- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-20
- Bylos Nr.
- 2A-1545-273/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02814-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė, Evaldas Burzdikas, Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- G. G.
- Ieškovas
- G. K.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo G. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-222-179/2017 pagal ieškovės G. K. patikslintą ieškinį atsakovui G. G. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui padidinimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir atsakovo G. G. priešieškinį ieškovei G. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo ir priteisto išlaikymo vaikui tvarkos pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė G. K. patikslintu ieškiniu prašė:
1) nustatyti nepilnamečio vaiko G. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove;
Žemesnės instancijos teismas
2) pakeisti išlaikymo, priteisto Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-2097-652/2014, nepilnamečiam sūnui G. G. dydį - nuo 2015 m. rugpjūčio 19 d. iki vaiko pilnametystės priteisti iš atsakovo G. G. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 190 Eur kas mėnesį, indeksuojant jas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę;
3) nustatyti tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi G. G. tvarką:
tėvas bendrauja su sūnumi kas antrą penktadienį iki trečiadienio (penkias dienas iš eilės su nakvyne). Tėvas pasiima sūnų kas antrą penktadienį iš jo lankomo darželio ar mokyklos pasibaigus užsiėmimams/pamokoms bei pristato sūnų atgal į jo lankomą darželį ar mokyklą trečiadienio rytą. Tėvas įsipareigoja šiame punkte nustatytu bendravimo su sūnumi laiku nuo pirmadienio iki trečiadienio kiekvieną dieną nuvesti ir parvesti sūnų į/iš jo lankomo darželio. Pasibaigus tėvo bendravimo laikui, trečiadienį sūnų iš darželio pasiima vaiko motina;
kai sūnus gyvena su motina, tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi nenustatant bendravimo valandų, atsižvelgiant į sūnaus interesus, jo užimtumą, dienos režimą, nepažeidžiant vaiko motinos teisės bendrauti su vaiku. Apie planuojamą bendravimo su sūnumi laiką tėvas informuoja vaiko motiną ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš vieną dieną laiko;
tėvas švenčių dienomis su sūnumi bendrauja tokia tvarka:
metinių švenčių (Kūčių, Šv. Kalėdų, Šv. Velykų) dienomis įprasta vaiko bendravimo su tėvu tvarka (kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki trečiadienio) netaikoma;
poriniais metais tėvas bendrauja su sūnumi antrąją Šv. Kalėdų dieną, sūnų paimdamas iš jo gyvenamosios vietos antrąją Šv. Kalėdų dieną nuo 10 val., grąžindamas atgal į vaiko gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 20 val. Vaiko motina su sūnumi bendrauja Šv. Kūčių dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną. Neporiniais metais tėvas bendrauja su sūnumi Šv. Kūčių dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, sūnų paimdamas iš jo gyvenamosios vietos Šv. Kūčių dieną nuo 10 val. ir grąžindamas atgal į vaiko gyvenamąją vietą pirmąją Šv. Kalėdų dieną iki 20 val. Vaiko motina su sūnumi praleidžia antrąją Šv. Kalėdų dieną;
neporiniais metais tėvas su sūnumi praleidžia antrąją Šv. Velykų dieną, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 11 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val. Vaiko motina su sūnumi praleidžia Šv. Velykų sekmadienį;
poriniais metais tėvas su sūnumi praleidžia Šv. Velykų sekmadienį, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos sekmadienį nuo 11 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val. Vaiko motina su sūnumi praleidžia antrąją Šv. Velykų dieną;
tėvas sūnaus atostogų metu su sūnumi bendrauja tokia tvarka:
tėvas bendrauja su sūnumi pusę jo darželio/mokyklinių atostogų (pavasario, rudens ir žiemos) laiko, konkretų laiką iš anksto suderinęs su vaiko motina;
tėvas bendrauja su sūnumi pusę jo vasaros atostogų laiko, konkretų laiką ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį suderinęs su vaiko motina. Kai sūnus bendrauja su tėvu, vaiko motina turi teisę bendrauti su sūnumi nenustatant bendravimo valandų, taip pat su sūnumi bendrauti ryšio priemonėmis;
bendrosios nuostatos: tėvai privalo užtikrinti, kad vaikas buvimo pas kiekvieną iš tėvų metu būtų pasiekiamas ryšio priemonėmis (telefonu) ir buvimo pas tėvus metu vaikui nebūtų trukdoma bendrauti ryšio priemonėmis su kitu iš tėvų;
