- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-20
- Bylos Nr.
- e2-1061-910/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00267-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Atsakovas
- G. M.
- Pareiškėjas
- R. M.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę iki ieškinio teismui pareiškimo – areštuoti atsakovui G. M. (toliau – ir atsakovas) nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas – butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas, turtas), uždraudžiant areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitomis teisėmis apsunkinti šį turtą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2022 m. kovo 24 d. sudarė dovanojimo sutartį Nr. KIRM-1408, kurios pagrindu neatlygintinai perdavė atsakovui savo asmeninės nuosavybės teises į ginčo butą su sąlyga, kad jis nekels jokių pretenzijų nė vienam iš brolių dėl finansinių klausimų, kurie iškilo dėl kitam broliui A. M. prieš daug metų perduotų pinigų. Šalių susitarimu nustatyta turto vertė – 135 000 Eur. Praėjus kelioms dienoms po dovanojimo sutarties sudarymo, atsakovas sąmoningai pradėjo terorizuoti pareiškėją dėl dalinai neišmokėto darbo užmokesčio, grasino skųstis Valstybinei mokesčių inspekcijai, darbo inspekcijai, policijai, atsisakė atvykti į darbą individualioje įmonėje (toliau – IĮ) „Magra“ bei dirbti, jam pavestų pareigų neatliko daugiau nei 3 mėnesius. Atsakovas 2022 m. gegužės 27 d. melagingai pranešė policijai apie tai, kad jis pareiškėjo buvo sumuštas ir jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Dėl to pareiškėjas buvo persekiojamas baudžiamąja tvarka 3 mėnesius ir jam pareikštas pranešimas apie įtarimą, tačiau vėliau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Atsakovas 2022 m. birželio 17 d. kreipėsi su ieškiniu į Klaipėdos apygardos teismą dėl 55 027,80 Eur sumos priteisimo iš A. M., nors šis ir kiti finansiniai klausimai buvo išspręsti dovanojimo sutarties pagrindu. Atsakovas G. M., sužinojęs, kad pareiškėjas kreipsis į teismą su ieškiniu dėl dovanojimo sutarties panaikinimo, skubos tvarka pateikė skelbimus į internetines svetaines dėl nekilnojamojo turto pardavimo. Šiuo metu pareiškėjas neturi galimybės surinkti visų būtinų dokumentų dėl netinkamų sutartinių įsipareigojimų įvykdymo bei kitų negrąžintų skolų, nes iškilo grėsmė, kad butas artimiausiu metu bus parduotas trečiajam asmeniui, todėl, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovui atsiras galimybė perleisti butą kitiems asmenims ar kitokiu būdu apsunkinti šį turtą ir dėl to pareiškėjas neteks galimybės įrodyti faktinį ieškinio pagrindą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi pareiškėjo R. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino: pritaikė laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo – areštavo atsakovui G. M. nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas – butą (duomenys neskelbtini), uždraudžiant areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitomis teisėmis apsunkinti šį turtą.
4. Teismas, susipažinęs su pareiškėjo pateiktais duomenimis, padarė išvadą, kad pareiškėjas tikėtinai pagrindė savo reikalavimus, t. y. nurodė aplinkybes, pateikė jas patvirtinančius įrodymus dėl galimos grėsmės (skelbimai į internetines svetaines dėl nekilnojamo turto pardavimo), taigi, pardavus butą, akivaizdu, kad galimai palankaus pareiškėjui teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas, todėl pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintinas, o pareiškėjui nustatytinas terminas per 14 dienų pareikšti ieškinį, atitinkantį įstatymo reikalavimus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovas G. M. atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Iš pareiškėjo prašyme pateiktų duomenų nėra jokio pagrindo išvadai, kad byloje yra kilusi neįprasta ir (ar) sudėtinga teisinė situacija, kuriai tinkamai kvalifikuoti būtų reikalingos didelės darbo laiko sąnaudos, byla būtų didelės apimties ar egzistuotų kitos aplinkybės, leidžiančios daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas, atstovaujamas profesionalaus teisininko, prašymo pateikimo metu objektyviai negali pateikti privalomus reikalavimus atitinkančio ieškinio. Pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių, protingų delsimo pateikti ieškinį priežasčių, o pareiškėjo nurodomos to priežastys – nepagrįstos ir deklaratyvios.
