- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-09
- Bylos Nr.
- 1A-11-397/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36808-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- A. J.
- Civilinis atsakovas
- AB „(duomenys neskelbtini)“
- Nukentėjusysis
- M. V. B.
- Advokatai
- Darius Karabinas, Irina Beleškienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Valdo Vitunsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo M. V. B. atstovės advokatės Irinos Beleškienės apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2023 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio1 dalyje ir jam paskirta bausmė – 51 MGL (2 550 eurų) bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 34 MGL (1 700 eurų) bauda. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalies pagrindu, paskirtai 1 700 eurų baudai sumokėti nustatytas 1 metų savanoriško sumokėjimo terminas
Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nukentėjusiojo M. V. B. ieškinys tenkintas dalinai. Nukentėjusiojo M. V. B. naudai iš A. J. priteista 600 eurų patirtų advokato pagalbos išlaidų, 115,95 eurų išlaidų susijusių su vertimo paslaugomis. Likusioje dalyje ieškinys atmestas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės
1. A. J. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y. 2022 m. gegužės 4 d. apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, (duomenys neskelbtini) mieste, vairuodamas automobilį „Opel Vectra“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 p. reikalavimus, pagal kuriuos eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, 154 p. reikalavimus pagal kuriuos nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, 158 p. reikalavimus pagal kuriuos sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas, išvažiavo iš šalutinio kelio ir susidūrė su pagrindiniu keliu važiavusiu motociklu ,,BMW“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), dėl ko įvykus eismo įvykiui, buvo sužalotas motociklo vairuotojas M. V. B., kuriam konstatuota kelio sumušimas, dešinio blauzdikaulio lūžimas, o taip pat nubrozdinimai abiejų priekiniuose paviršiuose, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo M. V. B. atstovė advokatė Irina Beleškienė prašo pakeisti panaikinti nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio tenkinimo iš dalies ir priimti naują nuosprendį – M. V. B. civilinį ieškinį tenkinti visa apimtimi. Taip pat prašo priteisti M. V. B. 800 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
2.1. Skundo autorės teigimu, teismas netinkamai charakterizavo nuteistojo asmenybę, nevertindamas jo elgesio eismo įvykio ir viso proceso metu, kas galimai turėjo įtakos priimant sprendimą dėl prašomos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžio sumažinimo. Ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad jis iškart po eismo įvykio nesuteikė pagalbos nukentėjusiajam, nepalaukė kol atvyks medikai, o pasišalino iš eismo įvykio vietos. Be to, siekdamas išvengti atsakomybės netrukus grįžo į eismo įvykio vietą norėdamas pasiimti įvykio metu pamestus automobilio registracijos numerius. Toks elgesys rodo jo nesąžiningumą ir bandymą išvengti atsakomybės. Priešingai, nei nurodo nuteistasis, jis nebandė susisiekti su nukentėjusiuoju, nesiūlė jokios pagalbos, neatsiprašė bei neprašė susitaikymo. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jis nuoširdžiai nesigaili ir tik siekdamas mažesnės bausmės teismui nurodė, kad gailisi. Šiais veiksmais jis parodė absoliutų empatijos nebuvimą nukentėjusiajam, tačiau šios aplinkybės nebuvo vertinamos.
