- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-05
- Bylos Nr.
- e2-6180-1171/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Brazinskienė
- Atsakovas
- S. K.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltilita“
- Advokatai
- Giedrė Daironė
- Kategorijos
- 1.3.2.9.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.3.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.1.7Darbo bylų nagrinėjimo ypatumai
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltilita“ ieškinį atsakovei S. K. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baltilita“ pareiškė ieškinį atsakovei S. K., kuriame, patikslinus ieškinio reikalavimus, prašo atmesti atsakovės S. K. reikalavimus: 1) pripažinti, kad tarp S. K. ir UAB „Baltilita“ darbo sutartis pasibaigė 2024 m. gegužės 31 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu; 2) įpareigoti UAB „Baltilita“ pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo administratoriui informaciją apie ieškovės S. K. darbo santykių pabaigą 2024 m. gegužės 31 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu ir priskaičiuotą 426,00 Eur darbo užmokestį už 2024 m. balandžio mėnesį ir 426,00 Eur darbo užmokestį už 2024 m. gegužės mėnesį, 686,73 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei 924,00 Eur išeitinę išmoką (sumos nurodytos neatskaičius mokesčių); 3) panaikinti atsakovės UAB „Baltilita“ Valstybinio socialinio draudimo fondo administratoriui deklaruotus ieškovės S. K. nedraudiminius laikotarpius už 2024 m. balandžio – gegužės mėnesius; 4) išieškoti iš atsakovės UAB „Baltilita“ ieškovei S. K. 3 920,73 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų (suma nurodyta neatskaičius mokesčių); 5) išieškoti iš atsakovės UAB „Baltilita“ S. K. 112,24 Eur delspinigių; 6) išieškoti iš atsakovės UAB „Baltilita“ S. K. 600,60 Eur netesybų už visą uždelstą atsiskaityti laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2024 m. gegužės 31 d.) iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos (2024 m. liepos 9 d.) (suma nurodyta neatskaičius mokesčių); 7) išieškoti iš atsakovės UAB „Baltilita“ S. K. 530,00 Eur skolą atskaitingam asmeniui.
Šalies argumentai
Ieškinyje nurodė, jog atsakovės prašymai (reikalavimai), dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo, bei reikalavimai priteisti jai išmokas susijusias su darbo santykiais yra nepagrįstas, todėl ginčas (ginčas dėl teisės), išnagrinėtinas teisme, o Darbo ginčų komisijos sprendimas naikintinas, kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Atsakovė buvo ieškovės vadovė (direktorė) į pareigas paskirta akcininko sprendimu, bei iš šių pareigų atšaukta 2023 m. lapkričio 7 d., akcininko sprendimu. Darbo ginčai tarp bendrovės vadovo ir bendrovės nagrinėjami teisme. Taigi, akivaizdu, jog Darbo ginčų komisija šio ginčo nagrinėti negalėjo, t. y. Darbo ginčų komisijos sprendimas priimtas nekompetentingos institucijos, todėl negali būti laikomas teisėtu. Todėl darytina išvada, jog atsakovės darbo santykiai su ieškove pasibaigė 2023 m. lapkričio 7 d., atšaukus ją iš vadovo (direktorės) pareigų. Kitos darbo sutarties su atsakove ieškovė nesudarė, atsakovė nevykdė jokio darbo ir jokių funkcijų bendrovėje. Buhalterines paslaugas ieškovei teikė atsakovės motina. Aplinkybė, jog ieškovė per klaidą (netinkamą dokumentų tvarkymą) laiku nepateikė duomenų VSDFV dėl atsakovės, nereiškia, jog darbo santykiai su ja nepasibaigė 2023 m. lapkričio 7 d., atšaukus ją iš bendrovės vadovo pareigų. Jokie teisės aktai nenumato, jog nepranešimas VSDFV dėl bendrovės vadovo atleidimo laiku (tinkamai), nenutraukia (nepabaigia) bendrovės vadovo darbo santykių su bendrove. Akivaizdu, jog darbo santykių pabaiga siejama su organo paskyrusio vadovą, šiuo atveju atsakove, sprendimo atšauti jį iš pareigų priėmimu, o ne pranešimu VSDFV. Jokia kita darbo sutartis su atsakove sudaryta nebuvo, ji neatliko jokių kitų darbo funkcijų bendrovėje (po jos atšaukimo iš bendrovės vadovo pareigų), atsakovė neprašė (nekėlė reikalavimo) pripažinti darbo santykius tarp atsakovės ir ieškovo po 2023 m. lapkričio 7 d., savo reikalavimus atsakovė kildina iš vienintelės ją, ir bendrovę siejusios darbo sutarties (vadovo pareigose), todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimus. Įvertinus tai, jog ieškovės ir atsakovės darbo santykiai (sutartis) pasibaigė 2023 m. lapkričio 7 d., nėra pagrindo spręsti klausimo dėl darbo sutarties pabaigos (kitais pagrindais), ir jo teisėtumo, priteisti visas išmokas susijusias su darbo santykiais, ir kitų su tuo susijusių reikalavimų. Taip pat visiškai neaišku, kokiu pagrindu atsakovė mokėjo ieškovui 530 Eur sumą, kad atsirado „skola“. „Skola“ turėtų būti suprantama kaip prievolė, kurios atsiranda iš konkrečių santykių, t.y. būtina juos kvalifikuoti (nurodyti pagrindą). Atsakovė vadinamos „skolos“ pagrindo neįrodinėja. Pagal CK 6.2 straipsnį prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Taigi, šis atsakovės reikalavimas nepagrįstas, todėl atmestinas.
