- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-27
- Bylos Nr.
- e2S-769-896/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02075-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Atsakovas
- G. K.
- Ieškovas
- G. G.
- Advokatai
- Vytautas Klimavicius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovei G. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Alytaus apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo G. G. (toliau – ir ieškovas) ieškinį atsakovei G. K. (toliau – ir atsakovė) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo jam priteisimo bei bendravimo tvarkos su juo nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. vasario 22 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei nustatė nepilnamečio G. G. gyvenamąją vietą su tėvu G. G., priteisė iš atsakovės G. K. laikiną išlaikymą nepilnamečiui ir sustabdė išieškojimą vykdomojoje byloje.
3. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. kovo 31 d. nutartimi iš dalies tenkino atsakovės prašymą bei nustatė laikiną motinos ir sūnaus bendravimo tvarką:
1. Poriniais metais (t. y. 2016, 2018 ir t. t.) sūnus G. G. pirmą pusę kalendorinio mėnesio būna su motina, kitą pusę - su tėčiu tokia tvarka: laikotarpyje nuo kalendorinio mėnesio 1 dienos iki 15 dienos vakaro sūnus G. G. būna su motina, o nuo kalendorinio mėnesio 15 dienos vakaro iki paskutinės kalendorinės mėnesio dienos vakaro, su tėčiu. Siekiant apsaugoti vaiko interesus, sūnų grąžindama į jo gyvenamą vietą, tėvai, atsižvelgiant į teismo psichologų rekomendacijas, vengia akistatos kartu esant vaikui. Ieškovas bei atsakovė nereikalauja vienas kito išeiti į lauką pasiimti vaiko. Pasibaigus bendravimo laikui nuo 17 val. iki 19 val. motina G. K. įpareigojama vaiką pristatyti į jo nustatytą gyvenamą vietą.
2. Neporiniais metais sūnus G. G. pirmą pusę kalendorinio mėnesio būna su tėčiu, kitą pusę - su motina tokia tvarka: laikotarpyje nuo kalendorinio mėnesio 1 dienos iki 15 dienos vakaro sūnus G. G. būna su tėčiu, o nuo kalendorinio mėnesio 15 dienos vakaro iki paskutinės kalendorinės mėnesio dienos vakaro - su motina. Siekiant apsaugoti vaiko interesus, sūnų grąžindama į jo gyvenamą vietą tėvai, atsižvelgiant į teismo psichologų rekomendacijas, vengia akistatos kartu esant vaikui. Ieškovas bei atsakovė nereikalauja vienas kito išeiti į lauką pasiimti vaiko. Pasibaigus bendravimo laikui nuo 17 val. iki 19 val., motina G. K. įpareigojama vaiką pristatyti į jo nustatytą gyvenamą vietą.
3. Poriniais metais G. G. pirmą Šv. Kalėdų dieną būna su motina, antrą Šv. Kalėdų dieną būna su tėvu. Neporiniais metais G. G. pirmą Šv. Kalėdų dieną būna su tėvu, antrą Šv. Kalėdų dieną būna su motina. Siekiant apsaugoti vaiko interesus, sūnų grąžindama į jo gyvenamą vietą, tėvai, atsižvelgiant į teismo psichologų rekomendacijas, vengia akistatos kartu esant vaikui. Ieškovas bei atsakovė nereikalauja vienas kito išeiti į lauką pasiimti vaiko. Pasibaigus bendravimo laikui nuo 17 val. iki 19 val. motina G. K. įpareigojama vaiką pristatyti į jo nustatytą gyvenamą vietą.
4. Poriniais metais sūnus G. G. Šv. Velykų pirmą dieną būna su motina, antrą Šv. Velykų dieną būna su tėvu, o ne poriniais metais Šv. Velykų dieną G. G. būna su tėvu, antrą Šv. Velykų dieną būna su motina. Per Šv. Velykas sūnų motina G. K. pasiima iš tėvo G. G. ir grąžina vaiką į jo gyvenamą vietą Šv. Velykų išvakarėse (šeštadienį) laikotarpyje nuo 17 val. iki 19 val. ir grąžina per Šv. Velykas (sekmadienį). Siekiant apsaugoti vaiko interesus, sūnų grąžindama į jo gyvenamą vietą, tėvai, atsižvelgiant į teismo psichologų rekomendacijas, vengia akistatos kartu esant vaikui. Ieškovas bei atsakovė nereikalauja vienas kito išeiti į lauką pasiimti vaiko. Pasibaigus bendravimo laikui nuo 17 val. iki 19 val. motina G. K. įpareigojama vaiką pristatyti į jo nustatytą gyvenamą vietą.