vaiko tėvai turi teisę be raštiško vienas kito sutikimo su sūnumi išvykti į kitą valstybę atostogauti ne ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui. Tokiu atveju vykstantis su vaiku atostogauti tėvas/motina praneša kitam iš tėvų išvykimo ir grįžimo iš kitos valstybės datas, apsistojimo kitoje valstybėje vietą. Atostogų užsienyje laikotarpiu su vaiku esantis tėvas/motina įsipareigoja užtikrinti, jog vaikas kito iš tėvų būtų pasiekiamas ryšio priemonėmis (telefonu) ir nesudaryti kliūčių vaikui ryšio priemonėmis bendrauti;
vaiko tėvai įsipareigoja suteikti vienas kitam visą su vaiku susijusią informaciją: apie vaiko sveikatą, ugdymą, mokymąsi ir pan. Apie sūnaus sveikatos būklės pablogėjimą, nelaimingą atsitikimą ar pan. tėvai vienas kitą informuoja ryšio priemonėmis nedelsiant;
pasikeitus vaiko tėvų gyvenamajai vietai, jų telefono numeriams, vaiko tėvai privalo nedelsdami informuoti vienas kitą, pranešdami naujus kontaktinius duomenis;
4) priteisti iš atsakovo visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Patikslintame ieškinyje nurodė, kad šalys yra sūnaus G. tėvai, santuoka tarp šalių neįregistruota, šalys kartu gyveno nuo 2008 metų iki 2014 m. balandžio mėnesio ieškovės tėvams priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Bendras šalių gyvenimas tapo neįmanomas dėl atsakovo fizinio ir psichologinio smurto prieš ieškovę naudojimo, alkoholio vartojimo ir neištikimybės. 2014 m. balandžio mėn. atsakovui išsikėlus, jo bendravimas su sūnumi nutrūko. Atsakovo elgesys iš esmės pasikeitė ieškovei 2015 m. birželio mėn. trumpam laikui darbo paieškoms su vaiku išvykus į Jungtinę Karalystę. Atsakovas kreipėsi į VTAS, policiją melagingai pranešdamas, kad ieškovės pagrobė sūnų. Atsakovas siekia atimti iš ieškovės sūnų. 2015 m. liepos 15 d. ieškovei leidus paimti sūnų iki 2015 m. liepos 23 d., jo negrąžino ir laikė jį iki 2015 m. rugpjūčio 2 d. Nurodė, kad atsakovas ir jam artimi žmonės formuoja sūnui neigiamą nuomonę apie ieškovę. Vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ja, kadangi vaikas nuo pat gimimo gyveno su ieškove nepertraukiamai, jo gyvenamoji vieta šiuo metu pakeista atsakovo prievarta, ieškovė gali užtikrinti tinkamas vaiko gyvenimo sąlygas tiek Lietuvoje, tiek Jungtinėje Karalystėje. Nurodė, kad iš atsakovo priteistas 58 Eur per mėnesį išlaikymas yra aiškiai per mažas, neatitinka vaiko poreikių. Nuo rudens vaikas eis į paruošiamąją klasę, todėl jam reikalingos didesnės išlaidos. Po išlaikymo priteisimo atsakovo turtinė padėtis pagerėjo, atsakovas įsidarbino, įregistravo ūkininko ūkį, gauna pajamas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros. Atsakovas nutraukė įmokas vaiko kaupiamajam draudimui. Atsakovas prašė patikslintą ieškinį atmesti. Nurodė, kad neaišku kuo remdamasi ieškovė didina išlaikymą. Ieškovės nurodyta bendravimo su vaiku tvarka gali būti nustatyta tuo atveju, jeigu vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja. Atsakovas, atsikirsdamas į patikslintą ieškinį, pateikė patikslintą priešieškinį, kuriame prašė:
1) nustatyti nepilnamečio sūnaus G. G., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su atsakovu pagal jo gyvenamąją vietą;
Žemesnės instancijos teismas
2) pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. įsakymu priteisto išlaikymo teikimo tvarką ir priteisti iš ieškovės išlaikymą sūnui G. G. po 58 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka ir nustatant, kad vaiko išlaikymui skirtomis piniginėmis lėšomis disponuoja atsakovas uzufrukto teisėmis;
3) nustatyti tokią ieškovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi G. G. tvarką:
poriniais metais (t. y. 2016, 2018 ir t. t.) sūnus pirmą pusę kalendorinio mėnesio būna su motina, kitą pusę - su tėvu tokia tvarka: laikotarpyje nuo kalendorinio mėnesio 1 dienos iki 15 dienos vakaro sūnus būna su motina, o nuo kalendorinio mėnesio 15 dienos vakaro iki paskutinės kalendorinės mėnesio dienos vakaro su tėvu. Sūnų grąžina į kito tėvo gyvenamą vietą tas tėvas, su kuriuo yra sūnus, t. y. kalendorinio mėnesio 15 dieną sūnų tėvui grąžina motina laikotarpiu nuo 17 val. iki 19 val. imtinai, o paskutinę kalendorinio mėnesio dieną sūnų motinai grąžina tėvas laikotarpiu nuo 17 val. iki 19 val. imtinai;