Atsiliepimas
Atsakovė S. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovė S. K. 2022 m. spalio 28 d. darbo sutarties Nr. 10/2022 pagrindu buvo įdarbinta UAB „Baltilita“ direktorės pareigose. Darbuotoją į pareigas priėmė tuometinis ieškovės įmonės vadovas ir akcininkas – A. L.. Atsakovei vykdant įmonės vadovės pareigas, nuo 2023 m. rugsėjo mėn. pabaigos ji faktiškai pradėjo vykdyti ir vyr. buhalterės pareigas. Pasikeitus UAB „Baltilita“ akcininkui ir juo tapus A. Č., 2023 m. lapkričio 7 d. UAB „Baltilita“ vienintelio akcininko sprendimu buvo atšaukta S. K. iš direktoriaus pareigų ir paskirtas naujas direktorius – A. Č.. Naujai paskirtas vadovas A. Č., šiuo metu yra vienintelis UAB „Baltilita“ akcininkas. Atsakovę S. K. iš vadovės pareigų, ji toliau vykdė buhalterės funkcijas pagal susitarimą su UAB „Baltilita“ vadovu. Aplinkybes, kad tarp ieškovo įmonės ir atsakovės toliau tęsėsi darbo santykiai patvirtina atsakovės ir ieškovo įmonės vadovo susirašinėjimas, kuris patvirtino 2023 m. gruodžio 4 d. atsakovės domėjimąsi dėl siunčiamų buhalterinių dokumentų gavimo subjekto, o ieškovo įmonės vadovas šią informaciją atsakovei pateikė. Tokiais savo veiksmais naujasis įmonės vadovas išreiškė siekį dėl atsakovės kaip įmonės buhalterės funkcijų vykdymo. 2024 m. atsakovės ir ieškovo įmonės atstovo susirašinėjimas patvirtina, kad S. K. įmonės buhalterinius dokumentus elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybes patvirtina pagrindą, kad atsakovė po to, kai ji buvo atšaukta iš vadovės pareigų, vykdė buhalterės funkcijas. Kadangi ieškovės įmonė nevykdė pareigos mokėti darbo užmokestį, atsakovė S. K. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais išieškojimo. Šis prašymas 2024 m. vasario 5 d. Darbo ginčų komisijos sprendimu Nr. DGKS-766 (darbo ginčo byloje Nr. APS-131-26092/2023) buvo iš dalies patenkintas. S. K. tapo žinomas faktas, kad jai nuo 2024 m. balandžio mėn. yra deklaruojamos pravaikštos, ir dėl to yra atleista iš pareigų 2024 m. gegužės 31 d. DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu, ji kreipėsi į Darbo ginčų komisiją. Privaloma ikiteisminė darbo ginčų nagrinėjimo institucija konstatavo faktą, kad 2024 m. balandžio – gegužės mėn. darbdavys atsakovei nesuteikė darbo, tačiau iki darbo sutarties nutraukimo dienos nepagrįstai žymėjo pravaikštas. Įmonės vadovas VSDFV deklaravo, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2023 m. spalio mėn. iki 2024 m. kovo mėn. pabaigos buvo prastovose. Ginčą nagrinėjančiai institucijai nebuvo pateikti rašytiniai įrodymai, kokiu pagrindu darbuotoja buvo informuota apie jos atšaukimą iš prastovų, jei nuo 2024 m. balandžio mėnesio atsakovei buvo žymimos pravaikštos. Darbo ginčų komisija atsakovės prašymą tenkino iš dalies, pripažindama, kad S. K. ir UAB „Baltilita“ darbo santykiai pasibaigė 2024 m. gegužės 31 d. DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Ieškovė, pateikusi ieškinį, nurodo, kad atsakovė iš pareigų yra atleista 2023 m. lapkričio 7 d. vienintelio akcininko sprendimu, todėl vertina, kad Darbo ginčų komisijos priimtas sprendimas yra priimtas nekompetentingos institucijos ir negali būti laikomas teisėtu. Pažymėjo, kad atsakovė Darbo ginčų komisijoje neginčijo fakto, kad ji nuo 2023 m. lapkričio 7 d. nevykdo vadovės pareigų, remiantis vienintelio akcininko 2023 m. lapkričio 7 d. priimtu sprendimu, tačiau nurodė, kad darbo santykiai su ja tęsėsi, jai vykdant buhalterės funkcijas. Šis ginčas dėl teisės kilo būtent dėl atsakovės 2024 m. gegužės 31 d. atleidimo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu iš buhalterės pareigų. Ieškovė, pareiškusi ieškinį teigia, kad atsakovė S. K. nevykdė buhalterės pareigų, nes buhalterines paslaugas įmonei teikė kitas asmuo, nors visiškai kitas aplinkybes dėstė Darbų ginčų komisijoje darbo ginčo nagrinėjimo metu. Pažymėjo, kad UAB „Baltilita“, kai atsakovė buvo įmonės vadovė, buvo sudariusi sutartį su kitu asmeniu, vykdančiu individualią veiklą dėl buhalterinių paslaugų teikimo. Pagal šią sutartį ieškovės įmonei konsultacines ir buhalterines paslaugas teikė kitas asmuo, tačiau šios paslaugos nebuvo teikiamos nuolat, o tik pagal poreikį, ieškovės įmonei kreipiantis į buhalterinių paslaugų teikėją su atitinkamu paslaugų užsakymu. Atsakovė UAB „Baltilita“ vykdė ne tik vadovės pareigas, tačiau nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio pabaigos ji pradėjo vykdyti ir vyr. buhalterės funkcijas, t. y. dar prieš akcininkui 2023 m. lapkričio 7 d. priimant sprendimą atšaukti atsakovę S. K. iš vadovės pareigų. Akcininkui nusprendus pakeisti