- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-27
- Bylos Nr.
- 2-1903-553/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00098-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Goda Ambrasaitė-Balynienė, Danguolė Martinavičienė, Aldona Tilindienė
- Pareiškėjas
- G. G.
- Kategorijos
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Danguolės Martinavičienės ir Aldonos Tilindienės (pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 8 d. nutarties, priimtos bankrutavusios kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartimi kredito unijai „Centro taupomoji kasa“ (toliau – ir kredito unija) iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas J. S.. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartimi patvirtintas kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ kreditorių sąrašas, kuris patikslintas 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartimi kredito unija „Centro taupomoji kasa“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
2. Bankrutavusios kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ bankroto administratorius buvo pateikti Č. B., G. G., S. L., N. M., L. P., UAB „Seivita“, V. S., D. Č., Z. D., T. G., E. M. ir A. S. prašymai dėl jų kreditorinių reikalavimų patvirtinimo. Bankroto administratorius su šių asmenų kreditoriniais reikalavimais nesutiko, prašė jų netvirtinti (t. y. šie kreditoriniai reikalavimai yra ginčijami).
3. Č. B. ir G. G., atsiliepdami į bankroto administratoriaus pareiškimą dėl jų kreditorinių reikalavimų netvirtinimo, prašė jų kreditorinius reikalavimus tvirtinti, nes reikalavimai yra teisėti ir pagrįsti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 8 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Č. B., G. G., S. L., N. M., L. P., UAB „Seivita“, V. S., D. Č., Z. D., T. G., E. M. ir A. S. kreditorinius reikalavimus bankrutavusios kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ bankroto byloje.
5. Teismas dėl Č. B., S. L., N. M., UAB „Seivita“, L. P. ir V. S., D. Č., Z. D., T. G., E. M. ir A. S. kreditorinių reikalavimų nurodė, kad iškėlus kredito unijai bankroto bylą, jos nariai (pajininkai) negali reikšti kreditorinio reikalavimo turimo pajinio įnašo dydžiui, nes kredito unijos bankroto atveju kredito unijos narių teisė atgauti turimą pajinį įnašą yra numatyta ne per kreditorinių reikalavimų tenkinimą, bet per kredito unijos likvidaciją, padengus visus kredito unijos kreditorinius reikalavimus.
Dėl G. G. kreditorinio reikalavimo teismas nurodė, kad tuo atveju, jeigu atsiskaičius su asmeniu, nebus vykdomi kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvai, pajinių įnašų už pagrindinį ir papildomus pajus grąžinimas turi būti sustabdomas tol, kol bus užtikrinta, kad yra vykdomi kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvai. Šiuo atveju unijos veiklos riziką ribojantys normatyvai nėra ir ateityje nebus vykdomi, nes unija yra nemoki ir bus likviduota dėl bankroto. Nevykdant minėtų normatyvų, nėra galimas ir pajinio įnašo grąžinimas. G. G. argumentus, jog nuo (duomenys neskelbtini), t.y. nuo jo išbraukimo iš unijos narių dienos, pajinis įnašas automatiškai buvo pakeistas kitokio pobūdžio prievole – iš pajinio įnašo į paprastą unijos įsiskolinimą, laikyti nepagrįstais, nes Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas (toliau – KUĮ) nenumato pajinio įnašo pakeitimo kita prievole. Teismas nurodė, kad KUĮ nepaneigia asmeniui, kurio narystė unijoje pasibaigė, teisės atgauti savo pajinį įnašą KUĮ nustatyta tvarka, tačiau KUĮ 18 straipsnis būtent reglamentuoja pajinio įnašo grąžinimo tvarką narystės pabaigos atvejais. Narystės pabaiga nereiškia, kad unijos prievolė grąžinti pajinį įnašą automatiškai pakeičiama kita prievole – grąžinti skolą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjas G. G. (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 8 d. nutarties dalį, kurią atsisakyta tvirtinti G. G. kreditorinį reikalavimą BKU „Centro taupomoji kasa“ bankroto byloje ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti G. G. kreditorinį reikalavimą BKU „Centro taupomoji kasa“ bankroto byloje. Skundas grindžiamas šiais argumentas:
6.1. Teismui nebuvo pateiktas apelianto antrasis atsiliepimas, kuriame išdėstyti argumentai, turintys esminės įtakos nustatymui, ar G. K. yra kreditorius.