neporiniais metais (t. y. 2017, 2019 ir t. t.) sūnus pirmą pusę kalendorinio mėnesio būna su tėvu, kitą pusę su motina tokia tvarka: laikotarpiu nuo kalendorinio mėnesio 1 dienos iki 15 dienos vakaro sūnus būna su tėvu, o nuo kalendorinio mėnesio 15 dienos vakaro iki paskutinės kalendorinės mėnesio dienos vakaro su motina. Sūnų grąžina į kito tėvo gyvenamąją vietą tas tėvas, su kuriuo yra sūnus, t. y. kalendorinio mėnesio 15 dieną sūnų motinai grąžina tėvas laikotarpiu nuo 17 val. iki 19 val. imtinai, o paskutinę kalendorinio mėnesio dieną sūnų tėvui grąžina motina laikotarpiu nuo 17 val. iki 19 val. imtinai;
poriniais metais sūnus Šv. Velykas būna su motina, o neporiniais metais - su tėvu. Per Šv. Velykas sūnų tėvas ar motina pasiima iš kito tėvo, su kuriuo sūnus tuo metu yra, gyvenamosios vietos Šv. Velykų išvakarėse (šeštadienį) laikotarpiu nuo 17 val. iki 19 val. ir grąžina per Šv. Velykas (sekmadienį) laikotarpiu nuo 17 val. iki 19 val.;
tėvas turi teisę pasimatyti su sūnumi, kai sūnus būna pas motiną, ir kitu šioje sutartyje nenumatytu ir iš anksto sutartu su motina laiku 30 minučių laikotarpiui penkis kartus per šį laikotarpį, jeigu tai netrukdo vaiko interesams ir motinos suplanuotiems vykimo su vaiku renginiams, šventėms ir kt. Ir atvirkščiai, motina turi teisę pasimatyti su sūnumi, kai sūnus būna pas tėvą, ir kitu šioje sutartyje nenumatytu ir iš anksto su tėvu sutartu laiku 30 minučių laikotarpiui penkis kartus per šį laikotarpį, jeigu tai netrukdo vaiko interesams ir tėčio suplanuotiems vykimo su vaiku renginiams, šventėms ir kt. Tokį pasimatymą su sūnumi tėtis ar motina turi patvirtinti raštu, t. y. raštu nurodyti, kad šia teisę konkretų mėnesį pasinaudojo. Nepasinaudojus šia teise ji sekančiam mėnesiui neperkeliama;
tiek tėvas, tiek motina, priklausomai su kuriuo vaikas yra, turi teisę bendrauti su vaiku telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis nekliudomai bent kartą per parą;
nustatyti, kad ieškovė neturi teisės be atsakovo išankstinio rašytinio sutikimo, gauto įstatymų nustatyta tvarka, išvežti vaiko už Lietuvos Respublikos ribų. Nustatyti, kad atsakovas neturi teisės be ieškovės išankstinio rašytinio sutikimo, gauto įstatymų nustatyta tvarka, išvežti vaiko už Lietuvos Respublikos ribų.
4) priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Patikslintame priešieškinyje nurodė, kad nuo 2015 m. liepos mėn. sūnus gyvena su atsakovu, su ieškove vaikas negalėtų gyventi, nes ši neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Vaikas yra išreiškęs norą gyventi su juo, o ne su ieškove. Be to, ieškovė nėra tinkamas asmuo vaiko auklėjimui, nes nevengia vartoti alkoholinių gėrimų. Nurodė, kad ieškovės siūlomoje bendravimo tvarkoje nėra aišku, kaip turėtų vaikas paimamas ir grąžinamas švenčių dienomis. Kadangi vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su atsakovu, todėl išlaikymas turi būti priteistas iš ieškovės.Atsiliepime į patikslintą priešieškinį ieškovė su priešieškinio reikalavimais sutiko iš dalies. Nurodė, kad kategoriškai nesutinka su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu su atsakovu bei su išlaikymo priteisimu iš jos. Nurodė, kad atsakovo reikalavimas, kad vaikas per šventes bendrautų po lygiai su kiekvienu iš tėvų yra pagrįstas. Atsakovo reikalavimą uždrausti be jo sutikimo išvežti vaiką į užsienio valstybę laikė prieštaraujančiu teisės aktams ir vaiko interesams.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį ir patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies, nustatė G. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove pagal jos gyvenamąją vietą; pakeitė išlaikymą, priteistą Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-2097-652/2014 nepilnamečiam sūnui G. G., ir nuo patikslinto ieškinio gavimo teisme dienos – 2015 m. rugpjūčio 19 d. iki vaiko pilnametystės priteisė iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis 170 Eur kas mėnesį, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę; nustatė tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi G. G. ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką:
poriniais metais (t. y. 2016, 2018 ir t. t.) sūnus pirmą pusę kalendorinio mėnesio būna su motina, kitą pusę - su tėvu tokia tvarka: laikotarpiu nuo kalendorinio mėnesio 1 dienos iki 15 dienos vakaro sūnus būna su motina, o nuo kalendorinio mėnesio 15 dienos vakaro iki paskutinės kalendorinės mėnesio dienos vakaro - su tėčiu. Sūnų grąžina į jo motinos gyvenamą vietą tėvas nuo 17 val. iki 19 val. įskaitytinai;
