- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-08
- Bylos Nr.
- e2S-1283-775/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02075-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Atsakovas
- G. K.
- Kategorijos
- 2.3.1.2.4Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
- 3.1.18.5Vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas kita
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovės G. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Alytaus apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovei G. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo jam priteisimo bei bendravimo tvarkos su juo nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas 2021 m. vasario 22 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei nustatė nepilnamečio G. G. gyvenamąją vietą su tėvu G. G., priteisė iš atsakovės G. K. laikiną išlaikymą nepilnamečiui ir sustabdė išieškojimą vykdomojoje byloje.
3. Teismas 2021 m. kovo 31 d. nutartimi iš dalies tenkino atsakovės prašymą bei nustatė laikiną motinos ir sūnaus bendravimo tvarką.
Šalies argumentai
4. 2021 m. balandžio 30 d. atsakovė pateikė prašymą pakeisti nustatytą laikiną bendravimo tvarką dalyje dėl vaiko pasiėmimo ir grąžinimo į jo gyvenamąją vietą. 2021 m. kovo 31 d. nutartyje nustatyta, kad atėjus bendravimo laikui pareiga nepilnametį pasiimti iš jo gyvenamosios vietos, o jam pasibaigus – grąžinti nepilnametį į jo gyvenamąją vietą, tenka atsakovei. Atsakovė prašė pakeisti bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarką minėtą pareigą priskiriant ieškovui. Nurodė, jog tėvas neskatina vaiko bendrauti su mama, jį netinkamai auklėja, nediegia vaikui meilės ir pagarbos vertybių motinos atžvilgiu. Dėl melagingų ieškovo kaltinimų atsakovė bijo vykti pas vaiką į ieškovo sugyventinės gyvenamąją vietą.
5. 2021 m. gegužės 5 d. atsakovė pateikė papildomą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo – prašė sumažinti nepilnamečiui sūnui iš jos priteistą laikino išlaikymo sumą iki 100 Eur per mėnesį. Nurodė, kad ieškovo turtinė padėtis yra geresnė, jis dar gauna vaiko pinigus, mokamus iš valstybės biudžeto. Bendraujant pagal nustatytą tvarką sūnus 15 dienų būtų pas atsakovę, tuo metu jai tektų pareiga jį visapusiškai išlaikyti. Išlaikymo dydžio sumažinimas motyvuotų ieškovą supažindinti vaiką su nustatyta bendravimo tvarka ir nuosekliai jos laikytis.
Atsiliepimas
6. 2021 m. gegužės 7 d. ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Nurodė, kad su atsakovės prašymais nesutinka, nes jie yra nepagrįsti. Atsakovė nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, pagrindžiančių būtinybę keisti nustatytą bendravimo su vaiku tvarką ir kad jos baimės vykti į ieškovo gyvenamąją vietą yra pagrįstos. Be to, jų sūnus jau nėra mažas, gali savarankiškai išeiti į lauką atsakovei atvykus jo pasiimti, tokiu būdu bus išvengta bet kokio tiesioginio kontakto su ieškovu. Taip pat nepagrįstas atsakovės reikalavimas sumažinti laikino išlaikymo dydį. Argumentuodama, kad ieškovo atlyginimas didesnis, todėl jis turėtų daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo, atsakovė neatsižvelgė į tai, kad ieškovas turi daugiau išlaikytinių, o ieškovė – tik vieną. Be to, jau dabar nustatytas išlaikymo dydis yra mažesnis už minimalų atlyginimą, o kainos bei vaiko poreikiai auga.