vadovus, S. K. pagal susitarimą su naujuoju įmonės vadovu, toliau vykdė buhalterės funkcijas. Tuo laiku, kai atitinkamas buhalterės funkcijas vykdė atsakovė, analogiškų buhalterinių paslaugų neteikė joks kitas asmuo. Pažymėjo, kad pasikeitus ieškovės įmonės akcininkui ir vadovui, atsakovei 2023 m. lapkričio mėn. pabaigoje buvo panaikintos prieigos prie bankų, VSDFV bei VMI informacinių sistemų. Darbdaviui nesuteikiant atsakovei darbo, pagrįstai buvo deklaruojamos prastovos, tačiau atsakovė kategoriškai nesutinka, kad laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio mėn. iki 2024 m. gegužės mėn. pabaigos buvo žymimos atsakovės pravaikštos. Laiko, kad atsakovei nebuvo suteiktas darbas, o darbdaviui neduodant jokių nurodymų dėl darbo funkcijų, atliekamų darbo vietoje, turi būti konstatuojama, kad nepagrįstai laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. buvo deklaruojamos atsakovės pravaikštos. Dėl šios priežasties nebuvo jokio teisinio pagrindo atleisti ieškovę pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Darbo ginčą nagrinėjančiai institucijai ieškovės įmonės vadovas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo susitarimas, kad S. K. ieškovo įmonėje po jos atšaukimo iš vadovės pareigų atliko buhalterės funkcijas. Ieškovė ieškinyje teigia, kad jai nėra žinoma, kokiu pagrindu atsakovė yra pervedusi ieškovo įmonei 530,00 Eur, todėl šis atsakovės reikalavimas turi būti atmestas kaip nepagrįstas. A. Č. 2023 m. lapkričio 7 d. buvo paskirtas UAB „Baltilita“ vadovu, todėl jis turėjo galimybes išsiaiškinti, ar į įmonės sąskaitą yra atlikti pervedimai trečiųjų asmenų. Atsakovė 2023 m. spalio 25 d. į UAB „Baltilita“ sąskaitą pervedė 530,00 Eur dydžio sumą, kadangi trūko lėšų įmonės apyvartinėms lėšoms. Nutrūkus darbo santykiams, turi būti išsprendžiami visi darbuotojo turimi reikalavimai, susiję su darbuotojo lėšų įnešimu į įmonės sąskaitą, tikslu, kad įmonė turėtų reikalingų apyvartinių lėšų. Nagrinėjamu atveju, ieškovei keliant klausimus dėl atsakovės atleidimo, kuris buvo įvykdytas 2024 m. gegužės 31 d., tačiau tuo pačiu tvirtinant, kad atsakovė UAB „Baltilita“ nedirbo nuo to momento, kai ji buvo atšaukta iš vadovės pareigų 2023 m. lapkričio 7 d., t. y. sąmoningai nurodant visiškai kitokias aplinkybes, jei jos buvo nurodytos ieškovės atstovo Darbo ginčų komisijoje, buvo pareikšti aiškiai nepagrįsti reikalavimai. Dėl šios priežasties atsakovė teismo prašo skirti ieškovei UAB „Baltilita“ 5000,00 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, iš kurios 50 procentų būtų skiriama atsakovei.
Teismo posėdyje ieškovės atstovas A. Č. palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti.
Teismo posėdyje atsakovė S. K. ir jos atstovė advokato padėjėja Giedrė Daironė ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Ieškovė kreipėsi į teismą, siekdama paneigti Darbo ginčų komisijos nustatytą atsakovės atleidimo iš darbo pagrindą bei ir įrodyti, jog neturi pareigos atsakovei sumokėti su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas.
Nustatyta, jog Darbo ginčų komisija 2024 m. liepos 9 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-13215/2024 nutarė tenkinti S. K. prašymą ir nusprendė pripažinti, kad tarp S. K. ir UAB „Baltilita“ darbo sutartis pasibaigė 2024 m. gegužės 31 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu; 2) įpareigoti UAB „Baltilita“ pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo administratoriui informaciją apie S. K. darbo santykių pabaigą 2024 m. gegužės 31 d. DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu ir priskaičiuotą 426,00 Eur darbo užmokestį už 2024 m. balandžio mėnesį ir 426,00 Eur darbo užmokestį už 2024 m. gegužės mėnesį, 686,73 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei 924,00 Eur išeitinę išmoką (sumos nurodytos neatskaičius mokesčių); 3) panaikinti UAB „Baltilita“ Valstybinio socialinio draudimo fondo administratoriui deklaruotus S. K. nedraudiminius laikotarpius už 2024 m. balandžio – gegužės mėnesius; 4) išieškoti iš UAB „Baltilita“ S. K. 3 920,73 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų (suma nurodyta neatskaičius mokesčių); 5) išieškoti iš UAB „Baltilita“ S. K. 112,24 Eur delspinigių; 6) išieškoti iš UAB „Baltilita“ S. K. 600,60 Eur netesybų už visą uždelstą atsiskaityti laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2024 m. gegužės 31 d.) iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos (2024 m. liepos 9 d.) (suma nurodyta neatskaičius mokesčių); 7) išieškoti iš UAB „Baltilita“ S. K. 530,00 Eur skolą atskaitingam asmeniui.
