Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui G. G. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui padidinimo, bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo ir atsakovo G. G. priešieškinį ieškovei G. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo ir priteisto išlaikymo vaikui tvarkos pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė patikslintu ieškiniu (t. 2, b. l. 82-90 ir t. 5, b. l. 46-48) prašo:

nustatyti nepilnamečio vaiko G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pakeisti išlaikymą, priteistą Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-04-15 įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-2097-652/2014 nepilnamečiam sūnui G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), taip: nuo 2015-08-19 iki vaiko pilnametystės priteisti iš atsakovo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodines išmokas po 190,00 Eur kas mėnesį, indeksuojant jas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Lėšų tvarkytoja paskirti vaiko motiną G. K.;nustatyti tokią G. G. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi G. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką: tėvas bendrauja su sūnumi kas antrą penktadienį iki trečiadienio (penkias dienas iš eilės su nakvyne). Tėvas pasiima sūnų kas antrą penktadienį iš jo lankomo darželio ar mokyklos pasibaigus užsiėmimams/pamokoms bei pristato sūnų atgal į jo lankomą darželį ar mokyklą trečiadienio rytą. Tėvas įsipareigoja šiame punkte nustatytu bendravimo su sūnumi laiku nuo pirmadienio iki trečiadienio kiekvieną dieną nuvesti ir parvesti sūnų į/iš jo lankomo darželio. Pasibaigus tėvo bendravimo laikui, trečiadienį sūnų iš darželio pasiima vaiko motina;kai sūnus gyvena su motina, tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi nenustatant bendravimo valandų, atsižvelgiant į sūnaus interesus, jo užimtumą, dienos režimą, nepažeidžiant vaiko motinos teisės bendrauti su vaiku. Apie planuojamą bendravimo su sūnumi laiką tėvas informuoja vaiko motiną ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš vieną dieną laiko;tėvas švenčių dienomis su sūnumi bendrauja tokia tvarka:metinių švenčių (Kūčių, Šv. Kalėdų, Šv. Velykų) dienomis įprasta vaiko bendravimo su tėvu tvarka (kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki trečiadienio) netaikoma;poriniais metais tėvas bendrauja su sūnumi antrąją Šv. Kalėdų dieną, sūnų paimdamas iš jo gyvenamosios vietos antrąją Šv. Kalėdų dieną nuo 10 val., grąžindamas atgal į vaiko gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 20 val. Vaiko motina su sūnumi bendrauja Šv. Kūčių dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną. Neporiniais metais tėvas bendrauja su sūnumi Šv. Kūčių dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, sūnų paimdamas iš jo gyvenamosios vietos Šv. Kūčių dieną nuo 10 val. ir grąžindamas atgal į vaiko gyvenamąją vietą pirmąją Šv. Kalėdų dieną iki 20 val. Vaiko motina su sūnumi praleidžia antrąją Šv. Kalėdų dieną;neporiniais metais tėvas su sūnumi praleidžia antrąją Šv. Velykų dieną, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 11 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val. Vaiko motina su sūnumi praleidžia Šv. Velykų sekmadienį;poriniais metais tėvas su sūnumi praleidžia Šv. Velykų sekmadienį, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos sekmadienį nuo 11 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val. Vaiko motina su sūnumi praleidžia antrąją Šv. Velykų dieną; tėvas sūnaus atostogų metu su sūnumi bendrauja tokia tvarka:tėvas bendrauja su sūnumi pusę jo darželio/mokyklinių atostogų (pavasario, rudens ir žiemos) laiko, konkretų laiką iš anksto suderinęs su vaiko motina;tėvas bendrauja su sūnumi pusę jo vasaros atostogų laiko, konkretų laiką ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį suderinęs su vaiko motina. Kai sūnus bendrauja su tėvu, vaiko motina turi teisę bendrauti su sūnumi nenustatant bendravimo valandų, taip pat su sūnumi bendrauti ryšio priemonėmis; Bendrosios nuostatos:tėvai privalo užtikrinti, kad vaikas buvimo pas kiekvieną iš tėvų metu būtų pasiekiamas ryšio priemonėmis (telefonu) ir buvimo pas tėvus metu vaikui nebūtų trukdoma bendrauti ryšio priemonėmis su kitu iš tėvų;vaiko tėvai turi teisę be raštiško vienas kito sutikimo su sūnumi išvykti į kitą valstybę atostogauti ne ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui. Tokiu atveju vykstantis su vaiku atostogauti tėvas/motina praneša kitam iš tėvų išvykimo ir grįžimo iš kitos valstybės datas, apsistojimo kitoje valstybėje vietą. Atostogų užsienyje laikotarpiu su vaiku esantis tėvas/motina įsipareigoja užtikrinti, jog vaikas kito iš tėvų būtų pasiekiamas ryšio priemonėmis (telefonu) ir nesudaryti kliūčių vaikui ryšio priemonėmis bendrauti;vaiko tėvai įsipareigoja suteikti vienas kitam visą su vaiku susijusią informaciją: apie vaiko sveikatą, ugdymą, mokymąsi ir pan. Apie sūnaus sveikatos būklės pablogėjimą, nelaimingą atsitikimą ar pan. tėvai vienas kitą informuoja ryšio priemonėmis nedelsiant;pasikeitus vaiko tėvų gyvenamajai vietai, jų telefono numeriams, vaiko tėvai privalo nedelsdami informuoti vienas kitą, pranešdami naujus kontaktinius duomenis;Priteisti ieškovei iš atsakovo visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdyje ieškovė ieškinį palaikė, priešieškinio nepripažino, paaiškino, kad su atsakovu ne santuokoje susilaukusi sūnaus G. G.. Su vaiko tėvu nesugyveno dėl jo neištikimybės ir smurto, dėl to 2014 m. pavasary pradėjo gyventi atskirai. Tada atsakovas nepageidavo, kad vaikas gyventų su juo, netgi neturėjo didelio noro matytis su vaiku. Ginčai dėl vaiko su atsakovu prasidėjo tada, kai ji 2015 m. gegužės mėn. susirado draugą R. V., 2015 m. vasarą su vaiku išvyko į Angliją, kur buvo 5 savaites, į Lietuvą grįžo savo noru. Atsakovas ją šmeižė, kad ji pagrobė vaiką, grasino jai. 2015 m. atsakovas tris mėnesius neleido matytis su vaiku, išvažiuodavo į darbą, vaiką palikdavo savo mamai. Per tuos tris mėnesius bandė nuvykti pasimatyti su vaiku, bet atsakovas visą laiką laikė vaiką ant rankų ir jai neleido su juo pabūti, teigdamas, kad vaikas nenori matytis su ja. Teigė nedraudžianti atsakovui matytis su vaiku tada, kai jis nori. Jei vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, vaikas turėtų ir mamą, ir tėtį, o jei su tėvu, tai jis vėl neleistų vaikui su ja bendrauti. Atsakovas ją šmeižia vaiko akivaizdoje, nuteikinėja sūnų prieš ją. Vaikas, grįžęs iš tėvo, kalba atsakovo žodžiais ir negražiai ją vadina, tokiu būdu atsakovas rodo netinkamą pavyzdį vaikui. Kai vaikas ilgiau pabūna su ja, jis pasikeičia į gerą pusę, todėl mano, kad atsakovas netinkamai auklėja vaiką. Teigė pati nieko blogo vaikui nekalbanti apie jo tėvą. Vaiko niekada nemušusi ir jį labai mylinti. Nurodė gyvenanti mamos 2 kambarių bute, gyvena viena, nes draugas gyvena Anglijoje, vaiko būsima mokykla yra šalia jos gyvenamosios vietos. Vaikas yra mažas ir nuo gimimo gyvena su ja, su vaiku praleidžianti daug laiko. Kai ji viena buvo išvykusi į Angliją atostogų, atsakovas neleido jai su vaiku bendrauti nei telefonu, nei kitaip. Vaikas jai buvo sakęs, kad būdamas su tėvu nukrito nuo keturračio, dėl ko skilo rankos kaulas ir ranka buvo langetėje. Atsakovas, kaip ir ji, dirba iki 17 val., jis gyvena su tėvais. Nurodė uždirbanti 360 Eur per mėnesį. Ateityje ir toliau planuojanti gyventi Lietuvoje ir dirbti. Prašo padidinti išlaikymą vaikui iki 190 Eur, nes atsakovas dabar moka tik 58 Eur per mėnesį, o buvo laikas, kai atsakovas iš viso išlaikymo vaikui nemokėjo. Mano, kad vaikui pakaktų ir 170 Eur dydžio išlaikymo. Vaikui drabužius ir avalynę perkanti ji. Tėvas, kai nupirko vaikui batus ir kelnes, liepė jai atiduoti pinigus. Atsakovo nupirktais daiktais ir drabužiais vaikas naudojasi tik būdamas pas tėvą. Vaiką yra užrašiusi į (duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą. Bendrauti vaikui su tėvu visada leido maksimaliai. Dėl bendravimo tvarkos ginčo nėra, ieškovė neprieštaravo, kad atsakovas su sūnumi bendrautų maksimaliai. Pažymėjo, kad atsakovas, jo mama ir jo draugė priešiškai nusiteikę prieš ją. Teigė visiškai nevartojanti alkoholio. Atsakydama į atsakovo atstovo klausimus, ieškovė nurodė, kad psichologų išvadoje parašyta, kad vaikas kopijuoja tėvo elgesį, o tėvas elgiasi agresyviai, todėl ir vaikas elgiasi agresyviai. Klausimas ,,su kuriuo iš tėvų vaikas nori gyventi?“ traumuoja vaiką, todėl antstolis to net negalėjo klausti. Nurodė, kad vaikas neidavo su ja pasimatyti tada, kai tėvas buvo šalia vaiko.