5. Motinos dieną vaikas G. G. būna su motina. Tėvo dieną, vaikas G. G. būna su tėvu.
6. Tėtis turi teisę pasimatyti su sūnumi, kai sūnus būna pas motiną, ir kitu šioje sutartyje nenumatytu iš anksto sutartu su motina laiku 30 min., laikotarpiui penkis kartus per šį laikotarpį, jeigu tai netrukdo vaiko interesams ir motinos suplanuotiems vykimo su vaiku renginiams, šventėms ir. kt. Ir atvirkščiai, motina turi teisę pasimatyti su sūnumi, kai sūnus būna pas tėtį, ir kitu šioje sutartyje nenumatytu ir iš anksto su tėčiu sutartu laiku 30 minučių laikotarpiui penkis kartus per šį laikotarpį, jeigu tai netrukdo vaiko interesams ir tėčio suplanuotiems vykimo su vaiku renginiams, šventėms ir kt. Tokį pasimatymą su sūnumi tiek tėtis ar motina turi patvirtinti raštu nurodyti, kad šia teise konkretų mėnesį pasinaudojo. Nepasinaudojus šia teise, ji sekančiam mėnesiui neperkeliama.
7. Tiek tėtis, tiek motina, priklausomai su kuriuo vaikas yra, turi teisę bendrauti su vaiku telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis nekliudomai bent kartą į parą. Tėvas ir motina įpareigojamas, kad vaikas telefonu kiekvieną dieną bendrautu su tėvais ne mažiau kaip 10 min. Pagal prašymą tėvas ir motina turi sudaryti sąlygas vaikui bendrauti vaizdo skambučiais su tėvais.
8. Nustatyti, kad tėvas G. G. neturi teisės be motinos G. K. išankstinio rašytinio sutikimo, gauto įstatymų nustatyta tvarka, išvežti vaiko už Lietuvos Respublikos ribų.
9. Nustatyti, kad motina G. K. neturi teisės be tėvo G. G. išankstinio rašytinio sutikimo, gauto įstatymų nustatyta tvarka, išvežti vaiko už Lietuvos Respublikos ribų.
4. Atsakovė G. K. pateikė prašymą pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sumažinti priteisto iš jos sūnui G. G. išlaikyti laikino išlaikymo dydį periodinėmis išmokomis nuo 170 Eur per mėnesį iki 100 Eur per mėnesį, pakeisti 2021 m. kovo 31 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi nustatytą laikiną bendravimo su sūnumi tvarką, numatant, kad nustatytoje laikinoje bendravimo tvarkoje ieškovas G. G. įpareigojamas sūnų G. pristatyti į jos gyvenamąją vietą Alytuje, (duomenys neskelbtini), nereikalaujant jos pasiimti vaiko iš tėvo gyvenamosios vietos, o pasibaigus jos su sūnumi bendravimo laikui, ji sūnų grąžina į ieškovo ir jo sugyventinės gyvenamosios vietos, esančios Alytuje, (duomenys neskelbtini), laiptinę, vaiko tėvams nesusitinkant.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. kovo 17 d. nutartimi atsakovės G. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino iš dalies, pakeitė 2021 m. kovo 31 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi nustatytą laikiną motinos G. K. bendravimo su sūnumi G. G., gimusiu (duomenys neskelbtini), poilsio dienomis ir darbo dienomis tvarką, nustatant, kad motina bendrauja su sūnumi:1) kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalį, pradedant skaičiuoti nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, vaiko tėvui G. G. pristatant vaiką į motinos G. K. gyvenamąją vietą ar tėvų sutartą kitą vietą, vaiko tėvui paruošus ir motyvavus G. susitikimui su motina, nedalyvaujant motinos ir sūnaus bendravime vaiko tėvui. Sekmadienį, tėvų sutartu laiku, vaiką į jo laikiną gyvenamąją vietą ar tėvų sutartą kitą vietą parveža vaiko motina G. K.; 2) kiekvieną savaitę (darbo dienomis) šalių sutartą dieną ir laiku, patogiu tiek G. (dėl mokslo ir užsiėmimų), tiek vaiko tėvams (dėl darbo), ne mažiau kaip vieną kartą į savaitę (vaikui sutikus ir su nakvyne), nedalyvaujant motinos ir sūnaus bendravime vaiko tėvui, pradedant skaičiuoti nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Tėvas G. G. vaiko tėvų sutartu laiku užtikrina G. atvykimą ar susitikimą tėvų sutartoje vietoje, o motina G. K. tėvų sutartu laiku ir į sutartą vietą parveža sūnų. Teismas nekeitė kitos motinos ir vaiko laikinos bendravimo tvarkos, nustatytos 2021 m. kovo 31 d. teismo nutartimi; atmetė prašymą dalyje dėl laikinosios apsaugos priemonės – išlaikymo dydžio pakeitimo.
