Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji L. R. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai bei parodė, kad kaltinime viskas nurodyta teisingai. Galimai ji pravažiavo per draudžiamą raudonos spalvos šviesoforo signalą. Pripažįsta, kad pažeidė KET ir, kad nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

2023-03-05 buvo paskutinė jos darbo diena. Dirbo slenkančiu grafiku. Darbas po 12 valandų. Tai buvo 3 darbo diena. Dirbo penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį. Ji buvo (duomenys neskelbtini), ruošėsi naujos kavinės atidarymui. Buvo daug darbo, buvo sugalvota daug gaminių ir reikėjo juos visus pagaminti, užpildyti užsakymą. Buvo didžiulė atsakomybė. Ji šeštadienį ir sekmadienį dirbo po 13 valandų arba po 13 valandų su puse. Įvykio metu kritulių nebuvo, bet buvo tamsu, ji buvo blaivi. Ji iš darbo vietos išvažiavo apie 20.20 val. iš (duomenys neskelbtini). Jai atrodo, kad įsuko į Kauno g., o iš Kauno g. pasuko į Žemaitės g. Važiavo antra eismo juosta. Prieš ja iš pirmos juostos išsuko baltas „BMW“ automobilis, kuris jai užkirto kelią, nerodė posūkio signalo. Ji išsigando, matė, kad atstumas buvo mažas, stabdė automobilį. Kad nebūtų susidūrimo, ji pasuko į pirmą juostą. Automobilis „BMW“ važiavo tarp pirmos ir antros juostos, pasuko ir jai užkirto kelią, nes priekyje važiavo dar vienas automobilis, kuris suko į kairę. „BMW“ automobilis turbūt nepastebėjo kaip jai užkirto kelią.

Gavosi taip, kad ji pasuko į kairę juostą ir važiavo. „BMW“ automobilis važiavo antra juosta. Iš smalsumo ji norėjo pažiūrėti, kas sėdi prie „BMW“ automobilio vairo ir taip chuliganiškai vairuoja. Ji atvažiavo iki sankryžos, automobiliai susigretino, ji pasižiūrėjo, kas sėdi prie „BMW“ automobilio vairo ir pasižiūrėjo į gatvę. Pėsčiųjų perėjoje nieko nesimatė. Taigi prie sankryžos ji pristabdė, užsižiūrėjo į vaikinukus, kurie buvo „BMW“ automobilyje ir matė, kad tuščia gatvė, tai važiavo. Šviesoforas aukštai ir tiesiog nepastebėjo, kokios spalvos šviesoforas. Nepajuto jokio garso, jokio pašalinio pojūčio, automobilio jutikliai nedavė jokio signalo. Ji išvažiavo iš susijaudinimo į sankryžą ir pamatė prieš ją sukant iš Savanorių pr. į Žemaitės g. autobusą. Autobusas pristabdė, ji pravažiavo sankryžą. Tada ji suprato, kad neteisingai pravažiavo sankryžą, kažkas įvyko. Ji V. P. g. sustabdė automobilį, pažiūrėjo per galinį veidrodėlį ir pamatė, kad autobusas, kad autobusas pervažiavo sankryžą ir važiuoja Žemaitės g. Pasižiūrėjo per galinį veidrodėlį ir daugiau nieko nematė. Ir kai važiavo iki sankryžos, ji per pėsčiųjų perėją einančio asmens tikrai nepastebėjo, negirdėjo jokio pašalinio garso, nieko nepajuto. Kai pamatė, kad autobusas nuvažiavo, tai suprato, kad padarė klaidą, kad pravažiavo neteisingai ir ji toliau išvažiavo į Geležinio Vilko g.

Jai šis įvykis, tai didžiulė bausmė. Prarado daug sveikatos, gyvenimas pasidarė nepilnavertis, bemiegės naktys. Pergyvena dėl įvykio. Jos vairavimo stažas – (duomenys neskelbtini) metai. Vairavo labai daug ir dažnai. Toks įvykis – pirmas. Esamai situacijai įtakos turėjo darbo grafikas, kuris buvo jai labai nepalankus, buvo pervargimas. Tokiame amžiuje toks darbas nėra tinkamas, todėl jį pakeitė. Labai gailisi ir atsiprašo nukentėjusiojo.

Kaltinamoji savo kaltę dėl jai pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamoji davė parodymus, proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam, jo gynėjui ir prokurorui pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme ji būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinta BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusiojo E. K. 2023-03-21 pareiškime, 2023-03-06 paaiškinime nurodyta, kad 2023-03-05 20.30 val. kirto Savanorių pr./ Žemaitės g. sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui. Buvo partrenktas balto automobilio „Volvo“. Krisdamas susižalojo koją. Po įvykio niekur nesikreipė. 2023-03-06 kreipėsi į medikus. Nustatytas kelio raiščio plyšimas. Įvykio metu patyrė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 16, 30).

