- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-19
- Bylos Nr.
- e2S-1664-775/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02075-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Atsakovas
- G. K.
- Ieškovas
- G. G.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
- 3.1.18.5Vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas kita
- 3.1.18.8Kiti su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, pakeitimu, panaikinimu susiję klausimai
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-28-558/2021 pagal atsakovės G. K. prašymą dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovei G. K., institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo jam priteisimo bei bendravimo tvarkos su juo nustatymo, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. G. 2019 m. rugpjūčio 6 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei G. K., kuriame prašė teismo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-222-179/2017, dėl nepilnamečio vaiko – G. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo ir nepilnamečio G. G. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu, G. G.; iš atsakovės G. K. nepilnamečio vaiko G. G., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti po 170 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės arba iki bus emancipuotas, išlaikymo sumą už kiekvieną mėnesį pervedant į ieškovo G. G. nurodytą sąskaitą banke iki einamojo mėnesio 25 kalendorinės dienos, išmokas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nepilnamečiui vaikui G. G. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą G. G.; nutraukti ieškovo atsakovei priteistą ir mokėtiną vaiko išlaikymą pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimą; nustatyti atsakovės bendravimo su nepilnamečiu G. G. bendravimo tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
2. Alytaus apylinkės teisme 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimu išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-28-558/2021 pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovei G. K., institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo jam priteisimo bei bendravimo tvarkos su juo nustatymo. Sprendimas nėra įsiteisėjęs. Alytaus apylinkės teisme 2021 m. spalio 7 d. gautas atsakovės G. K. apeliacinis skundas dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimo panaikinimo, kuris bylą išnagrinėjusios teisėjos 2021 m. spalio 8 d. rezoliucija yra priimtas.
3. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. vasario 22 d. nutartimi tenkino ieškovo G. G. prašymą ir taikė laikinąją apsaugos priemonę – nustatė nepilnamečio G. G. laikiną gyvenamąją vietą su tėvu G. G., priteisė iš atsakovės G. K. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. G., mokant kas mėnesį po 170 Eur periodines išmokas nuo šios nutarties priėmimo dienos – 2021 m. vasario 22 d. iki bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje, paskyrė G. G. priteisto laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui G. G. tvarkytoju uzufrukto teise, sustabdė išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), užvestoje antstolio S. V. kontoroje pagal 2018 m. rugpjūčio 2 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų.
4. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. kovo 31 d. nutartimi tenkino iš dalies atsakovės G. K. prašymą, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė vaiko ir mamos laikiną bendravimo tvarką sekančiai: 1. Poriniais metais (t. y. 2016, 2018 ir t. t.) sūnus G. G. pirmą pusę kalendorinio mėnesio būna su motina, kitą pusę – su tėčiu tokia tvarka: laikotarpyje nuo kalendorinio mėnesio 1 dienos iki 15 dienos vakaro sūnus G. G. būna su motina, o nuo kalendorinio mėnesio 15 dienos vakaro iki paskutinės kalendorinės mėnesio dienos vakaro, su tėčiu. Siekiant apsaugoti vaiko interesus, sūnų grąžinant į jo gyvenamą vietą, tėvai, atsižvelgiant į teismo psichologų rekomendacijas, vengia akistatos kartu esant vaikui. Ieškovas bei atsakovė nereikalauja vienas kito išeiti į lauką pasiimti vaiko. Pasibaigus bendravimo laikui, nuo 17 val. iki 19 val. motina G. K. įpareigojama vaiką pristatyti į jo nustatytą gyvenamą vietą. 