- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-16
- Bylos Nr.
- e2S-2496-854/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17816-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- G. V.
- Atsakovas
- J. P., K. A. M.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) J. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. V. ieškinį atsakovams J. P. ir K. A. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų J. P. ir K. A. M. 7 500 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas taip pat pateikė prašymą nepranešus atsakovams taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams priklausantį kilnojamą turtą, turtines teises, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias turtines ir neturtines teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, o jo nepakakus – areštuoti atsakovų pinigines lėšas, esančias pas juos ar trečiuosius asmenis, leidžiant su jomis atlikti atsiskaitymus tik su ieškovu.
3. Ieškovas nurodė, kad ieškinys yra pagrįstas, jame aiškiai suformuluoti atsakovų prievolės atsiradimo pagrindai, kurie pagrįsti rašytiniais įrodymais, atskleisti reiškiamo reikalavimo argumentai. Teigė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja reali grėsmė, jog teismo sprendimo ateityje gali būti neįmanoma įvykdyti.
4. Pažymėjo, kad ieškinio suma yra didelė, atsakovai nuosavybės teise neturi jokio nekilnojamojo turto, duomenų apie atsakovų sąskaitose esančias lėšas bei kitą neregistruotiną turtą ieškovas neturi ir gauti negali. Teigė, jog atsakovai (iš kurių vienas yra kitos tautybės ir turintis ryšių užsienyje), siekdami išvengti didelės skolos sumos sumokėjimo imsis priemonių, kad ieškovas neturėtų galimybių išsiieškoti priteistą skolą.
5. Nurodė, kad atsakovė J. P., ruošdama preliminariąją sutartį, neatskleidė aplinkybės, jog butas, kurio dalis turėjo būti parduota pagal preliminariąją sutartį, atsakovams nepriklauso nuosavybės teise, priešingai, sutarties 2.1. punkte nurodė, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), jiems priklauso nuosavybės teise. Taigi, jau sudarydami preliminariąją sutartį, atsakovai buvo nesąžiningi, nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kas sudaro pagrindą manyti, kad siekdami išvengti prievolės atsiskaityti su ieškovu, gali perleisti ar kitaip suvaržyti savo turtą ar turtines teises tretiesiems asmenims. Įstatymas tokiu atveju draustų ieškovui šį turtą išreikalauti iš sąžiningų įgijėjų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.96 straipsnio 1, 2 dalys), todėl teismo sprendimas būtų neįvykdomas, o ieškovo teisių gynimas teisme netektų prasmės.
6. Teigė, kad nors preliminariojoje sutartyje (6 skyriuje) buvo šalių sutarta, jog abi šalys įsipareigoja bendromis jėgomis (lėšomis) jungtis prie miesto kanalizacijos, tačiau atsakovai neatliko jokių veiksmų, nedengė jokios dalies išlaidų, susijusių su miesto kanalizacijos įvedimu, t.y. atsakovai nuolat vengia savo prisiimtų pareigų vykdymo, įvairiais būdais išsisukinėja. Atsakovai po raginimo išsiuntimo vengia bet kokio kontakto su ieškovu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 21 d. nutartimi patenkino ieškovo G. V. prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – 7 500 Eur sumai areštavo solidariems atsakovams J. P. ir K. A. M. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis; turto nesant ar jo nepakankant, papildomai areštavo atsakovų turtines teises, pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, paliekant teisę iš šių piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu ir atsakovų darbuotojais bei atlikti kitus atsakovų veiklai palaikyti būtinus einamuosius mokėjimus (atsiskaityti už ryšio paslaugas, apmokėti komunalinius mokesčius ir t. t.).
8. Teismas nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tikėtina grėsmė teismo sprendimo įvykdymui ar kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė, tačiau teismui nebūtina turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai tokia grėsmė atsiras. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju ieškinio suma, neturint kitokių duomenų apie atsakovų turtinę padėtį, laikytina didele. Tai leido teismui daryti išvadą, jog atsakovams trūksta lėšų, todėl netaikant ieškinio reikalavimų užtikrinimo priemonių, yra rizika, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
9. Teismas nurodė, kad pirmiausia areštuotinas atsakovų nekilnojamasis ir/ar kitas ilgalaikis materialusis turtas, o jo nesant ar nepakankant, areštuotinos atsakovų turtinės teisės, piniginės lėšos, esančios pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis.
10. Kadangi nutarties priėmimo dieną teismui nebuvo žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovai, surasti ir aprašyti atsakovų turtą pavesta ieškovo pasirinktam antstoliui, kuris įpareigotas nustatyta tvarka pateikti areštuoto turto apyrašą su nurodytais išsamiais areštuojamo turto duomenimis. Teismas išaiškino, kad jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 147 straipsnio 6 dalis).
