- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-09
- Bylos Nr.
- e2-489-450/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00043-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Ieškovas
- „Linas Construction INC“
- Atsakovas
- A. S., R. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės „Linas Construction INC“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 21 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės „Linas Construction INC“ ieškinį atsakovams A. S., R. S. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „R. E. transport“, A. A., T. A.,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė „Linas Construction INC“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovų R. S. ir A. S. solidariai ieškovės „Linas Construction INC“ naudai 95 849 Eur skolos, 18 333,49 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: įrašą viešame registre dėl draudimo disponuoti nekilnojamuoju turtu – butu / patalpa 49,84 kv. m su rūsiu 2,72 kv. m, esančio adresu (duomenys neskelbiami), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbiami); areštuoti atsakovams priklausančius nekilnojamuosius daiktus, jų esant nepakankamai – pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis už 105 566,49 Eur ir apie prašymo nagrinėjimą nepranešti atsakovams.
3. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė grindė tuo, kad atsakovai kurį laiką teikė informaciją apie įmonės uždirbamas pajamas iš paskolos pinigų įgytų transporto priemonių, vėliau informacijos nebeteikė, ieškovės neinformavo, kaip yra naudojamas turtas iš paskolos įgyto turto. Atsakovai vengė pateikti duomenis apie parduodamą turtą, gautas pajamas pardavus turtą, neatsiskaitė su ieškove. Ieškovei suradus pirkėją, paaiškėjo, kad turtas buvo parduotas, tačiau jai nebuvo pateikta prašoma informacija apie gautas lėšas. Galiausiai atsakovai visiškai nustojo bendrauti su ieškove, vengia grąžinti paskolą, todėl mano, kad priėmus palankų sprendimą ieškovės naudai, jis gali būti neįvykdytas, nesant turto ir pajamų, į kurias galėtų būti nukreiptas išieškojimas. Atsakovai savo vardu turi registruotą vienintelį nekilnojamąjį turtą, t. y. patalpą / butą 49,84 kv. m su rūsiu 2,72 kv. m, esantį adresu (duomenys neskelbiami). Šio buto vidutinė vertė yra daugiau kaip 13 kartų mažesnė už ieškiniu reikalaujamą priteisti sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šaulių apygardos teismas 2023 m. kovo 21 d. nutartimi netenkino ieškovės „Linas Construction INC“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovų atžvilgiu.
5. Įvertinęs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, teismas pripažino, kad ieškinys prima facie (iš pirmo žvilgsnio) yra pagrįstas, t. y. nėra pagrindo išvadai, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.
6. Teismas pažymėjo, kad ieškovės pareiga yra įrodyti, jog egzistuoja preliminari grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, neareštavus atsakovams priklausančio nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto, piniginių lėšų ar turtinių teisių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).
7. Teismo vertinimu, ieškovės prašoma priteisti iš fizinių asmenų suma yra didelė. Tačiau nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovams yra didelė, ar ne, vien ši aplinkybė nesuponuoja absoliutaus ir pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Ieškinio sumos dydis ar asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis yra tik vieni iš daugelio, bet ne vieninteliai kriterijai, kurie turėtų būti įvertinti sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio.
8. Atsižvelgęs į ieškovės nurodytus argumentus, kurių pagrindu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas konstatavo, kad jie nėra pakankami. Byloje nėra duomenų apie atsakovų turtinę padėtį, lėšas, jų skolinius įsipareigojimus, nėra duomenų apie kitas atsakovams iškeltas bylas, reiškiamus reikalavimus, ar išnagrinėtas bylas, kuriose būtų patenkinti turtiniai reikalavimai atsakovų atžvilgiu ir pan. Teismas pažymėjo, kad jis neturi procesinės pareigos už proceso šalis, reiškiančias prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, rinkti įrodymus.
