- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-03
- Bylos Nr.
- e2A-258-894/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02075-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Romeika, Rasa Urbanavičiūtė, Laima Kriaučiūnaitė
- Atsakovas
- G. K.
- Ieškovas
- G. G.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės, Tomo Romeikos ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. K. patikslintą apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. G. patikslintą ieškinį atsakovei G. K. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. G. (toliau – ieškovas) patikslintu ieškiniu prašė pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-222-179/2017, dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir priteisti iš atsakovės G. K. (toliau – atsakovė) nepilnamečio vaiko G. G. , gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 170 Eur periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. gegužės 15 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. (imtinai), išlaikymo sumą kiekvieną mėnesį pervedant į ieškovo sąskaitą banke iki einamojo mėnesio 25 kalendorinės dienos ir išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, o nuo 2022 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės arba iki jis bus emancipuotas, iš atsakovės vaiko išlaikymui priteisti po 220 Eur per mėnesį, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir nustatant, kad nepilnamečiui vaikui skirtomis lėšomis uzufrukto teise naudosis ieškovas; ieškovas taip pat prašė nutraukti minėtu teismo sprendimu priteistą iš jo išlaikymą G. G. ; prašė priteisti iš atsakovės nepilnamečiui G. G. 1 171,44 Eur dydžio išmokas skirtas valstybės kaip socialinę išmoką vaikui bei 739 Eur skirtus vaiko išlaikymui, kuriuos atsakovė gavo iš ieškovo, jai pateikus vykdomąjį raštą dėl išlaikymo išieškojimo vykdyti priverstine tvarka; prašė priteisti iš atsakovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2017 m. kovo 20 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu iš ieškovo sūnui G. G. buvo priteistas po 170 Eur per mėnesį išlaikymas, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove. Nuo 2018 m. gegužės 15 d. faktiškai pasikeitus vaiko gyvenamajai vietai, atsirado pagrindas priteisti išlaikymą vaikui iki 2021 m. gruodžio 31 d. iš atsakovės tokio dydžio, koks buvo priteistas išlaikymas iš ieškovo. Kadangi nuo 2022 metų iš esmės pasikeitė pragyvenimo lygis, pakilo kainos, o taip pat šalių sūnus paaugo ir padidėjo jo poreikiai, todėl nuo 2022 m. sausio 1 d. iš atsakovės turi būti priteista po 220 Eur kas mėnesį išlaikymas. Nurodė, kad ieškovo turtinė padėtis pablogėjo, nes be G. G. jis turi išlaikyti dar tris vaikus, buvo priverstas imti paskolą, kad sumokėtų išlaidas advokato pagalbai apmokėti dėl ilgo bylinėjimosi. Nurodė, kad nors atsakovė vaiko neaugino, ji laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės mėnesio iki 2021 m. vasario 22 d. gavo 1 171,44 Eur valstybės mokamas išmokas vaikui (vaiko pinigus) ir 739 Eur iš ieškovo, skirtus vaiko išlaikymui, nes buvo pateikusi antstoliui vykdomąjį raštą dėl išlaikymo priverstinio išieškojimo.
3. Atsakovė su patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko dalyje dėl socialinės išmokos vaikui (vaiko pinigų) grąžinimo ir iš ieškovo priverstine tvarka išieškotos pinigų sumos – išlaikymo pagal teismo sprendimą grąžinimo. Nesutiko su išlaikymo įsiskolinimo priteisimu, laikė, kad išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas tik už tris metus, taip pat nesutiko su prašomo priteisti išlaikymo 220 Eur periodinėmis išmokomis dydžiu. Nurodė, kad ji nuo 2021 m. vasario 22 d. periodiškai kiekvieną mėnesį perveda į ieškovo asmeninę sąskaitą sūnui išlaikyti po 170 Eur. Be to, ieškovas, neužtikrindamas nuolatinio jos ir vaiko ryšio formavimosi, yra įsiskolinęs 4 737,26 Eur vaiko išlaikymui. Nurodė, kad ji rūpinasi vaiku pagal galimybes. Ieškovo reikalavimą padidinti vaikui išlaikymą nuo 2022 m. gruodžio 31 d. iki 220 Eur per mėnesį laikė nepagrįstu. Vaikui išlaikymas turi būti priteisiamas, atsižvelgiant į jo poreikius bei galimybes teikti išlaikymą. Ieškovo turtinė padėtis yra geresnė, jo darbo užmokestis yra kelis kartus didesnis nei jos. Prašė nukrypti nuo įstatyme nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į atsakovės tinkamą procesinį elgesį.
I. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. spalio 17 d. sprendimu priteisė iš atsakovės išlaikymą vaikui G. G. po 170 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. gegužės 15 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., o nuo 2022 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės ar emancipacijos po 220 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis, šias išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka ir išskaičiavus sumokėtas išlaikymo sumas, vykdant Alytaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartį dėl laikino išlaikymo; nustatė, kad šiomis lėšomis uzufrukto teise naudosis ieškovas; priteisė iš atsakovės vaikui G. G. 1 171,44 Eur jam skirtą socialinę išmoką (vaiko pinigus) ir 739 Eur išieškotus vaiko naudai kaip išlaikymą iš ieškovo, iš viso – 1 910,44 Eur, nustatant, kad šiomis lėšomis uzufrukto teise naudosis ieškovas; nutraukė Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-222-179/2017 priteisto išlaikymo nepilnamečiui G. G. išieškojimą iš ieškovo; priteisė iš atsakovės ieškovui 5 000 Eur išlaidoms advokato pagalbai apmokėti ir 37,50 Eur žyminį mokestį, iš viso – 5 037,50 Eur; priteisė iš atsakovės valstybei 79,20 Eur žyminį mokestį ir 17,92 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, apmokėti, iš viso – 97,12 Eur.
5. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl išlaikymo šalių nepilnamečiui vaikui G. G. (toliau – vaikas) ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. 2017 m. kovo 20 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu iš ieškovo vaikui priteistas 170 Eur per mėnesį išlaikymas, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove. Tarp šalių nėra ginčo, kad nuo 2018 m. gegužės 15 d. vaikas buvo paimtas iš atsakovės ir apgyvendintas ieškovo namuose, ir atsakovė nuo to laiko pastovių lėšų vaiko išlaikymui neskyrė ir išlaikymo neteikė. Šalių ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku ir jo auklėjimo tvarkos nustatymo išspręstas taikiu būdu, 2022 m. liepos 4 d. nutartimi patvirtinus šioje dalyje taikos sutartį.
6. Teismas nurodė, kad ieškovas pagrįstai reikalauja iš atsakovės priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo faktinio vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimo, apsigyvenant su tėvu datos (nuo 2018 m. gegužės 15 d.), nes iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo priteisimo 2019 m. rugpjūčio 26 d., nėra praėję daugiau kaip 3 metai. Ieškovas už minėtą laikotarpį prašo priteisti tokio paties dydžio išlaikymą, koks buvo priteistas iš jo ir atsakovė su tokiu išlaikymo dydžiu sutinka.
7. Teismas sprendė, kad atsakovės turtinė padėtis leidžia teikti vaikui išlaikymą po 220 Eur per mėnesį, tokio dydžio išlaikymas paprastai tenkina tik minimalius būtinuosius poreikius, nes nesiekia pusės minimalios algos; atsakovė gyvena viena jos motinai priklausančiame bute, mokslus baigė, todėl mokesčio už mokslą dalimi gali teikti ir didesnį išlaikymą, o ieškovas turi kreditą ir keturis išlaikytinius, jo pajamos nėra didelės (1 000 Eur); šalys yra darbingi, jauno amžiaus, todėl gali pagerinti savo turtinę padėtį. Teismas nurodė, kad atsakovė nesutikdama teikti išlaikymą po 220 Eur per mėnesį, turėjo pareigą pagrįsti, kodėl jos turtinė padėtis neleidžia prisidėti prie vaiko išlaikymo didesne dalimi. Teismas nurodė, kad ginčo dėl ieškovo reikalaujamų išmokų grąžinimo tarp šalių nėra, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako ir priteisia vaikui skirtą išlaikymą ir valstybės išmokas vaikui iš atsakovės.
8. Teismas nustatė, kad ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis, todėl iš atsakovės valstybei priteisė 79,20 Eur žyminį mokestis mokėtiną už šį reikalavimą. Ieškovas už reikalavimus nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ir bendravimo su juo tvarką yra sumokėjęs 150 Eur žyminį mokestį, kurio 75 procentus (112,50 Eur), teismas grąžino ieškovui, o likusius 25 procentus (37,50 Eur) priteisė iš atsakovės ieškovui, nes šioje dalyje šalys sudarė taikos sutartį. Teismas iš atsakovės valstybei priteisė 17,92 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad ieškovas iš viso patyrė 5 000 Eur (2550+2450) advokato pagalbos išlaidas, kurias teismas pripažino pagrįstomis ir neviršijančiomis Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl ieškinį patenkinus visiškai, jas ieškovui priteisė iš atsakovės.
II. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atsakovė apeliaciniame skunde prašė: 1) pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui G. G. priteisimo ir išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoti nuo 2019 m. gegužės 5 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. bei vėlesnį išlaikymo dydį skaičiuoti nukrypstant nuo lygių dalių principo nuokrypį taikant apeliantės naudai; 2) pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. sprendimą dalyje dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų ir ieškovo patirtų išlaidų advokato pagalbai gauti, šias išlaidas sumažinant atsižvelgus į tai, kad dalis ginčo buvo išspręsta sudarant taikos sutartį.
10. Patikslintame apeliaciniame skunde atsakovė prašė: 1) pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui G. G. priteisimo ir išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoti nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. iki 2021 m. vasario 22 d. po 58 Eur per mėnesį, o nuo 2021 m. vasario 18 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. po 170 Eur per mėnesį; priteisti iš atsakovės nuo 2023 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės po 220 Eur per mėnesį vaikui išlaikymą; 2) pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. sprendimą dalyje dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų ir ieškovo patirtų išlaidų advokato pagalbai gauti, šias išlaidas sumažinant atsižvelgus į tai, kad dalyje bylos buvo sudaryta taikos sutartis. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Teismas nurodė, kad visiškai tenkina ieškovo ieškinį, tačiau nenurodė, kurį iš ieškovo pateiktų ieškinių tenkino, pirminį ar patikslintą;
10.2. Išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus nuo ieškinio pareiškimo dienos. Teismas neatsižvelgė į tai, kad patikslintas ieškinys byloje buvo pateiktas 2022 m. gegužės 5 d., todėl priteistinas išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas tik nuo 2019 m. gegužės 5 d., bet ne nuo 2018 m. gegužės 15 d. Išlaikymo įsiskolinimas turi būti pradėtas skaičiuoti ne nuo pirminio ieškinio padavimo dienos, o nuo patikslinto ieškinio padavimo dienos;
10.3. Teismas netinkamai vertino šalių turtinę padėtį ir neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovas turi nekilnojamojo turto bei gauna didesnį atlyginimą negu atsakovė. Atsižvelgiant į tai, turi būti nukrypstama nuo lygių dalių principo ir iš atsakovės priteisiamas ne 220 Eur per mėnesį išlaikymas, o mažesnis;
10.4. Teismas, skirstydamas advokato pagalbos išlaidas, neįvertino aplinkybės, kad tarp šalių buvo sudaryta taikos sutartis dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo. Dalis ieškovo reikalavimų buvo išspręsta taikiai, todėl išlaidos turėjo būti paskirstytos vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalies ir 94 straipsnio 2 dalies normomis. Teismas negalėjo visų ieškovo patirtų advokato išlaidų priteisti iš atsakovės. Atsakovė procesinėmis teisėmis naudojosi tinkamai ir jomis nepiktnaudžiavo;
Papildomi argumentai nurodyti rašytiniuose paaiškinimuose
Žemesnės instancijos teismas
10.5. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad vaikas buvo paimtas iš motinos ir apgyvendintas ieškovo (tėvo) namuose, t. y., kad faktinė vaiko gyvenamoji vieta su ieškovu yra nuo 2018 m. gegužės 15 d. Teismas nevertino, kad ieškovas siekė legitimizuoti piktybinį ir sąmoningą ankstesnio teismo sprendimo, kuriuo iš jo priteistas išlaikymas vaikui, nevykdymą nauju, tik jam patogiu teismo sprendimu;
10.6. Teismas klaidingai konstatavo, kad atsakovė sutinka su išlaikymo vaikui mokėjimu, kuris buvo nustatytas 2017 m. kovo 20 d. Atsakovė teismo posėdyje 2022 m. rugsėjo 27 d. nurodė, kad sutiktų mokėti išlaikymą vaikui po 58 Eur nuo ieškinio pateikimo dienos 2019 m. rugpjūčio 26 d. iki 2021 m. vasario 22 d. (986 Eur). Kadangi atsakovė sutiko su ieškovo pasiūlyta maksimalia bendravimo tvarka, o atsakovas dėl geresnės finansinės padėties sutiko teikti vaikui didesnį išlaikymą 170 Eur/mėn.;
Žemesnės instancijos teismas
10.7. Teismas neatsižvelgė į teismų praktiką aiškinant CK 3.200 straipsnio nuostatas, kad išlaikymo įsiskolinimo priteisimo momentas yra siejamas su ieškinio dėl įsiskolinimo priteisimo pareiškimo momentu (Panevėžio apygardos teismo nutartis 2021 m. balandžio 27 d. civilinėje byloje Nr. 2A-228-739/2021 31 p.). Patikslintame ieškinyje pareikštas reikalavimas dėl vaiko išlaikymo įsiskolinimo 2022 m. gegužės 6 d., todėl išlaikymo skola galėtų būti priteisiama ne daugiau nei už tris metus, skaičiuojant ją nuo 2019 m. gegužės 6 d.;
10.8. Teismas netinkamai vertino, kad ieškovo turtinė padėtis nėra geresnė nei atsakovės. Ieškovas nepateikė teismui patvirtinančių duomenų, kad turi kredito įsipareigojimus bankui. Teismas nevertino, kad ieškovo nurodytas nekilnojamas turtas (dirbami žemės sklypai) yra deklaruotas ir iš jo ieškovas gauna pajamas. Ieškovas turi dar tris vaikus ir jo šeima kaip daugiavaikė iš valstybės gauna paramą, įvairias kompensacijas;
10.9. Teismas nevertino, kad buvo pažeistos atsakovės teisės ir pareigos dalyvauti vaiko gyvenime jo auklėjime. Aplinkybės, kad ieškovas vaikui suformavo neigiamą požiūrį į atsakovę ir dėl šių priežasčių vaikas apsigyveno ieškovo sugyventinės bute, neturi būti vertinamos kaip teisiškai reikšmingos, priteisiant iš atsakovės ieškovui susidariusį vaiko išlaikymo įsiskolinimą.
