- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-04
- Bylos Nr.
- e2S-841-324/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02075-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- G. K.
- Ieškovas
- G. G.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovei G. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo jam priteisimo bei bendravimo tvarkos su juo nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Alytaus apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovei G. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo jam priteisimo bei bendravimo tvarkos su juo nustatymo.
Šalies argumentai
2. Ieškovas 2021 m. vasario 9 d. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas šioje civilinėje byloje, sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), užvestoje antstolio S. V. kontoroje pagal 2018 m. rugpjūčio 2 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-222-179/2017, išduotą Alytaus apylinkės teismo; 2) iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje nustatyti nepilnamečio vaiko - G. G., gimusio (duomenys neskelbtini), laikinąją gyvenamąją vietą su ieškovu, 3) iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas šioje civilinėje byloje, priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui G. G. po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą už kiekvieną mėnesį mokant iki einamojo mėnesio 25 kalendorinės dienos. Nepilnamečiui vaikui G. G. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą.
3. Nurodė, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimu nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, nuo 2018 m. gegužės mėn. sūnus faktiškai gyvena pas ieškovą, kuris jį visiškai išlaiko, atsakovė prie vaiko išlaikymo neprisideda. Antstolio S. V. kontoroje užvesta vykdomoji byla, kurioje atsakovė siekia išieškoti minėtu sprendimu vaikui paskirtą išlaikymą iš ieškovo. Tokie atsakovės veiksmai pažeidžia vaiko interesus, nes taip sunkinama ieškovo, kuris šiuo metu vienas išlaiko sūnų ir juo rūpinasi, finansinė padėtis. Tai sudaro pagrindą sustabdyti neteisėtą atsakovės inicijuotą išlaikymo vaikui išieškojimą iš ieškovo. Šiuo metu atsakovė reikalauja vaikui skirto išlaikymo, kas nėra nei sąžininga, nei teisinga ieškovo bei nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Kadangi sūnus gyvena pas ieškovą, yra pagrindas priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiui iš atsakovės. Iš ieškovo yra priteista mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 170 Eur per mėnesį, todėl tokia pati suma priteistina ir iš atsakovės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. vasario 22 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taikė laikinąsias apsaugos priemones - nustatė nepilnamečio G. G. laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisė iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui, mokant kas mėnesį po 170 Eur periodines išmokas nuo šios nutarties priėmimo dienos (2021 m. vasario 22 d.) iki bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje; paskyrė ieškovą priteisto laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui tvarkytoju uzufrukto teise. Nustatė, kad priteisto laikino išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Sustabdė išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), užvestoje antstolio S. V. kontoroje pagal 2018 m. rugpjūčio 2 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-222-179/2017, išduotą Alytaus apylinkės teismo.
5. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad nepilnametis nuo 2018 m. gegužės gyvena pas ieškovą, gerai sutaria su kartu gyvenančiais jaunesniais savo broliais bei jų motina, atsisako gyventi su atsakove, yra ne kartą išreiškęs norą gyventi su tėvu, kuris sudaro jam tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas. Teismo vertinimu, nepilnametis kenčia dėl tarp tėvų esančio aukšto lygio konfliktiškumo, todėl besitęsianti situacija, kai jo gyvenamoji vieta teisiškai nustatyta su motina, bet jis faktiškai gyvena su tėvu, neatitinka vaiko interesų.
6. Teismas nurodė, kad nesant objektyvių duomenų apie atsakovės teikiamą vaiko poreikius atitinkantį materialinį išlaikymą, spręstinas vaikui laikino išlaikymo priteisimo klausimas. Nepilnamečio vaiko išlaikymo našta negali būti perkelta vienam iš tėvų, todėl įvertinus vaiko poreikių užtikrinimo būtiną pastovumą, teismas sprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui iki bus priimtas teismo sprendimas. Atsižvelgiant į ankstesniu teismo sprendimu nustatytą nepilnamečiui skiriamo išlaikymo dydį bei tai, kad ieškovas neprašo jo padidinti, teismas priteisė iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 170 Eur kas mėnesį mokamas išmokas nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo priėmimo byloje dienos.
