Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-10-07 · Civilinė byla Nr. e2-1178-553/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2018-11-27Lietuvos apeliacinis teismas
  2. eB2-1874-565/2021Nutartis · 2021-03-30Vilniaus apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2021-10-07Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-07
Bylos Nr.
e2-1178-553/2021
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00098-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aldona Tilindienė
Kreditorius
valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1178-553/2021Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00098-2018-3Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.17 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 7 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditorės valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria panaikintas kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtos civilinėje byloje pagal nemokumo administratoriaus J. S. skundą dėl 2021 m. liepos 16 d. likviduojamos dėl bankroto kredito unijos Centro taupomosios kasos kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 3-uoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo ir priemokų už įplaukas patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartimi kredito unijai Centro taupomajai kasai iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas J. S. (toliau – nemokumo administratorius). Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartimi bankrutuojanti kredito unija Centro taupomoji kasa pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (toliau – BKU Centro taupomoji kasa).

Šalies argumentai

2. Nemokumo administratorius pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti 2021 m. liepos 16 d. likviduojamos dėl bankroto Centro taupomosios kasos kreditorių susirinkimo nutarimą 3-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl priemokos už įplaukas patvirtinimo“ ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti 21 118,19 Eur dydžio priemoką nemokumo administratoriui už bankroto proceso metu per laikotarpį nuo 2018 m. vasario 6 d. iki 2021 m. birželio 30 d. (imtinai) išieškotas sumas.

3. Skunde nurodė, kad 2021 m. liepos 16 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu buvo nepritarta nemokumo administratoriaus siūlymui patvirtinti 21 118,19 Eur dydžio priemoką nemokumo administratoriui už bankroto proceso metu per laikotarpį nuo 2018 m. vasario 6 d. iki 2021 m. birželio 30 d. (imtinai) išieškotas sumas. Nemokumo administratorius su tokiu sprendimu nesutiko ir nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d. vyko pirmasis kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo patvirtintas kreditoriaus valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Indėlių ir investicijų draudimas“ pateiktas alternatyvus administravimo išlaidų sąmatos projektas. Nemokumo proceso metu buvo pakeista paskolų portfelio realizavimo strategija – priimtas sprendimas parduoti gerų paskolų portfelį ir vykdyti likusių neveiksnių paskolų administravimą bei išieškojimą. Neveiksnių paskolų administravimui, ilgesniam administravimo procesui bei su tuo susijusioms išlaidoms buvo patvirtinta papildoma administravimo išlaidų sąmata (ne administratoriaus atlyginimas). 2020 m. balandžio 3 d. kreditorių susirinkimo nutarimu buvo patvirtinta gerų paskolų portfelio pardavimo tvarka. 2020 m. rugsėjo 17 d. buvo užbaigtas gerų paskolų portfelio pardavimo sandoris, pasirašytas sandorio užbaigimo aktas bei išduotas pakvitavimas portfelio pirkėjui apie visišką atsiskaitymą už parduotą paskolų portfelį. Už portfelio pardavimą gautomis lėšomis tenkinti kreditorių reikalavimai, kurie patikslinti 2020 m. rugsėjo 14 d. teismo nutartimi. Kadangi yra parduotas paskolų portfelis, nemokumo administratorius, vadovaudamasis 2018 m. rugpjūčio 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimu, kreipėsi į kreditorių susirinkimą dėl priemokos už įplaukas, gautas nuo bankroto proceso pradžios iki 2021 m. birželio 30 d., patvirtinimo ir išmokėjimo. Kreditoriams buvo pateikti detalūs priemokos skaičiavimai, o kreditorių susirinkimo pirmininkui, turinčiam teisę gauti informaciją, sudarančią unijos paslaptį, pateikti skolininkų einamųjų sąskaitų išrašai, kuriuose atspindėtos visos gautos lėšos, t. y. kreditoriams pateikta išsami informacija apie apskaičiuotas priemokas, gautas įplaukas, detalizuojant jų išskirstymą pagal laikotarpius, klientus, įplaukų pobūdį ir pan. 2018 m. rugpjūčio 10 d. kreditorių susirinkimo metu buvo nustatyta, kad nemokumo administratorius turi teisę kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl priemokos išmokėjimo vieną kartą, bet ne anksčiau nei bus parduotas paskolų portfelis. Šiuo atveju sąlygos kreiptis į susirinkimą dėl priemokų išmokėjimo egzistuoja, kadangi paskolų portfelis yra parduotas, o už parduotą portfelį yra gautos visos lėšos.