7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities skyriaus (toliau – VTAS) išvadoje buvo nurodyta, kad nebūtų tikslinga įpareigoti ieškovą, su kuriuo nustatyta laikina nepilnamečio gyvenamoji vieta, pasiimti sūnų bei pasibaigus bendravimo tvarkai pristatyti jį į atsakovės gyvenamąją vietą. Atsakovės prašomi bendravimo tvarkos pakeitimai neatitiktų nusistovėjusios praktikos. Skyriaus duomenimis nutartis, kuria nustatyta laikina atsakovės bendravimo tvarka su sūnumi ir taip nėra vykdoma, nes atsakovė su sūnumi susitinka kiekvieną trečiadienį Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose, dalyvaujant psichologei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. gegužės 10 d. nutartimi atmetė atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
9. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė pakankamai nepagrindė būtinybės pakeisti priteistą laikiną išlaikymą G. G., neįrodė esant iš esmės pasikeitusių aplinkybių, sąlygojančių priteisto laikino išlaikymo sumažinimą, taip pat neįrodė, jog nustatyta laikinoji bendravimo tvarka iš tiesų pažeidžia jos ar jos nepilnamečio sūnaus teises bei interesus, dėl to nebuvo pagrindo tenkinti atsakovės prašymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu atsakovė G. K. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. nutartį ir atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti visiškai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
10.1.Teismas skundžiamoje nutartyje nevertino visų byloje pateiktų įrodymų ir šališkai nusprendė, kad atsakovės reikalavimas įpareigoti ieškovą pristatyti nepilnametį į jos gyvenamąją vietą atėjus jos eilei bendrauti su vaiku yra nelogiškas, nepagrįstas bei neatitinkantis susiklosčiusios praktikos. Apeliantė nesutinka su minėtais teismo vertinimais, nes ieškovas, su kuriuo nustatyta šiuo metu vaiko laikina gyvenamoji vieta, nesudaro sąlygų vaiko bendravimui su apeliante ir jo neskatina, tai grindžia šiomis aplinkybėmis:
10.1.1. Ieškovas nebendradarbiauja su apeliante, savavališkai buvo pakeitęs deklaravimo vietą, be G. K. žinios vaiką perrašė į kitą mokyklą. G. G. neatrašo į apeliantės žinutes dėl aktualių klausimų susijusių su sūnumi. Ieškovas bendradarbiauja tik su specialistais. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas nesiekia geranoriškai bendrauti su apeliante, spręsti tarpusavyje aktualius klausimus dėl vaiko ugdymo ir saugumo.
10.1.2. G. K. nebuvo sudarytos sąlygos bendrauti su sūnumi per Motinos dieną, nes ieškovo nebuvo gyvenamojoje vietoje. Taip pat vaikas atsakovės nepasveikino net telefonu su Motinos diena.
10.1.3. Apeliantė kreipėsi pagalbos į Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą. Kontrolierė pažymėjo, kad tėvas neįvertina vaiko bendravimo su mama, jų tarpusavio santykių palaikymo svarbos vaikui, nesiima iniciatyvos motyvuoti sūnų bendrauti su mama.
10.1.4. Taip pat G. K. informavo VTAS, kad vaikas į jos planuojamus susitikimus, dalyvaujant psichologui, atvykdavo ieškovo neparuoštas bendravimui su mama. Minėtas aplinkybes patvirtina duomenys esantys teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akto išvadoje 2019 m. vasario 12 d.-kovo 19 d. Nr. (duomenys neskelbtini), kur nurodyta, kad tiriamojo nepilnamečio vaiko padidėjusi įtampa ir nerimas susijusi su jam daromu poveikiu, neigiamas nuostatas motinos atžvilgiu reikšmingai stiprina tėvo šeima.
10.1.5. Vykstant teismo posėdžiui 2019 m. gegužės 30 d. (teismas vyko dėl atsakovės ieškinio bendravimo tvarkos pakeitimo), vaikas apklausos metu, dalyvaujant psichologei, mamos neįvardino kaip šeimos nario ir sakė, kad su norėtų matytis nulį kartų. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas tik imituoja geranoriškumą neva jis skatina vaiko ir motinos bendravimą. Priešingai, G. G. darydamas vaikui poveikį dėl bendravimo su mama, parkeldamas vaikui suaugusiųjų žmonių atsakomybę ir sprendimų naštą, palikdamas vaikui pačiam spręsti dėl bendravimo su mama, siekia, kad vaikas būtų visiškai eliminuotas iš atsakovės gyvenimo.