10.10. Teismas nepagrįstai vertino, kad atsakovė nepagrindė aplinkybių, jog ji negali mokėti po 220 Eur/mėn. išlaikymą. Atsakovė vykusio 2022 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio metu pažymėjo, kad ji studijas, kurias apmokėjo iš asmeninių lėšų, baigė tik šiais metais t. y. 2022 m. birželio mėn. Ieškovas nepagrįstai kaltindamas atsakovę įvairioms institucijoms suformavo apie ją neigiamą įvaizdį, dėl šių priežasčių atsakovės galimybės įsidarbinti pagal savo specialybę bei gauti didesnį darbo užmokestį Alytaus mieste yra apsunkintos;
Žemesnės instancijos teismas
10.11. Teismas nevertino, kad ieškovas piktnaudžiavo teismo procesu ir vilkino procesą, kad dėl ieškovo pateiktų kaltinimų atsakovei bylos eiga užsitęsė. Ieškovas po apeliacinio teismo nutarties praėjus 5 mėnesiams pareiškė patikslintą ieškinį dėl vaiko išlaikymo įsiskolinimo;
10.12. Teismas nepagrįstai sprendė, kad byla sudėtinga. Teismas ir institucija teikianti išvadą negynė viešo vaiko intereso, nebuvo aktyvūs.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
11.1. Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Ginčo, kad vaikas gyvena faktiškai su ieškovu nuo 2018 m. gegužės 15 d. byloje nėra. Ieškinys teismui pateiktas 2019 m. rugpjūčio 26 d., o išlaikymo įsiskolinimą prašoma priteisti nuo 2018 m. gegužės 15 d., t. y. nuo tos dienos, kai vaikui apsigyvenus pas tėvą, atsakovė jam išlaikymo neteikė. 3 metų terminas skaičiuojant atgaline data nuo ieškinio pateikimo dienos, nėra praleistas ir terminas siekia 2016 m. rugpjūčio 26 d. Pagrįstai reikalaujama priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo faktinės vaiko gyvenamosios vietos su tėvu datos - 2018 m. gegužės 15 d., nes iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo priteisimo 2019 m. rugpjūčio 26 d., nėra praėję daugiau kaip 3 metai. Ieškinio tikslinimas savaime nesukuria teisės perskaičiuoti CK 3.200 straipsnyje nurodytą 3 metų terminą, kuriame kalbama apie bylos užvedimą pateikiant ieškinį teisme;
11.2. Atsakovė nepateikė jokių duomenų ir motyvų, kodėl iš jos turi būti priteistas mažesnis negu 220 Eur dydžio išlaikymas. Atsakovė turėjo pareigą pagrįsti, kodėl jos turtinė padėtis neleidžia teikti didesnio išlaikymo ir kad prie vaiko išlaikymo didesne dalimi turi prisidėti vaiko tėvas. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad pinigines lėšos, kurios buvo mokamos už mokslą ir keliones, gali būti skiriamos vaiko išlaikymui. Atsakovė neginčija vaiko poreikių. Iš atsakovės priteistas išlaikymas yra mažesnis, nei neįrodinėtinas išlaikymui reikalingas dydis tiesiogiai siejamas su MMA dydžiu;
11.3. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas pagrįstai vertino procesinį šalių elgesį skirstant bylinėjimosi išlaidas bei jų susidarymo pagrindus. Bylinėjimosi išlaidos didėjo dėl pačios atsakovės nuolatinių nepagrįstų procesinių dokumentų teikimo. Atsakovė reiškė nepagrįstus nušalinimus, kas taip pat užvilkino procesą. Atsakovė teikė į bylą daugybę su byla nesusijusių dokumentų bei tų pačių pasikartojančių prašymų, nepaisant jų ankstesnio išsprendimo.