9. Teismas įvertino, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovai galėtų siekti išvengti teismo sprendimo byloje įvykdymo, perleisdami jiems priklausantį turtą; ieškovė nepateikė pagrįstų įrodymų dėl atsakovų nesąžiningumo ar veiksmų siekiant sumažinti savo turto vertę. Todėl prašomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas vien dėl ieškinio pateikimo ir jame nurodytų argumentų neatitiktų šalių interesų derinimo taisyklės, nes nėra pakankamo pagrindo konstatuoti grėsmės galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Ieškovė „Linas Construction INC“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Atsakovams buvo suteikta paskola, kurią jie turėjo naudoti įmonės turtui pirkti, t. y. transporto priemones, skirtas krovinių pervežimui. Atsakovams nedengiant paskolos, buvo priimtas sprendimas parduoti transporto priemones ir atsiskaityti su ieškove iš gautų pajamų. Ieškovė pateikė susirašinėjimus, kuriuose šalys kalbėjo apie turto pardavimą, ieškovei buvo pateikta informacija apie parduodamo turto kainas, tačiau nebuvo pateikti objektyvūs duomenys apie turto pardavimą (kainas), nors tokių duomenų buvo prašoma. Su ieškove iš parduoto turto gautų pajamų nebuvo atsiskaityta.
10.2. Ieškovė neturi galimybės nukreipti išieškojimo į įmonę, nes paskola buvo suteikta atsakovams kaip fiziniams asmenims, kurią atsakovai turėjo naudoti įmonės turtui pirkti, o patys atsakovai valdo tik vieną nekilnojamojo turto objektą, kuris nepadengia net 10 proc. ieškiniu reikalaujamos sumos. Kaip yra matyti iš creditinfo ataskaitos 2022 m. liepos ir spalio mėnesiais, buvo parduotos transporto priemonės, tai patvirtina ir aplinkybes bei šalių susirašinėjimus apie planuojamą turto pardavimą, tačiau ieškovė negali pateikti objektyvių duomenų, nes juos turi tik atsakovai bei trečiasis asmuo, o ieškovei informacija nėra teikiama, ji nuo ieškovės yra slepiama, tai įrodo atsakovų nesąžiningumą. Šie atsakovų veiksmai sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti aplinkybes dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo.
10.3. Ieškovė pateikė konkrečių duomenų apie atsakovų atliktus veiksmus, turto pardavimą, kurio pirkimui buvo suteikta paskola. Atsakovams buvo suteikta paskola konkrečiam tikslui, atsakovai, vykdydami prievolę, teikė informaciją ieškovei apie įmonėje naudojamą turtą ir iš jo gaunamas pajamas, galiausiai nustojo teikti bet kokią informaciją, taip nesilaikydami susitarimo ir elgdamiesi nesąžiningai.
10.4. Teismas manydamas, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių prašoma apimtimi, turi teisę ieškovės prašymą tenkinti iš dalies ir taikyti laikinąją apsaugos priemonę dėl įrašo viešame registre – draudimo disponuoti nekilnojamuoju turtu, butu / patalpa 49,84 kv. m su rūsiu 2,72 kv. m, esančiais (duomenys neskelbiami). Ši laikinoji apsaugos priemonė yra mažiausiai varžanti atsakovų teises.
Atsiliepimas
11. Atsakovai ir tretieji asmenys atsiliepimų į ieškovės atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Žemesnės instancijos teismas
13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės „Linas Construction INC“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovų atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo pagrindų
14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-11-196/2018).
15. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje yra išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).
16. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio) doktriną konstatavęs preliminarų ieškinio pagrįstumą, netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenustatęs antrosios jos taikymui būtinos sąlygos – teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik šiuo aspektu.
Dėl teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės
17. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad galutinis teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes.
18. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos ir vertindamas ieškovės nurodytus argumentus prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, konstatavo, jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovai galėtų būti nesąžiningi ir vengtų vykdyti galbūt ieškovei palankų teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais būtų siekiama sumažinti galimybes įvykdyti šioje byloje teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad vien prašoma priteisti iš fizinių asmenų pakankamai didelė reikalavimo suma nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti ir jog šiuo atveju netaikant laikinųjų apsaugos priemonių byloje egzistuoja grėsmė galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
19. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje yra išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).
