- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-12
- Bylos Nr.
- e2-926-790/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Atsakovas
- A. Č.
- Ieškovas
- R. D.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovui A. Č. dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas R. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. Č., kuriame prašo jam iš atsakovo priteisti 2 000 000 Eur ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Ieškovas savo reikalavimą grindžia ieškovo ir atsakovo 2014 m. gruodžio 15 d. sudarytos Demir Holding OU (toliau – Holdingas) dalių preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties 4.5 punktu, pagal kurį ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo 2 000 000 Eur baudos.Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumai areštuoti atsakovo turtą. Savo prašymą ieškovas grindė tuo, kad pateiktas ieškinys yra prima facie (liet. preliminariai) pagrįstas ir egzistuoja grėsmė, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas. Ieškovas nurodė, kad reikalavimo suma yra pakankamai didelė net ir didelėms pelningai veikiančioms įmonėms, o šiuo atveju atsakovas yra fizinis asmuo. Atsakovo turtinė padėtis tol, kol tęsis bylos nagrinėjimas, gali pasikeisti, turtas gali būti perleistas kitiems asmenims. Atsakovas bet kokiomis priemonėmis siekia išvengti savo įsipareigojimų kreditoriams ir tai patvirtina šios aplinkybės: atsakovas kitose bylose meluoja teismui ir tą patvirtiną Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-1599-259/2017 medžiaga; ta pati bylos medžiaga patvirtina ir tai, kad atsakovas ginčija savo sutartinius įsipareigojimus ieškovui pareikšdamas visiškai nepagrįstą ieškinį; atsakovas sistemingai vengia savo prievolių vykdymo ieškovui ir tą patvirtina aplinkybė, kad atsakovas neapmokėjo vekselio ieškovui, todėl jį teko pateikti vykdyti priverstinai; atsakovas savinasi lėšas, gaunamas iš savo kontroliuojamų bendrovių, kitų akcininkų, dėl to šiuo metu vyksta ne vienos civilinės bylos nagrinėjimas; atsakovo atžvilgiu buvo pradėti arba bus pradėti ateityje net keli ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimo ir didelės vertės svetimo turto pasisavinimo; atsakovas klaidina savo verslo partnerius ir savinasi jų turtą; atsakovas yra linkęs sudarinėti sandorius ne rinkos verte.Ieškovas taip pat prašė Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nutarties ir Klaipėdos apygardos prokuratūros 2017 m. spalio 12 d. nutarimo kopijas laikyti nevieša bylos medžiaga.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 15 d. nutartimi ieškovo R. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino – areštavo 2 000 000 Eur sumai atsakovui A. Č. priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bei turtines teises, esančius pas atsakovą ir(ar) trečiuosius asmenis, leido atsakovui areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį, tačiau uždraudė juo disponuoti. Tuo atveju, jei atsakovas neturėtų pakankamai materialaus turto, teismas ieškinio sumos ribose areštavo lėšų, esančių atsakovui priklausančiose sąskaitose Lietuvos Respublikos bankuose, dalį, leidžiant atsakovui disponuoti ta areštuotų lėšų suma, kuri reikalinga būtiniausiems poreikiams tenkinti, taip pat atsiskaityti su ieškovu. Teismas taip pat tenkino ieškovo prašymą dėl rašytinių įrodymų pripažinimo nevieša bylos medžiaga ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nutarties ir Klaipėdos apygardos prokuratūros 2017 m. spalio 12 d. nutarimo kopijas nutarė laikyti nevieša bylos medžiaga.Teismas, įvertinęs ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumą, sprendė, kad nenustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, jog pagal ieškovo pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas.Teismas net ir ieškovui