2. Neporiniais metais sūnus G. G. pirmą pusę kalendorinio mėnesio būna su tėčiu, kitą pusę – su motina tokia tvarka: laikotarpyje nuo kalendorinio mėnesio 1 dienos iki 15 dienos vakaro sūnus G. G. būna su tėčiu, o nuo kalendorinio mėnesio 15 dienos vakaro iki paskutinės kalendorinės mėnesio dienos vakaro – su motina. Siekiant apsaugoti vaiko interesus, sūnų grąžinant į jo gyvenamą vietą, tėvai, atsižvelgiant į teismo psichologų rekomendacijas, vengia akistatos kartu esant vaikui. Ieškovas bei atsakovė nereikalauja vienas kito išeiti į lauką pasiimti vaiko. Pasibaigus bendravimo laikui, nuo 17 val. iki 19 val. motina G. K. įpareigojama vaiką pristatyti į jo nustatytą gyvenamą vietą. 3. Poriniais metais G. G. pirmą Šv. Kalėdų dieną būna su motina, antrą Šv. Kalėdų diena būna su tėvu. Neporiniais metais G. G. pirmą Šv. Kalėdų dieną būna su tėvu, antrą Šv. Kalėdų dieną būna su motina. Siekiant apsaugoti vaiko interesus, sūnų grąžinant į jo gyvenamą vietą, tėvai, atsižvelgiant į teismo psichologų rekomendacijas, vengia akistatos kartu esant vaikui. Ieškovas bei atsakovė nereikalauja vienas kito išeiti į lauką pasiimti vaiko. Pasibaigus bendravimo laikui, nuo 17 val. iki 19 val. motina G. K. įpareigojama vaiką pristatyti į jo nustatytą gyvenamą vietą. 4. Poriniais metais sūnus G. G. Šv. Velykų pirmą dieną būna su motina, antrą Šv. Velykų dieną būna su tėvu, o ne poriniais metais Šv. Velykų dieną G. G. būna su tėvu, antrą Šv. Velykų dieną būna su motina. Per Šv. Velykas sūnų motina G. K. pasiima iš tėvo G. G. ir grąžina vaiką į jo gyvenamą vietą Šv. Velykų išvakarėse (šeštadienį) laikotarpyje nuo 17 val. iki 19 val. ir grąžina per Šv. Velykas (sekmadienį). Siekiant apsaugoti vaiko interesus, sūnų grąžindama į jo gyvenamą vietą tėvai, atsižvelgiant į teismo psichologų rekomendacijas, vengia akistatos kartu esant vaikui. Ieškovas bei atsakovė nereikalauja vienas kito išeiti į lauką pasiimti vaiko. Pasibaigus bendravimo laikui nuo 17 val. iki 19 val. motina G. K. įpareigojama vaiką pristatyti į jo nustatytą gyvenamą vietą. 5. Motinos dieną, vaikas G. G. būna su motina. Tėvo dieną, vaikas G. G. būna su tėvu. 6. Tėtis turi teisę pasimatyti su sūnumi, kai sūnus būna pas motiną, ir kitu šioje sutartyje nenumatytu iš anksto sutartu su motina laiku 30 min., laikotarpiui penkis kartus per šį laikotarpį jeigu tai netrukdo vaiko interesams ir motinos suplanuotiems vykimo su vaiku renginiams, šventėms ir kt. Ir atvirkščiai, motina turi teisę pasimatyti su sūnumi, kai sūnus būna pas tėtį, ir kitu šioje sutartyje nenumatytu ir iš anksto su tėčiu sutartu laiku 30 minučių laikotarpiui penkis kartus per šį laikotarpį, jeigu tai netrukdo vaiko interesams ir tėčio suplanuotiems vykimo su vaiku renginiams, šventėms ir kt. Tokį pasimatymą su sūnumi tiek tėtis ar motina turi patvirtinti raštu nurodyti, kad šia teise konkretų mėnesį pasinaudojo. Nepasinaudojus šia teise ji sekančiam mėnesiui neperkeliama. 7. Tiek tėtis, tiek motina, priklausomai su kuriuo vaikas yra, turi teisę bendrauti su vaiku telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis nekliudomai bent kartą į parą. Tėvas ir motina įpareigojamas, kad vaikas telefonu kiekviena dieną bendrautu su tėvais ne mažiau kaip 10 min. Pagal prašymą tėvas ir motina turi sudaryti sąlygas vaikui bendrauti vaizdo skambučiais su tėvais. 8. Nustatyti, kad tėvas G. G. neturi teisės be motinos G. K. išankstinio rašytinio sutikimo, gauto įstatymų nustatyta tvarka, išvežti vaiko už Lietuvos Respublikos ribų. 9. Nustatyti, kad motina G. K. neturi teisės be tėvo G. G. išankstinio rašytinio sutikimo, gauto įstatymų nustatyta tvarka, išvežti vaiko už Lietuvos Respublikos ribų.
