- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-07
- Bylos Nr.
- e2A-333-330/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00012-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Gintaras Pečiulis, Tomas Venckus
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rasa“
- Atsakovas
- R. P.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Uno“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rasa“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rasa“ ieškinį atsakovui R. P. dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Uno“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Rasa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. P., prašydama iš atsakovo priteisti trečiojo asmens UAB „Uno“ (toliau – ir įmonė) naudai 542 545,80 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 16 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teikia išvestinį ieškinį atsakovui. Ieškovė paaiškino, kad ji yra trečiojo asmens UAB „Uno“ akcininkė, turinti 593 akcijas, kurios sudaro 25 procentus visų akcininkų balsų. Kiti įmonės akcininkai – UAB „Tilžės turgus“, turinti 593 akcijas, kurios sudaro 25 procentus visų akcininkų balsų, ir UAB „Gavera“, turinti 1 186 akcijas, kurios sudaro 50 procentų visų akcininkų balsų.
3. Ieškinyje paaiškinta, kad UAB „Rasa“ ir kiti UAB „Uno“ akcininkai 2015 m. liepos 23 d. sudarė akcininkų sutartį (toliau – ir Akcininkų sutartis), pagal kurią UAB „Uno“ dalyviai yra Akcininkas 1 – UAB „Gavera“ bei Akcininkas 2 – UAB „Tilžės turgus“ ir UAB „Rasa“ (toliau atitinkamai – ir Akcininkas 1 bei Akcininkas 2). Akcininkų sutartimi šalys susitarė, kad UAB „Uno“ ateityje bus reorganizuota ir padalyta į dvi bendroves, kurių vienos 100 procentų akcijų priklausys UAB „Gavera“, o kitos – UAB „Tilžės turgus“ ir UAB „Rasa“ bendrai po 50 procentų. Iki tol UAB „Uno“ vardu veiks iš esmės dvi skirtingos bendrovės – Akcininkas 1 bei Akcininkas 2. Taigi, ieškovei UAB „Rasa“ priklauso 50 procentų Akcininko 2, kurį sudaro UAB „Rasa“ ir UAB „Tilžės turgus“, akcijų dalies.
Šalies argumentai
4. Ieškovė nurodė, kad remiantis Akcininkų sutartimi, eiti UAB „Uno“ vadovo pareigas buvo išrinktas atsakovas R. P., kurio kandidatūrą pasiūlė UAB „Tilžės turgus“. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas yra didysis UAB „Tilžės turgus“ akcininkas. Jos teigimu, tarp UAB „Rasa“ ir atsakovo kilus konfliktui dėl galimo turto iššvaistymo bei UAB „Uno“ Akcininko 2 lėšų savinimosi, UAB „Rasa“ deleguotas valdybos narys V. U. patikrino UAB „Uno“ Akcininkui 2 priklausančią banko sąskaitą, iš kurios matyti, kad atsakovas nuo 2015 m. birželio 29 d. iki 2019 m. lapkričio 25 d. iš UAB „Uno“ banko sąskaitos išgrynino net 542 545,8 Eur dydžio sumą.
5. Ieškovės teigimu, atsakovas nepaaiškino, dėl kokių priežasčių jis minėtą pinigų sumą išgrynino, nepagrindė, kad minėtos lėšos buvo panaudotos UAB „Uno“ interesais, investuojant į atitinkamus verslo objektus ar vystant trečiojo asmens UAB „Uno“ veiklą. Ieškovė paaiškino, kad dėl nurodytos sumos investavimo trečiojo asmens akcininkai nėra priėmę sprendimų. Ieškovė taip pat nurodė, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje (toliau – ir FNTT) yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-6-00014-20 (toliau – ikiteisminis tyrimas), kuriame atsakovui yra pareikšti įtarimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo bei didelės vertės turto pasisavinimo.