nustatyti nepilnamečio sūnaus G. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su juo - tėvu G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal jo gyvenamąją vietą;pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-04-15 įsakymu priteisto išlaikymo teikimo tvarką ir priteisti iš ieškovės G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 58 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka ir nustatant, kad G. G. išlaikymui skirtomis piniginėmis lėšomis disponuoja jo tėvas G. G. uzufrukto teisėmis; nustatyti tokią ieškovės G. K. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką: poriniais metais (t. y. 2016, 2018 ir t. t.) sūnus G. G. pirmą pusę kalendorinio mėnesio būna su motina, kitą pusę - su tėčiu tokia tvarka: laikotarpyje nuo kalendorinio mėnesio 1 dienos iki 15 dienos vakaro sūnus G. G. būna su motina, o nuo kalendorinio mėnesio 15 dienos vakaro iki paskutinės kalendorinės mėnesio dienos vakaro su tėčiu. Sūnų grąžina į kito tėvo gyvenamą vietą tas tėvas, su kuriuo yra sūnus, t. y. kalendorinio mėnesio 15 dieną sūnų tėčiui grąžina motina laikotarpyje nuo 17 val. iki 19 val. imtinai, o paskutinę kalendorinio mėnesio dieną sūnų motinai grąžina tėtis laikotarpyje nuo 17 val. iki 19 val. imtinai; neporiniais metais (t. y. 2017, 2019 ir t.t.) sūnus G. G. pirmą pusę kalendorinio mėnesio būna su tėčiu, kitą pusę su motina tokia tvarka: laikotarpyje nuo kalendorinio mėnesio 1 dienos iki 15 dienos vakaro sūnus G. G. būna su tėčiu, o nuo kalendorinio mėnesio 15 dienos vakaro iki paskutinės kalendorinės mėnesio dienos vakaro su motina. Sūnų grąžina į kito tėvo gyvenamąją vietą tas tėvas, su kuriuo yra sūnus, t. y. kalendorinio mėnesio 15 dieną sūnų motinai grąžina tėtis laikotarpyje nuo 17 val. iki 19 val. imtinai, o paskutinę kalendorinio mėnesio dieną sūnų tėčiui grąžina motina laikotarpyje nuo 17 val. iki 19 val. imtinai; poriniais metais sūnus Šv. Velykas būna su motina, o neporiniais metais - su tėčiu. Per Šv. Velykas sūnų tėtis ar motina pasiima iš kito tėvo, su kuriuo sūnus tuo metu yra, gyvenamosios vietos Šv. Velykų išvakarėse (šeštadienį) laikotarpyje nuo 17 val. iki 19 val. ir grąžina per Šv. Velykas (sekmadienį) laikotarpyje nuo 17 val. iki 19 val.; tėtis turi teisę pasimatyti su sūnumi, kai sūnus būna pas motiną, ir kitu šioje sutartyje nenumatytu ir iš anksto sutartu su motina laiku 30 minučių laikotarpiui penkis kartus per šį laikotarpį, jeigu tai netrukdo vaiko interesams ir motinos suplanuotiems vykimo su vaiku renginiams, šventėms ir kt. Ir atvirkščiai, motina turi teisę pasimatyti su sūnumi, kai sūnus būna pas tėtį, ir kitu šioje sutartyje nenumatytu ir iš anksto su tėčiu sutartu laiku 30 minučių laikotarpiui penkis kartus per šį laikotarpį, jeigu tai netrukdo vaiko interesams ir tėčio suplanuotiems vykimo su vaiku renginiams, šventėms ir kt. Tokį pasimatymą su sūnumi tėtis ar motina turi patvirtinti raštu, t. y. raštu nurodyti, kad šia teisę konkretų mėnesį pasinaudojo. Nepasinaudojus šia teise ji sekančiam mėnesiui neperkeliama;tiek tėtis, tiek motina, priklausomai su kuriuo vaikas yra, turi teisę bendrauti su vaiku telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis nekliudomai bent kartą į parą; nustatyti, kad motina G. K. neturi teisės be tėčio G. G. išankstinio rašytinio sutikimo, gauto įstatymų nustatyta tvarka, išvežti vaiko už Lietuvos Respublikos ribų. Taip pat nustatyti, kad tėtis G. G. neturi teisės be motinos G. K. išankstinio rašytinio sutikimo, gauto įstatymų nustatyta tvarka, išvežti vaiko už Lietuvos Respublikos ribų.

Teismo posėdyje atsakovas priešieškinį palaikė, ieškinio nepripažino, paaiškino, kad ginčas dėl vaiko prasidėjo 2015 m., kai jam nepranešus į užsienį atsakovė su vaiku išvažiavo dirbti. Grįžo iš užsienio ji tik tada, kai jis ėmėsi priemonių dėl vaiko sugrąžinimo į Lietuvą. Kai ieškovė grįžo iš užsienio, vaikas buvo traumuotas, ėmė vengti bendravimo su motina, pradėdavo verkti, neidavo pas motiną. Nurodė, kad ieškovė jam leisdavo su vaiku bendrauti, tačiau mano, kad ji vaiką duodavo todėl, nes jai taip reikėjo. Teigė įsigijęs savo butą kaime, kur ketina gyventi su sūnumi, patikino, kad į butą neparsives juodaodžių asmenų, taip, kaip tai daro K. ir dėl ko sūnus pergyveno. 2010-02-17 pagrindinė mokykla, į kurią ieškovė, su juo nepasitarusi, užrašė sūnų, yra prasta. Jam nesudarys problemos vežioti vaiką į mieste esančią mokyklą, kadangi jis dirba mieste ir kiekvieną dieną važinėja į darbą. Drabužius ir avalynę pats pirko vaikui, taip pat maitina vaiką, kai jis pas jį būna. Patys anksčiau yra aptarę 58 Eur išlaikymą tik dėl to, kad ieškovė taip norėjo tikslu gauti socialines pašalpas. Kadangi ieškovė teigė sutinkanti su jo pasiūlyta bendravimo tvarka, tai vaiko gyvenama vieta yra tik formalumas, nes vaikas būtų pusę laiko pas ieškovę, pusę – pas jį. Vaikas jiems abiem girdint pas psichologus išreiškė norą gyventi su juo, o ne su motina. Ieškovė melavo sakydama, kad jis ją koliojo, mušė ir neleido matytis su vaiku. Su ieškove gyveno apie 5 metus ir buvo laikas, kai G. gėrė, todėl mano, kad priklausomybė vėl gali sugrįžti. Bendrą gyvenimą su ieškove nutraukė dėl jos nesaikingo alkoholio vartojimo ir vaiko nepriežiūros. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą pas jį, prašo priteisti išlaikymą vaikui po 58 Eur kas mėnesį, teigė uždirbantis 700 Eur per mėnesį ir tokio dydžio išlaikymo jam užteks, nes šiuo metu vaikas turi visus būtinus daiktus savo kambaryje. Su vaiku dažnai nueina į filmą, muziejus. Atsakydamas į ieškovės atstovės klausimus, atsakovas nurodė, kad byloje yra ieškovės paaiškinimas policijai, kad ji su drauge vartojo alkoholį ir neprižiūrėjo vaiko. Teigė pats saikingai vartojantis alkoholį. Buvo taip, kad ieškovė jam buvo skambinusi 2016 m. ir liepusi pasiimti jam vaiką, nes vaikas nenori su ja būti. Tuo atveju, jei teismas nustatytų vaiko gyvenamąją vietą su mama, jis sutiktų mokėti vaiko išlaikymui po 170 Eur per mėnesį. Ūkininkauja su tėvais ir broliu, dirba žemę, kurios yra apie 14 ha, gauna išmokas už žemę. Galėtų prižiūrėti vaiką ir tuo metu, kai dirba ūkyje, nes jis kartu su vaiku ant kelių važinėja traktoriumi. Vaikas buvo nukritęs nuo vaikiško keturračio paslydus kojai, dėl ko jam skilo kaulas, bet vaikas ir būdamas su mama buvo susižalojęs, tačiau jis to neakcentavo. Sutiktų, kad ieškovė tik su jo notariniu sutikimu išvažiuotų su vaiku į užsienį atostogauti.