5.2. Iš prašymo turinio akivaizdu, kad visos esminės ieškiniui pareikšti būtinos nustatyti faktinės aplinkybės pareiškėjui yra žinomos, jis yra surinkęs pagrindinius bylai reikšmingus įrodymus ir pateikęs juos į šią bylą kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėjo nurodomą moraliai smerktiną siekį prisiteisti antrą kartą pinigų patvirtina atsakovo 2022 m. birželio 17 d. ieškinys kitoje dar neišnagrinėtoje civilinėje byloje, o pareiškėjo nurodomą jo atžvilgiu pradėtą baudžiamąjį persekiojimą patvirtina 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Šiais dviem pareiškėjo nurodomais aspektais kitų rašytinių įrodymų objektyviai nėra, nes nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra įsiteisėjęs, o civilinė byla dėl skolos priteisimo dar neišnagrinėta, be to, ir pats pareiškėjas nenurodo, kad šiuo klausimu yra papildomi įrodymai, kurių jis šiuo metu negali objektyviai pateikti.
5.3. Pareiškėjo nurodomas ketinimas pareikšti reikalavimą pripažinti dovanojimo sandorį negaliojančiu dėl smerktino geros moralės požiūriu elgesio, t. y. dėl to, kad atsakovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo ir policiją dėl jo sumušimo, net ir vertinant tokį ketinamą pareikšti reikalavimą tik sąlygiškai, negali būti laikomas net tikėtinai (teoriškai) pagrįstu.
5.4. Pareiškėjas siekia ne laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo tikslų – užtikrinti būsimo ieškinio reikalavimų įgyvendinimą, o tik spaudimo atsakovui, kad šis atsisakytų ieškinio reikalavimų brolio A. M. atžvilgiu Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-682-613/2022.
Atsiliepimas
6. Pareiškėjas R. M. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
6.1. Grėsmė, kad ginčo objektas – butas – bus realizuotas ar kitokiu būdu apsunkintas valdymas, neišnyko. Priešingai, atsakovas su teismo nutartimi dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nesutinka ir jos nevykdo bei toliau internetiniuose portaluose siūlo įsigyti butą.
6.2. Prašyme buvo nurodytas faktinis būsimo ieškinio reikalavimo pagrindas ir pateikta dalis dokumentų, įrodančių būsimo reikalavimo pagrįstumą (taip pat imtasi priemonių surinkti visus bylai išnagrinėti reikalingus dokumentus, tačiau jų nebuvo galimybės surinkti per ypatingai trumpą laiką), todėl buvo pakankama sąlyga preliminariam ieškinio pagrįstumui konstatuoti.
6.3. Taikyta laikinoji apsaugos priemonė užtikrins, kad atsakovui nuosavybės teise priklausantis turtas nebus perleistas kitiems asmenims ar kitokiu būdu pabloginta šio turto būklė iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo, nes atsakovas pageidauja parduoti turtą kuo skubiau.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
7. Atsakovas G. M. su atskiruoju skundu pateikė naują rašytinį įrodymą – 2022 m. balandžio 29 d. prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto reikalavimo, o pareiškėjas R. M. su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus – informaciją apie ginčo turto pardavimą internetiniame tinklalapyje.
8. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu. Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: i) ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ii) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; iii) ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; iv) ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių pateikti nauji įrodymai gali būti reikšmingi, vertinant apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Šalys šių įrodymų neturėjo galimybės pateikti anksčiau, nes pareiškėjo pateikti įrodymai gauti jau po apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, o atsakovas neturėjo galimybės pateikti įrodymo anksčiau, kadangi prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išnagrinėtas jam apie tai nepranešus. Aptariamų duomenų priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, nes byloje dalyvaujantys asmenys iki atskirojo skundo išnagrinėjimo teismo posėdyje dienos turėjo galimybę pateikti savo atsikirtimus dėl šių dokumentų. Esant tokioms aplinkybėms, šalių pateikti nauji rašytiniai įrodymai priimami ir vertinami, nagrinėjant atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
10. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
11. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
12. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo R. M. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių institutą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo
13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 3 dalis).