Šalies argumentai
5. Atsakovė G. K. 2021 m. liepos 19 d. pateikė teismui prašymą dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriame prašė teismo nustatyti atsakovės su sūnumi laikiną bendravimo tvarką sekančiai: 1. Poriniais metais (t. y. 2022, 2024, 2026 ir t.t.) sūnus G. G. pirmą pusę kalendorinio mėnesio būna su motina, kitą pusę - su tėčiu tokia tvarka: laikotarpyje nuo kalendorinio mėnesio 1 dienos iki 15 dienos vakaro sūnus G. G. būna su motina, o nuo kalendorinės mėnesio 15 dienos vakaro iki paskutinės kalendorinės mėnesio dienos vakaro su tėčiu. Atsižvelgiant į psichologų rekomendacijas vengiant tėvams akistatos kartu, siekiant apsaugoti vaiko interesus ieškovas G. G. porinių metų kalendorinio mėnesio pirmą dieną įpareigojamas sūnų pristatyti į jo motinos atsakovės gyvenamą vietą adresu (duomenys neskelbtini), nereikalaudamas motinos išeiti į lauką pasiimti vaiko laikotarpyje nuo 17 val. iki 19 val., ieškovas vaiką pristato iki atsakovės gyvenamosios vietos laiptinės, vaikas grįžta pats, tėvams nesusitinkant. Atsakovė G. K. pasibaigus jos bendravimo laikui su sūnumi kalendorinio mėnesio 15 dienos vakarą įpareigojama sūnų pristatyti į ieškovo sugyventinės vietą adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 17.00 val. iki 19.00 val. vakaro. Atsakovė vaiką pristato iki ieškovo sugyventinės laiptinės, vaikas grįžta į namus pats, tėvams nesusitinkant. 2. Neporiniais metais (t. y. 2021, 2023, 2025 ir t. t.) sūnus G. G. pirmą pusę kalendorinio mėnesio pusę būna su tėčiu, kitą pusę - su mama tokia tvarka: laikotarpyje nuo kalendorinės mėnesio pirmos dienos iki 15 dienos vakaro būna su tėčiu, o nuo kalendorinės mėnesio 15 dienos vakaro iki paskutinės kalendorinės dienos su motina. Atsižvelgiant į psichologų rekomendacijas, siekiant apsaugoti vaiko interesus, vengiant tėvams akistatos kartu, ieškovas G. G. neporinių metų kalendorinio mėnesio 15 d. įpareigojamas sūnų pristatyti į jo motinos atsakovės gyvenamą vietą, adresu (duomenys neskelbtini), nereikalaudamas motinos išeiti į lauką pasiimti vaiko laikotarpyje nuo 17 val. iki 19 val., ieškovas vaiką pristato iki atsakovės gyvenamosios vietos laiptinės, vaikas grįžta, tėvams nesusitinkant. Atsakovė G. K. pasibaigus jos bendravimo laikui su sūnumi neporinių metų kalendorinio mėnesio pirmos dienos vakarą įpareigojama sūnų pristatyti į ieškovo sugyventinės vietą, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 17.00 val. iki 19.00 val. vakaro. Atsakovė vaiką pristato iki ieškovo sugyventinės laiptinės, vaikas grįžta į namus pats, tėvams nesusitinkant. 3. Poriniais metais (t. y. 2022,2024, 2026 ir t. t.) G. G. pirmą Šv. Kalėdų dieną būna su tėvu, antrą Šv. Kalėdų dieną būna su mama. Neporiniais metais (t. y. 2021, 2023, 2025 ir t. t.) pirmą Šv. Kalėdų dieną būna su mama, antrą Šv. Kalėdų dieną būna su tėvu. Atsižvelgiant į psichologų rekomendacijas vengiant tėvams akistatos kartu, siekiant apsaugoti vaiko interesus ieškovas įpareigojamas poriniais metais antrą Šv. Kalėdų dieną ryte nuo 10.00 val. Sūnų pristatyti į atsakovės gyvenamą vietą adresu (duomenys neskelbtini), nereikalaudamas atsakovės ateiti pasiimti vaiko. Pasibaigus atsakovės bendravimo laikui atsakovė sūnų grąžina antrą Šv. Kalėdų dieną iki 21.00 val. vakaro į ieškovo sugyventinės vietą, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė vaiką pristato iki ieškovo sugyventinės laiptinės, vaikas grįžta pats. Neporiniais metais antrą Šv. Kalėdų dieną 10.00 val. atsakovė G. K. įpareigojama sūnų pristatyti į ieškovo sugyventinės vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė vaiką pristato iki ieškovo sugyventinės laiptinės, vaikas grįžta pats į namus, tėvams nesusitinkant. Ieškovas vaiką grąžina į atsakovės gyvenamą vietą neporiniais metais antrą Šv. Kalėdų dieną iki 21.00 val. vakaro, nereikalaudamas ieškovės išeiti pasiimti sūnaus, ieškovas vaiką pristato iki atsakovės gyvenamosios vietos laiptinės, vaikas grįžta pats, tėvams nesusitinkant. 