7. Teismas sutiko su atsakovės argumentu, jog nėra pagrindo stabdyti išieškojimą dėl išlaikymo įsiskolinimo už ankstesnį laikotarpį, kol nepilnametis gyveno su atsakove, tačiau pažymėjo, kad šiuo metu nepilnametis gyvena su ieškovu ir yra jo išlaikomas beveik trejus metus, per kuriuos taip pat buvo skaičiuojamas išlaikymo įsiskolinimas, nors ieškovas faktiškai išlaikė savo sūnų, kuris su juo ir gyveną. Ieškovas pateikė teismui antstolio S. V. pažymą, patvirtinančią, jog iš 4737,26 Eur skolos šiuo metu jau išieškota didžioji dalis lėšų - 3242,53 Eur suma. Kadangi šiuo metu nepilnametis gyvena kartu su ieškovu bei yra jo realiai išlaikomas, teismas sprendė, kad netikslinga iš ieškovo ir toliau išieškoti bei atsakovei perduoti pinigines lėšas, skirtas vaiko išlaikymui, kadangi tai pažeidžia nepilnamečio interesus.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismas 2021 m. vasario 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Nesutiktina su teismo vertinimu, kad nepilnametis vaikas yra pakankamai brandus išreikšti norą gyventi su tėvu. Teismas nevertino 2019 m. vasario 12 d. – 2019 m. kovo 19 d. atliktos ekspertizes akto, kuris patvirtina, kad vaikui nustatytas aukštas nerimo lygis, padidinta emocinė įtampa, vaikui formuojamos neigiamos nuostatos mamos atžvilgiu ir daromas poveikis tėvo aplinkoje. Tame ekspertizės akte paminėta, kad vaikas paklūsta tėvo vadovavimui, vaikui konstatuota lojalumo konfliktas, dėl ko ekspertai rekomendavo vengti tėvų akistatos kartu esant vaikui. Nustatyta, kad klausimai bei pasirinkimai dėl gyvenamosios vietos mažametį vaiką veikia psichotraumuojančiai atsižvelgiant į jo amžių, protinio išsivystymo lygį, individualius psichologinius ypatumus, jo psichinę būklę. Vaikas negali tiesiogiai išreikšti asmeninės, savarankiškai suformuluotos nuomonės, su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi, kitais byloje aktualiais klausimais. Ieškovas ne kartą kaltino atsakovę išgalvotais kaltinimais, kurie nepasitvirtino, nepagristai ją skundė vaiko gerovės specialistams, savavališkai ir jos neinformavęs buvo pakeitęs vaiko registruotą (deklaruotą) gyvenamąją vietą, norėjo perrašyti sūnų į kitą mokymosi įstaigą, nesudaro galimybės su sūnumi bendrauti ryšio priemonėmis, neparveža vaiko į jo gyvenamąją vietą, kaip tai numatyta įsiteisėjusiame teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendime. Atsakovė kreipėsi į antstolio S. V. kontorą, kurioje yra užvestos 2 vykdomosios bylos (Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)).
1.2. Ieškovas nuo 2018 m. gegužės 18 d. veikia prieš mažamečio vaiko interesus, nes atsakovei su sūnumi leidžia bendrauti jam prižiūrint, nors tam nėra jokio objektyvaus pagrindo, be to, tai prieštarauja nurodytoms psichologinės ekspertizės išvadoms ir rekomendacijoms vengti tėvų akistatos kartu esant vaikui dėl jo jaučiamo lojalumo konflikto.
1.3. Alytaus apskrities vaiko teisių skyriaus išvadoje dėl ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos taikymo pažymėta, kad nuo 2018 m. liepos 4 d. nepilnamečiui G. G. nustatytas pirmas grėsmės lygis (motina G. K. kreipėsi dėl galimai paleidžiamų vaiko teisių ir teisėtų interesų-tėvas galimai manipuliuoja vaiku, kalba, kad motina muša vaiką, negražiai kalba apie motinos šeimą). Minėtoje Alytaus VTAS skyriaus išvadoje nėra informacijos, kad ieškovas 2018 m. gegužės 23 d. kreipėsi į Alytaus VTAS skyrių dėl galimo motinos smurto vaiko atžvilgiu, dėl to vyko ikiteisminis tyrimas. Prokuratūroje buvo gautas vaiko teismo psichologinės-psichiatrinės ekspertizės aktas, kuriuo remiantis 2019 m. balandžio 11 d. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Ieškovas vaiką atskyrė nuo motinos (atsakovės), kriminalizuoja vaikui jos elgesį. Šiuo metu mažametis sūnus auga aplinkoje, kurioje visų asmenų požiūris į vaiko motiną yra neigiamas.
