Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1223-796/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-12-22
Bylos Nr.: e2A-1223-796/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-13-3-02075-2019-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
Atsakovas: G. K.
Ieškovas: G. G.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1223-796/2021Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02075-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.4.9.6.3; 3.2.4.11; 3.3.1.18.4 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės ir Erinijos Kazlauskienės, veikianti Kauno apygardos teismo vardu, (Civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovei G. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas G. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-222-179/2017, nepilnamečio vaiko G. G., gimusio (duomenys neskelbtini), nustatytą gyvenamąją vietą ir nepilnamečio G. G. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu G. G.; iš atsakovės G. K. nepilnamečio vaiko G. G. išlaikymui priteisti po 170,00 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės arba iki bus emancipuotas, išlaikymo sumą už kiekvieną mėnesį pervedant į ieškovo G. G. nurodytą sąskaitą banke iki einamojo mėnesio 25 kalendorinės dienos, išmokas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nepilnamečiui vaikui G. G. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą G. G.; nutraukti iš ieškovo G. G. atsakovei G. K. pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimą priteistą ir mokėtiną vaiko G. G. išlaikymą; nustatyti atsakovės G. K. bendravimo su nepilnamečiu vaiku G. G. bendravimo tvarką:

– poriniais metais (t. y. 2016, 2018 ir t. t.) sūnus G. G. pirmą pusę kalendorinio mėnesio būna su motina, kitą pusę – su tėčiu tokia tvarka: laikotarpiu nuo kalendorinio mėnesio 1 dienos iki 15 dienos vakaro sūnus G. G. būna su motina, o nuo kalendorinio mėnesio 15 dienos vakaro iki paskutinės kalendorinės mėnesio dienos vakaro – su tėčiu. Sūnų grąžina į jo tėvo gyvenamąją vietą motina G. K. nuo 17 val. iki 19 val. imtinai;

– neporiniais metais (t. y. 2017, 2019 ir t. t.) sūnus G. G. pirmą pusę kalendorinio mėnesio būna su tėčiu, kitą pusę – su motina tokia tvarka: laikotarpiu nuo kalendorinio mėnesio 1 dienos iki 15 dienos vakaro sūnus G. G. būna su tėčiu, o nuo kalendorinio mėnesio 15 dienos vakaro iki paskutinės kalendorinės mėnesio dienos vakaro – su motina. Sūnų grąžina į jo tėčio gyvenamąją vietą motina G. K. nuo 17 val. iki 19 val. imtinai;

– poriniais metais sūnus G. G. Šv. Velykas būna su motina, o neporiniais metais – su tėčiu. Per šv. Velykas sūnų motina pasiima iš tėvo, su kuriuo sūnus tuo metu yra, gyvenamosios vietos šv. Velykų išvakarėse (šeštadienį) laikotarpiu nuo 17 val. iki 19 val. ir grąžina per šv. Velykas (sekmadienį) laikotarpiu nuo 17 val. iki 19 val. imtinai;

– tėtis turi teisę pasimatyti su sūnumi, kai sūnus būna pas motiną, ir kitu šioje sutartyje nenumatytu ir iš anksto sutartu su motina laiku 30 minučių laikotarpiu penkis kartus per šį laikotarpį, jeigu tai netrukdo vaiko interesams ir motinos suplanuotiems vykimo su vaiku renginiams, šventėms ir kt. Ir atvirkščiai, motina turi teisę pasimatyti su sūnumi, kai sūnus būna pas tėtį, ir kitu šioje sutartyje nenumatytu ir iš anksto su tėčiu sutartu laiku 30 minučių laikotarpiu penkis kartus per šį laikotarpį, jeigu tai netrukdo vaiko interesams ir tėčio suplanuotiems vykimo su vaiku renginiams, šventėms ir kt. Tokį pasimatymą su sūnumi tėtis ar motina turi patvirtinti raštu, t. y. raštu nurodyti, kad šia teise konkretų mėnesį pasinaudojo. Nepasinaudojus šia teise ji į kitą mėnesį neperkeliama;

– tiek tėtis, tiek motina, priklausomai su kuriuo vaikas yra, turi teisę bendrauti su vaiku telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis nekliudomai bent kartą per parą;

– nustatyti, kad motina G. K. neturi teisės be tėčio G. G. išankstinio rašytinio sutikimo, gauto įstatymų nustatyta tvarka, išvežti vaiko už Lietuvos Respublikos ribų. Taip pat nustatyti, kad tėtis G. G. neturi teisės be motinos G. K. išankstinio rašytinio sutikimo, gauto įstatymų nustatyta tvarka, išvežti vaiko už Lietuvos Respublikos ribų ilgiau kaip 1 mėnesiui laiko.

Šalies argumentai

2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad šalių nepilnametis sūnus faktiškai nuo 2018 m. gegužės mėn. gyvena su ieškovu, atsakovė visiškai nesirūpina ir nesidomi sūnumi. Ieškovas pagal ankstesnį teismo sprendimą į atsakovės sąskaitą vaiko išlaikymui kas mėnesį perveda po 170,00 Eur, nors vaikas gyvena su ieškovu, tačiau šiuos pinigus atsakovė naudoja ne vaiko poreikiams tenkinti ir jų priverstine tvarka (per antstolį) reikalauja iš ieškovo. Pati atsakovė nuo to laiko, kai sūnus gyvena pas ieškovą, išlaikymo sūnui neteikė. Ieškovas deda visas pastangas, kad sūnus bendrautų su motina, tačiau atsakovė į šias pastangas nereaguoja, su vaiku sutartu laiku susitikti neatvyksta, juo nesidomi, nepriima specialistų pagalbos. Mano, jog atsakovė negali užtikrinti tinkamų ir saugių gyvenimo sąlygų šalių sūnui, negeba rūpintis juo ir to nenori daryti, nuolat atsisakydama su vaiku bendrauti. Be to, atsakovė nesistengia išmokti rūpintis vaiku, atsisako bet kokios, net ir profesionalios specialistų pagalbos, vartoja prieš vaiką prievartinius veiksmus, o tai kelia vaikui ne tik emocinį, bet ir fizinį skausmą, stresą. Esant tokiai situacijai yra pažeidžiami vaiko interesai, sukeliama jam daug nemalonių išgyvenimų, vaikui yra sunku dėl motinos neapgalvoto ir prieš vaiko interesus nukreipto elgesio, taip pat ir dėl jos nuolatinio melavimo vaikui, manipuliavimo įvairiomis aplinkybėmis. Motinos abejingumą vaikui rodo ir tai, kad ji visiškai neprisideda prie sūnaus išlaikymo. Ieškovo nuomone, išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad situacija ir aplinkybės po 2017 m. kovo 20 d. teismo sprendimo priėmimo, kurio pagrindu sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, iš esmės pasikeitė. Be to, vaikas išreiškė norą gyventi su ieškovu. Ieškovą su sūnumi sieja labai stiprus ryšys, jis žino visus savo vaiko poreikius, bendravimas su vaiku niekada nebuvo nutrūkęs, ieškovas geba visapusiškai pasirūpinti savo sūnumi. Ieškovas nesiekia riboti atsakovės bendravimo su sūnumi, prašo nustatyti bendravimo tvarką lygiai tokią pačią, kokia ankstesniu teismo sprendimu buvo nustatyta ieškovui.

Atsiliepimas

3. Atsakovė G. K. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog ieškovas nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Ieškovas, nesutikdamas su teismo sprendimu, ėmė dirbtinai kurti naujas faktines aplinkybes ir jas naujai pateikti teisminiam vertinimui. Ieškovas sūnų nuteikinėja prieš motiną, neigiamai apie ją atsiliepia vaiko akivaizdoje. Prie tokių ieškovo veiksmų prisidėjo ir jo sugyventinė. Dėl tokių ieškovo ir jo šeimos veiksmų sūnus ėmė motinos bijoti ir vengti. Ieškovas, remdamasis išgalvotais kaltinimais, nuo 2018 m. gegužės 18 d. visiškai nevykdo teismo sprendimo ir vaiko negrąžina į jo gyvenamąją vietą. Ieškovas nesudaro sąlygų sūnui su motina bendrauti pusę mėnesio jau beveik 1,5 metų. Visą šį laiką ieškovas dėjo visas pastangas, kad motinos ir sūnaus ryšys nutrūktų visiškai. Mano, jog pats ieškovas negeba tinkamai tvarkytis su sūnaus auklėjimu, nes nėra normalu, kad vaikas nenorėtų matytis ir bendrauti su savo motina. Tai akivaizdi netinkamo auklėjimo pasekmė. Joks tokio amžiaus sveikas vaikas neišsižadės savo motinos be kito suaugusiojo įtaigos ir pagalbos. Atsakovės manymu, institucija, teikianti išvadą byloje, yra šališka, palaiko tik ieškovo pusę, specialistai visiškai nepadeda, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų vykdomas, o tik siūlo atsakovei palaipsniui atkurti ryšį su mažamečiu sūnumi, kuris nutrūko būtent dėl ieškovo vaikui suformuotų neigiamų nuostatų dėl motinos. Tokios pagalbos priemonės neskatino ieškovo laikytis teismo sprendimo, o priešingai – skatino jo nesilaikyti.

4. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog šalys Tarnybai yra žinomos nuo 2015 m. liepos mėn., kai atsakovė G. K. be tėvo sutikimo sūnų išsivežė į Jungtinę Karalystę. Tėvui pradėjus skųstis įvairioms institucijoms, kad pagrobtas sūnus, motina su sūnumi grįžo į Lietuvą ir kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja, išlaikymo priteisimo bei bendravimo tvarkos nustatymo. Vyko ilgas teisminis procesas, kurio metu tarp šalių buvo daug nesutarimų, konfliktų. Tėvams dėl besitęsiančių konfliktų dėl sūnaus auklėjimo ir bendravimo su juo buvo rekomenduotos Alytaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos psichologo konsultacijos. Nepilnamečiui buvo atlikta teismo psichologijos ekspertizė. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimu vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, padidintas vaikui išlaikymas nuo 58,00 Eur iki 170,00 Eur, nustatyta tėvo su sūnumi bendravimo tvarka (50/50 procentų). Nuo 2017 m. kovo mėn. iki 2018 m. vasario mėn. nepilnamečio G. G. tėvai į Tarnybą nesikreipė, tačiau nuo vasario mėn. tarp tėvų vėl prasidėjo nesutarimai, Tarnyba pradėjo gauti tėvų nusiskundimus – motinos, kad tėvas sūnų nuteikinėja prieš motiną, tėvo, kad motina sūnaus išlaikymo pinigus leidžia savo reikmėms, draudžia bendrauti su tėvu telefonu, smurtauja prieš sūnų. Tarnyba 2018 m. gegužės 23 d. dėl galbūt vartoto smurto prieš nepilnametį kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, motinai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nebendrauti ir neieškoti ryšių su sūnumi. 2018 m. birželio 21 d. kardomoji priemonė sušvelninta, panaikintas reikalavimas nebendrauti ir neieškoti ryšių su sūnumi. Ikiteisminis tyrimas 2019 m. balandžio 11 d. nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių G. K. kaltę dėl inkriminuotos veikos padarymo. Nuo 2018 m. gegužės mėn. vidurio iki dabar nepilnametis šalių sūnus gyvena pas tėvą. Nuo 2018 m. liepos 1 d. nepilnamečiui nustatytas I grėsmės lygis, nes motina kreipėsi dėl galbūt pažeidžiamų vaiko teisių – tėvas galbūt manipuliuoja vaiku, kalba, kad motina muša vaiką, negražiai kalba apie motinos šeimą; 2019 m. gegužės 23 d. – dėl motinos galimo smurto prieš sūnų mokykloje, tačiau 2019 m. birželio 3 d. buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galbūt vartoto smurto prieš nepilnametį sūnų. Viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) Alytaus miesto socialinių paslaugų centre nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. vykdomas atvejo vadybos procesas (vyko 5 atvejo nagrinėjimo posėdžiai), šeimoms sudaryti pagalbos planai, numatytos konkrečios pagalbos priemonės tėvams. Atvejų nagrinėjimo posėdžių metu pastebėtas tėvo G. G. noras tartis, atkurti motinos ir sūnaus tarpusavio ryšį. Motina siūlomų paslaugų teikimo atsisako, motyvuodama, kad nori bendravimo su sūnumi tvarkos tokios, kokia yra nustatyta 2017 m. balandžio 20 d. teismo sprendimu, nesutinka psichologų pagalba atkurti ryšį su vaiku. Tarnybos nuomone, abu berniuko tėvai ilgą laiką yra priešiškai nusiteikę vienas prieš kitą, tėvų konfliktiški santykiai užsitęsę, tarp tėvų aukšto lygio konfliktiškumas, neigiamos nuostatos vieno kitam. Tarnybos darbuotojai ne kartą bendravo su nepilnamečiu G. G., paskutinį kartą bendravo 2019 m. rugsėjo 16 d. Nepilnametis atsisako gyventi pas motiną, išreiškė norą gyventi su tėvu. Tėvo ir sūnaus tvirtas tarpusavio ryšys, berniukas gerai sutaria su jaunesniu broliu G. ir jo motina G.. Ieškovas gyvena sugyventinei G. Č. nuosavybės teise priklausančiame 3 kambarių bute. G. turi atskirą kambarį, kuriame yra jam skirti baldai, daiktai, priemonės. Jam yra sudarytos sąlygos mokytis, žaisti ir ilsėtis. Gyvenimo ir sanitarinės sąlygos tinkamos. Tėvas sudaro sūnui tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam vystymuisi. Atsakovė gyvena jos motinos D. K. nuosavybės teise priklausančiame 2 kambarių bute. Butas suremontuotas, švarus, tvarkingas. Namuose gyvenimo ir sanitarinės sąlygos tinkamos, bute yra reikiami baldai, buitiniai prietaisai ir kiti namų apyvokos daiktai. Vienas kambarys yra pritaikytas G. G., kuriame yra lova, spinta, rašomasis stalas, kėdė, kompiuteris, žaislai. Ieškovas šiuo metu dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „J.“ gamybos meistru. Darbinės pajamos yra apie 1 000,00 Eur/mėn. Ieškovas paaiškino, kad nuo 2018 m. gegužės mėn., kai sūnus faktiškai pradėjo gyventi pas jį, G. K. prie sūnaus išlaikymo neprisideda, ieškovas vienas išlaiko sūnų. Atsakovė šiuo metu dirba VšĮ A. socialinio darbuotojo padėjėja. Darbinės pajamos yra 470,00 Eur/mėn. Tarnybai žinoma, kad nuo 2018 m. gegužės mėn. vidurio, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl motinos galimo smurto prieš sūnų, nepilnamečio G. bendravimas pagal teismo sprendimą nevyksta. Kurį laiką motina negalėjo bendrauti su sūnumi dėl paskirtos kardomosios priemonės, vėliau tėvai abu nesusitardavo dėl bendravimo su vaiku tinkamo laiko, vietos ir kt. Vėliau pats vaikas pradėjo atsisakyti bendrauti su motina ir pasilikti pas motiną vienas namuose. Buvo siūloma atsakovei rinktis norimo psichologo paslaugas, kad atkurtų ryšį su vaiku, tačiau šių paslaugų ji atsisakė. Tarnybos darbuotojai siūlė organizuoti susitikimus su sūnumi jų patalpose, tačiau ir tokių susitikimų ji atsisakė. Atsakovės su sūnumi bendravimas nevyksta, nes sūnus atsisako bendrauti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieškinys tenkintinas visiškai, nuspręsta pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-222-179/2017 nustatytą nepilnamečio G. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą ir nustatyti nepilnamečio vaiko G. G. gyvenamąją vietą su tėvu G. G.. Taip pat nuspręsta nutraukti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-222-179/2017 priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui G. G. išieškojimą iš tėvo G. G. ir priteisti iš G. K. materialinį išlaikymą G. G. po 170,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. gegužės 15 d., t. y. kai vaikas faktiškai gyvena su tėvu, iki jo pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išskaičiavus sumokėtas išlaikymo sumas, vykdant Alytaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartį dėl laikino išlaikymo. Nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesta tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečio atstovui pagal įstatymą – tėvui G. G.. Taip pat nuspręsta pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-222-179/2017 nustatytą ieškovo G. G. su nepilnamečiu vaiku G. G. bendravimo tvarką ir nustatyti nepilnamečio vaiko G. G. ir jo motinos G. K. bendravimo tvarką:

– 1. Nustatyti šešių mėnesių pereinamąjį laikotarpį, iš kurių:

1.1. Tris mėnesius motina G. K. kiekvienos savaitės penktadieniais nuo 17 val. ar kitą savaitės dieną, jeigu VšĮ Alytaus miesto bendruomenės centras negalėtų nustatytu laiku organizuoti susitikimų, bendrauja su nepilnamečiu sūnumi VšĮ Alytaus miesto bendruomenės centre dalyvaujant psichologui. Užregistruoti vizitui pas psichologą, kuris dirba Alytaus miesto moterų krizių centre, įpareigotina atsakovė G. K. ir prieš tris dienas apie būsimą vizitą privalo pranešti ieškovui G. G. bet kokiomis elektroninio ryšio priemonėmis (SMS žinute, elektroniniu paštu ir kt.). O ieškovas G. G. privalo užtikrinti, kad nepilnametis sūnus atvyktų į VšĮ Alytaus miesto bendruomenės centrą bendravimui su motina. Vizitų pas psichologą skaičius turi būti ne mažesnis kaip 12 kartų per tris mėnesius;

1.2. Kitus tris mėnesius motina su sūnumi bendrauja tokia pačia tvarka, kaip nurodyta 1.1. punkte, bei motina su sūnumi bendrauja kiekvieną šeštadienį nuo 10 val. iki 19 val. be nakvynių, jį pasiima iš sūnaus gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą šeštadienį iki 19 valandos. Vizitų pas psichologą skaičius bei motinos bendravimas su sūnumi kiekvieną šeštadienį turi būti ne mažesnis kaip 12 kartų per tris mėnesius.

– 2. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, nustatyti tokią atsakovės ir nepilnamečio G. G. bendravimo tvarką:

2.1. Poriniais metais (t. y. 2020, 2022 ir t. t.) sūnus G. G. pirmą pusę kalendorinio mėnesio būna su motina, kitą pusę – su tėčiu tokia tvarka: laikotarpiu nuo kalendorinio mėnesio 1 dienos iki 15 dienos vakaro sūnus G. G. būna su motina, o nuo kalendorinio mėnesio 15 dienos vakaro iki paskutinės kalendorinės mėnesio dienos vakaro – su tėčiu. Siekiant apsaugoti vaiko interesus, sūnų grąžinant į jo gyvenamą vietą tėvai, atsižvelgiant į teismo psichologų rekomendacijas, vengia akistatos kartu esant vaikui. Ieškovas bei atsakovė nereikalauja vienas kito išeiti į lauką pasiimti vaiko. Pasibaigus bendravimo laikui nuo 17 val. iki 19 val. motina G. K. įpareigojama vaiką pristatyti į jo nustatytą gyvenamąją vietą.