4. Poriniais metais antrą Šv. Velykų dieną vaikas būna su mama, pirmą Šv. Velykų dieną vaikas būna su tėčiu. Ieškovas vaiką įpareigojamas pristatyti į motinos gyvenamą vietą antrą Šv. Velykų dieną 10.00 val. ryto, atsakovė tą pačią dieną sūnų grąžina į ieškovo sugyventinės vietą iki 21.00 val. vakaro. Atsakovė vaiką pristato iki ieškovo sugyventinės laiptinės, vaikas grįžta pats į namus, tėvams nesusitinkant. Neporiniais metais pirmą Šv. Velykų dieną vaikas būna su mama, antrą Šv. Velykų dieną būna su tėčiu. Atsakovė vaiką įpareigota neporiniais metais antrą Šv. Velykų dieną 10.00 val. pristatyti į jo sugyventinės vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė vaiką pristato iki ieškovo sugyventinės laiptinės, vaikas grįžta pats į namus, tėvams nesusitinkant. Ieškovas vaiką grąžina neporiniais metais antrą Šv. Velykų dieną iki 21.00 val. vakaro, nereikalaudamas ieškovės išeiti pasiimti sūnaus, ieškovas vaiką pristato iki atsakovės gyvenamosios vietos laiptinės, vaikas grįžta pats, tėvams nesusitinkant. 5. Motinos dieną vaikas Gustas būna su mama, tėvo dieną vaikas būna su tėčiu. Motinos dieną ieškovas įpareigojamas vaiką pristatyti motinai 10.00 val. ryto, motina įpareigojama tą pačią dieną iki 21.00 val. sūnų grąžinti į ieškovo sugyventinės vietą, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė vaiką pristato iki ieškovo sugyventinės laiptinės, vaikas grįžta pats į namus, vaikas grįžta pats tėvams nesusitinkant. Tėvo dieną atsakovė vaiką įpareigojama pristatyti 10.00 val. ryto į ieškovo sugyventinės vietą, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė vaiką pristato iki ieškovo sugyventinės laiptines, vaikas grįžta pats tėvams nesusitinkant. Ieškovas įpareigojamas tėvo dieną iki 21.00 val. grąžinti sūnų į jo motinos gyvenamą vietą, adresu (duomenys neskelbtini), nereikalaudamas ieškovės išeiti pasiimti sūnaus, ieškovas vaiką pristato iki atsakovės gyvenamosios vietos laiptinės, vaikas grįžta pats, tėvams nesusitinkant. 6. Motina turi teisę pasimatyti su sūnumi, kai sūnus būna pas tėvą, ir kitu šioje sutartyje nenumatytu iš anksto sutartu su tėvu laiku 30 min., laikotarpiui penkis kartus per šį laikotarpį jeigu tai netrukdo vaiko interesams ir tėvo suplanuotiems vykimo su vaiku renginiams, šventėms ir kt. Ir atvirkščiai, tėvas turi teisę pasimatyti su sūnumi, kai sūnūs būna pas motiną, ir kitu šioje sutartyje nenumatytu ir iš anksto su mama sutartu laiku 30 minučių laikotarpiui penkis kartus per šį laikotarpį, jeigu tai netrukdo vaiko interesams ir motinos suplanuotiems vykimo su vaiku rengimams, šventėms ir kt. Tokį pasimatymą su sūnumi tiek tėtis ar motina turi patvirtinti raštu, nurodyti, kad šia teise konkretų mėnesį pasinaudojo. Nepasinaudojus šia teise, ji sekančiam mėnesiui neperkeliama. 7. Tiek tėtis, tiek motina, priklausomai su kuriuo vaikas yra, turi teisę bendrauti su vaiku telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis nekliudomai bent kartą į parą. Tėvas ir motina įpareigojamas, kad vaikas telefonu kiekvieną dieną bendrautų ne mažiau kaip 10 min. Pagal prašymą tėvas ir motina turi sudaryti sąlygas vaikui bendrauti vaizdo skambučiais su tėvais. 8. Nustatyti, kad tėvas G. G. neturi teisės be motinos G. K. išankstinio rašytinio sutikimo, gauto įstatymų tvarka, išvežti vaiko už Lietuvos Respublikos ribų. 9. Nustatyti, kad motina G. K. neturi teisės be tėvo G. G. išankstinio rašytinio sutikimo, gauto įstatymų tvarka, išvežti vaiko už Lietuvos Respublikos ribų.
Atsiliepimas
6. Atsakovė prašyme nurodė, kad ieškovas nevykdo savo pareigos, neteisėtai nutraukdamas mamos ir vaiko bendravimą net ryšio priemonėmis, nustatytoje bendravimo tvarkoje nėra nurodyta kurią dieną ir valandą atsakovė turi vykti į ieškovo sugyventinės gyvenamąją vietą pasiimti vaiko.