6. Ieškovės teigimu, atsakovas šiurkščiai pažeidė savo, kaip UAB „Uno“ valdymo organo nario, fiduciarines pareigas, veikė ne trečiojo asmens UAB „Uno“ ir jos akcininkų, o asmeniniais interesais, ir taip sukėlė žalą trečiajam asmeniui. Ieškovės manymu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos taikyti atsakovui civilinę atsakomybę.
7. Ieškinyje pažymėta, kad UAB „Rasa“ apie atsakovo neteisėtus veiksmus ir UAB „Uno“ teisių pažeidimą bei sukeltą žalą sužinojo 2019 m. pabaigoje (lapkričio–gruodžio mėn.), kai kilus ginčui tarp UAB „Rasa“ ir atsakovo R. P., UAB „Rasa“ deleguotasis valdybos narys patikrino UAB „Uno“ banko sąskaitą.
8. Atsakovas R. P. atsiliepime į ieškinį praš
ė: 1) ieškinio reikalavimams priteisti žalą (nuostolius), tariamai kilusią laikotarpiu iki 2018 m. sausio 15 d., taikyti ieškinio senatį; 2) ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; 3) iš ieškovės priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo UAB „Uno“ taip pat prašė ieškinį atmesti.
9. Atsakovas nurodė, kad ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų. Atsakovo vertinimu, ieškovės teikiami dokumentai parodo tik UAB „Uno“ pinigines operacijas (pinigų judėjimą), bet neįrodo lėšų pasisavinimo. Tai, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, UAB „Uno“ veiklos tyrimo byloje įsiteisėjusiomis nutartimis yra nustatęs tiek Klaipėdos apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. liepos 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.
11. Teismas konstatavo, kad į bylą pateikta sąskaitų aktyvumo ataskaita pagrindžia, jog ieškovės nurodytos išlaidos buvo įtrauktos į UAB ,,Uno“ buhalterinę apskaitą ir panaudotos UAB ,,Uno“ reikmėms. Teismas nusprendė, kad vien tai, jog atsakovas, būdamas ieškovės vadovu, išgrynino ginčijamą sumą iš įmonės sąskaitos ir jos veiklos interesais atliko mokėjimus grynaisiais pinigais, o ne per įmonės sąskaitą banko įstaigoje, nesudaro pagrindo pripažinti atsakovą atlikus neteisėtus veiksmus ir taikyti jam civilinę atsakomybę.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
12. Ieškovė UAB „Rasa“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinio reikalavimai būtų patenkinti; priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas ir priimti teikiamą naują įrodymą – FNTT raštą. 2022 m. gegužės 6 d. ieškovė UAB „Rasa“ taip pat pateikė prašymą priimti papildomus įrodymus (FNTT specialisto išvados kopiją, FNTT nutarimo kopiją ir UAB „Rasa“ civilinio ieškinio baudžiamajame procese kopiją) bei sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas ir išnagrinėta baudžiamoji byla.
13. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
13.1. Teismas paneigė kasacinio teismo suformuotą praktiką, pagal kurią būtent įmonės vadovui tenka pareiga įrodyti lėšų panaudojimo įmonės naudai faktą, bei atleido atsakovą nuo įrodinėjimo pareigos.
13.2. Trečiojo asmens UAB „Uno“ pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus teismas vertino kaip nenuginčijamus, neatsižvelgdamas į tai, kad egzistuoja įrodymai, patvirtinantys, jog į UAB „Uno“ apskaitą galėjo būti įtraukta daugybė netikrų finansinių operacijų.
13.3. Priimdamas ginčijamą sprendimą, teismas nepagrįstai rėmėsi UAB „Uno“ finansininkės V. J. parodymais. V. J. FNTT atliekamame ikiteisminiame tyrime suteiktas specialiojo liudytojo statusas, todėl ji yra suinteresuota civilinėje byloje teikti parodymus, palankius atsakovui.
13.4. Netinkamai atlikęs įrodymų vertinimą, teismas nepagrįstai nusprendė, kad byloje neįrodytos atsakovo civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai ir trečiojo asmens UAB „Uno“ patirta žala.
