Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Tomo Ridiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Editos Šliumpienės,

uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-535-1164/2023 pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui R. M. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo ir pagal atsakovo R. M. priešieškinį ieškovei A. S. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

- panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti;

- nusprendus nekeisti teismo sprendimo dalyje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, pakeisti sprendimą dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo, nustatant, kad ji turi teisę bendrauti su nepilnametėmis dukterimis dvi savaites per mėnesį bei sumažinti priteistą išlaikymą;

- priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą dukrai E. M. sumoje 1 260 Eur ir dukrai E. M. sumoje 1 260 Eur už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio mėn. iki 2023 m. balandžio 7 d.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

4. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su atsakovu (tėvu), nustatyta nepilnamečių vaikų ir ieškovės (motinos) bendravimo tvarka bei iš ieškovės priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

6. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Įrodymų ribojimu apeliacinio proceso metu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos išnagrinėjimą, užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2013).

25. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, kad nebūtų pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, priima ginčo šalių kartu su apeliaciniu skundu bei atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus naujus įrodymus. Tačiau pažymėtina tai, kad apeliacinės instancijos teismas dėl ginčo šalių pateiktų naujų įrodymų pasisako tik tiek, kiek jie objektyviai yra reikšmingi ir turi įtakos skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti.

7. Pažymėtina, kad visi kiti ginčo šalių papildomai (kartu su prašymais taikyti / pakeisti laikinąsias apsaugos priemones; kartu su atsiliepimais į minėtus prašymus; kartu su kitais procesinio pobūdžio prašymais) pateikti nauji įrodymai jau buvo priimti į bylą sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo / taikymo klausimą pagal ieškovės ir atsakovo pateiktus prašymus, todėl apeliacinės instancijos teismas iš naujo jų priėmimo klausimo nesprendžia ir pažymi, kad jais remsis nagrinėdamas ieškovės pateiktą apeliacinį skundą.

8. Apeliacinės instancijos teismas taip pat priima ir byloje vadovaujasi Skyriaus 2023 m. gruodžio 13 d. pateikta naujausia informacija apie ginčo šalis bei jų nepilnamečius vaikus.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

9. Nagrinėjamoje byloje reikalavimus dėl nepilnamečių vaikų E. M. ir E. M. gyvenamosios vietos nustatymo pareiškė abu tėvai (ieškovė – ieškiniu; atsakovas – priešieškiniu). Pirmosios instancijos teismas nepilnamečių ginčo šalių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su tėvu – atsakovu R. M..

11. Atsižvelgiant į nurodytus apeliacinio skundo argumentus, darytina išvada, kad apeliaciniu skundu apeliantė kelią klausimą, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, taikė materialinės teisės normas, spręsdamas klausimą dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

12. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.168 straipsnis, 2.14 straipsnis). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

14. Esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo, yra vaiko interesai. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

15. Teismai, nagrinėdami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų bylas, turi įvertinti kiekvieno iš jų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011).

16. Be kita ko, kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti ir aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi, ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

17. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

18. Vaiko interesus kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020). Taigi, sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma.

19. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje surinkti faktiniai duomenys liudija, kad ginčo šalys kartu su nepilnametėmis dukromis (E. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. M., gim. (duomenys neskelbtini)) iki 2020 m. liepos mėnesio gyveno Norvegijoje. 2020 m. liepos mėnesį ieškovė su nepilnametėmis dukromis grįžo gyventi į Lietuvą, atsakovas liko gyventi Norvegijoje. Iki civilinės bylos iškėlimo bei visą jos nagrinėjimo laikotarpį, nepilnametės dukros gyveno kartu su ieškove, su atsakovu bendravo epizodiškai, vėliau – laikantis Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nutartimi nustatytos laikinos tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos.

20. Byloje esantis 2022 m. spalio 6 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas Nr. 2ŠTA-187 patvirtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme gyvenimo ir buities sąlygos ieškovės A. S. gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), buvo geros ir tinkamos auginti vaikus. Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2023 m. gruodžio 12 d. raštas Nr. 2.9-14666 liudija, kad nuo 2023 m. gruodžio 1 d. A. S. gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). Ieškovė nuo 2022 m. rugsėjo 12 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini) ekspozicijos priežiūros darbuotoja, gauna 630 Eur (atskaičius privalomuosius mokesčius) siekiančias pajamas, darbovietės charakterizuojama teigiamai.

22. Civilinės bylos medžiaga liudija, kad ieškovė iki skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo užtikrino pagrindinius nepilnamečių dukrų poreikius, t. y. gyvendamos su ieškove, dukros lankė pagal amžių priklausančias ugdymo įstaigas (E. M. – (duomenys neskelbtini); E. M. – (duomenys neskelbtini)), E. M. lankė papildomus būrelius (karatė; šokiai), joms buvo užtikrinta tinkama sveikatos priežiūra. Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2023 m. kovo 14 d. rašte Nr. 2.9-3821 nurodyta, kad: A. S. reguliariai lankosi pas (duomenys neskelbtini) V. S.; dukra E. M. reguliariai lanko psichologo konsultacijas (duomenys neskelbtini); A. S. bendrauja ir bendradarbiauja su nepilnamečių dukrų ugdymo įstaigų mokytojais ir kitais šeimai teikiančiais pagalbą specialistais, mergaitės į ugdymo įstaigas ateina švariai ir tvarkingai aprengtos, turi visas reikimas mokymosi priemones; A. S. bendrauja ir bendradarbiauja su socialines paslaugas teikiančias specialistais, konsultuojasi rūpimais klausimais, rūpinasi savo vaikų poreikių patenkinimu. (duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario 17 d. rašte nurodyta, kad E. M. yra tvarkinga, nekonfliktiška, savarankiška, mielai dalyvauja įvairiose veiklose. Į darželį E. M. atvedama aprengta tvarkingai, švariai, sezoną atitinkančiais drabužiais. Mergaitės mama tinkamai reaguoja į mokytojų prašymus ir pastabas, sistemingai domisi dukros pažanga ir pasiekimais, visada laiku pristato reikalingus dokumentus.

23. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas R. M. ilgą laiką dirbo Norvegijoje (duomenys neskelbtini), darbas vyko komandiruočių principu – 3 savaites dirba, 1 savaitė laisva. Tuo metu jo pajamos siekė apie 4 000 Eur (atskaičius privalomuosius mokesčius). Nuo 2023 m. rugsėjo 5 d. atsakovas minėtoje įmonėje nebedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Atsakovas Lietuvoje nuo 2023 m. kovo 1 d. gyvena nuomojamame būste, adresu: (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktas 2023 m. balandžio 5 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas Nr. 2ŠTA-97 liudija, kad gyvenimo ir buities sąlygos atsakovo gyvenamojoje vietoje yra geros ir tinkamos auginti vaikus (80 kv. m, keturių kambarių kotedžas su minimaliu kiemu; yra visi patogumai; nepilnamečiams vaikams skirtas atskiras kambarys; namuose yra buičiai ir gyvenimui reikalingi namų apyvokos daiktai; sąlygos vaikų poreikiams tenkinti (gyventi, ilsėtis, žaisti, ruošti pamokas) sudarytos ir yra tinkamos.

24. Nors pagal byloje esančius duomenis abi nepilnametės ginčo šalių dukros ilgą laiką gyveno kartu su ieškove, o ieškovė iš esmės užtikrino pagrindinius jų poreikius, tačiau nepaisant to, iki civilinės bylos dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo iškėlimo teisme bei jos teisminio nagrinėjimo metu buvo fiksuoti reguliarūs netinkami ieškovės veiksmai nepilnamečių vaikų atžvilgiu, t. y. nemandagus ir konfliktiškas elgesys su nepilnamečių vaikų ugdymo įstaigų pedagogais (žr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. spalio 28 d., 2022 m. lapkričio 17 d. ir 2023 m. kovo 3 d. parengtos E. M. charakteristikos); 2022 m. gegužės mėn. nepilnametės dukros buvo paliktos vienos nakties metu (žr. 2022 m. gegužės 26 d. vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 2VSV-881 ir Nr. 2VSV-882); 2023 m. gegužės 5 d. mobilaus ryšio telefonu buvo siunčiamos neadekvataus turinio trumposios SMS žinutės nepilnametei dukrai E. M., kurios sukėlė jai sutrikimo jausmą (žr. 2023 m. gegužės 24 d. nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. (duomenys neskelbtini)).

26. Apeliacinės instancijos teismas tokiems pirmosios instancijos teismo argumentams iš esmės pritaria, atsižvelgdamas tiek į faktinius duomenis, surinktus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir į naujausius įrodymus, pateiktus apeliacinės instancijos teismui jau po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo.

27. Nuo skundžiamo teismo sprendimo priėmimo (t. y. 2023 m. liepos 11 d.) nepilnametės ginčo šalių dukros E. M. ir E. M. nuolat gyvena su atsakovu (tėvu), su ieškove (motina) bendrauja Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartyje nustatyta tvarka (kas antrą savaitgalį; kiekvieną trečiadienį; kasdieną nuotolinio ryšio priemonėmis).

28. Po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo (t. y. 2023 m. liepos 11 d.) nepilnametė E. M. Skyriaus darbuotojų buvo išklausyta 7 kartus: 1) su tėčiu atostogavo Nidoje, jai patiko su tėčiu atostogauti; tėtis atostogų metu ja tinkamai rūpinosi, jie nesipyko; gyvenant su tėčiu, mama daug skambina, klausinėja visokių klausimų; ji į mamos klausimus atsakinėti nenori, dėl to dažnai nutraukia pokalbius; mamos nelabai pasiilgo, nes kai grįš pas mamą, ji vėl klausinės visokių klausimų; tėtis jai su mama bendrauti nedraudžia (žr. 2023 m. liepos 25 d. vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 2VSV-2101); 2) dabar gyvena su tėčiu, su mama bendrauja telefonu; su mama nesusitinka, bet norėtų ją pamatyti; su tėčiu sutaria gerai, su juo gyventi gera; jai šiuo metu viskas tinka, su mama norėtų susitikti kažkada vėliau (žr. 2023 m. rugpjūčio 23 d. vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 4VSV-3176); 3) tėtis nedraudė ir nedraudžia su mama kalbėtis; palaiko ryšį su močiute, bendrauja su tais giminaičiais, kurių kontaktus ji turi; su tėčiu jai saugu, jos niekas neskriaudžia; su mama jai irgi saugu, tik buvo baisu į miškus važiuoti (žr. 2023 m. rugsėjo 11 d. vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 4VSV-3453); 4) jai niekas nedraudžia bendrauti su mama, tėčiu ar kitais giminaičiais; ji yra artimiausia su tėčiu, jam pasisako viską, nėra tokių dalykų, kurių negalėtų papasakoti jam; nebijo tėčio paprašyti, kad susitiktų su mama; su mama bendrauja telefonu (žr. 2023 m. rugsėjo 28 d. vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 4VSV-3723); 5) savaitgalį praleido pas mamą; savaitgalis pas mamą patiko; kai su mama susitinka, važiuoja į šunų prieglaudą; susitikimų metu, mama negražiai kalba apie tėtį, jai dėl to nesmagu; tėtis apie mamą iš vis nekalba (žr. 2023 m. spalio 30 d. vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 4VSV-4199); 6) savaitgalį buvo pas mamą, matė mamos ir buto savininkės konfliktą; jai tuo metu buvo baisu; su mama susitiko ir trečiadienį, viskas buvo gerai, tėvai tarpusavyje nesipyko (žr. 2023 m. lapkričio 10 d. vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 4VSV-4287); 7) su mama matėsi trečiadienį, vaikščiojo mieste, vėliau grįžo pas tėtį; sesuo E. pas mamą nevažiavo, nes nenorėjo; su mama dažnai bendrauja telefonu (žr. 2023 m. lapkričio 24 d. vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 4VSV-4449).

