UAB „EDS Invest 3“ niekada nebuvo LKU „Amber“ skolininkė. UAB „EDS Invest 3“ yra LKU „Amber“ paskolų portfelį įsigijęs subjektas. Iš pateikto banko išrašo ir kitų dokumentų matyti, kad UAB „EDS Invest 3“ atlieka mokėjimus pagal nemokumo administratoriaus išrašomas sąskaitas faktūras už paskolų portfelio administravimo darbus. Dėl didelės paskolų portfelio apimties UAB „EDS Invest 3“ fiziškai negalėjo iškart perimti viso parduoto LKU „Amber“ paskolų portfelio valdymo, todėl nemokumo administratorius ilgą laiką tęsė paskolų portfelio administravimą UAB „EDS Invest 3“ naudai, o UAB „EDS Invest 3“ vykdė mokėjimus už administratoriaus atliktą darbą.
17.3. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas už vertybinių popierių pardavimą gautų pajamų sumą, nepagrįstai atsisakė taikyti priemokos apskaičiavimą reglamentuojantį Vyriausybės nutarimą Nr. 415, nurodydamas, kad LKU „Amber“ bankroto byloje minėto nutarimo taikymas yra uždraustas vadovaujantis LKU „Amber“ 2017 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimu. Taip pat teismas nurodė, kad būtent dėl šio turto pardavimo administratorius nepateikė įrodymų apie įdirbį. LKU „Amber“ bankroto byla yra iškelta ir nemokumo administratorius paskirtas 2016 m. spalio 10 d. nutartimi. Nemokumo administratorius perėmė LKU „Amber“ turtą, dokumentus, ir atliko visus reikalingus veiksmus bankroto byloje, įskaitant viso perimto, atgauto, priteisto ir kt. turto pardavimą. Taigi, nėra aišku kaip pamatuoti „įdirbį“, kai nemokumo administratorius organizuoja ir atlieka turto pardavimą veikdamas kompetencijos ribose ir griežtai laikydamasis nustatytų procedūrų. Be to, priemokos apskaičiavimą reglamentuojantis Vyriausybės nutarimas Nr. 415 nenumato „įdirbio“ kriterijaus.
18. Atsiliepimu į pareiškėjos LKU „Amber“ nemokumo administratoriaus atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašo atskirojo skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Apeliantas priemokos klausimą 2025 m. gegužės 9 d. kreditorių susirinkimui teikė jau antrą kartą. Šis klausimas jau buvo išspręstas tiek kreditorių susirinkimuose, tiek Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 24 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. eB2-2875-864/2024), tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. e2-1003-854/2024). Jau 2024 m. rugsėjo 13 d. kreditorių susirinkime buvo svarstomas klausimas dėl nemokumo administratoriaus atlyginimo ir priemokos, tačiau tuomet nemokumo administratorius neinformavo, kad papildomai buvo vykdomas paskolų portfelio administravimas, už kurį buvo gauta įplaukų, ir neprašė priemokos už tai. 2019 m. įvyko visų reikalavimo teisių pardavimas, o nemokumo administratorius 2025 m. gegužės 9 d. kreditorių susirinkimui nepateikė dokumentų, kurie pagrįstų, jog tam tikros reikalavimo teisės buvo neparduotos ir kad jos buvo administruojamos nemokumo administratoriaus, todėl nėra teisinio pagrindo svarstyti priemokos nemokumo administratoriui už paskolų administravimą skyrimo klausimo. Be to, kreditorė kontaktavo su nemokumo administratoriumi dėl papildomų dokumentų pateikimo, tačiau dokumentai įrodantys kaip susidarė papildomos išlaidos, nebuvo pateikti.
18.2. Nors nemokumo administratorius kreditorių susirinkimui siūlė skirti jam priemoką, be kita ko, už kredito unijos perimto turgaus, esančio Kaune, Prūsų g., nuomos veiklos organizavimą (gauta pajamų suma – 19 743 Eur), tačiau 2024 m. rugsėjo 13 d. kreditorių susirinkime buvo spręstas klausimas dėl nemokumo administratoriaus atlyginimo patikslinimo ir priemokos už turgaus paviljonų nuomą bei vertybinių popierių pardavimą skyrimo. Kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą priemokos nemokėti, kadangi nemokumo administratoriaus nurodytų įplaukų gavimas bankroto procese nereikalavo jo įdirbio ir tokių priemokų skyrimas nebuvo patvirtintas 2017 m. gruodžio 28 d. vykusio kreditorių susirinkimo nutarimu. Priimtą kreditorių nutarimą nemokumo administratorius apskundė Vilniaus apygardos teismui, kuris 2024 m. lapkričio 4 d. nutartimi (civ. byla Nr. eB2-2875864/2024) skundą tenkino iš dalies, t. y. patvirtino 4 349,85 Eur priemoką už įplaukas, gautas už nuomotą BKU „Amber“ turtą, o likusią skundo dalį (dėl priemokos už vertybinių popierių pardavimą) atmetė, nurodydamas, kad šis klausimas išspręstas kreditorių susirinkimo 2017 m. gruodžio 28 d. nutarimu, kurio nemokumo administratorius neskundė. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi (civ. byla Nr. e2-1003-854/2024) konstatavo, jog priimta Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutartis yra galutinė ir neskundžiama, nurodė, jog teismas nemokumo administratoriaus klausimą dėl priemokos skyrimo išsprendė iš esmės, o nesant apeliacijos objekto, procesą nutraukė.
