Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto ir Rūtos Latvelės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 27 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos, palūkanų ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. M. dėl skolos, palūkanų ir nuostolių priteisimo, prašydama priteisti iš atsakovo 2 000 Eur pagal vartojimo kredito sutartį (toliau – Sutartis) negrąžinto kredito; 143,97 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos; 900 Eur Sutarties sudarymo mokestį; 903,43 Eur nuostolių, paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki Sutarties termino pabaigos; 12 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. sausio 12 d. atsakovas ir vartojimo kredito davėja UAB „BnP Finance“ (toliau – pirminė kreditorė) sudarė vartojimo kredito sutartį (toliau – Sutartis), kuria pirminė kreditorė atsakovui 60 mėn. terminui suteikė 2 000 Eur vartojimo kreditą, o atsakovas Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais įsipareigojo kreditą grąžinti ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį) – 1 047 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma 9 proc.) ir 900 Eur sutarties sudarymo mokestį (Sutarties 1.17, 2.1, 5.1, 5.5 punktai). Sutarties 6.4 punktu šalys susitarė, kad, atsakovui pažeidus prievolę laiku vykdyti mokėjimus pagal Sutartį, ir dėl to kreditoriui kreipusis į teismą dėl skolos priteisimo, atsakovas įsipareigoja mokėti kreditoriui 12 proc. dydžio metines procesinės palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško priteistos skolos grąžinimo. Remiantis Sutarties 4.2 punktu, atsakovas susipažino su pradinės kreditorės skolinimo platformoje pateiktomis Sutarties sąlygomis ir patvirtino tai pasirašydamas nuotoliniu būdu.

3. Ieškovės teigimu, atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų, į pradinės kreditorės siųstus raginimo laiškus nereagavo. Pradinė kreditorė 2021 m. birželio 9 d. atsakovui išsiųstu išankstiniu raštišku pranešimu Sutartį nutraukė. Atsakovas per pranešime apie Sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė. 2021 m. gegužės 19 d. reikalavimų perleidimo sutartimi pirminė kreditorė reikalavimo teises, kylančias iš Sutarties, perleido ieškovei. 2021 m. birželio 18 d. ieškovė Sutartyje nurodytu elektroninio pašto adresu atsakovui išsiuntė pranešimą, kuriuo informavo apie pasikeitusį kreditorių. Ieškiniu prašomą priteisti atsakovo skolą sudaro 2 000 Eur suteikto negrąžinto vartojimo kredito; 143,97 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo dienos pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą grafiką, sudedant visas nepadengtas kredito mokesčio įmokų dalis; 900 Eur neapmokėtas Sutarties sudarymo mokestis; 903,43 Eur nuostolių – nesumokėtų mokėjimo (pelno) palūkanų, kurios paskaičiuotos už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. birželio 9 d.) iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2026 m. sausio 12 d.), sudedant nepadengtas kredito mokesčio dalis pagal anuiteto metodu sudarytą Sutarties grafiką.

4. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. gegužės 27 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo: 1) 2 900 Eur skolos; 2) 143,97 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos; 3) nuostolius (negautas pelno palūkanas), kuriuos sudaro 9 proc. nuo negrąžintos kredito sumos (2 000 Eur) už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2021 m. birželio 9 d.) iki visiško kredito sumos grąžinimo, tačiau ne ilgiau nei iki vartojimo kredito termino pabaigos (2026 m. sausio 12 d.); 4) 217,14 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl 12 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško priteistos skolos grąžinimo, priteisimo, ex officio (liet. savo iniciatyva, pagal pareigas) pripažinęs 2021 m. sausio 12 d. vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-9wvp52nj bendrųjų sąlygų 6.2 punkto sąlygą, nustačiusią 12 proc. dydžio metinį procesinių palūkanų dydį, nesąžininga ir negaliojančia ab initio (liet. nuo pradžios, nuo sutarties sudarymo momento).

6. Teismas nustatė, kad 2021 m. sausio 12 d. atsakovas ir UAB „BnP Finance“ (pirminė kreditorė) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-9wvp52nj (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovui 60 mėnesių terminui buvo suteiktas 2 000 Eur vartojimo kreditas. Sutartimi suteiktą vartojimo kreditą ir su vartojimo kreditu susijusias išlaidas atsakovas įsipareigojo sumokėti iki 2026 m. sausio 12 d. Sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punktu šalys susitarė, kad vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę laiku vykdyti mokėjimus pagal Sutartį ir dėl to vartojimo kredito davėjui pasikreipus į teismą dėl skolos priteisimo, vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 12 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo. Atsakovas įsipareigojimų nevykdė, 2021 m. birželio 9 d. Sutartis buvo nutraukta. 2021 m. gegužės 19 d. pirminė kreditorė reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2021-05/01 reikalavimo teises pagal Sutartį perleido ieškovei. 2021 m. birželio 18 d. ieškovė atsakovui Sutartyje nurodytu adresu išsiuntė pranešimą apie kreditorės pasikeitimą.

7. Teismas tenkino ieškinio reikalavimus dėl 2 900 Eur skolos (2 000 Eur negrąžinto kredito sumos, 900 Eur nesumokėto Sutarties sudarymo mokesčio); 143,97 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo (2021 m. birželio 9 d.) priteisimo, nurodydamas, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus pirminei kreditorei ar ieškovei (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis).

8. Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo 900,43 Eur nuostolių (negautų pajamų), ieškovės paskaičiuotų už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. birželio 9 d.) iki Sutarties termino pabaigos (2026 m. sausio 12 d.), teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog Sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo veiksmų (netinkamo Sutarties vykdymo) ir dėl to ieškovė negavo tikėtinų gauti pajamų – palūkanų už laikotarpį iki Sutarties termino pabaigos 2026 m. sausio 12 d., ieškovė turi teisę į negautų pajamų, kaip nuostolių, atlyginimą. Teismas nurodė, kad galutinis terminas, iki kurio ieškovė apskaičiavo mokėtinas palūkanas kaip negautas pajamas (nuostolius), dar nėra suėjęs, todėl, teismo teigimu, konkrečia suma šie nuostoliai ieškovei negali būti priteisti. Dėl to teismas reikalavimą tenkino, priteisdamas ieškovei iš atsakovo negautas pajamas, kurias sudaro 9 proc. nuo negrąžinto kredito sumos (2 000 Eur) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2021 m. birželio 9 d.) iki visiško kredito sumos grąžinimo, tačiau ne ilgiau nei iki vartojimo kredito termino pabaigos (2026 m. sausio 12 d.).

9. Teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl 12 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo. Nurodė, kad Sutarties pagrindu tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip vartojimo teisiniai santykiai, todėl atsakovo atžvilgiu papildomai taikytinos vartotojų teisių apsaugą įtvirtinančios teisės normos. Atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pagal kurią teismas, spręsdamas dėl palūkanų dydžio vartojimo teisiniuose santykiuose teisėtumo, turi įvertinti ne tik kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai, bet ir kredito davėjo pareigą atsakingai skolinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015), bei į tai, kad nagrinėjamu atveju pagal Sutartį atsakovas (vartotojas) turėjo pareigą grąžinti kreditą per 60 mėnesių laikotarpį, tačiau jau po 5 mėnesių kredito davėjo (pirminės kreditorės) iniciatyva Sutartis buvo nutraukta dėl kredito gavėjo (atsakovo) netinkamai vykdomų sutartinių įsipareigojimų, teismas sprendė, kad kredito davėjas savo pareigos skolinti atsakingai Sutarties sudarymo metu nebuvo tinkamai įvykdęs, o savo galimas rizikas siekė kompensuoti žymiai didesnėmis nei įstatymo nustatytomis procesinėmis palūkanomis. Teismo vertinimu, Sutartimi nustatant 12 proc. dydžio metines procesines palūkanas, pradinė kreditorė jau Sutarties pasirašymo metu numatė, jog galimai patirs nuostolius, susijusius su teisminiu procesu, kad gali reikėti atsakovą skatinti operatyviau vykdyti teismo sprendimą, tačiau vis tiek nusprendė suteikti kreditą atsakovui, o netrukus Sutartis ir buvo nutraukta. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad Sutartyje nustatyta 12 proc. dydžio metinė procesinių palūkanų norma, nevertintina kaip protinga, pagrįsta ir atitinkanti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei nepažeidžianti vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo interesų pusiausvyros. Dėl to teismas ją nustatančias Sutarties nuostatas pripažino nesąžiningomis, negaliojančiomis ab initio ir byloje netaikytinomis, o ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo 12 proc. dydžio metines procesines palūkanas atmetė kaip nepagrįstą (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas, 8, 9 dalys).

10. Teismas nustatė, kad ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 40 Eur žyminis mokestis ir 242 Eur išlaidos už teisinę pagalbą parengiant ieškinį. Apskaičiavęs, kad tenkinama 77 proc. ieškinio, teismas proporcingai priteisė ieškovei iš atsakovo 217,14 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1, 2 dalys).

III. Apeliacinio skundo argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 27 d. sprendimo už akių dalį dėl 12 proc. metinių procesinių palūkanų nepriteisimo ir priteisti ieškovei iš atsakovo 12 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovo 282 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas (19 Eur žyminį mokestį).

12. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl 12 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo, nepagrįsta ir neteisėta, nes teismas nepagrįstai vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu ir neatsižvelgė į tai, kad atsakovas daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, o sudarydamas Sutartį, susipažino, suprato ir sutiko su Sutarties sąlygomis, prisiėmė Sutartyje nustatytus įsipareigojimus, taip pat ir dėl Sutartyje numatytų procesinių palūkanų dydžio jam tinkamai nevykdant Sutarties ir kreditoriui kreipusis į teismą dėl tinkamo įsipareigojimų nevykdymo. Sąlyga dėl palūkanų dydžio atsakovui buvo aiški, suprantama ir jam priimtina, sudarydamas Sutartį jis dėl to nereiškė jokių prieštaravimų. Šalys raštu gali susitarti dėl didesnių nei 5 proc. dydžio procesinių palūkanų, o sutartas 12 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų dydis neprieštarauja šalių Sutarties bendrųjų sąlygų dalies nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo mažinti ar apskritai nepriteisti iš atsakovo prašomų priteisti 12 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokia procesinių palūkanų norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nėra laikytina neprotingai didele. Atsakovas netinkamai vykdė savo sutartines prievoles ir turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

14. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria teismas pripažino, kad vartojimo kredito sutarties sąlyga dėl 12 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų skaičiavimo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo, buvo nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė, todėl tokią sutarties nuostatą pripažino nesąžininga ir, atitinkamai, negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas, 8, 9 dalys); atsižvelgdamas į tai, atmetė ieškinio reikalavimą dėl 12 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo.

Dėl vartojimo kredito sutarties sąlygos, nustatančios 12 proc. dydžio metines procesines palūkanas, atitikties sąžiningumo kriterijams

16. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis).

17. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad palūkanos gali būti dvejopo pobūdžio – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015, 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Kompensacinės palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).

19. Kompensuojamosios palūkanos ir jų dydis gali būti nustatomi šalių susitarimu, jo nesant – pagal įstatymą (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

20. Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015, 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018).

21. Atsižvelgiant į nurodytą, vartojimo kredito teisinių santykių atveju pagal įstatymą galėtų būti skaičiuojamos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pradinės kreditorės UAB ,,BnP Finance“ (vartojimo kredito davėjos) ir atsakovo (vartojimo kredito gavėjo) 2021 m. sausio 12 d. sudarytos Vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-9wvp52nj bendrųjų sąlygų 6.2 punkte nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal Vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to vartojimo kredito davėjui kreipųsis į teismą dėl skolos priteisimo, šalys susitaria, jog vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 12 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo. Taigi, pasinaudojant CK 6.37 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybe šalims susitarti, šalių raštu sudarytoje sutartyje nustatytos daugiau nei du kartus didesnės – 12 proc. dydžio – metinės procesinės palūkanos, nei įtvirtintos įstatyme (5 proc.).