2.2. Skundžiamu nuosprendžiu neturtinės žalos ir turtinės žalos atlyginimo klausimas buvo išspręstas pažeidžiant įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, neįsigilinus į bylos esmę, dėl ko buvo netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos, reglamentuojančios žalos atlyginimą, ir nepagrįstai nukrypta nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Teismas, nustatydamas priteistinos žalos dydį, tinkamai neįvertino nukentėjusiojo sužalojimų, patirtų eismo įvykio metu, jis apsiribojo tik nesunkaus sveikatos sutrikdymo konstatavimu ir neįvertino sužalojimų pobūdžio, jų trukmės, fizinių ir dvasinių išgyvenimų, masto, nukentėjusiojo galimybių praradimo. Neatsižvelgė ir nevertino liekamųjų reiškinių nukentėjusiojo sveikatai: gydymosi laikotarpiu nukentėjusysis jautė didelius nuolatinius skausmus, taip pat dėl nerimo ir streso nuolat jautė pasikartojančius galvos skausmus, kurių iki įvykio nebuvo, taip pat nustatyta, kad nukentėjusiajam bus reikalinga operacija ateityje. Iki šiol negali laisvai ir nevaržomai judėti, todėl negali užsiimti sportine veikla. Iki šiol jis jaučia nerimą, išgyvena dėl patirtų sužalojimų ir sveikatos būklės ateityje, išlieka didelė tikimybė kojos operacijai. Teismas nepakankamai atsižvelgė ir į tai, jog asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių. Žalos padarymas asmens sveikatai sudaro pakankamą pagrindą priteisti santykinai didesnes pinigų sumas nukentėjusiems, palyginti su kompensacijų dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžiais kitų kategorijų bylose, nes to objektyviai reikalauja pažeistos vertybės pobūdis, jos vieta vertybių hierarchijoje. Dėl to nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju objektyvūs kriterijai.
2.3. Skunde pažymima, kad dėl patirtų sužalojimų eismo įvykio metu, apeliantas jaučia baimę dalyvauti eisme, išgyvena, kai jo artimieji naudojasi transporto priemonėmis, nes jaučia stresą ir baimę dėl jų sveikatos ir gyvybės. Šie išgyvenimai labai stiprūs ir tikėtina, kad prireiks nemažai laiko kol apelianto emocinė sveikata pagerės. Be to, dėl patirtos traumos jis jaučia nuolatinį skausmą ir jo pašalinimui bus reikalinga operacija, kuri yra brangi.
2.4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.254, 6.987 straipsnių nuostatas civilinės atsakomybės draudimo atveju, esant draudžiamajam įvykiui, pareiga atlyginti padarytą žalą atsiranda draudimo įmonei (draudikei) neperžengiant draudimo sumos ribų. Jeigu nukentėjusiajam (ieškovui) padarytos žalos visiškai nepadengia draudimo atlyginimas, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (BPK 109 straipsnis, 111 straipsnio 1 dalis, CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys). Nustačius, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ – įstatymo numatytose ribose žalą atlygino, likusį neatlygintos žalos dydį apeliantas prašo priteisti iš nuteistojo.
2.5. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismui pateiktame civiliniame ieškinyje nurodytos žalos dydis yra pagrįstas ir sąžiningai apskaičiuotas, atsižvelgiant į tai, kad vertintina ne tik esama padėtis, dabartinė nukentėjusiojo sveikatos būklė, tačiau būtina numatyti ir kokios galimos išlaidos, susijusios su patirta trauma gali kilti ateityje. Tačiau teismas nepagrįstai šių aplinkybių nevertino ir koncentravosi tik į esamą situaciją, nevertindamas jos laiko perspektyvoje. Teismas, vertindamas įrodymus ir aplinkybes dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, išsamiai neišnagrinėjo bylos duomenų ir aplinkybių, susijusių su šios dalies ieškinio dydžiu ir pagrįstumu, todėl iš esmės pažeidė BPK 109 straipsnio, 115 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šie pažeidimai sukliudė priimti teisingą sprendimą. Dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria atmesta nukentėjusiojo civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos – 6 000 eurų ir dalyje dėl turtinės žalos – 8 591,17 eurų, naikintina.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų byloje negauta.