Dėl darbo teisinių santykių
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Darbo sutarties šalių sulygtos sąlygos sudaro darbo sutarties turinį. Darbo sutarties sąlygos yra būtinosios ir papildomos (DK 33 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis DK 33 straipsnio 2 dalimi, būtinosios darbo sutarties sąlygos – sąlygos (darbo funkcija, darbo apmokėjimo sąlygos ir darbovietė), dėl kurių susitarus laikoma, kad darbo sutartis yra sudaryta. DK 33 straipsnio 3 dalis nustato, kad papildomos darbo sutarties sąlygos – darbo sutarties šalių susitarimu nustatomos darbo sąlygos, kurios sukonkretina darbo teisės normas arba įtvirtina joms neprieštaraujantį darbo sutarties šalių susitarimą dėl darbo; šių sąlygų neprivaloma sulygti darbo sutartimi, tačiau jos tampa darbo sutarties šalims privalomos, kai dėl jų susitariama. Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis). Pagal DK 34 straipsnio, reglamentuojančio būtinąsias darbo sutarties sąlygas, 3 dalį, darbo sutartyje šalys nustato darbo užmokestį per mėnesį (mėnesio algą) ar darbo valandą (valandinį atlygį), kuris negali būti mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą ar minimalųjį valandinį atlygį.
Taigi šiame ginče ieškovė teigia, jog tarp šalių darbo teisiniai santykiai pasibaigė 2023 m. lapkričio 7 d. atšaukus atsakovę iš vadovo (direktorės) pareigų. Aplinkybė, kad ieškovė per klaidą (netinkamą dokumentų tvarkymą) laiku nepateikė duomenų VSDFV, nereiškia, jog darbo santykiai su atsakove nepasibaigė 2023 m. lapkričio 7 d. Priešingai tokiai pozicijai, atsakovė tvirtina, jog ginčas darbo byloje kilo ne dėl 2023 m. lapkričio 7 d. akcininko priimto sprendimo, o dėl 2024 m. gegužės 31 d. S. K. atleidimo iš buhalterės pareigų DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsnių nuostatas, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad esminę reikšmę ginčui išspręsti turi šalių įrodinėjimo pareigos vykdymas ir įrodymų vertinimo taisyklės. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019).
Taikydamas šias įrodymų vertinimo taisykles ir įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei paaiškinimus teismo posėdžio metu, susirašinėjimo tarp šalių žinutes, remdamasis įrodymus vertinant taikytina tikėtinumo taisykle, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad 2023 m. lapkričio 7 d. akcininkui priėmus sprendimą dėl atsakovės atleidimo iš direktorės pareigų, tarp šalių ir toliau tęsėsi darbo teisiniai santykiai. Tokia teismo išvada darytina dėl žemiau nurodytų priežasčių.
Pasak ieškovės direktoriaus, atsakovė UAB „Baltilita“ buhaltere nedirbo, nes su ja nebuvo pasirašyta darbo sutartis. Tuo tarpu atsakovės teigimu, nors darbo sutartis su ja nebuvo pasirašyta, tačiau šalių susitarimu, ji įmonėje dirbo buhaltere. Pažymėtina, jog faktinė aplinkybė dėl to, jog nebuvo pasirašyta darbo sutartis, pati savaime negali būti pagrindu tarp šalių susiklosčiusių santykių nelaikyti darbo teisiniais santykiais. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiantis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus ir kitokių aplinkybių turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodymais byloje, be kita ko, laikytini ir šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai bei liudytojų parodymai (CPK 186 ir 189 straipsniai).