4. Nemokumo administratorius nurodė, kad skundžiamas kreditorių nutarimas yra nesąžiningas ir neteisingas, pažeidžia jo teises ir teisėtus lūkesčius bei iškreipia kreditorių ir administratoriaus interesų pusiausvyrą. Per paskutinius 15 mėnesių administratoriui išmokėta 1 770 Eur bazinio atlyginimo, kas sudaro 118 Eur/mėn. neatskaičius mokesčių. Likusios bazinio atlyginimo dalies mokėjimas atidėtas iki bankroto proceso pabaigos. Be to, pagal bankroto proceso planą bei ankstesnių susirinkimų metu pateiktą informaciją apie prognozuojamas įplaukas, vykstančius teisminius ginčus (kurių metu administratorius pats rengia procesinius dokumentus) ir parduotą turtą prognozuojamos priemokos už įplaukas už visą laikotarpį sudarys apie 25-27 tūkst. Eur, priemokos už bylas sudarys apie 10-15 tūkst. Eur, o priemokos už turto pardavimą sudarys apie 2 tūkst. Eur. Šių sumų kontekste bendra nemokumo administratoriui išmokėtino atlyginimo (kartu su baziniu 37 200 Eur atlyginimu) suma turėtų sudaryti apie 75 tūkst. Eur. Nuo unijos bankroto proceso pradžios iki šios dienos kreditoriai administratoriui leido išmokėti 18 600 Eur atlyginimo (pusę bazinio atlyginimo), tai sudaro tik apie 25 proc. atlyginimo, nors bankroto proceso metu jau patenkinta beveik 80 proc. kreditorių reikalavimų (8,547 mln. Eur iš 10,804 mln. Eur reikalavimų). Akivaizdu, kad kreditoriams atgavus 80 proc. savo reikalavimų, o nemokumo administratoriui išmokėjus tik 25 proc. atlyginimo, yra iškreipiama kreditorių ir administratoriaus interesų pusiausvyra.

5. Kreditorė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašė nemokumo administratoriaus skundą atmesti.

6. Nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d. kreditorių susirinkime 11-uoju darbotvarkės klausimu buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, nemokumo administratoriaus atlyginimas, nustatyta priemokų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka, kurios 2.7 punkte, be kita ko, nurodyta, jog administratorius turi teisę kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl priemokos patvirtinimo, tačiau tai jokiu būdu nereiškia kreditorių pareigos tvirtinti priemokas. Be to, 2018 m. rugpjūčio 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimu kreditoriai nustatė, kada tiksliai nemokumo administratorius turės galimybę kreiptis anksčiau nei prieš pat bankroto proceso pabaigą, t. y. kai bus užbaigti visi darbai ir bus gautos visos įplaukos iš paskolų portfelio už galutinį ir visišką realizavimą. Šiuo atveju, užbaigdamas skunde nurodomą sandorį, nemokumo administratorius įgyvendino tik dalį 2018 m. rugpjūčio 10 d. kreditorių susirinkime 11-uoju darbotvarkės klausimu 2.7 punkte įtvirtintos sąlygos, t. y. buvo gautos įplaukos už gerąją paskolų portfelio dalį, tačiau ir toliau liko blogoji paskolų portfelio dalis, su kurios realizavimu toliau dirba nemokumo administratorius. Priemokos už pagrįstas ir nemokumo administratoriaus sugeneruotas įplaukas turėtų būti tvirtinamos bankroto proceso pabaigoje arba (vieną kartą) po viso paskolų portfelio realizavimo.

7. Priemokų apskaičiavimo tvarka buvo nustatyta, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 „Dėl Bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas). Esminė Nutarime nurodoma tvarka – atlyginimas nemokumo administratoriui skiriamas už visą bankroto procesą, t. y. visiškai nesvarbu, kiek tęsis bankroto byla, nemokumo administratorius gaus fiksuoto dydžio atlyginimą. Nutarime taip pat įtvirtina ir priemokų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka, kurios 6 dalyje yra nurodyta, kad „Priemoka už įplaukas (Pį) apskaičiuojama už įplaukas, gautas per visą bankroto procesą“. Tokiu būdu, t. y. priemokas išmokant bankroto proceso pabaigoje, nemokumo administratoriai yra skatinami organizuoti bankroto procesus greičiau, tai sąlygoja mažesnes išlaidas bei užtikrina kitus bankroto procese įtvirtintus principus.