Šalies argumentai
4. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo A. J. gynėjas advokatas Darius Karabinas prašė apeliacinį skundą atmesti, nurodė, kad teismas išanalizavo ieškinį smulkiai, ir konstatavo, kad prašomos priteisti sumos yra deklaratyvios, nepagrįstos dokumentais, prie skundo jokie dokumentai nėra pridėti, civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas G. T. prašė apeliacinį skundą atmesti, nurodė, kad išlaidos atlygintos, jeigu ateityje bus reikalinga operacija draudimas neatsisako atlyginti faktines išlaidas, prokuroras Arūnas Čepkauskas prašė apeliacinį skundą atmesti, nurodė, kad nuosprendyje išanalizuotas ir motyvuotas civilinio ieškinio klausimas, teismas rėmėsi faktine medžiaga, prie skundo nepateikta jokių duomenų pagrindžiančių išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nukentėjusiojo M. V. B. atstovės advokatės Irinos Beleškienės apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliaciniame skunde neginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo A. J. kaltės bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo, paskirtos bausmės. Apeliaciniame skunde nesutinkama su civilinio ieškinio išsprendimu skundžiamame nuosprendyje, prašoma civilinį ieškinį tenkinti visa apimtimi ir priteisti likusią nepriteistą dalį. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
6. Civiliniame ieškinyje nukentėjusiojo atstovė advokatė prašė priteisti 12 281,14 eurų turtinės žalos ir 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą iš civilinių atsakovų AB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. J. Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nuosprendyje konstatuojama, kad civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti yra pagrįstas dėl 3 689,44 eurų, o neturtinė žala įvertinta 4 000 eurų ir nustatyta, kad šios sumos yra atlygintos draudiko t. y. AB „(duomenys neskelbtini)“. Skunde manoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai sumažino nukentėjusiojo prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydžius, pažeisdamas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, neįsigilinus į bylos esmę, dėl ko buvo netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos reglamentuojančios žalos atlyginimą ir nukrypta nuo formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Dėl turtinės žalos dydžio
7. Pažymėtina, kad BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, jog turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimas dėl sveikatos sužalojimo, taikomos CK 6.283 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Akivaizdu, kad žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis ir skirtas nukentėjusiam asmeniui grąžinti į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pažeistos. Tačiau pažymėtina ir tai, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, 3K-3-286-313/2017; baudžiamosiose bylose Nr. 2K-70-942/2022, Nr. 2K-175-489/2023).
8. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiojo atstovė pateiktame patikslintame civiliniame ieškinyje (2 t., b. l. 46-55) prašomą priteisti turtinę žalą grindė tuo, kad nukentėjusysis eismo įvykio metu patyręs traumą turėjo išlaidų: už pirminę apžiūrą sumokėjo 281,14 eurų, kineziterapeuto bei fizioterapeuto paslaugoms išleido 2 000 eurų, reikalinga operacija, kurios kaina 5 000 eurų, eismo įvykio metu buvo visiškai apgadintas jo motociklas, šalmas ir kiti daiktai, kurių vertė 5 000 eurų, iš kurių draudimo bendrovė padengė tik 2 319,75 eurus. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio teismas sprendė, kad nukentėjusiojo patirta žala pagrįsta ir civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintas dėl 3 689,44 eurų sumos. Ši suma buvo atlyginta AB „(duomenys neskelbtini)“ ir ją sudaro 281,14 euras dėl patirtos traumos diagnozavimo (duomenys neskelbtini) ligoninėje (1 t., b. l. 177, 2 t., b. l. 87), 387,98 eurai reabilitacijos išlaidų (2 t., b. l. 87), 668,14 eurų išlaidų susijusių su konsultacijomis dėl patirto sužalojimo (2 t., b. l. 91), taip pat 2 352,18 eurų dėl motociklo sugadinimo (2 t., b. l. 80; 87). Taigi draudimo bendrovė atlygino žalą. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovė advokatė patvirtino, kad draudimo bendrovei pateikė tuos pačius dokumentus, kaip ir į bylą (2 t., b. l. 92-95). Taigi draudimo bendrovė įvertino bei apskaičiavo padarytą žalą nukentėjusiajam. Draudimo bendrovei pareiga atlyginti žalą nustatyta Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme ir kilo iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties.
Žemesnės instancijos teismas
9. Skunde siekiant pagrįsti aplinkybes susijusias su patikslintame civiliniame ieškinyje prašomos priteisti turtinės žalos dydžiu visoje apimtyje nurodoma, kad motociklo, šalmo ir kitų daiktų vertė yra 5 000 eurų, tačiau atlyginta tik 2 319,75 eurų. Draudimo bendrovės atstovas nurodė, kad žala atlyginti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės galėjo būti sprendžiamos su draudimo bendrove, nesutinkant su nustatyta draudimo išmoka. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas nukentėjusysis turi teisę vadovaujantis Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi per vienerius metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienerius metu nuo dienos, kurią nukentėjęs trečiasis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytą žalą, bet ne vėliau, kaip per keturis metus nuo eismo įvykio, gali pateikti pretenzijas dėl pagrįstų faktinių išlaidų tiesiogiai susijusių su nagrinėjamu eismo įvykiu.