Išvadą teikiančios institucijos Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė R. K. palaikė Alytaus miesto savivaldybės administracijos VTAS 2015-07-30 išvadą Nr. SD-5916(12.60) (2 t., b. l. 25-26) ir 2015-09-07 išvadą į atsakovo G. G. priešieškinį (3 t., b. l. 16-17) bei 2015-09-08 išvadą į ieškovės patikslintą ieškinį (3 t., b. l. 27-28). Atstovė paaiškino, kad skyrius su ginčo šalių tėvais bendrauja nuo 2015 m. liepos mėnesio, daug dirbo su jais pagal savo įgaliojimus, 5 kartus lankėsi pas G. K. namuose, daug kartų ėmė iš šalių paaiškinimus, bendravo su šalimis, siūlė joms psichologo konsultacijas, atsakinėjo į įvairius raštus šalims, policijai ir Vaiko teisių apsaugos kontrolierei. Apie ieškovę skyrius neturi žinių, kad motina nesirūpintų vaiku ar netinkamai jį auklėtų, ji neįrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Skyrius neturi duomenų iš ugdymo ir sveikatos apsaugos įstaigų, kad sūnus buvo neprižiūrėtas ar juo buvo nesirūpinta. Būnant pas tėvą vaikas buvo susižeidęs ir tai traktuotina kaip vaiko nepriežiūra, kas yra smurto prieš vaiką forma pagal pasikeitusį Vaiko teisių apsaugos įstatymą. Teikia išvadą, kad šiuo metu nepilnamečio G. G. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų vaiko interesus, nes nėra jokių faktų, kad motina netinkamai rūpinasi vaiku. Tėvai kiekvienas galėtų maksimaliai bendrauti su vaiku. Išlaikymas vaikui turėtų būti padidintas iki 170 Eur per mėnesį, nes pasikeitė tėvo turtinė padėtis, turtas ir pajamos.

Išvadą teikiančios institucijos Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė A. G. paaiškino, kad su atsakovu bendravo nuo 2015 m. birželio mėn., kai tėvas kreipėsi į skyrių, jog negali bendrauti su vaiku. G. negali išreikšti nuomonės dėl gyvenamosios vietos nustatymo, jo ryšys yra su abiem tėvais, todėl nėra pagrindo tvirtinti, jog jis yra labiau prisirišęs prie kurio nors vieno iš jų. Tačiau berniukas jaučia bendravimo su tėvu deficitą, su tėvu vaikas jaučiasi saugiai, ramiai, nenori su juo atsiskirti. Su motina vaiko elgesys šiek kiek kitoks: vaikas vadovauja, yra direktyvus, siekia lyderiavimo, nenusileidžia jai. Byloje nėra duomenų, kad G. kada nors būtų išreiškęs norą gyventi su motina. Vaikas nori būti su tėvu, būtent tėvo gyvenamojoje vietoje (kaime). Ieškovės manymas, kad G. gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu iš esmės pažeistų sūnaus interesus, nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, tėvo šeima nėra įrašyta į rizikos šeimų sąrašą. Nedrįsta daryti išvados, kad vaiko susižalojimas būnant su tėvu yra vaiko nepriežiūra. Vaiko išvyka į Angliją neigiamai pakenkė motinos ir vaiko santykių kokybei. Tėvas atsižvelgia į specialistų patarimus, stengiasi juos vykdyti, jis yra nuoseklesnis nei motina, kuri tai kreipiasi pagalbos, tai neigia jos reikalingumą, net jei specialistai ir tvirtina priešingai. Pats vaikas matydamas tėvų konfliktiškus santykius, pats to mokosi. Daro išvadą, kad G. ryšys su abiem tėvais yra stiprus, tačiau vaikas prioritetą teikia tėvui (nuo 2015 m. vasaros). Tėvo pozicija rodo jo pasirengimą atsižvelgti į sūnaus interesus, tokiu būdu užtikrinant jo darnų asmenybės formavimąsi. Mano, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu, bendravimas su skyrium gyvenančia motina turėtų būti maksimalus, vaikui priteistinas išlaikymas iš motinos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys, priešieškinis tenkinamas iš dalies.

Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo šalys nėra sudarę santuokos, šalių sūnus G. G. gimė (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 5). G. G. tėvai, bylos šalys, nuo 2014 m. pavasario gyvena skyrium. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-04-15 įsakymu iš G. G. priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui G. G., gim. (duomenys neskelbtini), po 200,00 Lt (58 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo padavimo teisme dienos, t. y. nuo 2014-04-15, iki vaiko pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymui skirtais pinigais uzufrukto teise disponuos vaiko motina G. K. (prijungtos civilinės bylos Nr. L2-2097-652/2014 lapas 6). Ieškovės teigimu, kai ji 2015 m. gegužės mėn. susirado draugą R. V. ir vasarą su vaiku išvyko į Angliją, kur buvo 5 savaites, tarp šalių prasidėjo konfliktai dėl vaiko. Šias aplinkybes patvirtina ir rašytiniai įrodymai byloje – šalių viena kitai rašytos sms žinutės laikotarpyje nuo 2015-06-17 iki 2015-07-09 (2 t., b. l. 8-15) bei abiejų šalių rašyti prašymai įvairioms institucijoms: Alytaus miesto ir rajono savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyriams, Alytaus apskrities VPK bei Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai (1 t., b. l. 34, 35, 36, 73, 75, 77, 78, 80, 81, 2 t., b. l. 32 ir kt.).

Byloje esančioje 2015-07-28 informacijoje iš Alytaus lopšelio-darželio 2010-02-17 grupės apie G. G. priežiūrą fiksuota, kad G. G. į 2010-02-17 grupę lopšelyje-darželyje 2010-02-17 atvyko 2014 metų sausio 6 dieną. Sūnų į grupę visada atvesdavo mama G. K.. Berniuką atvesdavo ir pasiimdavo laiku, niekada nevėluodavo, o jeigu kada neatvesdavo, tai pranešdavo: parašydavo žinutę arba paskambindavo, perspėdama kad vaikas tą dieną neatvyks į darželį. Mama labai rūpinosi vaiku: berniukas visada švarus, aprengtas tvarkingais drabužėliais, spintelėje drabužėliai tvarkingai sulankstyti, švarūs. Aprūpintas ir sportine apranga, nosinaitėmis, šukomis. Mama visada domėjosi vaiko veikla grupėje, berniuko ugdymu, pasiekimais. Vakare atėjusi pasiimti vaiko apžiūrinėdavo vaiko darbelius lentoje, pasidžiaugdavo kartu su G. pagamintu darbeliu ar nupieštu piešinėliu. Berniukas noriai rodydavo mamai pastatytus iš kaladžių didelius statinius, kuriuos labai mėgo statyti ir žaisti (laivus, mašinas, policijos mašinas ir kt.). G. laukdavo mamos ir jai vakare atėjus pasiimti, noriai dalijosi su ja per dieną patirtais įspūdžiais, nutikimais. Mama klausinėdavo, kaip praėjo berniuko diena grupėje, kaip jam sekėsi, ką veikė, kaip elgėsi grupėje su draugais, su auklėtojomis. Iškilus problemoms, klausdavo patarimo pas auklėtoją, ką daryti, kai G. vienu ar kitu atveju negerai pasielgia, tardavosi, kaip geriau pasielgti. Mama su sūnumi elgėsi visada taktiškai, kantriai aiškindavo, niekada nekalbėdavo su berniuku pakeltu tonu, nešaukdavo. G. mama noriai dalyvaudavo grupės gyvenime, susirinkimuose, išsakydavo savo nuomonę aktualiais klausimais. Švenčių, renginių metu mama (G. K.) noriai dalyvaudavo renginiuose, G. visada buvo papuoštas, jei reikėdavo, mama pagamindavo vaikui kaukę, kostiumą, plakatą ir t.t. Kartais į renginius ateidavo ir tėvelis. G. K. apibūdino kaip pareigingą, rūpestingą ir atsakingą mamą (2 t., b. l. 64).