Atsiliepimas
14. Atsakovas R. P. ir trečiasis asmuo UAB „Uno“ atsiliepimuose į ieškovės apeliacinį skundą prašė skundą atmesti, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas R. P. atsiliepime į apeliacinį skundą papildomai nurodė, kad teismui nusprendus apeliacinį skundą tenkinti, ieškinio reikalavimams priteisti žalą, kilusią laikotarpiu iki 2018 m. sausio 15 d., taikytina ieškinio senatis. Atsakovas taip pat prašė netenkinti ieškovės procesinių prašymų.
15. Atsiliepimai į apeliacinį skundą grindžiami šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Priešingai nei teigiame skunde, teismas tinkamai įvertino trečiojo asmens pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ir pagrįstai nustatė, kad visos ginčijamos lėšos buvo panaudotos išimtinai UAB „Uno“ interesais. Tai, kad teismo atliktas įrodymų vertinimas nesutapo su ieškovės vertinimu, nepaneigia teismo atlikto įrodymų tyrimo ir vertinimo teisėtumo.
15.2. Specialiojo liudytojo statusas, ar netgi įtariamojo statusas negali būti vertinamas kaip sukuriantis galimybę abejoti asmens duotų parodymų teisingumu, ypač tų parodymų, kurie yra duoti teisme davus liudytojo priesaiką, teisingumu. Remiantis tuo, atmestini kaip nepagrįsti ieškovės argumentai, kad teismas liudytojos V. J. liudijimą turėjo vertinti kaip nepatikimą.
Žemesnės instancijos teismas
15.3. Ieškovė neįrodė atsakovo veiksmų neteisėtumo bei nepagrindė žalos UAB „Uno“ padarymo fakto, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad neįrodžius visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, ieškinys atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės
17. Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Rasa“ (UAB „Uno“ akcininkė) pareiškė išvestinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti trečiajam asmeniui UAB „Uno“ žalos atlyginimą iš įmonės vadovo – atsakovo R. P.. Ieškinyje teigiama, kad atsakovas per laikotarpį nuo 2015 m. birželio 29 d. iki 2019 m. lapkričio 25 d. iš UAB „Uno“ banko sąskaitos išgrynino 542 545,80 Eur sumą, tačiau nepagrindė, kad šios lėšos buvo panaudotos įmonės interesais, todėl ieškovė prašo atsakovui taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti iš jo įmonės patirtą žalą.
Žemesnės instancijos teismas
18. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė konstatavęs, kad ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto.
19. Apeliaciniame skunde su šiomis teismo išvadomis nesutinkama ir teigiama, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netyrė ir neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos, nepašalino tarp jų egzistuojančių prieštaravimų, atleido atsakovą nuo įrodinėjimo pareigos ir šios aplinkybės lėmė neteisėto teismo sprendimo priėmimą.
20. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl įrodinėjimo pareigos nustatymo, įrodinėjant įmonės vadovo civilinės atsakomybės sąlygas, bei įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų tinkamo taikymo.
Dėl sąlygų įmonės vadovo civilinei atsakomybei taikyti ir jų įrodinėjimo pareigos
21. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai įmonės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, jog įmonės vadovas kaltas. Atsakovas, t. y. įmonės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017, 14 punktas).
Dėl atsakovo veiksmų (ne)teisėtumo nustatymo
22. Siekiant taikyti įmonės vadovui civilinę atsakomybę, pirmiausia būtina nustatyti, ar ieškovė įrodė atsakovo veiksmų neteisėtumą. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
23. Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėjo, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė banko sąskaitoje buvusių įmonės lėšų išgryninimu ir grynųjų pinigų panaudojimu ne įmonės interesais.
