- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-20
- Bylos Nr.
- e2A-1046-567/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24849-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė, Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- NEO Finance
- Atsakovas
- G. V.
- Kategorijos
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.10Civilinė atsakomybė
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės NEO Finance, AB apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-1588-937/2021 pagal ieškovės NEO Finance, AB ieškinį atsakovei G. V. dėl skolos už negrąžintą vartojimo kreditą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė NEO Finance, AB kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės G. V. 2 425,06 Eur negrąžinto kredito dalies, 210,01 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų nuo 2020 m. balandžio 3 d. iki 2020 m. rugpjūčio 11 d., 20 % negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 425,06 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo, 1 710 Eur tarpininkavimo mokesčio, 4,03 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų nuo 2020 m. balandžio 3 d. iki 2020 m. rugpjūčio 11 d., 20 % kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 425,06 Eur, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019 m. lapkričio 30 d. tarp šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, kuria atsakovei buvo suteiktas 2 500 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui. Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1 473,80 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 20 %), 194,71 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2024 m. gruodžio 2 d. Atsakovė sutarties nevykdė, todėl ieškovė vienašališkai nutraukė sutartį nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d., tačiau atsakovė iki šiol neatsiskaitė (CK 6.38 str., 6.870 str.).
2. Atsakovė G. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 14 d. sprendimu už akių nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies:
3.1. pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio vartojimo kredito sutarties Nr. K923611458 bendrąsias sąlygas, numatytas 5.3, 5.4, 5.11 punktuose;
3.2. pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal sutarties specialiojoje dalyje nustatytą 20 % dydžio metinę palūkanų normą, taikymas;
3.3. priteisti iš atsakovės G. V. ieškovei AB „NEO Finance“ 2 425,06 Eur negrąžintą kreditą, 210,01 Eur pelno palūkanų, 17,36 Eur tarpininkavimo mokestį, 188,95 Eur negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo 2020 m. rugpjūčio 11 d. iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos, 20 % negautų pajamų, skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio: 2021 m. sausio 2 d. – 2 176,60 Eur, 2021 m. vasario 2 d. – 2 146,64 Eur, 2021 m. kovo 2 d. – 2 116,18 Eur, 2021 m. balandžio 2 d. – 2 085,21 Eur, 2021 m. gegužės 2 d. – 2 053,73 Eur, 2021 m. birželio 2 d. – 2 021,72 Eur, 2021 m. liepos 2 d. – 1 989,18 Eur, 2021 m. rugpjūčio 2 d. – 1 956,10 Eur, 2021 m. rugsėjo 2 d. – 1 922,47 Eur, 2021 m. spalio 2 d. – 1 888,28 Eur, 2021 m. lapkričio 2 d. – 1 853,52 Eur, 2021 m. gruodžio 2 d. – 1 818,18 Eur, 2022 m. sausio 2 d. – 1 782,25 Eur, 2022 m. vasario 2 d. – 1 745,72 Eur, 2022 m. kovo 2 d. – 1 708,58 Eur, 2022 m. balandžio 2 d. – 1 670,82 Eur, 2022 m. gegužės 2 d. – 1 632,43 Eur, 2022 m. birželio 2 d. – 1 593,40 Eur, 2022 m. liepos 2 d. – 1 553,72 Eur, 2022 m. rugpjūčio 2 d. – 1 513,38 Eur, 2022 m. rugsėjo 2 d. – 1 472,37 Eur, 2022 m. spalio 2 d. – 1 430,67 Eur, 2022 m. lapkričio 2 d. – 1 388,28 Eur, 2022 m. gruodžio 2 d. – 1 345,18 Eur, 2023 m. sausio 2 d. – 1 301,36 Eur, 2023 m. vasario 2 d. – 1 256,81 Eur, 2023 m. kovo 2 d. – 1 211,52 Eur, 2023 m. balandžio 2 d. – 1 165,48 Eur, 2023 m. gegužės 2 d. – 1 118,67 Eur, 2023 m. – 1 071,08 Eur, 2023 m. liepos 2 d. – 1 022,70 Eur, 2023 m. rugpjūčio 2 d. – 973,51 Eur, 2023 m. rugsėjo 2 d. – 923,50 Eur, 2023 m. spalio 2 d. – 872,66 Eur, 2023 m. lapkričio 2 d. – 820,97 Eur, 2023 m. gruodžio 2 d. – 768,42 Eur, 2024 m. sausio 2 d. – 714,99 Eur, 2024 m. vasario 2 d. – 660,67 Eur, 2024 m. kovo 2 d. – 605,45 Eur, 2024 m. balandžio 2 d. – 549,31 Eur, 2024 m. gegužės 2 d. – 492,23 Eur, 2024 m. birželio 2 d. – 434,20 Eur, 2024 m. liepos 2 d. – 375,20 Eur, 2024 m. rugpjūčio 2 d. – 315,22 Eur, 2024 m. rugsėjo 2 d. – 254,24 Eur, 2024 m. spalio 2 d. – 192,24 Eur, 2024 m. lapkričio 2 d. – 129,21 Eur, 2024 m. gruodžio 2 d. – 65,11 Eur, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos 2 841,38 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugsėjo 11 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 64,02 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė 2019 m. lapkričio 30 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 2 500 Eur kreditą 60 mėnesių laikotarpiui, t. y. kreditas turėjo būti grąžintas iki 2024 m. gruodžio 2 d. Atsakovė nesilaikė mokėjimo grafiko, todėl ieškovė 2020 m. rugpjūčio 11 d. vienašališkai nutraukė sutartį.
5. Teismas nustatė, kad atsakovė neatsiskaitė su ieškove, todėl nusprendė priteisti ieškovei iš atsakovės 2 425,06 Eur negrąžinto kredito ir 210,01 Eur pelno palūkanų, paskaičiuotų nuo 2020 m. balandžio 3 d. iki sutarties nutraukimo 2020 m. rugpjūčio 11 d.