Faktinių aplinkybių konstatavimo 2015-07-30 protokole antstolis S. V. konstatavo, kad G. G. savo sūnaus paklausus, su kuo šis norėtų gyventi, šis atsakė, kad norėtų gyventi kartu su tėvu ir nenori gyventi su mama (2 t., b. l. 31).

Teismo psichologijos ekspertizės 2016-04-14 – 2016-07-08 akto išvadose nurodoma, kad G. G., atsižvelgiant į jo amžių, protinio išsivystymo lygį, individualius-psichologinius ypatumus, jo psichinę būseną, šiuo metu negali tiesiogiai išreikšti asmeninės, savarankiškai suformuluotos nuomonės bei norų byloje aktualiais klausimais. Atsižvelgiant į visa tai, G. G. apklausti teisme nerekomenduojama. G. G. ryšys su savo tėvais yra stiprus - jis norėtų gyventi su abiem (kaip šeima). Šiuo metu gauti duomenys netiesiogiai rodo, jog prioritetą vaikas teikia savo tėvui, ir šią tendenciją galima stebėti nuo 2015 m. vasaros. Potencialiai abu tėvai geba tenkinti sūnaus emocinius, dvasinius bei saugumo poreikius, tačiau duomenų visuma rodo, jog tėvas su šiomis užduotimis susitvarko (kreipdamasis pagalbos į specialistus ir ją priimdamas) efektyviau nei motina. Tėvo pozicija šiuo metu rodo jo pasirengimą atsižvelgti į sūnaus G. G. interesus, tokiu būdu užtikrinant jo darnų asmenybės formavimąsi (siekė vaiko bendravimo su motina, nereikalavo gyvenamosios vietos nustatymo būtent su juo, kreipėsi pagalbos į specialistus, vadovavosi jų patarimais ir kt.). Tėvų išsiskyrimas, tėvų ypatingai konfliktiniai santykiai tiesiogiai ir neigiamai veikia jų sūnaus G. G. būseną - šiuo metu vyrauja aukštas nerimo lygis, padidinta emocinė įtampa, jis yra praradęs psichologinę pusiausvyrą, jam kyla pyktis (iki agresijos lygio), jaučia bendravimo su tėvu deficitą ir kt. Bylos analizė rodo, jog G. G. nenoras bendrauti ar gyventi su motina yra labiau susijęs ne su jam galimai daromu poveikiu, kiek su jo motinos elgsena, reagavimu, jos būdu, galimai ir jos sugyventinio R. V. elgesiu G. G. atžvilgiu. Psichologiniu požiūriu vaiko išvyka į Angliją neigiamai paveikė tėvų tarpusavio santykių kokybę, iš ko kilę tam tikri motinos sprendimai galėjo neigiamai atsiliepti vaiko santykių su motina kokybei. Atsakyti į klausimus, kaip G. G. vertina išvyką į Angliją, kas jam ten patiko ar nepatiko, kokie jo santykiai su motinos sugyventiniu, nėra galimybės dėl vaiko emocinės būsenos (ši tema jį veikia psichotraumuojančiai) - jis visiškai atsisako kalbėti byloje aktualiais klausimais (5 t., b. l. 4-15).

Taigi, byloje nustatyta, kad tarp šalių yra susiklostę ypatingai konfliktiški santykiai, šalys tarpusavyje konfliktuoja dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su juo tvarkos. Ieškovė ieškinį pareiškė remdamasi tuo, kad po jos kartu su sūnumi išvykimo į J. K. ir grįžimo, 2015-07-15 atsakovui pasiėmus sūnų, atsakovas jai neleido su sūnumi bendrauti bei pabūti be pašalinių asmenų, tuo pačiu formuodamas sūnui neigiamą požiūrį į mamą bei jos šeimą. Atsakovas priešieškinį grindžia sūnaus gyvenimu su juo nuo 2015 m. liepos mėn., geresne jo materialine padėtimi, ieškovės neturėjimu pastovios gyvenamosios vietos ir alkoholio vartojimu. Byloje ginčas kilęs dėl to, su kuriuo iš tėvų turėtų augti jų sūnus G. G.. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamo šalių ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (J. T. vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Dėl šios atitikties sprendžiama, įvertinant kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius bei jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje T. K. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-411/2008; 2008 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. D. v. V. D., bylos Nr. 3K-3-383/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje M. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-49/2009). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jo vystymuisi reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta. Be to, pažymėtina, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar pakeitimo, pagal šalių pateiktus duomenis būtina įvertinti kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas – tiek tas, kuriose vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, tiek tas, kuriose jam tektų gyventi, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su kitu tėvu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-195/2011).

Teismas pagal nagrinėjamus teisinius santykius pasisako dėl kriterijų, kurie lemtų vaiko gyvenamosios vietos nustatymą su vienu iš tėvų, taip pat vertina ir kriterijus, lemiančius sprendimą nekeisti vaiko aplinkos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vaikas šalims pradėjus gyventi skyrium, t. y. nuo 2014 m. pavasario, gyvena su mama – ieškove G. K.. Tai patvirtina teismo posėdyje liudytojais apklaustų asmenų, dauguma kurių yra ieškovės kaimynės, S. V., R. O. K., E. K., R. K., R. D., A. L., V. J. ir R. B. parodymai, iš kurių matyti, kad ieškovė nuo mažų dienų vaiku rūpinosi viena ir kad jie niekada nematė, kad tai darytų atsakovas, taip pat ir rašytinė bylos medžiaga - Alytaus lopšelio-darželio 2010-02-17 informacija apie G. G. priežiūrą, iš kurios matyti, kad vaiku nuolat rūpinosi tik jo mama (2 t., b. l. 64). Tokie bylos duomenys paneigia atsakovo teiginį, kad sūnus nuo 2015 m. liepos mėn. gyvena su juo, o atsakovo teismui pateiktas 2015-07-30 antstolio faktinių aplinkybių protokolas (2 t., b. l. 31) leidžia manyti, kad vaikas tik konkrečią dieną buvo ar gyveno su atsakovu. Duomenų, kad vaikas būtų gyvenęs su atsakovu ir kad atsakovas būtų rūpinęsis sūnaus buitimi ir auklėjimu iki ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atsakovas teismui nepateikė. Tuo remdamasis Kauno apygardos teismas 2015-10-22 nutartimi nutarė Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-08-04 nutarties dalį, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti ir nustatyti laikiną (iki teismo sprendimo civilinėje byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo įsiteisėjimo dienos) nepilnamečio G. G. gyvenamąją vietą su vaiko motina G. K. (1 t., b. l. 177-182).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Keičiant vaiko gyvenamąją vietą reikia atsižvelgti į tai, kad aplinkos keitimas vaikui padaro socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryšys su vienu iš tėvų (artimųjų), su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Tarptautinėje ir Lietuvos teismų praktikoje akcentuojamas ilgesnis nei vienerių metų gyvenimo vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje terminas. Bet koks vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013 ).