1.4. Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi į Alytaus VTAS skyrių, prašydama atsakyti į jos pateiktus klausimus, susijusius su vaikui atliktomis psichologinėmis-psichiatrinėmis ekspertizėmis, ar esant tokiomis išvadomis vaikas gali pasakyti tikrą nuomonę dėl bendravimo su mama. Tačiau VTAS nurodė, kad neturi kompetencijos vertinti teismo psichologų išvadų ir dėl ieškovo teismo sprendimo nevykdymo rekomendavo kreiptis į antstolį. Teismas ieškovui nepagristai įteisino vaiko atžvilgiu jo vykdomus neteisėtus veiksmus, kurie neatitinka vaiko interesų. Laikinoji apsaugos priemone yra analogiška ieškinio reikalavimui, o klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bus galima išspręsti tik atlikus byloje paskirtą teismo psichologinę ekspertizę ir išnagrinėjus bylą iš esmės.
1.5. Teismo nurodytos aplinkybės, kad visa vaiko išlaikymo našta šiuo metu tenka vienam ieškovui, neatitinka faktinių aplinkybių, nes atsakovė išlaiko nepilnametį vaiką natūra, savo namuose išlaiko vaiko gyvenamąją vietą, moka buto komunalinius mokesčius, kiekvieną dieną perka ir gamina maistą vaikui, perka jam drabužius ir teikia kitą išlaikymą, nes kiekvieną dieną tikisi, kad vykdant teismo sprendimą ieškovas pristatys vaiką į jo namus. Neteisėtas vaiko neparvežimas į teismo sprendimu nustatytą vaiko gyvenamąją vietą pas atsakovę nesudaro pagrindo konstatuoti ar daryti prielaidų, jog mama neišlaiko ar neprisideda prie vaiko išlaikymo. Dėl tų pačių argumentų paneigtinas ir teismo vertinimas bei nustatyta prielaida, kad tik vienam ieškovui tenka vaiko išlaikymo našta. Ieškovas neteikia teismo sprendimu iš jo priteisto vaiko išlaikymo, atsakovei nesudaro sąlygų su vaiku bendrauti net nuotolinėmis ryšio priemonėmis, deda visas pastangas atsakovės ryšiui su sūnumi nutraukti. Atsakovė nuolat informuoja Alytaus VTAS, kad jai nėra galimybės perduoti vaikui dovanas, ieškovas jai kliudo bendrauti su vaiku, neparveža vaiko į jo gyvenamąją vietą, kaip tai numatyta teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartyje.
1.6. Teismas išėjo iš galimų sprendimo ribų ir be pagrindo apribojo kitos prievolės – skolos išieškojimo atsakovei – vykdymą byloje, kurioje skolos teisėtumo klausimas net nėra keliamas.
1.7. Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 25 d. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą dėl teisminės mediacijos skyrimo ir su ieškovu siekė taikiai susitarti dėl piniginių lėšų mokėjimo vaikui, vaiko išlaikymo įsiskolinimo. Atsakovei yra žinomos aplinkybės, kad ieškovo šeimyninė padėtis yra pasikeitusi, ieškovas turi dar du mažamečius sūnus. Atsakovė siūlė spręsti ieškovui susidariusią situaciją, t.y. vaiko išlaikymo klausimus remiantis Alytaus teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimu nustatyta maksimalia abiejų tėvų bendravimo su vaiku tvarka (15 dienų vaikas gyvena su mama, l5 su tėčiu). Tačiau ieškovo netenkino atsakovės siūlymas; be kita ko; ieškovas nurodė, kad pati atsakovė yra skolinga vaikui piniginį išlaikymą. Atsakovė įsitikinusi, kad dėl šių priežasčių ieškovas sąmoningai nevykdo įsiteisėjusio teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimo, neparveža vaiko į jo gyvenamąją vietą, nuteikinėja mažametį sūnų prieš ją, siekdamas išvengti teismo sprendimu priteisto jam vaiko išlaikymo mokėjimo; ieškovo teigimu, už laikotarpį, kol vaikas neteisėtai gyvena pas tėvą, yra skolinga atsakovė.