10.2. Atsakovė bijo vykti į ieškovo gyvenamąją vietą, nes nutrauktame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) yra duomenys, jog ieškovas kreipėsi į Alytaus VPK 2018 m. gegužės 18 d. su pareiškimu neva mama tyčia degino vaiką lygintuvu. Taip pat 2019 m. gegužės 21 d. ieškovas kreipėsi su sūnumi į VTAS tarnybą dėl neva atsakovės smurtinių veiksmų mokykloje. 2018 m. vasario 5 d. atsakovė yra informavusi VTAS raštu dėl vaikui daromo psichologinio poveikio, atsakovės elgesio su vaiku kriminalizavimo.
10.3. Teismas skundžiamoje nutartyje neatsižvelgė, kad 2017 m. civilinėje byloje Nr. 2-222-179/2017 iš ieškovo priteisiant vaiko išlaikymą po 170 Eur per mėnesį, ieškovo finansinė padėtis buvo dvigubai geresnė nei atsakovės. Ieškovui yra susidaręs 4 737,26 Eur įsiskolinimas, kuris taip pat patvirtina aplinkybes dėl vaikui daromo poveikio, atsakovės elgesio su vaiku kriminalizavimo, o tai sudaro rimtą pagrindą manyti, jog ieškovas sąmoningai nuteikinėja sūnų prieš atsakovę siekdamas nevykdyti vaiko išlaikymo prievolės.
10.4. Šiuo metu atsakovė gauna 456,85 Eur atlyginimą per mėnesį. Atsakovė studijuoja iš savo finansinių lėšų (duomenys neskelbtini) trečiame kurse, specialybė – vaiko gerovė ir socialinė apsauga. Atskaitant vaikui išlaikymą ir susimokant už studijas, atsakovei liktų apie 200 Eur suma mėnesiui pragyventi, įskaitant jos 15 dienų bendravimą ir gyvenimą su sūnumi. Tokia suma nėra pakankama, kad būtų užtikrinami atsakovės ir vaiko būtinieji poreikiai.
Atsiliepimas
2. Ieškovas G. G. atsiliepime į atsakovės G. K. atskirąjį skundą prašė apeliantės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovas į Alytaus VPK su pareiškimu dėl sūnaus deginimo lygintuvu nesikreipė, tai neatitinka tikrovės ir tėra pačios atsakovės vaizduotės vaisius. Pati apeliantė nepaminėjo, kad ji nepagrįstai daugiau kaip 15 kartų kreipėsi į Alytaus VPK su pareiškimais ieškovo atžvilgiu, iš kurių nei vienas nepasitvirtino.
Šalies argumentai
11.2. G. K. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo išimtinai susijęs su tuo, kad ji neprašo keisti laikinosios pačios pasiūlytos bendravimo tvarkos, tačiau prašo įpareigoti ieškovą vaiką pristatyti į atsakovės gyvenamąją vietą ir pasiimti iš jos, nes jos teigimu: 1) tėvas privalės tokiu būdu įgyvendinti savo pareigas; 2) ji bijo vykti į ieškovo gyvenamąją vietą.
Žemesnės instancijos teismas
11.3. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. kovo 31 d. nutartimi patvirtino ir nustatė laikiną bendravimo su šalių nepilnamečiu sūnumi tvarką. Nutartis yra įsiteisėjusi ir vykdytina, tačiau pati atsakovė jos nevykdo. Vietoje to, nepraėjus net mėnesiui, t. y. 2021 m. balandžio 30 d., pateikė prašymą dėl nurodytos tvarkos pakeitimo.
11.4. Priešingai negu tikina atsakovė, ir tai gali patvirtinti VTAS specialistai, atvejo vadybininkai ir psichologai, dirbantys su šalių šeima, ieškovas visada klauso ir klausė kiekvieno jų nurodymo ir rekomendacijų, jas griežtai vykdo. Ieškovo kaip tėvo pareigų vykdymas niekaip nėra susijęs su apeliantės norų tenkinimu. Atsakovės beatodairiškas siekis, kad jai visi paklustų ir aklai įgyvendintų kiekvieną jos norą kaip tik apsunkina visą situaciją ir kelia nereikalingą įtampą ir ginčus.