nepateikus konkrečių duomenų apie atsakovui – fiziniam asmeniui – priklausančio turto mastą, sprendė, kad lieka nepaneigta aplinkybė, jog net ir esant gerai atsakovo materialinei padėčiai, ji bylos nagrinėjimo metu gali pasikeisti taip, kad ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju ieškovo reikalavimai nebus patenkinti ar jų patenkinimas bus apsunkintas. Teismo nuomone, šiuo atveju ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.Teismo nuomone, ieškovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodytos aplinkybės, susijusios su nesąžiningais atsakovo veiksmais, leidžia pagrįstai abejoti atsakovo sąžiningumu ir(ar) sąžiningais ketinimais ateityje, jeigu teismo sprendimas būtų jam nepalankus. Teismas pažymėjo, kad šalies elgesys iki civilinės bylos iškėlimo yra viena iš sprendimo neįvykdymo realią grėsmę patvirtinančių aplinkybių.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskirajame skunde atsakovas A. Č. prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartį panaikinti ir ieškovo R. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinys prima facie yra pagrįstas. Atsakovo nuomone, ieškinys nėra prima facie pagrįstas dėl šių aplinkybių:Iki 2018 m. gegužės 20 d. yra likę beveik du mėnesiai, todėl dar nėra įvykusi sąlyga, kuri būtina tam, kad būtų taikomas preliminariosios sutarties 4.5 punktas dėl 2 000 000 Eur baudos. Be to, ieškovas ieškinyje ignoruoja aplinkybes, kad Holdingo dalių pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas priklauso ne vien nuo atsakovo valios. Preliminarioji sutartis objektyviai negalėjo būti įvykdyta, nes tam, kad atsakovas galėtų vykdyti sutartį įvykdyti, ieškovas visų pirma turėjo pareikšti reikalavimą ir jį pasirašytinai įteikti atsakovui, taip pat iki 2017 m. gruodžio 4 d. sumokėti Holdingo dalių kainą, sutartą preliminariosios sutarties 3.1 punkte. Ieškovas, nurodydamas aplinkybes apie šalių tarpusavio santykius, nepateikė tai įrodančių tinkamų duomenų. Ieškinys yra prima facie nepagrįstas ir dėl to, kad preliminariosios sutarties pagrindu ieškovas prašo priteisti baudines netesybas, kurios pagal Lietuvos teisę yra negalimos. Be to, preliminarioji sutartis įtvirtina esminę šalių nelygybę, nes už akcijų, kurių kaina 45 000 Eur, neperleidimą atsakovas turi sumokėti ieškovui 2 000 000 Eur baudą. Ieškovas nepagrįstai teigia neva atsakovas pažeidė prievolę pagal preliminariąją sutartį, nes ieškovas iki šiol nėra pervedęs atsakovui 45 000 Eur pagal preliminariosios sutarties 4.3 ir 4.4 punktus, t. y. visų prima ieškovas nėra įvykdęs savo įsipareigojimų pagal sutartį.Preliminarioji sutartis yra apsimestinė ir pats ieškovas ieškinio 6-12 punktuose nurodė, kad sutartis buvo sudaryta siekiant kitų nei joje nurodyti tikslai. Teismas nepagrįstai nevertino atsakovo finansinės padėties, o atsakovo turtas ženkliai viršija ginčo sumą. Kartu su atskiruoju skundu pateikti duomenys įrodo, kad pagal šiuo metu pateiktas buhalterines pažymas atsakovo valdomos akcijos vertos mažiausiai 9 237 365 Eur, nekilnojamas turtas – 3 127 200 Eur, o kitos įmonės, kurių 100 proc. savininkas yra atsakovas, vysto projektus, kurių vertė 922 600 Eur.Teismas, spręsdamas dėl atsakovo neva nesąžiningų veiksmų, netyrė ieškovo nurodomų aplinkybių, o iš esmės tik atkartojo ieškovo ieškinyje nurodytus teiginius, kurie neatitinka tikrovės dėl toliau nurodomų argumentų:Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovas melavo Kauno apygardos teismo nagrinėtoje byloje Nr. e2-1599-259/2017, nes teismas tokių teiginių nepatvirtino ir atsakovui baudos už priesaikos sulaužymą nepaskyrė;Ieškovo teiginys neva atsakovas vengia prievolių yra tik ieškovo pozicija. Atsakovas ne vengia vykdyti prievoles, bet teisėtomis priemonėmis gina savo