6.2. Teismo argumentas, jog apeliantas prašo grąžinti pajinį įnašą yra neteisingai pateikiamas, nes apeliantas prašo būti pripažintas kreditoriumi. Bankroto atveju normatyvai, kurie saugojo uniją nuo bankroto, tampa neaktualūs ir visiškai nesusiję su pajininko ar kreditoriaus statuso nustatymu.
6.3. Teismas teigia, kad KUĮ nenumato pajinio įnašo pakeitimo kita prievole, tačiau KUĮ taip pat nenumato pajininko virsmo kreditoriumi, nors pagal faktines aplinkybes taip vyksta.
6.4. Nei vienos iš KUĮ 11 straipsnyje įtvirtintų teisių apeliantas neturi – nuo (duomenys neskelbtini) yra išstojęs iš kredito unijos, negali balsuoti, rinkti bei būti išrinktas į valdymo priežiūros organus bei gauti dividendus. Taigi, po (duomenys neskelbtini) tai, ką turi G. G., nebėra pajus, tačiau visiškai atitinka skolos sąvoką – skolos turėjimas suteikia reikalavimo teises grąžinti skolą, tačiau nesuteikia teisės į balsavimą bei dividendus, kartu nereikalauja būti unijos nariu.
6.5. Teismo cituojama pajinio įnašo grąžinimo tvarka niekaip neapsprendžia nei buvimo pajininku, ne buvimo kreditoriumi statuso.
Atsiliepimas
7. Atsakovė BKU „Centro taupomoji kasa“ atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 8 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Bankroto administratorius, gavęs apelianto prieštaravimus (antrasis atsileipimas), neturėjo pareigos jų pateikti teismui, o tą turėjo padaryti pats apeliantas. Juolab, kad administratorius apeliantą informavo, jog prieštaravimai turi būti teikiami teismui. Be to, apelianto prieštaravimuose nebuvo pateikti pagrįsti argumentai, kuriais vadovaujantis teismas turėjo patvirtinti apelianto reikalavimą bankroto byloje.
7.2. Apelianto skundas yra grindžiamas tik samprotavimais, kurie niekaip nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių. Teismas tinkamai išaiškino ir taikė KUĮ ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) normas.
Šalies argumentai
7.3. Apelianto teiginys apie prarastas visas teises ir pareigas pasibaigus asmens narystei unijoje yra savaime prieštaringas, nes tokiu atveju apeliantas, nutraukęs savo narystę unijoje, turėtų būti praradęs visas savo teises, įskaitant ir teisę apskritai reikalauti, kad unija grąžintų jo pajinius įnašus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
9. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta pareiškėją įtraukti į kredito unijos kreditorių sąrašą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas G. G. pateikė kredito unijos Centro taupomoji kasa bankroto administratoriui prašymą įtraukti jį į bankrutavusios kredito unijos Centro taupomoji kasa kreditorių sąrašą su 6 748,15 Eur finansiniu reikalavimu. Savo prašymą grindė (duomenys neskelbtini) pajų pasirašymo sutartimi, (duomenys neskelbtini) pajų padidinimo pasirašymo sutartimi, (duomenys neskelbtini) prašymu nutraukti pareiškėjo narystę kredito unijoje ir grąžinti turimą papildomą pajų. Prašyme paaiškino, kad nuo (duomenys neskelbtini) jis nebėra kredito unijos Centro taupomoji kasa narys ir kredito unijoje neturi jokių teisių bei pareigų, todėl laiko, kad kredito unija turi jam įsipareigojimą, o ne jo pajų.