10. Iš patikslinto civilinio ieškinio matyti, kad turtinė žala grindžiama ir ta aplinkybe, kad nukentėjusiajam reikalinga operacija, kurios kaina 5 000 eurų. Pažymima, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad tokia operacija nukentėjusiajam yra reikalinga ir ji kainuos 5 000 eurų. Pažymėtina, kad paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą, t. y. kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos. Tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą (CK 6.249 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, todėl gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012, 3K-3-148-248/2019 ir kt.). Būsimą žalą, kurios atlyginimo gali reikalauti nukentėjęs asmuo savo sveikatos sužalojimo atveju, apibrėžia šie kriterijai: reali būsimos žalos (su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų) atsiradimo tikimybė; sveikatos priežiūros paslaugos yra būtinos, siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius ir, kiek įmanoma, grąžinti nukentėjusio asmens sveikatą į padėtį, buvusią iki jo sveikatos sužalojimo; nukentėjęs asmuo dėl savo finansinės padėties negalėtų gauti būtinų sveikatos priežiūros paslaugų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-148/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt.). Taip pat teismų praktikoje nurodoma, kad vienas iš esminių kriterijų sprendžiant dėl būsimų išlaidų atlyginimo priteisimo pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį yra gydymo, kurio išlaidas prašoma atlyginti, būtinumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012; 2K-70-942/2022). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju šiuo metu prašomas priteisti būsimos turtinės žalos atlyginimas neatitinka realumo ir būtinumo kriterijų, nustatytų CK 6.249 straipsnio 3 dalyje, todėl apylinkės teismas spręsdamas jog nėra pagrindo priteisti 5 000 eurų turtinei žalai atlyginti, įstatymų nuostatų ir įrodymų vertinimo klaidų nepadarė.
11. Šią išvadą patvirtina ir apeliacinio skundo argumentai. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad operacijai yra didelė tikimybė. Byloje yra (duomenys neskelbtini) ligoninės išrašas apie tai, kad rekomenduojama chirurginė intervencija – dešiniojo kelio sąnario išnirusio fragmento fiksacija (1 t., b. l. 118, 144), tačiau ši pažyma išduota 2022 m. liepos 7 d., šiuo metu nuo to laiko praėjus pusantrų metų nėra duomenų, kad chirurginė intervencija buvo atlikta ir ji vis dar reikalinga. Taigi nenustatyta, jog operacija yra būtina, bus vykdoma, tą pripažįsta ir nukentėjusiojo atstovė skunde. Šiuo atveju prašomą priteisti 5 000 eurų sumą nėra pagrindo, toks priteisimas prieštarautų visiško žalos atlyginimo principui arba nulemtų nepagrįstą nukentėjusiojo praturtėjimą, nes nėra teisinio pagrindo nukentėjusiajam priteisti galimos būsimos turtinės žalos atlyginimą. Tačiau atsiradus naujų (papildomų) išlaidų, susijusių su operacija, nukentėjusysis turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomos turtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį, laikydamasis CK 1.125 straipsnio 8 dalies sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino (kuris taikomas reikalavimams atlyginti padarytą žalą ir skaičiuotinas nuo žalos atsiradimo momento), pateikęs įrodymus dėl atsiradusių papildomų išlaidų ir pagrįsdamas priežastinį ryšį tarp atsiradusios papildomos žalos ir neteisėtų nagrinėjamoje byloje nustatytų veiksmų. Be to, nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas taip pat patvirtino, kad neatsisako ateityje atlyginti faktines išlaidas jeigu nukentėjusiajam bus reikalinga operacija.
12. Šių duomenų pagrindu daroma išvada, kad turtinės žalos klausimas skundžiamu nuosprendžiu išspręstas teisingai, pagal pateiktus duomenis byloje, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo didinti turtinės žalos sumą.