Iš bylos duomenų matyti, kad vaikui yra įprasta jo motinos aplinka, byloje nėra nustatytos tokios aplinkybės, kurios būtų būtinos pakeisti vaiko gyvenamąją aplinką ir nustatyti jo gyvenamąją vietą su tėvu – atsakovu G. G.. Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą teismas laiko reikšmingas byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su vaiko ryšiais. Teismui nekelia abejonių byloje esantys duomenys apie tai, kad vaiko ryšys yra artimas tiek su mama, tiek ir su tėvu. Neabejotinai vaikui svarbūs ir abu tėvai kaip vienetas (šeima). Teismo psichologinės ekspertizės atlikimo metu šalių sūnus G. atkakliai vengė atsakyti į klausimus, susijusius su jo šeima ir gyvenamosios vietos nustatymu. Kitaip tariant, jam šie klausimai kelia įtampą, t. y. traumuoja jo psichiką, nes jis nenori bei negali rinktis, su kuriuo iš tėvų jam gyventi, nes toks pasirinkimas jam yra pernelyg didelė našta. Be to, rinkdamasis jis išgyvena lojalumo abiem tėvams konfliktą - nenori įskaudinti nei vieno iš jų. Visa tai rodo, jog G. šiuo metu negali išreikšti savarankiškos nuomonės dėl gyvenamosios vietos nustatymo. Galiausiai, berniukas negali šiuo metu išreikšti savo nuomonės ne tik dėl savo būsenos, bet ir dėl mažo amžiaus - kai dėl menkos gyvenimiškos patirties bei žinių stokos vaikas negali visapusiškai suprasti byloje nagrinėjamų klausimų (gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos) reikšmės, numatyti savo pasirinkimų tolimesnių pasekmių, prognozuoti įvykių eigos ir kt. (5 t., b. l. 13-14). Byloje fiksuota G. G. anksčiau išreikšta nuomonė gyventi tėvo gyvenamojoje vietoje (kaime). G. reikšminga ir jam patinkanti gyvenimo vieta yra tėvo motinos namai (kaimas), kur jis norėtų gyventi su abiem savo tėvais (šią savo nuomonę yra išreiškęs dar 2015-07-22 Alytaus raj. sav. VTAS), o jei rinktųsi - gyventų su tėvu. Anot psichologės ekspertės, tai, kad vaikas prioritetą teikia labiau tėvui nei motinai, galima paaiškinti tuo, jog berniukas jaučia bendravimo su tėvu deficitą, be to, tėvas kaip berniukui yra identiteto asmuo - tapatinantis su tėvu, formuojasi tapatumas savo lyčiai, mokomasi berniukui, vyrui, tėvui būdingos elgsenos (5 t., b. l. 14 antra pusė). Toks vaiko noras gyventi su tėvu pirmąkart užfiksuotas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo 2015-07-30 protokole (2 t., b. l. 31). Tačiau toks mažamečio vaiko (G. tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) metai) nuomonės išreiškimas neatitinka civilinio proceso įstatymo reikalavimų. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 194 straipsnyje numatyta nepilnamečio liudytojo apklausos tvarka teisme, t. y. apklausiant nepilnametį liudytoją, jaunesnį kaip šešiolikos metų, o teismo nuožiūra – jaunesnį kaip aštuoniolikos metų, šaukiami dalyvauti liudytojo atstovai pagal įstatymus, taip pat gali būti šaukiamas dalyvauti pedagogas arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas. Išimtiniais atvejais, kada tai reikalinga tiesai nustatyti ar siekiant nepakenkti nepilnamečio interesams, nepilnamečio liudytojo apklausos laikui teismo nutartimi gali būti pašalinamas iš teismo posėdžio salės kuris nors dalyvaujantis byloje asmuo. 2015-07-30 antstoliui konstatuojant faktines aplinkybes – vaiko (kuriam tuo metu tebuvo penkeri metukai) norą gyventi su tėvu – nedalyvavo jo motina, pedagogas arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas. Toks netinkamas vaiko nuomonės fiksavimas vertintinas dar ir tos aplinkybės kontekste, kad klausimas, su kuo jis nori gyventi, vaikui apskritai yra itin skaudus ir, kaip teigia ekspertė, negali būti užduodamas, nes jis šiuo klausimu negali išreikšti savo nuomonės (5 t., b. l. 15). Remdamasi faktinių aplinkybių konstatavimo 2015-07-30 protokole fiksuota vaiko nuomone psichologė ekspertė padarė išvadą, kad bylos duomenys netiesiogiai rodo, kad prioritetą vaikas teikia savo tėvui nuo 2015 m. vasaros (5 t., b. l. 15). Ieškovės manymu ši vaiko nuomonė buvo išsakyta dėl tėvo (ar jo šeimos) daromo poveikio, nes jos su sūnumi santykis yra geras, šiltas. Tokia ieškovės nuomonė fiksuota ir rašytiniuose dokumentuose, kurie byloje atsikartoja po keletą kartų. Teismas pastebi, kad byloje esanti 2015-07-28 psichologinė išvada, pateikta Alytaus miesto moterų krizių centro psichologės, patvirtina, kad atsakovo elgesys ieškovės atžvilgiu ir anksčiau (šalims dar gyvenant kartu) toli gražu nebuvo pavyzdinis, nes G. K. 2013 m. kovo – gruodžio mėnesiais lankė psichologines konsultacijas, kurių metu jai buvo teikiama psichologinė pagalba. Išvadoje be kita ko nurodoma, kad G. K. emocinė būsena labili, labai jautri, savęs vertinimas žemas, savo elgesį analizuoja ir vertina per daug kritiškai, linkusi perimti aukos vaidmenį, pateisinti vyrą ir jo klaidas, skundėsi vyro psichologinio ir fizinio smurto naudojimu, jautė nerimą dėl sūnaus G. ateities. Dėl nuolatinių vyro įžeidinėjimų, gąsdinimų, grasinimų bei fizinio ir psichologinio smurto naudojimo jautė depresinius jausmus, skundėsi miego sutrikimais, jautėsi nesaugi, nerimavo dėl vyro galimo keršto jos atžvilgiu ir t. t. (2 t., b. l. 66). Atsakovo netinkamą elgesį su ieškove taip pat patvirtino ir teismo posėdyje liudytoja apklausta ieškovės sesuo E. K., kuri teigė girdėjusi atsakovą negražiai atsiliepiant apie ieškovę girdint jų mažamečiam sūnui, bei G. L., kurios parodymus patvirtino notarė, ir kuri teigė, kad G. namuose G. seneliai G. nesidrovėjo keiktis ir kolioti vaiko mamą mažamečiam vaikui girdint, o atvažiavus atsakovui, šis ėmė klykauti ant ieškovės, plūstis ir šantažuoti, sakyti, kad jo dabartinė draugė gražiai žaidžia su G. ir jis mamos nemyli, po to liepė jai ir G. nešdintis. Teigė mačiusi ,,mažą išgąsdintą vaiką, kuris bijo tėvo senelių, todėl neina pas mamą, matė ir girdėjo tikrai nepedagogiškas kalbas, keiksmažodžius ir tyčiojimąsi iš G., o vaikas yra tik priemonė jos kontroliavimui“ (5 t., b. l. 65-66). Atsakovo netinkamą bendravimą su ieškove neabejotinai patvirtina atsakovo rašytos sms žinutės ieškovei laikotarpyje nuo 2015-06-17 iki 2015-07-09, patvirtinančios, kad atsakovas ieškovę vadina ligone, nuprotėjusia, barakuda, begalve, bei kitokiais įžeidžiančiais žodžiais, taip pat teigia, kad jis taip daro iš geros širdies, o kitas ją užmuštų už tokius darbus, liepia eiti gydytis ir t. t. (2 t., b. l. 8-15) bei ieškovės rašytais prašymais įvairioms institucijoms: Alytaus miesto ir rajono savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyriams, Alytaus apskrities VPK bei Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai (1 t., b. l. 34, 35, 36, 73, 75, 77, 78, 80, 81 ir kt.). Toks atsakovo nenorminės leksikos naudojimas bendraujant su vaiko motina kelia rimtas abejones, ar toks tėvas gali tinkamai išauginti ir išauklėti vaiką ir patvirtina galimą sūnaus nuteikinėjimą prieš ieškovę, tuo labiau, kad tėvas taip elgiasi ir kalba apie ją ir girdint sūnui, kuris yra itin pažeidžiamas. Tokią prielaidą patvirtina ieškovės paaiškinimai, kad vaikas, grįžęs iš tėvo, kalba atsakovo žodžiais ir negražiai ją vadina, o kai vaikas ilgiau pabūna su ja, jis pasikeičia į gerą pusę, todėl mananti, kad atsakovas netinkamai auklėja vaiką. Beje, Alytaus rajono savivaldybės administracijos VTAS specialistės paimtame G. G. paaiškinime yra fiksuotas G. teiginys, kad ,,su mama jis nebendrauja, tėtis neleidžia“ (4 t., b. l. 97), kuris taip pat patvirtina netinkamą atsakovo elgesį bei manipuliavimą vaiku. Atsakovas teigė, kad sūnus pats nenori bendrauti su ieškove, tačiau jeigu atsakovas mato, kad vaikas dėl kokių priežasčių nenori bendrauti su motina, tai privalo kreiptis pagalbos į psichologus, siekiant išsiaiškinti tokio vaiko nenoro priežastis, bet niekaip negali skatinti vaiko nenorą bendrauti dėl asmeninių nesutarimų, nes tai yra neteisinga ir neteisėta vaiko atžvilgiu. Atsakovas turi pakeisti savo pažiūras šiuo atžvilgiu, nes tarp šalių ateityje tiek tėvo (motinos), tiek ir vaiko teisių apsaugos institucijos iniciatyva gali kilti kitokio pobūdžio ginčai, ginant nepilnamečio vaiko interesus. Teismas sprendžia, kad tėvui (motinai) nevykdant kokios nors pareigos, jeigu tai daro žalą vaikui, turi būti taikomos įstatymų numatytos poveikio priemonės, tačiau dėl tokių tėvų veiksmų vaikas negali patirti sunkių, traumuojančių išgyvenimų. Ieškovės paaiškinimai, ieškovės pakviestų liudytojų R. D. ir S. V. parodymai teismo posėdyje apie 2015 m. vasaros įvykį, kuomet atsakovas stvėrė kieme su kitais berniukais žaidžiantį sūnų ir rėkiantį jį nešė į automobilį, ketindamas jį išsivežti, duoda pagrindo spręsti, kad atsakovas kėlė nereikalingą įtampą vaiko aplinkoje.