11.5. Jokio trukdymo bendrauti su vaiku nėra nei iš ieškovo, nei iš kitų asmenų pusės. Būtent pati atsakovė savo veiksmais sudaro kliūtis savo pačios bendravimui su šalių nepilnamečiu vaiku. Tas kliūtis tiek ieškovas, tiek ir visi VTAS specialistai, psichologai bando šalinti, nors atsakovė to nesuvokia.
11.6. Apeliantė klaidina teismą net ir teikdama tokius duomenis kaip neva trumposios SMS žinutės, kurios pateikiamos, teikiant tik atsakovės rašytas ir net kai kurias neatsiųstas ieškovui trumpąsias SMS žinutes, bei neteikiant ieškovo atsakymų.
11.7. Apeliantė nepateikė jokių duomenų apie jos turimas išlaidas. Atsakovė kitų vaikų neturi, sūnus gyvena su ieškovu, todėl ji turi visas galimybes dirbti ir užsidirbti. G. K. nepateikė jokių duomenų, kodėl ji negalėtų dirbti papildomai. Svarbu ir tai, kad apeliantė kaip duomenis apie savo darbo užmokestį pateikė tik 2021 m. balandžio mėnesio atsiskaitymo lapelį, kuriame matyti, kad buvo prastovos, kad dirbta tik 15 dienų, todėl normalu, kad jos atlyginimas buvo mažesnis.
11.8. Ieškovas vaiko pinigus (60 Eur) gauna tik dabar, o visus 2020 metus juos gavo apeliantė ir vaikui jų neskyrė. Tai tik patvirtina, kad ji pažeidžia vaiko interesus ne tik tokiais nepagrįstais prašymais, bet ir realiai veikdama prieš vaiko interesus. Šį faktą patvirtina ir tai, kad nors atsakovė prašyme nurodė, jog yra susidaręs vaiko išlaikymo įsiskolinimas, tačiau tiek pati atsakovė pripažino, tiek ir iš bylos medžiagos matyti, kad vaikas nuo 2018 m. gegužės mėnesio gyvena pas ieškovą, kuris vienas jį išlaiko.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
5. Apeliacijos objektą sudaro Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų pateikimo
6. Šalys apeliacinėje instancijoje pateikė naujus įrodymus. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečio vaiko interesais ir priimant procesinį sprendimą būtina išsamiai įvertinti visas aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, šalių pateiktus įrodymus priima ir prijungia prie bylos.
Dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo
7. Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas apima ir tokių priemonių papildymą bei patikslinimą, kai pasikeičia faktinės bylos aplinkybės. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
8. Atskirajame skunde apeliantė prašo pakeisti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką – įpareigoti ieškovą G. G., atėjus atsakovės eilei bendrauti, pristatyti vaiką į atsakovės G. K. gyvenamą vietą ir, pasibaigus bendravimui, pasiimti iš jos. Nurodo, jog tėvas neskatina ir neparuošia nepilnamečio vaiko bendrauti su skyrium gyvenančia motina, atsakovė bijo vykti į ieškovo gyvenamąją vietą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundo argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus.
