Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lengvata“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tetruva“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Lengvata“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, antstolis R. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.5. Ieškovė aktyviai įgyvendino savo teises. Antstoliui nevykdžius pareigos įteikti dokumentus ieškovės atstovui, ieškovė (jos atstovas) pateikė 2025 m. rugsėjo 5 d. prašymą antstoliui, kurio antstolis netenkino. Ieškovė 2025 m. rugsėjo 15 d. kreipėsi į valstybės įmonę Registrų centrą. Ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo.

8.6. Priešingai nei tvirtina atsakovė, ieškovė tinkamai įrodinėjo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas. Tik pirmoji sąlyga – negalėjimas ieškinio pateikti kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – buvo susijusi su antstolio netinkamu pareigų vykdymu, nes būtent dėl jo kaltės ieškovė (jos atstovas) negavo Turto perdavimo akto. Kitos dvi sąlygos – savarankiškos ir nustatinėjamos tiek prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio, tiek kartu su juo.

8.7. Reiškiant ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą, pripažįstama, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos nepriklausomai nuo galimo atsakovo nesąžiningumo, nes svarbu užtikrinti, kad ginčo objektas nebūtų perleistas tretiesiems asmenims.

8.8. Teismas pagrįstai nustatė, kad yra grėsmė būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nes netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir pardavus ginčo nekilnojamą turtą tretiesiems asmenims, ieškinio patenkinimas faktiškai būtų neįmanomas. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė galės perleisti Turtą sąžiningiems tretiesiems asmenims, todėl restitucija būtų negalima.

8.9. Ieškovė laikosi pozicijos, kad atsakovė yra nesąžininga, nes nepalaikė ieškovės prašymo skirti pakartotinę Turto ekspertizę sąžiningai Turto rinkos vertei nustatyti, vadinasi buvo suinteresuota nepagrįstai mažos Turto kainos nustatymu; tai įgalino už nepagrįstai mažą kainą perimti Turtą.

8.10. Reiškiant ieškinį dėl nuosavybės teisių perleidimo akto pripažinimo negaliojančiu, nėra reikalaujama nustatyti išskirtines aplinkybes.

8.11. Vien aplinkybė, kad ieškovė bylose dėl antstolio veiksmų prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neturi reikšmės nutartimi pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, nes skiriasi prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių rūšis; be to, nutartimi pritaikytos priemonės nesusijusios su vykdomąja byla. Nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi res judicata galios; atskirajame skunde nurodytos nutartys nėra horizontalūs precedentai, į kuriuos turėtų būti atsižvelgiama šioje byloje.

8.12. Vykdomoji byla iš esmės yra pasibaigusi, nes turtas yra perleistas atsakovei, todėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas vykdomosios bylos veiksmų nestabdo.

8.13. Vien tai, kad varžytynių metu nepavyko parduoti Turto, nereiškia, kad neegzistuoja grėsmė būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Per varžytynes Turtas nebuvo nupirktas, nes antstolis skelbime nurodė, kad dėl Turto vyksta byla teisme.

8.14. Argumentai, susiję su Turto rinkos verte, anksčiau vykdytomis varžytynėmis ir pan., yra šios civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl neaktualūs sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo. Teismas teisingai nustatė, kad būsimo ieškinio reikalavimai yra prima facie pagrįsti. Nėra nė vienos teismo nutarties, kuria būtų atmesti ieškovės argumentai dėl nepagrįstai nustatytos Turto rinkos vertės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

4. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nenustatytas pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas.

5. Apeliacijos dalykas yra Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas UAB „Tetruva“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pareiškimo taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme (ne)priėmimo

6. Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2025 m. rugpjūčio 21 d. UAB „Lengvata“ sutikimą paimti iš neįvykusių varžytynių neparduotą Turtą; 2025 m. rugsėjo 12 d. iš neįvykusių varžytynių neparduoto Turto perdavimo išieškotojai UAB „Lengvata“ aktą; ekrano nuotrauką iš Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2YT-38820-1080/2025 elektroninės kortelės; ekrano nuotrauką iš skolininkės UAB „Tetruva“ atžvilgiu vedamos vykdomosios bylos kortelės vykdomųjų bylų portale; Vilniaus miesto apylinkes teismo2025 m. rugpjūčio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-32182-1094/2025; Vilniaus miesto apylinkes teismo 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2SP-35555-1159/2025; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-37620-1101/2025; 2024 m. lapkričio 21 d. I-ojo Turto aukciono ataskaitą; 2025 m. vasario 7 d. II-ojo Turto aukciono ataskaitą; 2025 m. gegužės 30 d. ekspertizės aktą; 2025 m. birželio 9 d. eksperto paaiškinimus; 2025 m. rugsėjo 12 d. išieškotojos UAB „Lengvata“ atsiliepimą į 2025 m. rugpjūčio 20 d. skolininkės UAB „Tetruva“ skundą dėl antstolio veiksmų civilinėje byloje Nr. e2YT-38820-1080/2025; 2023 m. lapkričio 24 d. UAB „Tetruva“ pažymą dėl Turto nuomos MB „Vilniaus investiciniai namai“ ir Turto nuomos sutarčių kopijas.

7. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnio nuostatas, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai (ar joje kilusiam atskiram procesiniam klausimui) aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

8. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė pateiktais įrodymais grindžia atskirojo skundo argumentus dėl pagrindų taikyti laikinąsias apaugos priemones iki ieškinio pateikimo nebuvimo ir apskųstos nutarties neteisėtumo, į tai, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė nepranešęs atsakovei ir atsakovė nurodytų įrodymų neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teisme, ieškovė su atsakovės pateiktais įrodymais galėjo susipažinti ir dėl jų savo poziciją išdėstyti atsiliepime į atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas priima su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

9. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai konstatuojamos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1153-330/2021).

10. CPK 147 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Tačiau tokiu atveju prašyme turi būti nurodytos priežastys, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, ir pateikti įrodymai, patvirtinantys grėsmę pareiškėjo interesams. Taigi ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo dienos, privalo pagrįsti ne tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bendrąsias sąlygas, bet ir priežastis, pateisinančias ieškinio pareiškimo atidėjimą.

11. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-449-464/2015; 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-760-183/2015; 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1061-910/2022).

12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad egzistuoja sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškovės ieškinio atsakovei pareiškimo taikymui, t. y., jog ieškovė įrodė, kad šiuo metu negali pateikti teismui ieškinio dėl Turto perdavimo išieškotojai akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, nes aktas, kurį ji siekia nuginčyti, jai neprieinamas; ieškovės reikalavimai dėl Turto perdavimo išieškotojai akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo gali būti patenkinti, pasitvirtinus prašyme nurodytoms aplinkybėms, t. y. tikėtinai pagrįsti; ir tai, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali kilti grėsmė ieškovei galbūt palankiam sprendimui įvykdyti.

13. Atsakovė nesutinka su šiomis teismo išvadomis, atskirajame skunde teigia, kad: 1) ieškovė, nesąžiningai siekdama laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo, prašymu sąmoningai (tyčia) suklaidino teismą dėl skolos išieškojimo vykdymo procese aplinkybių; 2) ieškovė poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė ne aplinkybėmis, kurios patvirtintų atsakovės siekį apsunkinti teismo sprendimo vykdymą, o kritikuodama antstolio veiksmus; 3) ieškovė nepagrindė ir civilinėje byloje nenustatyta, kad atsakovė elgtųsi nesąžiningai, todėl neegzistuoja grėsmė teismo sprendimo vykdymui; 4) ieškovė nepagrindė, kad egzistuotų išimtinis atvejis vykdymo proceso metu taikyti laikinąsias apsaugos priemones; ieškovės ir jos vadovo prašymai vykdymo metu taikyti laikinąsias apsaugos priemones jau buvo atmesti; 5) grėsmė teismo sprendimo vykdymui neegzistuoja; varžytynėse Turto įsigijimu nesusidomėjo nė vienas asmuo; 6) ieškovės nuomonė dėl per mažos turto vertės nėra pagrįsta ir nesudarė pagrindo vertinti, kad reikalavimai dėl Turto perdavimo akto galėtų būti prima facie pagrįsti; 7) pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka šio instituto paskirties, kadangi ieškovė prašymą pareiškė nesąžiningai ir piktnaudžiaudama teise; 8) pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka proporcingumo ir ekonomiškumo kriterijų.