Atsiliepime į rašytinius paaiškinimus nurodyti argumentai
11.4. Atsakovė ne šalino trūkumus, o pateikė naują apeliacinį skundą, kuriame naujai dėsto tiek jo dalyką, tiek pagrindą. Atsakovė skundą papildo naujais argumentais ir motyvais, kas negalima, vertinant trūkumų šalinimo institutą ir jo paskirtį. Neleistina teikti du atskirus dokumentus, kurie būtų nagrinėjami kaip vienas apeliacinis skundas;
11.5. Rašytiniai paaiškinimai negali būti pagrindas pakeisti/patikslinti apeliacinio skundo pagrindo ar tikslinti apeliacinio skundo, o gali būti tik traktuojami kaip nurodyto trūkumo pašalinimas apeliacinio skundo dalyko apimtyje, jei tas yra padaryta;
11.6. Rašytiniai paaiškinimai visoje apimtyje nepriimtini, nes tai neatitinka teisinio apeliacinio skundo turinio ir jo trūkumų šalinimo instituto paskirties. Atsakovės paaiškinimai gali būti traktuojami kaip pareiškimas dėl trūkumų šalinimo, tačiau tik dalyje dėl apeliacinio skundo trūkumo šalinimo, t. y. apeliacinio skundo dalyko tinkamo suformulavimo;
11.7. Atsakovė Kauno apygardos teismo nurodytų apeliacinio skundo trūkumo nepašalino, o iš esmės pakeitė apeliacinio skundo dalyką, kas gali būti vertinama kaip apeliacinio skundo tikslinimas, kuris nėra galimas;
11.8. Apeliacinis skundas turi būti nagrinėjamas toks, koks buvo pateiktas, o atsakovės rašytiniai paaiškinimai nepriimtini ir atmestini, paliekant teismui diskreciją dėl rašytiniuose paaiškinimuose nurodyto apeliacinio skundo dalyko (ne pagrindo) sukonkretinimo kaip trūkumo ištaisymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Teisėjų kolegija pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Taigi, apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apeliantų prašymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai). Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
14. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas patikslinto ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl apeliantės rašytinių paaiškinimų
15. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo: 1) pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui G. G. priteisimo ir išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoti nuo 2019 m. gegužės 5 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. bei vėlesnį išlaikymo dydį skaičiuoti nukrypstant nuo lygių dalių principo nuokrypį taikant apeliantės naudai; 2) pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. sprendimą dalyje dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų ir ieškovo patirtų išlaidų advokato pagalbai gauti, šias išlaidas sumažinant atsižvelgus į tai, kad dalis ginčo buvo išspręsta sudarant taikos sutartį. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės apeliaciniame skunde yra nurodyta, jog iš apeliantės išlaikymas vaikui turi būti priteistas po 170 Eur per mėnesį, šią išmoką skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės 5 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. (žr. apeliacinio skundo 3 lapo pirmą pastraipą). Vadinasi, apeliantė neginčijo pirmosios instancijos teismo nustatyto 170 Eur išlaikymo įsiskolinimo už vieną mėnesį dydžio.
16. 2023 m. sausio 12 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-258-894/2023, apeliantei G. K. nustatytas septynių dienų terminas nuo šios nutarties įteikimo dienos nurodytam apeliacinio skundo trūkumui pašalinti – tinkamai suformuluoti apeliacinio skundo reikalavimą, t. y. tiksliai nurodyti išlaikymo, kuris nuo 2022 m. sausio 1 d. turi būti priteistas iš atsakovės nepilnamečiui vaikui, dydį.
