- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-12
- Bylos Nr.
- e2-386-236/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00012-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „RASA“
- Atsakovas
- R. P.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Uno“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RASA“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RASA“ ieškinį atsakovui R. P. dėl žalos atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Uno“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „RASA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. P., prašydama priteisti iš atsakovo R. P. trečiojo asmens UAB „Uno“ naudai 542 545,80 Eur dydžio žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - 542 545,80 Eur sumai areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, esančius pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, pavedant turtą surasti ir aprašyti ieškovės pasirinktam antstoliui.
3. Ieškovė UAB „RASA“ nurodė, kad iš paaiškėjusių duomenų, matyti, jog UAB „Uno“ direktorius R. P. ilgus metus veikia nesąžiningai, piktybiškai savinasi bendrovės lėšas, neteikia informacijos UAB „Uno“ akcininkams, tarp jų ir UAB „Rasa“ ir visais įmanomais būdais stengiasi išvengti atsakomybės už bendrovei ir jos akcininkams padarytus nuostolius. Dėl šios priežasties tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymas užtikrins, kad atsakovas bylos nagrinėjimu metu nesąžiningai nesumažins savo turto tiek, kad bendrovei padarytos žalos atlyginimas taptų faktiškai neįmanomu. Ieškinys yra prima facie pagrįstas, be to, egzistuoja rizika būsimo teismo sprendimo neįvykdymui. Reikalavimo suma atsakovo atžvilgiu yra didelė. Nekilnojamojo registro duomenimis atsakovas nuosavybės teise neturi jokio nekilnojamojo turto. Atsakovo veiksmai rodo jo siekį išvengti grąžinti UAB „Uno“ išsigrynintą sumą. Atsakovo nesąžiningumą patvirtina tai, jog atsakovas nebendradarbiauja su UAB „Uno“ akcininkais, nepateikia jokių paaiškinimų, kokiu tikslu buvo išgryninta 542 545,80 Eur suma bei nesutinka jos grąžinti.
4. Ieškovė pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1422-881/2020, konstatavo, jog atsakovo veiksmai, atsisakant teikti informaciją ieškovei, yra nepagrįsti. Atsakovas, turėdamas pareigą, teikti informaciją ieškovei, ją piktybiškai slepia, kas neabejotinai įrodo jo nesąžiningumą. Be to, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atlieka ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl galimo didelės vertės UAB „Uno“ turto pasisavinimo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo bei apgaulingo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo. Vien preliminariais duomenis šio ikiteisminio tyrimo metu yra nustatyta, kad valstybei padaryta žala nesumokėtų mokesčių būdu gali siekti apie 111 188 Eur.
5. Ieškovės teigimu, šios aplinkybės įrodo, jog atsakovas yra nesąžiningas, sąmoningai savinasi UAB „Uno“ lėšas bei atlieka kitus galimus neteisėtus veiksmus, atsisako ieškovei pateikti bet kokią informaciją, susijusią su išsigrynintomis lėšomis bei juo labiau šias lėšas grąžinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. sausio 19 d. nutartimi nutarė atmesti ieškovės UAB „RASA“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
7. Teismas, atlikęs prima facie ieškovės pateikto ieškinio įvertinimą, konstatavo, kad nėra pagrindo ieškinį vertinti kaip akivaizdžiai nepagrįstą. Teismas sprendė, kad nagrinėjamos bylos atveju iš pateikto ieškinio bei jo priedų negalima vienareikšmiškai spręsti, kad ieškinys tiek aiškiai nepagrįstas, kad galėtų būti konstatuotas labiau tikėtinas jo nepagrįstumas.
8. Teismas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos nurodė, kad ieškovės teigimu, yra rizika teismo sprendimo vykdymui, kadangi atsakovo įsipareigojimai ieškovei yra dideli.
9. Teismas pažymėjo, kad ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl tokios grėsmės buvimo. Tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-290-516/2019). Teismas priimti kitų asmenų interesus itin varžantį procesinį sprendimą gali tik gavęs atitinkamus įrodymus, kurie pagrįstų asmenų nesąžiningumą arba ketinimą išvengti būsimo teismo sprendimo įgyvendinimo, o ne vadovaudamasis vien ieškovės niekuo nepagrįstomis prielaidomis apie atsakovų galimą elgesį ar tikėtiną jų turtinę padėtį. Didelė ieškinio suma savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Jeigu būtų vertinama kitaip, teismai galėtų taikyti tokio pobūdžio ribojimus iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje yra pareikštas reikalavimas dėl didelės sumos priteisimo, o tai akivaizdžiai neatitiktų šio procesinio instituto paskirties bei jo taikymo išimtinumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-748-553/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019).