8. Kreditoriai Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) prašė sprendimą dėl nemokumo administratoriaus skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi nemokumo administratoriaus skundą patenkino ir panaikino 2021 m. liepos 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą trečiuoju darbotvarkės klausimu, bei patvirtino 21 118,19 Eur dydžio priemoką nemokumo administratoriui už bankroto proceso metu per laikotarpį nuo 2018 m. vasario 6 d. iki 2021 m. birželio 30 d. (imtinai) išieškotas sumas.

10. Pirmosios instancijos teismas sutiko su nemokumo administratoriaus argumentais, kad vadovaujantis 2018 m. rugpjūčio 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 11-o darbotvarkės klausimo 2.7 punktu, administratorius gali kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl priemokos išmokėjimo vieną kartą anksčiau nei bankroto proceso pabaigoje, bet ne anksčiau nei į kredito unijos sąskaitą bus gautos įplaukos už galutinį paskolų portfelio pardavimą. Šiuo atveju sąlygos kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl priemokų išmokėjimo yra, kadangi paskolų portfelis yra parduotas, o už parduotą portfelį yra gautos visos lėšos. Ginčo dėl portfelio pardavimo, pirkėjo atsiskaitymo ir sandorio užbaigimo nėra.

11. Pirmosios instancijos teismas atmetė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ argumentus, kad nemokumo administratorius nėra įvykdęs visų sąlygų priemokoms gauti (liko neparduota blogoji paskolų portfelio dalis). Teismas nustatė, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d. vykusio pirmojo kreditorių susirinkimo metu buvo nuspręsta inicijuoti paskolų portfelio, kaip viso vieneto, vertinimą (protokolo 13.4 punktas), tačiau 2020 m. balandžio 30 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu buvo pakeista paskolų portfelio realizavimo strategija (protokolo 5 punktas), pakeisti pajamų gavimo ir reikalavimų tenkinimo planai dėl pasikeitusios paskolų realizavimo strategijos. Nemokumo administratorius paaiškino, kad nebevyksta joks likusių paskolų, kaip vieno vieneto, pardavimo procesas. Įplaukos, kurios surinktos iki 2021 m. birželio 30 d., nebus mažesnės už įplaukas už visą bankroto procesą, ir iš apskaičiuotos priemokos bankroto proceso pabaigoje bus atimta jau išmokėta priemoka.

12. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, 2021 m. liepos 16 d. kreditorių susirinkimo 3-iuoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas nemokumo administratoriui mokėtinos priemokos patvirtinimo klausimo svarstymą atidėti iki bankroto proceso pabaigos yra neadekvatus administratoriaus bankroto procese jau atliktoms procedūroms (parduotas paskolų portfelis), faktinei padėčiai (gautos įplaukos už parduotą paskolų portfelį), pažeidžia protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus ir nemokumo administratoriaus teises bei interesus (gauti atlyginimą už darbą pagal su kreditoriais sutartą tvarką). Teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju netikslinga grąžinti kreditorių susirinkimui pakartotinai svarstyti klausimą dėl ginčo priemokų patvirtinimo, nes šalims vėl nesusitarus, minėtas klausimas taip ir liks neišspręstas pakankamai ilgą laiką, vilkinant procesą ir esant neapibrėžtumui dėl nemokumo administratoriaus priemokų už parduotą paskolų portfelį išmokėjimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad šiuo atveju tikslinga pačiam teismui patvirtinti minėtą priemoką.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Kreditorė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Nemokumo administratorius teisė kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl priemokos patvirtinimo nereiškia kreditorių pareigos tvirtinti priemokas. 2018 m. rugpjūčio 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimu kreditoriai nustatė, kada tiksliai nemokumo administratorius turės galimybę kreiptis anksčiau nei prieš pat bankroto proceso pabaigą, t. y. kai bus užbaigti visi darbai ir bus gautos visos įplaukos iš paskolų portfelio už galutinį ir visišką jo realizavimą.

13.2. Parduodant paskolų portfelį paties nemokumo administratoriaus iniciatyva buvo pakeista ne paskolų portfelio realizavimo strategija, tačiau turto pardavimo procedūra, nekeičiant fakto, kad pardavus gerąją paskolų portfelio dalį, toliau yra dirbama su blogąją paskolų portfelio dalimi, kuri taip pat numatoma parduoti iki bankroto pabaigos.