Nukentėjusysis E. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023-03-05, apie 20.20 val., ėjo pėsčiųjų šaligatviu link savo namų, esančių (duomenys neskelbtini). 2023-03-05, apie 20.30 val., priėjus šviesoforu reguliuojamą sankryžą, esančią Vilniuje, Žemaitės-Savanorių pr., degant žaliam šviesoforo signalui kirto važiuojamą kelio dalį. Pėsčiųjų perėja ėjo vienas. Eidamas per vidurinę pėsčiųjų perėjos juostą, pamatė, kad dideliu greičiu link pėsčiųjų perėjos atvažiuoja baltos spalvos automobilis „Volvo xc60/90“, kuris nespės sustoti. Automobilis priartėjęs prie perėjos nesustojo, važiavo per perėją degant draudžiamam šviesoforo signalui. Jam nespėjus pereiti perėjos, minėtas automobilis priekiu kliudė jo kairę koją, dėl ko jis stengdamasis išvengti automobilio, nukrito ant pėsčiųjų perėjos. Minėtas automobilis nuvažiavo toliau nesustojęs, link Geležinio Vilko gatvės. Nežino ir negali nurodyti, kas vairavo minėtą automobilį, nes nematė automobilio vairuotojo veido. Krisdamas susižalojo kairįjį kelią, daugiau sužalojimų nepatyrė. Įvykį mačiusi liudininkė, kuri stovėjo prie Vilniuje, Žemaitės-Savanorių pr. sankryžos, jį parvežė iki namų. Moteris bandė įtikinti, kad jis išsikviestu GMP, tačiau jis atsisakė. Po įvykio nesikreipė į medikus, nes neturėjo sveikatos draudimo. 2023-03-06 į jo namus atvyko tėvas R. K., kuriam papasakojo apie 2023-03-05 įvykį. Tėvas paskambino bendruoju pagalbos telefonu, nurodė įvykio aplinkybes. 2023-03-06, apie 10 val., į namus atvyko GMP, apžiūrai buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) esančią Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Ortopedo traumatologo konsultacijos išvadoje nurodyta, kad jam yra girnelės išnirimas, kairio kelio girnelės savojo raiščio plyšimas. Po apžiūros buvo paleistas namo, šiuo metu reikalingas magnetinis rezonansas. Taip pat, reikalinga kelio raiščio operacija, kuri bus atlikta, kai bus paskirtas operacijos laikas (t. 1, b. l. 33-35).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023-09-20 ekspertizės akte Nr. G 2992/2023 (01), padaryta išvada, kad „remiantis pateiktais E. K. medicininiais dokumentais: 1. E. K. nustatytas kairiojo kelio sužalojimas, pasireiškęs kairės girnelės avulsiniu lūžiu ir kairės girnelės savojo raiščio plyšimu su kraujo išsiliejimu sužalojimų projekcijose. Šie sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu, galimai partrenkus asmenį ir 2023-03-05. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl girnelės avulsinio lūžio ir dėl girnelės savojo raiščio plyšimo tiriamojo sveikata sutriko ilgiau 10 dienų. Duomenų, kuriais galima būtų patvirtinti, kad dėl šių sužalojimų tiriamajam gali atsirasti kokios nors pasekmės – nenustatyta; 2. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad 2023-03-06 10.32 val. E. K. jau buvo diagnozuotas pirmiau nurodytas kelio sužalojimas; 3. Sužalojimų padarymo mechanizmas nustatomas remiantis nustatytais sužalojimais atsižvelgiant į pateiktas sužalojimo aplinkybes, šiuo atveju E. K. pateiktuose medicininiuose dokumentuose nustatytas kairiojo kelio sužalojimas, pasireiškęs kairės girnelės avulsiniu lūžiu ir kairės girnelės savojo raiščio plyšimu su kraujo išsiliejimu sužalojimų projekcijose – galėjo būti padarytas tiek nuo tiesioginio smūgio į kairį kelią, tiek netiesiogiai po automobilio patrenkimo tiriamajam suteikto pagreičio susižalojus koją (t. 2, b. l. 73-76)“. Ekspertas J. P. teisme patvirtino paskelbtą išvadą (t. 2, b. l. 73-76).

Liudytojas G. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023-03-05, apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), važiavo automobilyje „BMW“ (v. n. (duomenys neskelbtini) su jam nepažįstama moterimi G., kuri iš jo tą pačią dieną įsigijo šuns reikmenis. Jie jos vairuojamu automobiliu vyko link (duomenys neskelbtini). Kiek atsimena, stovėjo trečioje eismo juostoje, iš kurios galimas pasukimas į Savanorių pr. Degė draudžiamas šviesoforo signalas, laukė, kol užsidegs leidžiamas šviesoforo signalas. Priešais sankryžą esančioje pėsčiųjų perėjoje užsidegė žalios spalvos signalas, leidžiantis pėsčiųjų eismą. Pėsčiųjų perėja, link Savanorių pr., ėjo vienas vaikinas. Pamatė, kaip vaikinui einant per perėją, pirma juosta, dideliu greičiu, nuo Vilniaus, Žemaitės g., link V. P. g., degant draudžiamam šviesoforo signalui per pėsčiųjų perėją važiavo baltos spalvos automobilis „Volvo“. Minėtas automobilis galimai kliudė pėsčiąjį savo priekiniu vairuotojo pusės žibintu. Vaikinas nukrito ant žemės, jis (liudytojas) iš karto išlipo iš automobilio ir nuėjo iki vaikino, padėjo jam atsikelti. Vaikinui atsistojus, jis (nukentėjusysis) sunkiai vaikščiojo, skundėsi kairės kojos skausmu. Jis minėtam vaikinui pasiūlė iškviesti GMP, tačiau jis (nukentėjusysis) atsisakė. Vaikinas paprašė, kad jį parvežtų namo. Vaikiną partrenkęs automobilio „Volvo“ vairuotojas sustojo Vilniuje, V. P. autobusų sustojimo stotelėje, apie 1 min. pastovėjo, ir nuvažiavo toliau link Geležinio Vilko g. Galimai automobilį vairavo moteris (t. 1, b. l. 39-42).

Liudytoja G. B. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023-03-05, apie 20.32 val., Vilniuje, Žemaitės g. 16, stovėjo prie sankryžos su savo vairuojamu automobiliu „BMW“ (v. n. (duomenys neskelbtini) antroje važiuojamoje kelio juostoje, degant draudžiamam šviesoforo signalui ir laukė, kol užsidegs leidžiamas šviesoforo signalas. Stovint prie sankryžos pamatė, kaip dideliu greičiu, pirma važiuojamosios kelio dalies juosta, pravažiavo baltos spalvos automobilis „Volvo“ degant draudžiamam šviesoforo signalui (visureigis, galimai naujesnio modelio). Pajudėjusi iš sankryžos, pamatė, kaip minėtas automobilis toliau važiuoja dideliu greičiu, nestoja sankryžose, važiuoja degant draudžiamam šviesoforo signalui. Savo vairuojamu automobiliu privažiavo sankryžą, esančią Vilniuje, Savanorių pr. - Žemaitės g., pamatė, kad automobilio „Volvo“ vairuotojas, degant draudžiamam šviesoforo signalui, važiavo per sankryžą. Pėsčiųjų perėja ėjo vienas vaikinas, kurį minėtas automobilis galimai kliudė savo priekiniu vairuotojo pusės žibintu. Galimai įvykio metu vaikinas savo kūnu galėjo kliudyti automobilį. Vaikinas nukrito ant žemės, ji (liudytoja) iškart išlipo iš savo vairuojamo automobilio ir nuėjo iki vaikino, padėjo jam atsikelti. Vaikinui atsistojus, jis (nukentėjusysis) sunkiai vaikščiojo, skundėsi kairės kojos skausmu. Minėtam vaikinui pasiūlė iškviesti GMP, tačiau jis atsisakė. Vaikinas paprašė, kad jį parvežtų namo, ji sutiko. Vaikiną partrenkęs automobilio „Volvo“ vairuotojas, sustojo Vilniuje, V. P. autobusų sustojimo stotelėje, apie 1 min. pastovėjo, ir nuvažiavo toliau link Geležinio Vilko g. Galimai automobilį vairavo moteris, šviesiais plaukais (plaukų ilgis, iki pečių) (t. 1, b. l. 44-45).