10. Teismas nustatė, jog ieškovės nurodomoje Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1422-881/2020 konstatuota, kad nustatyti UAB „Uno“ informacijos teikimo UAB „RASA“ trūkumai nėra pagrindas šią aplinkybę pripažinti pakankamu juridinio asmens veiklos tyrimo pagrindu. Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad: šiuo atveju pareiškėja neįrodė, kad jos prašoma informacija, kuri nebuvo pateikta, yra esminė, be kurios ji negali įgyvendinti kitų savo kaip akcininkės teisių; be to, vienas UAB „Uno“ įmonės valdybos narių yra pareiškėjos UAB „RASA“ atstovas, kuriam kaip valdybos nariui yra prieinama visa su įmonės valdymu susijusi informacija; šalių nesutarimai dėl informacijos neteikimo nėra pastovūs, pasikartojantys, šalių nesutarimai dėl informacijos neteikimo (kaip ir iš esmės kiti šioje byloje ginčijami veiksmai) prasidėjo tik 2019 m. pabaigoje; byloje nėra duomenų, kad anksčiau tarp šalių būtų kilę ginčai dėl informacijos teikimo, nors tarp akcininkų sutartis buvo sudaryta dar 2015 m.; taigi, ilgą laiką šalys iš esmės sutarė tiek dėl informacijos teikimo tvarkos, tiek dėl kitų ginčijamų veiksmų teisėtumo; Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas; tai reiškia, kad akcininkas, manydamas, jog jo teisė gauti informaciją buvo pažeista, turi teisę kreiptis į teismą su konkrečiu prašymu. Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė duomenų, jog būtų kreipusis į teismą su prašymu gauti informaciją ir kad atsakovas nevykdytų tokio teismo įpareigojimo.
11. Teismas pažymėjo, kad ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų apie jos nurodomą Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl galimo didelės vertės UAB „Uno“ turto pasisavinimo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo bei apgaulingo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo. Ieškinyje pateikiamoje, anot ieškovės, ištraukoje iš prokuroro nutarimo nurodoma, kad: šiuo metu byloje esantys faktiniai bylos duomenys rodo, kad į UAB „Uno“ apskaitą galėjo būti neįtraukta apie 169 300 Eur pajamų; nors visi tyrimo veiksmai dėl objektyvių priežasčių dar nėra atlikti, tačiau jei pasitvirtintų ieškinyje nurodytos aplinkybės, apklausus likusius asmenis, galimai pasisavinto UAB „Uno“ turto suma galėtų siekti 338 476 Eur (2020 m. spalio 29 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno tarnybinis pranešimas); tokiu atveju, UAB „Uno“ valstybei padaryta žala, išvengiant sumokėti privalomus mokėti mokesčius, galėtų siekti apie 71 079 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir jei įmonė 2015-2020 m. laikotarpiu dirbo pelningai, apie 40 109 Eur pelno mokesčio; iš viso padaryta žala, išvengiant prievolės sumokėti mokesčius, galėtų siekti apie 111 188 Eur. Taigi, net jei šie duomenys pasitvirtintų (nors tokių duomenų ieškovė nepateikė), jie patvirtintų galimai padarytą 111 188 Eur žalą valstybei. Kaip šie duomenys susiję su galimai palankaus ieškovei sprendimo šioje byloje vykdymu, ieškovė nenurodė.
12. Teismas sprendė, kad ieškovės ieškinyje nurodomas faktas, jog atsakovas neturi nekilnojamojo turto ir pateikiami tai patvirtinantys įrodymai, taip pat kiti ieškovės argumentai dėl atsakovo nesąžiningo elgesio, kurie apskritai negrindžiami jokiais įrodymais, nepatvirtina atsakovo nesąžiningo elgesio.
13. Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, darė išvadą, kad ieškovės pateikti duomenys nepatvirtina atsakovo nesąžiningo elgesio. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovės prašymu negalima taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškovė nors ir tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą, tačiau nepagrindė, jog nesiėmus jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis), t. y. nepateikė konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti galimai ieškovės naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
14. Ieškovė UAB „RASA“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir 542 545,80 Eur sumai areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, esančius pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, pavedant turtą surasti ir aprašyti ieškovės pasirinktam antstoliui.
