- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-19
- Bylos Nr.
- e2-577-516/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00233-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Pirklių klubas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „SIV Grupė“, uždarajai akcinei bendrovei „Aurum investicijų grupė“
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Sandeka“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pirklių klubas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pirklių klubas“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-1847-864/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pirklių klubas“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „SIV Grupė“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Aurum investicijų grupė“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo (skolos priteisimo), dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Sandeka“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Pirklių klubas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti 2019 m. lapkričio 5 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, sudarytą tarp atsakovių UAB „SIV Grupė“ ir UAB „Aurum investicijų grupė“ dėl 127 914,49 Eur dydžio reikalavimo teisės į UAB „Sandeka“, negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio); priteisti iš atsakovės UAB „Aurum investicijų grupė“ 156 422,14 Eur, gautus iš trečiojo asmens UAB „Sandeka“, vykdant Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-244-640/2020, ir procesines palūkanas; priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, areštuoti atsakovei UAB „Aurum investicijų grupė“ priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankant – turtines teises ir pinigines lėšas 156 422,14 Eur sumai.
3. Nurodė, kad atsakovės UAB „Aurum investicijų grupė“ finansinė padėtis leidžia daryti išvadą, jog reikalavimo suma jai yra didelė, nes pagal 2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentus įmonė veikė nuostolingai (fiksuotas 555 884 Eur dydžio nuostolis), turėjo 129 976 Eur dydžio įsipareigojimų. Neatlygintinio sandorio sudarymas, reikalavimo perėmimas iš atsakovės UAB „SIV Grupė“, besibaigiant civilinei bylai dėl skolos iš trečiojo asmens priteisimo, verčia abejoti atsakovės UAB „Aurum investicijų grupė“ sąžiningumu ir leidžia daryti išvadą, kad egzistuoja grėsmė, jog teismo sprendimas nebus įvykdytas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 9 d. nutartimi ieškovės UAB „Pirklių klubas“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
5. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimus, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį ir pridėtus rašytinius įrodymus, sprendė, kad ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas.
6. Vertindamas antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo neįvykdymui – egzistavimą, teismas konstatavo, kad pateikti atsakovės UAB „Aurum investicijų grupė“ 2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentai nėra aktualūs ir neatspindi realios įmonės turtinės padėties, o kitų duomenų, pagrindžiančių šiuo metu galimai sunkią atsakovės UAB „Aurum investicijų grupė“ finansinę padėtį, byloje nėra. Remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, teismas konstatavo, kad vien didelė ieškinio suma negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių realius atsakovės UAB „Aurum investicijų grupė“ ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.
7. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovė neįrodė vienos iš laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinų sąlygų – grėsmės, kad teismo sprendimo įvykdymas taps neįmanomu arba bus apsunkintas – egzistavimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovė UAB „Pirklių klubas“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino prašymo argumentus, pareikšto reikalavimo pobūdį ir pateiktus įrodymus dėl atsakovės UAB „Aurum investicijų grupė“ finansinės padėties. CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Ieškovė duomenų apie atsakovės UAB „Aurum investicijų grupė“ 2020 m. finansinę padėtį negali gauti, nes tokie duomenys Juridinių asmenų registrui dar nepateikti, tačiau tai nereiškia, kad teismas neturėjo pagrindo vertinti 2019 m. duomenų. Atsakovė UAB „Aurum investicijų grupė“ 2019 m. veikė nuostolingai (fiksuotas net 555 884 Eur dydžio nuostolis), turėjo 129 976 Eur dydžio įsipareigojimų (artimi pareikštam reikalavimui). Labai abejotina, kad per vienerius metus tokio dydžio veiklos nuostolis būtų eliminuotas. Tokie finansiniai rodikliai yra reikšmingi, vertinant atsakovės galimybes ieškinio patenkinimo atveju grąžinti ieškovei gautas sumas.