Atsiliepimas
9. Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
9.1. Atsakovė byloje esančius duomenis vertina subjektyviai, nevertina jų visumos. Ji remiasi 2019 m. duomenimis, kai šiuo metu situacija bei vaiko branda yra pakitusi. Atsakovė neįvertina, kad vaikas nuo pat mažens nekeitė ir nekeičia savo pozicijos, kad nori gyventi su savo tėčiu, tačiau atsakovė savo ambicijas iškelia aukščiau vaiko interesų.
9.2. Faktą, kad iš ieškovo pusės yra dedamos pastangos dėl sūnaus bendravimo su atsakove, patvirtina ieškinys bei procesiniai dokumentai, t.y. tai, kad ieškovas nesikreipė dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo ar jos pakeitimo. Ieškovo siekis yra įteisinti faktinę padėtį, o ne apriboti atsakovės bendravimą su vaiku. Vaikas aiškiai išreiškė norą dėl gyvenamosios vietos pakeitimo. Ieškovas nepareiškė prašymo dėl laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo ir laikino išlaikymo priteisimo, nes tikėjosi, kad su atsakove pavyks susitarti. Atsakovė siekia priversti vaiką su ja tiek gyventi, tiek bendrauti, nesikreipiant ir atsisakant specialistų pagalbos. Vaiką ne kartą buvo bandoma grąžinti (ir su antstolių pagalba), tačiau vaikas kategoriškai atsisakė eiti pas motiną.
9.3. Šalių sūnus nuo 2018 m. gegužės mėn. gyvena pas ieškovą, gerai sutaria su kartu gyvenančiais jaunesniais broliais bei jų motina, atsisako gyventi su atsakove, yra ne kartą išreiškęs norą gyventi su tėvu, kuris sudaro jam tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas, todėl laikinosiomis apsaugos priemonėmis tik įteisinama faktiškai esanti padėtis.
9.4. Sunku suvokti atsakovės argumentus, kad ji skiria vaikui išlaikymą tokiu būdu, kaip nurodoma atskirajame skunde. Tai tik patvirtina prieštaringą bei realybės neatitinkančią atsakovės poziciją.
9.5. Ieškovas 2021 m. sausio 18 d. iš antstolio S. V. kontoros gavo 2021 m. sausio 14 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kuriame nurodoma, kad užvesta vykdomoji byla pagal Alytaus apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-222-179/2017 dėl 4737,26 Eur skolos išieškojimo. Vykdymo eigoje buvo areštuotos skolininkui priklausančios banko sąskaitos, iš kurių įplaukė 3242,53 Eur suma, t. y. 2021m. sausio 19 d. 2975,42 Eur ir 2021 m. sausio 25 d. 267,11 Eur. Atsakovė pateikė vykdomąjį raštą dėl išlaikymo išieškojimo žinodama, kad vaikas gyvena su ieškovu ir yra visiškai jo išlaikomas, taip pat žinodama, kad pati jokio išlaikymo sūnui neskiria. Atsakovė atsiliepime pripažino, kad ieškovas niekuomet į ją nesikreipė dėl sūnui reikalingo išlaikymo, ieškovas ir šalių sūnus nepriima jokių dovanų, lauktuvių, vaišių. Atsakovės veiksmai, siekiant neteisėtai išieškoti iš ieškovo pinigines lėšas vaiko išlaikymui, pažeidžia vaiko interesus, nes taip sunkinama ieškovo finansinė padėtis. Atsakovė atskirajame skunde patvirtino, kad iš ieškovo atima pinigines lėšas, kurios galėjo būti skirtos ir būtų skirtos sūnaus išlaikymui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
11. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iki teismo sprendimo priėmimo nustatyta laikina nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta su ieškovu, iš atsakovės priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui, sustabdytas nepilnamečio vaiko išlaikymo išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – atsakovės 2020 m. rugpjūčio 27 d., 2020 m. gruodžio 28 d. ir 2021 m. vasario 18 d. elektroninius laiškus vaiko teisių apsaugos specialistui, atsakovės 2020 m. rugpjūčio 24 d. prašymą dėl informacijos pateikimo Valstybes vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, šio skyriaus 2020 m. rugsėjo 23 d. raštą Nr. 11SD-2325.
13. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui 2021 m. balandžio 16 d. pateikė naują įrodymą – Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2021 m. sausio 16 d. raštą Nr. 106MS-97 su priedais.