6. Teismas nurodė, kad, kreditoriui nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl jos pažeidimo, galimi šie teisiniai padariniai: kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovės kaltės, ieškovė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo. Teismas sprendė, kad faktas, jog ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovei pinigus ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, patvirtina, jog ieškovės negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktas yra įrodytas.
7. Teismas nustatė, kad atsakovė pagal sutartį sumokėjo tris įmokas palūkanų, viso 123,75 Eur. Iki sutarties nutraukimo 2020 m. rugpjūčio 11 d. mokėjimo (pelno) palūkanos sudarė 210,01 Eur. Kadangi atsakovė sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 1 473,80 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, teismas laikė, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo 2020 m. rugpjūčio 11 d. iki sutarties įvykdymo termino pabaigos 2024 m. gruodžio 2 d. sudarytų 1 140,04 Eur (1 473,80 Eur - 210,01 Eur - 123,75 Eur). Sutarties tinkamu įvykdymo atveju kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus sutarties terminui priskaitytos palūkanos neviršytų būtent nurodytos 1 140,40 Eur sumos. Teismo vertinimu, tik tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
8. Teismas nurodė, kad ieškovė nuo sutarties nutraukimo 2020 m. rugpjūčio 11 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. gruodžio 2 d. pagrįstai galėjo tikėtis gauti 20 % metinių pajamų, skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Suma bendrai, pasibaigus sutarties terminui 2024 m. gruodžio 2 d., negalėtų viršyti 1 140,40 Eur sumos. Teismas padarė išvadą, kad yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti 188,95 Eur negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo 2020 m. rugpjūčio 11 d. iki pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių priėmimo 2021 m. sausio 14 d. (27,10 Eur +148 Eur + 13,85 Eur, taip pat 20 % dydžio negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 14 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos 2024 m. gruodžio 2 d. nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.
9. Teismas nurodė, kad pagal vartojimo kredito sutarties 5.4 ir 5.11 p. tarpininkavimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Tokia nuolaida iš esmės yra turtinio pobūdžio paskata skolininkui tinkamai ir laiku vykdyti sutartines prievoles, priešingu atveju, kredito gavėjas patirs finansinių nuostolių. Sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri iš esmės pasireiškia nubaudimo forma. Tai atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 str. Prievolės esmė dėl to, kad netesybos sutartyje pavadintos tarpininkavimo mokesčiu be nuolaidos, nesikeičia. Teismas sprendė, kad kredito sutartyje nėra nurodyta, už ką yra mokamas tarpininkavimo mokestis, nėra aiški ir šio mokesčio apskaičiavimo tvarka ir jo dydis sutarties sudarymo metu. Pagal kredito sutarties bendrųjų sąlygų nuostatas tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų sumos, tačiau sutarties sudarymo metu nėra žinoma, ar bus ir kokio dydžio bus vėlavimo palūkanos, todėl sutarties sudarymo metu pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkto nuostatas nėra galimybės apskaičiuoti tarpininkavimo mokesčio dydžio.
10. Teismas konstatavo, kad kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkto ir jo papunkčių sąlygos, 5.4 ir 5.11 punkto sąlygos, taip pat jas papildančios sutarties specialiosios dalies sąlygos, išdėstytos skiltyje „Tarpininkavimo mokestis“, tiek, kiek jos susijusios su tarpininkavimo mokesčiu be nuolaidos apskaičiavimu pripažintinos nesąžiningomis ir negaliojančiomis nuo sutarties sudarymo momento, todėl negali būti taikomos, o vadovaujantis jomis pareikšti reikalavimai dėl administravimo mokesčio yra nepagrįsti.
11. Teismas pažymėjo, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Pagal mokėjimo grafiką iki sutarties nutraukimo 2020 m. rugpjūčio 11 d. atsakovės mokėtinas tarpininkavimo mokestis sudarė 27,13 Eur. Atsakovė pagal sutartį iš viso sumokėjo ieškovei 9,77 Eur tarpininkavimo mokesčio, todėl sutarties nutraukimo dieną likusi atsakovės nesumokėta tarpininkavimo mokesčio suma yra 17,36 Eur, kurią teismas nusprendė priteisti.
12. Teismas nustatė, kad pagal kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 p. vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (20 %) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies, kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Visiško skolos sumokėjimo diena laikoma bendrovės darbo diena, kuria? darbo valandomis laiku neapmokėta suma yra įskaitoma i? bendrovės banko sąskaitą. Teismas sprendė, kad sutarties 6.1 p. nuostata suformuluota neaiškiai, nes joje kalbama apie palūkanų mokėjimą, kai laiku nesumokama mėnesinė įmoka, tačiau kartu nurodoma, jog šios palūkanos skaičiuojamos nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies, kaip atlyginimas už naudojimąsi suteikta pinigų suma, t. y. pateikiamas paaiškinimas, atitinkantis mokėjimo palūkanų sampratą. Vertindamas nurodytą sutarties sąlygą kitų jos sąlygų kontekste, teismas padarė išvadą, kad sutarties 6.1 p. nustatytas kompensuojamųjų palūkanų taikymas, jų dydį siejant su sutarties specialiojoje dalyje nurodyta metine palūkanų norma (20 %), t. y. nustatant, kad kompensuojamosios palūkanos bus tokio paties dydžio, kaip ir mokėjimo palūkanos, skaičiuojamos už naudojimąsi vartojimo kredito suma (sutarties bendrųjų sąlygų 1.16 p.). Ieškovė neįrodė, kad sutarties sąlyga dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio su atsakove (vartotoja) buvo aptarta individualiai, jog vartotojai buvo tinkamai atskleista, jog, pažeidus įmokų mokėjimo terminą, ji be 20 % dydžio mokėjimo palūkanų privalės mokėti ir analogiško dydžio (20 %) kompensuojamąsias palūkanas.