Viso proceso metu atsakovė nuosekliai teigė, jog po jos atleidimo iš UAB „Baltilita“ direktorės pareigų 2023 m. lapkričio 7 d. su direktoriumi A. Č. buvo žodinis susitarimas, jog ji vykdys finansinę apskaitą. Paaiškino, jog lapkričio pabaigoje pamatė, jog buvo panaikintos jos prieigos prie bankų ir kitų informacinių sistemų. Paklausus direktoriaus, kodėl tai padaryta, buvo paaiškinta, jog vėliau ji bus prijungta. Teigė, jog 2023 m. gruodžio mėn., ji pati siuntė žiniaraščius. 2024 m. sausio mėn. atsakovė įmonės buhalterei I. siuntė dokumentus. Iš įmonės vadovo susilaukė grasinimų, nuo 2023 m. spalio mėn. jai buvo žymimos pravaikštos. Todėl kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuri iš dalies tenkino prašymą, tačiau darbdaviui geranoriškai nevykdant sprendimo, pakartotinai teko kreiptis į Darbo ginčų komisiją. Aplinkybę, kad su atsakove buvo žodinis susitarimas teismo posėdyje patvirtino ir ieškovės direktorius A. Č. paaiškindamas, jog „buvo kalbėta, kad S. padės atlikti buhalterinę apskaitą“. Tai, jog darbo teisiniai santykiai tęsiasi po atsakovės atleidimo iš direktorės pareigų patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Iš Darbo ginčų komisijos 2024 m. sausio 24 d. sprendimo, priimto darbo byloje Nr. APS-131-26092/2023 matyti, jog juo S. K. iš ieškovės priteistas neišmokėtas darbo užmokestis už 2023 m. spalio - gruodžio mėn. bei panaikintos S. K. pravaikštos nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. Ieškovės atstovas neneigė, jog minėto Darbo ginčų komisijos sprendimo jis teisės aktų nustatyta tvarka neskundė, todėl jis yra įsiteisėjęs. Iš byloje įkeltų šalių susirašinėjimo žinučių matyti, jog ieškovės direktorius atsakovei gegužės 13 d. siuntė paklausimą „L. S., kodėl ne darbe ??!“, gegužės 27 d. direktorius rašė „P. S. turi pateikti viską man akcininkui ir direktoriui patikrint“, „Laukiu“, „tada tik keliama į registrų centrą“, „???Kol perskaitysim visų buvusių!“ „S. J. džiaukitės kad aš jus pakeičiau iš vadovo pareigų“. Pastarosios žinutės, taip pat patvirtina, kad tarp šalių jau buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, nes darbdavys klausia atsakovės, kodėl ši ne darbe, be to, pareiškiamos pastabos dėl darbo tvarkos, t. y. kad viskas pirmiausiai turi būti pateikiama direktoriui, ir tik tuomet duomenys teikiami kitoms institucijoms. Pažymėtina, jog A. Č. tvirtinimus, jog atsakovės S. K. ir UAB „Baltilita“ nesiejo darbo teisiniai santykiai paneigia ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. paties A. Č. pasirašyti dokumentai. Kaip antai, 2024 m. gegužės 7 d. pranešimas, kuriame nurodyta, kad „vadovaudamasis susitarimu su S. K., kad ji iki 2024.04.30 pateiks parengtas finansines ataskaitas už 2023 m. vadovui patikrinimui, bei kitus finansinės apskaitos duomenų likučius 2023.12.31 diena bei apyvartas per 2023 m., bei atsižvelgdamas į tai, kad ji iki 2024.05.07 vis dar neatsiuntė jokių ataskaitų, prašau iki 2024-05-10 dienos S. K. pateikti pasiaiškinimą dėl neatliktų darbų, nepatriktų ataskaitų“; taip pat UAB „Baltilita“ direktoriaus 2024 m. gegužės 10 d. įsakymas kuriuo S. K. skirta drausminė nuobauda – griežtas papeikimas bei UAB „Baltilita“ direktoriaus 2024 m. gegužės 24 d. įsakymas, kuriuo S. K. skirta antra drausminė nuobauda. Galiausiai – UAB „Baltilita“ direktoriaus 2024 m. gegužės 31 d. įsakymu S. K. atleista iš darbo. Taigi, pastarieji dokumentai akivaizdžiai įrodo darbo teisinių santykių buvimo faktą – jų nesant, nebūtų nei teisinio, nei faktinio pagrindo ieškovės direktoriui įmonės vidaus administraciniams aktams priimti. Pažymėtina, jog ieškovės direktorius teismo posėdyje neginčijo tarp šalių buvusių susirašinėjimų ir kitų aukščiau minėtų dokumentų turinio, jų autentiškumo, todėl jie laikytini tinkamais įrodymai bylos aplinkybėms pagrįsti.
Taigi nurodytų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad atsakovė darbo teisinių santykių su ieškove buvo saistoma ir po to, kai 2023 m. lapkričio 7 d. S. K. buvo atleista iš UAB „Baltilita“ direktorės pareigų. Šioje vietoje dar kartą akcentuotina, jog paties UAB „Baltilita“ direktoriaus 2024 m. gegužės 31 d. įsakymu S. K. iš darbo atleista nuo 2024 m. gegužės 31 d. pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Todėl ieškovo argumentai, jog aplinkybė, jog ieškovei per klaidą laiku nepateikus duomenų VSDFV dėl atsakovės, nereiškia, jog darbo santykiai su ja nepasibaigė 2023 m. lapkričio 7 d. atsakovę atšaukus iš bendrovės vadovo pareigų, yra niekuo nepagrįsti ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl atmestini.
Dėl atleidimo iš darbo pagrindo
Kaip minėta, atsakovė iš darbo atleista DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo), t. y. už neatvykimą į darbą nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. bei dėl turtinės žalos darbdaviui padarymo ir bandymo ją padaryti.
DK 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalis). Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą šiukščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties. Tai reiškia, jog šiukščiu darbo pareigų pažeidimu laikomas ne bet koks neatvykimas į darbą arba nesavalaikis išėjimas iš darbo, tačiau būtina sąlyga pažeidimui konstatuoti – visa darbo diena arba pamaina. Kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią darbo sutarties nutraukimas dėl neatvykimo į darbą pripažįstamas pagrįstu tik konstatavus dvi esmines faktines aplinkybes: pareigos atvykti į darbą pažeidimą ir priežasčių, kurios pakankamai pateisintų tokį elgesį, nebuvimą. Pareigos pažeidimą turi įrodyti darbdavys, o neatvykimo priežasčių svarbą – darbuotojas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-687/2015, 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-313/2015, 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-415/2017). ). Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą šiukščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos.