11. Teismas, vadovaudamasis CPK 145 straipsnio 6 dalimi, nurodė, kad areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje, o antstolį įpareigojo nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
12. Atsakovė J. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Atsakovai apie jiems iškeltą civilinę bylą nebuvo informuoti, nei ieškinio, nei teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovai negavo.
12.2. Teismas visiškai nevertino, ar ieškovo pareikštas ieškinys yra pagrįstas. Piniginių lėšų areštas atsakovei sukėlė neigiamas pasekmes. Dėl turimos širdies ligos atsakovė turi kasdien vartoti vaistus, o teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovai yra priversti skolintis pinigus iš draugų ir pažįstamų, kad galėtų ne tik nusipirkti vaistus, tačiau ir maisto tiek sau, tiek nepilnamečiui vaikui.
12.3. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą iš esmės motyvavo tik vienu pagrindu – kad ieškinio suma (7 500 Eur) laikytina didele, todėl netaikant ieškinio reikalavimų užtikrinimo priemonių, yra rizika, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad didelė ieškinio suma nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad ji savaime nei pasunkina, nei palengvina būsimo teismo sprendimą įvykdymą.
12.4. Antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – teismo sprendimo neįvykdymo (vykdymo pasunkėjimo) rizikos (grėsmės) – egzistavimas sietinas su priešingos šalies jau atliktais, atliekamais ar ketinamais atlikti veiksmais, orientuotais į vengimą vykdyti teismo sprendimą ar jo vykdymo apsunkinimą. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nebus galima tinkamai užtikrinti ieškovo reikalavimų įvykdymo, kad atsakovų turtas gali būti paslėptas ar iššvaistytas. Atsakovai yra dirbantys asmenys, tinkamai vykdo kreditoriui pareigą mokėti įmokas už būstą, esantį (duomenys neskelbtini), o ieškovas nepateikė jokių atsakovų galimą nesąžiningumą pagrindžiančių duomenų.
12.5. Ieškovas ieškinį dėl skolos priteisimo grindžia 2016 m. gegužės 31 d. preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties nuostatomis. Atsakovai neatsisako pagal preliminariąją sutartį parduoti 8,06 kv. m kambarį, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip ir nurodyta preliminariojoje sutartyje, ne anksčiau negu bus padengtas būsto kreditas. Šios aplinkybės buvo žinomos ir ieškovui, nes nurodytos preliminariojoje sutartyje. Pagal sutartį su banku atsakovai nuosavybės teisę į butą įgis ne vėliau kaip iki 2026 m. gegužės 25 d., todėl tik tuomet atsiras galimybė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį su ieškovu.
Atsiliepimas
13. Ieškovas G. V. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo prašyma? taikyti laikina?sias apsaugos priemones, visiškai nevertino ieškinio pagri?stumo. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nenurodymas teismo nutartyje apie tai, jog teismas preliminariai i?vertino ieškinio reikalavimų tikėtina? pagri?stuma?, savaime nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko. Jei teismas taiko laikina?sias apsaugos priemones ir nurodo, kad jų nesiėmus teismo sprendimo i?vykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, vadinasi, teismui nekilo abejonių dėl to, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo tikimybė egzistuoja.
13.2. Teismas tinkamai i?vertino ir ieškinio pagri?stuma?, ir kad egzistuoja tikimybė, jog nesiėmus laikino pobūdžio apribojimų, galimai palankaus ieškovui sprendimo i?vykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.
13.3. Atsakovė klaidina teisma?, teigdama, kad atsakovai neatsisako, vadovaujantis preliminariąja sutartimi, parduoti 8,03 kv. m kambarį, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovui, kadangi teismui atsakovė nurodo priešinga? informacija? negu ieškovui. Atsakovų 2021 m. gegužės 27 d. rašto kopija ieškovui patvirtina, kad atsakovai ieškovui nurodė atlaisvinti ir gra?žinti prieš tai atsakovų sutikimu naudota? patalpa?, dėl kurios pardavimo buvo susitarta preliminariąja sutartimi. Be to, ieškovas yra ne karta? siūlęs kalbėtis, susitarti dėl minėtos patalpos pardavimo sa?lygų ir pan., tačiau atsakovai su ieškovu nebendrauja, vengia jo.