Liudytoja A. V. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023-03-05 dirbo antroje pamainoje, nuo 14.33 iki 23.03 val., vairavo maršrutinį autobusą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio maršrutas yra (duomenys neskelbtini). 2023-03-05, apie 22 val. (tiksliai laiko neatsimena), stovėjo Savanorių pr.-Žemaitės g., sankryžoje. Jai degė draudžiamas šviesoforo signalas. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui ji pajudėjo važiuoti per sankryžą link Savanorių pr., tačiau priešais ją, iš Žemaitės gatvės pusės, dideliu greičiu, degant draudžiamam šviesoforo signalui, link V. P. gatvės nuvažiavo baltos spalvos automobilis (džipas). Bandant atkreipti dėmesį „signalino“, tačiau automobilis nestojo. Ji (liudytoja) staigiai sustabdė autobusą. Minėtas automobilis toliau nestodamas dideliu greičiu nuvažiavo, o ji (liudytoja) sustojo. Nematė, ar minėto automobilio vairuotojas vairuodamas automobilį galėjo kažką kliudyti. Mano, kad automobilį vairavo šviesių plaukų moteris, kuri įvykio metu buvo neblaivi. Kadangi, buvo išsigandusi, sustojo ties Savanorių pr.-Žemaitės g. sankryža, bijojo, kad autobuse buvę žmonės nesusižeistų. Kiek atsimena, automobilis nuvažiavo link Geležinio Vilko gatvės (t. 1, b. l. 48-49).

Liudytoja E. U. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023-03-05 vairavo maršrutinį troleibusą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio maršrutas yra (duomenys neskelbtini). 2023-03-05, apie 23 val. (tiksliai laiko neatsimena), stovėjo Savanorių pr. - Žemaitės gatvių sankryžoje, link centro. Jai degė draudžiamas šviesoforo signalas. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui pajudėjo važiuoti per sankryžą, link Savanorių pr., tačiau priešais ją, iš Žemaitės gatvės pusės, labai dideliu greičiu, degant draudžiamam šviesoforo signalui, link V. P. gatvės, nuvažiavo baltos spalvos automobilis (visureigis). Minėtas automobilis toliau nestodamas dideliu greičiu nuvažiavo, o ji (liudytoja) sustojo. Nematė, ar minėto automobilio vairuotojas vairuodamas automobilį galėjo kažką kliudyti. Kadangi automobilis važiavo dideliu greičiu, ji nematė, kas vairavo minėtą automobilį. Kiek atsimena, automobilis nuvažiavo link Geležinio Vilko gatvės (t. 1, b. l. 51-52).

Iš Birt ataskaitų žiūryklėje esančių duomenų matyti, kad G. S. 2023-03-05 20.53 val. pranešė apie įvykį, kad pėsčiųjų perėjoje ties „Impuls“ baltas automobilis „Volvo“ važiuodamas per raudoną šviesoforo signalą partrenkė žmogų ir nuvažiavo. Partrenktas žmogus nenorėjo kreiptis į policiją, nuo GMP atsisakė. Pranešėjas asmenį nuvežė namo (t. 1, b. l. 9). R. K. 2023-03-06 9.35 val. pranešė apie įvykį ir nurodė, kad vakar (2023-03-05) apie 20.25 val. jo sūnui E. K. einant per žalią šviesoforo signalą pėsčiųjų perėjoje jį kliudė baltos spalvos automobilis „Volvo“ ir pasišalino link Geležinio Vilko g. Galimai vairavo moteris. Praneša nukentėjusiojo tėvas (t. 1, b. l. 10).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos penktojo skyriaus vyriausiojo patrulio E. U. (E. U.) 2023-03-06 tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio nurodyta, kad 2023-03-06 apie 9.39 val. gavo pranešimą, kad Vilniuje, Žemaitės g. – Savanorių pr. sankryžoje, 2023-03-05 apie 20.25 val. pranešėjo sūnui E. K. einant per žalią šviesoforo signalą pėsčiųjų perėjoje, jį kliudė baltos spalvos visureigis „Volvo“, kuris pasišalino link Geležinio Vilko g. Galimai vairavo moteris. Susiskambinus su pranešėju, pranešėjas nurodė, kad kartu su sūnumi yra Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje. Nuvykus į ligoninę, į juos kreipėsi pranešėjas R. K., kuris paaiškino apie įvykį. E. K. paaiškino, kad 2023-03-05 apie 20.30 val. eidamas Savanorių pr. link Savanorių pr. žiedo ketino kirsti reguliuojamąją pėsčiųjų perėją, esančią Žemaitės g. – Savanorių pr. Pėsčiųjų perėją ketino kirsti degant žaliam šviesoforo signalui. Įžengęs į pėsčiųjų perėją degant leidžiamam šviesofo signalui, pastebėjo, kad link jo atvažiuoja baltos spalvos visureigis galimai „Volvo“. Visureigis važiuodamas net nepristabdė ir važiavo tiesiai ant jo. Jis (E. K.) norėdamas išvengti susidūrimo pašoko ir bandė peršokti automobilio priekinę dalį (variklio dangtį). Peršokęs nesėkmingai nusileido ant kojos ir sužalojo sau kairę koją. Neprisimena, ar buvo kontaktas su automobiliu. Aiškino, kad buvo stiprus skausmas. E. K. nurodė, kad įvykį matė liudininkė. Susiskambinus su liudininke G. B., ji paaiškino, kad stovėdama sankryžoje pastebėjo kaip baltas visureigis „Volvo“ važiavo dideliu greičiu Žemaitės g. link V. P. g. ir į sankryžą, esančią Žemaitės g. – Savanorių pr. įvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui ir įvažiuodamas į sankryžą kliudė per pėsčiųjų perėją einantį žmogų. Kliudė automobilio kairės pusės priekine dalimi, galimai žibintu. Automobilis, kliudęs žmogų, pravažiavo sankryžą, sustojo ir toliau nuvažiavo. G. B. nurodė, kad nukentėjusiajam suteikė pagalbą, nuvežė namo ir pranešė apie įvykį. Toliau bendraujant su E. K., jis paaiškino, kad į policiją nesikreipė, nes yra nedraustas, bet 2023-03-06 nusprendė kreiptis, nes jautė skausmą. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje E. K. diagnozuotas girnelės išnirimas, kairio kelio girnelės savojo raiščio plyšimas (t. 1, b. l. 17-18).

Iš 2023-03-06 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo su eismo įvykio vietos planais ir fotolente matyti, kad apžiūros vieta yra Žemaitės g. – Savanorių pr. reguliuojama šviesoforu sankryža. Apžiūrėta kelio atkarpa filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis. Leistinas greitis 50 km/val. Iš eismo įvykių planų matyti, kad automobilis „Volvo“ važiavo antra eismo juosta tiesiai, o nukentėjusysis ėjo šviesoforu reguliuojama perėja. Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuota įvykio vieta (t. 1, b. l. 20-28).