neporiniais metais (t. y. 2017, 2019 ir t. t.) sūnus pirmą pusę kalendorinio mėnesio būna su tėčiu, kitą pusę - su motina tokia tvarka: laikotarpiu nuo kalendorinio mėnesio 1 dienos iki 15 dienos vakaro sūnus būna su tėvu, o nuo kalendorinio mėnesio 15 dienos vakaro iki paskutinės kalendorinės mėnesio dienos vakaro - su motina. Sūnų grąžina į jo motinos gyvenamą vietą tėvas nuo 17 val. iki 19 val. įskaitytinai;
poriniais metais sūnus Šv. Velykas būna su motina, o neporiniais metais - su tėčiu. Per Šv. Velykas sūnų tėvas pasiima iš kito tėvo, su kuriuo sūnus tuo metu yra, gyvenamosios vietos Šv. Velykų išvakarėse (šeštadienį) laikotarpiu nuo 17 val. iki 19 val. ir grąžina per Šv. Velykas (sekmadienį) laikotarpiu nuo 17 val. iki 19 val.;
tėvas turi teisę pasimatyti su sūnumi, kai sūnus būna pas motiną, ir kitu šioje sutartyje nenumatytu ir iš anksto sutartu su motina laiku 30 minučių laikotarpiui penkis kartus per šį laikotarpį, jeigu tai netrukdo vaiko interesams ir motinos suplanuotiems vykimo su vaiku renginiams, šventėms ir kt. Ir atvirkščiai, motina turi teisę pasimatyti su sūnumi, kai sūnus būna pas tėvą, ir kitu šioje sutartyje nenumatytu ir iš anksto su tėčiu sutartu laiku 30 minučių laikotarpiui penkis kartus per šį laikotarpį, jeigu tai netrukdo vaiko interesams ir tėčio suplanuotiems vykimo su vaiku renginiams, šventėms ir kt. Tokį pasimatymą su sūnumi tėvas ar motina turi patvirtinti raštu, t. y. raštu nurodyti, kad šia teise konkretų mėnesį pasinaudojo. Nepasinaudojus šia teise ji sekančiam mėnesiui neperkeliama;
tiek tėvas, tiek motina, priklausomai su kuriuo vaikas yra, turi teisę bendrauti su vaiku telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis nekliudomai bent kartą į parą;
nustatė, kad motina neturi teisės be tėvo išankstinio rašytinio sutikimo, gauto įstatymų nustatyta tvarka, išvežti vaiko už Lietuvos Respublikos ribų. Nustatė, kad tėvas neturi teisės be motinos išankstinio rašytinio sutikimo, gauto įstatymų nustatyta tvarka, išvežti vaiko už Lietuvos Respublikos ribų;
priteisė iš atsakovo ieškovei 100 Eur turėtoms išlaidoms advokato teisinei pagalbai apmokėti;
priteisė iš atsakovo valstybei 40 Eur žyminį mokestį;
priteisti iš ieškovės ir atsakovo valstybei iš kiekvieno po 31,35 Eur bylinėjimosi išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, apmokėti.
Teismas nustatė, kad tarp šalių yra susiklostę ypatingai konfliktiški. Ieškovė ieškinį pareiškė remdamasi tuo, kad po jos kartu su sūnumi išvykimo į Jungtinę Karalystę ir grįžimo, 2015 m. liepos 15 d. atsakovui pasiėmus sūnų, atsakovas jai neleido su sūnumi bendrauti bei pabūti be pašalinių asmenų, tuo pačiu formuodamas sūnui neigiamą požiūrį į motiną bei jos šeimą. Atsakovas priešieškinį grindžia sūnaus gyvenimu su juo nuo 2015 m. liepos mėn., geresne jo materialine padėtimi, ieškovės neturėjimu pastovios gyvenamosios vietos ir alkoholio vartojimu. Teismas, remdamasis bylos duomenis nustatė, kad vaikui yra įprasta jo motinos aplinka, byloje nėra nustatytos tokios aplinkybės, kurios būtų būtinos pakeisti vaiko gyvenamąją aplinką ir nustatyti jo gyvenamąją vietą su tėvu – atsakovu. Teismui nekėlė abejonių byloje esantys duomenys apie tai, kad vaiko ryšys yra artimas tiek su mama, tiek ir su tėvu. Teismas nustatė, kad šalių sūnus šiuo metu negali išreikšti savarankiškos nuomonės dėl gyvenamosios vietos nustatymo ne tik dėl savo būsenos, bet ir dėl mažo amžiaus. Teismas nurodė, kad sprendžiant, pas kurį iš tėvų turi būti nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, aktualu ir tai, kokiomis sąlygomis vaikas gyvens. Išanalizavęs ginčo šalių gyvenimo sąlygas, teismas, padarė išvadą, kad pas ieškovę jos yra geresnės ir tinkamesnės mažamečiam vaikui jau vien dėl to, kad VTAS specialistai jos gyvenamojoje vietoje lankėsi keletą kartų ir nei karto namuose nebuvo fiksuota netvarka, priešingai nei atsakovo tėvų sodyboje, kurioje vaikas neturėjo netgi atskiros savo lovos. Teismas, atsižvelgęs išimtinai į vaiko interesus bei būtinybę vaikui užtikrinti kuo saugesnę ir stabilesnę aplinką, įvertinęs aplinkybes, kad šalių sūnus visą laiką nuo jo gimimo nuolat gyveno su motina ir jo gyvenamoji aplinka vaikui buvo saugi ir sveika, bei atitiko reikalavimus, užtikrinančius vaiko normalų vystymąsi, atsižvelgęs į vaiko amžių ir brandą bei kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį ir kt., padarė išvadą, jog nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą, todėl