13.4. Atsakovai, sudarydami preliminaria?ja? sutarti?, ieškovui teikė informacija?, kad ketinamas parduoti kambarys priklauso jiems bendrosios nuosavybės teise, analogiškai yra nurodyta ir preliminariojoje sutartyje. Ir tik atsakovams atsisakius vykdyti savo pareigas pagal preliminaria?ja? sutarti?, išėmus išraša? iš Nekilnojamojo turto registro, paaiškėjo, kad šis turtas nuo pat pradžių net nepriklauso atsakovams ir jie ji? i?gis tik dar po penkerių metų.
13.5. Atsakovai, sudarydami preliminaria?ja? sutarti? (2016 m. gegužės 31 d.), nurodė, jog parduos turtą ne vėliau kaip po penkerių metų, t.y. kai išmokės bankui hipoteka?, o tuo tarpu ta? pačia? diena? (2016 m. gegužės 31 d.) atsakovė J. P. sudarė išperkamosios nuomos sutarti? ne penkerių, o dešimties metų terminui. Taigi, jau sudarydami preliminaria?ja? sutarti?, atsakovai buvo nesa?žiningi, nurodė tikrovės neatitinkančia? informacija?, o tai sudaro pagrinda? manyti, kad, siekdami išvengti prievolės atsiskaityti su ieškovu pagal minėtos preliminariosios sutarties sa?lygas, jie gali perleisti ar kitaip suvaržyti savo turima? turta? ar turtines teises tretiesiems asmenims. Įstatymas tokiu atveju draustų ieškovui ši? turta? išreikalauti iš sa?žiningų i?gijėjų, todėl teismo sprendimas būtų nei?vykdomas, o ieškovo teisių gynimas teisme netektų prasmės.
13.6. Atsakovės nesa?žininguma? liudija ir jos pateikiama informacija apie ieškinio bei susijusių dokumentų negavima?. Visuose atsakovės pasirašytuose dokumentuose, kurie yra pateikti i? civilinę byla?, kaip jos kontaktinis adresas yra nurodytas (duomenys neskelbtini), tačiau teismo siųsti dokumentai šiuo adresu nebuvo atsakovų priimti, teismui reikėjo ieškoti atsakovų darboviečių bei siųsti pranešimus šiais adresais. Atsižvelgiant i? atsakovės teiginius, jog ji iki šiol nėra informuota apie civilinę byla?, panašu, kad dokumentų ji yra nepriėmusi iki šiol.
13.7. Atsakovės nurodomos aplinkybės, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių neturi galimybės disponuoti piniginėmis lėšomis, nėra teisingos, kadangi atsakovė turi galimybę naudotis dalimi lėšų, ką patvirtina antstolio patvarkymo Nr. S-21-8-27121 kopija.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
16. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-23069-861/2021, kuria buvo patenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų turto areštą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
17. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė skundžiamą teismo nutartį, antstolio Irmanto Gaidelio 2021 m. liepos 7 d. pranešimą „Dėl teismo nutarties persiuntimo“ Nr. S-21-8-26406, atsakovės darbingumo lygio pažymos DL-1 Nr. 712 kopiją, L. P. gimimo liudijimo kopiją, 2016 m. gegužės 31 d. preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties kopiją, 2016 m. gegužės 31 d. išperkamosios nuomos sutarties Nr. IN20160531/1 specialiąsias sąlygas ir sutarties priedą Nr. 1 „Įmokų grafikas“.
18. Ieškovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė antstolio Irmanto Gaidelio 2021 m. liepos 16 d. patvarkymo į prašymą padidinti laisvai disponuojamą sumą sąskaitoje Nr. S-21-8-27121 kopiją.
19. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37-38 punktai; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020, 34 punktas).
20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjimo klausimo esmę, į pateiktų įrodymų turinį, sprendžia, kad atsakovės pateikti įrodymai – antstolio Irmanto Gaidelio 2021 m. liepos 7 d. pranešimas, atsakovės darbingumo lygio pažymos kopija, L. P. gimimo liudijimo kopija –, taip pat ieškovo pateiktas įrodymas – antstolio Irmanto Gaidelio 2021 m. liepos 16 d. patvarkymo kopija – neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl to, ar byloje atsakovų atžvilgiu pagrįstai buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t.y. šie įrodymai nesusiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų įrodinėjimu, todėl juos atsisakytina priimti.
21. Taip pat atsisakytina priimti atsakovės pateiktus 2016 m. gegužės 31 d. preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties kopiją ir 2016 m. gegužės 31 d. išperkamosios nuomos sutarties Nr. IN20160531/1 specialiąsias sąlygas ir priedą Nr. 1, kadangi šie įrodymai susiję su ginčo esme ir bus vertinami bylą nagrinėjant iš esmės, o ne sprendžiant procesinio pobūdžio prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ir atsakovės pateiktą skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nutarties kopiją, kadangi šis teismo procesinis dokumentas, kuris, be kita ko, yra ir apeliacijos objektas, yra byloje ir jo pateikimas yra perteklinis.