18.3. Nemokumo administratorius apeliaciniu skundu prašo pakartotinai vertinti LKU „Amber“ 2017 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo nuspręsta, kad vertybinių popierių pardavimo procesas nelaikytinas reikalaujančiu nemokumo administratoriaus papildomo įdirbio, todėl priemoka neskiriama, prieštarauja Vyriausybės nutarimo Nr. 415 nuostatoms, teisėtumą. 2017 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo klausimas jau buvo spręstas teisme. 2025 m. birželio 17 d. nemokumo administratorius kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydamas panaikinti bendrovės 2017 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimą pirmuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nustatoma, kad bankroto administratoriui negali būti skiriama priemoka už įplaukas, gautas pardavus kredito unijos įsigytus vertybinius popierius, nes šių įplaukų gavimas bankroto procese nereikalauja bankroto administratoriaus įdirbio. Teismas Vilniaus apygardos teismas 2025 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2494-864/2025 atsisakė priimti nemokumo administratoriaus skundą, motyvuodamas tuo, jog terminas skundui pateikti dėl minėto nutarimo buvo praleistas daugiau nei 7 metus ir 5 mėnesius. Nemokumo administratorius, nesutikdamas su teismo nutartimi, 2025 m. birželio 25 d. atskiruoju skundu ją apskundė, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. liepos 24 d. civilinėje byloje Nr. e2-696-854/2025 Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 18 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pasisakė ir dėl nemokumo administratoriaus nuomonės, jog 2017 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas pirmuoju darbotvarkės klausimu, neva prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, nemokumo administratoriaus klausimas dėl 2017 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto pirmuoju darbotvarkės klausimu, yra galutinai išspręstas ir neturėtų būti sprendžiamas pakartotinai.
18.4. Nemokumo administratoriaus reikalavimas skirti priemoką už paskolų portfelio administravimą yra nepagrįstas tiek teisiniu, tiek faktiniu požiūriu. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, gautos 87 250 Eur įplaukos nėra ir negali būti laikomos pajamomis už paties administratoriaus vykdytą paskolų portfelio administravimą. Ši suma yra susijusi su sandoriu tarp LKU „Amber“ ir UAB „EDS Invest 3“, pagal kurį pastaroji įsigijo paskolų portfelį, tačiau dėl teisinio įkeitimų statuso administravimas buvo formaliai vykdomas LKU „Amber“ vardu. Faktinis administravimas ir skolų išieškojimas buvo atliekami paties UAB „EDS Invest 3“, o nemokumo administratoriui mokėjimai buvo vykdomi tik už suteiktą „vardinį“ administravimą LKU „Amber“ vardu. Tai reiškia, kad nemokumo administratorius nepatyrė realių darbo sąnaudų, kurios pagal Vyriausybės nutarimą Nr. 415 galėtų būti vertinamos kaip papildomas „įdirbis“.
18.5. Nors atskirajame skunde nemokumo administratorius patikslina ir nurodo, jog priemoka jam turi būti skiriama už „paskolų portfelio administravimo darbus“, tačiau nemokumo administratorius šios priemokos klausimą pirmą kartą iškėlęs tik 2025 m. gegužės 9 d. kreditorių susirinkimui, visiškai nedetalizavo, kokius konkrečiai „paskolų portfelio administravimo darbus“ jis kaip ekspertas atliko. Visi paskolų portfeliai buvo parduoti 2019 m., nemokumo administratorius nei 2024 m. rugsėjo 13 d., kuriame buvo spręstas klausimas dėl priemokos nemokumo administratoriui patikslinimo, nei 2025 m. gegužės 9 d. kreditorių susirinkimui nepateikė dokumentų, kurie pagrįstų ir įrodytų, jog tam tikros reikalavimo teisės buvo neparduotos ir kad jos buvo administruojamos paties nemokumo administratoriaus. Toks nemokumo administratoriaus neveikimas, kai klausimas dėl šios priemokos nebuvo keliamas ankstesniuose kreditorių susirinkimuose (ypač 2024 m. rugsėjo 13 d., kai buvo svarstomas priemokos klausimas dėl kitų pajamų), rodo sąmoningą informacijos slėpimą bei procesų vilkinimą. Tokie veiksmai laikytini nesuderinamais su nemokumo administratoriaus pareiga veikti maksimaliai rūpestingai ir sąžiningai kreditorių interesų naudai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu šis trūkumas paaiškėja bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis).