Dėl ieškovės nurodytų priežasčių, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones

15. Su atskiruoju skundu apeliantė pateikė momentines ekrano kopijas tiek iš Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2YT-38820-1080/2025 dokumento kortelės, kurioje yra duomenys apie pateiktą vykdomąją bylą, tiek iš vykdomųjų bylų portalo, kuriame yra duomenys apie ieškovei antstolio R. V. 2025 m. rugsėjo 12 d. išsiųstą Turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. S-25-128-18841. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą neneigia, kad į pirmiau minėtą civilinę bylą kartu su vykdomąja byla buvo pateiktas jos prašomas pateikti atsakovės sutikimas, tačiau nurodo, kad dėl byloje nagrinėjamo ginčo pobūdžio (dėl 2025 m. rugpjūčio 18 d. antstolio patvarkymo) negalėjo tikėtis, jog 770 puslapių vykdomojoje byloje bus pateiktas ir 2025 m. rugpjūčio 21 d. kreditorės sutikimas. Ieškovė taip pat paaiškino, kad anksčiau vykdomosios bylos dokumentus siųsdavo ieškovės atstovui, tačiau Turto perdavimo akto antstolis ieškovės atstovui nepateikė. Pažymėtina, kad su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateiktoje vykdomųjų bylų portalo ištraukoje nėra duomenų apie 2025 m. rugsėjo 12 d. registruotus antstolio R. V. ieškovei (jos atstovui) pateiktus dokumentus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors objektyviai ieškovė turėjo galimybę susipažinti su prašyme nurodytais dokumentais, ieškovės pateikti paaiškinimai ir įrodymai, nesudaro pagrindo laikyti pagrįstais apeliantės teiginius, kad ieškovė nesąžiningai siekdama laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio taikymo, sąmoningai (tyčia) suklaidino teismą dėl išieškojimo vykdymo proceso aplinkybių. Bylos duomenys nepatvirtina, kad ieškovė faktiškai turėjo ir buvo susipažinusi su minėtų dokumentų turiniu. Ieškovė aktyviai veikė, siekdama apginti jos nuomone pažeistas teises, t. y. dėl dokumentų (informacijos) gavimo kreipėsi į antstolį, Nekilnojamojo turto registrą. Pažymėtina, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateiktas be nepagrįsto delsimo (ketindama pateikti ieškinį dėl 2025 m. rugsėjo 12 d. Turto perdavimo atsakovei akto pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo, ieškovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė 2025 m. rugsėjo 19 d. (prašymas pasirašytas 2025 m. rugsėjo 18 d.), paaiškindama ieškinio parengimui iškilusias kliūtis bei poreikį skubiai užtikrinti status quo padėtį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ši aplinkybė reikšminga, net neatsižvelgiant į atitinkamų dokumentų gavimo aplinkybes.

16. Laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai ir pradėti procesą. Pažymėtina, kad kaip viena iš aplinkybių, lemiančių aplinkybių priežastį, kodėl su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pateikiamas ieškinys buvimą, gali būti, pavyzdžiui, laiko stoka paruošti ieškinį. Teismų praktikoje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu byloje yra nustatoma, jog iš esmės ieškovas turėjo daug laiko įvertinti visą reikšmingą informaciją ir kreiptis į teismą su ieškiniu, tokiu atveju prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio padavimo paprastai nėra tenkinamas. Doktrinoje taip pat pažymėta, kad praėjus reikšmingam laikui nuo ginčo susiformavimo ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pateikimo, sudėtinga įrodyti, kad ateityje galbūt kils grėsmė galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, kadangi per tokį ilgą laiko tarpą jau (dar) neatsitiko jokių reikšmingų su galimo sprendimo ne(į)vykdymu susijusių veiksmų (Doržinkevič A., Balsiukienė A., Višinskis V. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas civiliniame procese, Monografija. 2024, p. 104)

17. Argumentai, kad prašyme išdėstytais motyvais ieškovė siekė išvengti pareigos sumokėti 17 111 Eur žyminį mokestį už ieškinį, kuriuo būtų ginčijamas 2025 m. rugsėjo 12 d. Turto perdavimo aktas, yra subjektyvus atsakovės vertinimas. Pažymėtina, kad žyminio mokesčio ir (ar) užstato klausimai sureguliuoti civilinio proceso kodekso normų, dėl jų tinkamo įgyvendinimo kiekvienu atveju sprendžia teismas. Taigi, šie argumentai iš esmės neturi įtakos ginčo klausimo tinkamam išnagrinėjimui.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai, kad neegzistavo ieškovės nurodytos priežastys, dėl kurių ji negalėjo pateikti ieškinio, nesudaro pagrindo laikyti, kad ieškovės prašymas neatitiko vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pareiškimo taikymo sąlygos.

Dėl būsimo ieškinio reikalavimų prima facie pagrįstumo

19. Apeliantė teigia, kad ieškovės pakartotinai dėstoma nuomonė dėl tariamai per mažos turto vertės nėra pagrįsta ir nesudarė pagrindo vertinti, kad jos reikalavimai dėl 2025 m. rugsėjo 12 d. Turto perdavimo akto galėtų būti prima facie pagrįsti.

