Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų A. G. ir T. S. atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 3 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovo N. A. (N. A.) patikslintą ieškinį atsakovams T. S. ir A. G. dėl daikto grąžinimo iš svetimo neteisėto valdymo ir pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas N. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimus patikslinęs, prašė: 1) pripažinti negaliojančia ab initio (nuo jos sudarymo momento), kaip tariamą sandorį, 2019 m. kovo 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovas N. A. atsakovui T. S. tariamai pardavė automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir taikyti restituciją; 2) įpareigoti atsakovą T. S. perduoti ieškovui N. A. jam nuosavybės teise priklausantį, T. S. neteisėtai valdomą automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo numeris (duomenys neskelbtini); 3) pripažinti negaliojančia ab initio, kaip tariamą sandorį ir sutartį, kurioje nenurodyta sutarčiai sudaryti privaloma jos sąlyga – kaina, 2019 m. balandžio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovas N. A. atsakovui T. S. tariamai pardavė automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini) ir taikyti restituciją; 4) įpareigoti atsakovą T. S. ir (arba) atsakovą A. G. perduoti ieškovui N. A. jam nuosavybės teise priklausantį, atsakovo T. S. ir (arba) atsakovo A. G. neteisėtai valdomą automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini); 5) pripažinti negaliojančia ab initio, kaip prieštaraujančią imperatyvioms teisės normoms, 2022 m. kovo 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovas T. S. atsakovui A. G. pardavė automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), ir taikyti restituciją; 6) netenkinus pagrindinio reikalavimo dėl automobilio (duomenys neskelbtini), tenkinti alternatyvų reikalavimą: pripažinti automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį nutraukta nuo 2022 m. gruodžio 13 d. bei taikyti restituciją – įpareigoti atsakovą T. S. grąžinti ieškovui N. A. automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei nuosavybės teisę į jį; priteisti iš atsakovo T. S. ieškovui N. A. 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo; priteisti iš atsakovų ieškovo šiame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas patikslinto ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: skubos tvarka areštuoti automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), perduodant jį saugoti ieškovo pasirinktam antstoliui ar kitam antstolio paskirtam asmeniui, bet ne ginčo šaliai.

3. Ieškovas nurodė, kad teismas 2022 m. birželio 9 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių automobilio (duomenys neskelbtini) atžvilgiu tenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo automobilį (duomenys neskelbtini), perduodant jį saugoti ieškovo pasirinktam antstoliui ar kitam antstolio paskirtam asmeniui, tačiau ne ginčo šaliai. Teismui priėmus patikslintą ieškinį, kuris papildytas reikalavimu dėl automobilio (duomenys neskelbtini) ir yra grindžiamas iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais, ieškovas, analogiškai, kaip ir (duomenys neskelbtini) automobilio atveju, prašė išreikalauti automobilį iš atsakovo neteisėto valdymo. Teismas 2022 m. gruodžio 6 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino, tačiau nutarties rezoliucinėje dalyje papildomai nurodė, kad areštas taikomas ginčo automobiliui, kuris „nuosavybės teise priklauso T. S.“. Atsakovas T. S. pateiktame atskirajame skunde nurodė, kad ginčo automobilis (duomenys neskelbtini) yra neva perleistas A. G. ir nuo 2022 m. gruodžio 2 d. yra registruotas A. G. vardu. Atsižvelgiant į paaiškėjusias naujas aplinkybes, ieškovas pateikė 2022 m. gruodžio 29 d. patikslintą ieškinį, kuriuo pareiškė ne tik reikalavimą grąžinti automobilį (duomenys neskelbtini) iš svetimo neteisėto valdymo, bet ir papildomą reikalavimą naujo atsakovo – A. G. – atžvilgiu: pripažinti negaliojančia ab initio (nuo jos sudarymo momento), kaip prieštaraujančią imperatyvioms teisės normoms, (duomenys neskelbtini) 2022 m. kovo 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją (grąžinti automobilį (duomenys neskelbtini) ieškovui iš atsakovo A. G.). Pagrindas areštuoti (duomenys neskelbtini) automobilį neišnyko, tačiau egzistuoja pagrindas ieškovo reikalavimui užtikrinti taikyti naujas laikinąsias apsaugos priemones – taikyti automobilio (duomenys neskelbtini) areštą naujojo atsakovo – A. G. atžvilgiu.