6. Teismas nurodė, kad tėvai dėl vaiko gerovės nebendradarbiauja tarpusavyje. Pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką abiejų tėvų dalyvavimas vaiko gyvenime yra maksimalus, nustatytas bendravimas yra tiesioginis ir pastovus, tačiau, kad būtų išvengta vaiko tėvų konfliktinių situacijų bendravime su vaiku ir būtų atstatytas vaiko ir motinos ryšys, teismas nustatė ne maksimalią bendravimo tvarką kiekvieną mėnesį kiekvienam iš tėvų po 15 dienų, bet sūnaus ir motinos bendravimo tvarką kiekvieną savaitę, ne mažiau kaip 1 kartą, o taip pat bendravimą poilsio dienomis, kitos teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos švenčių dienomis, ryšio priemonėmis ir kt. nekeičiant.
7. 2021 m. vasario 22 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi buvo tenkintas ieškovo G. G. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir G. G. laikina gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko tėvu G. G., o taip pat šalių sūnaus išlaikymui iš atsakovės G. K. priteista po 170 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis laikinas išlaikymas iki teismo sprendimo priėmimo byloje. Teismas, svarstydamas atsakovės prašymą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, nenustatė naujų aplinkybių, dėl kurių būtų galima sumažinti priteisto išlaikymo dydį nuo 170 Eur iki 100 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis. Priešingai, atsakovė nurodė, kad jos darbo užmokestis padidėjo, o kitos aplinkybės dėl atsakovės ir ieškovo turtinės padėties, kurios buvo nagrinėtos priimant teismui nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo, liko nepakitusios. Teismas pažymėjo, kad atsakovė teikia priteistą laikiną išlaikymą, todėl jos turtinė padėtis ir gaunamos pajamos leidžia teikti tokio dydžio išlaikymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovė G. K. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Atsakovės prašymai yra priimti pažeidžiant CPK 147 straipsnyje numatytus terminus, nesiekiant užtikrinti šių klausimų sprendimo operatyvumo. Šiuo atveju vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai nėra skiriamas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas šią bylą, nėra aktyvus kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaiko teisės ir teisėti interesai.
7.2. Ieškovas neatsižvelgia į psichologų konstatuotas aplinkybes, kad vaikas negali rinktis dėl bendravimo su mama bei vaikui jaučiamo lojalumo tėvo atžvilgiu. Atsakovei atvykus pasiimti vaiką, vaikas ieškovo emociškai yra išnaudojamas, verčiamas rinktis, atsisakant bendravimo su atsakove. Vaikas mokomas asocialaus elgesio, atstumti, negerbti savo motinos.
7.3. Dėl ieškovo neigiamos įtakos vaikui darymo bei melagingų kaltinimų atsakovė negali sukurti artimo santykio su sūnumi, vaikui atkartojant tėvo žodžius byloje aktualiais klausimais. Ieškovas melagingai kaltino atsakovę smurtiniais veiksmais prieš sūnų, tačiau vykusio ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys patvirtino, kad vaikas G. G. davė parodymus prieš atsakovę dėl jam daromo poveikio, kurį patiria savo pagrindinėje gyvenamoje vietoje, t. y. tėvo šeimoje.
