- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-04
- Bylos Nr.
- e2-133-370/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00138-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- R. S., G. S.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Scandagra“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės R. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-452-425/2020 dėl ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Scandagra“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Scandagra“ ieškinį atsakovams G. S. ir R. S. dėl atliktų mokėjimų pripažinimo negaliojančiais,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Scandagra“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti atsakovo G. S. atliktus mokėjimus (vienašalius sandorius) R. S., kurių bendra suma sudaro 92 670 Eur, negaliojančiais ab initio (nuo sudarymo momento) ir taikyti restituciją pinigais - priteisiant G. S. naudai iš R. S. 92 670 Eur sumą. Taip pat ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė teismą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nepranešus atsakovams taikyti laikinąją apsaugos priemonę - atsakovei R. S. nuosavybės teise priklausančio ir pas atsakovę R. S. ir / ar trečiuosius asmenis esančio nekilnojamojo turto ir kilnojamojo turto areštą 92 670 Eur sumai, o šio turto nesant arba jo nepakankant, trūkstamai pinigų sumai areštuojant atsakovės R. S. pinigines lėšas ir turtines reikalavimo teises (nuomos teises ir kt.), priklausančias atsakovei R. S. ir esančius pas atsakovę R. S. ir / ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu ar kaip nors jį suvaržyti, pavedant surasti areštuojamą turtą ir jį aprašyti ieškovo pasirinktam antstoliui.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė 2012 m. balandžio 18 d. su G. S. sudarė pirkimo pardavimo sutartį Nr. GA12/033 (toliau – Sutartis) dėl prekių pirkimo pardavimo. Nuo 2016 m. rugsėjo mėn. iki 2017 m. spalio mėn. už įsigytas pagal minėtą Sutartį prekes atsakovui buvo išrašytos 23 PVM sąskaitos faktūros, kurių atsakovas neapmokėjo. Todėl ieškovė pateikė pareiškimą Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl 243 950,53 Eur skolos bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlime teisme dienos (2017 m. lapkričio 16 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas tenkino ieškovės pareiškimą ir 2017 m. lapkričio 16 d. civilinėje byloje Nr. L2-48371-905/2017 išdavė teismo įsakymą. Teismo įsakymas buvo perduotas priverstiniam vykdymui antstoliui E. S., kuris iki šios dienos ieškovo naudai iš atsakovo yra išieškojęs 28 874,36 Eur.
3. Ieškovė savo ieškinį grindžia tuo, kad atsakovas, turėdamas itin didelių įsipareigojimų savo kreditoriams (įskaitant ieškovę), nesant jokio teisinio pagrindo, nuo 2016 m. lapkričio mėn. iki 2017 m. birželio mėn. pervedė savo sutuoktinei R. S. 92 670 Eur. Kadangi atsakovas su sutuoktine R. S. 2014 m. spalio 1 d. sudarė vedybų (povedybinę) sutartį, visas turtas, įgytas po povedybinės sutarties sudarymo, yra kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė. Dėl to visos atsakovo vykdant veiklą po povedybinės sutarties sudarymo gautos piniginės lėšos (t. y. po 2014 m. spalio 1 d.) laikytinos asmenine jo nuosavybe, bet ne bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Todėl atsakovas, ginčo laikotarpiu neatlygintinai perleidęs savo sutuoktinei R. S. asmeninį turtą už 92 670 Eur, pažeidė savo kreditorių teises.
4. Prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė nurodė, kad nesiėmus prevencinių priemonių ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Turto arešto taikymas atsakovės R. S. turtui padės užtikrinti teismo sprendimo tinkamą įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, nes pritaikius areštą bus užkirstas kelias atsakovei R. S. paslėpti, perleisti ar kaip nors apsunkinti šiuo metu valdomą savo turtą, siekiant tokiu būdu išvengti realaus restitucijos taikymo.