4. Ieškovas pažymėjo, kad teismas iš esmės tas pačias aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas patikslintas ieškinys, jau yra įvertinęs ir konstatavęs, jog analogiški ieškovo reikalavimai yra preliminariai pagrįsti. T. S. jau ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas perleisti nepriklausančius automobilius tretiesiems asmenims, neturint ieškovo įgaliojimo tokių veiksmų imtis. Nepaisant to, kad automobilis (duomenys neskelbtini) tariamai buvo parduotas dar pavasarį, automobilis A. G. vardu buvo registruotas tik 2022 m. gruodžio 2 d., t. y. praėjus daugiau nei 8 mėn. nuo tariamos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo datos, ir tik po to, kai ieškovas kreipėsi į teismą dėl šio automobilio arešto. Kadangi atsakovams yra žinoma apie ieškovo reikalavimą grąžinti, (duomenys neskelbtini) yra didelė rizika, kad dabar atsakovai taip pat bandys parduoti (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui. Tai sudaro pagrindą skubiai taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones – automobilio (duomenys neskelbtini) areštą. Atsakovui pardavus (duomenys neskelbtini) tretiesiems asmenims, (duomenys neskelbtini) išsireikalavimas iš sąžiningų trečiųjų asmenų gali būti neįmanomas. Taip pat būtina ne tik areštuoti (duomenys neskelbtini), bet ir perduoti jį saugoti ieškovo pasirinktam antstoliui, taip užtikrinant, kad (duomenys neskelbtini) nebūtų fiziškai paslėptas, sugadintas ar nebūtų nudėvėtas. Vaizdo įrašų peržiūros platformoje Youtube yra įkeltas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip T. S. ieškovui priklausančiu prabangiu sportiniu automobiliu (duomenys neskelbtini) itin dideliu greičiu važinėja lenktynių trasoje, taip pat dalinasi įspūdžiais važiavus šiuo automobiliu virš 300 km/val. greičiu. Taigi, akivaizdu, kad ieškovui priklausančiais automobiliais atsakovas ne tik naudojasi, bet ir važinėja jais itin greitai ir pavojingai, taip sukeldamas didelę riziką, kad (duomenys neskelbtini) jo naudojimo metu gali būti sudaužytas ir visiškai prarastas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apygardos teismas 2023 m. sausio 3 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino – areštavo automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį A. G., perduodant jį saugoti ieškovo pasirinktam antstoliui ar kitam antstolio paskirtam asmeniui, tačiau ne ginčo šaliai, užtikrinant teismo sprendimo įvykdymą ieškinio tenkinimo atveju; nurodė, kad nutartis vykdoma skubiai.

6. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškovo 2022 m. gruodžio 29 d. pareikšto patikslinto ieškinio dalyje dėl automobilio (duomenys neskelbtini) reikalavimų pagrįstumą, nustatė, kad ieškovas suformulavo ieškinio dalyką ir pagrindą, pateikė nurodytas faktines aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Teismas ieškovo pateiktą patikslintą ieškinį vertino preliminariai pagrįstu, kadangi nėra akivaizdžių duomenų, jog pagal ieškovo pareikštą reikalavimą apskritai negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalis).

7. Pasisakydamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo aspektu, teismas nurodė, kad yra pareikštas ieškinys dėl daikto grąžinimo iš svetimo neteisėto valdymo, kuriuo ieškovas prašo įpareigoti atsakovą perduoti ieškovui ginčo automobilį (duomenys neskelbtini). Ieškovas yra suinteresuotas konkretaus turto – ginčo automobilio (duomenys neskelbtini) išsaugojimu, kad jį būtų galima jam grąžinti. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Nors į bylą nepateikta tiesioginių įrodymų, jog atsakovas A. G. ketina perleisti nuosavybės teises į ginčo automobilį, tačiau grėsmė, kad turtas gali būti perleistas, nėra paneigta. Taip pat kelia abejonių dėl atsakovų sąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste aplinkybės dėl (duomenys neskelbtini) registravimo A. G. vardu – registruotas praėjus daugiau nei 8 mėn. nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir po to, kai ieškovas kreipėsi į teismą dėl šio automobilio grąžinimo bei arešto.

8. Teismų praktikoje šiuo aspektu nurodoma, kad, kai ginčai kyla dėl turtinių teisių į patį daiktą, negali būti ignoruojamas faktas, jog be atitinkamų priemonių, laikinai apribojančių esamo šio turto savininko disponavimo ginčo objektu galimybę, nepaneigta šio turto perleidimo sąžiningiems tretiesiems asmenims tikimybė, jeigu turto savininkas turėtų nesąžiningų ketinimų.

9. Vienas iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų yra status quo, t. y. faktiškai jau susiklosčiusios padėties užfiksavimas ir išsaugojimas iki ginčo teisme galutinio išsprendimo, ypač kai yra reikalaujama atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį ir / ar pripažinti asmeniui kurias nors teises (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnio 1 punktas ir 2 punktas). Nagrinėjamoje byloje yra pareikštas būtent toks reikalavimas, vadinasi, taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra garantuojamas ir nurodyto tikslo pasiekimas, o kartu – ir būsimo teismo sprendimo įgyvendinimas, jeigu jis būtų palankus ieškovui.

10. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas turėtų galimybę ginčo automobilį (duomenys neskelbtini) perleisti tretiesiems asmenims. Dėl šios priežasties užsitęstų bylos nagrinėjimas, dar labiau pasunkėtų ir taip sudėtinga teisinė situacija. Tokiu atveju ginčijamų sandorių grandinė tik didėtų, o teismo sprendimo realus įvykdymas (ginčo automobilio sugrąžinimas) gali tapti ir neįmanomu.

11. Ginčo automobilio išsaugojimas nagrinėjamu atveju pagal pareikštus ieškinio reikalavimus yra aktualus ir lemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę, todėl siekiant nesumažinti jo rinkos vertės, ginčo automobilio saugotoju skiriamas ieškovo pasirinktas antstolis ar kitas antstolio paskirtas asmuo, tačiau ne ginčo šalis (CPK 147 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

12. Atsakovas T. S. atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 3 d. nutartį panaikinti; išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo N. A. 2022 m. gruodžio 29 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš ieškovo sumokėtą žyminį mokestį bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Atsakovo vertinimu, nagrinėjamu atveju neegzistuoja nė viena laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga: ieškovo ieškinio reikalavimai, kiek tai yra susiję su automobiliu, negali būti tenkinami, kadangi atsakovas A. G. yra sąžiningas automobilio įgijėjas ir dėl to automobilio išreikalavimas iš jo yra teisiškai negalimas – dar iki ieškovo pirminio ieškinio pareiškimo 2022 m. birželio 7 d. apeliantas automobilį pagal 2022 m. kovo 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį pardavė atsakovui A. G., kuris nuo to laiko teisėtai ir sąžiningai automobilį eksploatuoja.

12.2. Automobilio pardavimo metu ieškovas nebuvo pareiškęs jokių reikalavimų nei atsakovui T. S., nei atsakovui A. G., todėl pastarasis nežinojo ir negalėjo žinoti, kad praėjus 3 mėnesiams nuo automobilio pardavimo, teisme bus gautas ieškovo ieškinys. Be to, atsakovų nesieja jokie socialiniai ir (ar) giminystės ryšiai, todėl nėra pagrindo spręsti dėl šalių nesąžiningumo, juo labiau kad ieškovas nepateikė tai patvirtinančių objektyvių rašytinių įrodymų (kurių nėra ir negali būti).

12.3. Ieškovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodyti samprotavimai, kad neva apeliantas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas perleisti jam nepriklausančius automobilius tretiesiems asmenims, ar kad atsakovui A. G. buvo žinoma apie ieškovo reikalavimą dėl automobilio grąžinimo, kurie nėra pagrįsti rašytiniais įrodymais, atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo išimtinumą, negali būti vertinami kaip pakankami paneigiant atsakovo A. G. statusą kaip sąžiningo automobilio įgijėjo.

12.4. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovas automobilio valdymą prarado dėl padarytos nusikalstamos veikos, dėl ko konkrečiu atveju ieškovas neturi teisinio pagrindo reikšti reikalavimo dėl automobilio išreikalavimo iš atsakovo A. G.. Juo labiau, kad nuo automobilio pardavimo apeliantui yra praėję daugiau nei 3 metai, kas reiškia, jog aptariamam ieškovo ieškinio reikalavimui jau yra suėjęs senaties terminas. Taigi, neegzistuoja ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo tikimybė.

12.5. Teismo nutartyje išdėstyti argumentai dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (grėsmės galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui) yra nepagrįsti, o pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės atsižvelgiant į siekiamus tikslus. Ieškovas nepateikė jokių faktinių duomenų, pagrindžiančių atsakovų nesąžiningumą, dėl kurių galėtų būti paneigta ar apsunkinta galimybė įvykdyti ieškovui galimai palankų sprendimą, t. y. ieškovas nepateikė byloje akivaizdžių įrodymų, pagrindžiančių jo nurodytas aplinkybes apie tariamą atsakovo A. G. nesąžiningumą ir siekį apsunkinti galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymą, todėl teismui nebuvo pagrindo išvadai, kad egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – pavojus, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nebus įmanomas.

12.6. Net ir tuo atveju, jeigu būtų pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, konkrečiu atveju taikoma apsaugos priemonė – automobilio areštas – yra neproporcinga ir perteklinė priemonė, kadangi analogiškas tikslas galėtų būti pasiektas ir švelnesnėmis priemonėmis, pvz., atliekant įrašą viešame registre dėl automobilio nuosavybės teisės perleidimo draudimo.