7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2021 m. liepos 27 d. pateikė teismui išvadą dėl atsakovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Kurioje nurodė, jog skyrius neprieštarauja maksimalios motinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymui.
Šalies argumentai
8. Ieškovas G. G. atsiliepimo į atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. liepos 28 d. nutartimi atmetė atsakovės G. K. prašymą dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
10. Teismas nustatė, kad Alytaus apylinkės teismas 2021 m. gegužės 10 d. nutartimi atmetė atsakovės prašymą pakeisti bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarką, minėtą pareigą priskiriant ieškovui bei sumažinti nepilnamečiam sūnui iš jos priteistą laikino išlaikymo sumą. Teismas nurodė, kad atsakovė pakankamai nepagrindė būtinybės pakeisti priteistą laikiną išlaikymą vaikui, taip pat neįrodė, kad nustatytoji laikinoji bendravimo tvarka iš tiesų pažeidžia jos ar jos nepilnamečio vaiko teises bei interesus. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovės atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. nutarties, 2021 m. liepos 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1283-775/2021 atsakovės skundžiamą nutartį paliko nepakeistą, nurodydamas, kad pirmos instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, apeliantė nepateikė įrodymų, kurie galėtų patvirtinti skundžiamos nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą. 2021 m. liepos 19 d., praėjus dešimčiai dienų nuo Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties priėmimo, atsakovė pateikė teismui prašymą dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, siekdama pakeisti bendravimo su vaiku įgyvendinimo tvarką, tačiau prie prašymo nepateikė naujų duomenų ir neįrodė esant iš esmės pasikeitusioms aplinkybėms, sąlygojančioms nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos pakeitimą.
11. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad atsakovė prie prašymo nepateikė naujų duomenų ir neįrodė esant iš esmės pasikeitusių aplinkybių, sąlygojančių nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos pakeitimą, todėl jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Atskiruoju skundu atsakovė G. K. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :
1.1. Teismas atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, todėl tinkamai bei objektyviai neįvertino institucijos išvados byloje, siekiant užtikrinti vaiko teisių ir interesų apsaugos gynimo principą. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje 2021 m. liepos 27 d. Nr. 11SD-1982 nurodė, kad skyrius neprieštarauja maksimalios motinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymui. Minėta išvada šališka, nėra išsami, objektyvi. Skyrius teismui nutyli teismo psichologijos akte Nr. 2021 m. vasario 11 d. / 2021 m. kovo 10 d. konstatuotas aplinkybes, kad tėvo pozicija, jog dėl bendravimo su mama turi spręsti pats vaikas, nėra tinkama, ypatingai esant užsitęsusiai konfliktinei šalių tarpusavio situacijai, nes vaikas prisitaiko prie tėvo norų bei tempo. Vaikas dėl tėvo neigiamo vertinimo mamos bei jos artimųjų atžvilgiu negali sukurti artimo santykio su motina. Rekomenduojama tėvui supažindinti vaiką su motinos bendravimo tvarka ir jos laikytis. Be to, skyrius išvadoje pažymi, kad motinos ir vaiko susitikimai nevyksta, siekiant, kad motinos ir vaiko ryšys nenutrūktų skyrius tarpininkauja tėvams dėl vaiko ir motinos susitikimų vietos ir laiko. Tačiau atsakovė atkreipė skyriaus dėmesį, kad toks ribotas jos ir vaiko bendravimas yra visiškas vaiko interesų ir jam daromo poveikio ignoravimas, ieškovui sudaromos sąlygos žaloti vaiko psichinę sveikatą, vystytis mamos atstūmimo sindromui, todėl atsakovė privalėjo kreiptis į Alytaus VTAS tarnybą dėl administracinių priemonių taikymo ieškovui, siekiant nutraukti ieškovo piktnaudžiavimą tėvo pareigomis.
1.2. Teismas ignoravo ir taip jau pažeistas šiuo metu atsakovės teises bei interesus. Šioje stadijoje atsakovei negalint maksimaliai dirbti dėl vykstančių studijų, kurios mokamos iš jos asmeninių lėšų. Vaiko poreikių tenkinimui 170 Eur 15 dienų pakankama suma bei nepažeidžia jo interesų.