5. Ieškovė atkreipė dėmesį, jog teisme nagrinėjant civilines bylas Nr. 2FB-346-223/2020 ir Nr. 2S-612-589/2020 buvo nustatyta, kad atsakovas G. S. ir atsakovė R. S., ne kartą atliko atsakovo kreditorių atžvilgiu nesąžiningus veiksmus, siekiant išvengti realaus atsakovo prievolių vykdymo kreditoriams. Atsakovas G. S. perleido dalį savo turto R. S. už mažesnę nei rinkos kainą, atliko trišales užskaitas, nesąžiningai ir selektyviai suteikiant prioritetą tam tikriems atsakovo kreditoriams, neatlygintinai leido dirbti atsakovui priklausančią žemę su R. S. susijusioms bendrovėms ir tokiu būdu de facto (faktiškai) perkėlė iš ūkinės veiklos gautinas pajamas į su R. S. susijusias bendroves, apribojant atsakovo kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į tokį turtą ir pan. (Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-612-589/2020).
Šalies argumentai
6. Ieškovė pabrėžė, kad ieškiniu prašoma restitucijos būdu iš atsakovės R. S. priteisti suma yra didelė (92 670 Eur), o tai papildomai pagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį. Teigė, kad šiuo metu atsakovo valdomo nekilnojamojo turto vertė (priverstinio realizavimo) sudaro 317 605,80 Eur, t. y. 60 proc. atsakovo 529 343,00 Eur turto vertės. Iš viešai prieinamos informacijos ir paties atsakovo parengto kreditorių sąrašo, atsakovo skolų suma viršija 800 000 Eur, o šiuo metu taikomo arešto suma sudaro 836 708,77 Eur.
Atsiliepimas
7. Atsakovė R. S. 2020 m. lapkričio 25 d. pateikė teismui atsiliepimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame nesutiko su ieškovės UAB „Scandagra“ prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės R. S. turto atžvilgiu.
8. Atsakovė nurodė, kad ji pateikė duomenis, kurie patvirtina, kad 20 547 Eur sumą 2017 m. laikotarpyje R. S. grąžino G. S., o 39 939, 65 Eur sumą R. S. sumokėjo „Swebank“ už G. S., vykdydama kredito sutartis Kr. 13-015873-ZL ir 13-092215-ZLL. Be to, buvo vykdomi kiti privalomi mokėjimai. Atitinkamai atsakovė tvirtino, kad nurodytos aplinkybės paneigė ieškovės teiginius, kad ginčijami pinigų pervedimai esminiai pažeidė ieškovės interesus, kadangi buvo sumažinta atsakovo G. S. galimybė atsiskaityti su ieškove. Atsakovė teigia, kad priešingai, nei nurodo ieškovė, dalis pinigų G. S. buvo grąžinti, o kita dalis buvo panaudota prievoliniams įsipareigojimams bankui įvykdyti, kuriuos įvykdžius, buvo nuimta hipoteka atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam turtui – žemės sklypams, o tai reiškia, kad skolininko (atsakovo) G. S. įsipareigojimų ieškovei įvykdymo galimybė nepasikeitė, t. y. nesumažėjo. Pasisakydama dėl ieškovės įrodinėjamos antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – atsakovės R. S. nesąžiningumo, pažymėjo, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos ir tik esant antrai situacijai prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi ieškovės UAB „Scandagra“ ieškinio reikalavimo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones - areštavo atsakovei R. S. nuosavybės teise priklausantį 92 670 Eur vertės turtą.
10. Teismas iš viešai prieinamų duomenų apie atsakovus G. S. ir R. S. nustatė, kad G. S. prašė Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą (civilinė byla Nr. 2FB-346-223/2020), tačiau Panevėžio apylinkės teismas atsisakė iškelti G. S. fizinio asmens bankroto bylą, o Panevėžio apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi pirmosios instancijos nutartį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2S-612-589/2020). Teismai pareiškėjo G. S. veiksmus per trejų metų laikotarpį iki pareiškimo dėl bankroto teisme priėmimo vertino nepalankiai. Pažymėjo, jog pareiškėjas, suvokdamas, kad turi didelių įsipareigojimų kreditoriams ir prievolių vykdymo terminai sueis artimiausiu metu, sąmoningai sudarė sau nenaudingus sandorius su įmonėmis, kurios priklauso jo sutuoktinei, atsakovei R. S. pervedė dideles sumas, leido kitiems asmenims neatlygintinai dirbti žemės sklypus, pareiškėjui kartu su sutuoktine priklausančius bendrosios jungtinės nuosavybės teise, taip pat sudarė kreditorių teises pažeidžiančias trišales užskaitas.