7.4. Teismo pakeistoje bendravimo tvarkoje net nenurodytas konkretus laikas dėl praleidžiamo laiko su vaiku, apart rekomendacijos tartis su ieškovu, nepaisant, kad nagrinėjamoje byloje pakankamai įrodymų dėl ieškovo manipuliavimu vaiko nuomone.
7.5. Vaiko teisių apsaugos institucija pateikė išvadą byloje, kurioje rekomenduojama atsakovei palaipsniui kurti ryšį su vaiku, atsižvelgiant į vaiko norus. Tačiau tokia išvada yra ignoruojami teismo psichologinės ekspertizės akto išvadoje nurodyti rizikos veiksniai, ieškovo daromas poveikis vaikui. Problema sprendžiama nesigilinant į situaciją, nevertinant visų gautų duomenų.
7.6. Teismas netinkamai įvertino atsakovės į bylą pateiktus duomenis (2022 m. kovo 10 d. DOK-8587) - Alytaus moterų krizių centro raštą, Alytaus VTAS tarnybos vaiko situacijos vertinimo anketą, kurie patvirtina, kad ieškovas nesiima aktyvių veiksmų dėl atsakovės bendravimo su sūnumi. 2022 m. vasario 1 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje buvo vertinama situacija, kad tėvai nesitaria dėl bendravimo su vaiku, tačiau kaip konkrečiai pasireiškia atsakovės neigiamas elgesys vaiko atžvilgiu, nėra nurodyta. Vaikas, gyvendamas tėvo aplinkoje, nejaučia iš tėvo pusės emocinio leidimo dėl bendravimo su motina, todėl, norėdamas įtikti tėvui, priverstas motiną atstumti.
7.7. Ieškovo siūlymas teismui riboti atsakovės bendravimą, palaipsniui atkuriant ryšį su vaiku, remiantis vaiko nuomone, šiuo metu neatitinka vaiko interesų. Atsakovės pateikta bendravimo tvarka teismui 2021 m. sausio 13 d., ieškovui pristatant vaiką į atsakovės gyvenamą vietą, atitiktų vaiko interesus, nes vaikas būtų psichologiškai apsaugotas dėl jam ieškovo perkeliamų suaugusių sprendimų.
7.8. Teismas nutartyje klaidingai pažymėjo, kad atsakovės darbo užmokesčio pajamos padidėjo. Teismo posėdžio metu atsakovė pažymėjo, kad dėl Lietuvoje padidėjusio infliacijos lygio padidėjo išlaidos, tai iš esmės jos gaunamos pajamos nepakito.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas G. G., atstovaujamas advokato Vytauto Klimavičiaus, prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi sekantys argumentais:
8.1. Atsakovė nepateikė nei vieno konkretaus argumento, kodėl teismo nutartis neteisėta ar nepagrįsta. Atsakovė iš esmės tik perrašo savo ankstesniuose prašymuose, skunduose ir paaiškinimuose nurodytus teiginius.
8.2. Atsakovė nesupranta, kad tiek ieškovas, tiek ir ji turi ne tik teises, bet ir pareigas ne prieš ką kitą, o prieš savo vaiką, nes juo reikalinga rūpintis, kad jis užaugtų visaverte asmenybe. Priversti vaiką elgtis kaip nori atsakovė, nėra atsakymas ir situacijos tai neišspręs. Priešingai, tik specialistų rekomendacijų vykdymas ir vaiko interesų prioritetinis gynimas virš savo ambicijų, yra tinkamas kelias ir vienintelis tinkamas sprendimas. Nors atsakovė bando įtikinti teismą, kad ieškovas nevykdo psichologų rekomendacijų, tačiau iš bylos medžiagos ir specialistų išvadų matyti, kad būtent atsakovė atsisako visos pagalbos, jei tik specialistai nevykdo jos norų ir nurodymų bei nepritaria jos nuomonei. Atsakovė, nepaisant vaiko interesų, teikia atskirąjį skundą ir stengiasi maksimaliai, kad būtų patenkinti jos norai, o ne užtikrinta vaiko gerovė.