22. Kaip minėta, pagal CK 6.37 straipsnio 3 dalį, kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Vertinant ginčo atveju Sutartyje nustatytų 12 proc. dydžio procesinių palūkanų dydžio atitiktį teisiniam reglamentavimui bei sąžiningumo ir protingumo principams, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad vertinamos vartojimo kredito sutarties sąlygos, todėl aktualios papildomai taikytinos vartotojų teisių apsaugą įtvirtinančios teisės normos (CK XVIII1 skyrius).

23. CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje ginčas kyla iš vartojimo sutarties, turi pareigą ex officio įvertinti tokios sutarties sąlygų atitiktį vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumo kriterijams, įtvirtintiems CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje. CK 6.228⁴ straipsniu įgyvendinama Tarybos 1993 m. balandžio 5 d. direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva), todėl, taikant nurodyto straipsnio nuostatas, jos aiškintinos atsižvelgiant ir į Direktyvos tekstą bei tikslus, aktualią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

24. Kasacinis teismas yra išskyręs du nesąžiningų sutarčių sąlygų arba sąžiningumo kontrolės aspektus: procedūrinį (t. y. sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė) ir materialinį (sutarties turinio kontrolė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Procedūrinis sąžiningumo kontrolės aspektas dar kitaip vadinamas skaidrumo reikalavimu. Atsižvelgiant į tai, koks kriterijus yra taikomas, gali skirtis ir taikytinos teisinės pasekmės. Materialinis arba sutarties turinio kriterijus apima sutarties sąlygos vertinimą pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nustatytą preziumuojamų nesąžiningų sąlygų sąrašą. Šis sąrašas nėra baigtinio pobūdžio, jame esančios sąlygos nebūtinai yra nesąžiningos ir atvirkščiai – sąlyga, kurios nėra šiame sąraše, gali būti nesąžininga. Tuo atveju, jei sutarties sąlyga neatitinka nė vienos iš šiame sąraše nurodytų sąlygų, tai neatleidžia teismo nuo pareigos tikrinti sąlygas pagal bendrąjį sąžiningumo kriterijų, nustatytą CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje (CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalis). Sutarčių sąlygos pagal bendrąjį sąžiningumo kriterijų yra vertinamos nustatant, ar sąlyga pažeidžiamas sąžiningumo reikalavimas ir iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

25. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nurodyta reiškia, jog nesąžiningų sąlygų kontrolė taikoma vartojimo sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos. CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sąlygos buvo aptartos individualiai, šio straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sąlygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

26. Nagrinėjamu atveju, įvertinus 2021 m. sausio 12 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-9wvp52nj turinį bei sudarymo mechanizmą, darytina išvada, kad Sutarties sąlyga dėl procesinių palūkanų dydžio, įtvirtinta skiltyje „Sutartinė atsakomybė“ ir atkartota Standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą, yra standartinė, iš anksto pradinės kreditorės parengtos sutarties sąlyga, dėl kurios atsakovas neturėjo galimybės derėtis, o tik buvo su ja supažindintas (kaip nurodė ieškovė – pradinės kreditorės skolinimo platformoje pasirašydamas nuotoliniu būdu), todėl ji laikytina individualiai neaptarta vartojimo sutarties sąlyga (CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis). Tai, kad minėta sąlyga būtų buvusi individualiai aptarta su atsakovu, kad atsakovas būtų turėjęs galimybę daryti įtaką nustatant procesinių palūkanų dydį, ieškovė nesiėmė pareigos įrodinėti (6.228⁴ straipsnio 4 dalis; CPK 178 straipsnis). Aplinkybės, kad Sutarties ginčo nuostatos buvo aptartos individualiai, pirmosios instancijos teismas nenustatė. Nors apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad atsakovas Sutartį sudarė savo valia ir pats prisiėmė Sutartyje nustatytus įsipareigojimus, įskaitant ir dėl 12 proc. procesinių palūkanų, duomenų, patvirtinančių, jog Sutarties nuostatos, įskaitant ir nuostatas dėl procesinių palūkanų, šalių buvo aptartos individualiai, t. y. įrodymų, kad dėl Sutarties sąlygų vyko derybos ar susirašinėjimas, kad atsakovas turėjo realią galimybę daryti įtaką jų turiniui, ieškovė nepateikė. Teismo vertinimu, Sutartyje nurodyti atsakovo patvirtinimai apie tai, kad jis suprato Sutarties sąlygas, su jomis sutinka, pagrindo daryti išvadą, jog dėl Sutarties sąlygų vyko realios derybos, jog atsakovas turėjo realią galimybę daryti įtaką ginčo Sutarties sąlygų turiniui, taip pat nesudaro (CPK 185 straipsnis), todėl preziumuotina, kad Sutarties nuostatos dėl procesinių palūkanų dydžio šalių nebuvo individualiai aptartos (CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis).

27. Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, jog Sutarties nuostatos, įskaitant ir dėl procesinių palūkanų, šalių buvo aptartos individualiai, pagrįstai atliko Sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolę (CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalis).

28. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta prezumpcija, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad klausimą, ar atitinkama vartojimo sutarties sąlyga buvo nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą (netinkamą įvykdymą), teismas turi spręsti atsižvelgdamas į CK 6.228⁴ straipsnio 5 dalį, pagal kurią ar vartojimo sutarties sąlyga nesąžininga, turi būti vertinama atsižvelgiant į sutartyje nurodytų prekių ar paslaugų prigimtį ir visas sutarties sudarymo metu buvusias ir jos sudarymui turėjusias įtakos aplinkybes, ir visas kitas tos sutarties ar kitos sutarties, nuo kurios ji priklauso, sąlygas. Vertinant, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, vienu (bet ne vieninteliu) iš kriterijų taip pat gali būti ir kituose teisės aktuose nustatyti netesybų dydžio ribojimai vartojimo sutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Pareiga įrodyti aplinkybes, pagal CK 6.228⁴ straipsnio 5 dalį patvirtinančias, kad Sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui (CK 6.228⁴ straipsnio 3 dalis).

29. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vertinant, ar dėl vartojimo sutarties sąlygos atsiranda „ryškus“ iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų neatitikimas vartotojo nenaudai, reikia atsižvelgti į nacionalinės teisės nuostatas, taikytinas tuo atveju, kai nėra susitarimo tarp šalių. Būtent atlikdamas tokią lyginamąją analizę nacionalinis teismas galės įvertinti, ar ir, prireikus – kiek, dėl sutarties vartotojas atsiduria nepalankesnėje teisinėje situacijoje, palyginti su nustatytąja galiojančioje nacionalinėje teisėje (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimas byloje Mohamed Aziz prieš Caixa d‘Estalvis de Catalunya, Tarragona i Manresa (Catalunyacaixa), C-415/11, 68–69 punktai).

30. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ginčo Vartojimo kredito sutarties 6.2 punkte įtvirtintas daugiau kaip du kartus didesnis procesinių palūkanų dydis, nei būtų skaičiuojamas pagal įstatymo nuostatas. Ieškovė nenurodė tokį procesinių palūkanų dydį pateisinančių priežasčių ir neargumentavo tokio ryškaus nukrypimo nuo įstatyme įtvirtinto procesinių palūkanų dydžio būtinybės (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad, kaip buvo minėta, procesinių palūkanų paskirtis yra kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą, tačiau, atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintą įprastą procesinių palūkanų dydį, laikomą pakankamu nurodytai paskirčiai atlikti, pripažintina, jog daugiau kaip du kartus įstatyme įtvirtintą palūkanų dydį viršijančios procesinės palūkanos neatitinka nurodytos paskirties kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius ir skatinti įvykdyti teismo sprendimą. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendžiant dėl palūkanų dydžio vartojimo teisiniuose santykiuose teisėtumo, turi būti įvertinta ne tik kredito gavėjo pareiga skolintis atsakingai, bet ir kredito davėjo pareiga atsakingai skolinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015). Nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog 60 mėnesių laikotarpiui sudaryta vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta skolininkui jos nevykdant jau po 5 mėnesių, leidžia pagrįstai abejoti kredito davėjo pareigos skolinti atsakingai vykdymo tinkamumu, o nurodyta Sutarties sąlyga kreditorius savo galimas rizikas siekė kompensuoti žymiai didesnėmis nei įstatymo nustatytomis procesinėmis palūkanomis. Toks procesinių palūkanų dydis, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytinas akivaizdžiai per dideliu, neatitinkančiu šalių interesų pusiausvyros ir numatančiu nepagrįstai didelę vartotojo (atsakovo) civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju. Atsižvelgiant į tai, 2021 m. sausio 12 d. sutarties sąlyga, numatanti tokį nepagrįstai didelį procesinių palūkanų dydį, pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinta nustatančia neproporcingai didelę atsakovo civilinę atsakomybę, ir, atitinkamai, nesąžininga (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas).

31. Atsižvelgiant į tai, kas buvo nurodyta, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės teiginys, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas nurodytą ginčo Sutarties nuostatą negaliojančia, iš esmės paneigė šalių susitarimo teisę. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo. Taigi, teisiniu reguliavimu, pagal kurį ginčo Sutarties nuostatos nagrinėjamu atveju pripažintinos negaliojančiomis ir byloje netaikytinomis, nėra ribojama verslininko ir vartotojo teisė susitarti, tačiau užtikrinamas vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, apsauga. Fizinio asmens (vartotojo) ekonominė padėtis paprastai yra silpnesnė negu kitos vartojimo sutarties šalies – pardavėjo ar paslaugų teikėjo (verslininko), todėl tokiu atveju vartojimo santykiuose negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).

Dėl procesinių palūkanų (ne)priteisimo

32. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad, pripažinus sutarties sąlygą nustatančia neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir, atitinkamai, nesąžininga, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje, t. y. tokia sąlyga pripažintina negaliojančia nuo sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-318-611/2017; 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019; 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Yra išaiškinta, jog tuo atveju, jei teismas nustato, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, jis turi sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, pripažinti nesąžininga, negaliojančia ab initio, ir šios sąlygos ginčo atveju netaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019).

33. Vis dėlto, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nurodyti išaiškinimai ir teismų praktika formuojama sprendžiant klausimus dėl sutartinių netesybų, kurių paskirtis, kaip minėta, kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo kreditoriaus patirtus nuostolius. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl specifinių – procesinių – palūkanų. Pastarosios, kaip minėta, atlieka dvejopą funkciją, nes jų paskirtis yra ne tik kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, tačiau taip pat ir skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015, 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Įstatyme tiesiogiai įtvirtinta prievolė mokėti tokias palūkanas: pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje išaiškinta, jog tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014, 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015). CK 6.37 straipsnio 2 dalis, pagal kurią leidžiamas procesinių palūkanų priteisimas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, grindžiama tuo, kad jau iki kreipimosi į teismą dienos egzistuoja piniginė skolininko prievolė, kurios skolininkas geruoju nevykdo ir taip pažeidžia kreditoriaus teises; teismo sprendimu tokia prievolė ne sukuriama, o tik patvirtinamas jos egzistavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019).