29. Po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo (t. y. 2023 m. liepos 11 d.) nepilnametė E. M. Skyriaus darbuotojų buvo išklausyta 6 kartus: 1) jos niekas neskriaudžia, namie visko turi, tėtis viskuo pasirūpina; jai niekas nedraudžia bendrauti su mama, tik ji pati dažnai nenori su ja kalbėtis; jai gerai pas tėtį, tėtis geras (žr. 2023 m. rugpjūčio 23 d. vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 4VSV-3176); 2) jai niekas nedraudžia bendrauti su mama, tėčiu ar kitais giminaičiais; kada buvo susitikusi su mama paskutinį kartą, ji neatsimena; nebijo paprašyti tėčio susitikti su mama; dėl ko ji nenori susitikti su mama, pasakyti negali (žr. 2023 m. rugsėjo 28 d. vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 4VSV-3722, 2023 m. rugsėjo 18 d. pokalbis); 3) po pamokų atėjus mamai, su ja važiuoti nenorėjo; mamos išsigando ir apsiverkė; su mama būti nenori, jos bijo; kodėl bijo mamos, pasakyti negali, nežino (žr. 2023 m. rugsėjo 28 d. vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 4VSV-3722, 2023 m. rugsėjo 27 d. pokalbis); 4) pas mamą buvo vieną savaitgalį, ten vėmė, jai nepatiko; kitą savaitgalį pas mamą važiuoti nenorėjo; nežino, ką mama turėtų padaryti, kad ji norėtų pas ją važiuoti; nenori pas mamą važiuoti, nes ji garsiai kalba, kai būna pikta; dėl ko mama būna pikta, ji nežino; mama negražiai kalba apie tėtį, negražiai jį vadina, dėl to jai liūdna; su mama norėtų susitikti tik, jeigu kartu būtų tėtis, su juo ji jaučiasi saugi (žr. 2023 m. spalio 30 d. vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 4VSV-4120); 5) su tėčiu sutaria gerai, jai patinka būti su sese ir tėčiu; patinka mokykloje; su mama matosi trečiadieniais ir penktadieniais, pasikalba telefonu; pas mamą būti jai nelabai patinka; mamos prisibijo, nes ji rėkia; kodėl mama rėkia, ji nežino (žr. 2023 m. lapkričio 10 d. vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 4VSV-4286); 6) vis dar nenori susitikti su mama; su mama susitiktų, jeigu tėtis būtų kartu; tėtis padeda padaryti namų darbus, lankosi mokykloje; mama taip pat rūpinasi jos mokslais (žr. 2023 m. lapkričio 24 d. vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 4VSV-4480).

30. Byloje buvo pateikti duomenys, liudijantys ieškovės A. S. elgesį po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo (t. y. 2023 m. liepos 11 d.). Iš jų matyti, kad: 1) ieškovė toliau itin nepagarbiai elgiasi su ugdymo įstaigų darbuotojais (žr. pedagogės J. A. 2023 m. rugsėjo 18 d. paaiškinimas; 2023 m. rugsėjo 15 d. (duomenys neskelbtini) parengta E. M. charakteristika; 2023 m. rugsėjo 19 d. (duomenys neskelbtini) raštas dėl informacijos pateikimo); 2) nepagarbiai ir įžeidžiamai bendravo su Skyriaus darbuotojais (žr. 2023 m. rugpjūčio 23 d. ir 25 d. tarnybiniai pranešimai); 3) ieškovė negeba valdyti savo emocijų, nuolat kalba pakeltu tonu, demonstruoja nepagarbą specialistams, dirbantiems su jos šeima (žr. 2023 m. rugsėjo 19 d. (duomenys neskelbtini) raštas); 4) ieškovė bendraudama su vaiku (E. M.), taip pat bendraudama su atsakovu R. M., nevaldo emocijų, vartoja netinkamą (netgi necenzūrinę) leksiką, stokoja elementarių mandagaus ir konstruktyvaus bendravimo įgūdžių (žr. 2023 m. rugsėjo 25 d. apeliacinės instancijos teismui pateiktas telefoninio pokalbio įrašas).

31. Atsižvelgiant į tokias, nagrinėjamoje byloje nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo kartu su tėvu yra nepagrįsti.

32. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į naujausius faktinius duomenis, sprendžia, kad nors ieškovė A. S. ilgą laiką ir gyveno kartu su nepilnametėmis dukromis bei šiuo metu objektyviai galėtų užtikrinti joms būtinas gyvenimo sąlygas (buities ir materialine prasme), tačiau vien tai nėra pakankamas pagrindas E. M. ir E. M. gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Naujausi faktiniai bylos duomenys liudija, kad ieškovės emocinis ryšys su dukromis, o ypač su E. M., yra sutrikęs. E. M. yra neigiamai paveikta ieškovės netinkamo elgesio jos atžvilgiu (dukrai 2023 m. gegužės 5 d. mobilaus ryšio telefonu siųstų neadekvataus turinio trumpųjų SMS žinučių; nuolatinių skambučių, po kurių dukra išjungia telefoną ir atsisako bendrauti; 2023 m. rugpjūčio 30 d. vežimo pasivaikščioti į mišką vakaro metu, kas sukėlė dukrai išgąstį ir baimę), o E. M. apskritai atsisako ilgiau bendrauti su ieškove, motyvuodama, kad jai nesaugu (sutiktų bendrauti tik kartu būnant tėčiui, su kuriuo jaučiasi saugi). Abi dukros nuo 2023 m. liepos 11 d. faktiškai gyvena su tėvu R. M., kur joms yra sukurta emociškai saugi, rami, stabili ir pastovi gyvenamoji aplinka (žr. šios nutarties 48 ir 49 punktus). Dėl pastaruoju metu fiksuojamo ūmaus ir konfliktiško ieškovės elgesio, nuolatinių konfliktinių situacijų kėlimo, netinkamo bendravimo su nepilnametėmis dukromis ir atsakovu epizodų, yra spręstina, kad ji analogiškos (saugios, ramios, stabilios, pastovios) aplinkos, kokia yra pas atsakovą, šiuo metu užtikrinti savo nepilnametėms dukroms nėra pajėgi ir faktiškai to padaryti negali. Po skundžiamo 2023 m. liepos 11 d. sprendimo priėmimo nepilnametės E. M. ir E. M. nurodė, kad gyvenimu pas tėtį jos yra patenkintos, tėtis jomis labai rūpinasi, bendrauti su mama joms nedraudžia, tačiau jos pačios su ja aktyviai bendrauti nenori (ypač E. M.). 2023 m. rugsėjo 28 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 4VSV-3723 užfiksuota, jog nepilnametė E. M. patvirtino, kad artimiausias asmuo jai yra tėtis, jam pasisako viską, nėra tokių dalykų, kurių negalėtų papasakoti tėčiui. E. M. ne kartą išsakė nuomonę, kad tik su tėčiu jaučiasi saugi (žr. 2023 m. spalio 30 d. vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 4VSV-4120; 2023 m. lapkričio 24 d. vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 4VSV-4480), todėl, įvertinus visas nurodytas aplinkybes, stebint artimesnį ir jautresnį vaikų ryšį su tėvu, siekiant užtikrinti nepilnamečiams vaikams gyvenamosios aplinkos, kurioje abi ginčo dukros šiuo metu jaučiasi saugios, stabilumą ir pastovumą, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju geriausius šalių nepilnamečių vaikų E. M. ir E. M. interesus atitinka jų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu R. M..

33. Iš dalies sutiktina su ieškovės apeliaciniame skunde nurodomomis aplinkybėmis, kad šiuo metu jos liga yra kontroliuojama, kad ji dirba, kad darbdavio yra charakterizuojama teigiamai, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien šios aplinkybės neeliminuoja netinkamo A. S. elgesio (vaikų palikimo be priežiūros nakties metu; netinkamos komunikacijos su nepilnamečiais vaikais (rašant netinkamo turinio trumpąsias SMS žinutes; pasirenkant netinkamą komunikaciją telefonu); konfliktiško būdo bendraujant tiek su vaikų tėvu, tiek su pedagogais, tiek su socialines paslaugas teikiančiais asmenimis), kuris trunka jau pakankamai ilgai. Nuolat konfliktuodama su R. M., į tokius konfliktus įtraukdama ir kitus asmenis (Skyriaus darbuotojus; nepilnamečių dukrų ugdymo įstaigų darbuotojus; policijos pareigūnus), tokiu savo elgesiu ieškovė neužtikrina pilnaverčio nepilnamečių vaikų ir tėvo (atsakovo) emocinio ryšio palaikymo, kas daro neigiamą įtaką vaikų raidai ir psichoemocinei būsenai. Šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantė įgyvendina savo, kaip motinos, teises priešingai vaikų interesams – neužtikrina joms saugios, ramios ir stabilios gyvenamosios aplinkos, sąmoningai riboja teisę būti auklėjamoms ir globojamoms abiejų tėvų.

34. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nepilnamečių vaikų E. M. ir E. M. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu R. M. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo sprendimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (liet. teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, atidavus vaikus auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti naują (pakartotinį) ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo) (CK 3.174 straipsnio 4 dalis).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnametėmis dukromis nustatymo

36. Apeliantė apeliaciniu skundu, be kita ko, nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta jos ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka kas antrą savaitgalį, kurią laiko išimtinai minimalia. Nurodo, kad nepilnametės dukros iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo gyveno kartu su ja, yra prie jos prisirišusios, taip pat yra prisirišusios prie aplinkos kurioje gyveno, todėl teismas pakeisdamas nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą privalėjo spręsti dėl maksimalios bendravimo tvarkos nustatymo, o ne drastiškai apriboti jos matymosi su dukromis laiką, nesant tam jokių objektyvių ir pakankamų pagrindų. Atsižvelgiant į tai, kad kartu su vaikais negyvenantis tėvas turi teisę maksimaliai su jais bendrauti, ieškovė mano, kad nepilnamečių dukrų interesus labiausiai atitiktų tokia bendravimo tvarka, pagal kurią ji turėtų teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais bent pusę laiko, t. y. dvi savaites iš eilės, kas dvi savaites.

37. Pažymėtina, kad nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-82-687/2018).

38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

39. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014).

40. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

41. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

42. Nagrinėjamu atveju, atsakovas R. M. priešieškiniu reikalaudamas nustatyti E. M. ir E. M. gyvenamąją vietą su juo, nustatyti konkrečios A. S. ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos neprašė, motyvuodamas tuo, kad šį klausimą galės išspręsti su ieškove bendru sutarimu, atsižvelgiant į vaikų nuomonę ir ieškovės sveikatos būklę. Tuo tarpu ieškovė savo ieškinyje buvo suformulavusi konkrečią atsakovo (tėvo) ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs nepilnamečių E. M. ir E. M. gyvenamąją vietą su tėvu (atsakovu R. M.), sprendė, kad ieškovės pasiūlyta bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka iš esmės yra tinkama ir ieškovės atveju, todėl savo iniciatyva nustatė A. S. bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką, į kurią įtraukė bendravimą savaitgaliais (1 punktas), švenčių dienomis (2–3 punktai), nepilnamečių dukrų atostogų metu (4 punktas), taip pat sureguliavo bendravimo tvarkos organizacinius klausimus (5–14 punktai).

44. Pažymėtina, kad remiantis kasacinės instancijos teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019) apeliantės prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka, pagal kurią ji kas antrą savaitę / kas dvi savaites praleistų su vaikais (pagal modelį “50:50 procentų laiko“), yra iš principo galima. Tačiau pastebėtina, kad teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi rasti balansą tarp dviejų vaiko interesų – turėti stabilią, saugią ir ramią namų aplinką bei maksimaliai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina). Šiuo aspektu svarbu įvertinti vaiko (vaikų) amžių ir poreikius, sveikatos būklę, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vietą, faktinę vaiko (vaikų) tėvų gyvenamąją vietą, nulemiančią vaiko (vaikų) kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybes įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt. Tokia teisės aiškinimo taisyklė grindžiama vaiko poreikiu pirmiausia turėti stabilią namų aplinką, kurio neatitiktų pernelyg dažnas gyvenamosios vietos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Dėl to toks modelis („50:50 procentų laiko“) gali būti taikomas tik tokiais atvejais, kai dėl to sutaria abu tėvai, su tokiu modeliu sutinka vaikas, gebantis išreikšti savo pažiūras, taip pat teismas nustato, kad tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus.

45. Nagrinėjamu atveju ginčo šalių vaikai yra mažo amžiaus – E. M. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų, o E. M. šiuo metu yra vos (duomenys neskelbtini) metų. Tokio amžiaus vaikai dar nėra pakankamai socialiai ir emociškai subrendę, todėl nėra pajėgūs įvertinti susiklosčiusios faktinės situacijos ir objektyviai išsakyti savo norų. Tai tiesiogiai liudija ir nepilnamečių vaikų apklausos, atliktos pirmosios instancijos teismo 2023 m. kovo 22 d. 13.30 val. dalyvaujant teismo psichologei. Apklausos metu E. M. (kuriai apklausos metu buvo (duomenys neskelbtini) metai) neišskyrė nei vieno iš tėvų kaip geresnio, jų abiejų atžvilgiu demonstravo analogišką emocinį ryšį. Iš E. M. apklausos garso / vaizdo įrašo matyti, kad ji truko vos 10 min., jos metu aplinkybių, susijusių su kuo norėtų gyventi, kurio iš tėvų gyvenamoji aplinka jai priimtinesnė, kiek laiko ir su kuriuo iš tėvų ji norėtų praleisti, E. M. paaiškinti apskritai negalėjo. Skyriaus 2023 m. gruodžio 13 d. pateikta naujausia informacija liudija, jog nepilnametė E. M. bendrauja su ieškove savaitgaliais, taip pat darbo dienomis (trečiadieniais), toks bendravimas jai patinka. Tuo tarpu E. M. su mama bendrauti atsisako, su ja jaučiasi nesaugi (sutiktų bendrauti, tik jeigu kartu būtų tėtis). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu ginčo šalių nepilnamečiai vaikai yra pernelyg maži ir nėra pakankamai brandūs, kad jiems tiktų ieškovės siūloma bendravimo tvarka pagal modelį „50:50 procentų laiko“, reikalaujanti nuolatinio kraustymosi bei susijusi su vis pasikartojančiu buities / gyvenamosios aplinkos pasikeitimu. Neabejotina, kad tokia tvarka pernelyg vargintų ginčo šalių nepilnamečius vaikus, kuriems (ypač (duomenys neskelbtini) E. M.) būtų sunku suvokti, kur yra jų namai ir kodėl jie turi nuolat juos keisti, t. y. išvykti iš tėvo namų, kuriuose, bylos duomenimis, vaikai jaučiasi saugūs. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu prioritetas turi būti teikiamas būtent vaikų saugumo ir stabilumo jausmui, kurį tinkamai savo gyvenamojoje vietoje užtikrina vaikų tėvas R. M. (žr. šios nutarties 52 punktą).