1.3. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra vykdoma skubiai, o nutarties apskundimas jos vykdymo nesustabdo. Atsakovė 2021 m. vasario 8 d. teismo prašė, kad ieškovo reikalavimai teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtų nagrinėjami žodinio proceso tvarka, tačiau Alytaus apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. 2021 m. vasario 22 d. nutartimi tenkino visus ieškovo reikalavimus: nustatė nepilnamečio G. G. gyvenamą vietą su ieškovu, priteisė iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnamečiui po 170 Eur, sustabdė susidariusį ieškovo įsiskolinimo išieškojimą vykdomoje byloje. Alytaus apylinkės teismas atmetęs atsakovės prašymą 2021 m. vasario 8 d. dėl žodinio bylos nagrinėjimo, nesprendė, nenustatė atsakovės ir vaiko bendravimo tvarkos, dėl ko atsakovei teko pakartotinai kreiptis į teismą 2021 m. kovo 19 d., prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti vaiko ir mamos bendravimo tvarką. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. kovo 30 d. nutartimi iš dalies tenkino atsakovės prašymą, nustatė laikiną motinos ir vaiko bendravimo tvarką. Teismas minėtoje nutartyje pažymėjo, kad atsakovė pati grąžina sūnų į jo laikiną gyvenamą vietą, tačiau nutartyje nėra nurodyta konkretus laikas bei data, kada atsakovė sūnų pasiima, dėl šių priežasčių ieškovas vaiko nesupažindina su motinos bendravimo tvarka. Siekiant apsaugoti pažeistas vaiko teises bei interesus, atsakovė privalėjo pakartotinai kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Esant itin konfliktiškiems šalių santykiams, privalo būti nustatyta itin formali, labai konkreti ir visiškai aiški bendravimo tvarka, kad neliktų nė menkiausios galimybės šalių manipuliacijoms. Todėl atsakovė neprivalėjo įrodinėti iš esmės pasikeitusių aplinkybių, kadangi ne jos sąlygojo nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos pakeitimo būtinumą.
Atsiliepimas
13. Ieškovas G. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
2.1. Apeliantės atskirojo skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nagrinėjo ne žodinio, o rašytinio proceso tvarka, nepagrįstas. Apeliantė skunde nurodo, kad nebuvo tinkamai bei objektyviai įvertinta institucijos išvada byloje, užtikrinant vaiko teisių ir interesų apsaugos gynimo principą, tačiau nenurodo, kokios aplinkybės galėjo būti nustatytos kitaip, jeigu jos prašymas būtų nagrinėtas žodinio proceso tvarka. Apeliantė jokių konkrečių duomenų, kurie galėjo būti įvertinti kitaip, jei prašymas būtų nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, nepateikė ir nenurodė, kas konkrečiai būtų galėję pasikeisti ir kaip kitaip išvada galėjo būti vertinama. Atsakovės nurodoma išvada yra konkreti ir pateikta raštu. Jokių papildomų jos aiškinimų negali būti. Todėl ir apeliantės teiginiai dėl konkretaus dokumento vertinimo nepriklauso nuo jos subjektyvaus požiūrio, kuris nebūtinai turi sutapti su teismo nuomone. Teismas yra įgaliotas priimti atitinkamus procesinius sprendimus, vertinant esamą medžiagą, kas ir buvo padaryta. Vien faktas, kad teismo procesinis sprendimas atsakovei nepatinka, negali būti laikomas jos negaliojimo pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
2.2. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. kovo 31 d. nutartimi patvirtino ir nustatė laikiną apeliantės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką. Nutartis yra įsiteisėjusi ir vykdytina, tačiau atsakovė jos pati nevykdo. Vietoje to, nepraėjus net mėnesiui, t. y. 2021 m. balandžio 30 d., pateikė prašymą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo, kas jau savaime rodo pačios atsakovės nestabilumą ir neapsisprendimą savo pačios veiksmuose ir poelgiuose. Be to, iš esmės baigus šią civilinę bylą nagrinėti teisme, apeliantė vėl pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Todėl tokie apeliantės veiksmai vertintini kaip pertekliniai, kurie apsunkina ne tik bylą, bet ir šalių santykius, nepagrįstai didinant įtampą vaikui. Laikytina, kad apeliantė savo interesus iškelia aukščiau savo nepilnamečio vaiko interesų.
2.3. Priešingai nei tikina apeliantė, ir ką gali patvirtinti vaiko teisių apsaugos specialistai, atvejo vadybininkai ir psichologai, dirbantys su ieškovu, apeliante ir nepilnamečiu sūnumi, ieškovas visada klausė ir klauso visų specialistų, psichologų nurodymų ir rekomendacijų, jas griežtai vykdo. Todėl nesuprantama, kodėl atsakovė, vietoje to, kad įsiklausytų į specialistų patarimus, net nepradėjusi vykdyti jos pačios prašytos nustatyti bendravimo tvarkos, nuolat keičia savo nuomonę ir teikia vis naujus prašymus dėl jos pakeitimo, nors jokios faktinės aplinkybės nuo pat pirmojo tokio prašymo pateikimo nėra pasikeitę.