interesus;Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad atsakovas pareiškė ieškovui nepagrįstą ieškinį, nes Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1599-259/2017 atsakovo ieškinį tenkino iš dalies. Be to, šis teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, dėl jame nagrinėjamų aplinkybių yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-55301-17;Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovas neva savinasi lėšas iš susijusių bendrovių, nes dėl šių klausimų nėra priimtas nei vienas įsiteisėjęs sprendimas, o tokie ieškovo teiginiai grindžiami tik nuorodomis į straipsnius spaudoje; ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovas yra prieštaringos reputacijos, o jo atžvilgiu pradėti arba bus pradėti ikiteisminiai tyrimai. Ieškovas negali garantuoti, kad tokie tyrimai bus pradėti, nes dėl jų sprendimus priima kiti subjektai, o atsakovo nesąžiningumą grįsdamas ieškovo iniciatyva pradėtu ikiteisminiu tyrimu ieškovas pamiršo paminėti, kad ir ieškovo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-55301-17. Atsakovas yra ilgametis Kauno verslininkas, kuris šiuo metu dalyvauja keliuose ginčuose, tačiau dalyvavimas teisminiuose ginčuose nereiškia prieštaringos asmens reputacijos;Ieškovo teiginys, kad atsakovas savinasi savo verslo partnerių turtą ir juos klaidina, yra grindžiamas tik G. S. parodymais Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1599-259/2017, tačiau dėl tokių teiginių nėra priimta jokių įsiteisėjusių teismo sprendimų. Ieškovas taip pat ignoruoja, kad tame pačiame teismo procese parodymus davė ir kiti asmenys;Ieškovas remdamasis neįsiteisėjusiu teismo sprendimu nepagrįstai nurodo, kad atsakovas neva yra linkęs sandorius sudarinėti ne rinkos verte; Ieškovas nepagrįstai atsakovo nesąžiningumą grindžia tuo, kad atsakovas skolą G. S. sumokėjo tik po to, kai šis kreipėsi į teismą, tačiau atsakovo ir kito asmens santykiai neturi jokios įtakos ieškovui. Ieškovas byloje kaip tariamai nukentėjęs asmuo prašo atsakovo civilinės atsakomybės, tačiau ignoruoja tai, kad atsakovas savo prievolės neįvykdė dėl ieškovo veiksmų, t. y. pats ieškovas nulėmė prievolės neįvykdymą. Tai reiškia, kad ieškovas pareiškė ne tik prima facie nepagrįstą ieškinį, tačiau apskritai tokius reikalavimus, kurių tikslas yra neteisėtai praturtėti atsakovo sąskaitą, todėl tokio reikalavimo vykdymo užtikrinimas nėra suderinamas su sąžiningumo principu.Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas R. D. prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais: Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškinys prima facie yra nepagrįstas. Ieškovas ieškinį tikėtinai pagrindė ir tą patvirtina šios aplinkybės:Ieškovas neatliko mokėjimo už perkamas Holdingo akcijas atsakovui pagal preliminariosios sutarties 4.3 punkto nuostatas, nes atsakovas teisme ginčija preliminariąją sutartį. Tai reiškia, kad atsakovas yra išreiškęs atsisakymą sudaryti tokią pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovas dėl šios priežasties neatliko ir mokėjimo už perkamas Holdingo dalis;Atsakovas, teikdamas, kad ieškovas prašo priteisti baudines netesybas, kurios negalimos ir kurios įtvirtina esminę šalių nelygybę, nutyli tai, jog preliminarioji sutartis buvo paruošta atsakovo iniciatyva jo advokato ir buvo derinama dalyvaujant teisinį išsilavinimą turinčiam atsakovo verslo partneriui, o derybos truko ilgai. Be to, klausimas dėl to, ar ieškovo reikalaujama iš atsakovo priteisti suma yra atlygis ar netesybos baudos forma bus sprendžiama bylą nagrinėjant iš esmės. Atsakovas, teigdamas, kad preliminarioji sutartis yra apsimestinis sandoris, nepagrįstai siekia šalis pakartotinai įvelti į ginčą dėl sandorio apsimestinumo, kurį teismas jau išsprendė civilinėje byloje Nr. e2-1599-259/2017. Atsakovo nesąžiningumą ir