Žemesnės instancijos teismas
15. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad neegzistuoja atsakovo nesąžiningumas, kadangi atsakovo, kaip bendrovės direktoriaus, nesąžiningų veiksmų faktą ir ieškovės teisių pažeidimus jau yra konstatavęs Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. lapkričio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1422-881/2020.
15.2. Pirmosios instancijos teismas klaidingai interpretavo ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes. Atsakovas, piktybiškai slėpdamas bet kokią su UAB „Uno“ veikla susijusią informaciją, įmonės lėšas naudoja savo asmeninių interesų patenkinimui, dėl ko šiuo metu atsakovo atžvilgiu Finansinių nusikaltimų tarnyboje (toliau – ir FNTT) yra vykdomas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ikiteisminis tyrimas) dėl didelės vertės turto pasisavinimo (atsakovas šiai dienai jau yra pasisavinęs virš 600 000 Eur). Ieškovės įsitikinimu, neįsivaizduojama, kokios dar aplinkybės turėtų pagrįsti atsakovo nesąžiningumą, kai jis, būdamas UAB „Uno“ direktoriumi ir šiuo metu įtariamas didelės vertės turto pasisavinimu, toliau pasiima UAB „Uno“ priklausančias lėšas ir jas išsigrynina tenkindamas savo ar jam priklausančios įmonės, UAB „Uno“ akcininko UAB „Tilžės turgus“ poreikius.
15.3. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų šiuo metu teismuose yra nagrinėjamos keturios civilinės bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. e3K-3-215-XX/2021, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinė byla Nr. e2-500-1030/2021, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinė byla Nr. e2-261-512/2021 ir Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-546-524/2021). Skirtingose civilinėse bylose ieškovė ginčija atsakovo veiksmus valdant bendrovę, visuotinio akcininkų susirinkimo bei valdybos priimtus nutarimus ir kt.
15.4. Nepaisant vykstančio ikiteisminio tyrimo, teisminių procesų, taip pat atsakovo atžvilgiu civilinėje byloje Nr. e2-500-1030/2021 taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas vis vien toliau elgiasi nesąžiningai. Pavyzdžiui, civilinėje byloje Nr. e2-500-1030/2021 teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė bendrovei sudaryti jungtinės veiklos sutartį su UAB „Norstatus“. Nepaisant to, ieškovės žiniomis, atsakovas vis vien, net ir galiojant laikinosiomis apsaugos priemonėmis pritaikytiems draudimams, tęsia ir vykdo statybos darbus bendrovei priklausančiuose žemės sklypuose.
15.5. Atsakovas neturi pakankamai turto, kad būtų užtikrintas sprendimo vykdymas. Atsakovo vardu nėra registruota nekilnojamojo turto. Be to, atsakovo darbo užmokestis einant bendrovės direktoriaus pareigas yra 270 Eur per mėnesį.
15.6. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovas ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju ne tik nebus finansiškai pajėgus įvykdyti ieškovės reikalavimų, bet ir visomis įmanomomis priemonėmis vengs tokio sprendimo įvykdymo. Šios aplinkybės neabejotinai pagrindžia atsakovo, kaip UAB „Uno“ direktoriaus, nesąžiningų veiksmų faktą.
Atsiliepimas
16. Atsiliepime į ieškovės UAB „RASA“ atskirąjį skundą atsakovas R. P. prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 19 d. nutartį nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo:
16.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad ieškovė neįrodė tariamo atsakovo nesąžiningumo. Ieškovė nepateikė jokių paaiškinimų/įrodymų, kuo tariamai netinkamas informacijos teikimas apie bendrovę apsunkina teismo sprendimo, kuriuo būtų tenkinamas turtinis reikalavimas dėl žalos atlyginimo, vykdymą.
16.2. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, susijusias su ikiteisminiu tyrimu ir pagrįstai nenustatė atsakovo nesąžiningumo.