14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
15. Apeliacinės instancijos teismas nepriima atsakovės 2020 m. rugpjūčio 24 d. prašymo dėl informacijos pateikimo Valstybes vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, šio skyriaus 2020 m. rugsėjo 23 d. rašto Nr. 11SD-2325, kadangi šie įrodymai yra byloje (atsakovė juos pateikė pirmosios instancijos teismui 2021 m. vasario 6 d. kartu su patikslintais rašytiniais paaiškinimais ir įrodymais (dokumento registracijos Nr. DOK-4503). Nepriima Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2021 m. sausio 16 d. rašto Nr. 106MS-97 su priedais, nes jis taip pat yra apeliacine tvarka tikrinamoje byloje (pirmosios instancijos teisme gauta 2021 m. kovo 18 d., dokumento registracijos Nr. DOK-9618).
16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręsti šalių sūnaus laikinos gyvenamosios vietos, laikino vaiko išlaikymo ir išlaikymo išieškojimo sustabdymo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) klausimai, kad nebūtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, priima kitus atsakovės pateiktus naujus įrodymus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti. Atkreiptinas dėmesys, kad visi šalių į bylą pateikti įrodymai bus įvertinti tik bylą nagrinėjant iš esmės, šio apeliacinio proceso metu yra sprendžiami tik šalių nepilnamečio sūnaus laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, laikino vaiko išlaikymo ir išlaikymo išieškojimas sustabdymo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) klausimai, kurių sprendimo metu teismas išsamaus visų byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
17. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.
18. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. CK 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
19. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 20 d. sprendimu nustatė šalių sūnaus G. G. gyvenamąją vietą su motina G. K. pagal jos gyvenamąją vietą; pakeitė šalių nepilnamečiam sūnui Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-2097-652/2014 priteistą išlaikymą ir nuo patikslinto ieškinio gavimo teisme dienos (2015-08-19) iki vaiko pilnametystės priteisė iš atsakovo G. G. periodines išmokas po 170 Eur kas mėnesį, indeksuojant jas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė vaiko motiną G. K.. Nustatė tokią atsakovo G. G. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką: 1) poriniais metais (t. y. 2016, 2018 ir t. t.) sūnus G. G. pirmą pusę kalendorinio mėnesio būna su motina, kitą pusę - su tėčiu tokia tvarka: laikotarpyje nuo kalendorinio mėnesio 1 dienos iki 15 dienos vakaro sūnus G. G. būna su motina, o nuo kalendorinio mėnesio 15 dienos vakaro iki paskutinės kalendorinės mėnesio dienos vakaro - su tėčiu. Sūnų grąžina į jo motinos gyvenamą vietą tėvas G. G. nuo 17 val. iki 19 val. įskaitytinai; 2) neporiniais metais (t. y. 2017, 2019 ir t. t.) sūnus G. G. pirmą pusę kalendorinio mėnesio būna su tėčiu, kitą pusę - su motina tokia tvarka: laikotarpyje nuo kalendorinio mėnesio 1 dienos iki 15 dienos vakaro sūnus G. G. būna su tėčiu, o nuo kalendorinio mėnesio 15 dienos vakaro iki paskutinės kalendorinės mėnesio dienos vakaro - su motina. Sūnų grąžina į jo motinos gyvenamą vietą tėvas G. G. nuo 17 val. iki 19 val. įskaitytinai; 3) poriniais metais sūnus G. G. Šv. Velykas būna su motina, o neporiniais metais - su tėčiu. Per Šv. Velykas sūnų tėtis pasiima iš kito tėvo, su kuriuo sūnus tuo metu yra, gyvenamosios vietos Šv. Velykų išvakarėse (šeštadienį) laikotarpyje nuo 17 val. iki 19 val. ir grąžina per Šv. Velykas (sekmadienį) laikotarpyje nuo 17 val. iki 19 val.; 4) tėtis turi teisę