17. 2023 m. vasario 2 d. apeliantė pateikė dokumentą pavadinimu Rašytiniai paaiškinimai dėl trūkumų pašalinimo. Įvertinusi šio dokumento turinį, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantė išplėtė apeliacinio skundo argumentus (pakeitė apeliacinio skundo pagrindą), o taip pat, prašydama pakeisti atsakovei vaiko išlaikymo įsiskolinimą nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. iki 2021 m. vasario 22 d. po 58 Eur per mėnesį, nuo 2021 m. vasario 18 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. po 170 Eur per mėnesį, o nuo 2023 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės po 220 Eur per mėnesį, suformulavo naują apeliacinio skundo dalyką. Teisėjų kolegija pažymi, kad Civilinio proceso kodekso 323 straipsnyje nustatyta imperatyvi taisyklė, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Tinkamas ir sąžiningas naudojimasis CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus, negali būti aiškinamas tokiu būdu, kad apeliaciniame procese teikiant rašytinius paaiškinimus būtų keičiamas (papildomas) apeliacinio skundo pagrindas ar dalykas. Vadovaudamasis nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas apeliantės G. K. 2023 m. vasario 2 d. pateiktą dokumentą vertina tik ta apimtimi, kuri yra susijusi su 2023 m. sausio 12 d. Kauno apygardos teismo nutartimi nustatyto įpareigojimo įvykdymu. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės G. K. 2023 m. vasario 2 d. pateiktame dokumente teismui suformuluotą prašymą (1) sprendžia, jog atsakovė nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. prašo priteistą išlaikymo dydį sumažinti nuo 220 Eur iki 170 Eur, nukrypstant nuo tėvų lygių dalių principo.
Dėl apeliacinio skundo
18. Apeliantė nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad patikslintas ieškinys byloje buvo pateiktas 2022 m. gegužės 5 d., todėl priteistinas išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas tik nuo 2019 m. gegužės 5 d., bet ne nuo 2018 m. gegužės 15 d. Išlaikymo įsiskolinimas turi būti pradėtas skaičiuoti ne nuo pirminio ieškinio padavimo dienos, o nuo patikslinto ieškinio padavimo dienos. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais sutinka iš dalies.
19. Teisėjų kolegija iš bylos duomenų nustatė, kad 2019 m. rugpjūčio 26 d. ieškovo teismui pateiktame ieškinyje nebuvo pareikštas reikalavimas dėl išlaikymo vaikui įsiskolinimo priteisimo iš atsakovės (dokumentas numeris CBP-4491). 2022 m. gegužės 6 d. teismui pateiktame patikslintame ieškinyje buvo suformuluotas naujas reikalavimas – priteisti iš atsakovės nepilnamečio vaiko G. G. išlaikymą po 170 Eur periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. gegužės 15 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. (dokumentas numeris DOK-16048). Tokiu reikalavimu ieškovas iš esmės prašė priteisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimą. Civilinio kodekso 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėta įstatymo nuostata reiškia, jog trijų metų terminas yra skaičiuojamas atgaline data nuo tos dienos, kurią buvo pareikštas ieškinys (ieškinio reikalavimas) dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Vadinasi, nagrinėjamu atveju išlaikymo įsiskolinimas gali būti išieškotas už trejus metus iki ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pareiškimo dienos (2022 m. gegužės 6 d.), t. y. nuo 2019 m. gegužės 6 d. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą nuo 2018 m. gegužės 15 d., pažeidė Civilinio kodekso 3.200 straipsnyje įtvirtintą materialinės teisės normą. Išdėstyti argumentai sudaro pagrindą apeliacinį skundą patenkinti iš dalies ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nustatant, kad patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies ir išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiui vaikui G. G. iš atsakovės G. K. po 170 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis priteisiamas nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. ir po 220 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis priteisiamas už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 5 d.
20. Apeliantės teigimu, teismas netinkamai vertino šalių turtinę padėtį ir neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovas turi nekilnojamojo turto, iš kurio gauna pajamas, bei gauna didesnį atlyginimą negu atsakovė. Atsižvelgiant į tai, turi būti nukrypstama nuo lygių dalių principo ir iš atsakovės priteisiamas ne 220 Eur per mėnesį dydžio išlaikymas, o mažesnis, kaip nurodoma atsakovės 2023 m. vasario 2 d. apeliacinės instancijos teismui pateiktame dokumente, – 170 Eur (dokumentas numeris DOK-3210).
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. Civilinio kodekso 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktą).
22. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
23. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V. , bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. A. Š. , bylos Nr. 3K-3-27-686/2015).
24. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. D. v. R. D. , bylos Nr. 3K-3-79/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B. , bylos Nr. 3K-3-189/2009). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė apeliaciniame skunde nurodomoms aplinkybėms, apie ieškovo iš jo turimo nekilnojamojo turto gaunamas pajamas, pagrįsti nėra pateikusi objektyvių šias aplinkybes patvirtinančių duomenų, todėl minėtos aplinkybės laikytinos neįrodytomis (CPK 12, 178 straipsniai).