Dėl neturtinės žalos dydžio
13. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas sumažinti neturtinę žalą nuo 10 000 eurų iki 4 000 eurų yra nepagrįstas, nes teismas neteisingai vertino nuteistojo elgesį po įvykio (jis pasišalino iš įvykio vietos, siekė išvengti atsakomybės, vėliau grįžo tik pasiimti pamestų automobilio valstybinių numerių, nebandė susisiekti su nukentėjusiuoju, nesiūlė jam jokios pagalbos, neatsiprašė, tai rodo, jog nuoširdžiai nesigaili), taip pat teismas tinkamai neįvertino sužalojimų pobūdžio, jų trukmės, fizinių ir dvasinių išgyvenimų masto, jo galimybių praradimo, liekamųjų reiškinių nukentėjusiojo sveikatai, to, kad nukentėjusysis gydymosi metu jautė didelius, nuolatinius skausmus, dėl nerimo ir streso jautė pasikartojančius galvos skausmus, negali laisvai judėti, užsiimti sportine veikla, jaučia baimę dalyvauti eisme, išgyvena, kai artimieji naudojasi transporto priemonėmis, šie išgyvenimai labai stiprūs ir tikėtina prireiks nemažai laiko kol jo emocinė sveikata pagerės.
14. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243-648/2015, 2K-294-303/2018). Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika nukentėjusiajam sukelti padariniai. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-331-976/2018, 2K-70-458/2020). Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kančia nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-429/2013, 2K-125-697/2018).
16. Nagrinėjamu atveju nuteistasis pažeidė Kelių eismo taisykles ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Nukentėjusiajam buvo diagnozuotas kelio sumušimas, dešinio blauzdikaulio lūžimas, nubrozdinimai abiejų blauzdų priekiniuose paviršiuose (1 t., b. l. 55). Pirmosios instancijos teismas įvertino padarytą sužalojimą, jo sunkumą, tai, kad nukentėjusysis patyrė neigiamus išgyvenimus bei sunkumus. Teisėjų kolegija sutinka, jog dėl padaryto sužalojimo nukentėjusysis patyrė skausmą, fizinius ir dvasinius išgyvenimus, negalėjo laisvai judėti, užsiimti sportine veikla, kaip nurodoma vis dar patiria šiuos nepatogumus jaučia baimę dalyvauti eisme, išgyvena, kai artimieji naudojasi transporto priemonėmis. Nurodytos aplinkybės suponuoja neabejotiną išvadą, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja neturtinės žalos atlyginimo pagrindas. Vis dėlto, duomenų, kad patirtas sužalojimas turės įtakos nukentėjusiajam ateityje, kad šiuo metu yra ir bus apribotos jo galimybės laisva judėti, sportuoti ar kt., kad jis dėl jaučiamo nerimo ar kitų psichologinių problemų kilusių dėl įvykio lankosi pas specialistus, vartoja vaistus, baudžiamosios bylos medžiagoje nėra. Pateiktų duomenų pagrindu nėra galimybės daryti išvados apie ilgalaikius liekamuosius reiškinius nukentėjusiojo fizinei ar psichologinei sveikatai. Sutiktina, kad iš karto po eismo įvykio nuteistojo elgesys nebuvo tinkamas, jis išvyko iš įvykio vietos, vėliau grįžo, tačiau vėl išvyko. Vis dėlto, šios aplinkybės nesuteikia pagrindo abejoti nuteistojo prisipažiniu ir nuoširdžiu gailėjimusi baudžiamajame procese. Nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju nurodė, kad po eismo įvykio jam buvo šokas, klausė nukentėjusiojo ar jam viskas gerai, šis atsakė gerai, jis išvyko iš įvykio vietos, tačiau po 10 - 15 minučių atsipeikėjęs po patirto šoko grįžo pažiūrėti kaip vairuotojas ir pasiimti valstybinių numerių, su juo nesusikalbėjo, jis buvo užsienietis, iš pažiūros atrodė sveikas. Greitosios pagalbos ir policijos nekvietė iš streso. Taip pat aplinkybes dėl pasišalinimo iš eismo įvykio nurodė ir apklausiamas teisiamajame posėdyje (1 t., b. l. 30-3; 2 t., b. l. 84-86). Nors nukentėjusiojo elgesys iš karto po įvykio yra nepateisinamas, tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad eismo įvykio metu buvo šviesus paros metas, buvo iškviesta policija, medikai, taigi pagalba buvo suteikta, daroma išvada, kad dėl nuteistojo pasišalinimo iš įvykio vietos papildomų pasekmių nukentėjusiojo sveikatai nekilo (1 t. b. l. 13). Nustatytų duomenų visumoje pagrįstai teismas įvertino ir tai, kad padaryta nusikalstama veika yra neatsargi. Šie duomenys yra svarbūs nustatant neturtinės žalos dydį.