2.2. Neporiniais metais sūnus G. G. pirmą pusę kalendorinio mėnesio būna su tėčiu, kitą pusę – su motina tokia tvarka: laikotarpiu nuo kalendorinio mėnesio 1 dienos iki 15 dienos vakaro sūnus G. G.s būna su tėčiu, o nuo kalendorinio mėnesio 15 dienos vakaro iki paskutinės kalendorinės mėnesio dienos vakaro – su motina. Siekiant apsaugoti vaiko interesus, sūnų grąžinant į jo gyvenamąją vietą tėvai, atsižvelgiant į teismo psichologų rekomendacijas, vengia akistatos kartu esant vaikui. Ieškovas bei atsakovė nereikalauja vienas kito išeiti į lauką pasiimti vaiko. Pasibaigus bendravimo laikui nuo 17 val. iki 19 val. motina G. K. įpareigojama vaiką pristatyti į jo nustatytą gyvenamąją vietą.

2.3. Poriniais metais G. G. pirmą šv. Kalėdų dieną būna su motina, antrą šv. Kalėdų dieną būna su tėvu. Neporiniais metais G. G. pirmą šv. Kalėdų dieną būna su tėvu, antrą šv. Kalėdų dieną būna su motina. Siekiant apsaugoti vaiko interesus, sūnų grąžinant į jo gyvenamą vietą tėvai, atsižvelgiant į teismo psichologų rekomendacijas, vengia akistatos kartu esant vaikui. Ieškovas bei atsakovė nereikalauja vienas kito išeiti į lauką pasiimti vaiko. Pasibaigus bendravimo laikui nuo 17 val. iki 19 val. motina G. K. įpareigojama vaiką pristatyti į jo nustatytą gyvenamąją vietą.

2.4. Poriniais metais sūnus G. G. šv. Velykų pirmą dieną būna su motina, antrą šv. Velykų dieną būna su tėvu, o ne poriniais metais šv. Velykų dieną G. G. būna su tėvu, antrą šv. Velykų dieną būna su motina. Per šv. Velykas sūnų motina G. K. pasiima iš tėvo G. G. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą šv. Velykų išvakarėse (šeštadienį) laikotarpiu nuo 17 val. iki 19 val. ir grąžina per šv. Velykas (sekmadienį). Siekiant apsaugoti vaiko interesus, sūnų grąžinant į jo gyvenamąją vietą tėvai, atsižvelgiant į teismo psichologų rekomendacijas, vengia akistatos kartu esant vaikui. Ieškovas bei atsakovė nereikalauja vienas kito išeiti į lauką pasiimti vaiko. Pasibaigus bendravimo laikui nuo 17 val. iki 19 val. motina G. K. įpareigojama vaiką pristatyti į jo nustatytą gyvenamąją vietą.

2.5. Motinos dieną vaikas G. G. būna su motina. Tėvo dieną vaikas G. G. būna su tėvu.

2.6. Tėtis turi teisę pasimatyti su sūnumi, kai sūnus būna pas motiną, ir kitu šioje sutartyje nenumatytu, iš anksto sutartu su motina laiku 30 min. laikotarpiu penkis kartus per šį laikotarpį, jeigu tai netrukdo vaiko interesams ir motinos suplanuotiems vykimo su vaiku renginiams, šventėms ir kt. Ir atvirkščiai, motina turi teisę pasimatyti su sūnumi, kai sūnus būna pas tėtį, ir kitu šioje sutartyje nenumatytu ir iš anksto su tėčiu sutartu laiku 30 min. laikotarpiu penkis kartus per šį laikotarpį, jeigu tai netrukdo vaiko interesams ir tėčio suplanuotiems vykimo su vaiku renginiams, šventėms ir kt. Tokį pasimatymą su sūnumi tiek tėtis ar motina turi patvirtinti raštu, nurodyti, kad šia teise konkretų mėnesį pasinaudojo. Nepasinaudojus šia teise, ji į kitą mėnesį neperkeliama.

2.7. Tiek tėtis, tiek motina, priklausomai su kuriuo vaikas yra, turi teisę bendrauti su vaiku telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis nekliudomai bent kartą per parą. Tėvas ir motina įpareigojami, kad vaikas telefonu kiekvieną dieną bendrautų su tėvais ne mažiau kaip 10 min. Pagal prašymą tėvas ir motina turi sudaryti sąlygas vaikui bendrauti vaizdo skambučiais su tėvais.

2.8. Nustatyti, kad tėvas G. G. neturi teisės be motinos G. K. išankstinio rašytinio sutikimo, gauto įstatymų nustatyta tvarka, išvežti vaiko už Lietuvos Respublikos ribų.

2.9. Nustatyti, kad motina G. K. neturi teisės be tėvo G. G. išankstinio rašytinio sutikimo, gauto įstatymų nustatyta tvarka, išvežti vaiko už Lietuvos Respublikos ribų.

– Taip pat priteista iš atsakovės ieškovui 2 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nuspręsta sprendimui įsiteisėjus laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Alytaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d., 2021 m. kovo 31 d. nutartimis, panaikinti.

6. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

6.1 Nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, išklausyti šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai leidžia daryti išvadą, kad nepilnametis G. G. nuo 2018 m. gegužės 15 d. gyvena su tėvu G. G., keisti savo gyvenamosios vietos neketina. Kiekvienu atveju būtina išsiaiškinti ir įvertinti aplinkybes, atsižvelgti į paties nepilnamečio norus. Byloje buvo atlikta nepilnamečio G. G. teismo psichologijos ekspertizė. 2021 m. vasario 11 d. – kovo 10 d. ekspertizės akte Nr. 103MS-26/2021 nurodyta, jog nepilnametis G. G. nori gyventi su tėvu ir jo ryšys yra stipresnis su juo. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. gegužės 22 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-53-835/2019, kuriuo atmetė G. K. ieškinį dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu tvarkos pakeitimo, konstatavo, kad G. G. aiškiai suformulavo ir išreiškė norą bendrauti su abiem tėvais ir gyventi pas tėvą. Kaip savo šeimą, kurioje jis jaučiasi mylimas, įvardijo tėvą, brolį, tėvo draugę ir senelius. Teimo vertinimu, G. G., kuris yra 11 metų 6 mėnesių paauglys, pakankamai brandus, kad išreikštų norą, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi, ši nuomonė nesikeitė ilgą laiką ir iš esmės buvo pagrįsta jo ir tėvo nuoširdžiu bendravimu, nes tėčio šeimoje jaučia meilę, šilumą, juo pasitiki. Iš ekspertizės akto matyti, jog kalbantis su G. G. apie mamą, jo būsenoje dominuoja pyktis, bendrauti su mama nenori. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad vaikas neišreiškė tikrųjų savo norų, nes jo nuomonė buvo paveikta tėvo šeimos. Teismas pažymėjo, jog rašytinė bylos medžiaga ir liudytojų parodymai patvirtina, kad pati atsakovė G. K. atsisako specialistų (socialinių darbuotojų, psichologų) pagalbos, susidariusias problemas sprendžia rašomais skundais į įvairias institucijas, o ryšio atkūrimui su savo sūnumi per mažai deda pastangų, kaltindama visus kitus, pati nesiūlydama jokių sprendimo būdų, o siūlomus sprendimus atmesdama. Be to, nors atsakovė ir žinojo, kad nepilnametis vaikas gyvena su tėvu, ji kreipėsi į antstolį dėl priteisto išlaikymo išieškojimo iš ieškovo, kur į jos sąskaitą 2018 m. spalio 11 d. buvo pervesta 399,00 Eur suma, bei valstybės mokamas išmokas, skirtas vaikui, kai vaikas gyveno pas tėvą, naudojo savo reikmėms, bet ne vaiko poreikių tenkinimui. Teismo vertinimu, toks atsakovės elgesys negali būti laikomas tinkamu ir susidariusių problemų neišspręs, priešingai, jas gilins ir nesustiprins tarp jos ir nepilnamečio vaiko susilpnėjusio ryšio. Teismas pažymėjo, jog Tarnyba, lankydamasi ieškovo šeimoje, nenustatė jokių pažeidimų, kad būtų netinkamai tenkinami nepilnamečio vaiko interesai, ir davė išvadą, kad namuose sudarytos geros sąlygos nepilnamečiui augti ir lavintis.

6.2 Atsižvelgęs į nepilnamečio vaiko amžių, jo išreikštą nuomonę, remdamasis šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, Tarnybos išvada, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas nepilnamečio G. G. gyvenamąją vietą nustyti su tėvu.

6.3 Teismas nustatė, kad ieškovo turtinė padėtis yra geresnė už atsakovės, tačiau ieškovas turi tris išlaikytinius, o atsakovė – vieną. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, konstatavo, jog nėra pagrindo perkelti didesnės nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos vien tik ieškovui. Teismas pažymėjo, jog bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovas prašė priteisti ne daugiau nei pusę Lietuvos Respublikoje nustatytos minimalios algos dydžio, į ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, į išlaikytinių skaičių, į tai, kad nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, teismas ieškovo prašymą dėl išlaikymo nepilnamečiamvaikui priteisimo tenkino visiškai.