sprendė, kad sprendimo priėmimo metu vaikui bus geriau gyventi su motina ir ginčo šalių sūnaus gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Teismas nustatė, kad šalių prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka iš esmės pripažintina maksimalia. Duomenų, kad maksimalus bendravimas kenktų vaiko interesams, traumuotų jį psichologiškai ar neatitiktų vaiko individualių interesų dėl jo sveikatos būklės, norų ir pažiūrų, teismas nenustatė. Teismas priimtinesne laikė atsakovo prašomą nustatyti bendravimo ir auklėjimo tvarką, kadangi ji daugiau užtikrina tėvo dalyvavimą sūnaus auklėjime ir priežiūroje. Be to, pasiūlyta tvarka apima bendravimą su sūnumi darbo, poilsio ir švenčių dienomis, tėvų atostogų ir vaiko atostogų metu, taip pat daugiau užtikrina tėvų valdžios lygybės principo įgyvendinimą (CK 3.156 str.) ir nepažeidžia taip pat ir motinos interesų, nes jai taip pat užtikrinama teisė maksimaliai bendrauti su vaiku ir jį auklėti. Todėl teismas nustatė atsakovo patikslintame priešieškinyje nurodytą bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką su nedidelėmis korekcijomis, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neturi ir nevairuoja automobilio, o atsakovas jį turi ir juo nuolat naudojasi, nustatydamas atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką teismas nurodė, kad sūnų grąžina į motinos gyvenamą vietą tėvas nuo 17 val. iki 19 val. įskaitytinai (CK 3.170 str., 3.175 str.). Teismas nustatė, kad ieškovė sutiko, kad atsakovas sūnui teiktų 170 Eur dydžio išlaikymą, o atsakovas, tuo atveju, jei vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta pas motiną, sutiko mokėti 170 Eur dydžio išlaikymą sūnui. Teismas sprendė, kad ginčo dėl vaiko išlaikymo dydžio byloje nėra, ieškovės prašoma 170 Eur išlaikymo suma atsakovui pagal jo turtinę padėtį nėra per didelė, todėl anksčiau priteisto išlaikymo sumą padidino jį iki 170 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki ginčo šalių sūnaus pilnametystės.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovas prašė iš dalies pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimą, ieškovės ieškinį atmesti, atsakovo patikslintą priešieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš ieškovės atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nesutiko su sprendimo dalimi, kuria vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:Teismas netinkamai taikė CK 3.174 straipsnio 2 dalį, t. y. neatsižvelgė į vaiko norą. Teismo ambulatorinės psichologinės ekspertizės išvada sudarė pagrindą vadovautis vaiko noru, jo nuomone. Po ekspertizės atlikimo paaiškėjo, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu labiau atitiktų vaiko interesus, yra tikslingesnis ir teisingesnis vaiko atžvilgiu, tačiau teismas į tai visiškai neatsižvelgė;Teismas rėmėsi tik pirminiais byloje surinktais įrodymai. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą, teismas surinktuose įrodymuose bandė įžvelgti aplinkybes, kurios nebūtų nepalankios ir nenaudingos ieškovei, kas galimai leidžia spręsti apie išankstinės nuomonės turėjimą šiuo klausimu; Teismas nepagrįstai ypatingą reikšmę suteikė pirmojo buities tyrimo, atlikto pas atsakovo tėvus, akto turiniui. Šis tyrimas buvo atliekamas kuomet atsakovas gyveno vienas savo tėvų namuose, kas rodo, kad ta aplinka kuri buvo, tuo metu buvo įprastinė suaugusių žmonių gyvenamoji vieta, orientuota į jų gyvenimo būdą ir sąlygas;Teismas, nustatydamas vaiko gyvenamą vietą, neatsižvelgė į svarbiausią momentą, t. y. vaiko savijautą ir psichologinę būseną. Vaikas yra septynerių (ne penkių) metų amžiaus, yra pakankamai brandus, kad išreikštų savo nuomonę ir norus, ką jis ir padarė VTAS specialistams;Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė motyvuotą ir objektyvią nuomonę. Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonė buvo išankstinė, suformuota jau parengiamojo posėdžio metu, net neapklausus vaiko, netyrus byloje įrodymų, ir ji nepakito, todėl ja neturėjo būti vadovaujamasi; Teismas neanalizavo ir nevertino aplinkybių, susijusių su ieškovės savavališku vaiko išvežimu į užsienį su tikslu likti ten gyventi, dėl ko vaikas buvo traumuotas ne tik dėl paties šio fakto, bet ir dėl ieškovės sugyventinio elgesio vaiko atžvilgiu. Naujos aplinkos pakeitimas, motinos sugyventinio gyvenimas kartu ir netinkamas elgesys vaiko atžvilgiu, vaikui sukėlė didelę psichologinė traumą. todėl neakcentuoti ir nevertinti tokių aplinkybių teismo sprendime negalima. Teismas nevertino ir kitų aplinkybių, kurios charakterizuoja motiną ir parodo jos požiūrį į vaiką. Toks motinos elgesys yra ne kas kita kaip psichologinio smurto buvimas vaiko atžvilgiu;Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu, kaip šalutinis reikalavimas turėtų būti atitinkamai pakeistas ir išlaikymo priteisimas iš ieškovės.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovė neprieštarauja atsakovo prie apeliacinio skundo pateiktų naujų įrodymų prijungimui prie bylos. Atsiliepime ieškovė nurodė tokius argumentus:Teismas nepažeidė vaiko teisės būti išklausytam. Teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad šalių vaikas, atsižvelgiant į jo amžių, protinio išsivystymo lygį, individualius - psichologinius ypatumus, jo psichinę būseną, šiuo metu negali tiesiogiai išreikšti asmeninės, savarankiškai suformuluotos nuomonės bei norų byloje aktualiais klausimais. Atsižvelgiant į tai, vaiko apklausti teisme nerekomenduojama, todėl teismas pagrįstai vaiko neapklausė. Vaikas tiek atsakovo, tiek VTAS darbuotojų daug kartų buvo klausinėjamas, jam buvo liepiama pasirinkti, su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi. Šis klausimas traumuoja vaiką, nes vaikas myli abu tėvus ir norėtų gyventi su abiem tėvais;Ekspertizės aktu nebuvo konstatuota, kad prioritetą vaikas teikia tėvui;Teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas gali paveikti jo psichiką;Ieškovė su vaiku į užsienio valstybę išvyko ne nuolat gyventi, o atostogauti. Byloje nustatyta, kad apie vaiko buvimo užsienyje vietą ir tikslą atsakovas buvo informuotas, atsakovui buvo leista su vaiku susisiekti ryšio priemonėmis. Atsakovui pareiškus pretenzijas, ieškovė nedelsiant su vaiku grįžo į Lietuvą be jokių tarnybų ir institucijų įsikišimo. Atsakovui kaip kompensacija pasiūlyta praleisti atostogas su vaiku. Liudytojas R. V., pas kurį ieškovė su vaiku svečiavosi Anglijoje, 2015 m. rugpjūčio 24 d. notariniu paliudijimu patvirtino, kad jis nėra ieškovės sugyventinis, o yra ieškovės draugas;Teismo sprendimo išvados dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove ir išlaikymo vaikui iš atsakovo priteisimo atitinka vaiko interesus, yra pagrįstos ir teisėtos bei atitinka teismų suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.Apeliantas G. G. su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 2017-04-19 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, kurie patvirtina jo vardu įgytą nekilnojamąjį turtą (t. 5, b. l. 133-138). Sutinkamai su CPK 314 straipsniu teismas šiuos įrodymus priima į bylą, nes jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Byloje sprendžiamas ginčas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.CK 3.169 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad kilus ginčui dėl tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, teismai, nagrinėdami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų bylas, turi įvertinti kiekvieno iš jų pastangas bei galimybes užtikrinti pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, vaiko norus ir pažiūras, kt. Be to, teismai turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012).Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais, atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Pažymėtina, kad teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010).Byloje nustatyta, kad ginčo šalys nėra sudarę santuokos, šalių sūnus G. G. gimė (duomenys neskelbtini). Šalys nuo 2014 m. pavasario gyvena skyrium. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-04-15 įsakymu iš G. G. priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui G. G., gim. 2010-02-17, po 200,00 Lt (58 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo padavimo teisme dienos, t. y. nuo 2014-04-15, iki vaiko pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymui skirtais pinigais uzufrukto teise disponuos vaiko motina G. K.. Byloje nustatyta, kad tarp šalių yra susiklostę ypatingai konfliktiški santykiai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su juo tvarkos. Ieškovė ieškinį pareiškė remdamasi tuo, kad po jos kartu su sūnumi išvykimo į Jungtinę Karalystę ir grįžimo, 2015-07-15 atsakovui pasiėmus sūnų, atsakovas jai neleido su sūnumi bendrauti bei pabūti be pašalinių asmenų, tuo pačiu formuodamas sūnui neigiamą požiūrį į mamą bei jos šeimą. Atsakovas priešieškinį grindžia sūnaus gyvenimu su juo nuo 2015 m. liepos mėn., geresne jo materialine padėtimi, ieškovės neturėjimu pastovios gyvenamosios vietos ir alkoholio vartojimu.