- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-02
- Bylos Nr.
- e2-116-467/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00331-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- T. S.
- Ieškovas
- N. A.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo T. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovo N. A. (N. A.) ieškinį atsakovui T. S. dėl daikto grąžinimo iš svetimo neteisėto valdymo ir pirkimo–pardavimo sutarčių kaip tariamų sandorių pripažinimo negaliojančiomis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas N. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimus patikslinęs, prašė: 1) įpareigoti atsakovą T. S. perduoti ieškovui N. A. jam nuosavybės teise priklausantį, T. S. neteisėtai valdomą automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo numeris (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovą T. S. perduoti ieškovui N. A. jam nuosavybės teise priklausantį ir atsakovo neteisėtai valdomą automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris Lietuvoje – (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento), kaip tariamą sandorį, 2019 m. kovo 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovas N. A. atsakovui T. S. tariamai pardavė automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo numeris (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančia ab initio, kaip tariamą sandorį ir sutartį, kurioje nenurodyta sutarčiai sudaryti privaloma jos sąlyga – kaina, 2019 m. balandžio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovas N. A. atsakovui T. S. tariamai pardavė automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris Lietuvoje – (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini); netenkinus pagrindinio reikalavimo dėl automobilio (duomenys neskelbtini) tenkinti alternatyvų reikalavimą: pripažinti automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį nutraukta nuo 2022 m. gruodžio 13 d. bei taikyti restituciją – įpareigoti atsakovą T. S. grąžinti ieškovui N. A. automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei nuosavybės teisę į jį; priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2019 m. pavasarį įsigijo automobilius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); pagal įprastą ieškovui, o ir Vokietijoje, praktiką, siekiant atriboti ieškovą nuo formalumų, susijusių su jam priklausančių automobilių registracija, techniniu aptarnavimu, draudimu ir kt., atsakovas T. S., o ne ieškovas automobilių registracijos dokumentuose buvo nurodytas kaip automobilių „valdytojas“. Pagal Vokietijoje galiojančią transporto priemonių registracijos tvarką automobilio registracijos liudijime yra nurodomas tik „valdytojas“ (ne savininkas), kuriam leidžiama eksploatuoti automobilį. Norint registruoti T. S. automobilio, įvežto iš kitos ES valstybės (tuometinės ES valstybės narės – Jungtinės Karalystės) valdytoju, pagal Vokietijos automobilių registravimo tvarką jis turėjo pateikti ir jo teisę disponuoti automobiliu patvirtinantį dokumentą. Būtent šiuo tikslu ir buvo sudarytos tariamos (ginčijamos) automobilių pirkimo–pardavimo sutartys, tačiau jokie pinigai pagal šias sutartis ieškovui nebuvo sumokėti; ieškovas niekuomet neketino perduoti ir neperdavė nuosavybės teisės į nurodytus automobilius. T. S., kaip „valdytojas“, buvo nurodytas ir kitų ieškovui priklausančių automobilių registracijos dokumentuose; atsižvelgiant į tai, kad T. S. veikė kaip ieškovo vairuotojas – tai buvo objektyviai pateisinama ir įprasta. Vis dėlto, nepaisant ieškovo pasitikėjimo T. S., vienos iš kelionių Lietuvoje metu, išaiškėjo tikrieji atsakovo tikslai; T. S. pagrasino automobilių ieškovui negrąžinsiantis, nes jie esą yra jam „padovanoti“.
3. Ieškovas patikslintų ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: skubos tvarka areštuoti automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), perduodant jį saugoti ieškovo pasirinktam antstoliui ar kitam antstolio paskirtam asmeniui, bet ne ginčo šaliai.
4. Motyvuodamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas nurodė, kad teismas 2022 m. birželio 9 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo automobilį (duomenys neskelbtini). Patikslintu ieškiniu ieškovas prašo iš atsakovo neteisėto valdymo išreikalauti ir automobilį (duomenys neskelbtini). Teismas iš esmės tas pačias aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas patikslintas ieškinys, jau yra įvertinęs ir konstatavęs, kad analogiški ieškovo reikalavimai yra preliminariai pagrįsti. Egzistuoja rizika, jog atsakovas bandys parduoti ir (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui, todėl sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas. Taip pat būtina ne tik areštuoti automobilį, bet ir perduoti jį saugoti ieškovo pasirinktam antstoliui, taip užtikrinant, kad jis nebūtų fiziškai paslėptas, sugadintas ar nebūtų nudėvėtas. Iš pateiktų vaizdo įrašų nuorodų akivaizdu, kad ieškovui priklausančiu automobiliu atsakovas ne tik naudojasi, bet važinėja itin greitai ir pavojingai, taip sukeldamas didelę riziką, jog naudojimo metu automobilis gali būti sudaužytas ir visiškai prarastas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apygardos teismas 2022 m. gruodžio 6 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino; areštavo automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį T. S., perduodant jį saugoti ieškovo pasirinktam antstoliui ar kitam antstolio paskirtam asmeniui, tačiau ne ginčo šaliai, užtikrinant teismo sprendimo įvykdymą ieškinio tenkinimo atveju; nurodė, kad nutartis vykdoma skubiai.
6. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškovo pareikšto patikslinto ieškinio dalyje dėl automobilio (duomenys neskelbtini) reikalavimų pagrįstumą, nustatė, kad ieškovas yra suformulavęs ieškinio dalyką, pakankamai išsamiai išdėstęs faktines ginčo aplinkybes, į bylą yra pateikęs įrodymus, kuriais grindžia savo ieškinio reikalavimus, ir nusprendė nesant akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovo pareikštą reikalavimą apskritai negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas.
7. Pasisakydamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo aspektu, teismas nurodė, kad ieškinys yra pareikštas dėl daikto grąžinimo iš svetimo neteisėto valdymo, kuriuo ieškovas prašo įpareigoti atsakovą perduoti ieškovui ginčo automobilį (duomenys neskelbtini). Ieškovas yra suinteresuotas konkretaus turto – ginčo automobilio išsaugojimu. Nors į bylą nepateikta tiesioginių įrodymų, kad atsakovas ketina perleisti nuosavybės teises į ginčo automobilį, tačiau grėsmė, jog turtas gali būti perleistas, nėra paneigta. Teismo vertinimu, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas turėtų galimybę ginčo automobilį (duomenys neskelbtini) perleisti tretiesiems asmenims; dėl šios priežasties užsitęstų bylos nagrinėjimas, dar labiau pasunkėtų ir taip sudėtinga teisinė situacija, ginčijamų sandorių grandinė tik didėtų, o teismo sprendimo realus įvykdymas (ginčo automobilio sugrąžinimas) gali tapti ir neįmanomu. Teismas padarė išvadą, kad ginčo automobilio išsaugojimas pagal pareikštus ieškinio reikalavimus yra aktualus ir lemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę, siekiant nesumažinti jo rinkos vertės, ginčo automobilio saugotoju paskirtas ieškovo pasirinktas antstolis ar kitas antstolio paskirtas asmuo, tačiau ne ginčo šalis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovas T. S. atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutartį panaikinti; išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo N. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti kaip nepagrįstą; priteisti žyminį mokestį bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Ieškovas buvo informuotas, kad automobilis (duomenys neskelbtini) yra parduotas 2022 m. kovo 18 d. pagal atsakovo ir A. G. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį. Automobilio registracija naujojo savininko vardu savalaikiai nebuvo atlikta dėl naujojo savininko neveikimo. Valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Regitra nuosavybės teisė naujajam savininkui perregistruota 2022 m. gruodžio 2 d. Taigi, skundžiamos nutarties priėmimo metu atsakovas tiek faktiškai, tiek formaliai, nebebuvo automobilio savininkas, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas automobilio atžvilgiu nėra galimas. Atitinkamai patikslinto ieškinio reikalavimas objektyviai negali būti tenkinamas, t. y. neegzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
8.2. Atsakovo veiksmai nėra nesąžiningi, nes automobilis buvo parduotas tada, kada atsakovas nežinojo ir net negalėjo žinoti, jog dėl jo bus inicijuotas teisminis ginčas, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra naikintinos.
8.3. Atsakovui nebedisponuojant automobiliu, nebeegzistuoja grėsmė galimam teismo sprendimo įvykdymui.
Atsiliepimas
9. Ieškovas N. A. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Nepriklausomai nuo to, kad automobilis (duomenys neskelbtini), prieš pat taikant laikinąsias apsaugos buvo perregistruotas A. G. vardu, jo areštas yra būtinas siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo vykdymą, nes ginčo objektas yra konkretus turtas – automobilis (duomenys neskelbtini) ir nuosavybės teisė į jį. Ieškovas suinteresuotas ginčo automobilio išsaugojimu, kad jį būtų galima grąžinti ieškovui nepriklausomai nuo to, kas viešuosiuose registruose šiuo metu yra nurodytas kaip automobilio savininkas. Be to, byloje yra ne tik prašoma sugrąžinti automobilį iš svetimo neteisėto valdymo, bet ir ginčijama sandorių, kuriais neva buvo perleista nuosavybės teisė, grandinė. Apeliantui kartu su atskiruoju skundu pateikus 2022 m. kovo 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį ieškovas operatyviai patikslino savo ieškinio reikalavimus, papildomai prašydamas pripažinti šią sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją, atitinkamai į bylą atsakovu įtrauktas A. G.