Atsiliepimas

14. Atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą nemokumo administratorius prašo nutraukti apeliacinį procesą arba atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų įstatymo (toliau – JANĮ) 155 straipsnio nuostatomis, kadangi unijos bankroto procedūra pradėta 2018 m. vasario 6 d., o administravimo išlaidų sąmata patvirtinta 2018 metais rugpjūčio 10 d., todėl ginčui sureguliuoti taikytinos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ĮBĮ 36 straipsnyje neįtvirtinta galimybė apskųsti teismo nutartį, priimtą ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalies pagrindu, todėl bankroto administratorius ar kiti suinteresuoti asmenys neturi teisės apeliacine tvarka skųsti teismo nutartį dėl administravimo išlaidų patvirtinimo. Pirmosios instancijos teismas kreditoriaus ir nemokumo administratoriaus ginčą dėl administratoriaus atlyginimo dalies išnagrinėjo iš esmės. Taigi, remiantis nurodyta ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalies nuostata, nutartis tapo galutinė ir neskundžiama.

14.2. Kreditoriams sutinkant, kad priemoka už darbo rezultatus turi būti mokama, nesant ginčo dėl atlyginimo dydžio, pagrįsto dydžio atlyginimo (priemokos) sumokėjimas nemokumo administratoriui negali būti laikomas neteisėtu, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis sureguliuojanti atlyginimo mokėjimą administratoriui atitinka bankroto proceso dalyvių teisėtų interesų pusiausvyrą ir jos nepažeidžia.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu šis trūkumas paaiškėja bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis).

16. Nagrinėjamu atveju ginčo objektas yra 2021 m. liepos 16 d. vykusio kreditorių susirinkimo nutarimas 3-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl priemokos už įplaukas patvirtinimo“. 3-uoju darbotvarkės klausimu buvo svarstytas kreditoriams pateiktas siūlymas patvirtinti 21 118,19 Eur dydžio priemoką nemokumo administratoriui už bankroto proceso metu per laikotarpį nuo 2018 m. vasario 6 d. iki 2021 m. birželio 30 d. (imtinai) išieškotas sumas, priemoką už įplaukas išmokėti po kreditorių susirinkimo sprendimo dėl priemokų patvirtinimo priėmimo dienos.

17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad administravimo išlaidų sąmata patvirtinta galiojant ĮBĮ, daro išvadą, kad nemokumo administratorius siekė ir kreditorių susirinkimas svarstė jo faktiškai patirtų administravimo išlaidų, kurios ĮBĮ 36 straipsnio prasme atitinka administravimo išlaidų teisinę prigimtį ir paskirtį, patvirtinimo ir apmokėjimo pagal pateiktus duomenis klausimą.

18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ĮBĮ 36 straipsnyje neįtvirtinta galimybė apskųsti teismo nutartį, priimtą ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalies pagrindu, todėl bankroto administratorius ar kiti suinteresuoti asmenys neturi teisės apeliacine tvarka skųsti teismo nutartį dėl administravimo išlaidų patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391-690/2018; 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-690/2018). Ši ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis yra specialioji norma bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų tarpusavio konkurencijos atveju, nes CPK įtvirtinta specialiųjų ĮBĮ nuostatų taikymo pirmenybė (CPK 1 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, remiantis nurodyta ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalies nuostata, pirmosios instancijos teismo nutartis tapo galutinė ir neskundžiama, todėl negali būti apeliacijos objektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-690/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-436-798/2021 ir kt.).

19. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektas, todėl apeliacinis procesas dėl šios nutarties nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

20. Nemokumo administratorius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ir pateikė išlaidas patvirtinančius įrodymus.

21. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

22. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nemokumo administratorius įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą atlyginimą iš ginčą inicijavusios kreditorės. Nagrinėjamu atveju prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis už atsiliepimo į atskirąjį skundą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių dydžių, todėl šios išlaidos priteisiamos iš VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3, 5 punktais ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį procesą, pradėtą pagal kreditorės valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, nutraukti.

Priteisti iš kreditorės valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ (juridinio asmens kodas 110069451) atsakovės likviduojamos dėl bankroto Centro taupomosios kasos nemokumo administratoriui J. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Teisėja Aldona Tilindienė