9. 2021m. kovo 31 d. Alytaus apylinkės teismas tenkino atsakovės prašymą ir nustatė laikiną bendravimo su sūnumi tvarką. Minėtoje tvarkoje pažymėta, kad siekiant apsaugoti vaiko interesus, sūnų grąžindami į jo gyvenamą vietą, tėvai, atsižvelgus į teismo psichologų rekomendacijas, vengia akistatos kartu esant vaikui. Ieškovas bei atsakovė nereikalauja vienas kito išeiti į lauką pasiimti vaiko. Esant dideliam tėvų tarpusavio konfliktiškumui, tokia vaiko pasiėmimo ir grąžinimo į gyvenamąją vietą tvarka eliminuoja (arba bent jau sumažina) vaiko kaskart išgyvenamą lojalumo konfliktą ar pačių tėvų galimybes manipuliuoti situacijomis perduodant vaiką vienas kitam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-09-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019). 2021 m. kovo 31 d. nutartyje teismas nurodė, kad kaip matyti iš įrodymų byloje, tarp šalių nuolatos kildavo konfliktai dėl ankstesne bendravimo tvarka nustatytos ieškovo pareigos pristatyti vaiką atsakovei, todėl tenkinus atsakovės prašymą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, tvarka taptų tik dar sudėtingesnė, sudaranti sąlygas kilti tėvų tarpusavio konfliktams, o tai neatitiktų vaiko poreikių ir interesų. Teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, jog atsakovė, prašydama pakeisti vaiko pasiėmimo ir grąžinimo į jo gyvenamąją vietą tvarką, nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas trukdytų atsakovei nustatytu laiku pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos, draustų jam bendrauti su atsakove ar kitaip pažeidinėtų teismo nustatytą laikiną bendravimo su nepilnamečiu tvarką. Taip pat nėra aišku, kokiu būdu galimai neigiama ieškovo įtaka auklėjant nepilnametį trukdo atsakovei nustatytu laiku pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir vėliau jį grąžinti.
10. Atsakovė nurodo, jog bijo vykti į ieškovo gyvenamąją vietą, bijo būti apkaltinta smurtiniais veiksmais sūnaus atžvilgiu, tačiau tokie teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio. Laikinoji bendravimo su vaiku tvarka buvo nustatyta 2021 m. kovo 31 d. nutartimi, o atsakovė atskirajame skunde remiasi 2018 – 2019 metų faktinėmis aplinkybėmis (atskirojo skundo 12 punktas). Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad kažkuo būtų kaltinama po 2021 m. kovo 31 d. priimtos nutarties. Be to, remiantis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, pereinamuoju laikotarpiu, t. y. kol bus priimtas teismo sprendimas byloje, 2021 m. kovo 31 d. nutartis, kuria buvo nustatyta laikina G. K. bendravimo tvarka su sūnumi, net nėra vykdoma, nes apeliantė su sūnumi susitinka kiekvieną trečiadienį 16 val., dalyvaujant psichologei, Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose (2021 m. gegužės 7 d. VTAT išvada Nr. DOK-16421).
11. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą, teisingai nustatė visas reikšmingas aplinkybes tokio pobūdžio bylose ir prioritetą teikė būtent vaiko interesams ir nusistovėjusiam nepilnamečio vaiko bendravimo pastovumo principui. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pakankamai duomenų apie faktines aplinkybes, kurios būtų reikšmingos nustatyti kitokią nei dabar nustatyta laikiną bendravimo tvarką, kol nėra galutinai išspręstas šalių ginčas. Apeliantės pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme išdėstyti argumentai neįrodo jog po 2021 m. kovo 31 d. teismo nutarties priėmimo atsirado iš esmės naujų aplinkybių, kurios lemtų laikinos bendravimo tvarkos pakeitimą. Iš esmės visi kiti atskirojo skundo argumentai (kad ieškovas nebendradarbiauja su atsakove, neteikia apie sūnų informacijos ir pa.) yra susiję su tarp šalių kilusiu ir teisme nagrinėjamu ginču dėl vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo (pakeitimo). Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (pakeitimo) klausimą, teismas neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti ir vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas ir kurias įvertinus byla bus išnagrinėta iš esmės. Teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas šiuo atveju yra laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų tarp šalių (ieškovės ir atsakovo), kylančių dėl bendravimo su nepilnamečiu šalių sūnumi tvarkos, bei siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečio vaiko asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalys, saugodamos vaiko interesus, turėtų labiau koncentruotis į tarpusavio konfliktinių santykių stabilizavimą. Teisminei institucijai suteikti įstatyminiai įgalinimai užtikrinti pažeistų teisių gynybą, tačiau, įvertinus jau nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, vaiko interesai bus labiau apsaugoti nustatytos bendravimo tvarkos laikantis, o ne ją keičiant.