6.4 Teismas taip pat pažymėjo, jog nepilnametis šalių sūnus pas tėvą faktiškai gyvena nuo 2018 m. gegužės 15 d., o duomenų, jog vaiko motina nuo faktinio sūnaus gyvenimo pas tėvą momento teikė išlaikymą, nėra. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas viršijo pareikštus reikalavimus ir išlaikymą priteisė nuo šio momento.

6.5 Teismas konstatvo, jog tarp šalių susiklostė itin konfliktinė situacija, kurios neigiamus padarinius jaučia šalių nepilnametis vaikas, tačiau tėvų tarpusavio konfliktai yra tėvų problema, kurią tėvai ir privalo išspręsti. Vaiko bendravimas su tėvais yra jo teisė, kurios užtikrinimu privalo rūpintis abu tėvai. Nagrinėjamu atveju tėvai turi prisidėti prie to, kad būtų atkurtas pastovus ryšys ir bendravimas su kartu negyvenančiu tėvu ar motina. Teismas padarė išvadą, kad tėvų išsiskyrimas neigiamai paveikė vaiką, nesugebėdami apsaugoti jo nuo savo neigiamų emocijų vienas kitam tėvai padarė vaikui žalą.

6.6 Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi ilgą laiką trunkanti vaiko interesams prieštaraujanti situacija, kad šalių nepilnametis sūnus G. G. visiškai nenori bendrauti su mama, jos vengia, susitikimai nevyksta labai ilgą laiką, todėl šiuo metu maksimalus atsakovės bendravimas su vaiku nėra galimas. Atsižvelgdamas į esamą situaciją, į institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovės pasiūlymą, kad būtina nustatyti motinos su sūnumi šešių mėnesių pereinamąjį laikotarpį, iš kurių tris mėnesius vaikas su motina bendrauja per psichologą Alytaus miesto bendruomenės centre, kitus tris mėnesius bendraujama per psichologą bei papildomai motina su sūnumi kiekvieną šeštadienį bendrauja nuo 10 val. iki 19 val. be nakvynių, iš esmės neprieštaraujant ieškovui ir atsakovei, teismas nustatė bendravimo tvarką tokią, kokia ji, anot teismo, galima pagal esamą situaciją. Teismas pažymėjo, jog vaiko bendravimas su tėvais yra jo teisė, kurios užtikrinimu privalo rūpintis abu tėvai. Svarbiausia yra vengti įtraukti vaiką į konfliktą, skirti jam individualaus dėmesio, atskirti tėvų tarpusavio konfliktus nuo jų pareigos rūpintis ir mylėti vaiką bei griežtai laikytis nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos. Nesibaigiantys kaltinimai ir kreipimaisi į įvairias valstybines institucijas formuoja nepilnamečio nuomonę apie motiną ir daro žalą tarpusavio santykiams. Nepilnametis vaikas jaučiasi kaltas dėl to, kad pasirinko gyventi su tėvu, nors toks jaustis neturėtų. Priartėti prie sūnaus ir stengtis subalansuoti tarpusavio santykius yra motinos pareiga, o tėvas turėtų vaiką paskatinti, jog šis bendrautų su ja, o ne palikti spręsti pačiam vaikui, nes, kaip nurodyta ekspertizės akte, tokia atsakomybė 11 metų berniukui yra per didelė.

6.7 Teismas atsižvelgęs į tai, kad šalys konfliktuoja, motina realiai nebendrauja su vaiku, taip pat atsižvelgęs į institucijos, teikiančios išvadą byloje, rekomendacijas, jog būtina nustatyti pereinamąjį laikotarpį, išėjo už ieškinio ribų ir viršijo pareikštus reikalavimus. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, nustatyta maksimali bendravimo tvarka, kuri nustatyta Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartimi dėl vaiko ir motinos laikinos bendravimo tvarkos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

7. Apeliaciniu skundu atsakovė G. K. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo G. G. ieškinį atmesti. Taip pat prašo iš naujo išspręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei priteisti iš ieškovo G. G. bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

7.1 Pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė pažeisdamas materialines ir procesines teisės normas, netinkamai atliko įrodymų tyrimą ir vertinimą.

7.2 Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo teismas sprendime pažymėjo, kad keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, tačiau nagrinėjamu atveju teismas tokių aplinkybių nenustatė.

7.3 Byloje yra duomenų, kad ieškovas atsakovę melagingai kaltina smurtiniais veiksmais prieš sūnų. Ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys patvirtino, kad vaikas davė parodymus prieš atsakovę dėl jam daromo poveikio, kurį patiria savo pagrindinėje gyvenamoje vietoje, t. y. tėvo šeimoje.

7.4 Atsakovė negali sukurti artimo santykio su vaiku, nes vaikas atkartoja tėvo žodžius byloje aktualiais klausimais. Pažymi, jog vaikas apklausiamas teismo posėdyje 2019 m. balandžio 30 d. kaip savo šeimą, kurioje jis jaučiasi mylimas, įvardijo tėvą, brolį, tėvo draugę ir senelius, o mama liko neįvardyta. 2021 m. vasario 11 – kovo 10 d. teismo ekspertizės aktas Nr. 103MS-26/2021 patvirtina, kad vaikas šeimos modelyje taip pat mamos nevaizduoja, vaiko suvokimu, jo šeima yra jis, jo broliai, tėtis ir tėčio draugė G.. Tėtį G. idealizuoja ir stipriai su juo tapatinasi, perima jo vertybes, požiūrį, mąstymo būdą, elgesio modelius. Jis nuvertina ne tik mamą, bet ir jos artimuosius, o argumentai, kuriais remdamasis vaikas juos atstumia, yra apibendrinantys, nekonkretūs. Tiriamojo pozicija ir jos išdėstymo būdas ekspertei (nepasitenkinimą mama reiškia kategoriškai, piktai, neabejodamas savo teisumu ir neturėdamas tam saiko) atspindi ieškovo požiūrį, jog į bylai svarbius klausimus atsako pats vaikas. Tačiau 11 metų berniukui tokia atsakomybė yra per didelė. Tiriamasis ne pagal amžių kognityvinį ir emocinį pajėgumą yra įsitraukęs į bylos kontekstą, žino apie išlaikymo mokėjimą, netyčia paskaito ieškovo telefone, o artumą tėčiui ima jausti ne tik užsiimdamas bendra veikla su juo, bet ir suvokdamas save kaip lygiavertį (lygų tėčiui ir lygų suaugusiam asmeniui) bylos dalyvį. Jam sunku suvokti save atskirai nuo tėčio, t. y. galintį turėti artimesnį ir šiltesnį santykį su mama, nei jis yra dabar, bet tuo pat metu ir toliau išlaikyti stiprų ryšį su tėčiu. Tiriamasis G. gali išreikšti nuomonę apie tai, su kuo norėtų gyventi (nori gyventi su tėčiu), tačiau jis negali išreikšti savarankiškos nuomonės dėl bendravimo su mama tvarkos.

Atsiliepimas

7.5 Atsakovė mano, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tokie atsakovės ir sūnaus santykiai susiformavo nenatūraliai. Ieškovas, leisdamas atsakovei bendrauti su vaiku tik savo priežiūroje, neužtikrina saugaus vaiko ryšio su atsakove. Ieškovas neskatina vaiko santykių su motina, piktnaudžiauja savo, kaip tėvo, teisėmis, elgiasi savininkiškai. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino, šališkai palaikė ieškovo poziciją.

7.6 Anot apeliantės, vaiko noras gyventi su ieškovu susiformavo nenatūraliai, nes ieškovas trukdo atsakovei palaikyti santykius ir ryšį su sūnumi, trukdo atkurti ryšį. Ieškovas vartoja prieš vaiką psichologinį smurtą, mėgina įteigti, kad vaiko motina yra smurtautoja ir jį gali pagrobti. Ieškovas piktnaudžiauja savo, kaip tėvo, pareigomis, daro vaikui nepataisomą žalą. Teismas šias aplinkybes vertino netinkamai, neįžvelgė ieškovo netinkamų veiksmų, dėl kurių susiformavo vaiko noras gyventi su tėvu.

7.7 Taip pat teismas nevertino ieškovo nuolatinio negatyvaus požiūrio į atsakovę, trukdymą atsakovei dalyvauti auklėjant sūnų. Ieškovas, perkeldamas vaikui suaugusiųjų atsakomybės sprendimų naštą, leidžia vaikui priimti sprendimus dėl bendravimo su mama. Visa tai sukėlė vaikui mamos atstūmimą. Ieškovo veiksmai atsakovės atžvilgiu sukelia vaikui nerimą, įtampą. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, vaikas toliau bus žalojamas.

7.8 Atsakovės nuomone, ieškovas siekia pašalinti mamą visam laikui iš vaiko gyvenimo. Vaikas atstumia, atsisako bendrauti su visa atsakovės šeima. Nesustabdžius tėvų atstūmimo proceso, ryšys gali iš viso nutrūkti, nes vaikas yra nuteiktas tiek, kad pats jau atsisako bendrauti su atsakove. Neteisingas teismo sprendimas suteikia ieškovui visas galimybes toliau šalinti vaiko motiną iš vaiko gyvenimo.

7.9 Atsakovė mano, jog teismas nepagrįstai vertino, kad G. G., kuris yra 11 metų 6 mėnesių (paauglys), yra pakankamai brandus, kad išreikštų norą, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi. Teismas, nustatydamas vaiko gyvenamą vietą pagal ieškovo reikalavimus, nepagrįstai atsižvelgė į nepilnamečio vaiko amžių ir jo išreikštą nuomonę, nes vaiko nuomonė ir norai prieštarauja vaiko interesams, todėl į juos neturėjo būti atsižvelgiama.