objektyviai egzistuojančią grėsmę galimai palankiam teismo sprendimui įvykdyti ieškovas išsamiai pagrindė ieškinyje. Bylos duomenų visuma leidžia pagrįstai abejoti atsakovo sąžiningumu ir geranoriškumu. Nesutikdamas su atsakovo teiginiais dėl duomenų, patvirtinančių atsakovo nesąžiningumą, nebuvimo, ieškovas nurodo:Teismas atsakovui baudos civilinėje byloje Nr. e2-1599-259/2017 nepaskyrė ne dėl to, kad atsakovas tariamai nemelavo, o dėl to, kad ieškovo prašymas buvo pateiktas iki įrodymų vertinimo pradžios. Tai, kad teismas už priesaikos sulaužymą atsakovui neskyrė sankcijos, dar nereiškia, kad atsakovas teismo posėdžiuose teikdamas prieštaringus ir vienas kitą paneigiančius paaiškinimus sakė tiesą;Atsakovas atskirajame skunde neginčija aplinkybių apie delsimą vykdyti pinigines prievoles ieškovui; Ieškovas pateikė teismui daug nuorodų į įvairias publikacijas apie atsakovo verslo etiką ir veiklos metodus, kurie objektyviai leidžia abejoti atsakovo nesąžiningumu. Teismas tinkamai įvertino publikacijų turinį;Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas yra prieštaringos reputacijos, remdamasis ne savo sugalvota, o spaudoje nurodyta informacija;Atsakovas kritikuoja teiginius apie tai, kad jis savinasi savo verslo partnerių turtą ir juos klaidina, tačiau reikia vertinti ne vieną individualią iš konteksto išimtą aplinkybę, bet jų visuma. Atsakovas nepaneigė ieškovo ieškinyje šiuo klausimu nurodytų aplinkybių;Atsakovas, nesutikdamas su tuo, kad jis yra linkęs sandorius sudarinėti ne rinkos verte, nurodo, kad ieškovas remiasi neįsiteisėjusiu pirmosios instancijos teismo sprendimu. Nepaisant to, kad sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka, jis yra reikšmingas įrodymas vertinant aplinkybes, susijusias su teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo grėsme;Atsakovo elgesys G. S. atžvilgiu patvirtina ieškovo keliamas abejones dėl atsakovo geranoriškumo ir sąžiningumo. Atsakovo pateikti įrodymai apie jo turtinę padėtį nepaneigia teismo sprendimo įvykdymo grėsmės, nes ieškinio suma atsakovui yra didelė ir sudaro beveik 1/6 viso atsakovo valdomo turto vertės. Ieškinio suma būtų ženkli net ir turtingiausiam asmeniui, todėl atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones akivaizdžiai nesąžiningam atsakovui vien tuo pagrindu, kad jo turimo turto vertė yra didesnė nei ieškinio suma, keltų teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo grėsmę. Be to, turtas yra valdomas fizinio asmens, kuris neprivalo vesti griežtos buhalterinės apskaitos ir kaupti buhalterinės apskaitos dokumentų ir atsakovui ėmusis veiksmų skirtų apsaugoti turtą nuo išieškojimo (perleisti, slėpti ir pan.), ieškovo galimybės apginti savo interesus bei užtikrinti teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą būtų itin nedidelės. Be to, atsakovas nutyli, kad yra susituokęs ir turtą valdo bendrąja jungtine nuosavybe, todėl teigiamo sprendimo atveju išieškoma galėtų būti tik iš 6 643 582,50 Eur. Nors atsakovas nurodo, kad atsakovo valdomų akcijų vertė yra 9 237 365 Eur, tačiau jo skaičiuojama bendrovių akcijų vertė gali sumažėti ar akcijos apskritai tapti bevertėmis, todėl atsakovo turimų vertybinių popierių kaina turėtų būti vertinama itin rezervuotai bei kritiškai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos.Byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovo A. Č. turtą. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nustatė abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, t. y. kad ieškovo ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir kad nesiėmus šių priemonių, būsimo, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atsakovas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, atskirajame skunde ginčija abiejų nurodytų sąlygų egzistavimą.
Dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo
Atsakovas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvada dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, visų pirma, grindžia tuo, kad byloje pareikštas ieškinys yra prima facie (liet. preliminariai) nepagrįstas. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą laikinųjų apsaugos priemonių instituto (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) normų taikymo bei aiškinimo praktiką teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (liet. ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013). Taigi, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas atlieka preliminarų ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą, o ne nagrinėja bylą iš esmės.Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas, pareikšdamas ieškinį dėl 2 000 000 Eur priteisimo, jį grindžia 2014 m. gruodžio 15 d. šalių sudarytos Demir Holding OU dalių preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties 4.5 punktu, pagal kurį jei 2018 m. gegužės 20 d. Estijos notarų biure dalių pirkimo–pardavimo dokumentai nepasirašomi arba 2017 m. gruodžio 20 d. ženkliai sumažės bendrovės rinkos vertė pardavėjas įsipareigoja sumokėti pirkėjui 2 000 000 Eur baudą.Nagrinėjamu atveju negalima padaryti vienareikšmiškos išvados, kad ieškovo reikalavimas atsakovui dėl 2 000 000 Eur priteisimo pagal šalių sudarytos sutarties nuostatas, yra akivaizdžiai negalimas ieškovo galimai pažeistų teisių gynimo būdas. Ieškinyje suformuluotus reikalavimus ieškovas pagrindė faktiniais ir teisiniais argumentai, taip pat kartu su ieškiniu pateikė ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Ieškinio priėmimo metu jo forma ir turinys atitiko įstatyme keliamus reikalavimus. Ieškovui pateikus argumentuotą ir įrodymais grindžiamą ieškinį, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo stadijoje. Atsakovo nurodomos aplinkybės, susijusios su preliminariosios sutarties sąlygų aiškinimu, atskirų sutarties sąlygų įvykdymu ar neįvykdymu, prašomos priteisti sumos kvalifikavimu ir kt. yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, reikalaujantis bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų išsamaus įvertinimo bei išnagrinėjimo iš esmės, kuris negali būti atliekamas, sprendžiant tarpinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje tikėtinai pagrindė savo reikalavimą.
Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovo ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismas taip pat atsižvelgė į ieškovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas aplinkybes dėl atsakovo nesąžiningumo ir pritarė, kad jos kelia abejonių atsakovo sąžiningumu ir(ar) sąžiningais ketinimais ateityje.Pažymėtina, kad naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau ne kartą buvo pasisakyta, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017), todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018 ir kt.), o vien tik didelė reiškiamo reikalavimo suma pati savaime nėra pakankamas pagrindas kito asmens (atsakovo) turtui areštuoti. Ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, nusprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, atsakys į atskirojo skundo argumentus, susijusius su atsakovo (ne)sąžiningumu, o tik po to įvertins pareikštos ieškinio sumos reikšmę laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo nesąžiningumą pagrindžia šios ieškovo apie atsakovą nurodytos aplinkybės: atsakovas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1599-259/2017 teismui teikia melagingus parodymus; atsakovas vengia įvykdyti savo prievoles ieškovui; atsakovas ginčija savo sutartinius įsipareigojimus ieškovui pareikšdamas visiškai nepagrįstą ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-1599-259/2017; atsakovas savinasi lėšas, gaunamas iš savo kontroliuojamų bendrovių ir kitų akcininkų, todėl šiuo metu vyksta ne vienos civilinės bylos nagrinėjimas; atsakovo atžvilgiu buvo pradėti arba bus pradėti ateityje net keli ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimo ir didelės vertės svetimo turto pasisavinimo; viešumoje atsakovas yra laikomas prieštaringos reputacijos verslininku; atsakovas