34. Įvertinusi nurodytą procesinių palūkanų ypatumą ir tiesiogiai įstatyme įtvirtintą tiek prievolę mokėti tokias palūkanas, tiek jų dydį, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, pripažinus nesąžininga Sutarties sąlygą dėl nustatyto 12 proc. dydžio procesinių palūkanų dydžio, ieškovei iš atsakovo priteistinos įstatyme įtvirtinto dydžio (5 proc.) procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl priteistų nuostolių (negautų pajamų) skaičiavimo

35. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašė, be kitko, priteisti iš atsakovo 903,43 Eur nuostolių, kuriuos sudaro, ieškovės teigimu, nesumokėtos 9 proc. dydžio metinės mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. birželio 9 d.) iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2026 m. sausio 12 d.), pagal anuiteto metodu sudarytą Sutarties grafiką. Teismas 2022 m. gegužės 27 d. sprendimu už akių šį ieškinio reikalavimą tenkino, priteisdamas ieškovei iš atsakovo, be kitko, nuostolius (negautas pelno palūkanas), kuriuos sudaro 9 proc. nuo negrąžintos kredito sumos (2 000 Eur) už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2021 m. birželio 9 d.) iki visiško kredito sumos grąžinimo, tačiau ne ilgiau nei iki vartojimo kredito termino pabaigos (2026 m. sausio 12 d.). Pasisakydamas dėl šio reikalavimo, teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog Sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo veiksmų (netinkamo Sutarties vykdymo) ir dėl to ieškovė negavo tikėtinų gauti pajamų – palūkanų už laikotarpį iki Sutarties termino pabaigos 2026 m. sausio 12 d., ieškovė turi teisę į negautų pajamų, kaip nuostolių, atlyginimą, tačiau, teismo teigimu, galutinis terminas, iki kurio ieškovė apskaičiavo mokėtinas palūkanas kaip negautas pajamas (nuostolius), dar nėra suėjęs, todėl konkrečia suma šie nuostoliai ieškovei negali būti priteisti.

36. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Normaliomis ir įprastomis sąlygomis ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis, kad, vykdant vartojimo kredito sutartį, gaus pajamas, išreikštas atsakovo už naudojimąsi pasiskolintomis lėšomis turėtomis mokėti mokėjimo (pelno) palūkanomis, atliekančiomis užmokesčio funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis).

37. Nagrinėjamu atveju mokėjimo (pelno) palūkanų dydis buvo nustatytas Vartojimo kredito sutarties specialiosios dalies sąlygose pateikiant mokėjimų grafiką, kuriame aiškiai atsispindi grąžinama palūkanų suma (491,20 Eur), kurią atsakovas, tinkamai vykdydamas Sutartį, turėjo sumokėti iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026 m. sausio 12 d.) (e. b. l. 15–16). Nurodytą palūkanų sumą (pajamas) ieškovė tikėjosi gauti pagal grafiką kiekvieną mėnesį iki 2026 m. sausio 12 d., o iš mokėjimo grafiko matyti, kad kas mėnesį mokėtinų palūkanų suma nuolat mažėtų, jei atsakovas tinkamai vykdytų Sutartį, t. y. kiekvieną mėnesį mokėtų įmokas. Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose (e. b. l. 15–16) ir Standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą (e. b. l. 21–24) buvo nustatyta, kad, atsakovo, tinkamai vykdančio Sutartį, metinė mokamų palūkanų norma yra 9 proc., o bendra mokėtina palūkanų suma – 491,20 Eur. Ieškovė vienašališkai Sutartį nutraukė 2021 m. birželio 9 d. dėl to, kad atsakovas nustatytų įmokų nemokėjo (e. b. l. 12). Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių priteisė ieškovei iš atsakovo 143,97 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki ginčo Sutarties nutraukimo momento. Taigi ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti likusią mokėjimo palūkanų sumą, atsakovui mokant einamąsias įmokas nustatytu grafiku (ir paskolos negrąžinus anksčiau termino) iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos.

38. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos. Taigi bet kuriuo atveju ieškovės lūkestis išsireikalauti iš atsakovo negautas pajamas yra ribojamas ne tik prieš tai nurodyta maksimalia palūkanų suma, bet ir fakto, kad atsakovas gali bet kuriuo metu grąžinti pagrindinę skolą ar jos dalį.

39. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimą dėl nuostolių (negautų pajamų) priteisimo, procentinę negautų pajamų išraišką priteisė nuo visos negrąžinto kredito sumos, taip negautų palūkanų sumos skaičiavimą atsiedamas nuo su atsakovu suderinto mokėjimų grafiko. Tai sudaro prielaidas kilti didesnei atsakovo sutartinei atsakomybei nei ieškovė realiai patyrė ar patirs nuostolių, nes taip skaičiuojama negautų pajamų suma viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai ir teisėtai galėjo tikėtis gauti tuo atveju, jei vartojimo kredito sutartis būtų tinkamai vykdoma iki kredito paskolos grąžinimo termino pabaigos.

40. Teismai savo praktikoje ne kartą yra pabrėžę, kad aplinkybė, jog po vartojimo paskolos sutarties nutraukimo mokėjimo grafikas, kuris yra sudėtinė sutarties dalis, neteko galios, nereiškia, kad toks mokėjimo grafikas nepatvirtina realių kreditorės negautų pajamų ir sumų (nesumokėtų palūkanų negautų pajamų forma) priteisimas pagal grafiką nepažeidžia kreditorės lūkesčių, nes kreditorė nuo vartojimo paskolos sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo paskolos sutarties termino pabaigos, turėjo teisėtą lūkestį gauti būtent sutartyje nustatyto dydžio palūkanų normos mokėjimo palūkanų (pajamų) sumą, mokamą kiekvieną mėnesį pagal vartojimo paskolos sutartį nuo negrąžintos paskolos sumos likučio, tačiau ne didesnę, kaip konkretų mėnesį turėjęs būti paskolos likutis. Toks skaičiavimas yra pagrįstas ir atitinka formuojamą teismų praktiką (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1795-580/2020; 2021 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-387-854/2021, 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-232-855/2021, 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-890-855/2021, 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-891-854/2021, 2021 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1026-852/2021, 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3043-567/2021; Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020; ir kt.). Teisėjų kolegija pritaria ir laikosi šios praktikos.

41. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl nuostolių atlyginimo priteisimo tikslintina, nurodant, kad priteistini nuostoliai (negautos pajamos) skaičiuotinos kaip Sutartyje (tinkamo jos vykdymo atveju) sulygtas procentas (9 proc.) nuo kiekvienos pradelstos mokėti įmokos pagal grafiką, skaičiuojant nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau, kaip iki Sutartyje numatyto kredito grąžinimo termino pabaigos, t. y. iš atsakovo ieškovei priteistinos 9 proc. dydžio mokėjimo palūkanos, kaip negautos pajamos, skaičiuotinos remiantis Vartojimo kredito sutartimi sutarto mokėjimo grafiko duomenimis – nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. birželio 9 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026 m. sausio 12 d.), skaičiuojant 9 proc. dydžio palūkanas kiekvieną mėnesį nuo negrąžinto kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likutis pagal mokėjimo grafiką: 2021 m. birželio 10 d. – 2021 m. birželio 12 d. – 1 892,72 Eur (5 įmokos pagal grafiką dalis); 2021 m. liepos 12 d. – 1 865,40 Eur (6 įmoka pagal grafiką); 2021 m. rugpjūčio 12 d. – 1 837,87 Eur (7 įmoka pagal grafiką); 2021 m. rugsėjo 12 d. – 1 810,14 Eur (8 įmoka pagal grafiką); 2021 m. spalio 12 d. – 1 782,20 Eur (9 įmoka pagal grafiką); 2021 m. lapkričio 12 d. – 1 754,05 Eur (10 įmoka pagal grafiką); 2021 m. gruodžio 12 d. – 1 725,69 Eur (11 įmoka pagal grafiką); 2022 m. sausio 12 d. – 1 697,12 Eur (12 įmoka pagal grafiką); 2022 m. vasario 12 d. – 1 668,33 Eur (13 įmoka pagal grafiką); 2022 m. kovo 12 d. – 1 639,33 Eur (14 įmoka pagal grafiką); 2022 m. balandžio 12 d. – 1 610,11 Eur (15 įmoka pagal grafiką); 2022 m. gegužės 12 d. – 1 580,67 Eur (16 įmoka pagal grafiką); 2022 m. birželio 12 d. – 1 551,01 Eur (17 įmoka pagal grafiką); 2022 m. liepos 12 d. – 1 521,13 Eur (18 įmoka pagal grafiką); 2022 m. rugpjūčio 12 d. – 1 491,02 Eur (19 įmoka pagal grafiką); 2022 m. rugsėjo 12 d. – 1 460,69 Eur (20 įmoka pagal grafiką); 2022 m. spalio 12 d. – 1 430,13 Eur (21 įmoka pagal grafiką); 2022 m. lapkričio 12 d. – 1 399,34 Eur (22 įmoka pagal grafiką); 2022 m. gruodžio 12 d. – 1 368,32 Eur (23 įmoka pagal grafiką); 2023 m. sausio 12 d. – 1 337,07 Eur (24 įmoka pagal grafiką); 2023 m. vasario 12 d. – 1 305,58 Eur (25 įmoka pagal grafiką); 2023 m. kovo 12 d. – 1 273,85 Eur (26 įmoka pagal grafiką); 2023 m. balandžio 12 d. – 1 241,89 Eur (27 įmoka pagal grafiką); 2023 m. gegužės 12 d. – 1 209,69 Eur (28 įmoka pagal grafiką); 2023 m. birželio 12 d. – 1 177,25 Eur (29 įmoka pagal grafiką); 2023 m. liepos 12 d. – 1 144,56 Eur (30 įmoka pagal grafiką); 2023 m. rugpjūčio 12 d. – 1 111,63 Eur (31 įmoka pagal grafiką); 2023 m. rugsėjo 12 d. – 1 078,45 Eur (32 įmoka pagal grafiką); 2023 m. spalio 12 d. – 1 045,02 Eur (33 įmoka pagal grafiką); 2023 m. lapkričio 12 d. – 1 011,34 Eur (34 įmoka pagal grafiką); 2023 m. gruodžio 12 d. – 977,41 Eur (35 įmoka pagal grafiką); 2024 m. sausio 12 d. – 943,22 Eur (36 įmoka pagal grafiką); 2024 m. vasario 12 d. – 908,78 Eur (37 įmoka pagal grafiką); 2024 m. kovo 12 d. – 874,08 Eur (38 įmoka pagal grafiką); 2024 m. balandžio 12 d. – 839,12 Eur (39 įmoka pagal grafiką); 2024 m. gegužės 12 d. – 803,90 Eur (40 įmoka pagal grafiką); 2024 m. birželio 12 d. – 768,41 Eur (41 įmoka pagal grafiką); 2024 m. liepos 12 d. – 732,66 Eur (42 įmoka pagal grafiką); 2024 m. rugpjūčio 12 d. – 696,64 Eur (43 įmoka pagal grafiką); 2024 m. rugsėjo 12 d. – 660,35 Eur (44 įmoka pagal grafiką); 2024 m. spalio 12 d. – 623,79 Eur (45 įmoka pagal grafiką); 2024 m. lapkričio 12 d. – 586,95 Eur (46 įmoka pagal grafiką); 2024 m. gruodžio 12 d. – 549,84 Eur (47 įmoka pagal grafiką); 2025 m. sausio 12 d. – 512,45 Eur (48 įmoka pagal grafiką); 2025 m. vasario 12 d. – 474,78 Eur (49 įmoka pagal grafiką); 2025 m. kovo 12 d. – 436,82 Eur (50 įmoka pagal grafiką); 2025 m. balandžio 12 d. – 398,58 Eur (51 įmoka pagal grafiką); 2025 m. gegužės 12 d. – 360,05 Eur (52 įmoka pagal grafiką); 2025 m. birželio 12 d. – 321,23 Eur (53 įmoka pagal grafiką); 2025 m. liepos 12 d. – 282,12 Eur (54 įmoka pagal grafiką); 2025 m. rugpjūčio 12 d. – 242,72 Eur (55 įmoka pagal grafiką); 2025 m. rugsėjo 12 d. – 203,02 Eur (56 įmoka pagal grafiką); 2025 m. spalio 12 d. – 163,03 Eur (57 įmoka pagal grafiką); 2025 m. lapkričio 12 d. – 122,74 Eur (58 įmoka pagal grafiką); 2025 m. gruodžio 12 d. – 82,14 Eur (59 įmoka pagal grafiką); 2026 m. sausio 12 d. – 41,24 Eur (60 įmoka pagal grafiką) (e. b. l. 15–16).