7.10 Ieškovas, keldamas konfliktines situacijas, dirbtinai kurdamas aplinkybes, neužtikrino atsakovės teisės auklėti sūnų ir vaiko teisės būti auklėjamam abiejų tėvų. Situacijose, kai tėvų veiksmai pažeidė jų, kaip tėvų, pareigų vykdymo reikalavimus, sprendimą, su kuriuo iš tėvų gyventi vaikui, turi lemti konstatavimas, kuris iš tėvų gali atkurti pažeistą padėtį.

7.11 Pažymi, jog ieškovas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, kurios konstatuotos 2017 m. kovo 20 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-222-179/2017. Paveiktos vaiko nuomonės išsakymas dėl noro gyventi su ieškovu negali būti vertinamas kaip esminė aplinkybė, sudaranti pagrindą tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimus.

7.12 Byloje yra duomenų, kad atsakovė nuo gimimo rūpinosi vaiku, jį išlaikė, su vaiku buvo artimas ryšys, kol ieškovas vykdė 2017 m. teismo sprendime nustatytą bendravimo tvarką. Atsakovė nėra asociali, nevartoja alkoholio, dirba bei šiuo metu studijuoja. Atsakovė nenuteikinėjo vaiko prieš ieškovą, neprieštaravo, kad 2017 m. teismo sprendimu būtų nustatyta maksimali vaiko bendravimo tvarka su ieškovu, kol vaikas grįžęs po 15 d. pradėjo atsakovei pasakoti, kad jei jis Vaiko teisių skyriui pasakytų, jog ji neva jį muša, jis galės gyventi tik pas tėtį. Atsakovė apie tai informavo Tarnybą.

7.13 Teismas taip pat ignoravo iš teismo psichologų gautus duomenis dėl poveikio vaikui, darymo jo pagrindinėje gyvenamojoje vietoje.

7.14 Ieškovas, melagingai kaltindamas atsakovę bei neskatindamas vaiko bendrauti su motina, neužtikrino nuolatinio ir emociškai stabilaus vaiko ir motinos ryšio formavimosi. Toks ieškovo elgesys nepateisinamas.

7.15 Dėl išlaikymo priteisimo teismas nepagrįstai pažymėjo, kad nėra duomenų, jog motina vaikui teikia išlaikymą. Atsakovė teikia išlaikymą vaikui nuo 2021 m. vasario mėn. pagal teismo nutartį, pervesdama pinigus į ieškovo asmeninę banko sąskaitą. Atsakovė rūpinosi vaiku pagal galimybes, kreipėsi į specialistus pagalbos dėl dovanų, drabužių vaikui perdavimo. Todėl nesutinka su teismo sprendimu priteisti vaikui išlaikymą nuo 2018 m. gegužės 18 d. po 170,00 Eur, mano, jog teismui nebuvo pagrindo peržengti ieškinio reikalavimų ribas.

7.16 Apeliantės nuomone, teismas taip pat nepagrįstai išėjo už ieškinio ribų ir nutraukė Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-222-179/2017 priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui G. G. išieškojimą iš tėvo G. G.. Pažymi, jog toks reikalavimas byloje nebuvo pareikštas.

7.17 Pažymi ir tai, jog atsakovė 15 dienų vaiką maksimaliai išlaikytų, o ieškovas byloje nepateikė duomenų, kokie yra šiuo metu vaiko poreikiai.

7.18 Dėl bendravimo tvarkos nustatymo pažymi, jog minimalus atsakovės ir vaiko bendravimas su psichologe neduos apčiuopiamos naudos atkuriant vaiko ir motinos ryšį, nes vaikas grįš į tėvo socialinę aplinką, kur vėl girdės piktai motiną apkalbantį tėvą. Tai tik dar labiau žalos vaiko raidą.

7.19 Ieškovas klaidina teismą, neva atsakovė atsisako dalyvauti jos ir vaiko ryšio atkūrimo procese. Priešingai, atsakovė turi didelį norą bendrauti, leisti laiką ir gyventi su sūnumi. Skirtingai nei ieškovas, ji yra pasirengusi dėti visas pastangas, kad ieškovo piktybiškai tyčia nutrauktas jos ir sūnaus ryšys būtų atkurtas kuo skubiau. O vaiko tėvas nededa reikiamų pastangų, kad sudarytų vaikui galimybes ir sąlygas vaikui gyventi su motina, perduoti jai vaiką, vaikui susitikti su motina teismo sprendime nurodytu laiku, ignoruoja jos aktyvius veiksmus.

7.20 Mano, jog teismas nepagrįstai nustatė pereinamąjį laikotarpį ryšio atkūrimui. Atsakovės vertinimu, teismas klaidingai konstatavo, kad atsakovės ryšys su vaiku nutrūko dėl tėvų tarpusavio konflikto. Teismo psichologų duomenys byloje patvirtina būtent ieškovo netinkamą vaiko auklėjimą, leidžiant vaikui priimti sprendimus dėl bendravimo, gyvenimo su atsakove.

7.21 Teismas tenkino Tarnybos specialistės siūlymą riboti atsakovės bendravimą su sūnumi skiriant pereinamąjį laikotarpį. Tačiau specialistė, siūlydama riboti atsakovės ir vaiko bendravimą, rėmėsi tik ieškovo nuomone, o svarių, įtikinamų argumentų teismui nepateikė. Mano, kad atsakovės ir jos sūnaus bendravimo ribojimas dar labiau pakenks vaiko psichologinei būklei.

7.22 Remiantis teismo psichologės D. P. rekomendacijomis, ieškovas vaiką turėtų supažindinti su bendravimo tvarka ir jos laikytis. Ieškovas turi nekriminalizuoti vaikui atsakovės elgesio bei imtis priemonių, keičiant vaiko neigiamą požiūrį į atsakovę.

7.23 Atsakovė apeliaciniame skunde išsamiai išdėstė liudytojų bei šalių teismo posėdžiuose duotus paaiškinimus, pažymi, jog tokie liudytojų bei šalių paaiškinimai paneigia teismo išvadą neva atsakovė atsisako specialistų pagalbos. Nurodo, jog atsakovė priima bei kreipiasi pagalbos į specialistus, tai patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai.

7.24 Apeliantės nuomone, nagrinėjamu atveju nebuvo apsvarstytas galimas rizikos veiksnys – galbūt mažamečiam G. G. daroma ieškovo neigiama įtaka dėl mamos.

7.25 Pažymi ir tai, jog į bylą yra pateikta vaiko teisių apsaugos kontrolierės 2019 m. gegužės 6 d. pažyma, kurioje, be kita ko, pažymėta, kad tyrimo metu gautais duomenimis mažametis G. G. su mama norėtų bendrauti dalyvaujant tėvui; neatmetama galimybė, kad vaikas tokią nuomonę išsako ne tik dėl jo stebimo (tiesiogiai ar netiesiogiai) tėvų tarpusavio konflikto ar (ir) kt. priežasčių, bet ir dėl patiriamo poveikio (tiesiogiai ar netiesiogiai) tėvo šeimoje. Be to, ieškovo įtaką vaikui patvirtina dvi praeityje atliktos psichologinės ir psichiatrinės ekspertizės, taip pat telefoninis garso įrašas, kur vaikas pokalbio metu atsakovei pasakė, kad jis gali būti su ja tik tėčiui dalyvaujant.

Šalies argumentai

7.26 Apeliantė mano, jog šiuo atveju Tarnybos specialistai, vertinantys situaciją šeimoje, nesigilina į tėvo veiksmus, kurie žaloja vaiką. Teismo psichologijos ir psichiatrijos ekspertų išvados patvirtina ieškovo neigiamą poveikį vaikui dėl atsakovės. Būtent šiomis išvadomis teismas privalėjo vadovautis.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas G. G. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės ieškovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

8.1 Nors atsakovė teigia, kad sprendimas priimtas pažeidžiant materialines ir procesines teisės normas, netinkamai atliekant įrodymų tyrimą ir vertinimą, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikia ir nenurodo, kokias konkrečiai materialinės ir procesinės teisės normas teismas pažeidė. Atsakovės apeliacinis skundas tėra jos suprantamos tiesos, kuri paneigta byloje surinktais duomenimis, pateikimas.

8.2 Atsakovė savaip interpretuoja buvusius įvykius ir tai teismui bando pateikti kaip apeliacinio skundo pagrindą. Atsakovė išsirenka praeities įvykius, kuriuos ji pateikia subjektyviai tik iš savo matymo perspektyvų, nepaisant to, kad atsakovės teiginiai ne kartą paneigti įsiteisėjusių teismo sprendimų.

8.3 Šalių sūnus G. G. yra aiškiai suformulavęs ir išreiškęs norą gyventi pas tėvą. Ekspertai 2019 m. vasario 12 d. – kovo 19 d. ekspertizės akte Nr. 103MS-21/2019 pasisakė, kad vaikui nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti nei padidintas polinkis į įtaigumą.

8.4 Vaikas faktiškai nuo 2018 m. gegužės mėn. su atsakove negyvena, su motina bendrauja tik epizodiškai ir tik ieškovo akivaizdoje, nes vaikas bijo su motina likti vienas. Vietoje to, kad atsakovė aiškintųsi, kodėl vaikas nenori su ja pasilikti, ji tiesiog kaltina ieškovą ir visus aplinkui. Ne ieškovas, o atsakovė veikia priešingai vaiko interesams, tačiau pati to galbūt nesuvokia.