46. Sprendžiant dėl ieškovės ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos nustatymo, atsižvelgtina ir į tai, kad naujausi byloje pateikti faktiniai duomenys liudija, jog šiuo metu nepilnamečių vaikų (ypač E. M.) ryšys su motina yra sutrikęs (žr. šios nutarties 48 ir 49 punktus), kas galimai yra nulemta ankstesnio, ne visai tinkamo, A. S. elgesio (vaikų palikimas vienų nakties metu; netinkamo turinio SMS žinučių siuntimas; E. M. išvežimas pasivaikščiojimui miške vakaro metu, kas sukėlė jai išgąstį ir baimės jausmą; nuolatinis konfliktinių situacijų kėlimas tiek su atsakovu, tiek su ugdymo įstaigų pedagogais, tai, be kita ko, matant nepilnametėms dukroms), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasirinko nustatyti ieškovės ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, kuri orientuota į reguliarų bendravimą savaitgaliais (kas antrą savaitgalį), švenčių dienomis, taip pat atostogų metu. Tokia bendravimo forma, kai su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai šiuo metu yra praradę artimą ryšį, bendraujama periodiškai, trumpesniais intervalais, yra ne tokia kraštutinė, t. y. nereikalauja pernelyg dažno vaiko kilnojimosi iš vieno tėvo pas kitą, todėl ji nesukelia vaikams tiek streso, nereikalauja ir tėvų didelių materialinių ir laiko resursų. Tokia bendravimo tvarka, esant tėvų ypač dideliam tarpusavio konfliktiškumui, eliminuos (arba bent jau ženkliai sumažins) vaikų kaskart išgyvenamą lojalumo konfliktą, taip pat ir pačių tėvų galimybes manipuliuoti situacijomis perduodant vaikus vienas kitam, todėl pirmosios instancijos teismo pasirinktas bendravimo modelis orientuotas į laiko, kurį vaikai praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais (kas antrą savaitgalį), švenčių dienomis ir atostogų metu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo metu geriausiai užtikrins nepilnamečių vaikų E. M. ir E. M. interesus.

47. Dėl nurodytų argumentų nėra pagrindo nustatyti atsakovės A. S. apeliaciniu skundu siūlomos jos ir nepilnamečių E. M. ir E. M. bendravimo tvarkos pagal modelį „50:50 procentų laiko“.

48. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepaisant akivaizdžiai konfliktiškų ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykių, nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra duomenų, kurie liudytų, kad A. S. elgesys savo vaikų (E. M. ir E. M.) atžvilgiu, tuo metu kai ji būna su nepilnametėmis dukromis, būtų akivaizdžiai jas žalojantis, pavojingas ar netinkamas, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo atsakovei galimybę bendrauti su nepilnamečiais vaikais darbo dienomis, nustatydamas tik bendravimą savaitgaliais (kas antrą savaitgalį). Byloje esantys duomenys liudija, kad ieškovei A. S. yra reikalinga atkurti artimą ryšį su nepilnametėmis dukromis, o tam būtinas kaip galima dažnesnis tiesioginis ir nepertraukiamas motinos ir vaikų buvimas kartu, kuris negali būti apribojamas bendravimu išimtinai savaitgaliais. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatydamas laikiną ieškovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, jau leido A. S. bendrauti su dukromis E. M. ir E. M. darbo dienomis (kiekvienos savaitės trečiadienį). Duomenų, kad toks motinos ir nepilnamečių vaikų bendravimas darbo dienomis būtų ydingas, nėra. Priešingai, Skyriaus 2023 m. gruodžio 13 d. pateikti duomenys liudija, kad abi dukros trečiadieniais su ieškove susitinka ir bendrauja, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytą ieškovės ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, ją papildant punktu dėl bendravimo darbo dienomis – „Mama bendrauja su nepilnametės dukromis E. M. ir E. M. kiekvieną trečiadienį, pasiimdama vaikus iš ugdymo įstaigos (pasibaigus ugdymui), o jei jų ugdymo įstaigoje tą dieną nėra, tuomet iš jų gyvenamosios vietos tuo pačiu laiku, kuriuo mergaitės paimamos iš ugdymo įstaigos, ir grąžina jas į jų gyvenamąją vietą iki 20.00 val. Kai įvyksta pasikeitimų ir ieškovė negali atvykti pasiimti vaikų nustatytu laiku, ji privalo apie tai informuoti atsakovą SMS žinute ne vėliau nei prieš šešias valandas.“.

49. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (liet. galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje pasikeitus faktinei situacijai ar atsiradus kitoms reikšmingoms aplinkybėms (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio

50. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš ieškovės nepilnamečiams vaikams E. M. ir E. M. materialinį išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

51. Apeliantė apeliaciniu skundu, be kita ko, prašo sumažinti iš jos nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydį. Pažymėjo, kad teismas priteisė didesnį išlaikymą nei objektyviai leidžia jos gaunamos 630 Eur dydžio pajamos, bei neatsižvelgė į proporcingumo principą, kuris įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti abiejų tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius.

52. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnis).

53. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

54. Ieškovė savo ieškinyje nurodė, kad nepilnamečių vaikų būtiniems poreikiams tenkinti per mėnesį reikia skirti po 600 Eur kiekvienai dukrai (žr. ieškinio 11 punktas). Atsakovas savo priešieškinyje sutiko su tuo, kad ieškovės nurodyta suma – 600 Eur per mėnesį vienam vaikui – yra pakankama patenkinti visus būtinuosius nepilnamečių dukrų poreikius (žr. priešieškinio 40 punktas). Būtent tokį (t. y. 600 Eur kiekvienam vaikui) mėnesinio išlaikymo dydį ginčijamu sprendimu pripažino tinkamu bei pagrįstu ir pirmosios instancijos teismas (žr. skundžiamo teismo sprendimo 36 punktas). Pažymėtina, jog ieškovė pateiktu apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo nustatyto nepilnamečių dukrų poreikiams patenkinti reikalingo išlaikymo dydžio (600 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį), apeliaciniame skunde nėra nurodomi jokie nesutikimo su minėtu dydžiu argumentai, todėl apeliacinės instancijos teismas laiko, kad nepilnamečių E. M. ir E. M. būtinųjų poreikių tenkinimui yra reikalinga pirmosios instancijos teismo nustatyta mėnesinio išlaikymo suma – po 600 Eur kiekvienam vaikui ir plačiau dėl to nepasisako.