20. Nagrinėjamu atveju ginčo objektas yra 2025 m. gegužės 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas trečiuoju darbotvarkės klausimu „Dėl administratoriaus atlyginimo (priemokos) patikslinimo“. 2025 m. gegužės 9 d. kreditorių susirinkime trečiuoju darbotvarkės klausimu buvo svarstytas kreditoriams pateiktas siūlymas patvirtinti 33 473,96 Eur dydžio priemoką nemokumo administratoriui už bankroto proceso metu gautas pajamas (įplaukas): i) iš organizuotos nekilnojamojo turto nuomos veiklos (gauta pajamų suma – 19 743 Eur); ii) iš organizuoto vertybinių popierių (VP) pardavimo (gauta pajamų suma – 7 717 164,32 Eur); iii) iš paskolų portfelio administravimo (gauta pajamų suma – 87 250 Eur).
21. Teismų praktikoje priemokos nemokumo administratoriui už bankroto proceso metu išieškotas (gautas) sumas priskirtinos jo faktiškai patirtų administravimo išlaidų, kurios JANĮ 75 straipsnio (anksčiau galiojęs ĮBĮ 36 straipsnis) prasme atitinka administravimo išlaidų teisinę prigimtį ir paskirtį, patvirtinimo ir apmokėjimo pagal pateiktus duomenis klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1178-553/2021; 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1003-854/2024).
22. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo procedūra prasideda administravimo išlaidų sąmatą pirmą kartą tvirtinant kreditorių susirinkime, šiam įgyvendinant ĮBĮ 23 straipsnio 5 punkte nustatytą kompetenciją. Vėlesni administravimo išlaidų sąmatos keitimai nėra savarankiškos procedūros, o administravimo išlaidų sąmatos procedūros sudėtinė dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017, 27 punktas). Nagrinėjamu atveju LKU „Amber“ bankroto byla pradėta ir administravimo išlaidos patvirtintos iki JANĮ įsigaliojimo. Taigi, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, o apeliantas to neginčijo, šiuo atveju byloje keliami klausimai dėl administravimo išlaidų sprendžiami pagal ĮBĮ nuostatas, reglamentavusias administravimo išlaidas (JANĮ 155 straipsnio 1 punktas).
23. Bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos; prie bankroto administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su ūkine komercine veikla, išskyrus iš ūkinės komercinės veiklos gaunamų pajamų administratoriui už vadovavimą ūkinei komercinei veiklai mokamą atlyginimo dalį (ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis). Administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Tuo atveju, jeigu administratorius ar kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, išsprendęs ginčą, ją patvirtina bankroto bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama (ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis). Taigi, IBĮ 36 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta specialioji teisės norma, pagal kurią pirmosios instancijos teismo nutartis dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo (keitimo) negali būti apeliacijos objektas.
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ĮBĮ 36 straipsnyje neįtvirtinta galimybė apskųsti teismo nutartį, priimtą ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalies pagrindu, todėl bankroto administratorius ar kiti suinteresuoti asmenys neturi teisės apeliacine tvarka skųsti teismo nutartį dėl administravimo išlaidų patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391-690/2018; 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-690/2018). Ši ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis yra specialioji norma bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų tarpusavio konkurencijos atveju, nes CPK įtvirtinta specialiųjų ĮBĮ nuostatų taikymo pirmenybė (CPK 1 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, remiantis nurodyta ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalies nuostata, pirmosios instancijos teismo nutartis tapo galutinė ir neskundžiama, todėl negali būti apeliacijos objektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-690/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-436-798/2021 ir kt.).
25. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nagrinėjamam klausimui taikytinu teisiniu reguliavimu (žr. šios nutarties 23 punktą), jo aiškinimo ir taikymo klausimais suformuota teismų praktika (žr. šios nutarties 24 punktą), nusprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 29 d. nutarties dalis, kuria netenkintas apelianto skundas dėl 2025 m. gegužės 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto trečiuoju darbotvarkės klausimu „Dėl administratoriaus atlyginimo (priemokos) patikslinimo“ negali būti apeliacinio apskundimo objektas, todėl apeliacinis procesas dėl šios nutarties dalies nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
26. Nutraukus apeliacinį procesą, suinteresuoto asmens VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktų įrodymų priėmimo klausimas nesprendžiamas.
27. Pareiškėjas už atskirąjį skundą žyminio mokesčio nemokėjo, todėl žyminio mokesčio grąžinimo klausimas, nutraukus apeliacinį procesą, nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Amber“ nemokumo administratoriaus R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 29 d. nutarties dalies, kuria netenkintas likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Amber“ nemokumo administratoriaus R. J. skundas dėl likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Amber“ 2025 m. gegužės 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto trečiuoju darbotvarkės klausimu „Dėl administratoriaus atlyginimo (priemokos) patikslinimo“.