13. Teismas nurodė, kad pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d.. nuostatas pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės, kaip 0,05 % pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 dienų. Teismas konstatavo, kad kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 p. numatytas atsakovės, kaip vartojimo kredito gavėjos atsakomybės dydis, taikomas pagal kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodytų 20 % dydžio metinę palūkanų normą, viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. įtvirtintą maksimalų 18,25 % dydį.
14. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimai priteisti 4,03 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos bei 20 % dydžio kompensuojamųjų palūkanų, skaičiuojamų nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, yra nepagrįsti, o kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 nuostata, atsižvelgiant į Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nustatytą netesybų dydį, laikytina nesąžininga bei negaliojančia nuo kredito sutarties sudarymo momento.
15. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimai patenkinti 65,33 %, todėl nuo patirtų 98 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisė iš atsakovės 64,02 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovės naudai (CK 1.80 str., 6.37–6.38 str., 6.205 str., 6.210 str., 6.228⁴ str., 6.256 str., 6.870 str., 6.872–6.873 str., 6.886 str.; Vartojimo kredito įstatymo 11 str.; CPK 93 str., 178 str., 185 str.).
III. Apeliacinio skundo argumentai
16. Ieškovė NEO Finance, AB apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. sprendimą už akių:
16.1. dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ir priteisti ieškovei NEO Finance, AB iš atsakovės G. V. 20 % negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 425,06 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. gruodžio 2 d.;
16.2. dalyje dėl tarpininkavimo mokesčio priteisti ieškovei NEO Finance, AB iš atsakovės G. V. 1 710 Eur tarpininkavimo mokesčio;
16.3. dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisti ieškovei NEO Finance, AB iš atsakovės G. V. 298 Eur pirmosios instancijos teisme sumokėtų bylinėjimosi išlaidų;
16.4. kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą ir priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Teismas nepagrįstai nepriteisė 20 % negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kreditą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. gruodžio 2 d. Atsakovė pagal sutartį įsipareigojo grąžinti kreditą, mokėjimo palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos su kredito sutartimi susijusius mokesčius. Tiek, kiek kreditorės nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos, kreditorė turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos, kaip orientacinė negautų pajamų suma. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta paskolos gavėjos mokama visa 1 473.80 Eur palūkanų suma. Teismas nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, grafikas po sutarties nutraukimo negaliojo, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma, t. y. apeliantei gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma, priklausomai nuo individualių aplinkybių. Sutarties 1.8 p., 1.11 p., 1.27 p. aiškiai nurodyta, kad palūkanų suma mokėjimų grafike apskaičiuojama, preziumuojant, jog kredito gavėjas laiku moka įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažėja, t. y. palūkanos kiekvienai įmokai apskaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies, kuri, laiku vykdant sutartį, mažėja. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta mokėjimo (pelno) palūkanų 1 473,80 Eur buvo pagrįsta teisėtu kreditorės lūkesčiu, kad visą sutartą laikotarpį sutartis bus vykdoma tinkamai ir nustatytais terminais, po truputį mažės negrąžinto kredito dalis ir kiekvienai naujai įmokai vis persiskaičiuos mokėjimo (pelno) palūkanos. Ieškovė yra tarpusavio skolinimo platformos operatorė, teikianti finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno, todėl, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėjas (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolius. Kuo ilgiau vartojimo kredito gavėjas vengia įvykdyti prievolę, tuo didesni vartojimo kredito davėjo patirti nuostoliai. Ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovė sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visą sutarties grafike nurodytą kredito mokestį. Atsakovei nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų, sutartis buvo nutraukta, o ieškovė įgijo teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Paskolos sumą paskolos gavėjai suteikė ne tarpusavio skolinimo platformos operatorė (ieškovė), o paskolos davėjas suteikia nurodymus ieškovei dėl vartojimo kredito sutarčių sudarymo konkrečiomis sąlygomis su konkrečiais požymiais apibrėžtais vartojimo kredito gavėjais ir ieškovė savo vardu paskolos davėjo lėšomis sudaro vartojimo kredito sutartis su vartojimo kredito gavėjais. Paskolos davėjai, suteikdami operatoriui nurodymus dėl vartojimo kredito sutarčių sudarymo su vartojimo kredito gavėjais, neturi atskaitomų išlaidų, o skolindami savo pinigus, tikisi gauti pelno (palūkanų). Atsakovė sutarties nevykdė, atliko tik tris įmokas, todėl negrąžinta kredito dalis pamažėjo tik iš dalies ir toliau nekinta ir nekis, nes atsakovė nemoka įmokų. Atitinkamai pagal sutartį, jei ji nebūtų nutraukta, toliau būtų skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos nuo negrąžintos kredito dalies, kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Akivaizdu, kad apeliantė turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 20 % negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito 2 425,06 Eur sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. gruodžio 2 d., neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie sutarties grafiko. Priešingu atveju būtų pažeistas apeliantės teisėto lūkesčio principas, nes atsakovei nebūtų jokio skirtumo, ar vykdyti sutartį, ar jos nevykdyti, nes jai net ir negrąžinant vartojimo kredito sumos, negautos pajamos skaičiuotųsi taip, tarsi atsakovė tinkamai vykdytų sutartį, o apeliantė tarsi kas kartą šią sumą perskolintų ir neva iš tariamai atliekamų mokėjimų gautų pajamas. Tai atitinka kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020). Teismai taip pat formuoja praktiką, kad reikalavimas priteisti procentinę išraišką negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos yra pagrįstas (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1412-253/2020, 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1404-513/2020,2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1427-459/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1879-580/2020).