8.3. Būtent tik ieškovo dėka atsakovė matosi, susitinka ir bendrauja su sūnumi. Ieškovui tenka įkalbinėti ne tik vaiką, tačiau ir pačią atsakovę. Būtent ieškovo buvo inicijuoti ir susitikimai pas psichologą. Todėl atsakovės teiginiai neatitinka tikrovės. Atsakovė iš esmės tenkina savo poreikius ir manipuliuoja situacija, pateikiant tik sau naudingus duomenis ir juos iškreipiant.
8.4. Sūnaus poreikiai padidėjo, taip pat padidėjo MMA, nuo 2019 m. iki 2021 metų atitinkamai padidėjo nuo 550 Eur iki 642 Eur. Šiuo metu MMA padidėjo iki 730 Eur neatskaičius mokesčių. Todėl atsakovė gali ir turi teikti maksimalų pagal savo išgales išlaikymą sūnui, o ne stengtis šios prievolės išvengti. Atsakovės turtinė padėtis nuo 2021 m. vasario iki dabar pagerėjo, nes pakilo jos gaunamas darbo užmokestis, o išlaidos liko nepakitusios. Todėl akivaizdu, kad prašymas dėl išlaikymo dydžio mažinimo nepagrįstas ir atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. Nagrinėjamuoju atveju ginčas kilo dėl nutarties, kuria tenkintas iš dalies atsakovės prašymas dėl atsakovės laikinos bendravimo tvarkos su sūnumi nustatymo, dėl laikino išlaikymo vaikui dydžio (ne)sumažinimo.
Dėl nustatytos laikinosios atsakovės bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo
11. Pažymėtina, kad šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.
12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
13. Nustatyta, kad sūnaus G. G. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina G. K. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimu, iš G. G. priteistas išlaikymas sūnui periodinėmis išmokas po 170 Eur kas mėnesį, indeksuojant jas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nuo 2018 m. gegužės mėnesio šalių nepilnametis sūnus gyvena pas ieškovą G. G.. 2019 m. rugpjūčio 26 d. ieškovas G. G. pateikė ieškinį atsakovei G. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo jam priteisimo bei bendravimo tvarkos nustatymo. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. vasario 22 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei nustatė nepilnamečio G. G. gyvenamąją vietą su tėvu G. G., priteisė iš atsakovės G. K. laikiną išlaikymą nepilnamečiui ir sustabdė išieškojimą vykdomojoje byloje. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. kovo 31 d. nutarė nustatyti vaiko ir mamos laikiną bendravimo tvarką (žiūrėti nutarties 3 punktą). Atsakovė G. K. pateikė prašymą pakeisti 2021 m. kovo 31 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi nustatytą laikiną atsakovės bendravimo su sūnumi tvarką, numatant, kad nustatytoje laikinoje bendravimo tvarkoje ieškovas G. G. įpareigojamas sūnų G. pristatyti į jos gyvenamąją vietą Alytuje, (duomenys neskelbtini), nereikalaujant jos pasiimti vaiko iš tėvo gyvenamosios vietos, o pasibaigus jos su sūnumi bendravimo laikui, ji sūnų grąžina į ieškovo ir jo sugyventinės gyvenamosios vietos, esančios Alytuje, (duomenys neskelbtini), laiptinę, vaiko tėvams nesusitinkant. Pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymą tenkino iš dalies (žiūrėti nutarties 5 punktą). Pirmosios instancijos teismas 2022 m. kovo 17 d. nutartimi nustatė, kad 1) ieškovas vaiką pristato į atsakovės gyvenamąją vietą ar tėvų sutartą kitą vietą, 2) vaikas paruošiamas ir motyvuojamas susitikimui su motina, 3) ieškovas nedalyvauja motinos ir sūnaus bendravime. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą 2022 m. kovo 9 d. Nr. 11SD-764 (toliau – VTAS išvada) (2022 m. kovo 9 d. DOK-8434), nusprendė pakeisti laikinąją atsakovės bendravimo su sūnumi tvarką ir dalyje, kurioje nustatyta, kad atsakovė bendrauja su sūnumi 15 kalendorinių dienų per mėnesį, likusias 15 kalendorinių dienų per mėnesį sūnus bendrauja su ieškovu. Teismas nustatė, kad atsakovė su sūnumi bendraus 1 kartą per savaitę ir kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalį. Ieškovas sūnų pristatys į atsakovės gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą, o atsakovė, grąžindama sūnų ieškovui, pristatys sūnų į ieškovo gyvenamąją vietą. Teismas nekeitė kitos motinos ir vaiko laikinos bendravimo tvarkos, nustatytos 2021 m. kovo 31 d. teismo nutartimi, t. y. nekeitė laikinos bendravimo tvarkos švenčių dienomis, ryšio priemonėmis ir kt.