Akivaizdu, kad tokia situacija išsivystė dėl aplinkybių, susijusių su vaiko tėvų tarpusavio konfliktais, teisminiais ginčais, sūnus G. yra įtraukiamas į šiuos teisminius ginčus, tėvai manipuliuoja vaiku, jie nesugeba tarpusavio nesutarimų atriboti nuo sūnaus. Sprendžiant dėl šalių nurodytų argumentų, susijusių su bendravimo su sūnumi aplinkybėmis, pažymėtina, kad vaiko tėvai turi elgtis taip, kad vaikas būtų apsaugotas nuo jų tarpusavio konfliktų, neigiamai įtakojančių vaiko elgesį. Byloje neginčijamai nustatyta, jog G. tėvų tarpusavio santykiai yra itin konfliktiški, nuo gyvenimo skyrium yra išlikę nuoskaudos ir priešiškumas, kuris dar padidėjo atsakovui aktyviai bandant įgyvendinti savo bei vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu.

Teismo psichologijos ekspertizės 2016-04-14 – 2016-07-08 akto išvadose nurodoma, kad potencialiai abu tėvai geba tenkinti sūnaus emocinius, dvasinius bei saugumo poreikius, tačiau duomenų visuma rodo, jog tėvas su šiomis užduotimis susitvarko (kreipdamasis pagalbos į specialistus ir ją priimdamas) efektyviau nei motina. Tokį ekspertės psichologės teiginį iš dalies paneigia bylos duomenys, patvirtinantys, kad ieškovė taip pat lankė psichologo konsultacijas, be to ieškovė baigusi 40 valandų tobulinimosi kursus tema ,,Mokykla tėvams ir auklėtojams“ ir įgijusi teorinių bei praktinių įgūdžių (2 t., b. l. 65). Tai duoda pagrindą išvadai, kad ieškovė rūpinosi vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida.

Sprendžiant, pas kurį iš tėvų turi būti nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, aktualu ir tai, kokiomis sąlygomis vaikas gyvens. Šiuo požiūriu svarbūs yra šeimos aplankymo aktai. Alytaus miesto savivaldybės administracijos VTAS pateiktame šeimos aplankymo 2015-07-28 akte Nr. VTAS-1100-(12.60) be kita ko nurodyta, kad motina G. K. šiuo metu nedirba, pajamų neturi, padeda pragyventi dirbantys tėvai. Iš sūnaus G. G. tėvo G. G. sūnaus išlaikymui priteista po 58 Eur mokėti kas mėnesį, tačiau tėvas G. G. išlaikymo neteikia. G. K. su sūnumi G. G. gyvena jos motinai D. K. nuosavybės teise priklausančiame 2 kambarių bute (G. K. tėvai gyvena (duomenys neskelbtini)). Butas tvarkingas. Yra reikiami baldai, buitiniai prietaisai ir kiti namų apyvokos daiktai. Gyvenimo ir sanitarinės sąlygos tinkamos (2 t., b. l. 27). Iš esmės tokios pačios G. K. gyvenimo sąlygos fiksuotos ir VTAS pateiktame šeimos aplankymo 2015-10-29 akte Nr. VTAS-1583-(12.60) (3 t., b. l. 97). Teismo posėdyje apklausti liudytojai S. V., R. O. K., E. K., R. K., R. D., A. L., V. J. ir R. B. bei G. L., kurios parodymus patvirtino notarė (5 t., b. l. 65-66), taip pat patvirtino, kad ieškovės bute visada švaru ir tvarkinga, vaikas visada prižiūrėtas, ieškovė, kuri yra daugumos iš minėtų liudytojų kaimynė, namuose netriukšmauja, alkoholio nevartoja, gyvena tik su sūnumi, jie teigė niekada ieškovės nematę įtartinų asmenų kompanijoje. Aplinkybę, kad ieškovės namuose švaru, vaiko drabužiai ir žaislai tvarkingai sudėti, patvirtina ir ieškovės teismui pateiktos fotonuotraukos (5 t., b. l. 85-88).

Tuo tarpu Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus šeimos buities sąlygų patikrinimo 2015-07-01 akte Nr. VT4-111 nurodyta, kad G. G. dirba (duomenys neskelbtini), gauna apie 700 Eur/mėn. atlyginimą, yra įregistravęs jaunojo ūkininko ūkį: turi 14 ha žemės, laiko 2 karves, arklį, 4 prieauglius, avių. G. G. gyvena pas savo tėvus I. ir J. G. 4 kambarių ir virtuvės su daliniais patogumais name. Namas nuosavybės teise priklauso J. G.. Namuose yra centrinis šildymas, vandentiekis, karštas vanduo, vonia, tualetas lauke. Namuose netvarka, visur pilna įvairių daiktų (metalinių įrankių ir kt.), drabužių, yra tik patys reikalingiausi baldai ir buitiniai prietaisai, lovos neklotos, šiukšliadėžėse pridėta stiklinių ir plastikinių butelių, namo lubos įlinkę, ant langų uždėtos paklodės. Pastabos: apsilankymo metu namuose rado G. G. motiną I. G., kuri parodė kambarį, kuriame gyventų vaikas, jeigu gyventų su tėvu. Kambaryje šiuo metu gyvena G. (atsakovas), jame yra lova-kampas, sekcija, spinta, staliukas, rašomasis stalas, televizorius, treniruoklis. Kambarys vėsus, netvarkingas, nešvarus. Skyrius padarė išvadą, kad nepilnamečiam G. G. tėvo G. G. šeimoje būtų sudaromos tik patenkinamos gyvenimo sąlygos (4 t., b. l. 117). Alytaus rajono savivaldybės administracijos VTAS pateiktame šeimos buities sąlygų patikrinimo 2015-08-19 akte Nr. VT4-174 jau nurodoma, kad G. namuose jau tvarkinga, švaru, jau prie praėjimo nėra metalinių įrankių ir kitų daiktų, yra reikalingi baldai ir buitiniai prietaisai, tačiau namo lubos įlinkę. Atsakovas teigė, kad sūnus šiuo metu miega vienoje lovoje su juo, tačiau planuoja pirkti jam lovą ir vaikas miegos šalia esančiame kambaryje. G. G. paaiškino, kad šiuo metu įrenginėjami valymo įrenginiai, planuoja įsirengti tualetą ir priestatą statyti prie namo. Jis teigė, nežinantis, kur tiksliai gyvens, ar kaime, ar mieste. Skyrius padarė išvadą, kad G. G. tinkamai rūpinasi sūnumi G. G., stengiasi užtikrinti tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas (1 t., b. l. 83). G. L., kurios parodymus patvirtino notarė, taip pat parodė, kad atsakovo tėvų namuose, kaime matė seną, apleistą trobą, visur nešienauta, kyšo metaliniai padargai iš žolės, tualetas lauke, nešvara, tamsa ir ankštuma pirkioje (5 t., b. l. 65-66).