17.2. Teismas nepagrįstai nepriteisė 1 710 Eur tarpininkavimo mokesčio, kadangi šį mokestį sutapatino su netesybomis, nors iš tiesų šis mokestis įeina į bendrą vartojimo kredito kainą (sutarties bendrųjų sąlygų 1.8 p., 1.27., 5.3., 5.3.1., 5.3.2., 5.4. ir 5.11). Kaina apskaičiuojama, preziumuojant, kad atsakovė visas iš šios sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima išlaidų, kurias atsakovė moka ir (arba) kompensuoja bendrovei už pradelstą laikotarpį. Jei atsakovė tinkamai vykdytų sutartį, tai ieškovė nevykdytų aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, t. y. tokiu atveju tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai būtų taikoma 100 procentų nuolaida. Atsakovei vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, ji buvo priskirta padidintos rizikos asmenų grupei ir visam tolimesniam sutarties laikotarpiui nuolaida tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai, susijusiai su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos sutarties vykdymo priežiūra bei kontrole, netaikoma. Visa būtina informacija, susijusi su tarpininkavimo mokesčiu, su atsakove buvo aptarta prieš sutarties sudarymą ir toks mokestis neprieštarauja Vartojimo kredito įstatymo nuostatoms, todėl, konstatavus sutarties pažeidimą, teismas turėjo priteisti iš atsakovės visą tarpininkavimo mokestį. Sutarties specialiosiose sąlygose aiškiai nurodyta, kad tarpininkavimo mokesčio suma be nuolaidos yra 1 799,71 Eur, tarpininkavimo mokesčio nuolaida 1 605 Eur, o tarpininkavimo mokestis su nuolaida tvirta suma yra 194,71 Eur. Sutarties 8.6 p. šalys aiškiai susitarė, kad, nutraukus vartojimo kredito sutartį ir vartojimo kredito gavėjui nepadengus įsiskolinimo per numatytą terminą ir įsigaliojus vartojimo kredito sutarties nutraukimui, vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą vartojimo kredito sumą, tarpininkavimo mokestį už visą sutarties laikotarpį, palūkanas už naudojimąsi vartojimo kreditu bei palūkanas už vėlavimą grąžinti vartojimo kreditą, jeigu tokios yra. Priteisiant tarpininkavimo mokestį tik iki sutarties nutraukimo, apeliantė neatgautų jau patirtų išlaidų, susijusių su teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu ir kita. Sutarties priežiūra, įmokų surinkimas ir paskirstymas nesibaigia nutraukus sutartį ir teismui priėmus sprendimą. Skolininkei nesumokėjus skolos bylos nagrinėjimo teisme stadijoje arba per sprendimo įsiteisėjimo terminą, kreditorė privalėtų kreiptis į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo. Priverstinio skolos išieškojimo proceso trukmės ir iš antstolio gaunamų išskaitymų dydžio ir dažnumo neįmanoma numatyti iš anksto, todėl ir šioje stadijoje taip pat turėtų vykdoma intensyvi sutarties priežiūra, įmokų surinkimas bei paskirstymas. Akivaizdu, kad visą laikotarpį iki visiško įsiskolinimo išieškojimo apeliantė patirtų išlaidas. Vartojimo kredito sutarties sąlygos, reglamentuojančios tarpininkavimo mokesčio taikymą, jo skaičiavimo tvarką ir mokėjimo sąlygas yra aiškios, šalys sutarties sąlygą dėl tarpininkavimo mokesčio mokėjimo pasirašė laisva valia. Tarpininkavimo mokestis be nuolaidos atitinka specialiosios dalies sąlygas ir toks skaičiavimas neprieštarauja imperatyvioms Vartojimo kredito įstatymo nuostatoms bei teismų praktikai (Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-370-252/2019; Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1112-259/2019).
17.3. Nustačius, kad apeliantės reikalavimai turėjo būti tenkinti visa apimtimi, apeliantei turėtų būti priteistos visos pirmosios instancijos teisme patirtos 298 Eur bylinėjimosi išlaidos (CK 6.256 str.; Vartojimo kredito įstatymo 2 str., 5 str., 11 str.).
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 15 d. nutartimi nutarė ištaisyti rašymo apsirikimą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. sprendimo už akių pirmojo puslapio pradžioje, vietoj nurodytos datos „2020 m. sausio 14 d.“ nurodant „2021 m. sausio 14 d.“ (CPK 276 str.).
4. Atsakovė G. V. nepateikė atsiliepimo į apeliantės NEO Finance, AB apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
6. Byloje nustatyta, kad šalys 2019 m. lapkričio 30 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 2 500 Eur kreditą 60 mėnesių laikotarpiui, t. y. kreditas turėjo būti grąžintas iki 2024 m. gruodžio 2 d. Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1 473,80 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 20 %), 194,71 Eur tarpininkavimo mokestį su nuolaida, bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 224,73 %, t. y. 4 168,51 Eur bendrą vartojimo kredito sumą. Ieškovė sutartį nutraukė 2020 m. rugpjūčio 11 d., kadangi atsakovė 3 mėnesius iš eilės pradelsė mokėti įmokas.
7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimus dėl negautų pajamų priteisimo tenkino iš dalies. Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje teismas atmetė ieškovės reikalavimą dalyje dėl 20 % negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo 2020 m. rugpjūčio 11 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. gruodžio 2 d.
8. Pagal CK 6.870 str. 1 d. paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 str. 1 d.). Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 str. 2 d.). Pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos.
9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ str. 2 d. Kasacinio teismo praktikoje yra išskiriami du nesąžiningų sutarčių sąlygų arba sąžiningumo kontrolės aspektai: procedūrinis, t. y. sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė, ir materialinis, t. y. sutarties turinio kontrolė. Materialinis sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolės aspektas reiškia sutarties sąlygų vertinimą pagal CK 6.228⁴ str. 2 d. nustatytą preziumuojamų nesąžiningų sąlygų sąrašą. Pagal šią teisės normą nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Preziumuojama, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (CK 6.228⁴ str. 2 d. 5 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018).