14. Atskirasis skundas grindžiama iš esmės šiais argumentais: 1) atsakovės prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo buvo išnagrinėti nesilaikant CPK 147 straipsnyje nustatytų terminų; 2) teismas nebuvo aktyvus; 3) teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus duomenis, VTAS išvadą; 4) pakeistoje tvarkoje nenurodytas konkretus laikas, kurį atsakovė praleidžia su sūnumi.
15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 147 straipsnio 1 dalį prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas turi išspręsti nedelsdamas, bet ne vėliai kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos, išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos.
16. Nustatyta, kad atsakovė teikė prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo 2022 m. sausio 13 d. (DOK-1378) ir 2022 m. vasario 8 d. (DOK-4544). Bylą nagrinėjanti teisėja laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 3 d. iki 2022 m. sausio 24 d. buvo nedarbinga. 2022 m. vasario 1 d. nutartimi Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius įpareigotas per 14 dienų pateikti išvadą dėl atsakovės G. K. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. VTAS 2022 m. vasario 15 d. pateikė prašymą pratęsti terminą išvadai pateikti, teisėjos rezoliucija terminas pratęstas iki 2022 m. kovo 9 d. VTAS išvada pateikta 2022 m. kovo 9 d. 2022 m. kovo 10 d. vyko parengiamasis teismo posėdis, kurio metu buvo nagrinėjamas ir atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nutarties priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2022 m. kovo 17 d. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės prašymas CPK 147 straipsnyje nustatytais terminais nebuvo išnagrinėtas dėl objektyvių priežasčių, t. y. buvo pratęstas terminas VTAS išvadai pateikti, prašymą teismas nagrinėjo teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, procesinio dokumento priėmimas ir paskelbimas atidėtas 7 dienų terminui. Įvertintina ir tai, kad atsakovė prašymą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo teikia ne pirmą kartą. Atsakovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo teikė 2021 m. balandžio 30 d., kurį Alytaus apylinkės teismas 2021 m. gegužės 10 d. nutartimi atmetė. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-1283-775/2021 2021 m. liepos 8 d. nutartimi, išnagrinėjęs atsakovės atskirąjį skundą, Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. nutartį paliko nepakeistą. Atsakovė G. K. 2021 m. liepos 19 d. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų 2021 m. kovo 31 d. nutartimi, pakeitimo. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. liepos 28 d. nutartimi atmetė atsakovės G. K. prašymą dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-1664-775/2021 2021 m. spalio 19 d. nutartimi, išnagrinėjęs atsakovės atskirąjį skundą, Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartį paliko nepakeistą. Todėl, atsakovei teikiant vis naujus prašymus dėl jau pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teismas turi įvertinti, ar atsakovės prašymai grindžiami iš esmės pasikeitusiomis aplinkybės, kurias nustačius būtų pagrindas keisti jau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, o tokių aplinkybių išsiaiškinimui būtina surinkti papildomus duomenis, ką šiuo konkrečiu atveju ir atliko pirmosios instancijos teismas. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamuoju atveju procesinių terminų prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo išnagrinėjimo nesilaikymas nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos teismo nutarties.
17. Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus. Pirmosios instancijos teismas pareikalavo Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikti išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, atsakovės prašymą nagrinėjo teismo posėdyje, išklausė šalių paaiškinimus, t. y. pirmosios instancijos teismas veikė aktyviai (CPK 376 straipsnis).