2.4. Nesuprantami apeliantės teiginiai dėl neaiškumo vykdant laikiną bendravimo tvarką, nes jos pati atsakovė nevykdo. Atsakovė jokių duomenų, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės būtų neaiškios ar negalimos vykdyti, nepateikė. Savo ankstesniuosiuose atskiruosiuose skunduose apeliantė šios aplinkybės, kaip laikinųjų apsaugos priemonių keitimo pagrindo, nenurodė, kas laikytina, jog jos nebuvo ir nėra. Jokio trukdymo apeliantei bendrauti su vaiku iš ieškovo pusės nėra, tačiau būtent pati apeliantė savo veiksmais ir sudaro kliūtis savo pačios bendravimui su sūnumi. Tas kliūtis kaip tik tiek ieškovas, tiek ir visi vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai, psichologai bando šalinti, nors apeliantė to nesuvokia.
2.5. Naujų aplinkybių, kurios atsirado, ir kurių nebuvo ar kurios esminiai pasikeitė po 2021 m. vasario 22 d. ir 2021 m. kovo 31 d. teismo nutarčių priėmimo metu, ar apeliantės prašymo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apeliantė nepateikė, todėl negalima konstatuoti, kad jos prašymas yra pagrįstas, ką pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė ir pirmosios instancijos teismas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla toliau nagrinėja atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė atsakovės prašymą dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė atsakovės prašymą dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kadangi atsakovė prie prašymo nepateikė naujų duomenų, sąlygojančių prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinimą, bei neįrodė esant iš esmės pasikeitusių aplinkybių, sąlygojančių nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos pakeitimą. Apeliantė su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nesutinka, todėl pateikė dėl jos atskirąjį skundą, kuriame nurodo, jog teismas atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, todėl tinkamai bei objektyviai neįvertino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados, taip pat teismas ignoravo ir taip jau pažeistas atsakovės teises bei interesus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis ir atsakovės atskirojo skundo argumentus, priešingai išvadai, nei padarė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, pagrindo nenustatė.
17. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad teismas prašymą išnagrinėjo formaliai, rašytinio proceso tvarka, nors ji prašė prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nesudarė jai galimybės dalyvauti prašymo nagrinėjime, pateikti paaiškinimus dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados.
18. Įstatymas numato, jog klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka teismas išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui (CPK 147 straipsnis). Taigi, teismas, nagrinėdamas atsakovės prašymą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, skundžiamą nutartį priėmė nepažeisdamas proceso teisės normų reikalavimų, todėl nepagrįsti ir atmestini atsakovės atskirojo skundo argumentai, jog nagrinėjamu atveju buvo padaryti proceso teisės normų reikalavimų pažeidimai. Be to, atsakovė pasinaudojo savo galimybe išreikšti poziciją dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados pateikdama teismui tiek prašymą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, tiek ir atskirąjį skundą.
19. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti.
20. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečio vaiko asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų, sprendžiant tokius svarbius klausimus kaip bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas. Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, jog nepagrįstai nukentės pirmiausia vaiko, taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iš jų interesai ar iškils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių.
21. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas G. G. 2019 m. rugpjūčio 6 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei G. K., kuriame prašė teismo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-222-179/2017, dėl nepilnamečio vaiko - G. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo ir nepilnamečio G. G. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu, G. G.; iš atsakovės G. K. nepilnamečio vaiko G. G., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti po 170 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės arba iki bus emancipuotas, išlaikymo sumą už kiekvieną mėnesį pervedant į ieškovo G. G., nurodytą sąskaitą banke iki einamojo mėnesio 25 kalendorinės dienos, išmokas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nepilnamečiui vaikui G. G. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą G. G.; nutraukti ieškovo atsakovei priteistą ir mokėtiną vaiko išlaikymą pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimą; nustatyti atsakovės bendravimo su nepilnamečiu G. G. bendravimo tvarką. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovei G. K., institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo jam priteisimo bei bendravimo tvarkos su juo nustatymo. Sprendimas nėra įsiteisėjęs. Alytaus apylinkės teisme 2021 m. spalio 7 d. gautas atsakovės G. K. apeliacinis skundas dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimo panaikinimo, kuris bylą išnagrinėjusios teisėjos 2021 m. spalio 8 d. rezoliucija yra priimtas. 