10. Pagal CK 6.228⁴ str. 2 d. 5 p. preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019). Pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų (kompensacinių palūkanų dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 str. 2 d.), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.228⁴ str. 8 d (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
Žemesnės instancijos teismas
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 išaiškino, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, t. y. šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė nekyla nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2 str., 6.221 str.). Minimalių nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais, atlyginimo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos, kurios gali būti skaičiuojamos ir po paskolos sutarties nutraukimo. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, t. y. atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos.
12. Pagal CK 6.221 str. 1–3 d. sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo, tačiau nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. Sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
13. Pagal CK 6.249 str. 1 d. asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami, kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai pagal CK 6.249 str., atlygintini kaltosios šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį. Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią nutraukus vartojimo kredito sutartį prieš terminą: 1) pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; 2) kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; 3) pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nurodė, kad paskolos davėjas turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė vartojimo kreditą ieškovei turėjo grąžinti ir mokėti 20 % dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki 2024 m. gruodžio 2 d., tačiau ieškovė vienašališkai sutartį nutraukė 2020 m. rugpjūčio 11 d. dėl to, kad atsakovė 3 mėnesius iš eilės pradelsė mokėti įmokas. Mokėjimo (pelno) palūkanų dydis buvo nustatytas tarp šalių sudarytos kredito sutarties specialiosios dalies sąlygose. Ieškinio priedo „Refinansavimo pasiūlymas“ skiltyje „Dalinių įmokų mokėjimas ir (tam tikrais atvejais) paskirstymo tvarka“ yra nurodytas mokėjimų grafikas, kuriame aiškiai atsispindi grąžinama palūkanų suma, kurią atsakovė turėjo sumokėti iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Ieškovės pirmosios instancijos teismui pateiktoje priteisiamų sumų detalizacijoje ir joje nurodytame grafike taip pat aiškiai nurodyta grąžintina 1 473,80 Eur palūkanų suma, kurią ieškovė pagrįstai tikėjosi gauti per visą sutarties laikotarpį, įskaitant laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos. Nurodytą palūkanų sumą (pajamas), skaičiuojamą nuo pagal sutartį (tinkamo jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, taikant 20 % metinę palūkanų normą apeliantė tikėjosi gauti pagal grafiką kiekvieną mėnesį nuo 2020 m. sausio 2 d. iki 2024 m. gruodžio 2 d. Atsakovė iki ieškovės atlikto vienašališko sutarties nutraukimo sumokėjo 123,75 Eur palūkanų, o pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė 188,95 Eur negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo 2020 m. rugpjūčio 11 d. iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos. Vadinasi, ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo (2020 m. rugpjūčio 11 d.) iki sutarties įvykdymo termino pabaigos (2024 m. gruodžio 2 d.) sudarytų 1 161,10 Eur (1 473,80 Eur – 123,75 Eur – 188,95 Eur). Tai reiškia, kad sutarties tinkamu įvykdymo atveju kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus sutarties terminui neviršytų 1 161,10 Eur sumos.
Žemesnės instancijos teismas
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė nepagrįstai sieja negautas pajamas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, nes tokiu atveju negautų pajamų suma ženkliai viršytų sumą, kurią apeliantė pagrįstai ir teisėtai galėjo tikėtis gauti tuo atveju, jei vartojimo kredito sutartis būtų tinkamai vykdoma iki kredito paskolos grąžinimo termino pabaigos. Šią išvadą aiškiai patvirtina ieškovės pateiktas preliminarus mokėjimo grafikas ir priteisiamų sumų detalizacija, pagal kuriuos kas mėnesį mokėtinų palūkanų suma nuolat mažėtų, jei atsakovė tinkamai vykdytų sutartį, t. y. kiekvieną mėnesį mokėtų įmokas. Negautų pajamų (nuostolių) tiksli suma, skaičiuojant nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo 2020 m. rugpjūčio 11 d. iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. gruodžio 2 d., yra 1 161,10 Eur, t. y. būtent tokią mokėjimo (pelno) palūkanų sumą ieškovė būtų gavusi, jei atsakovė tinkamai įvykdytų vartojimo kredito sutartį. Akivaizdu, kad jei apeliantės reikalavimu negautos pajamos už negrąžintą vartojimo paskolos sumą būtų priteistos nuo vartojimo paskolos sutarties nutraukimo dienos iki visiškos paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo paskolos sutarties termino pabaigos, tai tokiu atveju ieškovė gautų daugiau pajamų nei galėjo tikėtis pagal sutarties nuostatas, t. y. iš esmės nepagrįstai praturtėtų. Aplinkybė, kad po vartojimo paskolos sutarties nutraukimo mokėjimo grafikas, kuris yra sudėtinė sutarties dalis, neteko galios, nereiškia, jog toks mokėjimo grafikas nepatvirtina realių apeliantės negautų pajamų ir sumų (nesumokėtų palūkanų negautų pajamų forma) priteisimas pagal grafiką pažeidžia apeliantės lūkesčius, nes apeliantė nuo vartojimo paskolos sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo paskolos sutarties termino pabaigos turėjo teisėtą lūkestį gauti būtent 20 % mokėjimo palūkanų (pajamų) sumą, mokamą kiekvieną mėnesį pagal vartojimo paskolos sutartį nuo negrąžintos paskolos sumos likučio, tačiau ne didesnę, kaip konkretų mėnesį turėjęs būti paskolos likutis.