Vaizdo įrašų 2023-03-30 apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrėti penki vaizdo įrašai:

1. vaizdo įrašas pavadinimu „2023030520310485_DE1_02.flm“. Filmuojama Vilniuje, Žemaitės-Savanorių pr. gatvių sankryža. Vaizdo įrašo kairėje pusėje matoma Žemaitės gatvė, šviesoforu reguliuojama pėsčiųjų perėja (vertikali), tiesiai matomas Savanorių pr., pėsčiųjų šaligatvis, važiuojamosios kelio juostos, šviesoforu reguliuojama sankryža. Vaizdo įrašo kairės pusės viršuje matomas užrašas „Camera # 2 (DGI 3-) 05- kov.-2023 20.31.46.176“. Matosi, kad yra tamsus paros metas, vaizdas susiliejęs. Matyti, kaip iš kairės pusės į skirtingas puses važiuoja automobiliai. Matosi, kad kairėje pusėje reguliuojamos pėsčiųjų perėjos šviesoforo signalas dega raudonai. Užfiksuota, kaip kairėje pusėje esantis reguliuojamos pėsčiųjų perėjos šviesoforo signalas užsidega žaliai, pėsčiųjų perėja eina nukentėjusysis. Jam įžengus į perėją, iš kairės pusės dideliu greičiu, draudžiamam šviesoforo signalui, nestodamas, parvažiuoja baltos spalvos automobilis, kuris savo vairuotojo kairės pusės priekiniu žibintu, galimai kliudo pėsčiąjį. Automobilis nuvažiuoja tiesiai, link V. P. gatvės (automobilio numerių nėra galimybės įžiūrėti). Pėsčiasis nukrenta ant žemės, Savanorių pr. tiesiai, važiuojamąją kelio dalimi važiuoja automobiliai. Nukentėjusysis atsistoja, susirenka ant žemės nukritusius daiktus, šlubuoja, užsidega raudonos spalvos šviesoforas. Nukentėjusysis nueina ties pėsčiųjų perėjos viduriu, atsisėda ant žemės, prie jo prieina du asmenys (liudytojai G. B. ir G. S.);

2. vaizdo įrašas pavadinimu „2023030520314963_DE1_02.flm“, kuris yra prieš tai aprašyto vaizdo įrašo tęsinys. Vaizdo įraše matosi kaip nukentėjusysis sėdi ant žemės, vienas asmuo nueina į kairę pusę, kitas lieka prie pėsčiojo, galimai kalbasi;

3. vaizdo įrašas pavadinimu „2023030520321041_DE1_02.flm“, kuris yra prieš tai aprašyto vaizdo įrašo tęsinys. Vaizdo įraše matosi, kaip iš kairės pusės sugrįžta prieš tai buvęs asmuo, abu asmenys (liudytojai) stovi prie nukentėjusiojo, kuris sėdi ant žemės;

4. vaizdo įrašas Nr. 2023030520324017_DE1_02.flm, kuris yra prieš tai buvusio vaizdo įrašo tęsinys. Vaizdo įraše užfiksuota kaip liudytojai G. B. ir D. S. nukentėjusįjį kelia nuo žemės;

5. vaizdo įraše pavadinimu „2023030520332101_DE1_02.flm“ reikšmingos informacijos neužfiksuota;

6. fotolentelėje esančios nuotraukos padarytos iš pirmiau aptartų vaizdo įrašų. Nuotraukoje Nr. 1 užfiksuota, kaip nukentėjusysis įeina į perėją degant žaliam šviesoforo signalui. Nuotraukoje Nr. 2 matosi kaltinamosios automobilis perėjoje, kai pėstiesiems dega žalias šviesoforo signalas. Nuotraukoje Nr. 3 užfiksuota kaip kaltinamosios vairuojamas automobilis pravažiuoja pėsčiųjų perėją, o nukentėjusysis guli ant žemės vidury perėjos. Nuotraukoje Nr. 4 matosi kaip nukentėjusysis sėdi ant žemės, o prie jo stovi liudytojai G. B. ir D. S. (t.1, b. l. 78-82).

Vaizdo įrašų 2023-04-07 apžiūros protokolo su fotolentele duomenimis, apžiūrėti du vaizdo įrašai:

1. vaizdo įrašas pavadinimu „A04_20230305211000“. Filmuojamas išvažiavimas/įvažiavimas iš/į teritoriją, kuris ribojamas pakeliamu užtvaru. Matosi automobilių aikštelė. Vaizdo įrašo laiku 21:16:35 matosi įjungtos automobilio šviesos, tačiau automobilis nesimato. Vaizdo įrašo laiku 21:16:41 matosi tarp stovinčių automobilių automobilis „Volvo“ (baltos spalvos visureigis) ir lėtai važiuoja link pakeliamo užtvaro. Matyti, kad automobilyje sėdi vienas asmuo, apsirengęs šviesia striuke;

2. vaizdo įrašas pavadinimu „A14_2023030521100“. Filmuojama važiuojamoji kelio dalis. Toliau matosi T formos sankryža. Vaizdo įrašo laiku 21:17:16 matyti kaip link pėsčiųjų perėjos privažiuoja baltas automobilis „Volvo“. Vaizdo įrašo laiku 21:17:28 minėtas automobilis sankryžoje sustoja trečias (stovi juostoje, kurioje sukama į kairę). Vaizdo įrašo laiku 21:17:48 automobilis pasuka į kairę;

3. vaizdo įrašas pavadinimu „A15_20230305211000“. Filmuojama automobilių stovėjimų aikštelė. Vaizdo įrašo laiku 21:14:53 matyti, kad išeina asmuo ir eina link šviesios spalvos automobilio. Iš eisenos galima spręsti, kad tai moteris (eina, mosikuoja rankine). Įsėda į automobilį ir automobilis išvažiuoja;

4. fotolentelėje esančios nuotraukos padarytos iš pirmiau aptartų vaizdo įrašų (t. 1, b. l. 84-93).