pasimatyti su sūnumi, kai sūnus būna pas motiną, ir kitu šioje sutartyje nenumatytu ir iš anksto sutartu su motina laiku 30 minučių laikotarpiui penkis kartus per šį laikotarpį, jeigu tai netrukdo vaiko interesams ir motinos suplanuotiems vykimo su vaiku renginiams, šventėms ir kt. Ir atvirkščiai, motina turi teisę pasimatyti su sūnumi, kai sūnus būna pas tėtį, ir kitu šioje sutartyje nenumatytu ir iš anksto su tėčiu sutartu laiku 30 minučių laikotarpiui penkis kartus per šį laikotarpį, jeigu tai netrukdo vaiko interesams ir tėčio suplanuotiems vykimo su vaiku renginiams, šventėms ir kt. Tokį pasimatymą su sūnumi tėtis ar motina turi patvirtinti raštu, t. y. raštu nurodyti, kad šia teise konkretų mėnesį pasinaudojo. Nepasinaudojus šia teise ji sekančiam mėnesiui neperkeliama; 5) tiek tėtis, tiek motina, priklausomai su kuriuo vaikas yra, turi teisę bendrauti su vaiku telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis nekliudomai bent kartą į parą; 6) nustatyti, kad motina G. K. neturi teisės be tėčio G. G. išankstinio rašytinio sutikimo, gauto įstatymų nustatyta tvarka, išvežti vaiko už Lietuvos Respublikos ribų. Taip pat nusprendė nustatyti, kad tėtis G. G. neturi teisės be motinos G. K. išankstinio rašytinio sutikimo, gauto įstatymų nustatyta tvarka, išvežti vaiko už Lietuvos Respublikos ribų. Kauno apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimą paliko nepakeistą. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2019 m. rugsėjo 17 d. išvadoje Nr. 11 SD-2342 nurodė, kad skyrius 2018 m. gegužės 23 d. dėl galimai naudoto smurto prieš nepilnametį kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, G. K. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nebendrauti ir neieškoti ryšių su sūnumi G. G., kuri 2018 m. birželio 21 d. buvo sušvelninta – panaikintas įpareigojimas nebendrauti ir neieškoti ryšių su sūnumi. Ikiteisminis tyrimas 2019 m. balandžio 11 d. nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamosios G. K. kaltę dėl inkriminuotos veikos padarymo. Tarp šalių nėra ginčo, kad nuo 2018 m. gegužės mėn. šalių nepilnametis sūnus gyvena pas atsakovą. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. kovo 31 d. nutarė nustatyti vaiko ir mamos laikiną bendravimo tvarką:
1. Poriniais metais (t. y. 2016, 2018 ir t. t.) sūnus G. G. pirmą pusę kalendorinio mėnesio būna su motina, kitą pusę - su tėčiu tokia tvarka: laikotarpyje nuo kalendorinio mėnesio 1 dienos iki 15 dienos vakaro sūnus G. G. būna su motina, o nuo kalendorinio mėnesio 15 dienos vakaro iki paskutinės kalendorinės mėnesio dienos vakaro, su tėčiu. Siekiant apsaugoti vaiko interesus, sūnų grąžindama į jo gyvenamą vietą tėvai, atsižvelgiant į teismo psichologų rekomendacijas, vengia akistatos kartu esant vaikui. Ieškovas bei atsakovė nereikalauja vienas kito išeiti į lauką pasiimti vaiko. Pasibaigus bendravimo laikui nuo 17 val. iki 19 val. motina G. K. įpareigojama vaiką pristatyti į jo nustatytą gyvenamą vietą.
2. Neporiniais metais sūnus G. G. pirmą pusę kalendorinio mėnesio būna su tėčiu, kitą pusę - su motina tokia tvarka: laikotarpyje nuo kalendorinio mėnesio 1 dienos iki 15 dienos vakaro sūnus G. G. būna su tėčiu, o nuo kalendorinio mėnesio 15 dienos vakaro iki paskutinės kalendorinės mėnesio dienos vakaro - su motina. Siekiant apsaugoti vaiko interesus, sūnų grąžindama į jo gyvenamą vietą tėvai, atsižvelgiant į teismo psichologų rekomendacijas, vengia akistatos kartu esant vaikui. Ieškovas bei atsakovė nereikalauja vienas kito išeiti į lauką pasiimti vaiko. Pasibaigus bendravimo laikui nuo 17 val. iki 19 val. motina G. K. įpareigojama vaiką pristatyti į jo nustatytą gyvenamą vietą.