8.5 Pažymi, jog ekspertas nurodė, kad vaikas gali išreikšti savo nuomonę, todėl teismas visiškai pagrįstai tai konstatavo sprendime. Tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. Teismas tinkamai išklausė vaiką ir, įvertinęs jo brandą išreikšti savo nuomonę, konstatuotą psichologų ekspertų, atsižvelgė į vaiko norą gyventi su tėčiu. Jokių vaiko interesų pažeidimų nenustatyta. Tarnyba pritarė šiai vaiko nuomonei, nurodė, kad ji atitinka vaiko interesus, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėčiu geriausiai atitiks jo interesus.

8.6 Atsakovės teiginiai, kad niekas nepasikeitė nuo 2017 m., yra nepagrįsti. Tarnybos specialistai, psichologai aiškiai nurodo, kad vaiko ir motinos ryšys yra nutrūkęs ir jį būtina atkurti, o vaiko buvimas su atsakove jį sutraumuotų. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu geriausiai atitinka jo interesus, nes tokiu būdu užtikrinama saugi vaikui ir jo emocinei būklei aplinka.

8.7 Pažymi, jog atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad esminis bylos ginčo objektas iš jos pusės yra ne vaikas ir ne jo gyvenamoji vieta, o piniginiai klausimai, t. y. išlaikymo vaikui teikimas. Atsakovės nuomone, ji neturi mokėti jokių pinigų vaiko išlaikymui už praėjusį laiką, t. y. kai vyko byla, nes morališkai jaučiasi nukentėjusi.

8.8 Atsakovė nededa pastangų vaiko ir jos ryšiui atkurti. Ne ieškovas, o atsakovė apsunkina jos ir sūnaus bendravimą savo nuolatinių pažadų sūnui laužymu ir žodžio nesilaikymu, dėl to vaikas nebepasitiki atsakove. Susitikimų metu su vaiku ji pokalbius įrašinėja, vaiką kamantinėja, reikalauja atsakyti taip, kaip jai paranku, o vaikui atsakius nuoširdžiai, atsakovė jį spaudžia pasakyti ir patvirtini jos norimas tiesas, kurios neegzistuoja.

8.9 Be to, atsakovė visą bylos nagrinėjimo laiką tvirtino, kad jos ir vaiko ryšys nutrūkęs, o dabar bando įtikinti, kad nėra reikalingas pereinamasis bendravimo laikotarpis.

8.10 Atsakovė pateikia iš esmės tik savo nuomonę ir samprotavimus, kaip teismas turėjo pasielgti. Tačiau jokių duomenų, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės, nėra pateikiama. Tai, kad atsakovei netinka ar nepatinka teismo sprendimas, nereiškia jo nepagrįstumo ar neteisėtumo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

11. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovė pateikė naujus įrodymus, t. y. atsakovės susirašinėjimo elektroniniu paštu su antstolio S. V. kontora dėl informacijos pateikimo vykdomojoje byloje Nr. 0127/21/00035 medžiagą.

12. CPK 314 straipsnyje numatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008).

13. Kadangi apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai yra susiję su byloje nagrinėjamais klausimais, gali turėti įtakos vertinant byloje dalyvaujančių asmenų įrodinėjamas aplinkybes, be to, šių įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme neužvilkins bylos nagrinėjimo, ieškovas neišreiškė prieštaravimų dėl naujai teikiamų įrodymų priėmimo, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuos kartu su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus priima ir prideda prie bylos.

Dėl ginčo esmės

14. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimo, kuriuo buvo išspręsti klausimai dėl šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimo, dėl išlaikymo šalių nepilnamečiam sūnui priteisimo ir nustatyta šalių nepilnamečio sūnaus bendravimo su tėvais tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Iš apeliacinio skundo matyti, jog atsakovė su skundžiamu sprendimu nesutinka visa apimtimi, vieni iš esminių jos nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentų yra tai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino, dėl kokių priežasčių šalių sūnus atstumia savo motiną, kodėl jis nenori bendrauti su ja, kas skatina / lemia tokį vaiko elgesį, ar nagrinėjamoje situacijoje nėra tėvų (konkrečiai – motinos) atstūmimo. Atsakovė nesutinka su nustatytu šešių mėnesių pereinamuoju bendravimo laikotarpiu ir kad jos su sūnumi bendravimas vyktų dalyvaujant psichologui. Jos nuomone, tokia bendravimo tvarka riboja jos teisę maksimaliai bendrauti su sūnumi, neskatins jos ir vaiko ryšio stiprinimo, neduos apčiuopiamos naudos, o dar labiau pakenks vaiko psichologinei būklei.

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs dalyvaujančių byloje asmenų teikiamus argumentus ir paaiškinimus, byloje esančus įrodymus, pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų tyrimą ir vertinimą, pateiktus motyvus ir padarytas išvadas, su tokiais apeliacinio skundo argumentais sutinka iš dalies.

17. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama teismo pareigos išsamiai ištirti ir įvertinti įrodymus ir jų pagrindu nustatyti, kokios ginčo sprendimui reikšmingos aplinkybės egzistuoja, svarba. Bylą nagrinėjančio teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus, padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Tam, kad ši funkcija būtų tinkamai įvykdyta, turi būti išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti byloje esantys įrodymai bei šalių teikiami argumentai.

18. Iš civilinės bylos medžiagos matyti, jog atsakovė nuo pat proceso pradžios, t. y. jau pateikdama atsiliepimą į ieškinį akcentavo šalių sūnaus G. G. aiškiai išreiškiamą nenorą bendrauti su motina, jos atstūmimą. Anot atsakovės, toks vaiko elgesys susiformavo jo dabartinėje gyvenamojoje aplinkoje – tėvo šeimoje. Šios savo pozicijos atsakovė laikėsi viso proceso metu, akcentavo ieškovo elgesį, kuris galbūt šalių sūnui formuoja neigiamą nuomonę apie motiną, t. y. neigiami ieškovo atsiliepimai apie motiną vaiko akivaizdoje, vaiko įtraukimas į bylą, pokalbiai su vaiku apie motinos neteikiamą išlaikymą vaikui, vaiko neskatinimas bendrauti su motina, leidimas vaikui priimti sprendimus ir pačiam spręsti dėl bendravimo su motina.

19. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi ilgą laiką trunkanti vaiko interesams prieštaraujanti situacija, kad šalių nepilnametis sūnus G. G. visiškai nenori bendrauti su mama, jos vengia, susitikimai nevyksta labai ilgą laiką. Taip pat pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad būtent atsakovė G. K. atsisako specialistų pagalbos, susidariusias problemas sprendžia rašomais skundais į įvairias institucijas, o ryšio atkūrimui su savo sūnumi per mažai deda pastangų, kaltindama visus kitus, pati nesiūlydama jokių sprendimo būdų, o siūlomus sprendimus atmesdama. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad vaiko nuomonė yra paveikta tėvo šeimos.

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad: 1) visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas); 2) jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčą tarp tėvų sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007); 3) atskirai gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku yra asmens teisės į pagarbą šeimos gyvenimui (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis) dalis. Todėl valstybės institucijos, be kita ko, teismas, privalo ne tik pačios savo veiksmais (sprendimais) neriboti tokio bendravimo, nesant tam pakankamo pagrindo, bet ir užtikrinti, kad bendravimo teisė būtų ginama nuo galimų pažeidimų iš kitų asmenų pusės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2016, 87 punktas); 4) tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kurie labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas); 5) tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014); 6) teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19 punktas); 7) vaiko kompetencija priimti sprendimą, šiuo atveju – atsisakyti bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), ir už jį atsakyti paprastai didėja su amžiumi ir vaiko branda, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skyrybų atveju abu tėvai – tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. To siekdami vaiko tėvai turėtų kiek galima greičiau spręsti savo asmenines emocines problemas, likusias po skyrybų, kurios dažniausiai ir būna pagrindinė nesusitarimo dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tarp tėvų priežastis. Būtent nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą atsitraukti, dingti iš konflikto zonos, t. y. nebendrauti. Tačiau toks atsitraukimas neužtikrina vaiko interesų, todėl, jei nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o tik vaiko prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021).

21. Kasacinis teismas taip pat yra išskyręs šiuos tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo su juo pagrindinius principus: 1) bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus, 2) bendravimo tvarka turi užtikrinti saugaus, tiesioginio ir pastovaus ryšio su atskirai gyvenančiu tėvu (motina) nuolatinį palaikymą; 3) tais atvejais, kai tėvas (motina) nebendrauja ar trukdo bendrauti kitam tėvui (motinai) su vaiku, teismas gali abiem tėvams ar vienam iš jų taikyti sankcijas dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo, jei tai geriausiai atitinka vaiko interesus; 4) tais atvejais, kai dėl vienų ar kitų priežasčių tiesioginis tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas neatitinka geriausių vaiko interesų, turi būti užtikrintas netiesioginis, per tarpininką ar kitokios formos tėvo (motinos) ir vaiko šeiminių ryšių palaikymas; 5) teismas, nustatydamas tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi vertinti vaiko interesus ilgesnėje laiko perspektyvoje, todėl net ir tuo atveju, jei dėl vienų ar kitų priežasčių vaiko bendravimas su tėvu (motina) šiuo metu gali būti komplikuotas, teismas turi vertinti, ar bendravimo ribojimas nepakenks vaiko interesams ateityje; 6) teismas turi įvertinti, ar jo nustatoma tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka galės būti realiai įgyvendinta, todėl tais atvejais, kai vaikas išreiškia kategorišką priešiškumą bendrauti su tėvu (motina), turi būti stengiamasi nustatyti tokio priešiškumo priežastis, tėvo (motinos) ir vaiko tarpusavio santykius iki sprendimo priėmimo ir jų pokytį sprendimo vykdymo metu ir nustatyti priemones tokioms priežastims pašalinti ar sumažinti (galimai nustatant tėvo (motinos) bendravimą su vaiku per tarpininką); 7) vaikai patiria emocinę žalą ne tik dėl nuolat besitęsiančių tėvų konfliktų, bet ir dėl jiems, jų nuomonės svarbai primetamos tėvų atsakomybės už bendravimo tvarkos (ne)vykdymą, todėl teismas turi siekti išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo bei vaiko prigimtinio intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina), jį saugoti ir plėtoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021).

22. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas taip pat yra pažymėjo, kad tėvų priešprieša vykdant atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką dažnai yra tėvų tarpusavio nesutarimo padarinys, galintis sukelti itin sunkias pasekmes vaikui, pavyzdžiui, kartu su vaiku gyvenantis tėvas (motina), rodydamas vaikui begalinę šilumą, iš tikrųjų siekia, kad vaikas taptų visiškai lojalus jam, o atskirai gyvenantis tėvas (motina), siekdamas būti neatstumtas, vengia drausminti vaiką, taigi vaikas gali likti be būtino suaugusiųjų vedimo, o tai gali lemti vaiko nepagarbų, manipuliatyvų elgesį ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021).

23. Nustatyta, jog atsakovė 2019 m. gruodžio 2 d. prašyme skirti vaikui G. G. psichologinę ekspertizę prašė, be kita ko, užduoti šiuos klausimus ekspertui: ar vaiko nenorui bendrauti su mama galėjo turėti įtakos netinkamas mamos, tėvo ar kitų vaiką supančių žmonių bei specialistų elgesys?; Ar vaiko nenoras bendrauti su mama atsirado iš esmės dėl to, kad vaikas yra prieš mamą nuteiktas, t. y. dėl tėvų atstūmimo?; Jei vaikas su mama nenori bendrauti dėl tėvų atstūmimo, kokio laipsnio šiuo atveju yra tėvų atstūmimas – lengvas, vidutinis ar sunkus?; Jei vaikui yra tėvų atstūmimas, kokiomis pagalbos priemonėmis pavyktų mamai atkurti ryšį su vaiku? 2019 m. gruodžio 18 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismas paskyrė teismo psichologinę ekspertizę nepilnamečiam G. G., tačiau nė vieno iš šių klausimų ekspertui neuždavė, nors, kaip minėta, atsakovė buvo išreiškusi savo poziciją dėl šalių vaikui galbūt susiformavusio motinos atstūmimo, ieškovo daromo neigiamo poveikio, neigiamos įtakos vaiko elgesiui atsakovės, kaip motinos, atžvilgiu.

24. 2021 m. vasario 11 d. – kovo 10 d. teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-26/2021, be kita ko, nurodyta, jog tiriamasis G. G. nuvertina ne tik mamą, bet ir jos artimuosius, o argumentais, kuriais remdamasis vaikas juos atstumia, yra apibendrinantys, nekonkretūs. Tėtį G. idealizuoja ir stipriai su juo tapatinasi – perima jo vertybes, požiūrį, mąstymo būdą, elgesio modelius. G. jaučia ir mato tėčio nepasitenkinimą tiek mamos, tiek jos artimųjų elgesiu, ir šias jo nuostatas vaikas perima. Tiriamojo pozicija ir jos išdėstymo ekspertei būdas (nepasitenkinimą mama reiškia kategoriškai, piktai, neabejodamas savo teisumu ir neturėdamas tam saiko) atspindi ieškovo požiūrį, jog į bylai svarbius klausimus atsako pats vaikas. Tačiau vienuolikos metų berniukui tokia atsakomybė yra per didelė – nors jis gali suprasti paprastas / kasdienes sąveikas ir reiškinius, apie kuriuos savais žodžiais gali išreikšti savarankišką nuomonę, tačiau jis yra per mažas, jog analizuotų sudėtingesnius santykių aspektus (ypatingai konfliktų priežastis, tėvų elgesio motyvus jų skyrybų situacijoje ir pan.), įvertintų tolimesnes įvykių / elgesio pasekmes bei priimtų sprendimus, kai reikia atsižvelgti į kintamųjų visumą. Tiriamasis ne pagal savo amžių – kognityvinį ir emocinį pajėgumą – yra įsitraukęs į bylos kontekstą, o artumą tėčiui ima jausti ne tik užsiimdamas bendra veikla su juo, bet ir suvokdamas save kaip lygiavertį (lygų tėčiui ir lygų suaugusiam asmeniui) bylos įvykių dalyvį. G. ir tėčio stebėjimas atskleidžia, jog tėtis nepastebi vaiko ambivalencijos mamos atžvilgiu (kai ir nori, ir kartu abejoja) ir nepastiprina tos G. dalies, kuri nori artumo su mama. Ieškovo pozicija, jog dėl bendravimo su mama turi spręsti vaikas, šiuo atveju nėra tinkama, ypač esant užsitęsusiai konfliktinei šalių tarpusavio situacijai. Ieškovui, kuris šiuo metu yra pagrindinis ir svarbiausias prieraišumo objektas sūnui, rekomenduojama laikytis aktyvesnės pozicijos G. bendravimo su mama klausimais, t. y. mažiau teirautis vaiko, kaip jis norėtų, o supažindinti jį su tvarka, kurios bus laikomasi. Teismo vaikų ir paauglių psichologė ekspertė D. P. taip pat rekomendavo stebėti tolimesnę vaiko būseną ir, esant poreikiui, kreiptis į specialistus, taip pat rekomendavo toliau palaikyti ir stiprinti reguliarų bei stabilų tiriamojo bendravimą su mama.

25. Iš atsakovės 2021 m. balandžio 27 d. pirmosios instancijos teismui pateikto prašymo matyti, jog atsakovė prašė kviesti į teismo posėdį psichologę ekspertę, kad teismui bei Tarnybos specialistams būtų pateikiamos rekomendacijos dėl atsakovės ir jos sūnaus tolimesnio bendravimo, dėl ekspertizės akto Nr. 103MS-26/2021 išvadų išaiškinimo žodžiu. Tačiau pirmosios instancijos teismas šio atsakovės prašymo 2021 balandžio 28 d. teismo posėdyje protokoline nutartimi netenkino, nurodė, jog ekspertizės aktas yra išsamus ir aiškus, ekspertas neduoda išvadų dėl bendravimo tvarkos, tam yra specialistai bei psichologai, atsakovės prašymo tenkinimas nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimą.

26. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant 2021 m. vasario 11 d. – kovo 10 d. teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-26/2021 nurodytoms aplinkybėms (t. y., kad šalių sūnus tėvą idealizuoja ir stipriai su juo tapatinasi – perima jo vertybes, požiūrį, mąstymo būdą, elgesio modelius, jaučia ir mato tėčio nepasitenkinimą tiek mamos, tiek jos artimųjų elgesiu, ir šias jo nuostatas vaikas perima; vaiko pozicija ir jos išdėstymo būdas (nepasitenkinimą mama reiškia kategoriškai, piktai, neabejodamas savo teisumu ir neturėdamas tam saiko) atspindi ieškovo požiūrį, jog į bylai svarbius klausimus atsako pats vaikas; šalių vaikas yra per mažas, kad analizuotų sudėtingesnius santykių aspektus (ypatingai konfliktų priežastis, tėvų elgesio motyvus jų skyrybų situacijoje ir pan.), įvertintų tolimesnes įvykių / elgesio pasekmes bei priimtų sprendimus, kai reikia atsižvelgti į kintamųjų visumą; šalių vaikas ne pagal savo amžių – kognityvinį ir emocinį pajėgumą – yra įsitraukęs į bylos kontekstą, o artumą tėčiui ima jausti ne tik užsiimdamas bendra veikla su juo, bet ir suvokdamas save kaip lygiavertį (lygų tėčiui ir lygų suaugusiam asmeniui) bylos įvykių dalyvį; tėvas nepastebi vaiko ambivalencijos mamos atžvilgiu (kai ir nori, ir kartu abejoja) ir nepastiprina tos vaiko dalies, kuri nori artumo su mama; ieškovo pozicija, jog dėl bendravimo su mama turi spręsti vaikas, šiuo atveju nėra tinkama; ieškovui rekomenduota laikytis aktyvesnės pozicijos vaiko bendravimo su mama klausimais, t. y. mažiau teirautis vaiko, kaip jis norėtų, o supažindinti jį su tvarka, kurios bus laikomasi), taip pat atsakovei išreiškus prašymą apklausti teismo posėdyje psichologę ekspertę, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė teismo posėdyje apklausti 2021 m. vasario 11 d. – kovo 10 d. teismo psichologijos ekspertizės aktą Nr. 103MS-26/2021 surašiusią ir išvadą davusią teismo vaikų ir paauglių psichologę ekspertę D. P.. Juolab, kad byloje yra ir kitų įrodymų, kurie duoda pagrindo manyti, kad šalių sūnus patiria (ne)tiesioginį poveikį tėvo šeimoje, t. y. vaiko teisių apsaugos kontrolierės 2019 m. gegužės 6 d. pažyma, kurioje, be kita ko, pažymėta, kad tyrimo metu gautais duomenimis mažametis G. G. su mama norėtų bendrauti dalyvaujant tėvui. Neatmetama galimybė, kad vaikas tokią nuomonę išsako ne tik dėl jo stebimo (tiesiogiai ar netiesiogiai) tėvų tarpusavio konflikto ar (ir) kt. priežasčių, bet ir dėl patiriamo poveikio (tiesiogiai ar netiesiogiai) tėvo šeimoje. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas atsisakė aiškintis, dėl kokių priežasčių šalių sūnus nenori bendrauti su motina, kodėl susiformavo tokie sudėtingi vaiko ir motinos tarpusavio santykiai, ar tėvo (ne)sąmoningas elgesys neskatina tokio neigiamo vaiko elgesio ir požiūrio į motiną formavimosi, ar tėvo elgesys neveikia prieš vaiko interesus, ar nedaro žalos nepilnamečiam vaikui, jo psichikai, emocinei raidai ir panašiai.