Iš vaizdo įrašo ir jo 2023-04-07 apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „2023030520305119_DE1_03.flm“. Vaizdo įrašas yra iš vaizdo stebėjimo kameros, esančios Vilniuje, Savanorių pr. - V. P. gatvių sankryžos. Matosi Savanorių pr. važiuojamojo kelio juostos, šviesoforu reguliuojama sankryža. Dešinėje pusėje matomas V. P. g. važiuojamosios kelio juostos, šviesoforu reguliuojama sankryža. Vaizdo įrašo kairės pusės viršuje yra užrašas „Camera #3 (DGI 3-) 05-kov.-2023 20.31.46.176“, vaizdo įraše matomas tamsus paros metas, vaizdas susiliejęs. Užfiksuota, kaip iš Savanorių pr., prie sankryžos atvažiuoja autobusas, kuris važiuoja tiesiai link Savanorių pr., leidžiamam šviesoforo signalui. Vaizdo įraše matosi, kaip autobusas sustoja viduryje sankryžos, pro jį dideliu greičiu link V. P. g. važiuoja baltos spalvos automobilis, kuris nestoja (automobilio numerių nėra galimybės įžiūrėti). Automobilis nuvažiuoja tiesiai, jo nebesimato. Autobusas lieka stovėti ant pėsčiųjų perėjos, užsidega draudžiamas šviesoforo signalas, šalia važiuojantys automobiliai sustoja. Fotolentelėje esančios nuotraukos padarytos iš aptarto vaizdo įrašo. Nuotraukoje Nr. 1 užfiksuota, kaip autobusas važiuoja tiesiai per sankryžą degant leidžiamam šviesoforo signalui, o autobusui iš dešinės pusės, prieš pat autobusą važiuoja baltas automobilis (t. 1, b. l. 95-99).

Vaizdo įrašo 2023-04-13 apžiūros protokole su fotolentele užfiksuoti duomenys, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas iš VPK vaizdo stebėjimo kameros, fiksuojančios Žemaitės-Savanorių g. sankryžą, pavadinimu „20230305_42“. Vaizdo kamera stebi šviesoforu reguliuojamą sankryžą. Matosi, kad dega žalias šviesoforo signalas, kuris leidžia eismą tiesiai ir į dešinę, kartu dega žalia rodyklė, leidžianti sukti į kairę. Matosi, kad gatvėje, prie sankryžos, antroje eismo juostoje stovi raudonos spalvos autobusas, trečioje eismo juostoje (šalia autobuso) stovi baltos spalvos automobilis. Kitoje gatvėje, priešais šviesoforą, pirmoje juostoje, stovi lengvasis automobilis. Prie pat sankryžos, stovi du pėstieji. Šviesios spalvos automobilis suka į karę pusę (degant leidžiamam žaliam šviesoforo signalui). Šviesoforo žalias signalas mirksi, dar vienas automobilis pasuka į kairę, kitas automobilis pravažiuoja tiesiai. 00:05 vaizdo įrašo laiku užsidega raudonos spalvos šviesoforo signalas. 00:08 užsidega žalias šviesoforo signalas kitiems eismo dalyviams. Pajuda raudonos spalvos autobusas ir šalia jo stovėjęs lengvasis automobilis, kuris rodo dešinės pusės posūkį. 00:09 autobusas privažinėja kelių susikirtimą, kaip staiga, degant raudonam šviesoforo signalui į sankryžą įvažiuoja baltos spalvos „Volvo“ modelio automobilis (kaltinamosios vairuotas automobilis). 00:10 minėtas automobilis privažiuoja prie autobuso, autobusas sustoja, o automobilis „Volvo“ pravažiuoja net nestabdydamas ir nuvažiuoja toliau tiesiai. Fotolentelėje esančios nuotraukos padarytos iš pirmiau aptarto vaizdo įrašo. Nuotraukoje Nr. 1 užfiksuota kaip į sankryžą, degant raudonam šviesoforo signalui, įvažiuoja automobilis „Volvo“. Nuotraukoje Nr. 2 užfiksuota kaip automobilis „Volvo“ važiuoja per sankryža ir jam iš dešinės pusės, prie pat važiuoja autobusas. Nuotraukose Nr. 4-5 užfiksuota kaip automobilis „Volvo“ pravažiuoja per sankryžą (t. 1, b. l. 101-105).

Iš vaizdo įrašo, padaryto troleibuso vaizdo stebėjimo kamera 2023-04-14 apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, kurio kairės pusės viršuje yra užrašas „03-05-2023 Sun“, dešinės pusės apačioje –– „LK1“. Vaizdo įraše matomas tamsus paros metas, (vaizdas susiliejęs) Žemaitės gatvės važiuojamosios kelio dalies juostos, šalia esantis šaligatvis. Vaizdo įrašo laiku 20.30.25 užfiksuota, kaip prie dešinėje pusėje esančios sankryžos važiuoja du baltos spalvos automobiliai, automobilis važiuojantis antra juosta sustoja, galimai užsidega draudžiamas šviesoforo signalas. Pirma juosta važiuojantis automobilis nuvažiuoja tiesiai, nesustoja (kaltinamosios vairuotas automobilis, automobilio numerių nėra galimybės įžiūrėti). Vaizdo įrašo laiku 20.30.44, užfiksuota, kaip iš antroje juostoje, prie sankryžos stovėjusio automobilio išlipa du asmenys (liudytojai), įjungia avarinę šviesos signalizaciją, nueina į dešinę pusę, nesimato ką jie daro. Vaizdo įrašo laiku 20.33.02 užfiksuota kaip prie automobilio priekio prieina trys asmenys (nukentėjusysis ir du liudytojai). Nukentėjusysis apsirengęs tamsiais rūbais, šlubuoja, įlipa į baltos spalvos automobilį (t. 1, b. l. 113-117)

Vaizdo įrašo 2023-04-13 apžiūros protokolo su fotolentele duomenimis, apžiūrėtas vaizdo įrašas, kurio kairės pusės viršuje yra užrašas –– „Nr. 2023-03-05 EET 20:31:01“, dešinės pusės apačioje užrašas –– „FR12 REC“. Vaizdo įraše matomas tamsus paros metas, Vilniuje, Savanorių pr. - Žemaitės gatvių sankryža, prie sankryžos sustoja autobusas (apžiūrimas vaizdo įrašas, kuris buvo gautas iš autobuso priekinės vaizdo kameros), dega draudžiamas šviesoforo signalas. 20.31.18 matosi, kaip užsidega leidžiamas šviesoforo signalas, autobusas pajuda link Savanorių pr., priešais autobusą, tiesiai, link V. P. gatvės, nestodamas nuvažiuoja baltos spalvos automobilis (automobilio numerių nėra galimybės įžiūrėti). Autobusas sustoja, dega leidžiamas šviesoforo signalas, tačiau autobusas praleidęs baltos spalvos automobilį, stovi priešais sankryžą. Vaizdo įrašo dešinėje matosi, kaip pėsčiųjų perėja degant leidžiamam šviesoforo signalui eina pėstieji, automobilis nuvažiuoja tiesiai. Fotolentelėje esančios nuotraukos padarytos iš aptarto vaizdo įrašo. Nuotraukoje Nr. 1 matyti, kad filmuota iš autobuso salono, taip pat matyti kad kaltinamosios vairuotas automobilis pravažiuoja pro pat autobuso priekį ir pervažiuoja sankryžą (t. 1, b. l. 107-111).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. V. 2023-04-14 tarnybiniame pranešime dėl L. R. galimai padariusios nusikalstamą veiką nustatymo ir IT perdavimo proceso grupei nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu išanalizavus vaizdo įrašus, atlikus telefono išklotinės analizę, apklausus liudytojus nustatyt, kad nusikalstamą veiką galimai padarė L. R., kuri vairavo baltos spalvos automobilį „Volvo XC 60“ (v. n. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 143).