11. Bankroto administratorius su pareiškėjo prašymu įtraukti jį į bankrutavusios kredito unijos Centro taupomoji kasa kreditorių sąrašą nesutiko ir teismo prašė pareiškėjo prašymo netenkinti, motyvuodamas tuo, kad iškėlus kredito unijai bankroto bylą, unijos nariai negali reikšti kreditorinio reikalavimo turimo pajinio įnašo dydžiui, nes kredito unijos bankroto atveju, kredito unijos narių teisė atgauti turimą pajinį įnašą yra numatyta ne per kreditorinių reikalavimų tenkinimą, bet kredito unijos likvidacijos procese, padengus visus kredito unijos kreditorinius reikalavimus. Be to, nėra pagrindo pareiškėjui kaip nesančiam unijos nariu grąžinti pajinio įnašo, nes unijai iškelta bankroto byla, ji nevykdo ir ateityje nevykdys visų veiklos riziką ribojančių normatyvų.
12. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė netvirtinti pareiškėjo G. G. kreditorinio reikalavimo, motyvuojant tuo, kad aplinkybė, jog pareiškėjo narystė unijoje pasibaigė, neturi nieko bendro su jo reikalavimais grąžinti pajinį įnašą, o nevykdant unijos veiklos riziką ribojančių normatyvų nėra galimas pajinio įnašo grąžinimas. Teismas nurodė, kad narystės pabaiga nereiškia, kad unijos prievolė grąžinti pajinį įnašą automatiškai pakeičiama kita prievole – prievole grąžinti skolą.
13. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teismo cituojama pajinio įnašo grąžinimo tvarka niekaip neapsprendžia nei buvimo pajininku, nei kreditoriumi statuso. Apeliantas laikosi pozicijos, kad jam nesant kredito unijos nariu ir neturint kredito unijos nario teisių ir pareigų, tai, ką turi jis, nėra pajus, o yra unijos skola jam. Teisėjų kolegija išdėstytus apelianto argumentus vertina nepagrįstais.
14. Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi vertino ir sprendė pajinio įnašo grąžinimo klausimą, neatsižvelgdamas į tai, kad apeliantas teisę būti įtrauktam į bankrutavusios kredito unijos Centro taupomoji kasa kreditorių sąrašą grindė aplinkybėmis dėl unijos skolos atsiradimo (pajinio įnašo pagrindu), pasibaigus pareiškėjo narystei unijoje. Apeliacinės instancijos teismas tik sutinka, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pritaikė netinkamos redakcijos KUĮ nuostatas, susijusias su pajinio įnašo gražinimu.
15. Bylos duomenis nustatyta, kad apeliantas G. G. (duomenys neskelbtini) kredito unijai Centro taupomoji kasa pateikė prašymą grąžinti (duomenys neskelbtini) papildomą pajų bei nutraukti jo narystę kredito unijoje ir grąžinti pagrindinį pajų (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu darytina išvada, kad sprendžiant pajaus grąžinimo klausimą turi būti vadovaujamasi tuo metu galiojančia KUĮ redakcija.
16. KUĮ (redakcija galiojusi nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.) 14 straipsnyje nustatyta atsiskaitymų su kredito unijos nariais tvarką. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pajinis įnašas, sumokėtas už pagrindinį pajų, gali būti grąžinamas tik narystei kredito unijoje pasibaigus, o pajinis įnašas, sumokėtas už papildomą pajų, gali būti grąžinamas ir narystei kredito unijoje nepasibaigus. Kredito unija, grąžindama asmeniui jo pajinį įnašą už pagrindinį ir (ar) papildomus pajus, privalo jį proporcingai, atsižvelgdama į tų metų, kuriais narystė kredito unijoje pasibaigė ar kuriais kredito unijoje buvo gautas prašymas grąžinti pajinius įnašus už papildomus pajus, patvirtintoje metinėje balansinėje ataskaitoje įrašytas kredito unijos nuostolių sumas, sumažinti (14 straipsnio 2 dalis). Pagal KUĮ 14 straipsnio 3 dalį kredito unija su savo nariu atsiskaito išmokėdama jam priklausantį pajinį įnašą už pagrindinį ir (ar) papildomus pajus ir kitas išmokas, susijusias su jo dalyvavimu kredito unijos pajiniame kapitale, tik po to, kai įvertinusi kredito unijos finansinę būklę nustato, kad atsiskaitymas nekels grėsmės kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui. Visuotiniam narių susirinkimui patvirtinus metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir kredito unijai nusprendus su nariu (nariais) atsiskaityti, apie šį sprendimą kredito unija privalo raštu pranešti priežiūros institucijai ir gauti priežiūros institucijos leidimą mažinti pajinį kapitalą. Pateikiamame priežiūros institucijai prašyme dėl leidimo mažinti pajinį kapitalą gavimo nurodoma bendra grąžintina kredito unijos nariams, kurių narystė kredito unijoje pasibaigė ar kurių prašymai grąžinti pajinius įnašus už papildomus pajus buvo gauti praėjusiais finansiniais metais, pajinių įnašų suma. Leidimas mažinti pajinį kapitalą išduodamas, jeigu priežiūros institucija įsitikina, kad sumažinus kredito unijos pajinį kapitalą jis bus pakankamas užtikrinti stabilią ir patikimą kredito unijos veiklą.