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vaikas šalims pradėjus gyventi skyrium, t. y. nuo 2014 m. pavasario, gyvena su mama – ieškove G. K.. Tai patvirtino teismo posėdyje apklaustų liudytojų, dauguma kurių yra ieškovės kaimynės, S. V., Romutės O. K., E. K., R. K., R. D., A. L., V. J. ir R. B. parodymai, Alytaus lopšelio-darželio „Pasaka“ informacija apie G. G. priežiūrą, iš kurios matyti, kad vaiku nuolat rūpinosi tik jo mama. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo teismui pateiktas 2015-07-30 antstolio faktinių aplinkybių protokolas (2 t., b. l. 31) leidžia manyti, kad vaikas tik konkrečią dieną buvo su atsakovu. Duomenų, kad vaikas būtų gyvenęs su atsakovu ir kad atsakovas būtų rūpinęsis sūnaus buitimi ir auklėjimu iki ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atsakovas teismui nepateikė. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. T. v. D. I., bylos Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. G. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloj S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai.Iš bylos duomenų matyti, kad vaikui yra įprasta jo motinos aplinka, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra nustatytos tokios aplinkybės, kurios būtų būtinos pakeisti vaiko gyvenamąją aplinką ir nustatyti jo gyvenamąją vietą su tėvu – atsakovu G. G..Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi būti išsiaiškinti vaiko norai ir pažiūros nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų juos suformuluoti ir išreikšti. Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis). Vertindamas vaiko išsakytą norą gyventi su tėvu ar motina, teismas turi išsiaiškinti vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, t. y. aplinkybes, kurios nulemia tokį vaiko apsisprendimą. Tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010). Pažymėtina, kad į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).Tikslu nustatyti emocinį ryšį ir kokio pobūdžio santykiai sieja G. ir jo tėvus Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-11-25 nutartimi G. G. buvo paskirta ambulatorinė teismo psichologinė ekspertizė. 2016-04-14 ekspertizės akto duomenų pagrindu teismas nustatė, kad vaiko ryšys yra artimas tiek su mama, tiek ir su tėvu. Vaikas norėtų gyventi su abiem (kaip šeima). Teismo psichologinės ekspertizės akte nurodyta, kad šalių sūnus G. vengė atsakyti į klausimus, susijusius su jo šeima ir gyvenamosios vietos nustatymu. Jam šie klausimai kelia įtampą, t. y. traumuoja jo psichiką, nes jis nenori bei negali rinktis, su kuriuo iš tėvų jam gyventi, nes toks pasirinkimas jam yra pernelyg didelė našta. Be to, rinkdamasis jis išgyvena lojalumo abiem tėvams konfliktą - nenori įskaudinti nei vieno iš jų. Visa tai rodo, jog G. šiuo metu negali išreikšti savarankiškos nuomonės dėl gyvenamosios vietos nustatymo ne tik dėl savo būsenos, bet ir dėl mažo amžiaus - kai dėl menkos gyvenimiškos patirties bei žinių stokos vaikas negali visapusiškai suprasti byloje nagrinėjamų klausimų (gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos) reikšmės, numatyti savo pasirinkimų tolimesnių pasekmių, prognozuoti įvykių eigos ir kt. Todėl atsižvelgiant į G. G. amžių, protinio išsivystymo lygį, individualius-psichologinius ypatumus, ekspertė nerekomendavo G. G. apklausti teisme. Esant šiems duomenims darytina išvada, kad teismas nepažeidė vaiko teisės būti išklausytam.Nors ekspertizės akte nurodyta, kad gauti duomenys netiesiogiai rodo, kad prioritetą vaikas teikia savo tėvui ir šią tendenciją galima stebėti nuo 2015 m. vasaros, tačiau ekspertizės akte nurodyta, kad tai galima paaiškinti tuo, jog berniukas jaučia bendravimo su tėvu deficitą, be to, tėvas kaip berniukui yra identiteto asmuo - tapatinantis su tėvu, formuojasi tapatumas savo lyčiai, mokomasi berniukui, vyrui, tėvui būdingos elgsenos. Nors apeliantas nurodo, kad vaiko noras gyventi su tėvu užfiksuotas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo 2015-07-30 protokole (2 t., b. l. 31), tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad toks mažamečio vaiko (G. tuo metu buvo penkeri metai) nuomonės išreiškimas neatitinka civilinio proceso įstatymo reikalavimų, t.y. neprisilaikant CPK 194 straipsnyje nustatytos nepilnamečio