42. Kartu pastebėtina, kad CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalis nustato, jog bet kuri vartojimo sutarties sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis. Kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai. Vertinant CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalies normą lingvistiškai, bet kuri neskaidri sutarties sąlyga, t. y. neatitinkanti aiškumo ir suprantamumo reikalavimo, reiškia tokios sąlygos nesąžiningumą. Tokia nuostata atitinka Direktyvos 93/13/EEB normas. Nagrinėjamu atveju ieškovė, grįsdama ieškinio reikalavimą dėl nuostolių (negautų pajamų) priteisimo, kartu su ieškiniu pateikė du skirtingus mokėjimo grafikus (e. b. l. 13–14, 15–16). Išnagrinėjus ginčo Sutarties turinį matyti, kad skirtingi mokėjimo grafikai siejami su Sutartyje įvardintomis palūkanų nuolaidomis: paskolos sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad suteikiamos paskolos palūkanos yra 18 proc., o palūkanos, pritaikius nuolaidą – 9 proc. Prie Sutarties pridėtame mokėjimo grafike palūkanos skaičiuojamos pritaikius nuolaidą, t. y. 9 proc. dydžio (e. b. l. 15–16). Standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą nurodoma, kad taikomos 9 proc. metinės palūkanos (su pritaikyta nuolaida), o bendra mokėtinų palūkanų suma – 491,20 Eur (e. b. l. 21–24). Sutarties bendrųjų sąlygų 5.5 punkte, Standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą nurodoma, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos specialiosiose sutarties sąlygose nustatytos palūkanos be nuolaidos; kad nuolaidos palūkanoms taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Atsižvelgiant į šias nuostatas, atsakovui nevykdant įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį, ieškovė 2021 m. kovo 16 d. vienašališkai parengė Sutarties priedą Nr. 1 – kitą mokėjimų grafiką, perskaičiuodama palūkanas į 18 proc. dydžio (e. b. l. 13–14). Teismų praktikoje palūkanų dydžio pakeitimas, susietas su netinkamu sutarties vykdymu, pripažįstamas netesybomis (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1046-567/2021; 2020 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1659-567/2020; 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1721-567/2020; 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3043-567/2021). Teisėjų kolegija pažymi, kad Vartojimo kredito sutartyje įtvirtinta sąlyginė nuolaida, kai jos netaikymas yra susijęs su prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją (CK 6.71 straipsnis); palūkanų dydžio skaičiavimo susiejimas su aplinkybe, ar kredito gavėjas laiku moka įmokas, reiškia ne ką kitą, kaip papildomo mokesčio taikymą už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą, t. y. pažeidžia VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą, pagal kurį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos tik šioje normoje įtvirtinto dydžio netesybos, kurios negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, ir jokie kiti mokesčiai negalimi. Dėl to, skaičiuojant prašomus priteisti nuostolius (negautas pajamas) turi būti vadovaujamasi Sutarties sudarymo metu šalių patvirtintu mokėjimo grafiku (e. b. l. 15–16).

Dėl procesinės bylos baigties

43. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčo santykiui aktualias materialinės teisės normas, spręsdamas dėl šalių sudarytos Sutarties sąlygų sąžiningumo nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos, tačiau nepakankamai atsižvelgė į procesinių palūkanų ypatumus, todėl nepagrįstai visiškai atmetė reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo. Atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių pakeičiamas, priteisiant ieškovei iš atsakovo 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir patikslinant teismo sprendimo už akių dalį dėl priteisto nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo skaičiavimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

44. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. D. Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 punktas). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

45. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies dėl bylinėjimosi išlaidų neteisėtumą ieškovė grindžia išimtinai tuo, kad, ieškovės teigimu, teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl 12 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai Sutarties sąlygą dėl 12 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo pripažino nesąžininga, tačiau, neatsižvelgęs į procesinių palūkanų ypatumus, nepagrįstai nepriteisė įstatyme įtvirtinto dydžio procesinių palūkanų. Taigi, buvo pripažinti nepagrįstais apeliacinio skundo argumentai dėl nurodytos Sutarties sąlygos teisėtumo, o teismo sprendimo už akių dalis keičiama tik dėl teismo netiksliai įvertintų Sutarties sąlygos nesąžiningumo pasekmių. Dėl to pripažintina, kad iš esmės ieškovės reikalavimas dėl 12 proc. procesinių palūkanų priteisimo netenkintas. Atsižvelgiant į tai, pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme nėra (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

46. Ieškovė apeliaciniame procese patyrė 19 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų už apeliacinio skundo pateikimą (žyminis mokestis). Apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, priteisiant ne prašyto 12 proc. dydžio procesines palūkanas, o 5 proc. dydžio, t. y. patenkinta 42 proc. apeliacinio skundo. Atitinkamai, ieškovei iš atsakovo priteistina proporcinga bylinėjimosi išlaidų dalis – 8 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

47. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl apeliacinio skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 27 d. sprendimą už akių pakeisti:

Tenkinti iš dalies ieškinio reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo ir priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Legal Balance“ (j. a. k. 302528679) iš atsakovo A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 043,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 4 d.) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo.