14. CPK 147 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti šio Kodekso 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį bei pusės šio Kodekso 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. Taigi laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo atsakovui gali būti pritaikytos tik esant trijų aplinkybių visetui. Pirma, turi būti įrodyta, kad egzistuoja tikimybė, jog ateityje galimai kils grėsmė dėl to, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo, jeigu šis bus palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Antra, turi būti nurodytos priežastys, pateisinančios ieškinio padavimo atidėjimą. Trečia, turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad jau prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo momentu yra kilusi (galimai kils) grėsmė suinteresuoto asmens turtiniams interesams tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
15. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kai laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti nepareiškus ieškinio, teismas šį klausimą turi spręsti dar neturėdamas visų duomenų, koks bus ieškinys, kokie bus visi byloje dalyvaujantys asmenys ir pan., todėl šioje proceso stadijoje turi iš esmės labai mažai duomenų apie kylantį ar jau kilusį teisinį ginčą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-760-183/2015; 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-449-464/2015).
16. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas R. M., teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo CPK 147 straipsnio 3 dalies pagrindu, kaip priežastį, dėl kurios ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė tai, kad prašymo pateikimo metu neturi galimybės surinkti visų būtinų dokumentų dėl netinkamų sutartinių įsipareigojimų įvykdymo ir negrąžintų skolų.
17. Apelianto (atsakovo) G. M. nuomone, visos esminės ieškiniui pareikšti būtinos nustatyti faktinės aplinkybės pareiškėjui yra žinomos, jis yra surinkęs pagrindinius bylai reikšmingus įrodymus ir pateikęs juos į šią bylą kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones (t. y. atsakovo 2022 m. birželio 17 d. ieškinys kitoje dar neišnagrinėtoje civilinėje byloje ir 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą), pareiškėjas nenurodo jokių papildomų įrodymų, kurių nėra galimybės šiuo metu pateikti. Iš pareiškėjo prašyme pateiktų duomenų nėra pagrindo išvadai, kad byloje yra kilusi neįprasta ir (ar) sudėtinga teisinė situacija, kuriai tinkamai kvalifikuoti būtų reikalingos didelės darbo laiko sąnaudos, byla būtų didelės apimties ar egzistuotų kitos aplinkybės, leidžiančios daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas, atstovaujamas profesionalaus teisininko, prašymo pateikimo metu objektyviai negali pateikti privalomus reikalavimus atitinkančio ieškinio.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad jis negali pateikti ieškinio kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes nėra surinkti visi reikiami įrodymai, pagrįstai pripažino svarbia ir pagrindžiančia tai, jog egzistuoja objektyvios kliūtys prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareikšti kartu su ieškiniu. Pareiškėjas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad yra būtina surinkti dokumentus dėl netinkamų sutartinių įsipareigojimų įvykdymo ir negrąžintų skolų, o atsiliepime į atskirąjį skundą pažymėjo, kad užtruko atsiskaitomųjų sąskaitų išrašų gavimas, tikrinimas, analizė. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėjas R. M. pateikė ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-831-613/2022 ne tik dėl nurodytos dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, bet ir skolos iš atsakovo priteisimo, o ši skola grindžiama būtent sąskaitos išrašų duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Be to, ieškinio parengimas yra susijęs su advokato užimtumu, darbo laiko sąnaudomis, o, jau nurodyta, laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo būtent ir siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą.