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 188,95 Eur negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo 2020 m. rugpjūčio 11 d. iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos, 20 % negautų pajamų, skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio: 2021 m. sausio 2 d. – 2 176,60 Eur, 2021 m. vasario 2 d. – 2 146,64 Eur, 2021 m. kovo 2 d. – 2 116,18 Eur, 2021 m. balandžio 2 d. – 2 085,21 Eur, 2021 m. gegužės 2 d. – 2 053,73 Eur, 2021 m. birželio 2 d. – 2 021,72 Eur, 2021 m. liepos 2 d. – 1 989,18 Eur, 2021 m. rugpjūčio 2 d. – 1 956,10 Eur, 2021 m. rugsėjo 2 d. – 1 922,47 Eur, 2021 m. spalio 2 d. – 1 888,28 Eur, 2021 m. lapkričio 2 d. – 1 853,52 Eur, 2021 m. gruodžio 2 d. – 1 818,18 Eur, 2022 m. sausio 2 d. – 1 782,25 Eur, 2022 m. vasario 2 d. – 1 745,72 Eur, 2022 m. kovo 2 d. – 1 708,58 Eur, 2022 m. balandžio 2 d. – 1 670,82 Eur, 2022 m. gegužės 2 d. – 1 632,43 Eur, 2022 m. birželio 2 d. – 1 593,40 Eur, 2022 m. liepos 2 d. – 1 553,72 Eur, 2022 m. rugpjūčio 2 d. – 1 513,38 Eur, 2022 m. rugsėjo 2 d. – 1 472,37 Eur, 2022 m. spalio 2 d. – 1 430,67 Eur, 2022 m. lapkričio 2 d. – 1 388,28 Eur, 2022 m. gruodžio 2 d. – 1 345,18 Eur, 2023 m. sausio 2 d. – 1 301,36 Eur, 2023 m. vasario 2 d. – 1 256,81 Eur, 2023 m. kovo 2 d. – 1 211,52 Eur, 2023 m. balandžio 2 d. – 1 165,48 Eur, 2023 m. gegužės 2 d. – 1 118,67 Eur, 2023 m. – 1 071,08 Eur, 2023 m. liepos 2 d. – 1 022,70 Eur, 2023 m. rugpjūčio 2 d. – 973,51 Eur, 2023 m. rugsėjo 2 d. – 923,50 Eur, 2023 m. spalio 2 d. – 872,66 Eur, 2023 m. lapkričio 2 d. – 820,97 Eur, 2023 m. gruodžio 2 d. – 768,42 Eur, 2024 m. sausio 2 d. – 714,99 Eur, 2024 m. vasario 2 d. – 660,67 Eur, 2024 m. kovo 2 d. – 605,45 Eur, 2024 m. balandžio 2 d. – 549,31 Eur, 2024 m. gegužės 2 d. – 492,23 Eur, 2024 m. birželio 2 d. – 434,20 Eur, 2024 m. liepos 2 d. – 375,20 Eur, 2024 m. rugpjūčio 2 d. – 315,22 Eur, 2024 m. rugsėjo 2 d. – 254,24 Eur, 2024 m. spalio 2 d. – 192,24 Eur, 2024 m. lapkričio 2 d. – 129,21 Eur, 2024 m. gruodžio 2 d. – 65,11 Eur.
18. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės reikalavimo dalyje dėl 20 % negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo 2020 m. rugpjūčio 11 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. gruodžio 2 d., tačiau tenkindamas ieškovės reikalavimus dalyje dėl negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo 2020 m. rugpjūčio 11 d. iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos, taip pat 20 % negautų pajamų, skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, tinkamai atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nurodytus išaiškinimus dėl negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė pajamas (20 % mokėjimo palūkanų forma) turėjo teisėtą lūkestį gauti kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnes, kaip konkretų mėnesį turėjęs būti neapmokėtas kredito likutis pagal grafiką. Pagal grafiką kredito įmokos turėjo būti mokamos kiekvieno mėnesio 2 dieną. Ieškovė sutartį vienašališkai nutraukė 2020 m. rugpjūčio 11 d., pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė 188,95 Eur negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo 2020 m. rugpjūčio 11 d. iki teismo sprendimo už akių priėmimo 2021 m. sausio 14 d., todėl pirmoji negautų pajamų įmoka turi būti skaičiuojama nuo pagal grafike nurodytos 2021 m. sausio mėn. negrąžinto kredito dalies 15 d., o likusios – pagal grafiką, t. y. kiekvieno mėnesio 2 d. iki 2024 m. gruodžio 2 d. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas atitinkamai patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių rezoliucinės dalies 4 pastraipoje: vietoj „2021-01-02–2 176,60 Eur“ nurodyti „2021-01-15–2 176,60 Eur“, nes pirmosios instancijos teismo nurodyta kita data (diena), nuo kurios skaičiuojamos negautos pajamos, iš esmės laikytina rašymo apsirikimu, kurio ištaisymas nekeičia sprendimo už akių esmės (CPK 276 str.).
Žemesnės instancijos teismas
20. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 1 710 Eur tarpininkavimo mokesčio, tačiau pirmosios instancijos teismas priteisė 17,36 Eur nurodyto mokesčio dalį. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimo dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo pilna apimtimi netenkino, nurodęs, kad toks mokestis kvalifikuotinas, kaip netesybos, tačiau sutarties sąlygos neaiškios, todėl vartojimo kredito sutarties sąlygas ta apimtimi, kuria tarpininkavimo mokesčio dydžio nustatymas susietas su atsakovės vėlavimu mokėti įmokas, pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis nuo sutarties sudarymo.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Vartojimo kredito įstatymo 2 str. 14 p. nurodyta, kad tarpusavio skolinimo platformos operatorius tai yra asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą. To paties straipsnio 23 p. nustatyta, kad vartojimo kredito tarpininkas – tai yra asmuo, kuris nėra vartojimo kredito davėjas arba tarpusavio skolinimo platformos operatorius ir kuris verslo arba profesijos tikslais už atlygį atlieka bent vieną iš šių veiksmų: 1) pateikia arba siūlo vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui; 2) padeda vartojimo kredito gavėjui atlikti kitus su vartojimo kredito gavimu susijusius veiksmus, išskyrus šios dalies 1 punkte numatytą veiksmą; 3) vartojimo kredito davėjo arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus vardu sudaro vartojimo kredito sutartį su vartojimo kredito gavėju. Ne mažiau kaip 50 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų (Vartojimo kredito įstatymo 25³ str. 6 d.).
