Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui G. G. dėl nustatytos civilinėje byloje Nr. 2-222-179/2017 bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pakeisti bendravimo tvarką atsakovui G. G. su nepilnamečiu sūnumi G. G., nustatytą 2017 m. kovo 20 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-222-179/2017, į nurodytą tvarką: atsakovas G. G. su sūnumi G. G. bendrauja kas antrą kiekvieno einamojo mėnesio savaitgalį, paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos į tėvo gyvenamą vietą žemiau nurodytais laikotarpiais nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val. grąžinant į sūnaus gyvenamą vietą – porinių metų (2018; 2020; 2022 ir t.t.) Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas (12.24-26 d.) sūnus G. G. praleidžia su tėvu G. G., o neporiniais metais – su motina G. K., – neporinių metų (2019; 2021 ir t.t.) Naujuosius metus sūnus G. G. praleidžia su tėvu G. G., o porinių metų (2018; 2020 ir t.t.) su motina G. K., – porinių metų (2018; 2020; 2022 ir t.t.) Šv. Velykas sūnus G. G. praleidžia su tėvu G. G., o neporiniais metais (2019; 2021 ir t.t.) su motina G. K., – Motinos dieną sūnus G. G. praleidžia su motina, Tėvo dieną – su tėvu, kiekvienų sūnaus G. G. vasaros atostogų metu tėvas G. G. turi teisę antrą mėnesio savaitę praleisti su sūnumi, paimdamas sūnų pirmadienį 10 val. iš sūnaus gyvenamosios vietos ir sekmadienį 18 val. gražinant sūnų į jo gyvenamąją vietą, – sūnaus G. G. ligos atveju jo motina G. K. nedelsiant informuoja jo tėvą G. G. ir, sūnui sergant, jo tėvas G. G. sūnų gali lankyti pagal jo gyvenamą vietą, sūnaus G. G. ir jo tėvo G. G. bendravimas ryšio priemonėmis neribojamas, tėvui G. G. pageidaujant susitikti ir bendrauti su sūnumi G. G. darbo dienomis, po darbo galima iš anksto susitarus su vaiko motina G. K., priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei iš atsakovo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu tvarkos pakeitimo

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys turi nepilnametį sūnų G. G., gimusį (duomenys neskelbtini), kurio gyvenamoji vieta nustatyta su motina G. K. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-222-179/2017 (1 t. b. l. 8, 43-57). Tuo pačiu teismo sprendimu priteistas išlaikymas vaikui iš atsakovo periodinėmis išmokomis po 170 Eur kas mėnesį, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta ieškovė ir nustatyta detali atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi G. G. ir dalyvavimo jo auklėjime tvarka, pagal kurią poriniais metais (t. y. 2016, 2018 ir t. t.) sūnus pirmą pusę kalendorinio mėnesio būna su motina, kitą pusę – su tėvu tokia tvarka: laikotarpiu nuo kalendorinio mėnesio 1 dienos iki 15 dienos vakaro sūnus būna su motina, o nuo kalendorinio mėnesio 15 dienos vakaro iki paskutinės kalendorinės mėnesio dienos vakaro – su tėvu, sūnų grąžina į jo motinos gyvenamą vietą tėvas nuo 17 val. iki 19 val. įskaitytinai, neporiniais metais (t. y. 2017, 2019 ir t. t.) sūnus pirmą pusę kalendorinio mėnesio būna su tėvu, kitą pusę – su motina tokia tvarka: laikotarpiu nuo kalendorinio mėnesio 1 dienos iki 15 dienos vakaro sūnus būna su tėvu, o nuo kalendorinio mėnesio 15 dienos vakaro iki paskutinės kalendorinės mėnesio dienos vakaro – su motina, sūnų grąžina į jo motinos gyvenamą vietą tėvas nuo 17 val. iki 19 val. įskaitytinai, poriniais metais sūnus Šv. Velykas būna su motina, o neporiniais metais – su tėvu, per Šv. Velykas sūnų tėvas pasiima iš kito tėvo, su kuriuo sūnus tuo metu yra, gyvenamosios vietos Šv. Velykų išvakarėse (šeštadienį) laikotarpiu nuo 17 val. iki 19 val. ir grąžina per Šv. Velykas (sekmadienį) laikotarpiu nuo 17 val. iki 19 val., tėvas turi teisę pasimatyti su sūnumi, kai sūnus būna pas motiną, ir kitu šioje sutartyje nenumatytu ir iš anksto sutartu su motina laiku 30 minučių laikotarpiui penkis kartus per šį laikotarpį, jeigu tai netrukdo vaiko interesams ir motinos suplanuotiems vykimo su vaiku renginiams, šventėms ir kt. ir atvirkščiai, motina turi teisę pasimatyti su sūnumi, kai sūnus būna pas tėvą, ir kitu šioje sutartyje nenumatytu ir iš anksto su tėvu sutartu laiku 30 minučių laikotarpiui penkis kartus per šį laikotarpį, jeigu tai netrukdo vaiko interesams ir tėvo suplanuotiems vykimo su vaiku renginiams, šventėms ir kt., tokį pasimatymą su sūnumi tėvas ar motina turi patvirtinti raštu, t. y. raštu nurodyti, kad šia teise konkretų mėnesį pasinaudojo, nepasinaudojus šia teise ji kitam mėnesiui neperkeliama, tiek tėvas, tiek motina, priklausomai su kuriuo vaikas yra, turi teisę bendrauti su vaiku telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis nekliudomai bent kartą į parą, motina neturi teisės be tėvo išankstinio rašytinio sutikimo, gauto įstatymų nustatyta tvarka, išvežti vaiko už Lietuvos Respublikos ribų ir tėvas neturi teisės be motinos išankstinio rašytinio sutikimo, gauto įstatymų nustatyta tvarka, išvežti vaiko už Lietuvos Respublikos ribų. Minėtas teismo sprendimas buvo patikrintas ir apeliacine tvarka 2017 m. rugsėjo 20 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1543-273/2017 palikus sprendimą nepakeistą.

Vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 3.170 straipsnio 1-3 dalys). Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

Ieškovė prašė nustatyti, kad tėvas su sūnumi bendrauja tik kas antrą kiekvieno einamojo mėnesio savaitgalį, paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos į tėvo gyvenamą vietą žemiau nurodytais laikotarpiais nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val. grąžinant į sūnaus gyvenamą vietą – porinių metų (2018; 2020; 2022 ir t.t.) Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas (12.24-26 d.) sūnus G. G. praleidžia su tėvu G. G., o neporiniais metais – su motina G. K., – neporinių metų (2019; 2021 ir t.t.) Naujuosius metus sūnus G. G. praleidžia su tėvu G. G., o porinių metų (2018; 2020 ir t.t.) su motina G. K., – porinių metų (2018; 2020; 2022 ir t.t.) Šv. Velykas sūnus G. G. praleidžia su tėvu G. G., o neporiniais metais (2019; 2021 ir t.t.) su motina G. K., – Motinos dieną sūnus G. G. praleidžia su motina, Tėvo dieną – su tėvu, kiekvienų sūnaus G. G. vasaros atostogų metu tėvas G. G. turi teisę antrą mėnesio savaitę praleisti su sūnumi, paimdamas sūnų pirmadienį 10 val. iš sūnaus gyvenamosios vietos ir sekmadienį 18 val. gražinant sūnų į jo gyvenamąją vietą, – sūnaus G. G. ligos atveju jo motina G. K. nedelsiant informuoja jo tėvą G. G. ir, sūnui sergant, jo tėvas G. G. sūnų gali lankyti pagal jo gyvenamą vietą, sūnaus G. G. ir jo tėvo G. G. bendravimas ryšio priemonėmis neribojamas, tėvui G. G. pageidaujant susitikti ir bendrauti su sūnumi G. G. darbo dienomis, po darbo galimas iš anksto susitarus su vaiko motina G. K.. Taip ieškovė siekia apriboti atsakovo maksimalų bendravimą su sūnumi G. G..

Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaikų interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Šis principas reiškia, kad neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku, jeigu jie nereikalingi vaiko interesams. Kilęs tarp tėvų ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą.