Išanalizavus ginčo šalių gyvenimo sąlygas, matyti, kad pas ieškovę jos yra geresnės ir tinkamesnės mažamečiam vaikui jau vien dėl to, kad VTAS specialistai jos gyvenamojoje vietoje lankėsi keletą kartų ir nei karto namuose nebuvo fiksuota netvarka, priešingai nei atsakovo tėvų sodyboje, kurioje vaikas neturėjo netgi atskiros savo lovos. Teismo posėdyje atsakovas teigė įsigijęs savo butą kaime, kur ketina gyventi su sūnumi, tik dar galutinai nesusitvarkęs pirkimo dokumentų, tad kokia būtų vaiko gyvenamoji aplinka tuo atveju, jei jo gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, apskritai nėra aišku. Akcentuotina ir tai, kad ieškovė teismo posėdyje teigė iš viso nevartojanti alkoholio, tuo tarpu atsakovas nurodė jį vartojantis saikingai. Ieškovė nurodė šiuo metu gyvenanti viena ir tai patvirtino didžioji dalis liudytojais apklaustų asmenų, tuo tarpu bylos duomenimis atsakovas turi draugę. Beje, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo teiginys apie tai, kad ieškovė vedžiojasi į namus juodaodžius asmenis, yra niekuo nepagrįstas ir neįrodytas, nors civilinio proceso įstatymai numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 str.). Abi šalys šiuo metu dirbančios, atsakovo darbo užmokestis yra didesnis nei ieškovės (t. 5, b. l. 59), tačiau tėvų materialinė padėtis negali lemti vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su kuriuo nors iš tėvų. Teismui pateikta VšĮ (duomenys neskelbtini) pateikta G. K. 2017-02-28 charakteristika Nr. SD-52 patvirtina, kad ji pradėjo dirbti centre nuo 2016-10-03 ir nuo 2016-12-12 ji ten dirba nuolatinai socialinio darbuotojo padėjėjos pareigose. G. charakterizuojama kaip pareiginga, atsakinga, tolerantiška, gerbianti save ir kitus, imli žinioms, naujovėms ir pasiūlymams, neturinti žalingų įpročių, jautri ir empatiška įstaigą lankančių neįgalių asmenų atžvilgiu, komunikabili, savo darbu prisidedanti prie įstaigos gero mikroklimato kūrimo (5 t., b. l. 84). Administracinėmis nuobaudomis ieškovė nebausta (4 t., b. l. 138), tuo tarpu atsakovas baustas du kartus (4 t., b. l. 140).

Priimdamas sprendimą teismas atsižvelgia išimtinai į vaiko interesus bei būtinybę vaikui užtikrinti kuo saugesnę ir stabilesnę aplinką. Įvertinus visa tai, kas išanalizuota aukščiau, o taip pat faktą, kad šalių sūnus visą laiką nuo jo gimimo nuolat gyveno su mama ir jo gyvenamoji aplinka buvo saugi ir sveika, bei atitiko reikalavimus, užtikrinančius vaiko normalų vystymąsi, atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandą bei kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį ir kt., įvertinus tai, kad nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą, teismo daro išvadą, jog sprendimo priėmimo metu vaikui bus geriau gyventi su mama, todėl ginčo šalių sūnaus G. G. gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatytina su jo motina ieškove G. K. (CK 3.169 str. 2 d.).

Nustačius ginčo šalių sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, spręstinas atsakovo G. G. bendravimo ir dalyvavimo sūnaus auklėjime klausimas. CK 3.156 straipsnis nustato, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Be to, CK 3.170 straipsnis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Taip pat tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Atkreiptinas dėmesys, kad su vienu iš tėvų gyvenantis vaikas su juo bendrauja nuolat, paprastai kiekvieną dieną, kaip ir šiuo atveju, o skyrium gyvenančio tėvo, šiuo atveju atsakovo, bendravimo su vaiku galimybės yra ribotos, todėl teismas privalo nustatyti tokią bendravimo su vaiku ir jo auklėjimo tvarką, kad ji užtikrintų maksimalų bendravimą su vaikų (CK 3.175 str. 2 d.). Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui, negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku, jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Šiuo principu vadovaujantis, teismas ir nustato bendravimo ir auklėjimo tvarką. Minimalus bendravimas nustatomas tik tuomet, kai nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai traumuoja vaiką psichologiškai, kai tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai daroma žalinga įtaka (CK 3.175 str. 2 d.). Nenustatyta, kad vaiko susitikimai su tėvu, laiko leidimas kartu su juo kenktų Gusto auklėjimui, vystymuisi ar kitaip neatitiktų jo interesų ar būtų pakenkta jo sveikatai. Bendravimo tikslas - dalyvauti sūnaus auklėjime, o ne tik su juo pasimatyti kelias valandas ar dienas. Teisė matytis su vaiku skiriasi nuo teisės bendrauti su skyriumi nuo tėvo gyvenančiu vaiku. Bendravimo su vaiku teisė yra būdas dalyvauti vaiko auklėjime, todėl tik minimalus bendravimas su vaiku kelias valandas, nesuteikiant tėvui galimybės su vaiku išvykti poilsiauti ar į pažintines keliones, bendrauti natūralioje aplinkoje - gamtoje, mieste, gatvėje, parke, lankant muziejus, nueinant į kiną, spektaklį ar kitus renginius, pagaliau - į parduotuvę, vaistinę, bendraujant su seneliais ir kitais giminaičiais, yra negalimas, nes abu tėvai turi sudaryti palankias sąlygas sūnui visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Be to, nepilnoje šeimoje nėra adekvataus vyriško ar moteriško elgesio modelio. Tėvų konfliktai negali įtakoti ir riboto tėvų bendravimo su vaiku. Suteikti tėvui, gyvenančiam skyrium, galimybę bendrauti su sūnumi yra motinos, pas kurią gyvena sūnus, pareiga, ji neturi teisės kliudyti tėvui bendrauti su sūnumi (CK 3.170 str. 4 d.). Tiek ieškovės, tiek atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka iš esmės pripažintina maksimalia, nes išspręstas tėvo bendravimo su vaiku klausimas darbo dienomis, savaitgaliais, kiekvieną mėnesį, švenčių, tėvų ir vaiko atostogų dienomis ir kt. Byloje iš esmės nekilo ginčo dėl šalių bendravimo su sūnumi, t. y. kiekviena iš šalių iš esmės sutiko, kad skyrium gyvenantis tėvas (motina) su sūnumi bendrautų maksimaliai. Todėl, nesant duomenų, kad maksimalus bendravimas kenktų vaiko interesams, traumuotų jį psichologiškai ar neatitiktų Gusto individualių interesų dėl jo sveikatos būklės, norų ir pažiūrų, priimtinesnė atsakovo prašoma nustatyti bendravimo ir auklėjimo tvarka, kadangi ji daugiau užtikrina tėvo dalyvavimą sūnaus auklėjime ir priežiūroje. Pasiūlyta tvarka apima bendravimą su sūnumi darbo, poilsio ir švenčių dienomis, tėvų atostogų ir vaiko atostogų metu, taip pat daugiau užtikrina tėvų valdžios lygybės principo įgyvendinimą (CK 3.156 str.) ir nepažeidžia taip pat ir motinos interesų, nes jai taip pat užtikrinama teisė maksimaliai bendrauti su vaiku ir jį auklėti. Atsakovas nesutiko, kad ieškovė be jo rašytinio sutikimo atostogų laikui išsivežtų vaiką į užsienio valstybę, todėl nustatant bendravimo su vaiku tvarką, ieškovei nesuteiktina tokia galimybė. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismo sprendimu nustatytina atsakovo patikslintame priešieškinyje nurodyta bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka su nedidelėmis korekcijomis: atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė nustatyti, kad sūnų grąžina į kito tėvo gyvenamą vietą tas tėvas, su kuriuo yra sūnus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neturi ir nevairuoja automobilio, o atsakovas jį turi ir juo nuolat naudojasi, kaip pats paaiškino, kasdien automobiliu važinėja iš kaimo į darbą mieste ir jam nebus problemų atvežti vaiką mamai ar į ugdymo įstaigą, nustatant atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką nurodytina, kad sūnų grąžina į motinos gyvenamą vietą tėvas G. G. nuo 17 val. iki 19 val. įskaitytinai (CK 3.170 str., 3.175 str.).