2021 m. vasario 22 d. teismas nutartimi tenkino ieškovo G. G. prašymą ir taikė laikinąją apsaugos priemonę – nustatė nepilnamečio G. G. laikiną gyvenamąją vietą su tėvu G. G., priteisė iš atsakovės G. K. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. G., mokant kas mėnesį po 170,00 Eur periodines išmokas nuo šios nutarties priėmimo dienos – 2021 m. vasario 22 d. iki bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje, paskyrė G. G. priteisto laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui G. G. tvarkytoju uzufrukto teise, sustabdė išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), užvestoje antstolio S. V. kontoroje pagal 2018 m. rugpjūčio 2 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų. 2021 m. kovo 31 d. nutartimi teismas tenkino iš dalies atsakovės G. K. prašymą, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė vaiko ir mamos laikiną bendravimo tvarką. Atsakovė G. K. pateikė teismui prašymą dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, prašydama nustatyti atsakovės su sūnumi laikiną bendravimo tvarką. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. gegužės 10 d. nutartimi atmetė atsakovės prašymą pakeisti bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarką, minėtą pareigą priskiriant ieškovui bei sumažinti nepilnamečiam sūnui iš jos priteistą laikino išlaikymo sumą. Teismas nurodė, kad atsakovė pakankamai nepagrindė būtinybės pakeisti priteistą laikiną išlaikymą vaikui, taip pat neįrodė, kad nustatytoji laikinoji bendravimo tvarka iš tiesų pažeidžia jos ar jos nepilnamečio vaiko teises bei interesus. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovės skundą dėl 2021 m. gegužės 10 d. nutarties, 2021 m. liepos 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1283-775/2021 atsakovės skundžiamą nutartį paliko nepakeistą, nurodydamas, kad pirmos instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, apeliantė nepateikė įrodymų, kurie galėtų patvirtinti skundžiamos nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą. 2021 m. liepos 19 d. atsakovė pateikė teismui prašymą dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, siekdama pakeisti bendravimo su vaiku įgyvendinimo tvarką, nurodė, kad nustatytoje bendravimo tvarkoje nėra nurodyta kurią dieną ir valandą atsakovė turi vykti į ieškovo sugyventinės gyvenamąją vietą pasiimti vaiko ir jį grąžinti, todėl yra pažeidžiami tėvų lygiateisiškumo principas, sudaroma galimybė ieškovui piktnaudžiauti esama padėtimi, vaikui nėra suteikiama informacija dėl bendravimo su motina, ieškovas manipuliuoja vaiko norais. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovės nurodytomis aplinkybėmis, teigia, kad pačios atsakovės elgesys yra netinkamas, nes pati atsakovė visas savo pastangas koncentruoja ne į ryšių su vaiku kūrimą, kokybišką bendravimą su juo, o į konfliktų kūrimą ir vis naujų prašymų dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo teikimą teismui.
22. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju atsakovė, prašydama pakeisti taikomas laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad teismo nustatyta laikina bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka būtų nesaugi vaikui, kelianti grėsmę jo sveikatai, saugioms gyvenimo sąlygoms ar nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, prašymą grįsdama aplinkybėms, išimtinai susijusiomis su konfliktišku ginčo šalių tarpusavio elgesiu. Atsakovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir atskirajame skunde nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, dėl kurių jau ne kartą buvo pasisakyta pirmiau aptartose tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartyse, kuriomis teismai atmetė pakartotinius ieškovės prašymus dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šalių santykiai yra įtempti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalys turėtų daugiau pastangų dėti ieškant bendro sutarimo ir siekiant stabilizuoti konfliktiškus tarpusavio santykius, didžiausią dėmesį skiriant nepilnamečio vaiko interesų apsaugai, nes nesant šalių geranoriško bendradarbiavimo, laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas nebus efektyvus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas ir kurias įvertinus bus išspręstas ieškinio reikalavimas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog jai nėra aišku kokiu konkrečiu laiku bei data ji gali pasiimti sūnų, mano, jog tikslinga pažymėti apeliantei, kad Alytaus apylinkės teismas 2021 m. kovo 31 d. nutartimi tenkindamas iš dalies atsakovės G. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, nutartyje, kuria patvirtinta laikina atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, tiksliai nurodė laiką, kuomet atsakovė turi pasiimti ir grąžinti vaiką į jo gyvenamąją vietą, o būtent, kad pasibaigus vaiko bendravimo su tėvu laikui, atsakovė paskutinę dieną nuo 17 val. iki 19 val. turi pasiimti vaiką iš nustatytos jo gyvenamosios vietos ir pasibaigus jos bendravimo laikui, motina įpareigojama nuo 17 val. iki 19 val. vaiką pristatyti į jo nustatytą gyvenamą vietą.
23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti, remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais, pagrindo nėra, todėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.