27. Taip pat pažymėtina, jog teismo vaikų ir paauglių psichologė ekspertė D. P. 2021 m. vasario 11 d. – kovo 10 d. teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-26/2021 rekomendavo toliau palaikyti ir stiprinti reguliarų bei stabilių šalių sūnaus bendravimą su mama. Kaip minėta, atsakovė prašė kviesti į teismo posėdį psichologę ekspertę, kad teismui bei Tarnybos specialistams būtų pateikiamos rekomendacijos dėl atsakovės ir jos sūnaus tolimesnio bendravimo, tačiau pirmosios instancijos teismas netenkino šio atsakovės prašymo, ir, atsižvelgęs į išvadą byloje teikiančios institucijos pasiūlymą, kad būtina nustatyti pereinamąjį motinos su sūnumi bendravimo laikotarpį, peržengęs ieškinio ribas, nustatė šešių mėnesių pereinamąjį atsakovės ir šalių sūnaus bendravimo laikotarpį (t. y. tris mėnesius vieną kartą per savaitę (penktadieniais ar kitą savaitės dieną) atsakovė su sūnumi bendrauja per psichologą, bendravimo trukmė nenurodyta; kitus tris mėnesius atsakovė su sūnumi bendrauja tokia pačia tvarka bei papildomai bendrauja kiekvieną šeštadienį nuo 10 val. iki 19 val. be nakvynių). Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovės prašymas dėl psichologės ekspertės apklausos buvo atmestas nepagrįstai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teisingam įvertinimui, ar šioje situacijoje reikalinga riboti maksimalų motinos ir vaiko bendravimą, ar toks ribojimas nepakenks vaiko interesams, ar nesusilpnins vaiko ir motinos ryšio dar labiau, ar būtinas bendravimas per tarpininkus, tikslinga išklausyti teismo vaikų ir paauglių psichologės ekspertės D. P., pateikusios rekomendaciją toliau palaikyti ir stiprinti reguliarų bei stabilų šalių sūnaus bendravimą su mama, nuomonę. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nepritaria pirmosios instancijos teismo motyvui, kad ekspertas negali duoti išvados dėl bendravimo tvarkos. Pažymėtina, jog teismo vaikų ir paauglių psichologė ekspertė D. P. 2021 m. vasario 11 d. – kovo 10 d. teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-26/2021 pasisakė dėl šalių sūnaus ir motinos bendravimo, o šios pozicijos patikslinimui būtina psichologės ekspertės apklausa teismo posėdyje.

28. Taip pat išklausius psichologę ekspertę, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje bus galima spręsti klausimą dėl papildomos psichologinės ir psichiatrinės ekspertizės šalių sūnui reikalingumo, siekiant nustatyti vaiko psichologinę būseną, vaiko kategoriško priešiškumo ir nusistatymo nebendrauti su motina priežastis, ar jis nėra (ne)sąmoningai veikiamas ieškovo dėl neigiamo požiūrio į motiną, elgesio su ja ir panašiai.

29. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, todėl ji negali būti naudojama priešingai vaiko interesams. Jei tėvai (tėvas ar motina) savo tėvų valdžią naudoja priešingai vaikų interesams, jiems gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas, vaiko paėmimas iš to tėvo (motinos), kuris (kuri) savo tėvų valdžią panaudoja priešingai vaiko interesams, nuteikinėja vaiką prieš skyrium gyvenantį vieną iš tėvų.

Dėl bylos procesinės baigties

30. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neįsigilino į nagrinėjamo ginčo esmę, neatskleidė visų bylos aplinkybių, netyrė, dėl kokių priežasčių šalių sūnus nenori bendrauti su motina, kodėl susiformavo tokie sudėtingi vaiko ir motinos tarpusavio santykiai, ar tėvo (ne)sąmoningas elgesys neskatina tokio neigiamo vaiko elgesio ir požiūrio į motiną formavimosi, ar tėvo elgesys neveikia prieš vaiko interesus, ar nedaro žalos nepilnamečiam vaikui, jo psichikai, emocinei raidai. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atsakovės prašymo dėl šių aplinkybių bei dėl šalių vaiko ir motinos bendravimo tvarkos apklausti 2021 m. vasario 11 d. – kovo 10 d. teismo psichologijos ekspertizės aktą Nr. 103MS-26/2021 surašiusią ir išvadą pateikusią teismo vaikų ir paauglių psichologę ekspertę D. P..

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nebuvo atskleistos visos bylai reikšmingos aplinkybės, o teismo išvados, kuriomis remiantis buvo priimtas skundžiamas sprendimas, negali būti laikomos tinkamai motyvuotomis. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, pateiktais išaiškinimais ir išvadomis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atskleista bylos esmė, todėl panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi bei perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Anksčiau paminėtus klausimus išspręsti iš esmės pagal byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, nes tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas.

32. Kadangi anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą naikinti visą skundžiamą teismo sprendimą, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes ir tik išnagrinėjus bylą iš esmės iš naujo, spręstinas klausimas dėl byloje pareikštų reikalavimų (ne)pagrįstumo. Ir tik iš naujo išnagrinėjus klausimus dėl pagrindinių reikalavimų – šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos, šalių nepilnamečio sūnaus bendravimo su tėvais tvarkos, bus galima išspręsti išvestinį reikalavimą dėl išlaikymo šalių nepilnamečiam sūnui priteisimo.

Dėl atsakovės papildomų rašytinių paaiškinimų

33. Klaipėdos apygardos teisme 2021 m. lapkričio 18 d. buvo gauti atsakovės G. K. 2021 m. lapkričio 17 d. rašytiniai paaiškinimai į ieškovo atsiliepimą. Taip pat atsakovė kartu su šiais rašytiniais paaiškinimais pateikė naujus įrodymus, t. y. 2021 m. spalio 27 d. atsakovės elektroninio laiško, kuriame išdėstyta atsakovės nuomonė dėl atvejo vadybos posėdžio organizavimo, fotokopiją bei 2021 m. rugsėjo 23 d. Alytaus miesto moterų krizių centro raštą dėl nepilnamečio G. G. ir jo tėvų. Atsižvelgdamas į bylos procesinę baigtį šioje stadijoje (byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo), apeliacinės instancijos teismas atsakovės G. K. 2021 m. lapkričio 17 d. rašytinius paaiškinimus ir kartu pateiktus naujus įrodymus priima ir prideda prie civilinės bylos, o jų įvertinimas bus atliktas pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjant iš naujo iš esmės.

34. Klaipėdos apygardos teisme 2021 m. lapkričio 30 d. taip pat buvo gauti atsakovės G. K. 2021 m. lapkričio 29 d. rašytiniai paaiškinimai, kartu pateikti nauji įrodymai, t. y. G. G. banko sąskaitos, esančos AB banke „Swedbank“, išrašas ir 2021 m. gegužės 24 d. atsakovės elektroninio laiško dėl papildomų dokumentų dėl G. G. situacijos vertinimo fotokopija. Tačiau pažymėtina, jog šie atsakovės rašytiniai paaiškinimai ir nauji įrodymai apeliacinės instancijos teisme buvo gauti jau po to, kai 2021 m. lapkričio 25 d. teisėjų kolegija bylą išnagrinėjo apeliacine tvarka ir išėjo į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo šioje byloje. Atsižvelgiant į tai, apeliantės 2021 m. lapkričio 29 d. rašytinius paaiškinimus ir kartu pateiktus naujus įrodymus atsisakytina priimti. Kadangi 2021 m. lapkričio 29 d. rašytiniai paaiškinimai ir kartu pateikti nauji įrodymai Klaipėdos apygardos teismui buvo pateikti elektroninių ryšių priemonėmis, jie atsakovei negrąžintini. Atsakovei taip pat išaiškintina, jog ji šiuos savo rašytinius paaiškinimus ir kartu teikiamus naujus įrodymus turės teisę pateikti pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėjant iš naujo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

35. 2021 m. lapkričio 24 d. teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos 111,00 Eur išlaidų, patirtų teikiant antrinę teisinę pagalbą apeliacinėje instancijoje, atsakovei G. K..

36. Taip pat ieškovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė įrodymus, kad jis apeliacinėje instancijoje patyrė 1 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

37. Kadangi byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas šioje stadijoje nespręstinas, dėl šalių turėtų visų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pasisakys iš naujo bylą nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliantės G. K. 2021 m. lapkričio 29 d. rašytinius paaiškinimus ir kartu pateiktus naujus įrodymus atsisakyti priimti.

Teisėjos Kristina DomarkienėJolanta GailevičienėErinija Kazlauskienė