24. Faktinė aplinkybė, jog atsakovas R. P. per laikotarpį nuo 2015 m. birželio 29 d. iki 2019 m. lapkričio 25 d. iš UAB „Uno“ sąskaitos išgrynino 542 545,80 Eur sumą, nėra ginčijama. Bylos nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl to, ar atsakovas tinkamai pagrindė išgrynintų lėšų panaudojimą ir ar nurodytos lėšos buvo panaudotos UAB „Uno“ veikloje.
25. Sprendžiant dėl įmonės vadovo veiksmų (ne)teisėtumo, išskirtina tai, kad vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai. Vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai, laikytis bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas valdant įmonę. CK 2.87 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, juridinio asmens valdymo organo narys negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip.
26. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo veiksmų (ne)teisėtumo, konstatavo, kad nors įmonėje buvo susiformavusi netinkama grynųjų pinigų paėmimo (išėmimo) praktika, tačiau pateikta sąskaitų aktyvumo ataskaita bei liudytojos V. J. parodymai patvirtina, kad lėšų išgryninimas ir jų panaudojimas įmonės veikloje buvo atspindėtas UAB „Uno“ buhalterinėje apskaitoje, t. y. teismas konstatavo, jog ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų bei įmonės patirtos žalos fakto.
27. Apeliantė teigia, kad šios išvados paremtos išimtinai atsakovo parengtais duomenimis, dėl kurių patikimumo kyla pagrįstų abejonių. Be to, teismas, nurodydamas, kad ieškovė neįrodė atsakovo veiksmų neteisėtumo, pareigą įrodyti teiginius, kad lėšos buvo (galėjo būti) panaudotos ne įmonės veikloje, be pagrindo perkėlė ieškovei.
28. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau aptartomis įrodinėjimo naštos paskirstymo šios kategorijos bylose taisyklėmis, nurodo, kad, priešingai nei teigia apeliantė, pareiga atsakovui pagrįsti lėšų panaudojimą įmonės interesais, jos naudai ar su jos veikla susijusiais tikslais kiltų tuomet, jei būtų įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai. Šiuo atveju, kaip minėta, teismas nusprendė, kad atsakovo veiksmų neteisėtumas neįrodytas, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles. Tačiau sprendžiant dėl teismo atlikto įrodymų vertinimo, sutiktina su apeliantės teiginiais, kad teismo išvados dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimo stokoja pagrindimo.
Dėl įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo
29. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją galima faktą pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, kuri reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Išvados dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daromos pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-421/2016, 20 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
30. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, kad tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, jog nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju.
31. Kaip minėta, analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas laikėsi nuostatos, kad sąskaitų aktyvumo ataskaita yra pakankamas ir patikimas įrodymas, patvirtinantis, jog atsakovas pagrindė įmonės lėšų (grynųjų pinigų) panaudojimą įmonės veikloje, t. y. teismas nusprendė, kad atsakovo veiksmuose nėra neteisėtumo požymių, o ieškovės įrodinėjamas trečiojo asmens UAB „Uno“ patirtos žalos faktas yra neįrodytas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo suteikti išskirtinę įrodomąją reikšmę byloje pateiktam netiesioginiam įrodymui – sąskaitų aktyvumo ataskaitai – ir tik juo remiantis nuspręsti dėl atitinkamų aplinkybių buvimo ar nebuvimo.
32. Visų pirma, pažymėtina, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais (ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. birželio 29 d. iki 2019 m. lapkričio 25 d. galiojusio Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 12 straipsnio 1 dalis), t. y. popieriniais arba elektroniniais dokumentais, kuriais patvirtinama ūkinė operacija arba ūkinis įvykis ir kuriuose yra rekvizitai tos ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumui nustatyti (BAĮ 2 straipsnio 1 dalis). Byloje pateikta sąskaitų aktyvumo ataskaita yra išvestinis buhalterinis dokumentas, pats savaime nepatvirtinantis ūkinių operacijų ar įvykių. Toks dokumentas tik atspindi tam tikro įmonėje atskaitingo asmens sąskaitos pokyčius per atitinkamą laikotarpį.