Kasacinio teismo išaiškinta, jog atleistam iš darbo darbuotojui inicijavus darbo ginčo nagrinėjimą atleidimo iš darbo teisėtumą privalo įrodyti darbdavys (DK 214 straipsnio 3 dalis). Dėl to darbdaviui tenka ir priežasties, kuria jis grindė darbo sutarties nutraukimą, įrodinėjimo pareiga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018; 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-163-684/2018; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021). Sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021).
Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad veika šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos: konkretūs darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingi padariniai, priežastinis darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir žalingų padarinių ryšys, darbuotojo kaltė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012).
Nagrinėjamoje byloje teismas, išklausęs šalių paaiškinimus, ištyręs bei įvertinęs bylos įrodymus, daro išvadą, kad jų visuma nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovė pagrįstai atleista iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
Kaip minėta pirmiau, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu darbdavys pripažino atsakovės neatvykimą į darbą visą darbo dieną laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. Atsakovė neginčijo, kad minėtomis dienomis ji į darbą neatvyko, tačiau nurodė, kad kategoriškai nesutinka, su tuo, kad minėtuoju laikotarpiu jai buvo žymimos pravaikštos. Pažymėjo, jog nei Darbo ginčų komisijoje, nei kartu su ieškiniu, nebuvo pateikti jokie rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovė buvo informuota apie privalėjimą atvykti į darbovietę pasibaigus prastovoms.
DK 47 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad kai darbdavys paskelbia prastovą neterminuotai arba ilgesniam negu trijų darbo dienų laikotarpiui, darbuotojas neprivalo atvykti į darbovietę, tačiau turi būti pasirengęs atvykti į darbovietę kitą darbo dieną po darbdavio pranešimo.
Nagrinėjamu atveju darbdavys neneigė, jog atsakovė buvo prastovose, tačiau į bylą jokio įrodymo, jog pasibaigus joms, atsakovei būtų išsiųstas pranešimas apie pasibaigusias prastovas, kaip tai įtvirtinta DK 47 straipsnio 2 dalies 3 punkte, nėra pateikta. Nesant tokio įrodymo byloje, darytina išvada, jog pravaikštos atsakovei buvo žymėtos neteisėtai.
Drausminė nuobauda atsakovei taip pat skirta už turtinės žalos padarymą darbdaviui ir už bandymą ją padaryti. Pastebėtina, jog ieškovė kreipdamasis į teismą, jokių argumentų dėl neva atsakovės padarytų darbo drausmės pažeidimų nei ieškinyje, nei patikslinus jį, neišsakė. Pastebėtina, jog prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia (DK 58 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje situacijoje matyti, jog atleidžiant atsakovę iš darbo darbdavys darbuotojos pasiaiškinimo nei dėl vieno darbo pareigų pažeidimo nepaprašė.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad darbo pareigų pažeidimas (net jei jis būtų šiurkštus arba toks pats pažeidimas per paskutinius 12 mėnesių būtų padarytas pakartotinai) savaime nereiškia, kad vien dėl jo darbuotojas gali būti atleidžiamas iš darbo. Darbdavys visais atvejais privalo įvertinti su darbo pareigų pažeidimu susijusias aplinkybes, išklausyti darbuotojo poziciją (DK 58 straipsnio 4 dalis) ir tik nustatęs, kad tam egzistuoja pakankamas pagrindas ir tai būtų proporcinga, nutraukti darbo sutartį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018, 49 punktas). Pažymėtina, kad DK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos tikslas – darbdavio disponavimas visapusiška informacija apie darbuotojo padarytą darbo pareigų pažeidimą. Nepareikalavęs darbuotojo rašytinio paaiškinimo, darbdavys apriboja savo galimybę išsiaiškinti ir atsižvelgti į visas aplinkybes, reikšmingas sprendimo nutraukti darbo sutartį pagal DK 58 straipsnį priėmimui, be to, prisiima galimų neigiamų padarinių riziką, nes darbuotojas, nesutikdamas su atleidimu iš darbo ir jį ginčydamas, gali nurodyti aplinkybes (pavyzdžiui, patvirtinančias jo kaltės nebuvimą), eliminuojančias galimybę konstatuoti, kad jis padarė darbo pareigų pažeidimą, ir taikyti darbo sutarties nutraukimą pagal DK 58 straipsnį, kurias žinodamas darbdavys būtų kitaip išsprendęs klausimą dėl darbo sutarties nutraukimo dėl darbuotojo kaltės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-701/2019).
Taigi, kasacinio teismo praktikoje yra formuojamas darbdavio reikalavimo pateikti rašytinį darbuotojo paaiškinimą dėl galimo darbo pareigų pažeidimo reikšmingumas, nors jis nėra suabsoliutintas. Akivaizdu, jog kiekviena situacija yra individuali, todėl vertintinos faktinės aplinkybės.