19. Apeliantas (atsakovas) G. M. atskirajame skunde, be kita ko, nurodo, kad pareiškėjo ketinimas pareikšti reikalavimą pripažinti dovanojimo sandorį negaliojančiu dėl smerktino geros moralės požiūriu elgesio, t. y. dėl to, jog atsakovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo ir policiją dėl jo paties sumušimo, negali būti laikomas net tikėtinai (teoriškai) pagrįstu.
20. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas asmenys, prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimą. Tačiau šiuo atveju nagrinėjamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kai ieškinys dar nėra pareikštas. Teismas šį klausimą turi spręsti dar neturėdamas visų duomenų, koks bus ieškinys, kokie bus visi byloje dalyvaujantys asmenys ir pan., t. y. šioje proceso stadijoje turi iš esmės labai mažai duomenų apie kylantį ar jau kilusį teisinį ginčą. Taigi, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo klausimą, teismas neturi objektyvios galimybės įvertinti būsimo reikalavimo tikėtiną pagrįstumą visa apimtimi, apie tai, ar būsimo ieškinio reikalavimas bus tikėtinai pagrįstas, galima spręsti tik iš pareikšto prašymo turinio.
21. Pažymėtina ir tai, kad, vertinant ieškinio prima facie pagrįstumą, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).
22. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015, kt.).
23. Susipažinus su pareiškėjo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo dienos turiniu, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo prašymas (ir būsimas ieškinys) būtų prima facie nepagrįstas. Šiame prašyme nurodyta, kad pareiškėjas ginčys 2022 m. kovo 24 d. buto dovanojimo sutartį Nr. KIRM-1408, kuria jis neatlygintinai perdavė atsakovui G. M. savo asmeninės nuosavybės teisę į turtą, taip pat nurodytos faktinės aplinkybės, pareiškėjo nuomone, lemiančios pagrindą dovanojimo sandorį pripažinti negaliojančiu, prie prašymo pridėta dalis nurodomas aplinkybes patvirtinančių dokumentų (kuriuos pareiškėjas turėjo prašymo pateikimo metu). Apelianto atskirojo skundo argumentai, susiję su reikalavimo pripažinti dovanojimo sandorį negaliojančiu faktiniu pagrindu (aplinkybėmis, dėl kurių bus prašoma pripažinti sandorį negaliojančiu), yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl, sprendžiant tikėtino prašymo (ir ieškinio) pagrįstumo klausimą, jais nesivadovautina.
24. Be kita ko, pažymėtina, kad pareiškėjas R. M. 2022 m. rugsėjo 22 d. pateikė teismui ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-831-613/2022 dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir skolos priteisimo, ieškinys buvo priimtas nagrinėti, nenustačius jokių jo trūkumų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga (tikėtinas prašymo (ieškinio) pagrįstumas) yra nustatyta, tai pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje.
25. Kitos būtinos sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmės būsimo teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovui, įvykdymui – apeliantas atskirajame skunde iš esmės nekvestionuoja.
26. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, prašymą grindė aplinkybėmis, kad atsakovas ketina parduoti ginčo butą ir pateikė šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (skelbimus internetiniuose tinklalapiuose). Tokie įrodymai pateikti ir kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą. Akivaizdu, kad, apeliantui perleidus ginčo turtą kitiems asmenims, palankaus ieškovui sprendimo byloje atveju jo įvykdymas, grąžinant turtą natūra, gali būti apsunkintas, o gal net ir taptų neįmanomas. Todėl nėra pagrindo nesutikti su pareiškėju, kad šiuo atveju egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo, jeigu šis būtų jam palankus, įvykdymui. Tuo tarpu apelianto atskirojo skundo argumentai, kad pareiškėjas laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekia ne būsimo ieškinio reikalavimų įgyvendinimo užtikrinimo, o tik nori padaryti poveikį atsakovui, kad jis atsisakytų ieškinio reikalavimų brolio A. M. atžvilgiu Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-682-613/2022, vertintini kaip deklaratyvūs, nepagrįsti byloje esančiais objektyviais duomenimis.
27. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).
Dėl bylos procesinės baigties
28. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, kuriomis reglamentuojamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo nutartį nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.