16.3. Teisminiai ginčai tarp šalių, taip pat žurnalistinis tyrimas nesudaro pagrindo išvadai dėl atsakovo nesąžiningumo.
16.4. Priešingai nei teigia ieškovė, atsakovas niekada neatliko veiksmų, kurie pažeistų civilinėje byloje Nr. e2-500-1030/2021 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Civilinėje byloje Nr. e2-500-1030/2021 pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo nustatytas konkretus ir aiškus draudimas, t. y. uždrausta UAB „Uno“ sudaryti jungtinės veiklos sutartį su UAB „Norstatus“. Jungtinės veiklos sutartis su UAB „Norstatus“ niekada ir nebuvo sudaryta. Civilinėje byloje Nr. e2-500-1030/2021 pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis niekada nebuvo uždrausta vykdyti statybos darbus, tame tarpe, ir statybos darbus adresu Austėjos g. 1, Klaipėdoje, todėl statybos darbai minėtu adresu visada buvo vykdomi teisėtai.
Žemesnės instancijos teismas
16.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog didelė ieškinio suma ir atsakovo turtinė padėtis pati savaime negali sąlygoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
16.6. Ieškinys preliminariai yra nepagrįstas.
Šalies argumentai
16.7. Ieškovė, teikdama šį ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, piktnaudžiauja savo teise.
Atsiliepimas
17. Atsiliepime į ieškovės UAB „RASA“ atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „Uno“ prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Nurodo:
17.1. Ieškovė neįrodė atsakovo nesąžiningumo, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atskirasis skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
17.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškinio suma ir atsakovo turtinė padėtis pati savaime negali sąlygoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Šalies argumentai
17.3. Ieškovės ieškinys grįstas tik deklaratyviais teiginiais, todėl nagrinėjamu atveju taip pat nėra ir pirmosios sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones – preliminaraus ieškinio pagrįstumo.
18. Lietuvos apeliaciniame teisme 2021 m. gegužės 5 d. gautas ieškovės UAB „RASA“ prašymas dėl naujų įrodymų priėmimo ir naujai paaiškėjusių aplinkybių. Ieškovė prašo priimti į bylą naujus įrodymus (Nekilnojamojo turto registrų išrašo kopiją, UAB „Danesta“ vadovo E. G. rašto kopiją, garso įrašo ir stenogramos kopijos).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
20. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
Dėl naujų įrodymų
21. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus (Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2020 m. rugsėjo 4 d. užduoties atlikti objektų tyrimą kopiją, Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimo kopiją, 2020 m. lapkričio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 180-20-16 kopiją, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. rugpjūčio 13 d. pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (7.8) FR0687-761 kopiją).
22. Atsakovas R. P. kartu su atskiruoju skundu pateikė į bylą naujus įrodymus (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-838-777/2020 kopiją, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-838-777/2020 kopiją, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1270-553/2020 kopiją, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1422-881/2020 kopiją, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo 2021 m. sausio 19 d. nutarimo kopiją, Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-10029-1030/2020 kopiją, UAB „Uno“ direktoriaus R. P. 2020 m. gruodžio 15 d. rašto kopiją, UAB „Uno“ 2020 m. gruodžio 4 d. rašto kopiją, UAB „Riandra“ akcininkų 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. 18/12/10 kopiją, UAB „Uno“ valdybos 2020 m. gruodžio 14 d. posėdžio protokolo kopiją, 2020 m. gruodžio 14 d. susitarimo tarp UAB „Riandra“ ir UAB „Uno“ kopiją, D. P. 2019 m. gegužės 21 d. paaiškinimo kopiją, UAB „Uno“ 2020 m. balandžio 7 d. reikalavimo UAB „RASA“ dėl lėšų grąžinimo kopiją, 2020 m. gegužės 4 d. UAB „Uno“ ieškinio dėl skolos ir palūkanų priteisimo iš UAB „RASA“ kopiją, UAB „Uno“ 2020 m. sausio 29 d. rašto UAB „Danesta LT“ direktoriui dėl sutarčių su UAB „Uno“, UAB „Uno“ 2020 m. kovo 2 d. rašto UAB „Danesta LT“ direktoriui dėl sutarčių su UAB „Uno“, sklypų plano kopiją, 2015 m. vasario 6 d. ketinimų protokolo tarp UAB „Gavera“ ir UAB „Tilžės turgus“ kopiją, 2015 m. liepos 23 d. UAB „Uno“ akcininkų suterties kopiją, N. paaiškinimų kopiją, UAB „Danesta LT“ 2020 m. gegužės 22 d. rašto dėl sutartinių įsipareigojimų kopiją, UAB „Danesta LT“ 2020 m. gegužės 20 d. rašto kopiją).