Iš 2024 m. gegužės 31 d. įsakymo, kuriuo atsakovė atleista iš darbo, matyti, jog darbdavys sprendimą priėmė konstatavęs S. K. pravaikštas 2024 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. bei jos bandymą padaryti darbdaviui žalos ir žalos padarymą. Tačiau išanalizavus visus bylos duomenis šiuo atveju teismui kyla abejonių dėl darbdavio turėtos informacijos apie atsakovės drausmės pažeidimus pakankamumo drausminei nuobaudai skirti. Kaip jau minėta, darbdavys neišsiuntė pranešimo dėl prastovos pabaigos, be to, gegužės 13 d. žinutėje pati atsakovė klausia darbdavio „ L. A., o jau sukurta darbo vieta, nes kiek matau, prisijungimų nėra, atlikti darbo funkcijas negaliu“. Minėtos žinutės turinys tik patvirtina, jog pravaikštų fiksavimo metu, atsakovė darbdaviui apskritai kelia klausimą dėl pačios darbo vietos buvimo, kas kelia pagrįstą abejonę, ar apskritai prastovos buvo pasibaigę ir ar atsakovė turėjo galimybę dirbti darbdavio nustatytoje darbo vietoje. Be to, kaltinimai žalos padarymu ir bandymu ją padaryti, yra abstraktūs, ir suformuluoti tik įsakyme dėl atleidimo, kas akivaizdžiai parodo, jog nebuvo ištirtos ir išsiaiškintos visos aplinkybės turinčios reikšmės drausminei nuobaudai skirti. Pažymėtina, kad darbdavys, pareikalaudamas pasiaiškinimo, turi aiškiai suformuluoti, kokiu konkrečiai darbo drausmės pažeidimu yra įtariamas darbuotojas, nurodant pažeidimo padarymo laiką, vietą, darbuotojo kaltės įrodymus, kitas reikšmingas aplinkybes, bei nustatyti protingą terminą pasiaiškinimui pateikti. Taigi pasiaiškinimo institutu ne tik garantuojama darbuotojo teisė pasiaiškinti, bet taip pat siekiama maksimaliai užtikrinti, kad ir darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, žinotų visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2009).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darbdavys skirdamas atsakovei drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, nepaprašęs atsakovės pateikti pasiaiškinimo suvaržė atsakovės teises, neišsiaiškino tinkamai visų nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, tuo darbdavys pažeidė DK 58 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus faktines ginčo aplinkybes, konstatuotina, kad darbdavio priimtas sprendimas nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojos padaryto darbo pareigų pažeidimo yra neteisėtu tiek dėl procedūrinių pažeidimų, tiek pritaikytas formaliai ir nepagrįstai. Darbdavės sprendimas skirti pačią griežčiausią nuobaudą ir nutraukti darbo sutartį su atsakove DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu vertintinas kaip nepagrįsta priemonė, dėl to atsakovės atleidimas iš darbo nurodytu pagrindu pripažįstamas neteisėtu. Todėl visiškai sutiktina su Darbo ginčų komisijos sprendimu, pripažįstant, kad S. K. darbo sutartis pasibaigė 2024 m. gegužės 31 d. DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
Teismas plačiau nepasisako dėl kitų ginčo šalių išsakytų teiginių ir argumentų, nes nemano, jog nagrinėjamo ginčo dalykui jie yra teisiškai svarbūs ir reikšmingi. Į kiekvieną šalies reikalavimo ar atsikirtimo argumentą, juolab ne esminį, pasisakyti/atsikirsti detaliai nėra privalu (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų
Pripažinus šalis siejusius darbo teisinius santykius ir pritariant DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintam atsakovės atleidimo iš darbo pagrindui, gintina atsakovės teisė į darbo užmokestį.
Ieškovė neginčijo komisijos išvadų ir atliktų skaičiavimų dėl darbo užmokesčio, kurį atsakovė turėjo gauti 2024 m. sausio – gegužės mėn., kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei išeitinės išmokos ir delspinigių dydžio, todėl 2310 Eur darbo užmokestis (mėnesinis 426 Eur) už 2024 m. sausio mėn. - gegužės mėn. bei 686,73 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas ir 924 Eur išeitinė išmoka (sumos nurodytos neatskaičius mokesčių) ir 112,24 Eur delspinigiai yra išieškotini darbuotojos naudai.
Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad šalis siejo darbo teisiniai santykiai ir jiems pasibaigus 2024 m. gegužės 31 d. atsakovei nebuvo išmokėtas jai priklausantis darbo užmokestis. Darbo santykių pasibaigimo dieną su atsakove nebuvo pilnai atsiskaityta, ir dėl to atsakovės kaltės nėra. Į tai atsižvelgiant bei įvertinus, jog iki šiol su atsakove nėra atsiskaityta, teismas sprendžia, jog yra pagrindas atsakovei priteisti 2772 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų už maksimalų 6 mėn. laikotarpį (426 Eur x 6 mėn.) (DK 147 straipsnio 2 dalis).
Priteisdama skolą, komisija teisingai sprendė, kad darbdavys, būdamas sąžiningas, turėjo daugiau nei pusę metų laiko patikrinti savo vadovaujamos įmonės finansinius dokumentus. Pradėdamas eiti pareigas naujai paskirtas direktorius perima ne tik teises, bet ir pareigas. Todėl ieškovės atstovui nepateikus jokių įrodymų, kad 530 Eur skola atsakovei yra grąžinta, ji priteistina teismo sprendimu.