Ieškovė patikslintu ieškiniu taip pat prašė pakeisti išlaikymą, priteistą Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-04-15 įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-2097-652/2014 nepilnamečiam sūnui G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), taip: nuo 2015-08-19 iki vaiko pilnametystės priteisti iš atsakovo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodines išmokas po 190,00 Eur kas mėnesį, indeksuojant jas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Teismo posėdyje ieškovė sutiko, kad atsakovas sūnui teiktų 170 Eur dydžio išlaikymą, o atsakovas, tuo atveju, jei vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta pas motiną, sutiko mokėti 170 Eur dydžio išlaikymą sūnui. Taigi, ginčo dėl vaiko išlaikymo dydžio byloje nėra. Atsižvelgiant į CK 3.192 straipsnio ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 9, 14 punktų nuostatas vaiko poreikiai nustatytini atsižvelgiant į fiziologinius poreikius, materialines sąlygas vaikui fiziškai ir socialiai vystytis, tobulinti įgimtus ir įgytus sugebėjimus. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 str., CK 3.155, 3.165 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 11-14, 18 ir kiti str.). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį (atsakovo darbo užmokestis yra apie 700 Eur, be to jis ūkininkauja, turi žemės), vaiko amžių, šiandieninę ekonominę situaciją Lietuvoje, darytina išvada, kad ieškovės prašoma 170 Eur išlaikymo suma atsakovui pagal jo turtinę padėtį nėra per didelė, todėl anksčiau priteistas išlaikymas keistinas, didinant jį iki 170 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki ginčo šalių sūnaus G. G. pilnametystės (CK 3.196 str.). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečio G. G. atstovė G. K. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3. 203 str.).

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str.). Šis teismo sprendimas neužkerta galimybės pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai, taip pat vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, iš esmės pasikeitus aplinkybėms.

Byloje yra ieškovės pateiktas 2015-07-13 advokatės V. P. išduotas pinigų priėmimo kvitas 200 Eur sumai (2 t., b. l. 17). Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškinys, tiek priešieškinys tenkinami iš dalies, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina pusė ieškovės patirtų advokato pagalbos išlaidų, t. y. 100 Eur (CPK 98 str.). Šalys iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė rašytinio prašymo su kitų advokato pagalbos išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl klausimas dėl šių išlaidų paskirstymo nesprendžiamas (CPK 98 str.).

Kiekviena iš šalių patyrė po 82 Eur žyminio mokesčio išlaidų (2 t., b. l. 18, 122 bei 127) ir po 88,39 Eur išlaidų už ekspertizės atlikimą (4 t., b. l. 135 ir 137). Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškinys, tiek priešieškinys tenkinami iš dalies, šalių patirtos išlaidos tarp jų neperskirstomos (CPK 93 str. 2 d.).

Iš atsakovo valstybei priteistina 40 Eur ((170 Eur – 58 Eur) x 12 x 3 proc.) žyminio mokesčio už ieškovės pareikštą ir iš dalies tenkintą turtinį reikalavimą dėl išlaikymo vaikui padidinimo (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 6 p., 93 str.).

Patenkinus ieškinį ir priešieškinį iš dalies iš ieškovės ir iš atsakovo lygiomis dalimis valstybei priteistinos 62,71 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str.). Valstybei priteistas išlaidas reikia sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti G. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal jos gyvenamąją vietą.

Pakeisti išlaikymą, priteistą Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-04-15 įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-2097-652/2014 nepilnamečiam sūnui G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir nuo patikslinto ieškinio gavimo teisme dienos - 2015-08-19 iki vaiko pilnametystės priteisti iš atsakovo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodines išmokas po 170,00 Eur kas mėnesį, indeksuojant jas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko motiną G. K..

Nustatyti tokią atsakovo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi G. G., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką:

poriniais metais (t. y. 2016, 2018 ir t. t.) sūnus G. G. pirmą pusę kalendorinio mėnesio būna su motina, kitą pusę - su tėčiu tokia tvarka: laikotarpyje nuo kalendorinio mėnesio 1 dienos iki 15 dienos vakaro sūnus G. G. būna su motina, o nuo kalendorinio mėnesio 15 dienos vakaro iki paskutinės kalendorinės mėnesio dienos vakaro - su tėčiu. Sūnų grąžina į jo motinos gyvenamą vietą tėvas G. G. nuo 17 val. iki 19 val. įskaitytinai; neporiniais metais (t. y. 2017, 2019 ir t. t.) sūnus G. G. pirmą pusę kalendorinio mėnesio būna su tėčiu, kitą pusę - su motina tokia tvarka: laikotarpyje nuo kalendorinio mėnesio 1 dienos iki 15 dienos vakaro sūnus G. G. būna su tėčiu, o nuo kalendorinio mėnesio 15 dienos vakaro iki paskutinės kalendorinės mėnesio dienos vakaro - su motina. Sūnų grąžina į jo motinos gyvenamą vietą tėvas G. G. nuo 17 val. iki 19 val. įskaitytinai; poriniais metais sūnus G. G. Šv. Velykas būna su motina, o neporiniais metais - su tėčiu. Per Šv. Velykas sūnų tėtis pasiima iš kito tėvo, su kuriuo sūnus tuo metu yra, gyvenamosios vietos Šv. Velykų išvakarėse (šeštadienį) laikotarpyje nuo 17 val. iki 19 val. ir grąžina per Šv. Velykas (sekmadienį) laikotarpyje nuo 17 val. iki 19 val.; tėtis turi teisę pasimatyti su sūnumi, kai sūnus būna pas motiną, ir kitu šioje sutartyje nenumatytu ir iš anksto sutartu su motina laiku 30 minučių laikotarpiui penkis kartus per šį laikotarpį, jeigu tai netrukdo vaiko interesams ir motinos suplanuotiems vykimo su vaiku renginiams, šventėms ir kt. Ir atvirkščiai, motina turi teisę pasimatyti su sūnumi, kai sūnus būna pas tėtį, ir kitu šioje sutartyje nenumatytu ir iš anksto su tėčiu sutartu laiku 30 minučių laikotarpiui penkis kartus per šį laikotarpį, jeigu tai netrukdo vaiko interesams ir tėčio suplanuotiems vykimo su vaiku renginiams, šventėms ir kt. Tokį pasimatymą su sūnumi tėtis ar motina turi patvirtinti raštu, t. y. raštu nurodyti, kad šia teise konkretų mėnesį pasinaudojo. Nepasinaudojus šia teise ji sekančiam mėnesiui neperkeliama;tiek tėtis, tiek motina, priklausomai su kuriuo vaikas yra, turi teisę bendrauti su vaiku telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis nekliudomai bent kartą į parą; nustatyti, kad motina G. K. neturi teisės be tėčio G. G. išankstinio rašytinio sutikimo, gauto įstatymų nustatyta tvarka, išvežti vaiko už Lietuvos Respublikos ribų. Taip pat nustatyti, kad tėtis G. G. neturi teisės be motinos G. K. išankstinio rašytinio sutikimo, gauto įstatymų nustatyta tvarka, išvežti vaiko už Lietuvos Respublikos ribų.

Priteisti iš atsakovo G. G. ieškovei G. K. vieną šimtą (100) Eur turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo G. G. valstybei 40 Eur žyminį mokestį.

Priteisti iš ieškovės G. K. ir atsakovo G. G. valstybei iš kiekvieno po 31,35 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteistas išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimo patvirtinančius dokumentus būtina pristatyti į Alytaus rajono apylinkės teismo Civilinių bylų raštinę (206 kab.).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.