11. Teismas nustatė, kad atsakovė, pateikdama duomenis apie turimą turtą, nepateikė duomenų kurie atskleistų jos turimo turto vertę, taip pat neatskleidė teismui apie antstolių vykdomus išieškojimus iš jos turto. Teismas iš LITEKO sistemos registrų informacijos nustatė, kad iš skolininkės R. S. išieškomos sumos viršija 150 000 Eur.
12. Teismas atkreipė dėmesį, jog Panevėžio apylinkės teismas (civilinė byla Nr. 2FB-346-223/2020) atsisakė iškelti G. S. fizinio asmens bankroto bylą, nustatęs, kad G. S. ir R. S. anksčiau ne kartą atliko G. S. kreditorių atžvilgiu nesąžiningus veiksmus, siekiant išvengti realaus prievolių vykdymo kreditoriams. Teismo vertinimu, šios nustatytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą atidžiau vertinti atsakovės galimus atlikti veiksmus, susijusius su turto perleidimu kitiems asmenims.
Atsiliepimas
13. Teismas, įvertinęs, kad šiuo metu negalima nustatyti atsakovės disponuojamo nuosavybės teise turto realios rinkos vertės, kad antstoliai nuo 2018 m. iš atsakovės vykdo virš 150 000 Eur sumų išieškojimus, apie kuriuos atsakovė nepateikė duomenų atsiliepime į ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tuo pačiu teismo prašymu nepateikė duomenų apie vykdytinų įsipareigojimų kreditoriams dydį, o taip pat, į Panevėžio apylinkės teisme nagrinėtoje G. S. fizinio asmens bankroto byloje (civilinė byla Nr. 2FB-346-223/2020) padarytas išvadas dėl pačios atsakovės R. S. atliktų nesąžiningų veiksmų kreditorių atžvilgiu, pripažino egzistuojant grėsmei dėl galimai palankaus ieškovei sprendimo įvykdymo. Atitinkamai teismas tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės R. S. turtui.
III. Atskirojo skundo argumentai
14. Atsakovė R. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį. Atskirajame skunde nurodo šiuos argumentus:
14.1. Ieškovės ieškinys nepagrįstas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad tuo metu, kada atsakovas atliko pavedimus atsakovei, ieškovės atsakovui išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodyti atsiskaitymo terminai dar nebuvo suėję, todėl tuo metu ieškovė neturėjo dar teisės reikalauti iš atsakovo apmokėti ginčo sąskaitas.
14.2. Ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningų veiksmų ar siekimo paslėpti savo turimą turtą. Priešingai ieškovė teismui pateikė duomenis, kurie patvirtina, kad ji nuosavybės teise turi turto. Atsakovė pripažįsta, kad turi kitų kreditorių, tačiau pažymi, kad tai nepagrindžia jos nesąžiningumo. Papildomai pažymėjo, kad 92 670 Eur jos atžvilgiu nelaikytina didele suma.
Atsiliepimas
15. Ieškovė UAB „Scandagra“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą ir atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
15.1. Atsakovės argumentai dėl ieškinio nepagrįstumo nevertintini, nes sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą byla nėra nagrinėjama iš esmės. Atskirajame skunde atsakovės nurodyti mokėjimai, atlikti atsakovės R. S., neparodo ieškinio nepagrįstumo, kadangi tai yra savarankiški ir su ginčijamais sandoriais nesusiję sandoriai, kurie nepagrindžia pinigų grąžinimo atsakovui fakto, bet patvirtina kitų, nesusijusių sutuoktinių prievolių vykdymo faktą kitiems kreditoriams ar vienas kitam ir pan.
15.2. Atsakovė betarpiškai dalyvavo atliekant net ne vieną nesąžiningą veiksmą atsakovo kreditorių atžvilgiu, tokiu būdu siekiant sąmoningai sumažinti jo mokumą, o kartu ir jo kreditorių galimybes atgauti skolas iš atsakovo. Todėl akivaizdu, kad asmuo, jau anksčiau betarpiškai dalyvavęs ir net ne kartą kreditorių atžvilgiu nesąžiningų veiksmų atlikime, kai tokių atliktų veiksmų tikslas buvo nukreiptas į skolininko mokumo mažinimą, gali ateityje imtis nesąžiningų veiksmų taip pat ir savo būsimų kreditorių atžvilgiu, siekiant išvengti realaus teismo sprendimo įvykdymo.