17. AB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam išmokėjo 4 000 eurų neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 91). Kaip matyti iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimt dienų laikotarpiui. Šiuo atveju nenustatyta išskirtinių aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad nukentėjusiajam atlygintinas neturtinės žalos dydis turėtų būti didinamas.
18. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018). Teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017, 2K-362-697/2018 ir kt.). Eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 580 Eur iki 3 500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-228-303/2015, 2K-372-942/2015, 2K-35-895/2017, 2K-95-697/2020, 2K-18-976/2021, 2K-46-495/2021 ir kt.). Teismų praktikoje yra atvejų, kai tokiose eismo įvykių bylose, nukrypstant nuo pastarosios minėtos praktikos, nustatomi didesni neturtinės žalos dydžiai, tai daroma atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, t. y. į sužalotus gyvybiškai svarbius organizmo centrus, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydomas stacionariai, jam atliekama operacija, dėl to tokio sužalojimo pasekmės išlieka pakankamai ilgą laiką, jų atkuriamasis laikas yra ilgesnis ir pan.
19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą teismų praktiką dėl neturtinės žalos nustatymo eismo įvykių bylose, kai nukentėjusiajam padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat į tai, kad teismų praktika yra kintanti ir naujausios teismų praktikos šiuo klausimu dėl analogiškomis aplinkybėmis padarytų nusikalstamų veikų nėra gausu, bei įvertinęs tai, kad kintant pragyvenimo lygiui ir priteisiamos sumos einant laikui kyla, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas, kad neturtinė žala šioje byloje atitinka 4 000 eurų sumą vertinimo klaidos nepadarė ir nuo teismų praktikos esmingai nenukrypo, pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir padidinti neturtinės žalos dydį iki 10 000 eurų nėra pagrindo.
Dėl proceso išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme
20. Nukentėjusiojo atstovė advokatė apeliaciniame skunde prašo iš nuteistojo A. J. priteisti nukentėjusiajam M. V. B. 800 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, tačiau šis prašymas netenkinamas. BPK 106 straipsnio2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135-693/2019, 2K-7-25-495/2020, 2K-162-648/2021, 2K-128-489/2021 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nukentėjusiojo atstovo apeliacinį skundą. Šia nutartimi nuspręsta apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą. Todėl, nėra agrindo priteisti nukentėjusiojo išlaidas advokato pagalbai apeliaciniame procese. Be to, dokumentų pagrindžių tokias išlaidas baudžiamosios bylos medžiagoje nėra.
21. Kauno apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyriaus 2023 m. gruodžio 5 d. patikslinta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, išlaidų dėl advokato Dariaus Karabino teiktos teisinės pagalbos A. J., kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 130 Eur. Kaip jau buvo minėta, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiojo M. V. B. atstovės advokatės Irinos Beleškienės apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas, todėl būtinybė skirti asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteisto asmens valios. Be to, byloje nėra duomenų, kad nuteistojo finansinė padėtis yra gera, kaip matyti iš AB „(duomenys neskelbtini)“ pažymų, nukentėjusiajam išmokėta žala bus reikalaujama iš nuteistojo (2 t., b. l. 80, 87), todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš šio asmens šiuo atveju neatitiktų ir proporcingumo reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nukentėjusiojo M. V. B. atstovės advokatės Irinos Beleškienės apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžio atmesti.
Nepriteisti nukentėjusiajam M. V. B. išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 130 eurų, už A. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.