55. Nesutikimą su pirmosios instancijos teismo priteista mėnesine išlaikymo nepilnametėms dukroms suma – po 300 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis – ieškovė motyvuoja išimtinai prasta savo turtinę padėtimi, teikdama, kad teismas iš jos priteisė didesnį išlaikymą nei objektyviai leidžia jos gaunamos pajamos. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas skundžiamo sprendimo dalį dėl priteisto nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžio, ją vertina išimtinai ieškovės turtinės padėties aspektu.

56. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, kartu pripažįstama, kad jis nėra lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

57. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

58. Byloje esantys duomenys liudija, kad ieškovė A. S. yra darbingo amžiaus (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. rugsėjo 12 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini) ekspozicijos priežiūros darbuotoja, gauna 630 Eur (atskaičius privalomuosius mokesčius) siekiančias pajamas. Ieškovė nuosavybės teise neturi jokio nekilnojamojo turto, nėra duomenų, kad ji turėtų kokio nors vertingo kilnojamojo turto (išskyrus automobilį Seat Toledo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė neturi ir kitų išlaikytinių (neįgalių artimų giminaičių ar pan.). Kaip jau buvo minėta, A. S. yra diagnozuota (duomenys neskelbtini) liga – (duomenys neskelbtini), tačiau duomenų, kad dėl nurodytos ligos atsakovė turėtų kokių nors darbinės ar profesinės veiklos apribojimų, byloje nėra.

59. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, nenustatė pagrindo konstatuoti, jog ieškovės turtinė padėtis pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta neteisingai. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014), todėl ieškovė, turėdama pareigą materialiai remti savo nepilnamečius vaikus, turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti, jeigu esama turtinė padėtis anksčiau minėtos pareigos tinkamai vykdyti neleidžia (pvz. susirasti geriau apmokamą darbą; to negalint padaryti, susirasti papildomą darbą ar veiklą; persikvalifikuoti; kt.). Kaip jau buvo paminėta, ieškovė yra darbingo amžiaus, dėl turimų sveikatos problemų (diagnozuotos (duomenys neskelbtini) ligos) jos darbingumas nėra apribotas, todėl ji turi visas galimybes imtis priemonių, jog gautų didesnes pajamas. Nėra duomenų, kad atsakovė negalėtų dirbti ar susirasti geriau apmokamo ar papildomo darbo. Be to, pirmosios instancijos teismo nustatyta bendra išlaikymo nepilnamečiam vaikams (E. M. ir E. M.) per mėnesį reikalinga suma (po 300 Eur), net nesiekia pusės dabartinės minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio, kuris laikomas savaime būtinu nepilnamečiams vaikams išlaikyti (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtintas MMA dydis yra 840,00 Eur, o atskaičius privalomuosius mokesčius sudaro 633,00 Eur). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovė turėtų teikti išlaikymą kitiems asmenims. Ta aplinkybė, kad ieškovės darbinės veiklos pajamos šiuo metu siekia 630 Eur (atskaičius privalomuosius mokėjimus) savaime nepaneigia jos pareigos teikti nepilnamečių vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, nes šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas būtent nepilnamečių vaikų interesams. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovės blogos turtinės padėties yra nepagrįsti.

60. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad abiejų nepilnamečių vaikų (E. M. ir E. M.) gyvenamąją vietą nustačius su jų tėvu R. M., pastarasis įgijo teisę gauti tikslines išmokas („vaiko pinigus“), mokamas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnį, t. y. po 85,75 Eur kiekvienam vaikui. Ši reikšminga faktinė aplinkybė pirmosios instancijos teismo liko neįvertinta.

61. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo nuostatas šiuo įstatymu vaikui teikiama išmoka skirta būtent jo poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

62. Vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal minėtą įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

63. Atsižvelgiant į šiuo metu valstybės pagal Lietuvos Respublikos Išmokų vaikams įstatymą mokamos išmokos vienam nepilnamečiam vaikui dydį (85,75 Eur), spręstina, kad tiek ieškovės, tiek ir atsakovo nepilnametėms dukroms teiktino išlaikymo faktinė suma yra 257,12 Eur ((600 Eur – 85,75 Eur) / 2 ).

64. Be to, apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovas savo priešieškiniu gera valia sutiko, kad jis nepilnamečių vaikų išlaikymui galėtų skirti po 350 Eur, o ieškovė galėtų prie jų išlaikymo prisidėti kiek mažesne suma (žr. atsakovo priešieškinio 45 punktas). Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas tokių savo priešieškinyje išdėstytų aplinkybių nepaneigė.

65. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, remiantis šios nutarties 81–84 punktuose išdėstytais argumentais, yra teisinis ir faktinis pagrindas sumažinti pirmosios instancijos teismo iš ieškovės A. S. nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisto mėnesinio išlaikymo sumos dydį nuo 300 Eur iki 250 Eur kiekvienam vaikui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl apeliaciniame skunde ieškovės pareikšto naujo reikalavimo priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiams vaikas įsiskolinimą

66. Ieškovė apeliaciniu skundu, be kita ko, prašė apeliacinės instancijos teismo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą dukteriai E. M. sumoje 1 260 Eur ir dukteriai E. M. sumoje 1 260 Eur už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio mėn. iki 2023 m. balandžio 7 d.

67. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad tokio reikalavimo ieškovė savo 2022 m. liepos 29 d. pateiktame ieškinyje (reg. Nr. CBP-14190) suformulavusi nebuvo, tokį reikalavimą pagrindžiančių aplinkybių ji pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo, šiam reikalavimui galimai išspręsti reikšmingus įrodymus (AB „Swedbank“ sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. balandžio 28 d.) ji pateikė tik kartu su apeliaciniu skundu.

68. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija akcentuoja, kad apeliacijos paskirtis – neįsiteisėjusių pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė (CPK 301 straipsnis). Pažymėtina, kad CPK 312 straipsnyje imperatyviai nurodyta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taip pat įstatymas draudžia apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo apeliacinės kontrolės funkciją, o tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui ar naujų reikalavimų nagrinėjimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus. Išsprendus ginčą, apeliacinio skundo papildyti ir grįsti naujomis aplinkybėmis, nenagrinėtomis pirmosios instancijos teisme, kurių nebuvo nurodyta, taip pat negalima (CPK 312 straipsnis).

69. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas ieškovės apeliaciniame skunde keliamo naujo reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo neanalizuoja, kadangi anksčiau nurodyto teisinio reglamentavimo kontekste ieškovei nėra suteikta galimybė apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus.

Dėl procesinės bylos baigties

70. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovės apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai argumentai sudaro pagrindą skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta ieškovės (motinos) bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, pakeisti, įtraukiant naują punktą dėl bendravimo darbo dienomis. Taip pat yra pagrindas pakeisti ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nepilnamečiams vaikams iš ieškovės, mėnesio išlaikymo dydį sumažinant nuo 300 Eur iki 250 Eur, todėl A. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. sprendimo dalys dėl atsakovės (motinos) bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo iš atsakovės nepilnamečiams vaikams priteisimo keistinos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

71. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai laikytini neaktualiais ir neturinčiais esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

72. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

21. Ieškovė 2022 m. liepos 29 d. pateiktu ieškiniu reiškė tris savarankiškus reikalavimus: dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ja, dėl atsakovo (tėvo) ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos nustatymo bei dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo iš atsakovo (tėvo). Pirmosios instancijos teismas visus ieškovės ieškinio reikalavimus atmetė. Atsakovas 2022 m. lapkričio 14 d. pateiktu priešieškiniu reiškė du savarankiškus reikalavimus: dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su juo bei išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo iš ieškovės. Pirmosios instancijos teismas abu priešieškinio reikalavimus tenkino, taip pat savo iniciatyva nustatė ieškovės ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką. Išnagrinėjus ieškovės apeliacinį skundą, nei vienas iš ieškovės ieškinio reikalavimų patenkintas (visiškai ar iš dalies) nebuvo, jos ieškinys liko visiškai atmestas. Abu atsakovo priešieškinio reikalavimai liko patenkinti, tik nežymiai (nuo 300 Eur iki 250 Eur) buvo sumažintas iš ieškovės nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydis.

22. Remdamasis tuo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo keisti teismo sprendimo dalies, kuria išspręstas ginčo šalių pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

23. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 380 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro jos sumokėtas žyminis mokestis. Atsakovas duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

24. Apeliaciniu skundu ieškovė reiškė tris reikalavimus: nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja (atmestas), nustatyti jos ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką pagal modelį „50:50 procentų laiko“ (atmestas) bei sumažinti priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį (patenkintas iš dalies – mėnesinio išlaikymo suma sumažinta nuo 300 Eur iki 250 Eur). Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog ieškovės apeliacinis skundas yra tenkinamas 10 proc. apimtimi, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina proporcinga apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis - 38 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

25. Apeliacinės instancijos teismas 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi pakeitė Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. ir 2023 m. balandžio 7 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną nepilnamečių vaikų E. M. ir E. M. gyvenamąją vietą su atsakovu R. M., nustatė laikiną ieškovės A. S. ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, taip pat pakeitė laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir jo mokėtoją. Be to, apeliacinės instancijos teismas 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi taikė dar vienas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-535-1164/2023 dalies dėl materialinio išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo iš A. S. nepilnamečiams vaikams E. M. ir E. M. skubų vykdymą.

26. Išnagrinėjus ieškovės apeliacinį skundą, taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 149 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 11 d. sprendimą.

Sprendimo dalį dėl ieškovės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnametėmis dukromis E. M., gimusia (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. M., gimusia (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarkos nustatymo papildyti punktu dėl bendravimo darbo dienomis:

„Mama bendrauja su nepilnametės dukromis E. M. ir E. M. kiekvieną trečiadienį, pasiimdama vaikus iš ugdymo įstaigos (pasibaigus ugdymui), o jei jų ugdymo įstaigoje tą dieną nėra, tuomet iš jų gyvenamosios vietos tuo pačiu laiku, kuriuo mergaitės paimamos iš ugdymo įstaigos, ir grąžina jas į jų gyvenamąją vietą iki 20.00 val. Kai įvyksta pasikeitimų ir ieškovė negali atvykti pasiimti vaikų nustatytu laiku, ji privalo apie tai informuoti atsakovą SMS žinute ne vėliau nei prieš šešias valandas.“.

Sumažinti iš ieškovės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnametėms dukroms E. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) dydį iki 250 (dviejų penkiasdešimt eurų) Eur kiekvienam vaikui.

Likusią Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 11 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalį apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų – 38 (trisdešimt aštuonis eurus) Eur.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo nustatyta laikina nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, nustatyta laikina ieškovės ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, taip pat nustatytas laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis ir jo mokėtojas.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo sustabdytas Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-535-1164/2023 dalies dėl materialinio išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo skubus vykdymas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.