25. Įvertinusi byloje esančių 2021 m. rugpjūčio 26 d. Išrašų apie asmens darbovietę ir išmokas, mokamas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, duomenis, teisėjų kolegija nustatė, kad 2021 m. liepos mėnesį ieškovo G. G. apmokestinamosios darbo pajamos sudarė 2 014 Eur, o atsakovės G. K. – 989 Eur.
26. Į bylą pateikti Valstybės įmonės Registrų centras išrašai patvirtina, kad ieškovui G. G. nuosavybės teise priklauso: 1) 4,8 ha žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 3 383 Eur; 2) 10,75 ha žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė –10 300 Eur; 3) 2,95 ha žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 1 809 Eur; 4) 7,33 ha žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 5 096 Eur. Ieškovui nuosavybės teise taip pat priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 1 540 Eur bei 1/8 dalis ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 3 Eur.
27. Teisėjų kolegija, įvertinusi 25-26 punktuose aptartus duomenis, sutinka su apeliantės teiginiu, kad ieškovas, priešingai nei atsakovė, turi jo vardu registruoto nekilnojamojo turto, t.y. keturis žemės ūkio paskirties žemės sklypus bei butą ir ūkinio pastato dalį kaimiškoje vietovėje (turto vidutinė rinkos vertė pagal Valstybės įmonės Registrų centras duomenis sudaro apie 22 128 Eur (3 383 Eur +10 300 Eur +1 809 Eur + 5 096 Eur + 1 540 Eur) bei gauna didesnes pajamas, nei atsakovė. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė G. K. neginčija pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytos aplinkybės, apie ieškovo turimus keturis išlaikytinius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog ieškovas turi keturis išlaikytinius, o atsakovė turi tik vieną išlaikytinį, leidžia daryti išvadą, kad (šalių vaikui teiktino išlaikymo dydžio aspektu) šalių turtinė padėtis yra panaši. Šiame kontekste svarbu nurodyti ir tai, jog atsakovė į bylą nėra pateikusi objektyvių duomenų, kad ji yra išnaudojusi visas galimybes gauti didesnes pajamas, kurias galėtų skirti nepilnamečio sūnaus išlaikymui.
28. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovui, su kuriuo gyvena šalių nepilnametis vaikas, galimai atsiras ir nenumatytų papildomų vaiko išlaikymo išlaidų, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.
29. Konstatavus, jog šalių turtinė padėtis teiktino išlaikymo dydžio aspektu yra panaši, nėra pagrindo nagrinėjamoje byloje nukrypti nuo Civilinio kodekso 3.156 straipsnyje įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymą iš abiejų tėvų lygiomis dalimis, tinkamai aiškino ir taikė Civilinio kodekso 3.192 straipsnį.
Dėl bylos procesinės baigties
30. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, kurie galėjo turėti įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme
31. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo visų ieškovo patirtų advokato pagalbos išlaidų priteisti iš atsakovės, neįvertino, jog ieškinio reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos ir dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo buvo išspręsti šalių taikos sutartimi.
32. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
33. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. liepos 4 d. nutartimi patvirtino šalių 2022 m. liepos 4 d. sudarytą taikos sutartį ir bylos dalį dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo nutraukė. 2022 m. liepos 4 d. taikos sutartyje šalys neaptarė jų patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. CPK 94 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto.
34. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kad taikos sutartimi šalys išsprendė ginčą taikiai dėl dviejų neturtinių ieškinio reikalavimų, dėl kitų keturių turtinių ieškinio reikalavimų (išlaikymo įsiskolinimo, išlaikymo, valstybės socialinės išmokos ir išieškotų iš ieškovo išlaikymo lėšų priteisimo) ir vieno neturtinio reikalavimo dėl išlaikymo išieškojimo iš ieškovo nutraukimo šalių ginčą išsprendė teismas. Apeliacinės instancijos teismui iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovui iš atsakovės priteisto išlaikymo įsiskolinimo, skaičiuojant 170 Eur per mėnesį suma nuo 7 395 Eur (170 x 43,5 mėn.) sumažėjo iki 5 406 Eur (170 x 31,8 mėn.), todėl ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo patenkintas 73 % (5 406/7 395 x 100). Teismo sprendimo dalis, kuria išspręsti kiti ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo, valstybės socialinės išmokos ir išieškotų iš ieškovo išlaikymo lėšų priteisimo bei dėl išlaikymo išieškojimo nutraukimo) palikta nepakeista.