8.2. Neatlygintino sandorio sudarymas, reikalavimo perėmimas iš atsakovės UAB „SIV Grupė“, jau besibaigiant civilinei bylai dėl skolos iš UAB „Sandeka“ priteisimo, verčia abejoti atsakovės UAB „Aurum investicijų grupė“ sąžiningumu ir sudaro pagrindą išvadai dėl galimos grėsmės egzistavimo. Ieškiniu nėra prašoma taikyti restitucijos, nes ji negalima, esant įvykdytam teismo sprendimui byloje, kurioje atsakovės UAB „SIV Grupė“ teises pagal ginčijamą reikalavimo teisių perleidimo sutartį perėmė atsakovė UAB „Aurum investicijų grupė“. Teismui pripažinus, kad neatlygintinis reikalavimo teisių perleidimo sandoris yra neteisėtas, jo pagrindu atsakovės UAB „Aurum investicijų grupė“ gautos sumos turėtų būti priteistos kaip be pagrindo gautos/įgytos lėšos.
8.3. Būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo objektams (konkrečiam turtui) lemia ne tik poreikis eliminuoti galimybę atsakovei pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant ar kitaip apsunkinant jai priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti paties ginčo objektą nepakitusiu.
Atsiliepimas
9. Atsakovė UAB „Aurum investicijų grupė“ pateikė atsiliepimą, prašydama atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
9.1. Apeliantė nurodo, kad 2019 m. UAB „Aurum investicijų grupė“ veikė nuostolingai, t. y. fiksuotas net 555 884 Eur dydžio nuostolis, tačiau prideda 2019 m. atsakovės finansines atskaitomybės dokumentus, iš kurių matyti, kad nuostolis buvo ne 555 884 Eur, o 55 884 Eur. Akivaizdu, kad tai rašybos klaida, kurios ieškovė neištaiso keliuose procesiniuose dokumentuose.
9.2. Nesutinka su ieškove, kad ieškinys pagrįstas. Ieškovė neturėjo jokio pagrindo išvadai, kad reikalavimo perleidimo sutartis buvo neatlygintinė ir pažeidžianti ieškovės interesus, nes apie tai visiškai net neužsiminta sutarties tekste. Ieškovė net nesiekė išsiaiškinti, ar sandoris buvo neatlygintinis, nesikreipė į atsakovę UAB „Aurum investicijų grupė“, todėl kategoriškos išvados yra tik pačios ieškovės nuomonė. Sandorio atlygintinumą pagrindžia 2019 m. lapkričio 5 d. susitarimas prie 2019 m. lapkričio 5 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties, kuriame aiškiai nurodoma sandorio kaina. Šis susitarimas yra visiškai įvykdytas, t. y. sandorio kaina sumokėta. Vertinant tai, kad atsakovė UAB „Aurum investicijų grupė“ buvo sąžininga ir sumokėjo 2019 m. lapkričio 5 d. reikalavimo teisių perleidimo kainą, nėra jokio pagrindo manyti, kad atsakovė gali būti nesąžininga.
9.3. Ieškovė neturėjo reikalavimo į atsakovę UAB „Aurum investicijų grupė“ ginčijamo sandorio sudarymo dieną. Ieškovė savo reikalavimo teisės į atsakovę UAB „SIV Grupė“ atsiradimu laiko Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-288-803/2020 priėmimą. Ne gana to, kad šis sprendimas yra apskųstas, kaip nurodo pati ieškovė, ieškinys nurodytoje civilinėje byloje buvo pareikštas tik 2019 m. lapkričio 13 d., tuo tarpu reikalavimo perleidimo sutartis tarp atsakovių buvo sudaryta 2019 m. lapkričio 5 d., todėl daugiau nei akivaizdu, kad sandorio sudarymo dieną ieškovė neturėjo neginčytino reikalavimo į atsakovę UAB „SIV Grupė“ ir nesuprantama kokias ieškovės teises šis sandoris pažeidė.