20. Pažymėtina, kad didelę atskirojo skundo dalį sudarantys argumentai dėl Turto vertės (Turto pardavimo kainos) yra ginčo iš esmės nagrinėjimo dalykas. Dėl jų pagrįstumo bus pasisakyta tik išnagrinėjus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, o ne šioje proceso stadijoje, t. y. sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pareiškimo taikymo klausimą.

23. Taigi, apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo nuspręsti, kad ieškovės nurodytas būsimas reikalavimas akivaizdžiai nepagrįstas.

24. Kita vertus, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad nei įstatymų leidėjas, nei CPK 147 straipsnio 3 dalies taikymo ir aiškinimo praktika laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo nesieja su preliminaraus būsimo ieškinio pagrįstumo sąlyga (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-408-553/2024; 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-434-464/2024). Taigi, apeliantės argumentai, kuriais ji siekia įrodyti ieškinio preliminarų nepagrįstumą, atmestini kaip nepagrindžiantys skundžiamos nutarties nepagrįstumo.

Dėl grėsmės būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui

25. Apeliantė teigia, kad neegzistuoja grėsmė teismo sprendimo vykdymui. Pasak apeliantės, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik nustačius atsakovo nesąžiningą elgesį, kuriuo būtų siekiama apsunkinti teismo sprendimo vykdymą; ieškovė nepagrindė, kad atsakovė elgtųsi nesąžiningai.

26. Atkreiptinas dėmesys, kad atskirajame skunde apeliantė remiasi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1044-910/2023; 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2019 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017), kuriose nagrinėtos aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Nurodytose civilinėse bylose nagrinėtas ginčas nebuvo susijęs su konkrečiu daiktu (nuosavybės teisės objektu), kaip nagrinėjamu atveju. Ieškovė nurodė ketinanti pareikšti reikalavimą pripažinti Turto perdavimo atsakovei aktą negaliojančiu ir taikyti dvišalę restituciją natūra – grąžinti Turtą ieškovei, o atsakovei priteisti reikalavimo teises į ieškovę.

27. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje laikomasi pozicijos, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, jog atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-241-241/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019 ir kt.).

28. Kita vertus, būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo objektams (konkrečiam turtui) lemia ne tik poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant ar kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti patį ginčo objektą nepakitusiu. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė, kaip disponavimo ginčo objektu uždraudimas, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikoma prevencine priemone, užtikrinančia ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-565-464/2016; 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-89-464/2020; 2023 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-205-467/2023).

29. Tais atvejais, kai ginčijami arba prašoma pripažinti negaliojančiais konkrečius turtinius sandorius ar kitus nuosavybės teises sukuriančius ar pakeičiančius aktus, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, laikoma, jog ieškovų materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, yra jų perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas. Todėl teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tuo atveju, kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą pripažinimo, jeigu nėra duomenų, kad paduotas ieškinys akivaizdžiai neperspektyvus, teismas paprastai turi tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015 ir joje nurodyta teismų praktika). Pažymėtina ir tai, kad vien aplinkybė, jog ginčo nekilnojamasis turtas, kuris palankaus ieškovams sprendimo atveju galėtų būti grąžintas natūra, yra pas atsakovus, turinčius teisę disponuoti ginčo objektu, patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-859/2014 ir joje nurodyta teismų praktika). Netaikius disponavimo apribojimų ginčo turtui, atsakovai turėtų galimybę jį perleisti tretiesiems asmenims ar jį kitaip apsunkinti. Dėl šios priežasties galėtų užsitęsti bylos nagrinėjimas, dar labiau pasunkėti ir taip sudėtinga teisinė situacija bei teismo sprendimo įvykdymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-17-943/2020).

30. Taigi, atsižvelgiant į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, apeliantės argumentai, susiję su atsakovės nesąžiningumo įrodinėjimu, neturi įtakos apskųstos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui.

31. Apeliantės teiginys, kad ieškovė poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė ne aplinkybėmis, kurios patvirtintų atsakovo siekį apsunkinti teismo sprendimo vykdymą, o kritikuodamas antstolio veiksmus, atmestinas kaip nepagrįstas. Aplinkybes, susijusias su antstolio veiksmais, ieškovė nurodė prašymo dalyje, kuria siekė paaiškinti priežastis, dėl kurių ieškinys nėra reiškiamas kartu su prašymu. Aplinkybės dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo vykdymui nėra siejamos su antstolio veiksmais.