Iš byloje pateiktų nukentėjusiojo kojų nuotraukų matyti, kad ant nukentėjusiojo kairės blauzdos, kojos sulenkimo matosi kraujosruvos. Taip pat virš kelio, kojos priekyje matosi randas (t. 2, b. l. 25-26).

E025. Ambulatorinio apsilankymo aprašymo duomenimis, nukentėjusiajam E. K. 2023-03-23 nustatytas kelio sąnario girnelės nuosavo raiščio plyšimas (t. 2, b. l. 68).

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad šis asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė konkretų KET pažeidimą (pažeidimus) ir kad būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi, šiame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal 281 straipsnio 1 dalį būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, jos turinį atskleidžia Kelių eismo taisyklės. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos KET, t. y. eliminuojant iš eismo įvykio priežastingumo grandinės KET pažeidimą.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad eismo įvykis, kurio metu buvo partrenktas nukentėjusysis, įvyko dėl kaltinamosios L. R. nusikalstamo nerūpestingumo, kuri kirsdama pėsčiųjų perėją ir sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, nepastebėjo pėsčiojo, einančio iš dešinės pusės pagal važiavimo kryptį pėsčiųjų perėja, nors tam buvo visos sąlygos, ir jį partrenkė. Tokiais savo veiksmais, kaltinamoji L. R., vairuodama automobilį, pažeidė KET 73.11 punktą, kuriame nustatyta, kad raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą bei KET 29 punktą, kuriame nustatyta, kad jeigu šviesoforo arba reguliuotojo signalai draudžia važiuoti, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, šviesoforą, o jeigu jų nėra, – prieš reguliuojamą pėsčiųjų perėją. Vairuotojams, kurie užsidegus geltonam (arba balto horizontalaus brūkšnio formos) šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti nurodytose vietose tik staigiai stabdydami, leidžiama važiuoti toliau.

Būtent dėl minėto KET pažeidimo kilo BK 281 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pasekmės, nes dėl kaltinamosios padarytų KET pažeidimų E. K. buvo partrenktas ir patyrė sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

L. R. kaltę patvirtina ne tik pačios kaltinamosios prisipažinimas bei ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai, bet ir kiti pirmiau teisme ištirti įrodymai: nukentėjusiojo E. K., liudytojų: G. B., A. V., E. U., G. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, vaizdo įrašų apžiūros protokolai, eksperto J. P. teisme duoti paaiškinimai, specialisto išvada ir kiti pirmiau teismo ištirti rašytiniai įrodymai.

Kaltinamoji L. R. pripažino, kad važiuodama per pėsčiųjų perėją nepastebėjo pėsčiojo, nes žiūrėjo į kitą pusę, norėdama pamatyti vairuotoją, kuris prieš tai sudarė jai avarinę situaciją staigiai stabdydamas. Kertant pėsčiųjų perėją pėsčiųjų perėjoje nematė, nepajuto jokio susidūrimo garso, jokio pašalinio pojūčio. Buvo pavargusi ir susijaudinusi, tai įtakojo jos neatidumą. Iš susijaudinimo išvažiavo į sankryžą, prieš save pamatė autobusą, kuris pristabdė, o ji pravažiavo sankryžą. Kai pamatė autobusą suprato, kad kažkas įvyko, tad toliau sustojo pasižiūrėti ar ji tikrai pravažiavo per draudžiamą šviesoforo signalą. Tai, kad kaltinamoji pravažiavo sankryžą jai degant raudonam šviesoforo signalui patvirtina ir visų liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei vaizdo įrašų 2023-03-30; 2023-04-07; 2023-04-13 apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, iš apžiūrėtų vaizdo įrašų padarytos nuotraukos. O faktą, kad kaltinamoji važiuodama per sankryžą degant jai draudžiamam šviesoforo signalui partrenkė nukentėjusįjį patvirtina paties nukentėjusiojo ir liudytojų G. B. ir G. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Nukentėjusysis parodė, kad sankryžoje, esančioje Vilniuje, Žemaitės g. – Savanorių pr. užsidegus žaliam šviesoforo signalui, leidžiančiam jam eiti per perėją, jis kirto pėsčiųjų perėją, ėjo vienas ir būnant vidury perėjos pamatė link pėsčiųjų perėjos atvažiuojant kaltinamosios vairuojamą automobilį, kuris važiavo per perėją degant draudžiamam šviesoforo signalui. Suprato, kad automobilis nespės sustoti ir jam nespėjus pereiti gatvės, automobilis priekiu kliudė jo kairę koją, o jis stengdamasis išvengti automobilio, nukrito ant pėsčiųjų perėjos. Liudytojai G. B. ir G. S. iš esmės patvirtino nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad jie buvo „BMW“ automobilyje, stovėjo sankryžoje degant draudžiamam šviesoforo signalui ir pamatė, kaip kaltinamosios vairuojamas automobilis kaltinime nurodytoje vietoje esančią sankryžą pravažiavo degant raudonam šviesoforo signalui. Šia pėsčiųjų perėja ėjo vienas vaikinas (nukentėjusysis), kuris nukrito ant žemės po to, kai kaltinamosios vairuotas automobilis jį kliudė. Minėti liudytojai išlipo iš automobilio ir padėjo nukentėjusiajam. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir vaizdo įrašo pavadinimu „2023030520310485_DE1_02.flm“ 2023-03-30 apžiūros protokole užfiksuoti duomenys bei fotolentelėje esančios nuotraukos (t. 1, b. l. 81-82). Minėtame apžiūros protokole ir nuotraukose užfiksuota, kaip nukentėjusysis ėjo per perėją degant žaliam šviesoforo signalui, leidžiančiam nukentėjusiajam pereit perėją, o nukentėjusiajam įžengus į perėją, iš kairės pusės, degant automobiliams važiuoti draudžiančiam šviesoforo signalui, į perėją įvažiavo kaltinamosios vairuotas automobilis, kuris priekiniu kairės pusės žibintu kliudė nukentėjusįjį. Šiame vaizdo įraše ir nuotraukoje Nr. 3 (t. 1, b. l. 82) užfiksuota, kaip nukentėjusysis minėtam automobiliui pravažiavus nukrenta. Šių aplinkybių teisme neginčijo ir pati kaltinamoji.