9.4. Vertinant atsakovės UAB „Aurum investicijų grupė“ 2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentus, matyti, kad nuostolius sudarė „su darbo santykiais susijusios sąnaudos“, „nusidėvėjimas, amortizacija ir turto vertės sumažėjimas“ ir „kitos sąnaudos“, kurios nėra ir negali būti pagrindžiančios sunkią atsakovės UAB „Aurum investicijų grupė“ padėtį. Atsakovė UAB „Aurum investicijų grupė“ yra 14 metų veikianti bendrovė, kuriai nebuvo užfiksuota jokių skolų Sodrai, be to, įmonė turi nekilnojamojo turto, kuris nėra įkeistas ar areštuotas, todėl akivaizdu, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kad UAB „Aurum investicijų grupė“ finansinė būklė yra sunki. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė UAB „Aurum investicijų grupė“ slėps, perleis ar įkeis savo turimą turtą, t. y. kad atsakovė yra nesąžininga.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
13. Pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tuo tarpu teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje 2-2232/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-799-302/2019; 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1301-516/2020).
14. Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Pirklių klubas“ pareiškė ieškinį, kuriuo reikalavo pripažinti atsakovių sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia ir priteisti 156 422,14 Eur sumą, gautą iš trečiojo asmens UAB „Sandeka“ pagal paminėtą reikalavimo perleidimo sutartį. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, jos manymu, įrodančius ieškinyje dėstomas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą, t. y. ieškinio pagrindą ir dalyką, faktines aplinkybes, kartu su ieškiniu pateiktus įrodymus, pagrįstai sprendė, kad ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas.
15. Kita vertus, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo gali būti tuomet, kai ieškovui nepalankus teismo sprendimas yra priimtas po teismo nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu priėmimo, nors šis sprendimas ir neįsiteisėjo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-74-943/2017; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-839-302/2018; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-799-302/2019; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1106-790/2019; 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1347-302/2019 ir kt.). Be to, šios aplinkybės atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-398-943/2016; 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-267-370/2017; 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1062-178/2018; 2019 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-515-302/2019; 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1465-236/2019).
16. Nagrinėjamu atveju Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu ieškovės UAB „Pirklių klubas“ ieškinys buvo atmestas. Nors minėtas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas šiuo metu nėra įsiteisėjęs, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė, remiantis aukščiau paminėta teismų praktika, leidžia pagrįstai abejoti dėl galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė preliminariai pagrindė savo ieškinio reikalavimus ir kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
17. Vertinant antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtiną sąlygą – grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui – pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo, todėl šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes.
18. Nustatyta, kad antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos (grėsmės) egzistavimą apeliantė iš esmės įrodinėjo prasta atsakovės UAB „Aurum investicijų grupė“ turtine padėtimi, t. y. rėmėsi 2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentais apie tais metais įmonės patirtus nuostolius ir turėtus įsipareigojimus, bei nesąžiningumu, sudarant neatlygintinį reikalavimo perėmimo sandorį, kuris, apeliantės teigimu, yra neteisėtas, todėl iš tokio sandorio gautos lėšos turėtų būti priteistos kaip įgytos be pagrindo.
19. Visų pirma pažymėtina tai, kad atsakovės turtinė (finansinė) padėtis savaime nėra ir negali būti vertinama kaip grėsmė būsimo teismo sprendimo neįvykdymui, todėl vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017 ir kt.), todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovės nesąžiningumą, jos ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; 2020 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-862-516/20120 ir kt.). Pažymėtina, kad šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti priešingos šalies nesąžiningumo įrodymų.
20. Šiuo atveju ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tokių įrodymų nepateikė. Kaip minėta, vien atsakovės, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė (finansinė) padėtis nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ji ketina perleisti ar kitaip apsunkinti savo turimą turtą ir kad egzistuoja reali grėsmė, jog būsimas teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas ar taps neįmanomu. Kiti apeliantės skunde nurodomi argumentai, kad buvo sudarytas neteisėtas sandoris, kurio pagrindu atsakovė gavo lėšas be pagrindo, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl šios aplinkybės taip pat nėra ir negali būti vertinamos kaip įrodančios atsakovės UAB „Aurum investicijų grupė“ nesąžiningumą ir kad ji ketina pabloginti savo turtinę padėtį, siekiant išvengti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
21. Apibendrindamas tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja nei viena iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytų būtinųjų sąlygų, leidžiančių taikyti laikinąsias apsaugos priemones: ieškovės reikalavimas nėra prima facie pagrįstas ir nenustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes, teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.