17. Kredito unija Centro taupomoji kasa (duomenys neskelbtini) raštu atsakydama į apelianto G. G. (duomenys neskelbtini) prašymą, nurodė, kad vadovaujantis KUĮ 12 ir 14 straipsniais bei Kredito unijos įstatų 4.12.5, 4.17 – 4.20 punktais, apelianto narystė kredito unijoje bus nutraukta po 3 mėnesių nuo prašymo pateikimo. Pagrindinis pajinis įnašas bus išmokėtas tik finansiniams metams pasibaigus (t.y. 2017 metams), kredito unijos visuotiniam narių susirinkimui patvirtinus metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir priėmus nutarimą dėl pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo tvarkos, taip pat pranešus apie sprendimą atsiskaityti su kredito unijos nariais priežiūros institucijai ir gavus priežiūros institucijos leidimą mažinti pajinį kapitalą. Rašte taip pat nurodyta, kad jeigu, atsiskaičius su asmeniu, nebus vykdomi kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvai, pajinių įnašų už pagrindinį pajų grąžinimas bus sustabdomas tol, kol bus užtikrinta, kad yra vykdomi kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvai. Rašte apeliantui išaiškinta, kad turimas papildomas pajinis įnašas jam bus išmokėtas, kai bus vykdomi kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvai ir atsiskaitymas nekels grėsmės kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui.
18. Pagal KUĮ 51 straipsnio 4 dalies 2 punktą kredito unija pasibaigus finansiniams metams privalo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos kredito unijos visuotinio narių susirinkimo sprendimu patvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir priimti sprendimą dėl pelno paskirstymo. Taigi, kredito unijos Centro taupomoji kasa finansinių ataskaitų rinkinys turėjo būti patvirtintas iki 2018 metų balandžio 1 d. ir iki šios datos turėjo būti nuspręsta dėl pajinio įnašo grąžinimo apeliantui.
19. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartimi, priimta kredito unijos Centro taupomoji kasa bankroto byloje Nr. B2-2973-262/2018 (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis), kuria kredito unijai Centro taupomoji kasa iškelta bankroto byla, nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 8 d. Lietuvos bankas apribojo kredito unijos Centro taupomoji kasa veiklą, o 2018 m. sausio 16 d. priėmė nutarimą kredito uniją Centro taupomoji kasa pripažinti nemokia. Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl kredito unijos finansinės padėties, darytina išvada, kad nebuvo teisinio pagrindo G. G. grąžinti pajinį įnašą, kadangi atsiskaitymas su apeliantu būtų kėlęs grėsmę kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui. Nesant teisinio pagrindo G. G. grąžinti pajinį įnašą, nėra pagrindo vertinti, kad apeliantas yra bankrutavusios kredito unijos Centro taupomoji kasa kreditorius, turintis galiojančią reikalavimo teisę, nes jo kreditorinis reikalavimas yra grindžiamas būtent unijos pareiga pareiškėjui grąžinti jo įneštą pajų.
20. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.