13. Ieškovas N. A. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo T. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 3 d. nutarties; netenkinus pirmojo prašymo, atmesti atsakovo T. S. atskirąjį skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 3 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Paaiškėjus aplinkybėms, jog ginčo automobilis (duomenys neskelbtini) buvo perleistas trečiajam asmeniui – atsakovui A. G., ir atsižvelgiant į tai, jog pats atsakovas T. S. nurodo, kad jis nevaldo šio automobilio, nes jį pardavė antrajam atsakovui, apeliantas T. S. neturi materialiojo suinteresuotumo skųsti nutarties, todėl apeliacinis procesas turėtų būti nutrauktas.

13.2. Nenutraukus proceso, atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, nes sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistuoja: ginčo objektas yra konkretus turtas – automobilis (duomenys neskelbtini) ir nuosavybės teisė į jį – todėl jo areštas yra būtinas siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą; ieškovo reikalavimai dėl (duomenys neskelbtini) automobilio yra tikėtinai pagrįsti; atsakovų elgesys kelia pagrįstų abejonių dėl jų sąžiningumo.

13.3. Faktinės aplinkybės pagrindžia, kad ginčo automobilis buvo nesąžiningai registruotas A. G. vardu išimtinai siekiant apsunkinti ieškovo teisių gynybą. Automobilio nuosavybės pasikeitimas buvo įregistruotas kitą dieną po 2022 m. lapkričio 30 d. patikslinto ieškinio ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gavimo teisme dienos, tokiu būdu apeliantui nesąžiningais veiksmais siekiant išvengti automobilio (duomenys neskelbtini) arešto ir grąžinimo teisėtam savininkui – ieškovui.

13.4. Be to, byloje nėra pateikta įrodymų, kad automobilio (duomenys neskelbtini) pirkimo kaina pagal 2022 m. kovo 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų, iš tiesų buvo sumokėta ir kad šis sandoris apskritai nėra tariamas.

14. Atsakovas A. G. atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 3 d. nutartį panaikinti; išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo N. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti kaip nepagrįstą; netenkinus atskirojo skundo reikalavimo dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 3 d. nutarties panaikinimo, tenkinti atsakovo A. G. alternatyvųjį reikalavimą – panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 3 d. nutarties dalį, kuria areštuotas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti ieškovo pasirinktam antstoliui ar kitam antstolio paskirtam asmeniui, tačiau ne ginčo šaliai, bei areštuotą automobilį (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti savininkui A. G., ir šioje dalyje 2022 m. gruodžio 29 d. ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomas sąlygas, t. y. pritaikė ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones ieškovui pateikus prima facie nepagrįstą ieškinį ir nesant realios grėsmės, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių šioje civilinėje byloje, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

14.2. Teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir įrodinėjimo naštos paskirstymą bei perkėlė grėsmės, jog turtas gali būti perleistas, paneigimo faktą ir įrodinėjimo naštą apeliantui, kuriam net nepranešė apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir neprašė jo atsiliepimo iki nutarties priėmimo.

14.3. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė bendruosius teisės principus, nes nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra nesuderinamos su proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo ir ekonomiškumo principais bei yra pernelyg žalingos apeliantui.

14.4. Apelianto skunde išdėstytos aplinkybės ir paties ieškovo veiksmai turėjo teismui sudaryti vidinį įsitikinimą, kad automobilio (duomenys neskelbtini) 2019 m. balandžio 16 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas iš ieškovo pusės buvo realus ir jis norėjo šio sandorio sukeliamų teisinių pasekmių, todėl priimti tokios sąžiningo įgijėjo apelianto teises ypač varžančios ir pažeidžiančios nutarties, kuria iš esmės iš apelianto paimtas jo įsigytas automobilis, teismas neturėjo jokio faktinio ar teisinio pagrindo.

14.5. Šiuo atveju byloje nekilo ginčo, kad ieškovas automobilio (duomenys neskelbtini) neprarado dėl padaryto nusikaltimo, automobilis iš ieškovo nebuvo pagrobtas, nebuvo ieškovo pamestas ar kaip nors kitaip be ieškovo valios nustojo būti valdomas. Iš ieškovo pateiktų ieškinio ir patikslintų ieškinių turinio yra akivaizdu, kad automobilio (duomenys neskelbtini) valdymo ieškovas atsisakė savo noru, ne kartą raštu, žodžiu ir valingais veiksmais išreikšdamas tokį savo pasirinkimą.