Byloje pateikti dokumentai ir pati ieškovė patvirtino, jog visi specialistai, pas kuriuos lankėsi šalys, nurodė, kad ieškovei reikia stiprinti ryšį su vaiku bendraujant su psichologais. Tačiau ieškovė atsisako psichologų pagalbos ir mano, kad ji elgiasi visuomet tinkamai, o atsakovas piktnaudžiauja tėvo pareigomis ir neužtikrina jos maksimalaus bendravimo su sūnumi. G. G. buvo apklaustas teismo posėdyje psichologės. Jis aiškiai suformulavo ir išreiškė norą bendrauti su abiem tėvais ir gyventi pas tėvą. Kaip savo šeimą, kurioje jis jaučiasi mylimas, įvardijo tėvą, brolį, tėvo draugę ir senelius. Vaiko prisirišimas prie tėvo akivaizdus, tai patvirtino ir pati ieškovė. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės ekspertai 2019 m. vasario 12-kovo 19 d. ekspertizės akte Nr. 103MS-21/2019 pasisakė, kad vaikui nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti, nei padidintas polinkis į įtaigumą. Tėvai, tarpusavyje palaikydami įtemptus ir konfliktiškus santykius, atvirai išsakydami neigiamas nuostatas vienas kito atžvilgiu, formuoja neigiamą vaiko požiūrį tiek apie motiną, tiek apie tėvą (2 t. b. l. 35-42). Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad vaiko noras daug bendrauti su tėvu jo interesams neprieštarauja (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė nurodo, kad byloje nėra nustatyta neigiamų atsakovo charakterio savybių, kurios sudarytų pagrindą riboti jo ir sūnaus bendravimą, tačiau ieškinį grindžia jos ir atsakovo tarpusavio nesutarimais, prasidėjusiais 2015 m. ir aplinkybėmis, kurios buvo išnagrinėtos ir įvertintos teismui priėmus 2017 m. kovo 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-222-179/2017. Byloje pateikti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros dokumentai, ieškovės prašymai, pareiškimai, pranešimai, skundai, susirašinėjimai, medicininiai dokumentai patvirtina, kad tėvų tarpusavio konfliktiniai santykiai yra užsitęsę, ieškovė juos gilina nepriimdama jai siūlomos pagalbos, tačiau niekaip neįrodo pagrindo bendravimo su vaiku tvarkos mažinimui (1 t. b. l. 58-91, 2 t. b. l. 1-3, 5-7, 9-24, 46-50).

Ieškovė siekia sumažinti nustatytos bendravimo tvarkos laiką, nes mano, kad atsižvelgiant į vaiko amžių, nustatyta tvarka neatitinka jo interesų, atsakovui nerūpi sūnaus ateitis ir vaiko psichikai daroma žala, vaikas nustatinėjamas prieš motiną, nes vaikas išreiškia akivaizdžias neigiamas nuostatas dėl bendravimo su motina. Tuo pačiu ji nurodė, kad motinos ir vaiko bendravimas yra labai sudėtingas, būdamas pas ją vaikas save muša, nenori bendrauti su motina, tėvui nepavyksta prikalbinti, kad vaikas bendrautų su motina. Pati ieškovė aiškiai įvardija vaiko nenoro bendrauti su ja priežastį – tai nesibaigiantys tėvų konfliktai, tačiau, kad ėmėsi priemonių šių konfliktų panaikinimui įrodymų nepateikia. Aplinkos, kurioje pusę mėnesio gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys. Kad vaikui pas tėvą esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi nenustatyta. Atsakovas rūpinasi vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida. Abu tėvai geba tenkinti sūnaus emocinius, dvasinius bei saugumo poreikius, tačiau duomenų visuma rodo, jog tėvas su šiomis užduotimis susitvarko efektyviau nei motina, jis kreipiasi pagalbos į specialistus ir ją priima, kai tuo tarpu motina atsisakė lankytis psichologinėje pedagoginėje tarnyboje dėl ryšio stiprinimo su vaiku, kaltindama atsakovą, kad jis nededa pastangų, siekdamas padėti sūnui atkurti ir palaikyti ryšį su motina.

Byloje duomenų, jog atsakovo bendravimas su nepilnamečiu sūnumi neatitiktų vaiko teisių ir teisėtų interesų ar kenktų jam, taip pat nėra, ir tokių aplinkybių nenustatyta, todėl nėra pagrindo mažinti nustatytą bendravimo tvarką ir tokiu būdu sudaryti kliūtis atsakovo siekiui palaikyti ryšį su vaiku. Atėmus atsakovui galimybę maksimaliai bendrauti su sūnumi ir jį auklėti, gali nepataisomai nukentėti nepilnamečio interesai, todėl siekiant užtikrinti G. G. teisę bendrauti su tėvu ir atsakovo galimybes maksimaliai dalyvauti sūnaus auklėjime bei ugdyme, atsižvelgiant į tai, jog tėvo ryšys su nepilnamečiu vaiku yra labai artimas, jam nėra apribota tėvo valdžia, ieškinys atmestinas kaip neįrodytas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. 2.1(NTP-2)-18-T-1373-6120 ir 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 2.1(NTP-2)-19-P-1373-6719 suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų visų bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ieškinį atmetus iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovui (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str.). Atsakovas prašė priteisti 935,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro – 500,00 Eur už atsiliepimo parengimą, 135,00 Eur už teisines konsultacijas ir 300,00 Eur už atstovavimą teisme (2 t. b. l. 52-53) Atsakovo patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl jo prašymas tenkintinas visiškai, priteisiant iš ieškovės 935,00 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 282 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės G. K. 935,00 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui G. G..

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.