Teismo spendimo už akių dalį dėl ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Legal Balance“ priteistų nuostolių (negautų pajamų) patikslinti, nustatant, kad ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Legal Balance“ iš atsakovo A. M. priteistos negautos pajamos skaičiuojamos nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. birželio 9 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026 m. sausio 12 d.), skaičiuojant 9 proc. dydžio palūkanas nuo negrąžinto kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likutis pagal mokėjimų grafiką: 2021 m. birželio 10 d. – 2021 m. birželio 12 d. – 1 892,72 Eur (5 įmokos pagal grafiką dalis); 2021 m. liepos 12 d. – 1 865,40 Eur (6 įmoka pagal grafiką); 2021 m. rugpjūčio 12 d. – 1 837,87 Eur (7 įmoka pagal grafiką); 2021 m. rugsėjo 12 d. – 1 810,14 Eur (8 įmoka pagal grafiką); 2021 m. spalio 12 d. – 1 782,20 Eur (9 įmoka pagal grafiką); 2021 m. lapkričio 12 d. – 1 754,05 Eur (10 įmoka pagal grafiką); 2021 m. gruodžio 12 d. – 1 725,69 Eur (11 įmoka pagal grafiką); 2022 m. sausio 12 d. – 1 697,12 Eur (12 įmoka pagal grafiką); 2022 m. vasario 12 d. – 1 668,33 Eur (13 įmoka pagal grafiką); 2022 m. kovo 12 d. – 1 639,33 Eur (14 įmoka pagal grafiką); 2022 m. balandžio 12 d. – 1 610,11 Eur (15 įmoka pagal grafiką); 2022 m. gegužės 12 d. – 1 580,67 Eur (16 įmoka pagal grafiką); 2022 m. birželio 12 d. – 1 551,01 Eur (17 įmoka pagal grafiką); 2022 m. liepos 12 d. – 1 521,13 Eur (18 įmoka pagal grafiką); 2022 m. rugpjūčio 12 d. – 1 491,02 Eur (19 įmoka pagal grafiką); 2022 m. rugsėjo 12 d. – 1 460,69 Eur (20 įmoka pagal grafiką); 2022 m. spalio 12 d. – 1 430,13 Eur (21 įmoka pagal grafiką); 2022 m. lapkričio 12 d. – 1 399,34 Eur (22 įmoka pagal grafiką); 2022 m. gruodžio 12 d. – 1 368,32 Eur (23 įmoka pagal grafiką); 2023 m. sausio 12 d. – 1 337,07 Eur (24 įmoka pagal grafiką); 2023 m. vasario 12 d. – 1 305,58 Eur (25 įmoka pagal grafiką); 2023 m. kovo 12 d. – 1 273,85 Eur (26 įmoka pagal grafiką); 2023 m. balandžio 12 d. – 1 241,89 Eur (27 įmoka pagal grafiką); 2023 m. gegužės 12 d. – 1 209,69 Eur (28 įmoka pagal grafiką); 2023 m. birželio 12 d. – 1 177,25 Eur (29 įmoka pagal grafiką); 2023 m. liepos 12 d. – 1 144,56 Eur (30 įmoka pagal grafiką); 2023 m. rugpjūčio 12 d. – 1 111,63 Eur (31 įmoka pagal grafiką); 2023 m. rugsėjo 12 d. – 1 078,45 Eur (32 įmoka pagal grafiką); 2023 m. spalio 12 d. – 1 045,02 Eur (33 įmoka pagal grafiką); 2023 m. lapkričio 12 d. – 1 011,34 Eur (34 įmoka pagal grafiką); 2023 m. gruodžio 12 d. – 977,41 Eur (35 įmoka pagal grafiką); 2024 m. sausio 12 d. – 943,22 Eur (36 įmoka pagal grafiką); 2024 m. vasario 12 d. – 908,78 Eur (37 įmoka pagal grafiką); 2024 m. kovo 12 d. – 874,08 Eur (38 įmoka pagal grafiką); 2024 m. balandžio 12 d. – 839,12 Eur (39 įmoka pagal grafiką); 2024 m. gegužės 12 d. – 803,90 Eur (40 įmoka pagal grafiką); 2024 m. birželio 12 d. – 768,41 Eur (41 įmoka pagal grafiką); 2024 m. liepos 12 d. – 732,66 Eur (42 įmoka pagal grafiką); 2024 m. rugpjūčio 12 d. – 696,64 Eur (43 įmoka pagal grafiką); 2024 m. rugsėjo 12 d. – 660,35 Eur (44 įmoka pagal grafiką); 2024 m. spalio 12 d. – 623,79 Eur (45 įmoka pagal grafiką); 2024 m. lapkričio 12 d. – 586,95 Eur (46 įmoka pagal grafiką); 2024 m. gruodžio 12 d. – 549,84 Eur (47 įmoka pagal grafiką); 2025 m. sausio 12 d. – 512,45 Eur (48 įmoka pagal grafiką); 2025 m. vasario 12 d. – 474,78 Eur (49 įmoka pagal grafiką); 2025 m. kovo 12 d. – 436,82 Eur (50 įmoka pagal grafiką); 2025 m. balandžio 12 d. – 398,58 Eur (51 įmoka pagal grafiką); 2025 m. gegužės 12 d. – 360,05 Eur (52 įmoka pagal grafiką); 2025 m. birželio 12 d. – 321,23 Eur (53 įmoka pagal grafiką) ; 2025 m. liepos 12 d. – 282,12 Eur (54 įmoka pagal grafiką); 2025 m. rugpjūčio 12 d. – 242,72 Eur (55 įmoka pagal grafiką); 2025 m. rugsėjo 12 d. – 203,02 Eur (56 įmoka pagal grafiką); 2025 m. spalio 12 d. – 163,03 Eur (57 įmoka pagal grafiką); 2025 m. lapkričio 12 d. – 122,74 Eur (58 įmoka pagal grafiką); 2025 m. gruodžio 12 d. – 82,14 Eur (59 įmoka pagal grafiką); 2026 m. sausio 12 d. – 41,24 Eur (60 įmoka pagal grafiką).

Kitą teismo sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Legal Balance“ (j. a. k. 302528679) iš atsakovo A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 8 Eur (aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.