14.6. Ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad apeliantas yra nesąžiningas ar kad automobilis (duomenys neskelbtini) buvo perleistas neatlygintinio sandorio pagrindu. Priešingai, civilinėje byloje su 2022 m. gruodžio 14 d. atskiruoju skundu yra pateikta 2022 m. kovo 18 d. automobilio (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis, kurį įrodo šio automobilio atlygintinį įsigijimą už 190 000 Eur kainą. Tuo tarpu ieškovas neteikia jokių įrodymų ir neįrodinėja, kad atsakovai yra artimieji giminaičiai ar kaip nors kitaip susiję, jog būtų galimas jų nesąžiningumo konstatavimas. Ieškovas neteikia jokių įrodymų, kad atsakovas A. G. žinojo arba turėjo žinoti, jog atsakovas T. S. neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn.

14.7. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė bendruosius teisės principus, nes nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra nesuderinamos su proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo ir ekonomiškumo principais bei yra pernelyg žalingos apeliantui.

15. Ieškovas N. A. atsiliepime prašo atmesti atsakovo A. G. atskirąjį skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 3 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

15.1. Atsakovo A. G. atskirasis skundas paduotas praleidus nustatytą atskirojo skundo padavimo terminą, todėl apeliacinis procesas turėtų būti nutrauktas. Atsakovas apie skundžiamą teismo nutartį žinojo jau nuo 2023 m. sausio 5 d., kuomet antstolis patvarkymu informavo apie nutarties pagrindu užvestą vykdomąją bylą atsakovo atžvilgiu, tačiau atskirąjį skundą pateikė tik 2023 m. vasario 1 d., todėl atskirasis skundas apskritai neturėjo būti priimtas, nes nėra pagrindo praleistą terminą atnaujinti.

15.2. Jeigu apeliacinis procesas nebūtų nutrauktas, atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, nes skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kadangi sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistuoja: ginčo objektas byloje yra konkretus turtas (automobilis (duomenys neskelbtini) ir nuosavybės teisė į jį), todėl jo areštas yra būtinas siekiant status quo išsaugojimą; ieškovo reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti (šioje proceso stadijoje nėra sprendžiama, ar atsakovas A. G. yra sąžiningas įgijėjas); laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos siekiant užtikrinti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą (pripažinus pirkimo–pardavimo sandorius negaliojančiais turės būti sprendžiamas restitucijos klausimas).

15.3. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – ne tik automobilio (duomenys neskelbtini) areštas, bet ir perdavimas jį saugoti ieškovo pasirinktam antstoliui ar kitam antstolio paskirtam asmeniui, tačiau ne ginčo šaliai – yra būtinos siekiant užtikrinti, kad (duomenys neskelbtini) ne tik nebūtų perleistas trečiajam asmeniui, bet ir nebūtų fiziškai paslėptas, sugadintas ar nudėvėtas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 , 329, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirųjų skundų ribas.

Dėl apeliacinio proceso (ne)nutraukimo

17. Ieškovas atsiliepimuose į atskiruosius skundus prašo nutraukti apeliacinį procesą pagal atsakovo T. S. atskirąjį skundą, nes šis neturi materialiojo suinteresuotumo skųsti 2023 m. sausio 3 d. nutarties, kadangi ginčo automobilį yra perleidęs antrajam atsakovui, o pagal atsakovo A. G. atskirąjį skundą – atskirasis skundas paduotas praleidus nustatytą atskirojo skundo padavimo terminą. Apeliacinės instancijos teismas prašymo netenkina.

18. Pagal CPK 151 straipsnio 1 dalį visas CPK XI skyriaus 5 skirsnio nustatyta tvarka priimtas pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalyvaujantys byloje asmenys atskiruoju skundu gali skųsti aukštesnės instancijos teismui, išskyrus šio Kodekso numatytus atvejus. Nagrinėjamoje byloje T. S. yra atsakovas, todėl turi procesinę teisę skųsti 2023 m. sausio 3 d. nutartį.

19. Pagal CPK 335 straipsnio 1 dalį atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis šio Kodekso nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Nagrinėjamu atveju skundžiama 2023 m. sausio 3 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra priimta rašytinio proceso tvarka.

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. sausio 3 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui A. G. išsiuntė 2023 m. sausio 25 d. pranešimu per atsakovą atstovaujančią Advokatų profesinę bendriją Černiauskas ir partneriai, pasinaudodamas Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalu (prieš tai atsakovui siųsti dokumentai grįžo į teismą neįteikti). Pagal CPK) 175¹ straipsnio 10 dalį šio Kodekso nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Tokiu būdu skundžiama nutartis laikytina įteikta atsakovui A. G. 2023 m. sausio 26 d., o atskirasis skundas dėl jos galėjo būti paduotas iki 2023 m. vasario 2 d. (CPK 335 ir 175¹ straipsniai). Atsakovo A. G. atskirasis skundas dėl 2023 m. sausio 3 d. nutarties pateiktas pirmosios instancijos teismui 2023 m. vasario 2 d. ir tos pačios dienos teisėjo rezoliucija priimtas. Taigi, atskirojo skundo padavimo terminas nėra praleistas.