18. VTAS išvadoje nurodoma, kad nustatyta laikina bendravimo tvarka nėra realiai vykdoma. Atsakovė pati nurodžiusi, kad 2022 m. vasario 11 d., 2022 m. vasario 18 d. ir 2022 m. vasario 25 d. atsakovės susitikimai su sūnumi vyko kavinėje, kurių metu vaikas buvo nekalbus, jautė įtampą. Susitikimai, vykę kartu su psichologe Alytaus miesto bendruomenės centro Bendruomeniniuose šeimos namuose, trukdavo iki 20 minučių, susitikimų metu su mama G. būdavo piktas ir susierzinęs, su mama elgdavosi nepagarbiai, motiną kaltindavo įvairiais dalykais, išsakydavo nenorą bendrauti su mama, nenorą eiti į pasimatymus. VTAS nuomone, 50x50 bendravimo tvarkos modelis neatitinka vaiko interesų šioje situacijoje, nes vaiko ir motinos ryšys yra silpnas, taip pat nustatyta bendravimo tvarka nėra vykdoma. Išvada padaryta išanalizavus Alytaus miesto moterų krizių centro raštus, VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro pateiktą 2022 m. vasario 10 d. pagalbos planą (2022 m. kovo 9 d. DOK-8434 priedai).
19. Akivaizdu, jog nagrinėjamoje situacijoje šalių santykiai yra konfliktiški, kurie įtakoja ir sūnaus elgesį su mama, sūnus išgyvena lojalumo konfliktą, sūnui teikiama psichologo pagalba, nustatyta laikina mamos ir sūnaus bendravimo tvarka realiai nevyksta, mamos ir sūnaus ryšys silpnas, todėl laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos 2021 m. kovo 31 d. nutartimi, pakeistos pagrįstai.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant išvengti vaiko tėvų konfliktinių situacijų, siekiant išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą bei užtikrinti geriausius vaiko interesus, pirmosios instancijos teismo nustatytoje atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkoje turėtų būti nurodytas vaiko pristatymo į atsakovės gyvenamąją vietą bei vaiko grąžinimo į ieškovo gyvenamąją vietą konkretus laikas, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė galėtų planuoti savo laiką. Taip pat turėtų būti nustatytoje bendravimo tvarkoje nustatyta konkreti savaitės dieną ir valandos, kuriomis vaikas bendraus su mama, todėl turėtų būti įvertinta vaiko popamokinė veikla. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo nebuvo išsiaiškintos, byloje taip pat nėra duomenų apie vaiko lankomus būrelius. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria pakeista 2021 m. kovo 31 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi nustatyta laikina motinos G. K. bendravimo su sūnumi G. G., gimusiu (duomenys neskelbtini), poilsio dienomis ir darbo dienomis tvarka, naikintina, klausimą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Dėl laikino išlaikymo sumažinimo
21. Atsakovė prašė teismo sumažinti priteisto iš jos sūnui G. G. išlaikyti laikino išlaikymo dydį periodinėmis išmokomis nuo 170 Eur per mėnesį iki 100 Eur per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymą atmetė. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, jog atsakovės darbo užmokesčio pajamos padidėjo, nes dėl Lietuvoje padidėjusio infliacijos lygio padidėjo išlaidos, todėl atsakovės gaunamos pajamos nepakito.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaiko poreikiai (įvertinant, ar vaikas turi specialiųjų poreikių ir kokios jie apimties), kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko išlaikymo ir kt.
23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
24. Orientaciniu dydžiu šiandieną laikytina minimalioji mėnesinė alga, kuri šiuo metu (730 Eur) atskaičius mokesčius sudaro 518 Eur. Pusę šios minimalios algos sudarytų 259 Eur. Taigi, atsakovės teikiamas išlaikymas net nesiekia pusės minimalios mėnesinės algos.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo tenkinti atskirojo skundo ir sumažinti laikino išlaikymo dydį iki 100 Eur per mėnesį. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis. Atsakovė yra jauna, darbinga, turinti galimybę ir privalanti išnaudoti visas priemones tam, kad gauti atitinkamas ir pakankamas pajamas, kad bylos nagrinėjimo metu patenkintų nepilnamečio vaiko poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu būtų apsaugoti nepilnamečio interesai.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. nutarties dalį, kuria pakeista 2021 m. kovo 31 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi nustatyta laikina motinos G. K. bendravimo su sūnumi G. G., gimusiu (duomenys neskelbtini), poilsio dienomis ir darbo dienomis tvarka, panaikinti ir klausimą šioje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.