Tai, kad kaltinamoji nebuvo pakankamai atidi ir turėjo galimybę iš anksto pastebėti kelyje atsiradusią kliūtį (nukentėjusįjį, ėjusį per perėją) ir vairuotą automobilį sustabdyti prie perėjos, kad nebūtų sukeltas pavojus pėstiesiems, patvirtina vaizdo įrašų pavadinimu „2023030520310485_DE1_02.flm“; „2023030520314963_DE1_02.flm“; „2023030520305119_DE1_03.flm“; „20230305_42.dar“; „1744 03-05(1)“ apžiūros protokoluose užfiksuota padėtis kelyje, t. y. matyti, kad eismas nebuvo intensyvus, kad kitos transporto priemonės stovėjo, laukdamos leidžiamo šviesoforo signalo. Šiuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip kaltinamoji pro sankryžą pravažiuoja net nesulėtinusi greičio. O visa tai rodo, kad įvykio būtų buvę išvengta, jeigu kaltinamoji stebėtų kelią, matytų, kad jai dega draudžiamas šviesoforo signalas, kad pesčiųjų perėjoje yra žmogus.

Teisme gauti kaltinamosios ir L. S. prašymai perduoti L. R. L. S. atsakomybei taikant laidavimą be užstato.

Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Tačiau, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018 ir kt.). Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018, 2K-28-628/2023).??? ???

Iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad L. R. nusikalto pirmą kartą, padarė vieną neatsargų nusikaltimą, savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai dėl jos gailisi. Nors neturtinę žalą, kurios dydį nustatė draudimo bendrovė, nukentėjusiajam atlygino draudimo bendrovė, tai, pagal teismų praktiką, nėra pagrindas teigti, jog nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta privaloma laidavimo sąlyga, nurodyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Vien tai, jog padarytą žalą atlygina ne pats kaltininkas, o draudimo bendrovė, negali būti traktuojama kaip BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto pažeidimas ir neeliminuoja galimybės kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytas reikalavimas laikytinas įgyvendintu, nes kaltinamajai šiuo atveju nekyla pareigos atlyginti daugiau žalos, nei nustatyta draudimo bendrovės (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Be to, kaltinamoji draudimo bendrovei grąžino jos sumokėtus pinigus nukentėjusiajam neturtinei žalai atlyginti ir sutiko atlyginti daugiau žalos, jei teismas nustatys, kad turi būti sumokėta daugiau.

Taigi byloje yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose nustatytos sąlygos laidavimui taikyti.

Taip pat teismas sprendžia, kad byloje yra pagrindas pagrįstai išvadai, jog L. R., atleidus ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs tai, kad kaltinamoji savo elgesį įvertino kritiškai, nustatytos dvi jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra sunkinančių. Kaltinamoji anksčiau neteista, dirba. Ji charakterizuojama išimtinai teigiamai, o tai patvirtina UAB „R.“; UAB „M.“; UAB „A.“; (duomenys neskelbtini) kunigo J. K. pateiktos charakteristikos. 2024-02-20 administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, L. R. per penkerius metus administracinėn atsakomybėn traukta du kartus už greičio viršijimą, jai paskirtos baudos apmokėtos (t. 2, b. l. 150). Iš minėto išrašo taip pat matyti, kad paskutinis administracinis nusižengimas padarytas 2022 m., o tai rodo, kad kaltinamoji iš esmės yra drausminga vairuotoja. Teismo manymu, išdėstytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamoji iš esmės laikosi įstatymų, nėra linkusi nusikalsti, o padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Visa tai sudaro pagrindą išvadai, kad byloje yra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga laidavimui taikyti.

Nukentėjusysis E. K. 2023-12-11 pateikė civilinį ieškinį, kuriame prašė iš kaltinamosios L. R. ir draudiko AB „L.“ priteisti 2 328,75 Eur turtinei ir 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Grįsdamas patirtą turine žalą nurodė, kad siekdamas apginti savo pažeistas teises turėjo samdyti advokatą ir dėl to patyrė išlaidas 1 723,75 Eur. Be to, buvo priverstas kreiptis į nepriklausomą medicinos specialistą, kuris įvertino jo turimus medicininius dokumentus ir surašė konsultacinę išvadą, kuri buvo pagrindas atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą. Specialisto paslaugos kainavo 605 Eur.

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamoji L. R. atsakinga už nukentėjusiojo E. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau žalos atlyginimas patenka į draudiko pareigą atlyginti padarytą žalą. L. R. padarydama nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, vairavo lengvąjį automobilį, kuris nagrinėjamo įvykio dieną buvo draustas draudimo bendrovėje „L.“, draudimas galiojo, todėl būtent draudimo bendrovei kyla pareiga atlyginti už L. R. padarytą žalą asmeniui, įskaitant ir neturtinę žalą (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnis).

Nukentėjusysis E. K. neturinę žalą vertina 15 000 Eur. Nurodė, kad vienas iš svarbiausių neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra pasekmės. Jam nesunkiai sutrikdyta sveikata. Po įvykio paeiti negalėjo, įvykio liudytoja jį parvežė namo. Jam diagnozuotas kelių blauzdos raumenų ir sausgyslių sužalojimas, kairės girnelės savojo raiščio plyšimas, girnelės lūžis, kairės girnelės avulsinis lūžis. Po operacijos ant kojos liko didelis randas (pateikta nuotrauka t. 2, b. l. 102). Po įvykio juto didelius skausmus, dėl ko nuolat vartojo skausmą malšinančius vaistus, jis negalėjo vaikščioti be ramentų iki operacijos (2023-03-05 — 2023-03-27), Po operacijos buvo sunku atsigauti nuo narkozės, net savaitę juto pykinimą, galvos svaigimą ir skausmą. Faktiškai savaitę praleido lovoje. Po operacijos mėnesį vaikščiojo su įtvaru ir ramentais, po to su įtvaru iki 2023 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos. Visą tą laiką savarankiškai reabilitavosi, nuolat vartojo skausmą malšinančius vaistus. Net 6 mėnesius ne tik negalėjo normaliai vaikščioti, bet ir vairuoti automobilio su mechanine pavarų dėže, todėl teko skolintis automobilį. Jis nuolat aktyviai sportavo, net gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). pasirinko dėl patogios lokacijos (šalia maniežo), kad galėtų ten su savo drauge ir draugais sportuoti. Iki įvykio jis planavo įsigyti (duomenys neskelbtini) licenciją, todėl dirbo (duomenys neskelbtini). Deja, po įvykio šių planų teko atsisakyti. Net 6 mėn. jis negalėjo užsiimti jokiu sportu, negalėjo tęsti trenerio asistento darbo. Iki šiol jo judėjimo galimybės ribotos, jis negali ilgiau vaikščioti, negali atlikti net paprasčiausių sporto pratimų – negali staigia lenkti kojos. Dėl susiklosčiusios situacijos — skausmo ir prarasto mobilumo, labai išgyvena, patiria stresą, fizinį ir dvasinį skausmą, nepatogumus kasdieniniame gyvenime bei darbinėje veikloje, išgyvena dėl savo sveikatos bei galimybių ateityje (t. 2, b. l. 87-90).