23. Lietuvos apeliaciniame teisme 2021 m. gegužės 5 d. gautas ieškovės UAB „RASA“ prašymas dėl naujų įrodymų priėmimo ir naujai paaiškėjusių aplinkybių. Ieškovė prašo priimti į bylą naujus įrodymus (Nekilnojamojo turto registrų išrašo kopiją, UAB „Danesta LT“ vadovo E. G. rašto kopiją, garso įrašo ir stenogramos kopijas).
24. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Ribojimas teikti naujus įrodymus, kad ir kokiems procesiniams tikslams užtikrinti jis yra nustatytas, nėra absoliutus – apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti naujus įrodymus, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
25. Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismo procesiniai dokumentai yra viešai skelbiami Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, atsisako priimti į bylą atsakovo pateiktas ir šios nutarties 22 punkte nurodytas teismų nutarčių kopijas. Taip pat atsisako priimti atsakovo pateiktą N. paaiškinimų kopiją, kadangi nors atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą ir nurodo, kad tai yra N. K. rašto kopija, tačiau iš minėtų N. paaiškinimų, kuriuose nėra nurodyta jų surašymo data, taip pat nenurodyta šio asmens pavardė, neįmanoma identifikuoti šių paaiškinimų autoriaus.
26. Ieškovė ir atsakovas pateikė naujus įrodymus, susijusius su faktine ginčo situacija ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/ netaikymo klausimu. Atsižvelgiant į pateiktų naujų įrodymų turinį, jų ryšį su nagrinėjamu klausimu, proceso koncentruotumo ir operatyvumo principus, apeliacinės instancijos teismas priima ieškovės UAB „RASA“ ir atsakovo R. P. pateiktus naujus įrodymus (išskyrus minėtų nutarčių ir N. paaiškinimo kopijas).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
27. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tikimybė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, tam, kad teismas taikytų laikinąsias apsaugos priemones, jas taikyti prašantis asmuo turi tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimą (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra būsimo teismo sprendimo, kuriuo išsprendžiamas tarp šalių kilęs teisminis ginčas, įvykdymo galimybės užtikrinimas siekiant išvengti situacijų, kai teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali komplikuotis nuo jo įvykdymo pasunkėjimo iki tapimo neįvykdomu visiškai.
28. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog yra pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – preliminarus ieškinio pagrįstumas. Apeliacinis teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
29. Nagrinėjamu atveju laikinąsias apsaugos priemones atsisakyta taikyti konstatavus, kad apeliantė neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantė, nesutikdama su šiomis teismo išvadomis, atskirajame skunde teigia, kad atsakovas ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju nebus finansiškai pajėgus įvykdyti ieškovės reikalavimų, kadangi atsakovas neturi pakankamai turto, kad būtų užtikrintas sprendimo vykdymas, be to, atsakovo vardu nėra registruota nekilnojamojo turto, atsakovo darbo užmokestis einant bendrovės direktoriaus pareigas yra 270 Eur per mėnesį. Apeliacinis teismas sprendžia, kad nurodyti apeliantės teiginiai neįrodo ir nepagrindžia antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės galimai ieškovei palankaus sprendimo įvykdymui.
30. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl tokios grėsmės buvimo. Tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-290-516/2019). Teismas priimti kitų asmenų interesus itin varžantį procesinį sprendimą gali tik gavęs atitinkamus įrodymus, kurie pagrįstų asmenų nesąžiningumą arba ketinimą išvengti būsimo teismo sprendimo įgyvendinimo, o ne vadovaudamasis vien ieškovės niekuo nepagrįstomis prielaidomis apie atsakovų galimą elgesį ar tikėtiną jų turtinę padėtį. Didelė ieškinio suma savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Jeigu būtų vertinama kitaip, teismai galėtų taikyti tokio pobūdžio ribojimus iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje yra pareikštas reikalavimas dėl didelės sumos priteisimo, o tai akivaizdžiai neatitiktų šio procesinio instituto paskirties bei jo taikymo išimtinumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-748-553/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019).
31. Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – reali grėsmė, kad ieškovui palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės. Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą/poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o priešinga proceso šalis, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų deklaruojamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. grėsmę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo vykdymas apsunkintas. Tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia ir bendroji įrodinėjimo taisyklė, kad kiekviena šalis turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).