9.2. Ieškovo reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, nes apeliantas neturėjo nuosavybės teisės į automobilį, kurią būtų galėjęs perleisti. Daikto įregistravimas atitinkamame registre savaime nereiškia, jog tik jį įregistravęs asmuo yra to daikto savininkas.
9.3. Faktinės aplinkybės pagrindžia, kad ginčo automobilis buvo nesąžiningai registruotas A. G. vardu išimtinai siekiant apsunkinti ieškovo teisių gynybą. Automobilio nuosavybės pasikeitimas buvo įregistruotas kitą dieną po 2022 m. lapkričio 30 d. patikslinto ieškinio ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gavimo teisme dienos, tokiu būdu apeliantui nesąžiningais veiksmais siekiant išvengti automobilio (duomenys neskelbtini) arešto ir grąžinimo teisėtam savininkui – ieškovui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 , 329, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
Dėl naujų įrodymų
11. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: 2022 m. kovo 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį; VĮ Regitra portalo nuorašą – 1 lapas; VĮ Regitra portalo (automobilio registracijos) nuorašą.
12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 10 punktas).
13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išspręstas apie tai nepranešus atsakovui, kuris neturėjo galimybės pateikti savo atsikirtimus ir papildomus įrodymus, susipažinęs su apelianto pateiktais rašytiniais įrodymais, daro išvadą, kad pateiktuose įrodymuose esanti informacija yra susijusi su nagrinėjamos bylos dalyku ir gali būti aktuali sprendžiant dėl sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistavimo, todėl pateiktus įrodymus priima. Aptariamų dokumentų priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, nes nauji įrodymai pateikti kartu su atskiruoju skundu, atsiliepimo į atskirąjį skundą turinys rodo, kad ieškovas su jais yra susipažinęs.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019).
15. Kasacinio teismo praktikoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės yra priemonių kompleksas, teismo taikomų po vieną ar kelias dėl atsakovui (skolininkui) priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti teismo procesinio sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą ir kartu išvengti teismo procesinio sprendimo įvykdymo pasunkinimo arba neįmanomumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2014). Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis ir pagrindinė funkcija – tai siekis užtikrinti, kad teismo priimtas ieškovui galbūt palankus sprendimas būtų realiai įvykdytas ir jo vykdymas nebūtų apsunkintas.
16. Pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė nustatęs abiejų CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų egzistavimą. Apeliantas, nesutikdamas su teismo nutartimi, nurodo, kad, jam nesant ginčo turto savininku, neegzistuoja nei ieškinio preliminarus pagrįstumas, nei grėsmė būsimo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto pozicija ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos byloje šiuo atveju egzistuoja.
Dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo
17. Tikėtino ieškinio pagrįstumo pagal prima facie (preliminariai, iš pirmo žvilgsnio) doktriną sąlyga reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ir neturi nagrinėti ieškinio pagrįstumo klausimo iš esmės, neturi tirti ir vertinti ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-553/2021).
18. Kaip ne kartą buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1711-516/2017; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1609-407/2020; 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-307-370/2021).
19. Taigi, atliekant ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimą teismui pakanka tik įsitikinti, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais, tačiau ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių bei faktinių argumentų ir pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020; 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-258-881/2021; 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-44-516/2022; kt.).
20. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame papildomai pareiškė reikalavimus dėl automobilio (duomenys neskelbtini) perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir automobilio grąžinimo ieškovui iš svetimo neteisėto valdymo, reikalavimus grindė faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais apie automobilio įsigijimo aplinkybes, apie faktiškai tarp ieškovo ir apelianto susiklosčiusius pavedimo santykius. Taigi, ieškovas pakankamai aiškiai išdėstė savo reikalavimo faktinį pagrindą, nurodė ir šio reikalavimo teisinį pagrindą – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.95 straipsnį, atitinkamas Vokietijos teisės normas. Taip pat kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, kuriais grindė jame dėstomas faktines aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje iš esmės pakako duomenų nuspręsti dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo CPK 144 straipsnio taikymo tikslais. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškinys pareikštas remiantis teisėtu reikalavimų pagrindu ir yra pateikti su šiuo pagrindu tiesiogiai susiję įrodymai, o galimybė, kad ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas, nepaneigta. Tuo tarpu apelianto nurodomos aplinkybės, kad šiuo metu jis nebedisponuoja ginčo automobiliu, nebėra jo savininkas, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas sprendžiant dėl restitucijos taikymo galimybės. Be to, šiuo atveju aktualu ir tai, kad ieškovas dar kartą patikslino ieškinį į bylą atsakovu įtraukdamas ir naująjį automobilio savininką bei ginčija paskutiniąją automobilio pirkimo–pardavimo sutartį.
Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui
21. Vertindamas, ar yra antroji būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovui, įvykdymui, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, ar egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes, identifikavus, kokio teisinio rezultato ir kokių padarinių atsiradimo siekiama pareiškus atitinkamą reikalavimą ar reikalavimus.
22. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, jog atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-241-241/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019 ir kt.).
23. Viena vertus, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju atsakovų nesąžiningumą visuomet privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris ir prašo atitinkamų priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1119-464/2017; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-268-516/2019). Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo objektams (konkrečiam turtui) lemia ne tik poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant ar kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti paties ginčo objektą nepakitusiu. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė, kaip disponavimo ginčo objektu uždraudimas, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikoma prevencine priemone, užtikrinančia ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-565-464/2016; 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-89-464/2020). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tuo atveju, kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą, jeigu nėra duomenų dėl akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo ir neperspektyvumo, teismas paprastai turi tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015).
24. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl konkretaus turto (automobilių) nuosavybės teisių ir jų perleidimo sandorių; palankaus ieškovui teismo sprendimo priėmimo atveju ginčo turtas turėtų būti perduotas natūra ieškovui. Todėl, siekiant užtikrinti status quo išsaugojimą, tikslinga ginčo turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepriklausomai nuo galimo atsakovo nesąžiningumo. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, yra jo perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015; 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-947-943/2020). Šiuo atveju grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas labiau siejamas ne tiek su atsakovo (apelianto) nesąžiningumu, kiek su poreikiu išsaugoti paties ginčo objektą (automobilį (duomenys neskelbtini)), užkirsti kelią ginčo metu esančios situacijos pokyčiams ar ginčo objektu tapusio turto naujų savininkų atsiradimui, juolab kad duomenų apie ginčo automobilio savininko pasikeitimą pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties priėmimo metu neturėjo. Kita vertus, tiek paties apelianto nurodytos, tiek ieškovo akcentuotos faktinės aplinkybės – ginčo automobilio pardavimas 2022 m. kovo 18 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, tačiau jo registracijos atlikimas 2022 m. gruodžio 2 d., kuomet patikslintas ieškinys, kuriame pareikšti reikalavimai susiję su šiuo automobiliu, teismui elektronine forma pateiktas 2022 m. lapkričio 30 d., teisme užregistruotas 2022 m. gruodžio 1 d., kelia abejonių ir dėl apelianto sąžiningumo.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į pareikšto ieškinio tikslą – automobilio grąžinimą ieškovui, net ir aplinkybė, kad ginčo automobilis perleistas kitam asmeniui, šiuo atveju nelemia laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo bei nebuvo kliūtimi įregistruoti areštą, nes teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Kauno apygardos teisme 2022 m. gruodžio 6 d. gautas pranešimas apie turto arešto akto įregistravimą Turto arešto aktų registre. Taip pat LITEKO duomenys rodo, kad Kauno apygardos teismas 2023 m. sausio 3 d. rezoliucija priėmė patikslintą ieškinį, kuriame atsakovu įtrauktas ir A. G., kuriam perleistas ginčo automobilis, papildomai ginčijant ir atsakovų 2022 m. kovo 18 d. sudarytą automobilio (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį.
Dėl bylos procesinės baigties
26. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančias teisės normas bei pagrįstai pritaikė konservacines, status quo užtikrinančias priemones, atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo nutartį nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Apeliantas atskirajame skunde prašė iš ieškovo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
28. Pagal CPK 93 straipsnio bei 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas.
29. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas. Šis klausimas spręstinas teismui priimant bylos nagrinėjimo baigiamąjį aktą (baigiamąjį teismo procesinį sprendimą) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 20 punktą; 2018 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018).
30. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apelianto prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šioje civilinio proceso stadijoje nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.