20. Aptariamų aplinkybių kontekste nurodytina, kad šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti priešingos šalies nesąžiningumo įrodymus. Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus / atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019 ir kt.).
21. Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai taip pat lemia, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą bei poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui. Šiuo atveju ieškovė kaip galimą atsakovų nesąžiningumą grindžia iš esmės vienintele aplinkybe – atsakovams buvo suteikta paskola konkrečiam tikslui, tačiau vėliau nutarta parduoti transporto priemones ir atsiskaityti su ieškove iš gautų pajamų, pardavus turtą, tai nebuvo padaryta. Viena vertus, tokie argumentai susiję su bylos nagrinėjimo iš esmės eiga negali būti pagrindu konstatuoti ginčo šalies nesąžiningumą, lemiantį laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Ieškovė jokių argumentų ar įrodymų, leidžiančių daryti bent tikėtiną išvadą apie atsakovės siekį išvengti ieškovei galbūt palankaus sprendimo vykdymo, nepateikė (CPK 178 straipsnis).
22. Kita vertus, ieškovė, be kita ko, prašė taikyti įrašą viešame registre dėl draudimo atsakovams disponuoti nekilnojamuoju turtu – butu / patalpa 49,84 kv. m su rūsiu 2,72 kv. m, esančiu adresu (duomenys neskelbiami), nurodydama, kad tokia laikinoji apsaugos priemonė yra mažiausiai varžanti atsakovų teises.
23. Kartu pažymėtina, kad ieškovė poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo į ginčo nekilnojamąjį turtą – butą / patalpą, esantį adresu (duomenys neskelbiami), kol įsiteisės procesinis sprendimas byloje iš esmės grindė ne atsakovų nesąžiningumu, tačiau poreikiu išlaikyti vienintelio atsakovams priklausančio nekilnojamojo turto, kuris nepadengia nei 10 proc. ieškiniu reikalaujamos sumos, statusą bylos nagrinėjimo teisme metu, taip siekiant išvengti galimos teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės, jei ginčo objekto statusas bylos nagrinėjimo metu būtų pakeistas.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad disponavimo turtu ribojimų nustatymo paskirtis yra konservacinė, o tokių ribojimų tikslas – išsaugoti ginčo objektą bei jo teisinį statusą nepasikeitusius iki ginčo teisme išnagrinėjimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1541-330/2020).
25. Teismų praktikoje ne kartą yra pabrėžiama, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokia apimtimi laikinąsias apsaugos priemones, jog būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovų teisėtus interesus ir nei vienam iš jų nesuteiktų nepagrįsto prioriteto. Be teisėto pagrindo pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeisti nurodyti principai.
26. Būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atitinkamus ribojimus konkrečiam turtui, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, gali lemti ne tik poreikis eliminuoti galimybę atsakovams pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant ir / ar kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti patį ginčo objektą nepakitusiu. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama kaip prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) ir kartu nesukelianti didelių suvaržymų asmeniui, kurio atžvilgiu ji yra taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017).
27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – apeliantės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinamas iš dalies ir taikoma laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo į ginčo nekilnojamąjį turtą – butą / patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esantį adresu (duomenys neskelbiami), kol įsiteisės procesinis sprendimas šioje byloje.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės –taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre (valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre) dėl nuosavybės teisės į atsakovų A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbiami)) ir R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbiami)) nekilnojamąjį turtą: butą / patalpą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbiami), esantį adresu (duomenys neskelbiami), perleidimo draudimo, kol įsiteisės procesinis sprendimas šioje byloje.
Kitos prašymo dalies netenkinti.
Nutarties kopiją išsiųsti valstybės įmonei Registrų centrui.