Išsprendus šį darbo ginčą dėl teisės iš esmės, sutinkamai su DK 231 straipsnio 7 dalimi, individualaus darbo ginčo byloje Darbo ginčų komisijos priimtas sprendimas naikintinas.
Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą
Atsakovė pareiškė prašymą skirti ieškovei CPK 95 straipsnyje numatytą maksimalaus dydžio – 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir pusę šios sumos skiriant jai. Nurodė, kad ieškovei keliant klausimus dėl atsakovės atleidimo, kuris buvo įvykdytas 2024 m. gegužės 31 d., tačiau tuo pačiu tvirtinant, kad atsakovė UAB „Baltilita“ nedirbo nuo to momento, kai ji buvo atšaukta iš vadovės pareigų 2023 m. lapkričio 7 d., t. y. sąmoningai nurodant visiškai kitokias aplinkybes, jei jos buvo nurodytos ieškovės atstovo Darbo ginčų komisijoje, buvo pareikšti aiškiai nepagrįsti reikalavimai.
CPK 7 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta pareiga šalims procesinėmis teisėmis naudotis tinkamai, sąžiningai, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu. CPK 95 straipsnyje yra įtvirtinti du savarankiški atsakomybės už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis taikymo pagrindai: nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (apeliacinio ar kasacinio skundo, prašymo atnaujinti procesą, kito procesinio dokumento) pateikimas ir sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).
Pažymėtina, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės ieškinio pagrindas akivaizdžiai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, t. y. ieškovė neigia, jog su atsakove darbo teisiniai santykiai tęsėsi po 2023 m. lapkričio 7 d., tačiau tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (UAB „Baltilita“ direktoriaus priimti įsakymai, susirašinėjimo žinutės, DGK sprendimas), todėl sutiktina su atsakove, kad ieškovė ieškinį pareiškė nepagrįstai. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog ieškovė yra nesąžininga, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, minėtomis teisėmis akivaizdžiai naudojosi ne pagal jų paskirtį, todėl prašymas dėl baudos skyrimo tenkinamas iš dalies - ieškovei skiriama 1000 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos paskiriant atsakovei (CPK 95 straipsnio 2 dalis, 55 straipsnis, 106 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, toks baudos dydis yra protingas, atitinkantis teisingumo, proporcingumo kriterijus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Atsakovė prašo priteisti 900 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurias patyrė už atsiliepimo į ieškinį rengimą ir advokato padėjėjos atstovavimą teismo posėdžiuose. Prašomos priteisti 900 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, jos protingos ir pagrįstos, todėl prašymas tenkinamas visiškai.
Valstybė pirmosios instancijos teisme turėjo 8,08 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį atmetus, šios valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-265 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Pripažinti, kad tarp atsakovės S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltilita“, j. a. k. 306015097, darbo sutartis pasibaigė 2024 m. gegužės 31 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
Įpareigoti ieškovę uždarąją akcinę bendrovę „Baltilita“, j. a. k. 306015097, pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo administratoriui informaciją apie atsakovės S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) darbo santykių pabaigą 2024 m. gegužės 31 d. Lietuvos Respublikos
darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu ir priskaičiuotą 426,00 Eur (keturi šimtai dvidešimt šeši eurai) darbo užmokestį už 2024 m. balandžio mėnesį ir 426,00 Eur (keturi šimtai dvidešimt šeši eurai) darbo užmokestį už 2024 m. gegužės mėnesį, 686,73 Eur (šeši šimtai aštuoniasdešimt šeši eurai septyniasdešimt trys centai) kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei 924,00 Eur (devyni šimtai dvidešimt keturi eurai) išeitinę išmoką (sumos nurodytos neatskaičius mokesčių).
Panaikinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltilita“, j. a. k. 306015097, Valstybinio socialinio draudimo fondo administratoriui deklaruotus atsakovės S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nedraudiminius laikotarpius už 2024 m. balandžio – gegužės mėnesius.
Išieškoti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltilita“, j. a. k. 306015097, atsakovei S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 920,73 Eur (trys tūkstančiai devyni šimtai dvidešimt eurų septyniasdešimt trys centai) su darbo santykiais susijusių išmokų (suma nurodyta neatskaičius mokesčių).
Išieškoti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltilita“, j. a. k. 306015097, S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 112,24 Eur (vienas šimtas dvylika eurų dvidešimt keturi centai) delspinigių.
Išieškoti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltilita“, j. a. k. 306015097, atsakovei S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 2772 Eur (du tūkstančiai septyni šimtai septyniasdešimt du eurai) netesybų už 6 mėn. laikotarpį.
Išieškoti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltilita“, j. a. k. 306015097, atsakovei S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 530,00 (penki šimtai trisdešimt eurų) skolą bei 900 Eur (devyni šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Paskirti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltilita“, j. a. k. 306015097, 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos – 500 Eur paskiriant atsakovei S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) Likusią 500 Eur sumą baudos sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6800.
Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės UAB „Baltilita“, j. a. k. 306015097, 8,08 Eur (aštuonis eurus 08 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidoms atlyginti. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, reikia pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).
Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2024 m. liepos 9 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-131-13215/2024.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.