22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių sudarytoje vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.5. p. nurodyta, kad ieškovė yra įrašyta į Lietuvos banko tvarkomus viešąjį vartojimo kredito davėjų ir viešąjį tarpusavio skolinimo platformų operatorių sąrašus. Vartojimo kredito gavėjas – fizinis asmuo, su kuriuo bendrovė sudarė vartojimo kredito sutartį. Šiuose santykiuose bendrovė veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.29. p. nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai yra mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.3 p. numatyta tvarka. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 p. nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis (4,90 proc.) nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (5.3.1 p.); 1,2 proc. per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1 p. nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 Eur (5.3.2 p.). Sutarties specialiosiose sąlygose šalys sulygo dėl konkrečios 269,33 Eur tarpininkavimo mokesčio sumos su nuolaida. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 p. nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl šalys susitaria, kad sutarties 5.3.2 p. nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi sutarties 5.3.2 p. nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms, susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui sutarties 5.3.2 p. nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.11 p. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.11 p. nurodyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjos išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jeigu vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.
23. Vadinasi, pagal nurodytas vartojimo kredito sutarčių bendrąsias sąlygas sutarties sudarymo metu 5.3.2 p. nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai pritaikyta nuolaida yra panaikinama tik tuo atveju, jeigu kredito gavėjas netinkamai vykdo prisiimtus įsipareigojimus. Tuo atveju, jeigu kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nuolaida išlieka visą sutarties galiojimo laikotarpį ir pareiga mokėti 5.3.2 p. nurodytą tarpininkavimo mokesčio dalį neatsiranda.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalių sudarytos sutarties bendrosiose sąlygose nurodyta tarpininkavimo mokesčio paskirtis. Tarpininkavimo mokesčio dydžio apskaičiavimo taisyklės ir taikymo tvarka, nustatyta sutarties 5.3.1 p. ir 5.3.2 p., pagal kurią tarpininkavimo mokesčio dydžio skaičiavimas yra susietas su nesumokėtomis kredito įmokomis ir priskaičiuotomis vėlavimo palūkanomis, prieštarauja Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d., nustatančiai, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos tik šioje normoje įtvirtinto dydžio netesybos, kurios negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, ir jokie kiti mokesčiai negalimi.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių sudarytoje sutartyje numatyta ieškovės teisė panaikinti sutarties sudarymo metu pritaikytą nuolaidą atsakovės netinkamo įsipareigojimų vykdymo atveju yra nukreipta į kredito gavėjos skatinimą tinkamai ir laiku vykdyti prisiimtas prievoles, tokiu būdu išvengiant neigiamų padarinių atsiradimo, t. y. pareigos mokėti sutarčių 5.3.2 p. nustatytą tarpininkavimo mokesčio dalį. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nuolaidos panaikinimas, kredito gavėjui netinkamai vykdant prisiimtas prievoles, iš esmės reiškia baudinio pobūdžio sankcijų, t. y. netesybų, taikymą. Pagal vartojimo kredito sutarties nuostatas atsakovei prievolės mokėti nuolaidos sumą atsiradimas siejamas su netinkamu kredito sutarties vykdymu, kredito įmokų nemokėjimu, todėl akivaizdu, kad tokia sąlyginė tarpininkavimo mokesčio nuolaida iš esmės yra netesybos (CK 6.71 str.). CK 6.71 str. 1 d. aiškiai nurodyta, kad netesybos – tai yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai), o kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 str.). Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 p. numatytas tarpininkavimo mokestis laikytinas netesybomis, nes prievolės esmė nesikeičia dėl netesybų pavadinimo tarpininkavimo mokesčiu be nuolaidos.
Žemesnės instancijos teismas
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 5.3., 5.4., 5.11 p. nuostatos, susijusios su vartojimo kredito gavėjos mokėtino tarpininkavimo mokesčio dydžio apskaičiavimo taisyklėmis, tvarka, suformuluotos neaiškiai, nes iš jų sutarties sudarymo metu nebuvo galimybės nustatyti tikslaus mokėtino mokesčio sutarties pažeidimo atveju. Silpnesniosios šalies (vartotojos) atžvilgiu neaiškios vartojimo sutarties nuostatos negali būti aiškinamos stipresniosios ir sutartį parengusios šalies (juridinio asmens) naudai, nes vartotojai negali būti perkeliama pareiga numanyti mokėtiną ir aiškiai neapibrėžtą mokestį sutarties nevykdymo atveju (CK 6.193 str.).
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog sutarties specialiojoje dalyje yra aiškiai nurodyta tarpininkavimo mokesčio suma be nuolaidos ir su nuolaida, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismo nesąžiningomis ir negaliojančiomis nuo sutarties sudarymo pripažintos sąlygos yra aiškios ir jose iš tiesų reglamentuotas ne netesybų taikymas už vėlavimą įvykdyti prievolę.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. imperatyviai nurodyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės, kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė netenkinti ieškovės reikalavimo dėl tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos, kaip netesybų pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 p., priteisimo.