32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą, tik tiek, kiek būtina, ribojant priešingos šalies teises ir interesus. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui, jos gali būti taikomos tik nustačius grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą. Laikinųjų apsaugos priemonių, tiesiogiai nesusijusių su ieškovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje įtvirtinto imperatyvo įgyvendinimu, taikymas galimas tik tuo atveju, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas, netaikius tokių apsaugos priemonių, apskritai prarastų prasmę ir taptų netikslingas, t. y. egzistuotų grėsmė teismo sprendimui (ir jo vykdymui) plačiąja prasme (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1037-516/2017).
33. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Asmens nesąžiningumas, sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra savaime preziumuojamas faktas, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1333-943/2018). Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikusi šalis kartu turi pateikti ir įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų savo turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-386-464/2020).
34. Apeliantės teigimu, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai interpretavo ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, kad atsakovas, piktybiškai slėpdamas bet kokią su UAB „Uno“ veikla susijusią informaciją, įmonės lėšas naudoja savo asmeninių interesų patenkinimui, dėl ko šiuo metu atsakovo atžvilgiu FNTT yra vykdomas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl didelės vertės turto pasisavinimo (atsakovas šiai dienai jau yra pasisavinęs virš 600 000 Eur). Apeliacinis teismas pagal bylos medžiagą sprendžia, kad tokie apeliantės teiginiai nepatvirtina antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo.
35. Apeliacinis teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad neegzistuoja atsakovo nesąžiningumas, kadangi atsakovo, kaip bendrovės direktoriaus, nesąžiningų veiksmų faktą ir ieškovės teisių pažeidimus jau yra konstatavęs Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. lapkričio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1422-881/2020.
36. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-1422-881/2020 ginčas kilo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 22 d. nutarties, kuria atsisakyta pradėti UAB „Uno“ veiklos tyrimą. Pareiškėja UAB „RASA“ atskiruoju skundu skundė šią nutartį ir prašė priimti naują nutartį – pradėti UAB „Uno“ veiklos tyrimą. Lietuvos apeliacinio teismas 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi nutarė Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą, patikslinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 22 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir iš UAB „RASA“ priteisti UAB „Tilžės turgus“ ir UAB ,,Gavera“ naudai po 9 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.
37. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad priešingai nei teigia apeliantė, minėta teismo nutartis nepatvirtina atsakovo siekio pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti galimai ieškovei palankus teismo sprendimo įvykdymo.
38. Apeliacinis teismas sutinka su atsakovo atsiliepiame į atskirąjį skundą nurodytais teiginiais, kad teisminiai ginčai tarp šalių nesudaro pagrindo išvadai dėl atsakovo nesąžiningumo. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad ieškovės ir atsakovo santykiai yra komplikuoti, tarp jų yra kilęs ne vienas teisminis ginčas, pradėti ikiteisminiai tyrimai, tačiau šios aplinkybės nepagrindžia atsakovo sąmoningo siekio sumažinti savo turimo turto masę ir taip išvengti būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-926-790/2018).
39. Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodo, kad nepaisant vykstančio ikiteisminio tyrimo, teisminių procesų, taip pat atsakovo atžvilgiu civilinėje byloje Nr. e2-500-1030/2021 taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas vis vien toliau elgiasi nesąžiningai. Pavyzdžiui, civilinėje byloje Nr. e2-500-1030/2021 teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė bendrovei sudaryti jungtinės veiklos sutartį su UAB „Norstatus“. Nepaisant to, ieškovės žiniomis atsakovas vis vien, net ir galiojant laikinosiomis apsaugos priemonėmis pritaikytiems draudimams, tęsia ir vykdo statybos darbus bendrovei priklausančiuose žemės sklypuose.
40. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-500-1030/2021 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. spalio 19 d. nutartimi nutarė uždrausti atsakovei UAB „Uno“ sudaryti jungtinės veiklos sutartį su UAB „Norstatus“.
41. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismo minėta nutartimi pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nebuvo uždrausta vykdyti statybos darbus, sprendžia, kad laikytini nepagrįstais apeliantės atskirojo skundo teiginiai, kad net ir galiojant laikinosiomis apsaugos priemonėmis pritaikytiems draudimams, atsakovas tęsia ir vykdo statybos darbus bendrovei priklausančiuose žemės sklypuose ir taip pažeidžia pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
42. Apeliacinis teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, ieškovė neįrodė atsakovo nesąžiningumo ir antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
43. Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
44. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl proceso baigties
45. Esant tokioms nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
46. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės UAB „RASA“ atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.