15.3. Kartu su atsiliepimu ieškovė pateikia naujus įrodymus – Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-469-544/2020, nuorašą ir antstolio E. S. 2020 m. gruodžio 8 d. sudaryto turto aprašo nuorašą. Šiuos dokumentus ieškovė prašo pridėti prie bylos, nurodydama, kad jų pateikimo teismui būtinybė atsirado vėliau. Šiais įrodymais ieškovė siekia pagrįsti, kad atsakovės nurodyti argumentai dėl nuosavybės teise turimo turto ir jos geros finansinės padėties turto nėra visiškai pagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės turtui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.
17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vadovaujantis CPK 338 straipsniu, šios nuostatos taikomos ir nagrinėjant atskiruosius skundus.
18. Tiek ieškovė, tiek apeliantė į bylą pateikė duomenis, pagrindžiančius jų su atskirojo skundo nagrinėjimu susijusius argumentus. Apeliantė pateikė duomenis, įrodančius jos finansinę padėtį, ieškovė duomenis, iš kurių matyti, kad atsakovės turtui yra taikytas areštas. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad šių duomenų pridėjimas prie bylos neužvilkins bylos nagrinėjimo, priima bylos šalių pateiktus dokumentus ir vertina juos kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais.
Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui
19. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų taikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.
20. Nors apeliantė atskirajame skunde kvestionuoja teismo išvadas, susijusias su ieškinio preliminariu pagrįstumu, teisėjų kolegija įvertinusi ieškinio reikalavimus bei prie jo pridėtus įrodymus, sprendžia, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas.
21. Kaip minėta, antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018).
22. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kad šiuo metu negalima nustatyti atsakovės disponuojamo nuosavybės teise turto realios rinkos vertės, kad antstoliai nuo 2018 m. iš atsakovės vykdo virš 150 000 Eur sumų išieškojimus, apie kuriuos atsakovė nepateikė duomenų atsiliepime į ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tuo pačiu teismo prašymu nepateikė duomenų apie vykdytinų įsipareigojimų kreditoriams dydį, taip pat į Panevėžio apylinkės teisme nagrinėtoje G. S. fizinio asmens bankroto byloje (civilinė byla Nr. 2FB-346-223/2020) padarytas išvadas dėl pačios atsakovės R. S. atliktų nesąžiningų veiksmų kreditorių atžvilgiu, pripažino egzistuojant grėsmei dėl galbūt palankaus ieškovei sprendimo įvykdymo. Atitinkamai teismas tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės turtui.
23. Apeliantė atskirajame skunde iš esmės pakartoja savo poziciją nurodytą atsiliepime į ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
24. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie galbūt nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017), todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1218-790/2020).
25. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra reikšmingi konkretūs duomenys (informacija) tiek apie atsakovo jau atliktus, tiek apie atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir panašiai). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu, tačiau tokie veiksmai turi pagrįsti tikimybę, jog šalis bylos nagrinėjimo metu imsis veiksmų, siekdama sumažinti ar apsunkinti savo turtą, o ne apsiriboti kėlimu abejonių, jog šalis (atsakovas) galbūt buvo nesąžininga (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-86-330/2020, 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-900-302/2020, 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-277-236/2020 ir kt.).
26. Apeliacinės instancijos teismas nustatęs, kad Panevėžio apylinkės teismas (civilinė byla Nr. 2FB-346-223/2020) atsisakė iškelti G. S. fizinio asmens bankroto bylą, konstatavęs tiek G. S., tiek ir jo sutuoktinės R. S. nesąžiningus veiksmus, siekiant išvengti realaus prievolių vykdymo kreditoriams, ir atsižvelgęs į šios bylos pobūdį, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šiuo atveju egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės turtui. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė, teismui pateikdama duomenis apie savo finansinę padėti, nuslėpė informaciją, susijusią su jos turtui taikytais apribojimais bei atliekamus jos atžvilgiu išieškojimus. Ši aplinkybė taip pat patvirtina atsakovės nenorą atskleisti visus teismui aktualius duomenis teisingam procesiniam sprendimui priimti, ir sudaro pagrindą suabejoti atsakovės sąžiningumu, siekiant nuslėpti tikrąją savo finansinę padėtį, tai pagrindžia ir ieškovės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti duomenys, susiję su atsakovės turtui taikomais apribojimais.
27. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu. Keisti ar naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.