Dėl laikino išlaikymo dydžio pakeitimo
12. Atskirajame skunde apeliantė prašo sumažinti laikiną išlaikymo dydį, nes ieškovo finansinė padėtis yra geresnė. Nurodo, jog balandžio mėnesį apeliantės atlyginimas buvo 456,85 Eur per mėnesį. Atskaičius išlaikymą vaikui ir sumokėjus už studijas, atsakovei liktų apie 200 Eur suma. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka.
13. Pažymėtina, kad nagrinėjama specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Priteisiant vaikui išlaikymą (net ir laikiną) pirmiausia yra atsižvelgiama į vaiko poreikius ir interesus, o tik po to į tėvų turtinę padėtį. Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui turi atitikti bent minimalius vaiko poreikius jo normaliam vystymuisi. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Tačiau, kaip jau minėta, tai yra tik orientacinis dydis, o kiekvienu konkrečiu atveju teismas vertina ir sprendžia, atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes ir turimus įrodymus.
14. 2017 m. kovo 20 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-222-179/2017 (2017 m. rugsėjo 20 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1545-273/2017 sprendimas paliktas nepakeistas) nepilnamečiui vaikui G. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), buvo priteistas iš G. G. 170 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. G. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti 170 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išlaidomis iš G. K.. Kartu su ieškiniu pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemonės – priteisė iš atsakovės G. K. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. G. mokant kas mėnesį po 170 Eur periodines išmokas nuo nutarties priėmimo dienos (2021 m. vasario 22 d.) iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas. Atsakovė su laikino išlaikymo dydžiu sutiko ir šios nutarties neskundė.
15. Apeliantė prašydama sumažinti laikino išlaikymo dydį, nurodė, jog jos atlyginimas šiuo metu yra 456,85 Eur ir pateikė įrodymus apie 2021 m. balandžio mėnesį gautą darbo užmokestį. Pažymėtina, jog remiantis tik vieno mėnesio duomenimis apie atsakovės pajamas, nėra galimybės įvertinti tikrosios šiuo metu esančios atsakovės turtinės padėties. SODROS duomenimis atsakovės vidutinis darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2021 m. sausio mėnesio iki 2021 m. gegužės mėnesio buvo apie 745 Eur, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad jos atlyginimas po Alytaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. nutarties priėmimo iš esmės sumažėjo ir ji šiuo metu neturi galimybės teikti sūnui 170 Eur laikiną išlaikymą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad priteisto laikino išlaikymo suma nesiekia net pusės vienos minimalios mėnesio algos (642,00 Eur/2), kuri yra orientacinis išlaikymo dydžio vaikui priteisimo kriterijus.
16. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien didesnės ieškovo pajamos savaime nesąlygoja jo pareigos daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo, nes šiuo atveju ieškovas be sūnaus G. G. dar turi du vaikus.
17. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje proceso stadijoje teismas neturi pagrindo atlikti išsamaus byloje esančių įrodymų vertinimo ir daryti išvados apie šalių nepilnamečiam vaikui išlaikyti būtinų išlaidų dydį, taip pat realią šalių turtinę padėtį ir jų galimybes prisidėti prie vaikui reikalingo išlaikymo. Nagrinėjamu atveju nesant patikimų įrodymų, pagrindžiančių bylos nagrinėjimo metu įvykusį esminį atsakovės turtinės padėties pablogėjimą, nėra pagrindo išvadai, kad šioje byloje taikomos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės pažeidžia atsakovės teisėtus interesus.
18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes. Apeliantė nepateikė įrodymų, kurie galėtų patvirtinti skundžiamos nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą, todėl nutartis paliktina nepakeista. Kiti atskirojo skundo argumentai nagrinėjamam klausimui teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų atskirai neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.