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dėl tarpininkavimo mokesčio dalies su nuolaida (194,71 Eur) šalys buvo susitarę specialiosiose sutarties sąlygose, šio mokesčio skaičiavimas buvo nurodytas kredito grąžinime grafike, t. y. sąlygos dėl tarpininkavimo mokesčio su nuolaida taikymo su atsakove buvo aptartos individualiai. Ieškovė, sudarydama vartojimo kredito sutartis, veikia, kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y. administruoja tarpusavio skolinimo platformą, todėl turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas (Vartojimo kredito įstatymo 2 str. 14 p.). Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju šalių sudarytos sutarties specialiosiose sąlygose sutartas konkretus tarpininkavimo mokestis iš esmės buvo skirtas atlyginti ieškovės, kaip tarpusavio platformos operatoriaus, išlaidas, susijusias su įmonės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 21 str. 1–2 d. bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros. Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutarties sudarymo, keitimo arba pratęsimo momentu: 1) vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma yra didesnė kaip 75 procentai, o visos kitos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, yra didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos; 2) bendra vartojimo kredito kaina didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bendra 1 668,51 Eur vartojimo kredito kaina, t. y. su sutartinėmis palūkanomis ir tarpininkavimo mokesčiu, yra mažesnė už bendrą vartojimo kredito sumą 4 168,51 Eur, todėl laikytina, kad specialiosiose sutarties sąlygose šalių sulygtas tarpininkavimo mokestis konkrečia suma atitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijus, sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei nepažeidžia vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose fiksuota suma nurodytas tarpininkavimo mokestis su nuolaida įeina į bendrą vartojimo kredito kainą ir iš esmės laikytina atlyginimu ieškovei už tarpusavio skolinimo platformos administravimą, todėl priteistina sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta tarpininkavimo mokesčio dalis su nuolaida. Ieškinio priedo „Refinansavimo pasiūlymas“ skiltyje „Dalinių įmokų mokėjimas ir (tam tikrais atvejais) paskirstymo tvarka“ mokėjimų grafikas, taip pat priteisiamų sumų detalizacija ir joje nurodytas grafikas patvirtina, kad iki negrąžinto kredito 2 425,06 Eur sumos (4 įmokos) atsakovė turėjo būti sumokėjusi 9,77 Eur tarpininkavimo mokesčio dalį iš bendros 194,71 Eur tarpininkavimo mokesčio sumos, t. y. nesumokėta tarpininkavimo mokesčio dalis už likusį laikotarpį yra 184,94 Eur.
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi tarp šalių sudarytos kredito sutarties specialiosiose sąlygose fiksuota suma nurodytas tarpininkavimo mokestis su nuolaida įeina į bendrą vartojimo kredito kainą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskaičiavo iki vartojimo paskolos sutarties nutraukimo ir priteisė ieškovei iš atsakovės nesumokėtą 17,36 Eur tarpininkavimo mokesčio dalį. Pagal vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 p. nuostatas tarpininkavimo mokestis su nuolaida turėjo būti mokamas už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu, t. y. už teikiamų paslaugų komunikavimą, kliento mokumo vertinimą ir tikrinimą, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimą su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimą ir pan. Tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolių dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai paskaičiavo ir priteisė tarpininkavimo mokestį už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo.
32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas tarpininkavimo mokestis su nuolaida ir jo apskaičiavimo tvarka sutarties sudarymo metu atsakovei turėjo būti aiški, juolab, šis mokestis įskaičiuotas į bendrą vartojimo kredito sumą, mokestis taip pat atsispindi mokėjimo grafike. Atsižvelgiant į tai, sutarties specialiosios dalies sąlyga, kurioje nustatytas aiškus tarpininkavimo mokesčio dydis su nuolaida, paliktina galioti (CK 6.228⁴ str. 8 d.).
33. Pagal CPK 4 str. vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, remiantis Teismų įstatymo 33 str. 4 d., Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimais, sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015).
34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad analogiškos praktikos dėl negautų pajamų priteisimo, taip pat tarpininkavimo mokesčio, sutarčių specialiosiose sąlygose nurodyto konkrečia suma ir nesusiejant šio mokesčio su netesybomis (nuolaidomis) už pagrindinės prievolės nevykdymą/netinkamą vykdymą, priteisimo yra laikomasi Vilniaus apygardos teismo apeliacine tvarka išnagrinėtose civilinėse bylose (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-274-565/2021, 2021 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-331-577/2021, 2021 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-426-580/2021, 2021 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-275-430/2021, 2021 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-491-864/2021, 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-961-855/2021 ir kt.). Teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigą laikytis būtent tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatūs, todėl apeliacinės instancijos teismas nesivadovauja apeliantės nurodytomis kitų apeliacinės instancijos teismų bylose priimtomis nutartimis, nes jos yra priimtos iki naujai pradėtos formuoti teismų praktikos analogiškose bylose Vilniaus apygardos teisme.
35. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliantės argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako (CK 6.38 str., 6.71 str., 6.870 str.; Teismų įstatymo 33 str.; Vartojimo kredito įstatymo 11 str.; CPK 2 str., 4 str., 7 str., 178 str., 185 str.).
36. Pagal CPK 93 str. 1 d., 98 str. nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas.
37. CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė iš viso 298 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų 98 Eur – žyminio mokesčio, 200 Eur – už advokato teisinę pagalbą, surašant ieškinį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė tik 98 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. tik žyminiam mokesčiui, todėl atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį (65,33 %), priteisė iš atsakovės 64,02 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovės naudai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodymai apie 200 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą patyrimą ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė kartu su ieškiniu, ieškovės prašyta priteisti 200 Eur suma neviršija Rekomendacijose 8.2 p. nustatyto dydžio, todėl yra pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti iš atsakovės 130,66 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme ieškovės naudai.
39. Ieškovė už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį ir 200 Eur už advokato teisinę pagalbą. Ieškovės apeliacinis skundas yra atmetamas, todėl apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos iš atsakovės (CPK 93 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. sprendimą už akių palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. sprendimo už akių rezoliucinės dalies 4 pastraipoje: vietoj „2021-01-02–2 176,60 Eur“ nurodyti „2021-01-15–2 176,60 Eur“.
Priteisti 130,66 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme iš atsakovės G. V. ieškovės NEO Finance, AB naudai.
Ši apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.