Dėl naujų įrodymų

21. Atsakovas (apeliantas) A. G. su atskiruoju skundu pateikė: išrašą iš delfi.lt internetinio puslapio; 2021 m. rugpjūčio 23 d. pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarties Nr. 21-08-23 kopiją; išrašą iš rekvizitai.lt; 2022 m. birželio 3 d. automobilių aptarnavimo serviso Luxury & Sports cars SE sąskaitos kopiją; antstolio M. D. 2023 m. sausio 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 28-7-2023K ir jo priedo – fotonuotraukų kopijas; 2023 m. sausio 6 d. ieškovo N. A. ir uždarosios akcinės bendrovės „Autojuta“ sudarytos pasaugos sutarties kopiją.

22. Ieškovas N. A. kartu su atsiliepimais į atskiruosius skundus pateikė naujus įrodymus – antstolio 2023 m. sausio 5 d. el. laiško atsakovui A. G. kopiją; antstolio 2023 m. sausio 5 d. patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-40-296 kopiją; antstolio 2023 m. sausio 5 d. patvarkymo dėl informacijos pateikimo Nr. S-23-40-297 kopiją; antstolio 2023 m. sausio 5 d. turto aprašo kopiją; automobilio (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 19 d. priėmimo–perdavimo akto kopiją. Prašo teikiamus įrodymus pridėti prie bylos medžiagos, kadangi jų pateikimo poreikis iškilo jau po skundžiamos nutarties priėmimo ir jie yra susiję su jos vykdymu, todėl turėtų būti vertinami sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo klausimą.

23. Atsakovas A. G. 2023 m. kovo 1 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus dėl ieškovo atsiliepimo argumentų ir naujus įrodymus: 2022 m. birželio 9 d. pavedimo kopiją; 2022 m. balandžio 6 d. pavedimo kopiją; grynųjų pinigų nuėmimą iš R. G. sąskaitos banke patvirtinančius įrodymus; grynųjų pinigų nuėmimą iš A. G. sąskaitos banke patvirtinančius įrodymus; grynųjų pinigų paėmimą iš UAB „Viena statyba“ sąskaitos banke patvirtinančius įrodymus; 2022 m. gegužės 5 d. automobilio (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties kopiją. Prašo priimti rašytinius paaiškinimus ir su jais teikiamus įrodymus, kadangi jų pateikimo būtinybė iškilo gavus ieškovo atsiliepimą.

24. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021 10 punktas).

25. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos į bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teismui teise.

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas A. G. ir ieškovas N. A. nepagrindė būtinybės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apelianto A. G. teikiami nauji įrodymai iš esmės yra susiję su bylos nagrinėjimo dalyku (ginčijamų sandorių teisėtumu), kas bus reikšminga ir aktualu nagrinėjant šalių ginčą iš esmės, o tokie klausimai šioje proceso stadijoje, kai yra sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, nėra sprendžiami. Ieškovo naujai teikiami įrodymai yra susiję su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties vykdymu, kurie šioje proceso stadijoje taip pat nėra sprendžiami.

27. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes ir susipažinęs su pateiktais rašytiniais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra paminėtų naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui objektyvių aplinkybių, leidžiančių taikyti CPK 314 straipsnyje įtvirtintą išimtį iš bendros taisyklės, todėl apeliacinės instancijos teismas nepriima apelianto A. G. su atskiruoju skundu ir ieškovo su atsiliepimais teikiamų naujų įrodymų (nutarties 21 ir 22 punktai).

28. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui (CPK 302 straipsnis). Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atsižvelgiant į CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, pasibaigus atsiliepimo į apeliacinį skundą padavimo terminui, jį keisti (papildyti) taip pat yra draudžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-290-330/2022; 2022 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-511-467/2022, kt.).

29. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto A. G. pateiktų rašytinių paaiškinimų turiniu ir teikiamais įrodymais, vadovaudamasis nurodytu teisiniu reguliavimu ir ginčo klausimui aktualia teismų praktika, pažymi, kad apeliantas rašytiniais paaiškinimais ir su jais teikiamais įrodymais siekia papildomai atsikirsti į ieškovo atsiliepime išdėstytą poziciją, susijusią su pinigų už ginčo automobilį sumokėjimu. Toks siekis atsikirsti į atsiliepime išdėstytą poziciją, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikytinas atskirojo skundo papildymu (atsiliepimu į atsiliepimą), kurį draudžia aptartos proceso teisės normos. Atsižvelgiant į tai, apelianto A. G. pateikti rašytiniai paaiškinimai ir su jais teikiami nauji įrodymai (nutarties 23 punktas) į bylą nepriimami ir nevertinami (CPK 17, 42, 323 straipsniai).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

30. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019).