2024-05-22 pateikė patikslintą ieškinį, kuriame prašo iš tų pačių atsakovų priteisti 9 960 Eur neturtinei ir 3 236,25 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Nurodyta, kad neturtinė žala sumažinta atsižvelgiant į draudiko išmokėtą 5 040 Eur sumą, o bylinėjimosi išlaidos padidėjo dėl advokato papildomų teisinių paslaugų. Teisinės paslaugos patikslinto ieškinio pateikimo dieną sudaro 2 631,25 Eur (t. 3, b. l. 47-50).

AB „L.“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašo draudimo bendrovės atžvilgiu civilinį ieškinį atmesti (t. 3, b. l. 67-69). Nurodė, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį vadovaujasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau - TPVCAPDĮ), CK, Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis (toliau - Rekomendacijos). Rekomendacijos numato, kad neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į teismo medicinos specialisto nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą, kad nesunkiam sveikatos sutrikdymui, jei sveikatos sutrikdymo laikotarpis iki 6 mėnesių - kompensuojama orientacinis neturtinės žalos dydis yra iki 6 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (toliau - MMA) (4.3 punktas). 2023 metais minimali mėnesinė alga buvo 840 Eur, todėl, įvertinus gydymosi dėl eismo įvykio trukmę, buvo apskaičiuota 5 040 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Draudikas atsižvelgė į konstatuotą diagnozę, skirtą gydymą, todėl patirtą moralinę žalą įvertino 5 040 Eur ir ją išmokėjo. Pažymėjo, jog rekomendacijose nustatyti neturtinės žalos atlyginimo dydžiai atspindi realias sumas, kurios, įvertinus kiekvienu konkrečiu atveju konstatuotą sveikatos sutrikdymo mastą, nukentėjusiojo patirtus sužalojimus, jų pobūdį, pasekmes, skirtą gydymą, patirtus nepatogumus ir skausmą, kitus kriterijus, turinčius įtakos neturtinės žalos dydžiui, t. y. nesant nustatytų konkrečių neturtinės žalos atlyginimo dydžių tam tikram sveikatos sutrikdymo mastui, laikotarpiui, esant nurodytam tik maksimaliam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui, sudaro sąlygas teisingai, kiek tai įmanoma, atsižvelgiant į neturtinės žalos atlyginimo specifiką, atlyginti nukentėjusiesiems jų patirtą neturtinę žalą. Pasak atsakovo, jų nustatyta suma atitinka irteismų praktiką. Eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 580 Eur iki 3 500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-228-303/2015, 2K-372-942/2015, 2K-35-895/2017, 2K-95-697/2020, 2K-18-976/2021, 2K-46-495/2021 ir kt.). Teismų praktikoje yra atvejų, kai tokiose eismo įvykių bylose, nukrypstant nuo pastarosios minėtos praktikos, nustatomi didesni neturtinės žalos dydžiai, tai daroma atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, t. y. į sužalotus gyvybiškai svarbius organizmo centrus, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydomas stacionariai, jam atliekama operacija, dėl to tokio sužalojimo pasekmės išlieka pakankamai ilgą laiką, jų atkuriamasis laikas yra ilgesnis ir pan. Šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Be kita ko, naujausioje teismų praktikoje dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiesiems yra priteisiamas netgi ir mažesnis neturtinės žalos dydis: Šiaulių apygardos teismas 2024-01-30 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-4-354/2024 atmetė nuteistojo apeliacinį skundą ir paliko galioti pirmos instancijos nuosprendį, kuriuo nepilnametei nukentėjusiajam buvo priteista 2734,60 Eur turtinei ir 3 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kauno apygardos teismas 2024-01-09 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-11-397/2024 atmetė nuteistojo apeliacinį skundą ir paliko galioti pirmos instancijos nuosprendžiu nukentėjusiajam priteistą 4 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti. Vilniaus apygardos teismas 2022-10-04 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-510-873/2022 atmetė nuteistojo ir civilinio atsakovo apeliacinius skundus ir paliko galioti pirmos instancijos nuosprendžiu nukentėjusiajam priteistą 4 200 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti. Įvertinus augančią šalies ekonomiką, o kartu ir bendrą pragyvenimo lygį, galima daryti išvadą, jog neturtinės žalos atlyginimo sumos pamažu didėja, tačiau nėra jokio pagrindo vertinti, kad Civiliniam ieškovui paskaičiuota ir išmokėta 5 040 Eur suma yra per maža ir neatitinka teismų praktikos, jam padarytų sužalojimų masto ar patirtų neigiamų išgyvenimų atžvilgiu. Šiuo atveju, atsakovo nuomone, nuo Rekomendacijose nurodytos sumos nėra jokio pagrindo nukrypti. Bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas už medicinos specialisto paslaugas, kurios savo esme yra bylinėjimosi išlaidos, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-06 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-511/2017) ir BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teismas gali priteisti tik iš kaltininko - išlaidų priteisimo iš civilinio atsakovo (draudiko) įstatymas nenumato.

Kaltinamoji L. R. sutiko sumokėti žalą, tik nežino kokia suma yra teisinga. Jos darbo užmokestis per mėnesį yra 850 Eur. Mano, kad 15 000 Eur dydžio žala yra per didelė. Sutinka su suma, kuri yra atlyginta. Sutinka sumokėti 605 Eur už išlaidas ekspertui, išlaidas už teisinę pagalbą prašo mažinti.

Iš 2023-07-03 PVM sąskaitos faktūros Nr. UNG001477 ir 2023-07-05 mokėjimo nurodymo kopijų matyti, kad už specialisto konsultacinę išvadą sumokėta 605 Eur suma (t. 2, b. l. 100-101).

BPK 104 straipsnio 2 dalį, proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą.