- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-13
- Bylos Nr.
- e2S-1706-480/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02075-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Atsakovas
- G. K.
- Ieškovas
- G. G.
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-671-292/2022 pagal ieškovo G. G. patikslintą ieškinį atsakovei G. K. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino. Patikslintu ieškiniu prašė: 1) pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-222-179/2017 nepilnamečio vaiko G. G., gimusio (duomenys neskelbtini), nustatytą gyvenamąją vietą, nustatant su tėčiu G. G. pagal tėčio gyvenamąją vietą; 2) pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-222-179/2019 dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir priteisti iš atsakovės nepilnamečio vaiko G. G. išlaikymui po 170 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų nuo 2018 m. gegužės 15 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. imtinai, išlaikymo sumą už kiekvieną mėnesį pervedant į ieškovo nurodytą sąskaitą banke iki einamojo mėnesio 25 kalendorinės dienos, išmokas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 3) priteisti iš atsakovės G. K. nepilnamečio vaiko G. G. išlaikymui mokėti po 220 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų nuo 2022 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės arba iki bus emancipuotas, išlaikymo sumą už kiekvieną mėnesį pervedant į ieškovo nurodytą sąskaitą banke iki einamojo mėnesio 25 kalendorinės dienos, išmokas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 4) nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą; 5) nutraukti Alytaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-222-179/2017 priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui G. G. išieškojimą iš ieškovo; 6) pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-222-179/2017 nustatytą bendravimo tvarką ir patvirtinti atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant iki jo pilnametystės tvarką; 7) priteisti iš atsakovės nepilnamečiui vaikui G. G. 1 181,44 Eur; 8) priteisti iš atsakovės nepilnamečiui vaikui G. G. 739 Eur; 9) priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. liepos 4 d. nutartimi patvirtino tarp šalių 2022 m. liepos 4 d. sudarytą taikos sutartį dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo ir šioje dalyje bylą nutraukė.
Šalies argumentai
3. Atsakovė G. K. 2022 m. liepos 27 d. pateikė prašymą dėl vykdomojo dokumento išdavimo, kuriuo prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl 2022 m. liepos 4 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties. Prašyme nurodė, kad atsakovei iškilo būtinybė pateikti antstoliui vykdomąjį dokumentą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Alytaus apylinkės teismo 2022 m. liepos 29 d. nutartimi atsakovei buvo nustatytas 7 dienų terminas prašymo trūkumams – nurodyti aplinkybes, pateikti įrodymus apie taikos sutarties sąlygų nevykdymą, nurodyti pagal kurį taikos sutarties punktą ji prašo išduoti vykdomąjį raštą – pašalinti.
Šalies argumentai
5. Atsakovė G. K. 2022 m. rugpjūčio 4 d. pateikė patikslintą prašymą dėl vykdomo rašto išdavimo, kuriame nurodė, jog taikos sutartyje numatyta atsakovės laikina bendravimo tvarka su sūnumi nėra vykdoma, nes ieškovas nebendradarbiauja su atsakove, o reikalauja, kad atsakovė klaustų pas vaiką, ar šis nori bendrauti su mama. Vaikas negali priimti sprendimų su mama, vaikui tokie pasirinkimai ateities perspektyvoje kenkia jo psichosocialinei raidai. Ieškovas nevykdo taikos sutarties 2. 2.1, 2.1.1, 2.1.2, 2.1.3, 2.2 punktų, todėl atsakovei tenka kreiptis į ieškovui tarpininkaujančius specialistus.
Atsiliepimas
6. Ieškovas G. G. atsiliepime į atsakovės prašymą nurodė, kad su prašymu nesutinka, ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad bendravimo tvarka iš ieškovo pusės vykdoma pilnai. Atsakovė visiškai nepagrindė prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo, o tik formaliai nurodė, kad ieškovas nevykdo bendravimo tvarkos, neįvardija, kaip ir kokiais veiksmais pasireiškia bendravimo tvarkos nevykdymas. Priešingai, pagal esamus duomenis, tai atsakovė galima tyčia pati nevykdo nutarties. 2022 m. rugpjūčio 25 d. atvežus vaiką atsakovei į jos gyvenamąją vietą, nors pati atsakovė buvo nurodžiusi vaiko nevežti, po to pati pasikvietė vaiko teisių tarnybos specialistą, siekdama parodyti, kad ieškovas nevykdo bendravimo tvarkos, kas jai nepavyko, nes ieškovas sūnų atsakovei į jos gyvenamąją vietą atvežė.
II. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. spalio 4 d. nutartimi netenkino pareiškėjos (atsakovės) patikslinto prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal Alytaus apylinkės teismo 2022 m. liepos 4 d. nutartimi patvirtintas taikos sutarties sąlygas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir atsisakė šioje dalyje išduoti vykdomąjį raštą.
8. Teismas nurodė, kad šalys taikos sutartimi nustatė kitokią bendravimo tvarką nuo 2022 m. spalio 16 d. iki 2023 m. sausio 15 d., ir nustatęs, jog nurodytu laikotarpiu motinos bendravimas su sūnumi pagal sutartą tvarką dar nevyko, šio laikotarpio nenagrinėjo, nors atsakovė ir nurodė savo patikslintame prašyme, jog ieškovas nevykdo taikos sutarties sąlygų, numatytų ir sutarties 2.2 punkte, nors šios sutarties sąlygos turės būti vykdomos tik ateityje.
9. Teismas sprendė, kad būtina išsiaiškinti, ar šiuo atveju ieškovas nevykdo taikos sutarties sąlygų, sudarydamas kliūtis bendrauti su sūnumi ir ar jis atsakingas dėl to, kad teismo patvirtinta taikos sutartimi motinos ir sūnaus bendravimas nevyksta tokiu būdu, koks yra nustatytas galutiniame teismo sprendime.
10. Teismas pripažino, kad neegzistuoja sąlygos, būtinos vykdomajam raštui išduoti, o pareiškėjos (atsakovės) nurodytos priežastys nėra pakankamos, jog būtų pagrindas konstatuoti, kad taikos sutartis nėra vykdoma.
11. Teismas konstatavo, kad pagal taikos sutarties sąlygas atsakovė kreditoriumi yra tik dėl taikos sutarties 2.1.3 punkto, kuriuo vaiko tėvas užtikrina sūnaus atvykimą bendravimui motinos gyvenamosios vietos adresu ir jo įsipareigojimas netrukdyti vienas kitam dėti maksimalias pastangas užtikrinant motinos ir šalių sūnaus bendravimą.
12. Teismas nenustatė, kad ieškovas nebūtų užtikrinęs sutartu laiku sūnaus atvykimo į motinos gyvenamąją vietą, ar jog jis būtų trukdęs vaiko motinai, jog būtų užtikrintas jos ir jų sūnaus bendravimas. Priešingai, teismas nustatė, kad pati vaiko motina neišeina susitikti su sūnumi jį tėvui atvežus prie atsakovės namų, motyvuodama tuo, jog sūnus nenori bendrauti su ja, nes vaiko tėvas neparengia vaiko susitikimams.
13. Teismas sprendė, kad atsakovės pateikti susirašinėjimai su vaiko tėvu trumposiomis žinutėmis nepatvirtina to fakto, jog vaiko tėvas sudaro vaiko motinai kokias nors kliūtis bendrauti su sūnumi.
14. Teismas pažymėjo, kad atsakovės nurodomos aplinkybės, jog vaiko tėvas neparengia sūnaus susitikimams ir dėl to vaikas nenori bendrauti su motina, nereiškia ir negali būti vertinamos kaip pakankamos vertinant, ar tokios nurodomos vaiko tėvo sudaromos kliūtys yra trukdymas bendrauti su sūnumi.
15. Teismas pažymėjo, kad tarpusavio santykių atkūrimas yra ilgalaikis procesas, todėl vaiko motina turėtų kantriai, nereikalaudama, o įsiklausydama ir atsiliepdama į vaiko poreikius, megzti ryšį su sūnumi, ir tai yra ne tik vaiko tėvo pareiga.
III. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
16. Atskiruoju skundu atsakovė G. K. prašo priimti naują sprendimą arba bylą nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas, neišduodamas vykdomojo dokumento ieškovui pažeidžiant taikos sutarties 2.1.3 punktą, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 646 straipsnio 3 dalies normas.
Atsiliepimas
1.2. Atsakovė nesutinka su teismo išvadomis, kad į bylą pateiktas susirašinėjimas tarp šalių trumposiomis žinutėmis nepatvirtina to fakto, jog vaiko tėvas sudaro motinai kokias nors kliūtis bendrauti su sūnumi, ieškovas akivaizdžiai ignoruoja pareiškėjos pastangas tartis dėl vaiko bendravimo sąlygų vykdant taikos sutartį.
1.3. Teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, galėjo pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Taip pat atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškinti šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka, tačiau teismas to nepadarė.
17. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas G. G. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo:
2.1. Atsakovė visiškai nepagrindė, kad ieškovas nevykdo bendravimo tvarkos ir kad nevykdo taikos sutartyje numatytų 2. 2.1, 2.1.1, 2.1.2, 2.1.3, 2.2 punktų, tačiau žodis „nevykdo“ niekaip neapibrėžia pačio nevykdymo turinio, t. y. atsakovė formaliai nors ir nurodė, kad bendravimo tvarka nėra vykdoma, tačiau taip ir neįvardijo, kaip ir kokiais veiksmais pasireiškia tas nevykdymas. Priešingai, teisminio nagrinėjimo teisme metu, atsakovė kaip tik paneigė, kad ieškovas nevykdo sutartos bendravimo tvarkos, nes vaiką atveždavo konkrečiu laiku, kaip ir numatyta taikos sutartyje, atsakovei į jos gyvenamąją vietą, tačiau pati atsakovė nepanoro ir neatidarė vaikui durų, neišėjo su juo susitikti.
2.2. Kadangi jokių konkrečių duomenų, išskyrus nepagrįstus atsakovės teiginius dėl bendravimo tvarkos nevykdymo byloje nebuvo pateikta, ir priešingai, pati atsakovė teisminio nagrinėjimo metu paneigė savo prašymo pagrindus, todėl teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė tenkinti nepagrįstą ir pačios atsakovės paneigtą prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų byloje prijungimo
19. Atsakovė G. K. (toliau – ir apeliantė) kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – atsakovės susirašinėjimą elektroniniu paštu su Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstove laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 4 d. Taip pat atsakovė 2022 m. lapkričio 28 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus dėl ieškovo atsiliepime nurodytų aplinkybių.
20. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
21. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjos papildomais rašytiniais įrodymais, sprendžia, kad pareiškėja turėjo galimybę elektroninius laiškus pateikti pirmosios instancijos teismui dar iki skundžiamos nutarties priėmimo, todėl šių įrodymų į bylą nepriima.
22. CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022).
23. Nagrinėjamu atveju atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė atsikirtimus į ieškovo atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės pateiktas procesinis dokumentas (rašytiniai paaiškinimai) pagal savo turinį gali būti laikomas atsiliepimu į ieškovo atsiliepimą, pažymėtina, jog tokio pasirengimo bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme civilinio proceso įstatymas nenumato, todėl, remiantis nutarties 22 punktu, atsakovės rašytiniai paaiškinimai, pateikti apeliacinės instancijos teismui, nepriimami.
Dėl ginčo esmės
24. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, kuria nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
25. Vykdomasis raštas dėl teismo patvirtintos taikos sutarties nevykdymo išduodamas vadovaujantis CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Minėtoje įstatymo normoje yra nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma. Atsižvelgiant į bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pagal kurią dalyvaujantys byloje asmenys turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis), aplinkybes dėl taikos sutarties nevykdymo privalo įrodyti atsakovė. Teismas nustato ar taikos sutartis (ne)vykdoma vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami abiejų šalių pateikti įrodymai ir nurodytos aplinkybės.
26. Iš bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo 2022 m. liepos 4 d. nutartimi patvirtinta tarp šalių sudarytą taikos sutartis dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo. Taikos sutartimi patvirtinta tokia trijų mėnesių pereinamojo laikotarpio nuo 2022 m. liepos 15 d. iki 2022 m. spalio 15 d. (taikos sutarties 2.1 punktas) atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi G. G., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir dalyvavimo jį auklėjant iki jo pilnametystės tvarka: motina su sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį (poriniais savaitgaliais) nuo 12 val. iki 17 val. sekmadienį, bendravimo trukmė motinos su sūnumi 5 valandos; dėl G. G. ligos, užimtumo iš anksto suplanuotos kelionės negalint bendrauti tokiu nustatytu laiku bendravimas perkeliamas į artimiausią savaitgalį, jį kompensuojant; perkėlus bendravimą tolimesnis bendravimas pagal šį punktą vykdomas nekeičiant eiliškumo, t. y. poriniais savaitgaliais (taikos sutarties 2.1.1 punktas); motina su sūnumi bendrauja savaitę savaitės dienomis G. G. pasirinkimu vieną dieną, t. y. arba trečiadienį, arba ketvirtadienį, arba penktadienį, bendravimo trukmė motinos su sūnumi 2 valandos, nuo 18 val. iki 20 val. (taikos sutarties 2.1.2 punktas); G. G. atvykimą bendravimui motinos gyvenamosios vietos adresu užtikrina G. G.; pristačius G. G. bendravimui toliau motinos ir sūnaus bendravimas vyksta be tėvo G. G. ir / ar kitų G. G. įgaliotų ar paskirtų asmenų dalyvavimo / tarpininkavimo; pasibaigus motinos ir sūnaus bendravimui, motina G. K. parveža sūnų G. G. į jo tėvo gyvenamą vietą; šalys įsipareigoja netrukdyti viena kitai ir dėti maksimalias pastangas užtikrinant motinos ir G. G. bendravimą (taikos sutarties 2.1.3 punktas). Taikos sutarties 2.2 punktu patvirtinta kitų trijų mėnesių laikotarpio nuo 2022 m. spalio 16 d. iki 2023 m. sausio 15 d. atsakovės su sūnumi bendravimo tvarka, 2.3 punktu – bendravimo tvarka pasibaigus 2.1 ir 2.2 punktuose nustatytam pereinamajam laikotarpiui. Pažymėtina, kad vertinant skundžiamą nutartį aktualus taikos sutarties vykdymo laikotarpis yra tik pagal 2.1 punktu numatytą laikotarpį iki prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo pateikimo.
27. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad neegzistuoja sąlygos, būtinos vykdomajam raštui išduoti, nes nebuvo nustatyta, jog ieškovas nebūtų užtikrinęs sūnaus atvykimo į motinos gyvenamąją vietą ar kad jis būtų trukdęs vaiko motinai, jog būtų užtikrintas jos ir jų sūnaus bendravimas, o atsakovės pateikti susirašinėjimai su ieškovu, teismo vertinimu, nepatvirtino fakto, jog vaiko tėvas sudarė vaiko motinai kokias nors kliūtis bendrauti su sūnumi.
28. Atsakovė, nesutikdama su minėta nutartimi, atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 646 straipsnio 3 dalies normas. Anot atsakovės, į bylą pateikta šalių susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis patvirtina, jog vaiko tėvas sudaro motinai kokias nors kliūtis bendrauti su sūnumi, ieškovas akivaizdžiai ignoruoja pareiškėjos pastangas tartis dėl vaiko bendravimo sąlygų vykdant taikos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovės atskirojo skundo argumentais.
29. Atsakovė 2022 m. spalio 4 d. vykusio teismo posėdžio metu (išklausytas 2022 m. spalio 4 d. posėdžio garso įrašas) nurodė, jog ieškovas šalių sūnų pristatydavo atsakovės gyvenamosios vietos adresu, tačiau sūnus atsisakė su atsakove bendrauti. Anot atsakovės, ieškovas neparuošia šalių sūnaus susitikimui su motina. Atsakovės į bylą pateiktas susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis patvirtina, jog ieškovas pagal susitarimą atveždavo šalių sūnų į atsakovės gyvenamąją vietą, tačiau ieškovė neišeidavo sūnaus pasitikti, susitikimai neįvykdavo. Pagal taikos sutarties 2.1.3 punktą šalys yra susitarę, jog šalių sūnaus atvykimą į atsakovės gyvenamąją vietą užtikrina ieškovas, ieškovas nedalyvauja sūnaus ir motinos bendravime, po susitikimo atsakovė parveža sūnų į ieškovo gyvenamąją vietą, šalys įsipareigoja netrukdyti viena kitai ir dėti maksimalias pastangas užtikrinant motinos ir sūnaus bendravimą.
30. Nagrinėjamu atveju iš byloje nustatytų aplinkybių konstatuotina, kad atsakovės bendravimas su nepilnamečiu vaiku ginčo laikotarpiu vyko pagal Alytaus apylinkės teismo 2022 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-671-292/2022 patvirtintos taikos sutarties 2.1.3 punktą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo išduoti vykdomąjį raštą pagal šį taikos sutarties punktą. Pagrindinis atsakovės motyvas, kurio pagrindu ji siekia gauti vykdomąjį raštą, yra tas, kad ieškovas, atsakovės manymu, neparengia vaiko susitikimams su ja, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad taikos sutarties 2.1.3 punkte šalims konkrečiai neįvardijus, kokiu būdu sūnaus parengimas bendravimui su motina iš tėvo pusės turėtų būti, nėra pagrindo spręsti, jog šis taikos sutarties punktas nėra tinkamai vykdomas. Esant tokiai situacijai šalys turi galimybę tokį taikos sutarties punktą patikslinti. Kaip ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vaikui išreiškus nenorą bendrauti su motina, atsakovė turėtų dėti daugiau pastangų, siekdama, jog susitikimai su sūnumi įvyktų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės elgesys, kai ji, reikalaudama iš ieškovo parengti vaiką susitikimams su ja, pati neišeina vaiko pasitikti, kai tėvas jį atveža suderintu laiku į atsakovės gyvenamąją vietą, negali būti laikomas tinkamu atsakovės elgesiu siekiant bendrauti su sūnumi bei palengvinti nustatytą pereinamąjį bendravimo tvarkos laikotarpį.
31. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju vykdomajam raštui pagal Alytaus apylinkės teismo 2022 m. liepos 4 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį išduoti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
32. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
33. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas atsakovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.