apklausos tvarkos, todėl šio rašytinio įrodymo pagrindu nėra pagrindo konstatuoti, kad vaikas yra išreiškęs aiškią ir neabejotiną nuomonę gyventi tik su tėvu. Teismo psichologijos ekspertizės 2016-04-14 akto išvadose nurodoma, kad potencialiai abu tėvai geba tenkinti sūnaus emocinius, dvasinius bei saugumo poreikius, tačiau duomenų visuma rodo, jog tėvas su šiomis užduotimis susitvarko (kreipdamasis pagalbos į specialistus ir ją priimdamas) efektyviau nei motina. Tokį ekspertės psichologės teiginį iš dalies paneigia bylos duomenys, patvirtinantys, kad ieškovė taip pat lankė psichologo konsultacijas, be to, ieškovė baigusi 40 valandų tobulinimosi kursus tema ,,Mokykla tėvams ir auklėtojams“ ir įgijusi teorinių bei praktinių įgūdžių (2 t., b. l. 65). Šių duomenų pagrindu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė rūpinosi vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida.Pirmosios instancijos teismas ištyrė abiejų šalių gyvenimo sąlygas ir iš VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro G. K. 2017-02-28 charakteristikos Nr. SD-52 nustatė, kad ieškovė pradėjo dirbti centre nuo 2016-10-03 ir nuo 2016-12-12 ji ten dirba nuolatinai socialinio darbuotojo padėjėjos pareigose. Ji charakterizuojama kaip pareiginga, atsakinga, tolerantiška, gerbianti save ir kitus, imli žinioms, naujovėms ir pasiūlymams, neturinti žalingų įpročių, jautri ir empatiška įstaigą lankančių neįgalių asmenų atžvilgiu, komunikabili, savo darbu prisidedanti prie įstaigos gero mikroklimato kūrimo. Administracinėmis nuobaudomis ieškovė nebausta. G. K. su sūnumi G. G. gyvena jos motinai D. K. nuosavybės teise priklausančiame 2 kambarių bute (G. K. tėvai gyvena Druskininkuose). Alytaus miesto savivaldybės administracijos VTAS pateiktuose šeimos aplankymo aktuose nustatyta, kad butas tvarkingas, jame yra reikiami baldai, buitiniai prietaisai ir kiti namų apyvokos daiktai. Gyvenimo ir sanitarinės sąlygos tinkamos. Byloje nustatyta, kad G. G. dirba A. J. M. gaminių, valčių ir jachtų gamybos PĮ, gauna apie 700 Eur/mėn. atlyginimą, yra įregistravęs jaunojo ūkininko ūkį: turi 14 ha žemės, laiko 2 karves, arklį, 4 prieauglius, avių. G. G. gyvena pas savo tėvus I. ir J. G. 4 kambarių ir virtuvės su daliniais patogumais name. Namas nuosavybės teise priklauso J. G.. Nors Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus šeimos buities sąlygų patikrinimo 2015-07-01 akte Nr. VT4-111 nurodyta, kas G. G. šeimoje būtų sudaromos tik patenkinamos gyvenimo sąlygos, tačiau Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus šeimos buities sąlygų patikrinimo 2015-08-19 akte Nr. VT4-174 nurodyta, Gulbinų namuose tvarkinga ir švaru. G. G. stengiasi užtikrinti tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas.Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad šalių sūnus visą laiką nuo jo gimimo nuolat gyveno su mama ir jo gyvenamoji aplinka buvo saugi ir sveika, bei atitiko reikalavimus, užtikrinančius vaiko normalų vystymąsi, atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandą bei kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, padarė pagrįstą išvadą, kad neatsirado tokių aplinkybių, kuriomis remiantis galima būtų pakeisti vaiko gyvenamąją vietą. Ginčo šalių sūnaus G. G. gyvenamoji vieta pagrįstai nustatyta su jo motina ieškove G. K. ir tai atitinka nepilnamečio vaiko interesus.Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo išvada pagrįsta visapusiška įrodymų analize ir vertinimu, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas vertino ne visus įrodymus ar pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog skundžiamu teismo sprendimu buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai ar padarytos klaidingos išvados.Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako ir jų nevertina, nes jie neturi teisinės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Be to, pažymėtina, kad nagrinėjamojoje byloje nėra pagrindo detaliai atsakyti į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą, nes atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Luidas“ v. UAB „Baltijos laikas“, bylos Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).Kadangi apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad keisti ar naikinti teismo sprendimo nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš G. G. a. k. (duomenys neskelbtini) 10,10 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.