31. Kasacinio teismo praktikoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės yra priemonių kompleksas, teismo taikomų po vieną ar kelias dėl atsakovui (skolininkui) priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti teismo procesinio sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą ir kartu išvengti teismo procesinio sprendimo įvykdymo pasunkinimo arba neįmanomumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2014). Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis ir pagrindinė funkcija – tai siekis užtikrinti, kad teismo priimtas ieškovui galbūt palankus sprendimas būtų realiai įvykdytas ir jo vykdymas nebūtų apsunkintas.

32. Pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė nustatęs abiejų CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų egzistavimą. Apeliantas T. S., nesutikdamas su teismo nutartimi, nurodo, kad, jam nesant ginčo turto savininku, neegzistuoja nei ieškinio preliminarus pagrįstumas, nei grėsmė būsimo sprendimo įvykdymui. Apeliantas A. G., nesutikdamas su teismo nutartimi, teigia, kad teismas pritaikė ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones ieškovui pateikus prima facie nepagrįstą ieškinį ir nesant realios grėsmės, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių šioje civilinėje byloje, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Apeliantas taip pat akcentuoja, kad teismas pažeidė bendruosius teisės principus, nes nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra nesuderinamos su proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo ir ekonomiškumo principais bei yra pernelyg žalingos apeliantui. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti nė su vieno apelianto pozicija ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos byloje šiuo atveju egzistuoja.

Dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo

33. Tikėtino ieškinio pagrįstumo pagal prima facie (preliminariai, iš pirmo žvilgsnio) doktriną sąlyga reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ir neturi nagrinėti ieškinio pagrįstumo klausimo iš esmės, neturi tirti ir vertinti ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-553/2021).

34. Kaip ne kartą buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1711-516/2017; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1609-407/2020; 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-307-370/2021).

35. Taigi, atliekant ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimą teismui pakanka tik įsitikinti, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais, tačiau ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių bei faktinių argumentų ir pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020; 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-258-881/2021; 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-44-516/2022; kt.).

36. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame papildomai pareiškė reikalavimus dėl automobilio (duomenys neskelbtini) perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir automobilio grąžinimo ieškovui iš svetimo neteisėto valdymo, reikalavimus grindė faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais apie automobilio įsigijimo aplinkybes, apie faktiškai tarp ieškovo ir apelianto susiklosčiusius pavedimo santykius. Taigi, ieškovas pakankamai aiškiai išdėstė savo reikalavimo faktinį pagrindą, nurodė ir šio reikalavimo teisinį pagrindą – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.95 straipsnį, atitinkamas Vokietijos teisės normas. Taip pat kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, kuriais grindė jame dėstomas faktines aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje iš esmės pakako duomenų nuspręsti dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo CPK 144 straipsnio taikymo tikslais. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškinys (ir patikslintas) pareikštas remiantis teisėtu reikalavimų pagrindu ir yra pateikti su šiuo pagrindu tiesiogiai susiję įrodymai, o galimybė, kad ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas, nepaneigta. Tuo tarpu apeliantų nurodomos aplinkybės, kad šiuo metu atsakovas T. S. nebedisponuoja ginčo automobiliu, nebėra jo savininkas, o teisėtu savininku bei sąžiningu įgijėju yra atsakovas A. G., yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, nes ieškovas patikslintu ieškiniu ginčija visus automobilių perleidimo sandorius ir prašo taikyti restituciją. Pažymėtina, kad, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nereikia spręsti klausimo, ar atsakovas A. G. yra sąžiningas automobilio (duomenys neskelbtini) įgijėjas, ar ne, kadangi tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas.

Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui

37. Vertindamas, ar yra antroji būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovui, įvykdymui, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, ar egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes, identifikavus, kokio teisinio rezultato ir kokių padarinių atsiradimo siekiama pareiškus atitinkamą reikalavimą ar reikalavimus.

38. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, jog atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-241-241/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019 ir kt.).

39. Viena vertus, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju atsakovų nesąžiningumą visuomet privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris ir prašo atitinkamų priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1119-464/2017; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-268-516/2019). Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo objektams (konkrečiam turtui) lemia ne tik poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant ar kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti paties ginčo objektą nepakitusiu. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė, kaip disponavimo ginčo objektu uždraudimas, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikoma prevencine priemone, užtikrinančia ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-565-464/2016; 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-89-464/2020). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tuo atveju, kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą, jeigu nėra duomenų dėl akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo ir neperspektyvumo, teismas paprastai turi tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015).

40. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl konkretaus turto (automobilių) nuosavybės teisių ir jų perleidimo sandorių; palankaus ieškovui teismo sprendimo priėmimo atveju ginčo turtas turėtų būti perduotas natūra ieškovui. Todėl, siekiant užtikrinti status quo išsaugojimą, tikslinga ginčo turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepriklausomai nuo galimo atsakovų nesąžiningumo. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, yra jo perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015; 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-947-943/2020). Šiuo atveju grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas labiau siejamas ne tiek su atsakovų (apeliantų) nesąžiningumu, kiek su poreikiu išsaugoti paties ginčo objektą (automobilį (duomenys neskelbtini)), užkirsti kelią ginčo metu esančios situacijos pokyčiams ar ginčo objektu tapusio turto naujų savininkų atsiradimui.

41. Pažymėtina, kad teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, jog tuo atveju, kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą, jeigu nėra duomenų dėl akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo ir neperspektyvumo, teismas paprastai turi tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (žr. Lietuvos apeliacinio 2015 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015). Be to, šiuo atveju bylos aplinkybės (ginčo automobilio (duomenys neskelbtini) įsigijimo, perleidimo sandorio sudarymo, savininko pasikeitimo įregistravimo ir kt., atsakovų teikiamų dokumentų ir paaiškinimų prieštaravimai) leidžia pagrįstai abejoti dėl atsakovų sąžiningumo jau šioje proceso stadijoje.

42. Apeliantų teigimu, automobilio areštas ir jo saugotojas teismo paskirtas nepagrįstai, nes tai yra neproporcinga priemonė, daranti žalą atsakovui A. G.. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – ne tik automobilio (duomenys neskelbtini) areštas, bet ir perdavimas jį saugoti ieškovo pasirinktam antstoliui ar kitam antstolio paskirtam asmeniui, tačiau ne ginčo šaliai – yra būtinos siekiant užtikrinti, kad automobilis (duomenys neskelbtini) ne tik nebūtų perleistas tretiesiems asmenims, bet ir nebūtų fiziškai paslėptas, sugadintas ar nudėvėtas.

43. CPK 147 straipsnio 5 dalies 10 punktas numato, jog tuo atveju, kai laikinosios apsaugos priemonės susijusios su turtu, nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodomas turto saugotojas ar administratorius (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas), jeigu jį skiria teismas. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis šia teisės norma, nutarė, siekiant nesumažinti automobilio rinkos vertės, ginčo automobilio saugotoju paskirti ieškovo pasirinktą antstolį ar kitą antstolio paskirtą asmenį, tačiau ne ginčo šalį.

44. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog tarp šalių kilus ginčui dėl transporto priemonės svarbu užtikrinti ne tik, kad transporto priemonė nebūtų perleista, bet ir nebūtų sunaikinta ar kitaip prarastų savo vertę, nes jos eksploatavimas lemia nusidėvėjimą, taip pat ji gali būti sunaikinta eismo įvykio metu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1073-553/2021). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į teismų praktiką bei pareikšto ieškinio tikslą – automobilio natūra grąžinimą ieškovui – pirmosios instancijos teismo pritaikyta apsaugos priemonė – automobilio (duomenys neskelbtini) areštas, jo saugotoju paskiriant trečiąjį asmenį, ne bylos šalį – šiuo atveju yra būtina ir proporcinga priemonė. Tokiu būdu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesuteiks bylos nagrinėjimo metu pranašumo nė vienai iš ginčo šalių, kol ginčas tarp šalių nebus išspręstas nė viena iš šalių negalės automobilio nei parduoti, nei juo naudotis (eksploatuoti).

45. Kiti atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai neturi įtakos sprendžiamam klausimui ir reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui bei teisėtumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną byloje dalyvaujančių asmenų pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

46. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančias teisės normas bei pagrįstai pritaikė konservacines, status quo užtikrinančias priemones, atskirųjų skundų argumentais panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo nutartį nėra pagrindo. Dėl to atskirieji skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

47. Apeliantas T. S. atskirajame skunde prašo iš ieškovo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

48. Pagal CPK 93 straipsnio bei 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas.

49. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas. Šis klausimas spręstinas teismui priimant bylos nagrinėjimo baigiamąjį aktą (baigiamąjį teismo procesinį sprendimą) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 20 punktą; 2018 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018).

50. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šioje civilinio proceso stadijoje nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.