33. Remiantis kasacinio teismo praktika, išvestiniams dokumentams teikiama įrodomoji reikšmė tik jei juos patvirtina bylos duomenų visuma. Priešingu atveju jie laikomi nepakankamais ir atitinkama aplinkybė nepripažįstama įrodyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-378/2017, 30 punktas). Netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti (suvestiniai) duomenys, todėl kilus abejonėms dėl jų pakankamumo ar patikimumo išvadoms byloje pagrįsti, turi būti vertinama, ar yra galimybė gauti netiesioginius įrodymus patvirtinančius pirminius duomenis, ar byloje esančių duomenų visuma pagrindžia netiesioginiuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes (CPK 185 straipsnis).
34. Antra, sąskaitų aktyvumo ataskaitą pasirašė buhalterines paslaugas trečiajam asmeniui UAB „Uno“ teikęs asmuo. Remiantis šios ataskaitos parengimo metu galiojusia BAĮ redakcija (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d.), už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, arba biudžetinei įstaigai, kuri viešojo sektoriaus subjekto apskaitą tvarko centralizuotai (BAĮ 14 straipsnis). Kadangi byloje keliamas UAB „Uno“ vadovo civilinės atsakomybės dėl galimo įmonės lėšų pasisavinimo klausimas, sąskaitų aktyvumo ataskaita, kaip netiesioginis įrodymas, vertintina kritiškai ir tuo aspektu, kad ji parengta remiantis atsakovo pateiktais duomenimis (jei tokie buvo pateikti). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 2021 m. gegužės 26 d. vykusiame teismo posėdyje įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusi buhalterė paliudijo, kad informaciją į apskaitos sistemą ji suvedė pagal atsakovo nurodytus (pateiktus) duomenis, tačiau nei lėšų išgryninimo, nei jų panaudojimo aplinkybės jai nebuvo atskleistos (teismo posėdžio garso įrašas nuo 23:00 min.).
35. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu iškėlė abejones dėl pateiktoje sąskaitų aktyvumo ataskaitoje užfiksuotų duomenų teisingumo. Ieškovė nurodė, kad atsakovo išgrynintos lėšos galbūt buvo naudojamos ne įmonės interesais, o UAB „Tilžės turgus“ įsipareigojimų įmonei mažinimui, kadangi atsakovui iš UAB „Uno“ sąskaitos išgryninus lėšas, UAB „Tilžės turgus“ tokią pačią ar panašią lėšų sumą pervesdavo UAB „Uno“ savo įsipareigojimams dengti. Ieškovė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad sąskaitų aktyvumo ataskaitoje nurodoma, jog atsakovas įnešė į UAB „Uno“ kasą dideles pinigų sumas (iš viso – 364 400 Eur), tačiau šie ataskaitoje fiksuoti duomenys nepatvirtinti objektyviais įrodymais (nenurodyti kasos pajamų orderių numeriai ir pan.). Esant pagrįstoms abejonėms dėl pateikto netiesioginio įrodymo ir jame užfiksuotų duomenų patikimumo, teismas, vadovaudamasis pirmiau aptartomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, turėjo pašalinti tokias abejones.
36. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kilus abejonėms dėl įrodymų patikimumo, šias abejones pašalina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-686/2017). Atkreiptinas dėmesys, kad nors šios kategorijos bylose teismas įrodinėjimo procese nėra aktyvus ir jo vaidmuo apsiriboja įrodinėjimo naštos paskirstymu, tačiau tai nereiškia, jog bylos nagrinėjimo metu kilus abejonėms pateikto įrodymo patikimumo ar pakankamumo faktui nustatyti, teismas neturi imtis priemonių esamiems prieštaravimams ar iškeltoms abejonėms dėl to įrodymo pašalinti. Kaip matyti iš bylos duomenų, teismas nesiėmė veiksmų, kad jo sprendimas byloje būtų paremtas įrodymais, dėl kurių pakankamumo ir patikimumo nekiltų rimtų abejonių.
37. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „Uno“ teigė, kad visi įmonės pirminiai apskaitos dokumentai yra perduoti ikiteisminį tyrimą atliekantiems FNTT pareigūnams. Nors 2020 m. vasario 25 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad UAB „Uno“ apskaitos dokumentai (pardavimo ir pirkimo sąskaitos faktūros, sutartys, avanso apyskaitos, banko dokumentai) perduoti ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams (2 t., b. l. 31), tačiau FNTT kratos protokolas patvirtina, kad įmonės apskaitos registrais disponuoja įmonės buhalterė (jie saugomi kompiuteryje) (2 t., b. l. 33 - 34). Aplinkybę, kad FNTT pareigūnų paimtų dokumentų kopijos yra išlikusios, patvirtino ir įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusi buhalterė. Ji 2021 m. gegužės 26 d. vykusio teismo posėdžio metu patvirtino, kad turi FNTT perduotų dokumentų ir duomenų rinkinių kopijas (teismo posėdžio garso įrašas nuo 39:00 min.). Galiausiai ta aplinkybė, kad įmonės pirminiai apskaitos dokumentai, kurie gali būti reikšmingi šioje byloje ir patvirtinti sąskaitų aktyvumo ataskaitoje nurodytus suvestinius duomenis, yra ikiteisminį tyrimą atliekančios institucijos žinioje (jie nėra prarasti, dingę ir pan.) reiškia, kad yra (gali būti) ūkines operacijas, kurioms atlikti buvo naudojami įmonės grynieji pinigai ieškovės nurodytu laikotarpiu, fiksuojančių tiesioginių įrodymų. Tokie įrodymai (jų kopijos) gali būti pateikti į civilinę bylą bei vertinami, siekiant pašalinti abejones dėl išvestinio įrodymo patikimumo, o tuo pačiu nusprendžiant dėl ieškinio šioje byloje (ne)pagrįstumo.
38. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms bei siekdamas užtikrinti tinkamą įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procesą, pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti bylos šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Kadangi tai nebuvo atlikta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados, jog nebuvo įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai ir įmonei padaryta žala, stokoja faktinio pagrindimo, priimtos remiantis vienu išvestiniu įrodymu (sąskaitų aktyvumo ataskaita), nors dėl jame pateiktos informacijos patikimumo buvo iškeltos abejonės, kurios nepašalintos bylos nagrinėjimo metu. Tai galėjo lemti nepagrįstų teismo išvadų priėmimą bei neteisingą ginčo byloje išsprendimą.
Dėl procesinės bylos baigties
39. Pirmiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti bei įvertinti visas nagrinėjamam ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, įrodymus vertindamas selektyviai neatskleidė bylos esmės, o tokioje teisinėje situacijoje negalima buvo objektyviai nuspręsti dėl ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo (CPK 177–179, 183, 185 straipsniai).
40. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nesilaikė proceso teisės normų ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, sprendžiama, kad yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus ir bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys teisinės reikšmės procesinei bylos baigčiai, todėl dėl jų nepasisakoma.
41. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018 31 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
42. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi (reikalaujama naujų įrodymų, sprendžiama dėl poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, vertinamas kitų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimas ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos tokia apimtimi nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje reikštų jos išnagrinėjimą iš esmės tik apeliacinės instancijos teisme, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (apeliacine tvarka patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą) bei apriboja šalių teisę į apeliaciją. Teisėjų kolegijos konstatuotas bylos esmės neatskleidimas vertinamas kaip esminis proceso teisės normų pažeidimas, kuris apeliacinės instancijos teisme negali būti ištaisytas, todėl, kaip jau nurodyta, egzistuoja pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinus, perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
43. Bylą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiami (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegija taip pat nesprendžia dėl apeliacinės instancijos teismui šalių pateiktų papildomų procesinių prašymų, kadangi dėl jų pagrįstumo ir priimtinumo turės pasisakyti bylą iš naujo nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 23 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.