3. Poriniais metais G. G. pirmą Šv. Kalėdų dieną būna su motina, antrą Šv. Kalėdų diena būna su tėvu. Neporiniais metais G. G. pirmą Šv. Kalėdų dieną būna su tėvu, antrą Šv. Kalėdų dieną būna su motina. Siekiant apsaugoti vaiko interesus, sūnų grąžindama į jo gyvenamą vietą tėvai, atsižvelgiant į teismo psichologų rekomendacijas, vengia akistatos kartu esant vaikui. Ieškovas bei atsakovė nereikalauja vienas kito išeiti į lauką pasiimti vaiko. Pasibaigus bendravimo laikui nuo 17 val. iki 19 val. motina G. K. įpareigojama vaiką pristatyti į jo nustatytą gyvenamą vietą.
4. Poriniais metais sūnus G. G. Šv. Velykų pirmą dieną būna su motina, antrą Šv. Velykų dieną būna su tėvu, o ne poriniais metais Šv. Velykų dieną G. G. būna su tėvu, antrą Šv. Velykų dieną būna su motina. Per Šv. Velykas sūnų motina G. K. pasiima iš tėvo G. G. ir grąžina vaiką į jo gyvenamą vietą Šv. Velykų išvakarėse (šeštadienį) laikotarpyje nuo 17 val. iki 19 val. ir grąžina per Šv. Velykas (sekmadienį). Siekiant apsaugoti vaiko interesus, sūnų grąžindama į jo gyvenamą vietą tėvai, atsižvelgiant į teismo psichologų rekomendacijas, vengia akistatos kartu esant vaikui. Ieškovas bei atsakovė nereikalauja vienas kito išeiti į lauką pasiimti vaiko. Pasibaigus bendravimo laikui nuo 17 val. iki 19 val. motina G. K. įpareigojama vaiką pristatyti į jo nustatytą gyvenamą vietą.
5. Motinos dieną, vaikas G. G. būna su motina. Tėvo dieną, vaikas G. G. būna su tėvu.
6. Tėtis turi teisę pasimatyti su sūnumi, kai sūnus būna pas motiną, ir kitu šioje sutartyje nenumatytu iš anksto sutartu su motina laiku 30 min., laikotarpiui penkis kartus per šį laikotarpį jeigu tai netrukdo vaiko interesams ir motinos suplanuotiems vykimo su vaiku renginiams, šventėms ir. kt. Ir atvirkščiai, motina turi teisę pasimatyti su sūnumi, kai sūnus būna pas tėtį, ir kitu šioje sutartyje nenumatytu ir iš anksto su tėčiu sutartu laiku 30 minučių laikotarpiui penkis kartus per šį laikotarpį, jeigu tai netrukdo vaiko interesams ir tėčio suplanuotiems vykimo su vaiku renginiams, šventėms ir kt. Tokį pasimatymą su sūnumi tiek tėtis ar motina turi patvirtinti raštu nurodyti, kad šia teise konkretų mėnesį pasinaudojo. Nepasinaudojus šia teise ji sekančiam mėnesiui neperkeliama.
7. Tiek tėtis, tiek motina, priklausomai su kuriuo vaikas yra, turi teisę bendrauti su vaiku telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis nekliudomai bent kartą į parą. Tėvas ir motina įpareigojamas, kad vaikas telefonu kiekviena dieną bendrautu su tėvais ne mažiau kaip 10 min. Pagal prašymą tėvas ir motina turi sudaryti sąlygas vaikui bendrauti vaizdo skambučiais su tėvais.
8. Nustatyti, kad tėvas G. G. neturi teisės be motinos G. K. išankstinio rašytinio sutikimo, gauto įstatymų nustatyta tvarka, išvežti vaiko už Lietuvos Respublikos ribų.
9. Nustatyti, kad motina G. K. neturi teisės be tėvo G. G. išankstinio rašytinio sutikimo, gauto įstatymų nustatyta tvarka, išvežti vaiko už Lietuvos Respublikos ribų.
Minima nutartis yra įsiteisėjusi.
Dėl laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos
20. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 23 punktas).
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
22. Vadovaudamasis nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą, todėl keisti (net ir laikinai) vaiko įprastą aplinką galima tik konstatavus, kad vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Tarp šalių nėra ginčo, kad nepilnametis šalių sūnus nuo 2018 m. gegužės mėnesio faktiškai gyvena su ieškovu. Tai, kad šalių sūnus ne kartą vaiko teisių apsaugos specialistams išreiškė norą gyventi pas tėvą ir atsisako gyventi pas mamą, nurodė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2019 m. rugsėjo 17 d. išvadoje Nr. 11 SD-2342. Kadangi iki bylos nagrinėjimo pabaigos turėtų būti užtikrintas tam tikras vaikui įprastos aplinkos stabilumas, šioje proceso stadijoje vaiko interesus atitinka laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu. Nors atskirajame skunde atsakovė nurodė nesutinkanti su skundžiamos nutarties dalimi dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ji nepateikė duomenų apie nesaugią aplinką ieškovo namuose ar jo netinkamą elgesį su sūnumi, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo paliktina nepakeista.
Dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
23. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar ieškovė teikia išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kuris faktiškai gyvena pas ieškovą, nors Alytaus apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimu berniuko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove (vaiko motina). Atsakovė neginčija teismo priteisto išlaikymo dydžio ar jos galimybių teikti tokio dydžio išlaikymą vaikui, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik dėl išlaikymo (ne)teikimo fakto.
24. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės argumentais, kad ji išlaiko nepilnametį vaiką savo namuose išlaikydama vaiko gyvenamąją vietą, mokėdama gyvenamojo būsto komunalinius mokesčius, kiekvieną dieną pirkdama ir gamindama maistą vaikui, pirkdama jam drabužius ir kitą išlaikymą, kadangi tikisi, kad vykdant teismo sprendimą ieškovas pristatys vaiką į jos namus. Kaip minėta, faktinė situacija, kuomet šalių sūnus gyvena su ieškovu, susiklostė nuo 2018 m. gegužės mėn., todėl ieškovės argumentai nelaikytini pagrįstais sprendžiant dėl jos tinkamo prisidėjimo prie sūnaus išlaikymo. Realiai išlaikymo vaikui ji neteikia - byloje nėra duomenų apie tai, kad sūnus maitinasi pas atsakovę ar ji perduoda sūnui jos gamintą maistą, nėra įrodymų apie atsakovės pirktus ir sūnui perduodamus drabužius ar kitas prekes. Šiuo aspektu pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo našta negali būti perkelta vienam iš tėvų, todėl įvertinus vaiko poreikių užtikrinimo būtiną pastovumą pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui iki bus priimtas teismo sprendimas.
Dėl laikino vykdomosios bylos sustabdymo
25. Nesutiktina su atsakove, kad teismas peržengė galimas sprendimo ribas ir be pagrindo apribojo ieškovo prievolę – jo skolos išieškojimą vykdymo byloje.
26. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė antstoliui S. V. 2021 m. sausio 14 d. pateikė vykdymui Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-222-179/2017, kurioje nepilnamečiui G. G. nuo patikslinto ieškinio gavimo teisme dienos (2015 m. rugpjūčio 19 d.) iki jo pilnametystės iš ieškovo priteista po 170 Eur per mėnesį. Antstolis 2021 m. sausio 14 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir nustatė, kad skolininko G. G. skola išieškotojai G. K. yra 4737,26 Eur. Antstolis 2021 m. sausio 26 d. informavo ieškovą, kad vykdymo eigoje buvo areštuotos skolininkui priklausančios banko sąskaitos, iš kurių įplaukė 3242,53Eur suma, t.y. 2021-01-19 - 2975,42 Eur ir 2021-01-25 - 267,11 Eur. Byloje nėra duomenų, už kurį laikotarpį yra paskaičiuotas 4737,26 Eur dydžio ieškovo įsiskolinimas už vaiko išlaikymą. Tačiau šalių vaikui nuo 2018 m. gegužės mėn. faktiškai gyvenant su ieškovu, o atsakovei tuo laikotarpiu prie sūnaus išlaikymo neprisidedant, nors tokią pareigą ji ir turėjo, ieškovas turėjo dengti ir motinos išlaikymo dalį. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad netikslinga iš ieškovo ir toliau išieškoti bei atsakovei perduoti pinigines lėšas, skirtas vaiko išlaikymui, kadangi tai pažeidžia nepilnamečio interesus. Kasacinis teismas savo praktikoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad esant nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolei kreditorius yra vaikas, o skolininkai tėvai, nes jų kiekvieno asmeninė prievolė yra teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra vykdoma vaikui, o ne kitam iš tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 33 punktą; 2016 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016 20 punktą).
Dėl procesinės bylos baigties
27. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis). Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
29. Vadovaujantis nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė nenurodė teisiškai reikšmingų aplinkybių, sudarančių pagrindą skundžiamai nutarčiai panaikinti. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismas 2021 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.