Dėl atskirojo skundo (ne)pagrįstumo
22. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti/pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1020-798/2019; 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1102-881/2020). Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
23. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, ar ieškovo pareikštas ieškinys yra pagrįstas, t.y. ar egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
24. Teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Priešingu atveju, teismui padarius išvadą, kad pareikšti reikalavimai yra, galbūt, nepagrįsti ir ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, būtų paneigta teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė, o kartu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-739-180/2016; 2021 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-446-516/2021).
25. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakove, kad teismo nutartyje atskirai nėra nurodyti argumentai dėl ieškinio prima facie pagrįstumo, tačiau nesutinka su tuo, jog argumentų nenurodymas lemia, jog toks preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimas apskritai nebuvo atliekamas. Pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad teismas byloje pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas ieškinio preliminarų pagrįstumą įvertino ir ieškovės pateiktą ieškinį laikė tikėtinai pagrįstu. Tokią išvadą pagrindžia faktas, kad tik įsitikinęs, kad išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas sprendžia, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-392-943/2016; 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-986-330/2021). Teismo motyvų stoka šiuo atveju nelaikytina pagrindu keisti ar naikinti apskųsto teismo procesinio sprendimo šiuo pagrindu.
26. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t.y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. Teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020).
27. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo, preliminariai (prima facie) įvertinęs ieškovo pateiktą ieškinį ir prie jo pridėtus rašytinius įrodymus, daro išvadą, jog nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovo pareikštą ieškinio reikalavimą negalėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Esami byloje įrodymai nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovo reikalavimai būtų akivaizdžiai nepagrįsti, ar ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Ieškovas aiškiai suformulavo ieškinio dalyką, pakankamai išsamiai išdėstė jo faktinį pagrindą, pateikė jos reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, dėl to darytina išvada, jog egzistuoja pirma būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškinio prima facie pagrįstumas. Dėl atsakovės atskirojo skundo argumentų (dėl šalių sudarytos preliminariosios sutarties sudarymo, vykdymo aplinkybių), kuriais atsakovė siekia paneigti pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje nepasisako ir jų nevertina, kadangi į šį klausimą bus atsakyta išsprendus bylą iš esmės galutiniu teismo sprendimu.
28. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui ar įvykdymo pasunkėjimui nustatymu. Vertinant grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui egzistavimą, pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl sprendimas dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo priimamas įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1591-370/2020; 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-133-370/2021). Kiekvienu atveju vertinant aplinkybes, kuriomis šalis įrodinėja grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, bei nusprendžiant dėl jų pakankamumo išvadai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis egzistuoja, turi būti atsižvelgiama į aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1581-943/2020; 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-438-241/2021).
29. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę – grėsmę galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymui – iš esmės siejo tik su tuo, jog ieškinio suma yra didelė, tačiau, atsakovės teigimu, vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovės argumentais sutinka dėl žemiau nurodomų motyvų.
30. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-676-585/2019; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019; 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1734-464/2020; 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-577-516/2021).
31. Atsižvelgiant į šio procesinio instituto taikymo išimtinumą, grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimą būtina pagrįsti įvardijant konkrečius atsakovo veiksmus, kurie aiškiai yra nesuderinami su asmens sąžiningo elgesio standartu ir kelia pagrįstų abejonių sėkmingam teismo sprendimo įvykdymui. Pareiga nurodyti tokius argumentus bei pateikti konkrečius duomenis apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo jau atliktus arba atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia forma), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu, tenka būtent ieškovui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1032-236/2020; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-669-790/2021).
32. Ieškovas nurodo, kad atsakovų nesąžiningumą pagrindžia tai, kad atsakovai, sudarydami 2016 m. gegužės 31 d. preliminaria?ja? sutarti?, nebuvo sa?žiningi, nurodė tikrovės neatitinkančia? informacija?, o tai sudaro pagrinda? manyti, kad, siekdami išvengti prievolės atsiskaityti su ieškovu pagal preliminariosios sutarties sa?lygas, jie gali perleisti ar kitaip suvaržyti savo turima? turta? ar turtines teises tretiesiems asmenims. Teigia, kad atsakovės nesa?žininguma? liudija ir jos pateikiama informacija apie ieškinio bei kitų dokumentų negavima?, taip pat teiginiai, kad ji dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apskritai neturi galimybės disponuoti piniginėmis lėšomis. Apeliacinės instancijos teismas su šiais ieškovo teiginiais nesutinka.
33. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste yra aktualus ne bet koks atsakovo nesąžiningumas, tačiau reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-675- 943/2020; 2020 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1518-881/2020).
34. Nagrinėjamu atveju ieškovas iš esmės neįrodinėja atsakovų nesąžiningumo, t.y. jog atsakovai atliko, atlieka ar ketina atlikti kokius veiksmus, siekdami išvengti šioje byloje ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovo nurodomi galimi atsakovų nesąžiningumo aspektai dėl preliminariosios sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybių yra susiję ne su laikinųjų apsaugos priemonių taikymui aktualiu aukščiau minėtu atsakovų nesąžiningumu, tačiau su aplinkybių, kurios sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką, įrodinėjimu. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra procesinio pobūdžio prašymas, todėl sprendžiant šį prašymą, nėra vertinamos bylos nagrinėjimo dalyką sudarančios aplinkybės ir nesprendžiamas šalių ginčas iš esmės. Nagrinėjamu atveju nesant duomenų apie tai, kad atsakovai elgtųsi nesąžiningai, t.y. siektų turtą paslėpti, sunaikinti, perleisti tretiesiems asmenims ar kt., ieškovui to neįrodžius, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (CPK 178, 185 straipsniai).
35. Pažymėtina ir tai, kad ieškovo nurodomi argumentai dėl to, jog atsakovė nesąžininga, nes nepriima teismo procesinių dokumentų ar tai, kad visgi gali disponuoti dalimi areštuotų lėšų, neturi teisinės reikšmės vertinant atsakovų galimą (ne)sąžiningumą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, t.y. šie ieškovo teiginiai nepagrindžia grėsmės, jog galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas dėl to pasunkėtų ar pasidarytų negalimas.
36. Kaip jau buvo minėta, ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinė padėtis ir (ar) pareikšto ieškinio suma, o šio asmens elgesys, jo sąžiningumas ar nesąžiningumas turi esminę reikšmę sprendžiant dėl būtinybės užtikrinti pareikšto ieškinio reikalavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019). Finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti – tai visiškai skirtingos situacijos. Tik esant antrai situacijai prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, teismo sprendimas negalėtų būti įvykdytas dėl objektyvių su to asmens turtine padėtimi susijusių aplinkybių, o ne dėl to, kad byloje nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018; 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-105-196/2019; 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-438-241/2021). Jeigu būtų vertinama kitaip, teismai galėtų taikyti tokio pobūdžio ribojimus iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje yra pareikštas reikalavimas dėl didelės sumos priteisimo, o tai akivaizdžiai neatitiktų šio procesinio instituto paskirties bei jo taikymo išimtinumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-748-553/2018; 2019 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-386-236/2021).
37. Įvertinęs bylos duomenis, pateiktų įrodymų visumą, byloje dalyvaujančių asmenų argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Ieškovas, nurodydamas, kad reiškiamų reikalavimų suma yra didelė, nepagrindė, kokiu būdu atsakovų turto areštas padidintų turto vertę ar kitaip pagerintų atsakovų turtinę padėtį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos tik kaip priemonė, sudaranti sąlygas bylos nagrinėjimo eigoje surasti ir sukaupti atsakovų turtą, į kurį vykdymo procese būtų nukreiptas išieškojimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1644-330/2020). Nagrinėjamu atveju nesąžiningų atsakovų veiksmų, kuriais būtų siekiama išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, ieškovui neįrodžius, ieškinio suma negali būti savarankišku pagrindu laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
38. Ieškovo argumentai, susiję su tuo, kad vienas iš atsakovų yra galimai kitos valstybės pilietis ir vien dėl to kyla grėsmė galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymui, taip pat nesudaro pagrindo byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad vien faktas, jog atsakovas yra užsienio pilietis ir/ar turi turto užsienyje, nesudaro pagrindo pripažinti grėsmės ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-119-117/2015; 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-782-790/2020; 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1391-464/2020).
39. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovas neįrodė, jog egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymui, todėl pirmosios instancijos teismas, iš esmės remdamasis vien didelės ieškinio sumos kriterijumi, nepagrįstai sprendė, kad byloje yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų turto areštą.
Dėl procesinės bylos baigties
40. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, todėl atsakovės atskirasis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
41. Kiti šalių argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atsakovės J. P. atskirąjį skundą patenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo G. V. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registrui.