32. Faktą, kad varžytynėse turto įsigijimu nesusidomėjo nė vienas asmuo, apeliantė nepagrįstai sieja su grėsmės teismo sprendimo vykdymui vertinimu. Grėsmė dėl ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymui siejama su atsakovės ateityje galimais veiksmais.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

33. Apeliantė nurodo, kad nebuvo nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios patvirtintų būtinybę ar poreikį vykdymo metu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai, ar egzistuoja sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, teismas vertina kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šalių nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus (preliminariai juos įvertinęs). Šiuo atveju pritaikyta laikinąja apsaugos priemone nėra stabdomas ar vilkinamas vykdymo procesas, ji neturi įtakos tolesniam (jei jis atliekamas) vykdymo procesui, nesusijusi su vykdomąja byla; šia priemone siekiama, kad laikinai (iki ieškinio pateikimo (ir jį pateikus – bylos nagrinėjimo metu)) Turtas nebūtų perleistas tretiesiems asmenims. Atskirajame skunde apeliantė iš esmės nenurodo argumentų, kurie paneigtų tokių aplinkybių (Turto perleidimo) galimumą ir ieškovės nurodomų pasekmių (Turto išreikalavimo galimybės praradimo) kilimą.

34. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti ieškovės atsiliepime išdėstytai pozicijai, kad tai, jog ankstesnėse bylose prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo atmesti, neturi reikšmės, sprendžiant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo bei pagrįstumo klausimą nagrinėjamoje byloje. Bylose dėl antstolio veiksmų, taip pat byloje pagal pareiškėjo M. E. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-32182-1094/2025, 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-37620-1101/2025, 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2SP-35555-1159/2025) buvo išspręsti prašymai dėl kitokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – varžytynių, taip pat antstolio patvarkymo dėl neįvykusių pirmųjų varžytynių vykdymo sustabdymo; be to, esant kitoms aplinkybėms, t. y. antstoliui atliekant konkrečius vykdymo veiksmus. Pažymėtina, kad nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi res judicata galios. Taigi, apeliantės teiginys, kad skolos išieškojimo iš ieškovės vykdymo metu teismų priimtos nutartys bei jose pateikti išaiškinimai yra aktualūs nagrinėjant atskirąjį skundą, atmestinas kaip nepagrįstas.

35. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apeliantės pozicijai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka proporcingumo ir ekonomiškumo kriterijų.

36. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokia apimtimi laikinąsias apsaugos priemones, jog būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovų teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteiktų nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-489-450/2023).

37. Byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (įrašas viešame registre dėl ginčo turto nuosavybės teisės perleidimo draudimo) nesudaro kliūčių apeliantei ginčo turto valdyti ir juo naudotis, nevaržo jos teisių labiau nei yra objektyviai būtina, taigi atitinka ir proporcingumo bei ekonomiškumo principų reikalavimus.

38. Apeliantė teigia, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka šio instituto paskirties, kadangi ieškovė prašymą pareiškė nesąžiningai ir piktnaudžiaudama teise. Atskirajame skunde nurodyta, kad ieškovė nuomoja turtą, generuoja pajamas, tačiau nėra grąžinusi skolų išieškotojams, lėšas skiria procesų inicijavimui, samdo advokatus, skundžia antstolio patvarkymus, nepriklausomai nuo jų turinio, per beveik trijų mėnesių laikotarpį inicijavo septynias civilines bylas, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekė stabdyti varžytynes, išlaikyti nuosavybę ir iš turto gaunamą naudą. Apeliantė prašo skirti ieškovei UAB „Tetruva“ 5 000 Eur baudą.

39. CPK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 proc. iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai, naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sekančios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).

41. Nagrinėjamu atveju argumentai, kad apeliantė teikė procesinius prašymus, skundė pirmosios instancijos teismo nutartis, savaime nesudaro pagrindo laikyti šiuos jos veiksmus piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, nes tokiu būdu asmuo įgyvendina turimas procesines teises, o byloje nebuvo pateikta įrodymų, jog toks įgyvendinimas būtų akivaizdžiai nesąžiningas. Sprendžiant šio prašymo pagrįstumo klausimą itin reikšminga tai, kad Turto perleidimo aktas sudarytas dar neišnagrinėjus bylų dėl antstolio veiksmų (patvarkymų) neteisėtumo. Šalių pozicija ir ją pagrindžiantys rašytiniai įrodymai bus tiriami ir vertinami bylą nagrinėjant iš esmės.

Dėl bylos procesinės baigties

42. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria iš dalies patenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo, yra teisėta ir pagrįsta, o apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo jas panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.