35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas vadovaujantis CPK 94 straipsnio 2 dalies ir CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovas turi teisę į 68 % (0+0+73+100+100+100+100/7) jo pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovui iš atsakovės priteistina bylinėjimosi išlaidoms suma nuo 5 037,50 Eur sumažintina iki 3 425,50 Eur (5037,50x0,68). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovei pirmosios instancijos teisme Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. spalio 6 d. sprendimo Nr. (8.2Mr)TP-21-T-2621-9546 pagrindu buvo teikiama antrinė teisinė pagalba ir atsakovė buvo atleista nuo 50 procentų žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, skundžiamu sprendimu iš atsakovės valstybei 79,20 Eur žyminiam mokesčiui ir 17,92 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti suma iš viso – 97,12 Eur sumažintina iki 48,56 Eur (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas, 96 straipsnio 3 dalis).
36. Bylos medžiaga patvirtina, kad teikiant atsakovei antrinę teisinę pagalba, valstybė patyrė 595,98 Eur (485,98+110) išlaidas. Atsakovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti dalis 190,71 Eur (595,98x0,32), proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, iš ieškovo priteistina valstybei.
37. Atsižvelgiant į išdėstytą, skundžiamo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keistina, ieškovui iš atsakovės priteistina bylinėjimosi išlaidoms atlyginti suma nuo 5 037,50 Eur sumažintina iki 3 425,50 Eur, iš atsakovės valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidoms atlyginti suma nuo 97,12 Eur sumažintina iki 48,56 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme
38. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo priteisti iš atsakovės 700 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Į bylą pateikta 2022 m. lapkričio 16 d. atstovavimo sutartis, pasirašyta tarp ieškovo ir advokato V. K. , 2022 m. lapkričio 28 d. sąskaita už teisines paslaugas, išrašyta 700 Eur sumai bei jos apmokėjimą patvirtinantis 2022 m. lapkričio 28 d. mokėjimo nurodymas (dokumento DOK-45786 priedai). Ieškovo turėtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos ir įrodytos.
39. Atsakovė už apeliacinį skundą 2022 m. lapkričio 16 d. sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį (2022 m. lapkričio 16 d. atsakovės banko sąskaitos išrašas). Atsakovė patikslintu apeliaciniu skundu prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Patikslinto apeliacinio skundo tenkinimo atveju iš atsakovės ieškovui priteisto išlaikymo įsiskolinimo suma būtų 2 806,70 Eur (1 035,30 Eur (17,85 mėn. x 58 Eur)+1771,40 Eur (10,42 mėn. x 170 Eur)), t. y. sumažėtų 4 588,30 Eur (7395-2806,70). Skundžiamu sprendimu iš atsakovės ieškovui priteistas 7 395 Eur išlaikymo įsiskolinimas.
40. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą iš atsakovės ieškovui priteistas išlaikymas sumažėjo iki 5 406 Eur, t. y. sumažėjo 1 989 Eur (7395-5406). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, laikytina, kad patikslintas apeliacinis skundas yra patenkintas 43 % (1989/4588,30x100), atmesta 57 % (100-43) apeliacinio skundo reikalavimų, todėl atsakovė turi teisę į 64,50 Eur (150x0,43), o ieškovas į 399 Eur (700x0,57) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Po ieškovo ir atsakovės vienas kito atžvilgiu vienarūšių ir priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įskaitymo, ieškovui iš atsakovės priteistina 334,50 Eur (399-64,50) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. sprendimą pakeisti iš dalies.
Pakeisti sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir ją išdėstyti taip:
„Priteisti iš G. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnaus G. G. , gimusio (duomenys neskelbtini), naudai išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant po 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) per mėnesį periodinėmis išmokomis už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. ir skaičiuojant po 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) per mėnesį periodinėmis išmokomis už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 5 d., išskaičiavus sumokėtas išlaikymo sumas, vykdant Alytaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.
Priteisti iš G. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą sūnui G. G. , gimusiam (duomenys neskelbtini), po 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) per mėnesį periodinėmis išmokomis, skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 6 d. iki G. G. pilnametystės ar emancipacijos, šias išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, išskaičiavus sumokėtas išlaikymo sumas, vykdant Alytaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartį dėl laikino išlaikymo. Šių lėšų tvarkytoju uzurfrukto teise paskirti ieškovą G. G. , asmens kodas (duomenys neskelbtini)“.
Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ją išdėstyti taip:
„Priteisti iš G. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), G. G. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 425,50 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus dvidešimt penkis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidoms apmokėti.
Priteisti iš G. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 48,56 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus 56 centus) bylinėjimosi išlaidoms apmokėti.
Priteisti iš G. G. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 190,71 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų 71 centą) antrinės teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti“.
Likusią sprendimo dalį, palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės G. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui G. G. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), 334,50 Eur (tris šimtus trisdešimt keturis eurus 50 centų) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.