klaidina savo verslo partnerius ir savinasi jų turtą; atsakovas yra linkęs sudarinėti sandorius ne rinkos verte; kitoje tarp ieškovo ir atsakovo nagrinėtoje byloje apklaustas liudytoju G. S. patvirtino, kad A. Č. G. S. įsiskolinimą padengė tik po to, kai G. S. kreipėsi į teismą. Tačiau kaip jau buvo nurodyta šios nutarties 18 punkte, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių asmens nesąžiningumas vertinamas ne plačiąja prasme, o tiek, kiek jis gali būti svarbus būsimam galimai ieškovui palankiam teismo sprendimui ateityje įvykdyti. Ieškovas yra pareiškęs ieškinį, prašydamas priteisti jam iš atsakovo 2 000 000 Eur, todėl šiuo atveju sprendžiant dėl atsakovo (ne)sąžiningumo svarbu nustatyti, ar yra duomenų, patvirtinančių atsakovo ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar lėšas, turint tikslą eliminuoti galimybę ateityje iš šio turto ar lėšų įvykdyti galimai ieškovui palankų teismo sprendimą, ar tokių duomenų nėra. Nagrinėjamu atveju ieškovas objektyvių duomenų, kad atsakovas ketintų paslėpti, perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti turimą turtą ar lėšas, nepateikė (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis). Ieškovo nurodomos ir detaliai analizuojamos atsakovo nesąžiningumą pagrindžiančios aplinkybės patvirtina, kad ieškovo ir atsakovo santykiai yra komplikuoti, tarp jų yra kilęs ne vienas teisminis ginčas ir net pradėti ikiteisminiai tyrimai, tačiau šios aplinkybės nepagrindžia atsakovo sąmoningo siekio sumažinti savo turimo turto masę ir taip išvengti būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Beje, ieškovui kaip vieną iš atsakovo nesąžiningumą patvirtinančių aplinkybių nurodžius, kad atsakovas sistemingai vengia savo prievolių vykdymo ieškovui, šiai aplinkybei patvirtinti ieškovas pateikė 2016 m. balandžio 25 d. antstolio R. B. raginimą, adresuotą atsakovui A. Č. įvykdyti teismo sprendimą išieškoto R. D. naudai, taip pat antstolio 2016 m. liepos 12 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą, iš kurio matyti, kad vykdant vykdomąją bylą buvo išieškota 965 018,07 Eur suma, t. y. visa pagal vykdomąjį įrašą turėta išieškota suma ir visos vykdymo išlaidos. Nors ieškovas ir akcentuoja, kad ši suma buvo išieškota tik pateikus vykdomąjį dokumentą vykdyti priverstine tvarka, tačiau jau pats vykdomojo dokumento įvykdymas patvirtina, kad atsakovas nesiėmė nesąžiningų veiksmų tam, kad vykdomojo dokumento įvykdymas būtų apsunkintas ar taptų negalimas. Taigi nagrinėjamu atveju nenustačius atsakovo siekio pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo pagal teismo sprendimo, nėra pagrindo spręsti ir apie grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Be to, atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė duomenis, kad atsakovo turto vertė sudaro 13 287 165 Eur, o tai neabejotinai leidžia spręsti, kad atsakovo turimo turto vertė ženkliai viršija ieškinio sumą. Ieškovas atsakovo nurodytos jo turto vertės neginčija, tačiau pažymi, kad atsakovo turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, todėl teigiamo sprendimo atveju išieškoma galėtų būti tik iš 6 643 582,50 Eur. Tačiau net ir ši suma net 3 kartus viršija atsakovui pareikšto ieškinio sumą. O ieškovo argumentas, kad atsakovo valdomų akcijų nurodyta vertė – 9 237 365 Eur – gali bet kada sumažėti ar akcijos apskritai gali tapti bevertėmis, yra tik prielaida, nepagrįsta objektyviais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad byloje nėra įrodyta grėsmė, jog netaikius arešto atsakovo turtui, ieškovui galbūt palankaus sprendimo vykdymas pasunkės ar taps neįmanomu, t. y. nenustatyta viena iš sąlygų, būtinų laikinosios apsaugos priemonėms taikyti. Kadangi pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui šioje byloje pritaikė nepagrįstai, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria buvo tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovo R. D. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties dalį, kuria ieškovo R. D. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo tenkintas, panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės.
Ieškovo R. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui A. Č. atmesti.